Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-103-487/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-12
Bylos Nr.: 1A-103-487/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-48344-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Aiva Survilienė
Nukentėjusysis: Š. P.
Nuteistasis: E. U., E. M.
Advokatai: Saulius Alysas, Valdas Kairys, Daiva Vaškelienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-487/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48344-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.6.6.7.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UT ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nukentėjusiojo Š. P. atstovui advokatui Valdui Kairiui,nuteistajam E. U., jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nuteistojo E. M. gynėjai advokatei Daivai Vaškelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir E. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubaustas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

E. U. pripažintas kaltu:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nubaustas 50 MGL (2 500 Eur ) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu tarpusavyje ir su bausme, paskirta Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, ir E. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, E. U. į bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 7 d. baudžiamąjį įsakymą, laikas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. U. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

E. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį ir jį sulaikius, nustatyta panaikinti.

Iš E. M. ir E. U. solidariai priteista: 12 945,41 Eur Š. P. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai, taip pat 503,39 Eur turtinei žalai ir 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo Š. P. naudai bei 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti A. P. naudai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pavesta neturtinei žalai atlyginti vaikui priteistą pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti jos motinai S. P..

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei institucijų išlaidos dėl objektų tyrimų iš E. M. ir E. U. nepriteistos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. ir E. U. nuteisti už tai, kad sunkiai sutrikdė Š. P. sveikatą iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

jie 2022 m. gruodžio 26 d., apie 00.58 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, matant pašaliniams asmenims, E. M. dėl menkavertės priežasties tyčia sudavus nukentėjusiajam Š. P. vieną smūgį į galvos sritį ir šiam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, abu kartu toliau tyčia mušė Š. P. kojomis, suduodami jam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą, tuo veikdami kartu padarė nukentėjusiajam Š. P. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus dešinio antakio-kaktos srityje, dešinio smilkinio-ausies kaušelio srityje, kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-paakio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio-paausio-užausio-kaklo srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairėje plaštakoje, nosikaulių lūžį, galvos smegenų sumušimą abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, o tai pagal specialisto išvadą visumoje kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. P. sveikatą. Šie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Taip pat E. U. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, laikė bei realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

2021 m. balandžio 1 d. apie 14.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, parduodamas A. S. automobilį „Mercedes-Benz A140“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, surašydamas ją dviem egzemplioriais, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – eilutėje „Pardavėjas“ įrašė, kad automobilio pardavėja yra R. M. ir nurodė jos asmens kodą, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ įrašė „R. M.“ ir pasirašė už ją, eilutėje „Transporto priemonės kaina“ nurodė, kad automobilio kaina yra 200,00 Eur, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną žinomai suklastotos tikros sutarties egzempliorių sandorio metu realizavo – perdavė A. S., o kitą sutarties egzempliorių laikė su savimi, šiame sutarties egzemplioriuje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje eilutėje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ padaręs rankraštinį įrašą „parduodu be garantijų, už trūkumus neatsakau“, kol 2021 m. balandžio 6 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pareikalavus pateikė policijos pareigūnams. Tokie E. U. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant jį kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai ribai arba taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; 2) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos (40 000 Eur) nukentėjusiajam Š. P. priteisimo, priteisiant solidariai iš nuteistųjų E. U. ir E. M. nukentėjusiajam Š. P. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos (1 800 Eur) priteisimo nukentėjusiajai A. P., jos atstovo advokato M. Š. civilinį ieškinį atmetant. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi mano, jog teismas nepagrįstai pripažino jį nusikaltimo prieš Š. P. metu veikus iš chuliganiškų paskatų, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bei padarė nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Teismas tinkamai neindividualizavo E. U. atsakomybės, dėl ko paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo Š. P. bei nukentėjusiosios A. P. atstovo M. Š. pareikštus civilinius ieškinius, teismas įpareigojo nuteistuosius sumokėti per dideles neturtines žalas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl netinkamo nuteistojo E. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant E. U. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo Š. P. ieškinio keistina, mažinant sumą, priteistą neturtinės žalos atlyginimui, iki 5 000 Eur solidariai iš nuteistųjų, kita nukentėjusiojo ieškinio dalis atmestina. Nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Š. ieškinys atmestinas, pripažįstant, kad apeliantas E. U. atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, sumokėdamas 200 Eur.

3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų inkriminavimo apeliantui padaryta, tik paviršutiniškai įvertinus paties E. U., liudytojos O. G. parodymus, neatsižvelgta į kitus objektyvius duomenis, t. y. E. U. ir Š. P. pokalbių išklotines, iš kurių akivaizdžiai matyti intensyvus jų tarpusavio bendravimas paskutinę parą iki įvykio. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo bei nukrypo nuo teisminės praktikos, kas nulėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliantas cituoja tiek savo, tiek kitų asmenų (liudytojų O. G., nukentėjusiojo tėvo R. P., motinos J. P.) parodymus, kuriuose, pasak jo, nurodoma, jog apeliantas jau iki įvykio turėjo konfliktą su nukentėjusiuoju ir įvykio vakarą vyko aiškintis su juo santykių. Kitas nuteistasis E. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, buvus tarp E. U. ir nukentėjusiojo konfliktinius santykius, ką jis suprato įvykio metu. Be to, nukentėjusiojo Š. P. telefono išklotinės apžiūros protokolu fiksuoti pokalbiai su apeliantui priklausančiu telefono numeriu – 2022 m. gruodžio 25 d. Š. P. skambino E. U. 5 kartus, o E. U. nukentėjusiajam – 2 kartus.

3.3. Apeliantas, cituodamas teismų praktiką dėl veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, nurodo, kad, remiantis bylos duomenimis, E. U. sumušė nukentėjusįjį dėl asmeninių paskatų ir pykčio. E. U., norėdamas ir toliau palaikyti artimus santykius su liudytoja O. G., siekė smurtu priversti nukentėjusįjį Š. P. apsispręsti išeiti iš O. G. buto ir palikti ją. Toks nusikaltimo asmeninio pobūdžio motyvas, pasak nuteistojo, neatitinka chuliganiškų paskatų požymio.

3.4. Nors teismas sumažino nukentėjusiojo Š. P. reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą 5 kartus, tačiau ir priteista suma išlieka neteisinga. Pirmosios instancijos teismas perdėtai sureikšmino nukentėjusiojo ir jo tėvų (liudytojų) išsakytus nusiskundimus dėl Š. P. sveikatos pablogėjimo bei tinkamai neįvertino objektyvių duomenų (skirtingų nedarbingumo lygio nustatymo pažymų), nukentėjusiojo neatsakingo ir iš dalies provokuojančio elgesio. Remiantis bylos duomenimis, nukentėjusysis Š. P. įvykio metu elgėsi neatsakingai ir gana rizikingai. Būdamas neblaivus, jis atvyko į viešąją vietą, t. y. naktinį klubą, pats paskambino E. U., su kuriuo konfliktavo, ir įžeidinėdamas pakvietė jį atvykti išsiaiškinti santykių. Liudytojas B. Š. teisme parodė, kad nukentėjusysis iš baro išėjo labai girtas, eidamas svirduliavo.

3.5. Apeliantas pripažįsta, kad sužalojimai nukentėjusiajam Š. P. sukėlė sunkias pasekmes, tačiau, pasak nuteistojo, medicininiai dokumentai, nukentėjusiojo paaiškinimai bei socialiniame tinkle Facebook nukentėjusiojo skelbiama informacija liudija apie jo sveikatos atsigavimo ženklus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nukentėjusiajam nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. vasario 28 d. nustatė 40 proc. darbingumo lygį, o 2024 m. kovo 8 d. sprendimu laikotarpiui nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 4 d. nustatė jau aukštesnį – 45 proc. darbingumo lygį. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Š. P. pripažino, kad socialiniame tinkle Facebook pats savarankiškai atnaujina skelbimus, informuodamas visuomenę, kad ir toliau pagal individualius užsakymus gamina laiptus. Skelbimuose prisistato savo vardu bei publikuoja savo telefono numerį. Apeliantas pažymi, kad Š. P. išlieka savarankiškas – jis gali pats maitintis, atlikti higienos reikalus, apsirengti, tvarkytis buityje, eiti į parduotuvę, pats įsigyti kasdieninių prekių ir pan. Nukentėjusysis dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, sugebėjo stovėdamas duoti paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Nors nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindė prarastu darbu bei pajamomis, teigė, kad nebegali užsiimti ankstesne veikla, tačiau teismui nepateikė leistinų įrodymų apie iki įvykio gautas pajamas ir užsiimtą veiklą. Teismas neatsižvelgė, kad Š. P., įrodinėdamas ieškinį, nepateikė pajamų deklaracijų už 2021, 2022, 2023 metus, taip pat pažymos dėl individualios veiklos vykdymo. Teismo išvada, kad prie nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų prisidėjo sugyventinės netekimas, atmestina kaip neatitinkanti bylos aplinkybių. Remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad nukentėjusiojo Š. P. ir liudytojos O. G. santykiai iki įvykio jau buvo nutrūkę.

