- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-642-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36272-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Loreta Bujokaitė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- I. T.-S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T.-S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti dėl atsakovo kaltės Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2006 m. rugsėjo 9 d. sudarytą šalių santuoką, akto įrašo Nr. 3130, priteisti jai iš atsakovo 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnametės M. S., gimusios 2007 m. birželio 27 d., gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai M. S. periodinėmis kasmėnesinėmis 650 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, priteisti išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant, kad išlaikymas turi būti sumokamas iki einamojo mėnesio penkioliktos kalendorinės dienos, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-12-27 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013-10-31) 6500 Lt sumai, vaiko lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką pagal jos pasiūlymą, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog santuokos metu dėl atsakovo kaltės nuolat kildavo konfliktinės situacijos. Atsakovas ilgą laiką buvo bedarbis, pradėjo vartoti alkoholį, neblaivus sugrįžęs į namus įžeidinėdavo ieškovę, naudojo prieš ieškovę psichologinį ir netgi fizinį smurtą. Vieno konflikto metu 2012-12-27 atsakovas smūgiavo ieškovei į veidą, sugriebęs už kaklo ją smaugė, tampė už plaukų, sužeidė veidą, tokiais veiksmais sukeldamas jai skausmą. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-1247-716/2013 atsakovas buvo pripažintas kaltu. Ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, buvo kantri, nuolat stengėsi palaikyti atsakovą ir jam padėti, kai atsakovas neteko darbo, tačiau įsitikino, kad santuokos nepavyks išgelbėti, ji yra galutinai iširusi. Ieškovės teigimu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus šeimai, nuolat elgėsi agresyviai, smurtavo, šeima tinkamai nesirūpino, nesuderinęs savo veiksmų su šeima, buvo išvykęs į užsienį ir tokiais savo veiksmais faktiškai metus laiko buvo palikęs šeimą, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio nuostatomis. Ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, smurto, lėmusio šeimos iširimą, atsakovo nebrandumo. Ieškovė svajojo apie tikrą šeimą, nuosavą būstą, tačiau jos lūkesčiai liko nepatenkinti. Ieškovė moralinių išgyvenimų naštą įvertina 7 000 Lt suma.
A. G. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neprieštaravo dėl nepilnametės dukters Mortos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, sutiko teikti nepilnametei dukteriai kas mėnesį po 300 Lt išlaikymo, nepripažino ieškovės nurodomo išlaikymo nepilnametei dukteriai įsiskolinimo, nesutiko mokėti ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, prašė nustatyti jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką pagal jo pasiūlymą.
Nurodė, kad ieškovė nebuvo jam lojali, kadangi jo duomenimis, būdama santuokoje su atsakovu užmezgė ryšį su kitu vyriškiu vardu Antanas, jo duomenimis ieškovė ir šiuo metu palaiko su juo santykius. Ieškovės teiginiai, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas tik atsakovas, yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovas pagal savo galimybes siekė sudaryti tinkamas sąlygas gyventi ieškovei ir vaikui, patenkino ieškovės norą tvarkytis savarankiškai, tai yra aprūpino šeimą butu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi vaiku, buvo ieškovei ištikimas ir lojalus, gerbė ieškovės asmenybę, nekonfliktavo, bandė su ieškove aiškintis ir spręsti tarpusavio nesutarimus bei jų atsiradimo priežastis. Nurodė, kad išvykęs į Kanadą siuntė uždirbtus pinigus į ieškovės sąskaitą, lėšas ieškovė naudojo pragyvenimui. Paskutiniu metu gyvenant santuokoje kildavo nesutarimų su ieškove, tačiau dėl to būdavo ir pačios ieškovės kaltės bei nenoro spręsti susidariusias tarpusavio bendravimo problemas. 