3.6. Skunde nurodoma, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo yra labai nevienoda ir priklauso nuo pasekmių pobūdžio, taip pat ir paties nukentėjusiojo elgesio. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas neįvertino nukentėjusiojo Š. P. prieštaringo elgesio procese. Ieškinyje nukentėjusysis kaltino E. U., E. M. tuo, kad jie savo noru neatlygino jam padarytos žalos. Tačiau, kuomet E. U. ėmėsi priemonių bent iš dalies kompensuoti praradimus, Š. P. atsisakė bendradarbiauti ir priimti lėšų pavedimus. Negana to, vėliau, E. U. padarius perlaidą per paštą, nukentėjusysis atsisakė priimti žalos atlyginimo dalį.

3.7. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl Š. P. sunkaus sužalojimo nepilnametė dukra A. P. patyrė 2 000 Eur neturtinės žalos, tačiau byloje esantys duomenys liudija, kad Š. P. ankstesnė santuoka buvo nutraukta, o jis pats buvo abejingas ne tik buvusiai žmonai S. P., bet ir nepilnametei dukrai A. P.. Nuteistasis nurodo teismų sprendimus tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje dėl nukentėjusiojo santuokos nutraukimo bei Š. P. nevykdomo išlaikymo nepilnametei dukrai A. P. ir teigia, kad motina S. P. baudžiamojoje byloje yra nurodžiusi, jog Š. P. dukrą A. lankė retai, tik per šventes, kad skolos mokesčių inspekcijai ir vaikams gali siekti net 20 000 Eur, kad už dukros A. darželį Š. P. nėra sumokėjęs nė vieno mėnesio. Remiantis toje byloje esančia 2020 m. birželio 19 d. antstolio A. L. išlaikymo lentele, Š. P. įsiskolinimas už alimentus 2020 m. gegužės 20 dienai buvo 5 022.02 Eur. Šiaulių apygardos teismui užklausus antstolį A. L., gautas 2023 m. spalio 12 d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. iš skolininko Š. P. išieškota tik 166,69 Eur. Šis antstolio raštas bei baudžiamasis įsakymas akivaizdžiai paneigia liudytojos S. P. paaiškinimus, jog iki įvykio Š. P. teikė išlaikymą dukrai A. tiek pinigais, tiek nupirkdamas įvairius daiktus. Tai akivaizdžiai paneigia ir ieškinio motyvus ne tik dėl turtinės, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3.8. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad, nors apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje individualizavo E. U. baudžiamąją atsakomybę bei išsamiai vertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui, tačiau, jei E. U. nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tikslinga iš naujo svarstyti apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nuteistasis pažymi, kad jis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, savo kaltę dėl Š. P. sunkaus tyčinio sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai ir gailėjosi. E. U. teisme atsiprašė nukentėjusiojo Š. P.. Ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę švelninančia. Pažymi, kad apeliantas iki Š. P. sumušimo nebuvo teistas. E. U. nuo 2022 m. vykdo individualią veiklą, t. y. pardavinėja transporto priemones. Nuo 2023 m. jis taip pat dirba pas ūkininką ūkio darbininku, kas mėnesį gauna po 840 Eur atlygio, darbe charakterizuojamas teigiamai. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų mokymo centre transporto priemonių remontininku. Jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa. Taigi, apeliantas turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, orientuotai kelia kvalifikaciją, turi stiprius socialinius ryšius su (duomenys neskelbtini) miesteliu. Taip pat nurodo atlyginęs dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, t. y. nukentėjusiajam Š. P. pavedimu per paštą pervedė 1 300 Eur, A. P. – 200 Eur, (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 550 Eur. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad atlygintos padarytos žalos dalis, palyginti su bendra nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta žala, nėra tokios apimties, jog ši aplinkybė būtų pripažįstama E. U. atsakomybę lengvinančia, tačiau tai gali būti laikoma jo pozityviais veiksmais bei siekiu pagal galimybes šalinti neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad proceso eigoje vienintelis apeliantas ėmėsi veiksmų atlyginti bent dalį žalos nukentėjusiesiems. Kitas nuteistasis E. M. nė dalies priteistos žalos neatlygino. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ne tik bus atitrauktas iš savo socialinės aplinkos, bet bus priverstas atsisakyti darbo, sustabdyti individualią veiklą ir tokiu būdu netekti pajamų šaltinio. Dėl to nepatogumus patirs ir nukentėjusieji, nes nebegalės realiai gauti žalos atlyginimo.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu tiek nukentėjusiajam Š. P., tiek A. P. priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti sumas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas teigia, kad yra nustatyta, jog Š. P. vengė išlaikyti savo dukrą ir nevykdė Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dėl išlaikymo, būdamas biologiniu tėvu nebuvo suinteresuotas išlaikyti vaiką, nors ir buvo darbingas, vykdė individualią veiklą. Todėl apeliantas prašo atmesti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos A. P. priteisimo, kadangi ir iki įvykio Š. P. neišlaikė savo dukros. Taip pat buvo surinkti duomenys, kad jis retai bendraudavo su savo dukra ir ji tėvą matė tik ligoninėje, todėl, apelianto teigimu, vaikas stiprių moralinių išgyvenimų negalėjo patirti. Prašo numažinti A. P. priteistos moralinės žalos sumą, kaip klaidingai skunde nurodoma 10 000 Eur.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde ginčija ir nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos (40 000 Eur) nukentėjusiajam Š. P. priteisimo, prašydamas ją sumažinti, kadangi nurodo, jog pagal jo pragyvenimo lygį ši priteista suma yra labai didelė. Apeliantas nurodo neturintis artimųjų, nevedęs, todėl pagalbos, kas galėtų padėti atlyginti žalą, neturi. Be to, nurodo turintis sveikatos problemų dėl kojos sąnario (pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog jis sveikatos problemų neturi), jam reikalinga operacija, todėl ateityje nebegalės dirbti pilnu pajėgumu, darbo užmokestis sumažės, dėl ko bus sudėtinga pragyventi, o tokio dydžio ieškinį padengti – neįmanoma.

Skunde teigiama, kad nukentėjusysis Š. P. klaidino teismą, nurodydamas, kad jis patyrė žalą, nes negalėjo dirbti. Pasak apelianto, byloje buvo surinkti duomenys, kad nukentėjusysis ir iki įvykio nebuvo labai atsidavęs darbui, be to, prie bylos buvo prijungta skelbimo kopija, kuriame Š. P. nurodo, kad vykdo individualią veiklą, užsiima laiptų gamyba. Tai teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, kad būtent jis atnaujino savo skelbimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. U. ir jo gynėjas, nuteistojo E. M. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo Š. P. atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų E. U., E. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priėjo prie išvados, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis E. U., pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai sprendė, kad nuteistųjų E. U. ir E. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis. Apygardos teismas teisingai nustatė nuteistųjų nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikuojančią aplinkybę – chuliganiškas paskatas. Taip pat nuteistojo E. U. veiksmuose pagrįstai nustatyta ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 d,, sudėtis, šios nuosprendžio dalies nuteistasis neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jos išsamiau nepasisako. Nuteistajam E. U. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinkanti jo veiksmų ir asmenybės pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis E. M. neginčija jo nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo bei jam paskirtosios bausmės, nesutikdamas tik su nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžiais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas byloje nukentėjusiojo Š. P. pareikštą civilinį ieškinį, klaidų nepadarė, tačiau teismo išvados sprendžiant dėl A. P. padarytos neturtinės žalos yra neteisingos ir nepagrįstos – jai kaip tiesiogiai žalos nepatyrusiam asmeniui nepagrįstai reikalauta neturtinės žalos dėl Š. P. sužalojimų atlyginimo, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistųjų teisinei padėčiai.

Dėl E. U. ir E. M. pripažinimo kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčija ir nuteistasis E. U., kad 2022-12-26, apie 00.58 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju E. M., matant pašaliniams asmenims, E. M. dėl menkavertės priežasties tyčia sudavus nukentėjusiajam Š. P. vieną smūgį į galvos sritį ir nuo smūgio pastarajam nugriuvus ant žemės, abu, sudavę Š. P. kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. P. sveikatą.

Tačiau nuteistasis E. U. nesutinka su apygardos teismo atliktu teisiniu jo veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustačius, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė dėl menkavertės dingsties, t. y. iš chuliganiškų paskatų. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai atsižvelgta į jam inkriminuotų veiksmų padarymo priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvados dėl nuteistojo E. U. neteisėtų veiksmų padarymo tikslo ir motyvo, kaip turinčių esminės reikšmės jų kvalifikavimui, nagrinėjamu atveju turėjo būti aiškiai nustatytos ir atskleistos.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. U. neneigė, kad kartu su kitu nuteistuoju nukentėjusiajam sudavė kojomis ne mažiau vienuolika kartų į įvairias kūno vietas, tačiau nurodė, jog taip pasielgė dėl asmeninių paskatų ir pykčio. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad nukentėjusįjį Š. P. pažinojo iš anksčiau bei įvykio naktį ketino su juo aiškintis santykius dėl merginos – O. G., kuri, gyvendama su nukentėjusiuoju, palaikė artimus santykius su nuteistuoju E. U., o šis siekė, kad Š. P. paliktų O. G.. Pats nukentėjusysis pasiūlė susitikti bare ir pakalbėti, tiek jis, tiek nuteistasis E. U. (taip pat ir nuteistasis E. M., kurio paprašė pagalbos, jei prireiktų) buvo pavartoję alkoholinių gėrimų. Baro viduje buvo triukšmas, todėl, nukentėjusiajam išėjus į lauką, paskui jį išėjo ir nuteistieji. Pasakius nukentėjusiajam apie norą pasikalbėti, pasigirdo keiksmažodžiai, kilo konfliktas, muštynės. Pirmas nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą sudavė E. M., po to nukritusiam nukentėjusiajam smūgius kojomis sudavė abu nuteistieji, viso ne mažiau vienuolikos smūgių, o nukentėjusysis nesipriešino, pats smūgių nesudavė, po pirmojo smūgio nukrito ant žemės ir ėmė gargaliuoti (t. 11, b. l. 40–46).