2012 m. gruodžio 27 d. tarp jo ir ieškovės kilo konfliktas, kadangi ieškovė visą naktį iš 2012 m. gruodžio 26 d. į 2012 m. gruodžio 27 d. negrįžo namo, kur yra nepranešė, o į atsakovo telefono skambučius neatsakė. Vėliau atsakovei grįžus namo, įvyko konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą. Dėl šio incidento 2013 m. kovo 8 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Nurodė, kad fizinį smurtą prieš ieškovę panaudojo tik šį vienintelį kartą, daugiau niekada fizinio ar psichologinio smurto prieš ieškovę nenaudojo. Priešingai nei teigia ieškovė, jis alkoholio dažnai nevartodavo, ieškovės neįžeidinėdavo, tik su ieškove bandydavo aiškintis tarpusavio nesutarimų priežastis, tačiau jokių susitarimų su ieškove ar iškilusių problemų sprendimo nepavyko pasiekti, į visus atsakovo prašymus bei jo pastangas, kad būtų išsaugota šeima, ieškovė nekreipė jokio dėmesio. Kadangi už santuokos išsaugojimą yra atsakingi abu ją sudarę asmenys, mano, kad teisingiausia būtų nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu ieškinyje nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma nepagrįsta įrodymais. Jo manymu ieškovė tik formaliai nurodo, neva tai, išlaikymui reikalingas sumas, tačiau nepateikia visų dokumentų, pagrindžiančių vaiko išlaikymui ir būtiniausių poreikių patenkinimui reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą. Šios išlaidos taip pat turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į dukros M poreikius. Nurodė, kad jis dirba UAB „TREVORS LT", jo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 843,59 Lt. Daugiau jokių kitų pajamų negauna, šiuo metu gyvena Ukmergės mieste, kur už gyvenamąjį būstą turi apmokėti komunalines paslaugas, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro 300 Lt. Be to, jam reikalingi ir būtiniausi namų apyvokos daiktai, lėšos ir pačiam pragyventi, jis turi rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas lėtinis hepatitas C bei medialinė stuburo disko išvarža. Dėl sveikatos būklės vienu metu jam buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Tačiau šiuo metu tam, kad galėtų užsidirbti lėšų pragyvenimui, nesikreipė dėl nedarbingumo lygio pratęsimo. Atsakovas patvirtino, kad turi net kelias profesijas – virėjo ir vairuotojo, tačiau šiuo metu dirba darbą, nesusijusį su jo turimomis profesijomis.
Nurodo, kad jam išvykus užsidirbti pinigų į Kanadą, jis į ieškovės sąskaitą siuntė pinigus, kuriuos su ieškove planavo skirti šeimos poreikių tenkinimui, statyti namą, kuriame planavo gyventi visi kartu. Tačiau nuo 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovui su ieškove pradėjus gyventi atskirai, didžioji dalis siųstų pinigų liko ieškovės sąskaitoje, jis ieškovei buvo nurodęs šiuos pinigus naudoti dukros išlaikymui. Dėl šios priežasties, atsakovas nesutinka, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sutinka nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi M tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, papildomai nustatant, kad: . atsakovas dukrą M. S. gali pasiimti ir išsivežti iš jos gyvenamosios vietos (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas akivaizdžiai serga) pirmą ir trečią kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinti ją pirmąjį ir trečią kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį iki 18.00 val. Ieškovė įsipareigoja Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, atsakovo gimimo dienomis bei kitų švenčių ar renginių dienomis leisti matytis su nepilnamete M. S. tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) tarp šalių suderintu grafiku.
Išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-06 pirminėje išvadoje nurodyta, kad ieškovė I. T.-S ir nepilnametė M. S. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame adresu V. g., Vilniuje. Bute mažametei M. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, mergaitei yra skirtas atskiras vaiko poreikius atitinkantis kambarys, mergaitė turi daug žaislų. M. M. S. ugdoma VSĮ Pal. J. M. Šeimos pagalbos centro „Bičiuliai" Šv. Jurgio grupėje, papildomai lanko Vilniaus miuziklo mokykloje šokių, teatro ir dainavimo užsiėmimus; mamos teigimu, mergaitė turi sveikatos ( regėjimo ) problemų, kartą per savaitę mergaitei teikiamos Šeimos pagalbos centro psichologo konsultacijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius ) Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji inspektorė V. D. kalbėjosi su mergaite. M. M. sakė, kad su mama eina pasivaikščioti, į kino teatrą, prekybos centro žaidimų kambarį; su tėčiu M ėjo į kiną, į žaidimų kambarį; mergaitė neatsimena, kada paskutinį kartą matėsi su tėčiu, gal būt, vasarą; šią vasarą gimtadienio proga tėtis nieko nepadovanojo. M norėtų, kad su ja gyventų ir mama, ir tėtis. Ieškovė dirba vyr. specialiste VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre; gauna pajamas, leidžiančias užtikrinti ne tik būtinus dukters poreikius. Institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės šalių dukros Mortos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Kadangi abu tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių užtikrinimą ir, tėvams gyvenant skyrium, įrodymais pagrįsti vaiko poreikiai turėtų būti maksimaliai užtikrinami.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka tarp ieškovės I. T.-S ir atsakovo G. S. įregistruota 2004 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 3130, iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukė šalių, įregistruotą 2004 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 3130, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo suteikė ieškovei pavardę „T“; priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; nustatė nepilnametės M. S. gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 650 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-31) iki M. S. pilnametystės; nustatė, kad atsakovas G. S. sumoka išlaikymą dukteriai už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos grynais pinigais arba pinigus pervedant į ieškovės I. T.-S. nurodytą sąskaitą. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo G. S. nepilnametei M. S. išlaikymo įsiskolinimą 5000 Lt; paskyrė ieškovę I. T.-S nepilnametei M. S. priteisto iš atsakovo G. S. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo G. S. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. S. tvarką:
A. G. S. turi teisę dukterį M. S. pasiimti ir išsivežti iš jos gyvenamosios vietos (išskyrus tuos atvejus, kai ji serga) pirmą ir trečią kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ir parvežti ją į gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį iki 18 val. A. G. S. turi teisę kasmetinių atostogų metu (išskyrus tuos laikotarpius, kai ieškovė atostogauja arba akivaizdžiai serga) turi teisę dukterį M. S. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiui iki septynių dienų, su dukra išvykstant į ekskursijas, poilsines keliones, kitas pramogas, apie tai prieš dvi savaites informavęs ieškovę. I. I. T-S bet kokia jai priimtina forma numatytomis ryšio priemonėmis dukters sveikatos sutrikimo atveju privalo informuoti atsakovą G. S. apie esamą vaiko būklę, ligos diagnozę, gydymo įstaigą, sudaryti visas būtinas nuo jos priklausančias sąlygas vaiko lankymui.I. I. T-S apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą privalo nedelsiant informuoti vaiko tėvą G. S. nustatytomis ryšio priemonėmis ar raštu.I. I. T-S privalo sudaryti galimybes atsakovui G. S. bendrauti su dukterimi telefono ryšio pagalba bei sąlygas, esant galimybei bendrauti su ja virtualiu būdu (pvz. "skype" ir panašiomis ryšio priemonėmis).Nustatyti, kad atsakovas G. S. turi teisę bendrauti su dukterimi ir kitu, šioje tvarkoje aptartu laiku, atsakovui G. S. su ieškove I. T.-S. tokio bendravimo laiką ir trukmę suderinus tarpusavio susitarimu.
Priteisė ieškovei iš atsakovo žyminį mokestį 294 Lt ir 1 500 Lt išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo, į valstybės biudžetą 384 Lt žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 15,22 Lt.
Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus dėl santuokos iširimo, nepaaiškino kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Priešingai, ieškovė įrodė atsakovo netinkamo elgesio šeimoje savo paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-08 baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 27 d. namuose G. g., Vilniuje, konflikto metu panaudojo ieškovės atžvilgiu smurtą: smaugė, rankomis mušė jai per veidą, tampė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsakovas teismo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam buvo skirti 1 metai laisvės apribojimo. Nustatė, jog atsakovas be suderinimo su šeima daugiau kaip vienerius metus buvo išvykęs į kitą valstybę, tuo laikotarpiu tinkamai šeima nesirūpino. Todėl teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, jog būtent atsakovas nebuvo lojalus ieškovei ir savo šeimai, tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Įvertinęs tai, kad šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, padarė išvadą, kad šeima iširo ir ji iširo dėl atsakovo kaltės, santuoką nutraukė dėl atsakovo G. S. kaltės. Teismas sprendė, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, o taip pat į ieškovės patirtus dėl atsakovo veiksmų išgyvenimus bei pasikeitusio socialinio gyvenimo sunkumus, iš atsakovo ieškovei priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimo dalį dėl nepilnametės dukros Mortos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina (ieškove) tenkino visiškai, nepilnametės M. S. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina.Teismas sprendė, jog ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukrele tvarka neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Teismo vertinimu, ieškovė turi atsižvelgti į vaiko norą bendrauti su tėvu ir pasitelkus įvairias ryšio priemones. Pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikymą po 650 Lt kas mėnesį. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis turi net kelias profesijas, sprendė, kad atsakovas turi galimybes susikurti tokias sąlygas, kurios leistų išlaikyti save ir proporcingai savo nepilnametę dukterį. Teismas įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, konstatavo, jog šalių nepilnametei dukteriai per mėnesį yra reikalingas ne mažesnis kaip 1500 Lt išlaikymas, tenkinant jos būtinus bei specialiuosius poreikius ( mergaitė turi regos sutrikimų, yra gabi menams). Teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio atsižvelgė į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas, taip pat įvertino vaiko būtinuosius, specialiuosius poreikius bei atsižvelgė suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 laikotarpiu tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (atsakovas) G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą; nustatyti kad santuoka 2006-09-09 sudaryta tarp ieškovės I. T.-S ir G. S. nutrūko dėl abiejų sutoktinų kaltės; atmesti ieškovės I. T.-Stukienės ieškinį dalyje dėl nenturtinės žalos priteisimo; priteisti iš atsakovo G. S. išlaikymą nepilnametei dukrai M. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros M pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei dukrai M. S. priteistų pinigių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos motiną – I. T.-S; atmesti kaip nepagrįstą ieškovės I. T. – S. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai M. S.; kitoje dalyje 2014-05-14 Vilniaus miesto sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą pilnai, visapusiškai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino santuokos nutrūkimo priežasčių, atsakovo sudėtingos materialinės padėties bei sveikatos būklės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad atsakovo ir ieškovės santuoka iširo dėl atsakovo G. S. kaltės tyrė ir įvertino tik dalį byloje esančių įrodymų, kitus įrodymus vertino neišsamiai ir neobjektyviai, išvis netyrė ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio ir kaltės dėl santuokos pasibaigimo, tik formaliai nurodė, jog atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, jog atsakovas dėjo visas pastangas, kad patenkintų šeimos poreikius, visus uždirbtus pinigus atiduodavo ieškovei, ji tvarkė šeimos biudžetą. Būdamas Kanadoje atsakovas nuolat rūpinosi šeima, siuntė ieškovei pinigus dukros išlaikymui, ieškovė tais pinigai galėjo disponuoti laisva valia. Iš viso būdamas Kanadoje ieškovei pervedė 51 965 Lt litų. Atsakovui grįžus prasidėjo nesutarimai. Ieškovė vis vėliau grįždavo namo iš darbo, atsakovui kilo įtarimų, kad ieškovė turi kitą vyrą, tačiau atsakovas dėjo visas pastangas šeimą išsaugoti. Ieškovė naktį iš 2012-12-26 į 2012-12-27 iš viso negrįžo namo. Šiuo metu ieškovė taip pat artimai bendrauja su kitu vyru. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, o priimdamas teismo sprendimą vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais.
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuo pasireiškė jos patirta neturinė žala. Ieškovė tik deklaratyviai išvardino įstatyme nurodytus kriterijus, kaip gali pasireikšti neturtinė žala. Jokių konkrečių duomenų, kaip būtent pasireiškė jos patirti išgyvenimai ieškovė nepateikė. Be to teismas priteisdamas neturtinę žalą ieškovei visiškai neatsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę. Šiuo atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti netutinę žalą ieškovės naudai iš atsakovo.