Teisėjų kolegija pažymi, kad viso proceso metu nuteistojo E. U. parodymai apie jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu priežastis nebuvo nuoseklūs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 4 d. pateikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, jis, apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. pas motiną R. B. (duomenys neskelbtini) šventė Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus, po to susitiko su draugu, su kuriuo taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, apie 00.00 val. sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) mieste esantį naktinį barą „P“, kur prisijungė prie pažįstamų kompanijos; po kiek laiko išėjo į lauką pasiteirauti taksi vairuotojo, kiek kainuotų taksi grįžti į (duomenys neskelbtini), šalia taksi automobilių stovėjo kažkoks vyras, kuris, kaip jam atrodo, kažką pasakė, tarp šio vyro, nuteistojo ir kartu su juo išėjusio kito vyriškio kilo konfliktas; kas buvo toliau, jis neprisimena, už kelių minučių jie su kartu iš baro išėjusiu vyriškiu grįžo į barą (t. 6, b. l. 119– 122).

Analogiškai aplinkybes dėl savo veiksmų eigos įvykio metu nuteistasis E. U. nurodė 2023 m. vasario 21 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 131–150).

2023 m. vasario 24 d. įteikus jam pranešimą apie patikslintą įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nuteistasis, apklausiamas įtariamuoju, prašė remtis anksčiau duotais parodymais, patikslino, kad jis nukentėjusiajam automobilių aikštelėje smūgių nesudavė, o su pastaruoju susigrūmė vyriškis, kuris kartu su juo išėjo iš baro, tuo tarpu jis, E. U., bandė šiuos asmenis išskirti, lįsdamas į tarpą tarp jų. Daugiau detalių dėl savo girtumo neprisimena ( t. 6, b. l. 157–160).

2023 m. balandžio 18 d. įtariamojo papildomos apklausos metu E. U. parodė, kad 2022 m. spalio mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini) mieste, prekybos centre prasilenkė su iš anksčiau pažįstama O. G., tą dieną su ja nebendravo. Gal po savaitės jai parašė socialiniuose tinkluose ir jie ėmė bendrauti. Jis puoselėjo jai romantiškus jausmus, norėjo pradėti santykius, dovanojo gėles, vaikščiojo į kavines, rodėsi viešose vietose, apie tai, kad ji gyvena su kitu vyru, jis nežinojo. Gruodžio mėnesį pasiūlius susitikti, O. G. jam kažkaip keistai pasakė, jog išvažiuoja, kur – nesakė, tik minėjo, jog jam geriau nežinoti. Kadangi jis žinojo, kur ji gyvena, sugalvojo nuvažiuoti pažiūrėti ir pro buto trečiame aukšte langus pamatė bute vaikštantį vyriškį. Paskui O. G. jam paaiškino, jog turi sugyventinį, tačiau su juo santykių nepalaiko, gyvena atskiruose kambariuose, ji nori skirtis, tačiau negali sugyventinio iškraustyti ir todėl gyvena kartu. E. U. nurodė, jog O. G. sugyventinio Š. P. niekada nebuvo matęs gyvai, tik nuotrauką; socialiniuose tinkluose, kur nukentėjusysis buvo įdėjęs skelbimą apie laiptų gaminimą, susirado jo mobiliojo ryšio telefono numerį ir prieš Kalėdas sugalvojo jam paskambinti bei išsiaiškinti, ar pastarasis nori skirtis su O. G.. Jam skambino, tačiau Š. P. neatsiliepė, kitą dieną jau pastarasis jam skambino, tačiau neatsiliepė nuteistasis, nusprendęs nesivelti, nukentėjusysis jam skambino dar keletą kartų. Įvykio dieną, nuteistajam būnant pas draugą, vėl skambino Š. P., jam atsiliepus – kalbėjo negražiai, vadino asilu, sakė atvažiuoti į klubą „P“. Nuteistasis nuvažiavo į minėtą klubą, esantį (duomenys neskelbtini), ten būdamas susirašinėjo su O. G., apie ką – neprisimena. Klube matė Š. P., tačiau prie jo nėjo, prisėdo prie pažįstamų kompanijos. Pamatęs, kad Š. P. iš klubo išeina, nuteistasis taip pat išėjo, norėdamas su juo pasišnekėti lauke, o kartu su juo išėjo vyriškis E. iš jų kompanijos (kitas įtarime nurodytas, kaip įtariamasis, asmuo). Išėjus, automobilių stovėjimo aikštelėje jis, E. U., kalbėjo su nukentėjusiuoju kaip su O. sugyventiniu, kilo žodinis konfliktas, po to nukentėjusysis susistumdė su E., o jis, E. U., norėjo juos išskirti, lindo į tarpą, ar sudavė smūgius nukentėjusiajam – neprisimena. Po to jis grįžo į klubą, ar grįžęs pasakojo O. G. apie konfliktą su Š. P. – neprisimena. Pastaroji jo neprašė, nei pakalbėti su sugyventiniu, nei prieš jį smurtauti. Jis O. G. nepersekiojo, jie bendravo bendru sutarimu, ji buvo sakiusi, kad tarp jos su sugyventiniu nieko nėra jau trys metai, šis jai sakęs sugrąžinti pinigus už remontą ir tuomet jis išeis (t. 6, b. l. 163–167).

Nuteistasis E. U. teisiamajame posėdyje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir paskutinės įtariamojo apklausos metu, tik detalizavo parodymus apie įvykio dieną nukentėjusiajam padarytus savo veiksmus. Nurodė, kad bare buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, sakė, jog nori pasikalbėti, tačiau bare buvo didelis triukšmas, todėl pasikalbėti išėjo į lauką. Lauke prasidėjo keiksmažodžiai ir konfliktas. Smūgius sudavė abu su E. M.. Nukentėjusysis jiems smūgių nesudavė. Pirmą smūgį ranka nukentėjusiajam sudavė E. M., pataikė į veido sritį. Po smūgio nukentėjusysis nuvirto ant žemės prie automobilių, gulėjo ant nugaros. Po to jis, E. U., koja spyrė nukentėjusiajam. Iš jo pusės buvo ne vienas smūgis. Abu su E. M. spyrė kojomis nukentėjusiajam. E. M. spyrė 5 smūgius. Pripažįsta, kad abu galėjo suduoti 11 smūgių. Nukentėjusysis smūgiams nesipriešino. Patikslino, kad nukentėjusiajam buvo spiriama, kaip spiriant kamuolį, ne trypiant iš viršaus. Po smūgių nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Išgirdus knarkimą išsigando ir nutraukė spardymą. Suprato, kad nukentėjusysis prarado sąmonę, kai išgirdo knarkimo garsą. Smūgius nutraukė patys. Jų veiksmai prieš nukentėjusįjį galėjo vykti 3–4 minutes. Taksi vairuotojų buvo, bet jie nesikišo. Po konflikto į barą ,,P“ abu grįžo kartu. Nukentėjusįjį paliko gulintį. Jam pagalbos nesuteikė, nes pats išsigando. E. M. pinigų už tai, kad jam padėtų, nedavė. Pinigais bare prisidėjo susimokant už stalą, nes ant stalo buvo užkandžių, alkoholio. Prieš einant bendrauti su nukentėjusiuoju nebuvo kalbos apie atlygį E. M. už pagalbą. Nukentėjusysis buvo išgėręs, jis taip pat buvo neblaivus ir apsvaigęs. Per visą tą dieną buvo išgėręs apie 2 litrus viskio, iki įvykio bare išgėrė 3 kokteilius su alkoholiu. Girtumas turėjo įtakos tam, kad tą vakarą padarė nusikaltimą (t. 11, b. l. 40–46).

Nuteistasis E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. jis su sugyventine nuvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esantį barą „P“, kur prisijungė prie pažįstamų kompanijos, tarp kurių buvo ir E. U., jo anksčiau nepažinojo. Išėjus jam ir E. U. į lauką parūkyti, pastarasis jam sakė apie kažkokią situaciją, tačiau jis nekreipė dėmesio. Pro šalį praeidamas Š. P. kažką pasakė ir tada kilo konfliktas. Jie su E. U. nuėjo prie Š. P., stovinčio prie taksi automobilio, jis, E. M., pastukseno jam per petį, o kai šis atsisuko – smogė jam kumščiu į veidą, žandikaulio sritį, nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ir ėmė knarkti, jis pats smurto veiksmų nebetęsė, o E. U. ant šono nukritusiam nukentėjusiajam keletą kartų smūgiavo kojomis. Nukentėjusysis jokio pavojaus nekėlė, suduodamas jam smūgį pasielgė kvailai (t. 11. b. l. 40–46).

Aptartų faktinių duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog nuteistasis E. U. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. P. sveikatą, neturėdamas jokių asmeninių paskatų, dėl mažareikšmės dingsties. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad iki įvykio jis nukentėjusiojo nepažinojo, su juo asmeninių santykių nebuvo užmezgęs; įvykio dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai sąlygojo jo nusikalstamą elgesį, priėmė nukentėjusiojo kvietimą atvykti į naktinį klubą „P“, jame su nukentėjusiuoju nebendravo, išėjus į lauką ir Š. P., einančiam pro šalį, kažką pasakius, abu nuteistieji priėjo prie nukentėjusiojo, E. M. sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į žandikaulį, šiam po smūgio nukritus ant žemės, abu nuteistieji sudavė kojomis į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas ne mažiau vienuolikos smūgių, taip sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą. Aptarta jo parodymų viso proceso metu kaita patvirtina, kad įvykio dieną nuteistojo E. U. su nukentėjusiuoju nesiejo jokie asmeniniai santykiai, o bendravimą su O. G., kaip smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį – jos sugyventinį Š. P. priežastį, jis ėmė akcentuoti tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga. Pats nuteistasis E. U. pripažino, kad O. G. neprašė jo nei pakalbėti su nukentėjusiuoju, nei prieš jį smurtauti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta O. G., kuri parodė, kad priešingai, sužinojusi, jog nuteistasis E. U. nuvažiavo į barą „P“, kur tuo metu buvo ir nukentėjusysis, jos sugyventinis Š. P., ketindamas pastarąjį sumušti, sakė, kad nedarytų nesąmonių ir nekeltų problemų, bet jis neklausė ir visą laiką sėdėdamas bare ,,P“ stebėjo Š. P..

Liudytoja O. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis Š. P. buvęs jos sugyventinis, kartu gyveno 5 metus. Įvykis įvyko 2022 metais, per Kalėdas. Tą dieną jie kartu buvo pas Š. tėvus, jis buvo pasiėmęs savo dukrą, šventė Kalėdas. Š. tą dieną grįžo visiškai girtas ir užmigo. Atsikėlęs sugalvojo, kad jam reikia važiuoti į barą ,,P“. Mėgino jį atkalbėti, bet jis išvažiavo. Išvažiavęs kelis kartus skambino, rašė ir kvietė ją atvažiuoti. Vėliau skambino ir pasakė, kad skambinėjosi su tuo žmogumi, kuris pasiūlė susitikti, atvažiuoti į barą ,,P“ ir išsiaiškinti santykius. Tas žmogus buvo E. U.. Š. pats E. U. pasisakė, kad yra bare ,,P“. Tada paskambino ir rašinėjo E. U., sakė, kad važiuoja į barą ,,P“ ir sumuš Š.. Ji jam pasakė, kad nedarytų nesąmonių ir nekeltų problemų, taip pat bandė įkalbėti Š., kad važiuotų namo, bet jie jos neklausė. Maždaug po dvyliktos valandos nebegalėjo sugyventiniu prisiskambinti. Vėliau atsiliepė darbuotoja iš priėmimo skyriaus, kuri pasakė, kad Š. stipriai sumuštas. Nuvažiavusi į priėmimo skyrių, sužinojo, kad Š. P. prijungtas prie aparatų ir išvežtas į reanimacijos skyrių. Tą patį vakarą nuvažiavo pas jo tėvus ir pasakė, kad jis yra sumuštas ir paguldytas į reanimaciją. Tą pačią naktį grįžusi iš tėvų paskambino E. U. ir paklausė, ką jis padarė. Jis atsakė, kad, jei jį išduos, jis pasakys, kad ji užsakė sumušimą ir pateks į kalėjimą.

Liudytoja nurodė ir tai, kad 2022 m. lapkričio pradžioje su E. U. prekybos centre ,,IKI“ prasilenkė lipdami laiptais. E. U. ją pažinojo iš anksčiau, nes gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo tada jis pradėjo rašyti per ,,Facebook“. Rašinėjo kelias savaites, atsiuntė į darbą gėlių, pradėjo rodyti simpatiškus jausmus. Po kiek laiko ji pastebėjo, kad, būdamas išgėręs, jis rašo piktas žinutes, todėl pradėjo rašyti, jog negali su juo susitikti. Jis žinojo, kokiame rajone ji gyvena, pradėjo ją sekti. Jis per langus pamatė bute Š. P.. Taip E. U. susirado Š. P. per ,,Facebook“ paskyrą, kurioje buvo nurodytas jo kontaktinis telefonas, el. paštas, pradėjo skambinėti. Su Š. P. ji nekalbėjo apie E. U.. Jis nežinojo, kad jam E. skambinėja dėl jos, nes galvojo, kad jam skambina jo buvusios draugės vyras ar draugas. Bendravimas tarp E. U. ir Š. prasidėjo nuo gruodžio 18 dienos. E. U. grasino, kad išduos Š. apie jų susirašinėjimą ir bendravimą. E. U. pasakė, kad Š. gaus į galvą ir žinos, už ką gavo. Š. to nepasakė, nes nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti. Pirminės apklausos metu nenurodė šių aplinkybių, nes E. U. iki pat liepos mėnesio jai grasino. E. U. teigė, kad yra ją įsimylėjęs jau 10 metų, sakė, kad Š. P. sumušė, nes ji pati niekada nebūtų su juo išsiskyrusi. Priėmė E. U. dovanas, nes nematė nieko blogo. Socialiniuose tinkluose turėjo savo paskyras. Savo ,,Instagram“ paskyroje turėjo E. U. kaip draugą. ,,Facebook“ paskyroje taip pat turėjo jį kaip draugą. Iki įvykio su sugyventiniu gyveno taip, kad abu galėjo turėti kitų santykių. Tokio atviro susitarimo nebuvo, bet jis turėjo draugių ir ji turėjo draugų. Po įvykio ligoninėje jai atidavė Š. P. telefoną, piniginę, džinsus, batus. Jo telefone nematė žinučių, buvo tik skambučiai, kuriuos E. U. liepė ištrinti, ištrynė, nes jis grasino. Su Š. daug kartų skyrėsi, bet niekada neišsiskirdavo ir susitaikydavo. Tarp jos ir E. U. joks artimesnis ryšys nesimezgė (t. 8, b. l. 104–115).

Nukentėjusysis Š. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki jo sumušimo dienos nieko nepamena, nes po įvykio sutriko atmintis. Iki įvykio būdavo, kad užtikdavo sugyventinės telefone žinučių. Su E. U. kontaktavo telefonu, nes rasdavo jo žinučių sugyventinės telefone. Su E. U. telefonu kontaktavo apie mėnesį. Neprisimena, ką E. U. aiškino apie jo ir O. G. santykius. Su O. G. apie E. U. visai nekalbėjo. Jam nebuvo tekę susitikti su E. U., o E. M. iš viso nepažinojo. Iš buvusios draugės O. G. sužinojo, kad jį sumušė E. U., kuris buvo jos pažįstamas. Sugyventinė pasakojo, kad buvo jam kliūtis. Nepamena nieko, kaip vyko įvykis ( t. 8, b. l. 104–115)..

Nors nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo veiksmuose yra ne nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiuo argumentu sutikti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kyla tam, kas sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020 ir kt.). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019, Nr. 2K-151-628/2021).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis E. U. veikė dėl mažareikšmės dingsties – niekuo nepagrįsto savo manymo, kad Š. P. turi palikti O. G.. Kaip minėta, liudytoja apklausta O. G. paneigė nuteistojo argumentą, kad ji buvo nurodžiusi nuteistajam, jog nori skirtis su nukentėjusiuoju, tačiau pastarasis atsisakė išsikraustyti, kol ji nesumokės už atliktą buto remontą. Priešingai, liudytoja tvirtino, kad su nukentėjusiuoju keletą kartų skyrėsi ir taikėsi, tačiau iki įvykio vis susitaikydavo, o su nuteistuoju E. U. joks artimesnis ryšys neužsimezgė; O. G. nurodė ir tai, kad ėmusi pastebėti, jog nuteistasis, būdamas išgėręs, jai rašo piktas žinutes, pradėjo jam rašyti, kad negali su juo susitikti. Liudytojos O. G. nurodytą aplinkybę, kad įvykio laikotarpiu su nukentėjusiuoju nesiskyrė, patvirtina ir faktas, kad įvykio išvakarėse ji kartu su Š. P. ir jo dukra šventė Kalėdas pas Š. P. tėvus, po to kartu grįžo į butą, kuriame jie gyveno.

23. Nuteistojo argumentus, kad įvykio dieną, nukentėjusiojo pakviestas į barą, atvyko išsiaiškinti dėl O. G., pokalbis tarp jų vyko lauke prie baro, iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus, paneigia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų baro ,,P“ administratoriaus M. D. ir lankytojo B. Š. parodymai, kad 2022 m. gruodžio 26 naktį matė bare nukentėjusįjį, kuris buvo labai neblaivus, sunkiai orientavosi, todėl M. D. palydėjo iš baro jį laiptais į viršų ir parodė jam, kur eiti, kad taksi yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, o viršuje sutiko B. Š. su kuriuo persimetė keliais žodžiais; pastarasis nurodė, jog, išėjęs pro baro duris, matė, kaip tas žmogus sukosi į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo metu, kai stovėjo, prabėgo E. U.. Liudytojas M. D. nurodė, vėliau iš filmuotos medžiagos pastebėjęs, jog paskui jo palydėtą žmogų išėjo du vyrai; jie nuėjo ten, kur ėjo nukentėjusysis; tie vyrai ten buvo keletą minučių ir grįžo, o paskui jie šventė visą vakarą (t. 8, b. l. 104–115).

24. Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti taksi vairuotojai, kurių automobiliai įvykio vakarą stovėjo prie baro „P“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), paneigė nuteistojo E. U. parodymus apie tai, kad nuteistieji su nukentėjusiuoju kalbėjosi apie O. G., pokalbis peraugo į konfliktą, kurio eigoje prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta.

24.1. Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad neblaivus vyriškis raudona striuke (kaip nustatyta, nukentėjusysis Š. P.) priėjo prie pirmojo taksi automobilio ir norėjo sėsti į jį, kai iš baro pusės prie jo priėjo du vyriškiai, kurių vienas kumščiu trenkė nukentėjusiajam į žandikaulį, po smūgio šis nugriuvo ant žemės ir nesipriešino, kaip suprato, prarado sąmonę, po to abu vyriškiai nukentėjusįjį spardė, kojomis trypė jo galvą, suduodami ne mažiau 10 smūgių. Mušimas truko kelias minutes, suspardę vyriškiai nuėjo link baro „P“. Liudytojas nurodė nesikišęs, nes bijojęs dėl savo saugumo (t. 8, b. l. 104–115). Liudytojas savo iš esmės analogiškus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 70–87).

24.2. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (asmeniui mirus) perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 28 bei 2023 m. vasario 6 dienomis duotais liudytojo M. S. parodymais (t. 2, b. l. 31–33, 34– 37, t. 11, b. l. 63–69) nustatyta, kad jis įvykio naktį taksi automobiliu laukė klientų prie baro „P“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė, kaip prie jo automobilio priėjo vyriškis raudona striuke, ėjo prie dešinės pusės keleivio durelių, matėsi, kad vyriškis buvo labai girtas, judesiai buvo vangūs, ėjo sunkai ir labai lėtai. Paskui jį po kokios minutės atėjo du vyriškiai, jie atėjo taip pat nuo bulvaro pusės, galimai iš baro „P“. Vyriškiai buvo du, jie kvietė pirmąjį vyriškį prieiti, priekaištavo, kad šis juos įžeidė, kažką ne taip pasakė, tačiau pastarasis stovėjo atsirėmęs į automobilį ir niekur nėjo. Tada vienas iš vyriškių sudavė pastarajam kumščiu į žandikaulį, po smūgio vyriškis raudona striuke griuvo tiesiai po jo mašinos kapotu, o prišokę abu vyriškiai ėmė jį spardyti apie kelias minutes. Po to jie nuėjo, o liudytojas, išlipęs iš automobilio ir pamatęs, kad nukritęs vyriškis nejuda, iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 40–59).

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas Šiaulių viešosios tvarkos tarnybos vyresnysis specialistas M. U. parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. per Kalėdas, nakties metu, po dvyliktos valandos gavo iškvietimą, kad prie baro ,,P“ sumuštas asmuo. Atvykę į įvykio vietą, prie taksi automobilio pastebėjo gulintį asmenį su raudona striuke. Priėjus prie to asmens, jis nereagavo, po galva buvo pribėgę kraujo. Atvykę medikai asmenį išsivežė. Įvykio vietoje buvo taksi vairuotojas, kuris pasakė, kad prie jo automobilio prasidėjo muštynės ir jis iškvietė policiją.

Aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiojo buvusį sunkaus laipsnio girtumą, sunkų orientavimąsi vietoje, vangius judesius bei jo, o taip pat nuteistųjų elgesį betarpiškai įvykio vietoje, kur nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, paneigia nuteistojo E. U. argumentus apie tarp jų buvusį pokalbį, susijusį su O. G.. Kaip minėta, liudytojais apklausti taksi vairuotojai nurodė, kad joks pokalbis nevyko, o po keleto priekaištų apie įžeidimą nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, po pirmo smūgio nukrito ant žemės ir ėmė gargaliuoti, jį kojomis spardantiems nuteistiesiems nesipriešino ir pasipriešinti negalėjo, sumušimo metu buvo praradęs sąmonę. Pats įvykis truko tik kelias minutes, po ko nuteistieji grįžo į barą ir šventė iki ryto.

Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad būtent nukentėjusysis jam nurodė atvykti į barą „P“, paskutinę dieną prieš įvykį tarp jų vyko intensyvus bendravimas mobiliojo ryšio telefonu, nukentėjusiojo Š. P. telefono išklotinės apžiūros protokolu buvo fiksuoti pokalbiai su apeliantui priklausančiu telefono numeriu – 2022 m. gruodžio 25 d. Š. P. skambino E. U. 5 kartus, o E. U. nukentėjusiajam – 2 kartus. Nors bendravimo turinys nėra išlikęs, toks bendravimo intensyvumas, anot nuteistojo, rodo, kad tarp jų jau tuo metu buvo konfliktas. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo.

Pats nuteistasis E. U. nurodė, kad Š. P. mobiliojo ryšio telefono numerį susirado interneto tinklapyje „Facebook“ esančiame nukentėjusiojo skelbime apie laiptų gamybą, skambino keletą kartų nukentėjusiajam, tačiau šis neatsiliepė, vėliau pats nukentėjusysis kelis kartus jam skambino, tačiau tuomet neatsiliepė jis. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis, radęs praleistus skambučius į savo telefono numerį, kuris buvo nurodytas skelbime apie laiptų gamybą, juos siejo būtent su nuteistuoju, kurio nepažinojo, o ne su būsimų klientų skambučiais dėl laiptų. Nukentėjusysis Š. P. parodė, kad, kiek prisimena, nuteistojo numerį pamatė iš žinučių sugyventinei, skambino jam ir pats nuteistasis sakė atvykti į barą „P“ išsiaiškinti. Kiek prisimena, iki sužalojimo su nuteistuoju E. U. susitikti jam nebuvo tekę. Apie tai, kad buvo sumuštas E. U., sužinojo iš sugyventinės O. G., kuri jį po įvykio paliko.

Aptartais parodymais, o taip pat pirmosios instancijos teismo ištirtais ir išanalizuotais kitais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis E. U. bendrais veiksmais su nuteistuoju E. M. sunkiai sužalojo Š. P. dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų bei pagrįstai paneigtos, jo tvirtinimu, turėtos asmeninės paskatos – kad į įvykio vietą jis atvyko išsiaiškinti su buvusiu jo draugės O. G. sugyventiniu Š. P. (pastarojo kvietimu), kad šis išsikraustytų iš pastarosios buto, o įvykusio tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaip minėta, aplinkybę, kad Š. P. yra buvęs O. G. sugyventinis, tik nenori išsikraustyti, paneigė liudytoja O. G., o tai rodo, kad nuteistojo įsitikinimas, jog jis turi pastarąjį paveikti palikti jo draugę (su kuria, kaip manė, buvo užmezgęs artimus santykius, ką O. G. taip pat paneigė), yra tik jo niekuo nepagrįstas manymas. Faktą, kad O. G. jo veiksmų neįtakojo, O. G., paklausiusiai, kodėl E. U. sumušė Š. P., nurodė ir pats nuteistasis, pagrasinęs, kad jei apie jį praneš, jis apkaltins ją veiksmų organizavimu ir ji bus nubausta.

Taigi aptartų bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, kad neprognozuotą E. U. agresiją iššaukė susidariusioje situacijoje tikėtinas nukentėjusiojo elgesys – kad jis, būdamas labai girtas, sunkiai besiorientuojantis aplinkoje, galėjo kažką ne taip nuteistiesiems pasakyti. Būtent tokias aplinkybes nuteistasis E. U. nurodė pirmosios apklausos įtariamuoju metu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo E. U. aiškinimą, kad jis pradėjo agresyviai elgtis dėl to, jog iš nukentėjusiojo pusės buvo keiksmažodžiai ir sukeltas konfliktas, vertina, kaip nuteistojo siekį sumenkinti savo veiksmų, sunkiai sužalojus nukentėjusįjį, pavojingumą.

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose nuosekliai pasisakyta, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015). Nors nuteistasis E. U. liudytoją O. G. iš anksto informavo, kad vyksta į barą sumušti Š. P., nuo ko liudytoja bandė jį atkalbėti, teigdama, kad nedarytų nesąmonių ir nekeltų problemų, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis nusikalstamai veikai ruošėsi, iš anksto apgalvojo, ką ir kaip padaryti, o tai suformuotoje teismų praktikoje laikoma patvirtinimu, kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo visgi turėjo asmenines paskatas ir jos tokiais atvejais nėra chuliganiškos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu ketinimu nuteistasis tik patvirtino savo niekuo nepagrįstą manymą, jog Š. P. ir O. G. yra išsiskyrę, todėl Š. P. turi išsikraustyti iš buto. Vertinant šią aplinkybę svarbu ir tai, kad liudytoja O. G. nurodė, jog, sužinojusi, kad Š. P. yra sunkiai sužalotas, paklausė nuteistojo E. U., kodėl jis taip padarė, į ką šis atsakė, kad, jei jį išduos, jis pasakys, kad ji užsakė sumušimą ir pateks į kalėjimą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad nuteistojo įsitikinimas dėl nukentėjusiojo ir liudytojos santykių buvo tik jo paties niekuo nepagrįstas manymas. Nuteistieji, veikdami ypač įžūliai, viešoje vietoje spardydami po smūgio į galvą ant žemės nukritusį ir be sąmonės esantį nukentėjusįjį, esant kitų asmenų, jį mušė dėl menkavertės dingsties ir tai darė iš chuliganiškų paskatų. Nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, jie, būdami pakaltinami asmenys, bendrai suduodami daugybinius smūgius gulinčiam ir nesipriešinančiam nukentėjusiajam kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, neabejotinai suvokė, kad tokie jų veiksmai gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau buvo jiems abejingi.

Dėl nukentėjusiajam Š. P. priteistos neturtinės žalos dydžio

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose ginčija nukentėjusiajam Š. P. priteistos neturtinės žalos dydį, analogiškai nurodydami, kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis Š. P. sveiksta, atnaujina internete įdėtą skelbimą apie tai, kad jis gamina laiptus, susirašinėja su užsakovais, o tai patvirtina apeliacinės instancijos teismui nuteistojo E. U. pateikti skelbimo iš internetinio portalo duomenys (t. 12, b. l. 55–56). Nuteistųjų manymu, faktą apie pagerėjusiąją nukentėjusiojo sveikatą patvirtina ir tai, kad jis dalyvavo teisiamajame posėdyje, davė parodymus atsistojęs, be to, proceso eigoje jam nustatyto darbingumo lygis nuo 40 procentų padidėjo iki 45 procentų. Todėl, apeliantų manymu, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Nuteistasis E. U. nurodė, kad nukentėjusysis nepagrįstai neturtinę žalą sieja ir su aplinkybe, jog po įvykio jį paliko sugyventinė, nes, nuteistojo žiniomis, tai įvyko dar iki jo sužalojimo. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį ir į jo turtinę padėtį bei galimybes atlyginti nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinę žalą ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiajam Š. P. patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma yra 40 000 Eur, priteisiant šią sumą solidariai iš abiejų nuteistųjų. Nuteistųjų manymu, neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai ir turi būti mažinamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai apeliantų pozicijai nepritaria.

Byloje nukentėjusysis Š. P. pareiškė 200 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei ir 503,39 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 41–45, 101–103). Kaip minėta, priteistos turtinės žalos dydžio nuteistieji neginčija.

Nukentėjusysis Š. P. civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos argumentavo tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, jam teko išgyventi ilgą ir varginančią gydymo procedūrą, buvo atlikta galvos operacija, ilgą laiką gydytas stacionare, vėliau reabilitacijos klinikoje. Pablogėjo nukentėjusiojo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, jis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus bei negrįžtamai prarado sveikatą. Nuo 2022 m. gruodžio 26 d. iki 2023m. balandžio 28 d. buvo gydomas, šį laikotarpį buvo nedarbingas, 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2023m. rugpjūčio 30 d. Teisminio proceso metu darbingas tik iš dalies, nors iki sužalojimų sveikata nesiskundė, dirbdavo ir gaudavo nuolatines pajamas. Be to, patyrė didžiulius skausmus, neigiamus išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes. Iki šiol jaučia skausmą ir pagal prognozes juos kęs dar ilgai, o gal net ir visą gyvenimą. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimas dėl darbo lygio nustatymo, kuriuo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, 2023 m. rugsėjo 26 d. išvada dėl darbo pobūdžio sąlygų (t. 8, b. l. 43–45, 2024 m. kovo 8 d. sprendimas dėl darbo lygio nustatymo, kuriuo Š. P. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 4 d. (t. 9, b. l. 73). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusiojo Š. P. paaiškinimus, kad iki įvykio gyveno su sugyventine, kuri po įvykio jį paliko. Išėjęs iš ligoninės grįžo pas tėvus, nes negalėtų gyventi savarankiškai, reikia maistą ruošti, eiti į parduotuvę, o pats to nepadaro; dėl patirtų sužalojimų jam sunku mąstyti, bijo pradėti gyventi vienas ir dirbti; jo fizinė sveikata prasta, negali ilgai stovėti, nes skauda kojas ir pradeda svaigti galva. Prieš tai dirbdavo, žaisdavo krepšinį ir vairuodavo automobilį, dabar to daryti negali. Vaistus vartoja nuolatos.

Nuosprendį priėmęs apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad, kad dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių Š. P.patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su gydymu, skausmą, tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei, t. y. dvasiniams išgyvenimams, psichologiniam diskomfortui. Konstatuota, jog kilusi žala yra ilgalaikė, sukėlusi reikšmingus liekamuosius reiškinius, sveikatos problemas ateityje. Nukentėjusįjį paliko sugyventinė, jis buvo priverstas apsigyventi pas tėvus, kurie turi juo rūpintis, neteko didžiosios dalies darbingumo (55 procentų), negali dirbti buvusio darbo, pilnai savimi pasirūpinti ir užsiimti buvusiomis socialinėmis veiklomis. Tuo pačiu pažymėta ir tai, kad nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajam sunkius padarinius, buvo padarytas, veikiant tyčia, dviem asmenims kojomis suduodant smūgius į kūną, tame tarpe į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, veikiant iš chuliganiškų paskatų, būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nusikalstama veika nukentėjusiajam Š. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojami nukentėjusiojo sveikatos pokyčiai, grindžiant nežymiai padidėjusiu darbingumo lygiu, atnaujinamu skelbimu apie laiptų gamybą, nesudaro pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai ir turėtų būti mažinamas. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad liekamieji sunkaus sužalojimo reiškiniai išlieka, jis ir toliau nepajėgus ne tik dirbti, bet ir pilnai savimi pasirūpinti bei gyventi vienas; skelbimas internetiniame portale buvo atnaujintas tam, kad jis liktų aktyvus ir nebūtų pašalintas. Byloje ištirtais įrodymais paneigtas ir nuteistojo E. U. skundo argumentas, kad sugyventinė O. G. paliko nukentėjusįjį Š. P. dar iki jo sužalojimo, bei nustatyta, kad betarpiškai iki įvykio jie gyveno kartu, įvykio dieną šventė Kalėdas pas nukentėjusiojo tėvus, O. G. buvo pranešta apie Š. P. sužalojimą ir patekimą į stacionarią gydymo įstaigą, pastaroji lankėsi joje, išsiskyrimas buvo sąlygotas sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo, kai jis ilgą laiką gydėsi gydymo įstaigose, o vėliau apsigyveno pas tėvus.

Nuteistojo E. M. skundo argumentas, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra labai didelis ir pagal jo turtinę padėtį, nes jis neturi artimųjų, kurie jam padėtų, turi sveikatos problemų dėl sąnario, jam bus reikalinga operacija ateityje ir bus apribotos jo galimybės dirbti, taip pat nesudaro pagrindo aukščiau aptartų duomenų kontekste svarstyti dėl Š. P. priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Nagrinėjamu atveju be pirmiau išdėstytų aplinkybių, įvertinus ir nuteistųjų asmenybes bei turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiojo ir nuteistųjų skirtingų interesų pusiausvyrą (nuteistieji yra jauni, darbingo amžiaus, be to, nėra reikšmingų duomenų apie itin prastą jų turtinę padėtį ir sveikatą, kuri ribotų galimybes dirbti, todėl po bausmės atlikimo turės realias galimybes atlyginti visą iš jų priteistą neturtinės žalos atlyginimą) bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos sumos nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015, Nr. 2K-407-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-199-976/2021, Nr. 2K-157-976/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija pastebi, kad šalies ir gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl teismų praktika besikeičiant ekonominei situacijai negali būti inertiška ir nekisti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 40 000 Eur dydžio suma, turint omenyje itin pavojingą nuteistųjų veikimą, suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip vienuolika smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengiant sunkiausių padarinių – nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistųjų padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistųjų galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

Dėl nukentėjusiajai A. P. priteistos neturtinės žalos

Nuteistieji E. U. ir E. M. nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl nukentėjusiojo Š. P. dukteriai A. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistųjų manymu, nukentėjusysis prie dukros išlaikymo neprisidėjo, alimentų skolą išieško antstolis, todėl galima daryti išvadą, kad tvirtas šeiminis ryšys jų nesiejo ir nukentėjusiojo sunkus kūno sužalojimas jai neturtinės žalos nepadarė.

Nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Š. pateiktu civiliniu ieškiniu buvo prašoma nepilnametei A. P. iš nuteistųjų priteisti 10 000 Eur neturtinei ir 2 400 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 153– 154). Ieškinyje buvo nurodyta, kad nukentėjusysis Š. P., nors kartu su dukra A. P. negyvena, tačiau palaiko artimus ryšius ir iki įvykio teikė jai išlaikymą. Po įvykio Š. P. tapo neįgaliu, gulėjo slaugos ligoninėje ir nebegalėjo teikti materialinės paramos ir išlaikymo dukrai. Buvo apribotos galimybės tėvui ir dukrai bendrauti. A. P. iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, dvasinio skausmo bei nepatogumų. Dėl nurodytų aplinkybių A. P. patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 2400 Eur. Ši žala apskaičiuota, imant laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. už negautas išlaikymo pajamas (200 Eur per mėnesį). Neturtinė žala sudaro 10000 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes, sprendė, kad A. P. patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma yra 1800 Eur. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga ir priimta, neįvertinus BPK 28 straipsnio nuostatų bei teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai tik tiems šeimos nariams ir artimiesiems, kurie reikalauja neturtinės žalos atlyginimo po tiesioginę žalą patyrusio asmens mirties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau kasacinis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad tokiu atveju asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais, išskirtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.). Priešingu atveju visi asmenys, kurių šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys nukentėjo dėl nusikalstamų veikų ar kurie matė nusikalstamus veiksmus, nesant ypatingų aplinkybių, galėtų įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Be kita ko, 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad smurtiniai veiksmai buvo padaryti prieš Š. P., o A. P. yra nepilnametė nukentėjusiojo dukra, pati įvykio vietoje nebuvo, nuteistųjų smurtinių veiksmų jos tėvo atžvilgiu nematė. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje nuosekliai plėtojamos pozicijos dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų šeimos nariams tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tokie atvejai yra itin reti ir netgi pavieniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą sužaloto vaiko motinai, nes eismo įvykio metu buvo sunkai sužalotas vos dviejų mėnesių vaikas, dėl ko jo motina turėjo nuolatos jį slaugyti, motina išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Panašiai kasacinis teismas sprendė ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus dukters sužalojimo eismo įvykio metu, nustačius, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, dėl ko nukentėjusioji ilgą laiką buvo vegetacinėje būsenoje, komoje, patyrė klinikines mirtis, nukentėjusiosios būklė vis dar sunki buvo ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teismai konstatavo, kad nukentėjusiosios tėvai po dukters patirtos traumos ir patalpinimo į gydymo įstaigą, prarado įprasto gyvenimo pobūdį, dėl nusikaltimo ir pasekmių patyrė pergyvenimus ir sukrėtimus, dvasinį skausmą dėl dukros kaip normalaus žmogaus praradimo ir liekamųjų sveikatos sužalojimo reiškinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Taip pat byloje dėl tyčinio sunkaus sveikatos sužalojimo priteista neturtinė žala motinai, tėvui, močiutei ir seseriai, įvertinus tai, kad nukentėjusysis jau daugiau nei dvejus metus yra komoje, jo pasveikimo (sąmonės atgavimo, savarankiško apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Teisėjų kolegija sutinka, kad A. P. dėl nagrinėjamo įvykio patyrė neigiamų emocijų, vis tik baudžiamojoje byloje nustatyta situacija negali būti prilyginama kelioms jau aptartoms ir pavienėms situacijoms bei byloje nagrinėjamoje situacijoje nesudarė pagrindo nepilnametės A. P. atstovui advokatui reikšti reikalavimą nuteistiesiems atlyginti nepilnametei nukentėjusiojo dukrai A. P. neturtinę žalą. Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl ryšių tarp nukentėjusiojo ir jo nepilnametės dukros pobūdžio neanalizuojami, kaip neturintys aukščiau išdėstytais argumentais priimamam sprendimui teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, panaikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteisimo iš E. M. ir E. U. solidariai 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų Eur) neturtinei žalai atlyginti A. P. naudai ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pavedant neturtinei žalai atlyginti vaikui priteistą pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti jos motinai S. P.. Nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Š. civilinis ieškinys atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Tai neužkerta galimybės tinkamam subjektui reikšti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. M. ir E. U. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, sunkiai sutrikdė Š. P. sveikatą iš chuliganiškų paskatų; taip pat E. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, laikė bei realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Šių nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 135 straipsnio 2022 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1065 redakcija ir BK 300 straipsnio 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3060), pakeičiant atskirų BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsnių nuostatas.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑635-976/2015, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-209-1214/2024).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais Baudžiamojo kodekso pakeitimais, priimtais 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. BK 135 straipsnio 2 dalies redakcija buvo pakeista, įtvirtinant naują minėtos straipsnio minėtos dalies 13 punkte kvalifikuojančio požymio apibrėžimą, kuriame sąvoka „neįgalumas“ pakeista į „negalia“ ir papildyta sąvoka „religijos arba“. Šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nesikeitė. Šis pakeitimas nekeičia nuteistųjų teisinės padėties. Todėl nuteistiesiems taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2022 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1065 redakcija. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija buvo pakeista, įtvirtinant naujas sankcijoje numatytas bausmės rūšis. Be ankstesnėje šio straipsnio dalies redakcijoje numatyto baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų papildomai įtvirtintos ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl E. U. nusikalstama veika dėl tikro dokumento suklastojimo, žinomai suklastoto tikro dokumento laikymo bei realizavimo, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuotina į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija).

Dėl nuteistajam E. U. paskirtos bausmės

Nuteistojo teigimu, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai išsprendė jam skiriamos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, klausimą, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą bausmę. Apeliaciniame skunde prašydamas perkvalifikuoti šią jo veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nuteistasis prašė paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai ribai arba taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Pasak nuteistojo, tikslinga pakartotinai įvertinti šios jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jį charakterizuojančius duomenis. Pažymi, kad jis savo kaltę dėl Š. P. sunkaus tyčinio sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai ir gailėjosi, teisme nukentėjusiojo Š. P. atsiprašė. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nepripažinta jo atsakomybę už šią nusikalstamą veiką švelninančia. Nurodo, kad jis iki Š. P. sumušimo nebuvo teistas. E. U. nuo 2022 m. vykdo individualią veiklą, t. y. pardavinėja transporto priemones. Nuo 2023 m. jis taip pat dirba pas ūkininką ūkio darbininku, kas mėnesį gauna po 840 Eur atlygio, darbe charakterizuojamas teigiamai. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų mokymo centre transporto priemonių remontininku. Jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa. Taigi, apeliantas turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, orientuotai kelia kvalifikaciją, turi stiprius socialinius ryšius su (duomenys neskelbtini) miesteliu. Kaip jo asmenybę charakterizuojantis duomuo vertintinas ir faktas, kad jis atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, t. y. nukentėjusiajam Š. P. pavedimu per paštą pervedė 1 300 Eur, A. P. – 200 Eur, (duomenys neskelbtini)teritorinei ligonių kasai – 550 Eur.

Kaip minėta, nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde argumentus dėl per griežtos jam paskirtos bausmės siejo su prašymu jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šiame sprendime išdėstytais motyvais šis nuteistojo prašymas pripažintas nepagrįstu. Kita vertus, atsižvelgus į aptartus baudžiamojo įstatymo pasikeitimus, teisėjų kolegija patikrina BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymąsi, ir skiriant E. U. bei E. M. bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o taip pat iš naujo svarsto E. U. bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija) skyrimo klausimą.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 300 straipsnio 1 dalies (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) sankcija numatė baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę, o šiuo metu galiojanti ir aktuali įstatymo redakcija papildomai numato ir viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes; BK 135 straipsnio 2 dalies (2022 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1065 redakcija) sankcija numato laisvės atėmimo nuo 2 iki 12 metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinusia bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę, nuteistajam E. U. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) paskyrė minimalaus dydžio baudą, o nuteistiesiems E. U. ir E. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kiek mažesnes nei bausmės vidurkis. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pirmosios instancijos teismas E. U. už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes ir bausmę, paskirtą 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, subendrino apėmimo būdu ir subendrintą bausmę nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą 4 metams.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

Pažymėtina, kad skiriant bausmę, jokiu būdu negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nes tokiu būdu paneigiamas bausmės individualizavimo principas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, paskirdamas bausmę E. U., vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, o taip pat tinkamai nustatė jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą E. U. paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, savo dydžiu artimą įstatymo sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 6 dalį laikomas labai sunkiu nusikaltimu.

Nuteistasis E. U., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmogaus sveikatai ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą valdymo tvarkai. E. U. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 66–73), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų tvarka) (t. 6, b. l. 74–88), Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams bausme. Nuteistasis nevedęs, dirba (t. 8, b. l. 35–36, 40), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 39), mokosi (t. 8, b. l. 37–38), mamos B. B. charakterizuojamas teigiamai (t. 9, b. l. 53–55). Buvo nustatyta viena E. U. atsakomybę dėl dokumento suklastojimo lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių dėl šios veikos nebuvo nustatyta. E. U. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nusikalstama veika (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų) padaryta netiesiogine tyčia, nukentėjusiajam sukeltos sunkios, ilgalaikės pasekmės.

Bylos duomenimis, E. U. sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų padarė, būdamas neteistas, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų tvarka) (t. 6, b. l. 74–88). Kaip minėta, iki pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad jo kartu su bendravykdžiu įvykdyta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Nukentėjusysis Š. P. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, neteko didelės dalies darbingumo, neaišku, ar ateityje bus atstatyta jo sveikata, kadangi per visą baudžiamosios bylos procesą jo darbingumas padidėjo tik nežymiai, šiuo metu liekamieji reiškiniai išlieka ir nukentėjusysis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, yra priklausomas nuo juo besirūpinančių tėvų.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi duomenys, charakterizuojantys nuteistąjį E. U. – kad jis papildomai Valstybinei ligonių kasai atlygino 300 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų (2024 m. gruodžio 31 d. operacijos duomenys, t. 12, b. l. 44), papildomai atlyginta 1000 Eur nukentėjusiajam Š. P. padarytos neturtinės žalos dalis (2025 m. sausio 3 d. pinigų perlaida Nr. PP3148086, Lietuvos pašto perlaidos kvitas, t. 12, b. l. 45–46). Pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaitės S. J. 2024 m. gruodžio 17 d. atsiliepimas apie E. U., apibūdinant jį, kaip mandagų, atsakingą ir pavyzdingą bendruomenės narį, besirūpinantį senyvo amžiaus seneliu V. U., kuris gyvena vienas, o jo sūnus D. U. (E. U. tėvas) negali pasirūpinti dėl darbo komandiruotėse (atsiliepimas, t. 12, b. l. 41, pažyma apie V. U. deklaruotą gyvenamąją vietą, t. 12, b. l. 53, močiutės B. U. mirties liudijimas, t. 12, b. l. 43, UAB „As“ pažyma apie D. U. komandiruotes, t. 12, b. l. 54). Pateikti duomenys, kad nuteistasis įkūrė Mažąją bendriją „E“, kurioje sukūrė vairuotojo darbo vietą kitam asmeniui (internetinio tinklapio rekvizitai.lt duomenų kopija, 2024 m. gruodžio 30 d. darbo sutartis, t. 12, b. l. 47, 48–49, skaidriai dirbančio asmens ID, t. 12, b. l. 50). Pateikta (duomenys neskelbtini) technologijų mokymo centro 2024 m. gruodžio 23 d. charakteristika, kad E. U. mokosi minėto centro (duomenys neskelbtini) skyriuje antrame kurse pagal modulinę transporto priemonių remontininko tęstinio mokymo programą, yra pažangus (t. 12, b. l. 42). Iš 2024 m. gruodžio 10 d. trišalės profesinio mokymo sutarties matyti, kad E. U. mokosi pagal modulinę transporto priemonių remontininko tęstinio mokymo programą nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. vasario 12 d., 23 mokymo dienas (t. 12, b. l. 51–52).

Šie duomenys nuteistąjį E. U. charakterizuoja teigiamai ir patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis galimai yra pasiruošęs dėti pastangas tolesnių savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau jos nėra pakankamos mažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinka tiek E. U. asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir yra tinkamai individualizuota.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. U. asmenybę ir jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų apie žymiai mažesnį jų pavojingumą. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, E. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas su E. M., smurtavo viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, spardė jį kojomis į kūną ir galvą bei jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam kilo sunkūs, ilgalaikiai padariniai. Be to, teismas įvertino ir tai, kad, siekdamas išvengti atsakomybės, nuteistasis paveikė nukentėjusiojo sugyventinę O. G., kuri bijodama apie E. U. padarytą nusikaltimą nepasakojo pareigūnams ir jo nurodymu iš nukentėjusiojo telefono ištrynė skambučius, o vėliau jis net buvo nuteistas už jos persekiojimą. Šios aplinkybės bei nuteistojo pozicijos dėl padaryto nusikaltimo kaita viso proceso metu pagrindė teismo išvadą nepripažinti nuteistojo atsakomybę už minėtą nusikalstamą veiką lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.

Nuteistojo E. U. pateikti duomenys dėl žalos dalies atlyginimo nukentėjusiesiems, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, tiek apeliacinės instancijos teisme, yra svarbūs, tačiau anksčiau aptartų duomenų kontekste neleidžia daryti išvados ir apie žymiai mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, dėl ko įstatymo sankcijoje už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti nuteistajam E. U. paskyrus nežymiai mažesnę nei minimali BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą bausmę, t. y. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat bausmės skyrimo taisyklėms neprieštarauja ir nuteistajam E. U. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl, perkvalifikavus šią veiką pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, skirtina tokios pat rūšies ir dydžio bausmė. Nuteistajam E. U. paskirtoji bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir bausmė už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą subendrintinos nuteistajam palankesniu apėmimo būdu, griežtesne bausmę apimant švelnesnę, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. M. skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija), įvertino tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė dar vieną E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, nes jo padarymo metu buvo neišnykęs ankstesnis teistumas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ( t. 5, b. l. 112–119). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d., Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendis, kuriuo E. M. buvo nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d. ir nuo šios dienos skaičiuojamas nuteistojo teistumas, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. gruodžio 26 dieną buvo neišnykęs. Taigi, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą E. M. įvykdė po Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką E. M. padarė, būdamas recidyvistas ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu. Kaip jau minėta, E. M. įvykdė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą labai sunkų nusikaltimą – veikiant bendrininkų grupe, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų – esant neišnykusiam teistumui už tyčinio sunkaus nusikaltimo – sunkaus asmens sveikatos sutrikdymo, panaudojant peilį, padarymą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad praeityje E. M. buvo teistas dar vienuolika kartų, be kita ko, ir už nužudymą, plėšimą bei panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, taip pat yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes (t. 5, b. l. 98–111). Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad E. M. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, E. M. padarė būdamas recidyvistas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. M., pagrįstai atsižvelgė ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistasis padarė labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, baigta, ja nukentėjusiajam sukeltos sunkios, ilgalaikės pasekmės, prarasta didelė dalis darbingumo, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. M. vaidmuo, darant bendrininkų grupe įvykdytą nusikalstamą veiką, buvo itin aktyvus ir reikšmingas. Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, jis buvo ne tik aktyvus nusikaltimo vykdytojas, bet ir pirmas pradėjęs smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. E. M. padarytas nusikaltimas pakankamai įžūlus ir pavojingas, padarytas viešoje vietoje, sukėlęs sunkias ir ilgalaikes pasekmes.

Vertinant nuteistąjį E. M. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 5, b. l. 96–97), išsiskyręs, vykdė individualią veiklą (t. 5, b. l. 93), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu skatintas pasimatymo laiko prailginimu (t. 9, b. l. 39). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog E. M. anksčiau teistas vienuolika kartų, iš jų devynis kartus už smurtines nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 98–111). Apygardos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad nuteistajam E. M. ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir nesulaikė nuo naujo labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, spręstinas klausimas dėl nuteistajam paskirtosios bausmės pagrįstumo. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, nuteistajam E. M. parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. M. už nusikalstamą veiką turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo keisti ir E. M. apygardos teismo už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirtos laisvės atėmimo 5 metams bausmės, kadangi ši bausmė yra proporcinga nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Tokia bausmė nelaikytina per griežta.

Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nuteistiesiems E. U. ir E. M. taikyti BK 62 straipsnio, numatančio švelnesnės bausmės paskyrimo pagrindus, ar BK 54 straipsnio 3 dalies, numatančios pagrindus skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K‑98‑1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamuoju atveju taip pat nenustatė.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prieš teismo posėdį pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, jog iš nuteistųjų valstybės naudai priteistina 81,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam Š. P. išlaidų. Šis prašymas yra pagrįstas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę priimti sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, apeliaciniame procese dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas, teikęs nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą. Įvertinama tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, į jų turtinę padėtį ir į tai, jog nuteistieji nuteisti laisvės atėmimo bausme, iš jų priteistas civilinis ieškinys, prašomų priteisti nukentėjusiajam teiktos teisinės pagalbos išlaidų suma, nukentėjusiojo atstovui advokatui dalyvavus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra adekvati įdėto darbo apimčiai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam P. Š. apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš nuteistųjų E. U. ir E. M. lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 13 d., t. y. teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo E. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 487,50 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šie dokumentai teismui buvo pateikti pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl gautų dokumentų neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti proceso išlaidas, kurių suma 487,50 Eur, paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-478/2024).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymu Nr. XIV- 3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų E. U. ir E. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš E. M. ir E. U. solidariai 1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai Eur) neturtinei žalai atlyginti A. P. naudai ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pavedant neturtinei žalai atlyginti vaikui priteistą pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti jos motinai S. P., pakeisti.

Nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. U. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti bausmę – 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2022 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1065 redakcija), apimti bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir bausmę, paskirtą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti E. U. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, E. U. į bausmę įskaityti visą bausmės, atliktos pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 7 d. baudžiamąjį įsakymą, laiką.

Išieškoti iš nuteistųjų E. U. ir E. M. lygiomis dalimis valstybės naudai patirtas 81,50 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 50 centų) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysAiva Survilienė