Šiuo metu UAB “Trevors LT”, kurioje atsakovas dirba yra susiklosčiusi labai sudėtinga situacija, nebėra darbo, jau kurį laiką atsakovui neišmokamas darbo užmokestis. Kitą darbą susirasti Ukmergėje sunku. Be to atsakovas turi išlaikyti butą, esantį Vilniuje, nes šiuo metu yra apsistojęs Vilniuje ir ieškosi darbo. Turimo miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė be medynų yra tik 3 040 Lt. Pažymėjo, jog turi rimtų sveikatos problemų. Atsakovui nustatyta lėtinis hepatitas C bei medialinė stuburo disko išvarža. Dėl sveikatos būklės jam buvo nustatyta nedarbingumas, tačiau tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui dėl nedarbingumo pratęsimo nesikreipė. Dėl ligos atsakovas turi nuolat vartoti medikamentus. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 650 Lt į mėnesį neproporcingas atsakovo dabartinei padėčiai bei neatitinka realių galimybių tenkinti nepilnametės dukros poreikius
Apeliantas savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką vykdo tinkamai, jokio įsiskolinimo nėra. Pinigus dukros išlaikymui yra pervedęs vienkartine suma, uždirbtų ir ieškovei pervestų lėšų šeimai iširus grąžinti nereikalavo, priešingai šie pinigai buvo skirti dukros poreikiams tenkinti. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir rėmėsi tik subjektyviais ieškovės paaiškinimais.
Atsiliepimas
I. I. T-S atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, jis neįvardijo nė vienos pagrįstos priežasties, dėl kurios, jo vertinimu, šeima iširo. Priešingai, ieškovė įrodė, kad atsakovas, nepranešęs ieškovei, 2014-06-14 išvyko iš Lietuvos, tuo sukeldamas ieškovei bei jų mažametei dukras skaudžius išgyvenimus, neapibrėžtumą dėl ateities, didelį liūdesį ir stresą. Todėl teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas daugiau kaip metus visiškai nesirūpino šeima, be ieškovės sutikimo buvo išvykęs į užsienį. Pažymėjo, jog atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir šis nusikaltimas buvo nukreiptas į ieškovę, pasireiškęs jo žiauriu elgesiu su ieškove. Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1247-716/2013. Būtent po šio įvykio galutinai iširo santuoka. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo smurtavimą šeimoje matė mažametė dukra M, kuri dėl smurto situacijų šeimoje stebėjimo, buvo psichologiškai konsultuojama nuo 2013-02-05 iki 2014-01-16. Todėl atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra teismo tinkamai nustatyta ir įrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl santuokos nutraukimo padarytą neturtinę žalą. Ieškovė dėl santuokos iširimo patyrė emocinį šoką, stresą, pažeminimą, nesaugumo jausmą. Ieškovės teigimu, tai ji išgyveno net du kartus: pirmą kartą, kai sužinojo, kad atsakovas ieškovę paliko su mažamete dukra ir nieko nesakęs išvyko į Kanadą ir antra kartą, kai suvokė, kad santuoka neturi ateities ir patyrusiai fizinį smurtą, fiziškai, morališkai ir emociškai palūžusiai, teko kraustytis iš atsakovo buto Gabijos gatvėje.
Pažymėjo, kad atsakovas mėgina prasimanyti ligas (hepatitas, stuburas), kurios nėra pagrįstos leidžiamais rašytiniai įrodymais, o pateikti įrašai yra seni ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo neaktualūs. 2009 m. rugsėjį atsakovas gydėsi nuo hepatito B. H. buvo lengviausios formos, o kadangi gavo nemokamą gydymą brangiais vaistais, tai visiškai jį išsigydė. 2009 m. pradžioje, dirbdamas UAB „Balterma", atsakovas simuliuodamas nedarbingumą dėl nugaros skausmų, bandė atitolinti atleidimą iš darbo. Vėlesnių įrašų apie paminėtas atsakovo ligas jo medicinos knygelėje nėra. Atsakovas yra darbingas, sveikas, gali dėti daugiau pastangų geriau apmokamam darbui susirasti arba išvykti dirbti į užsienį. Taip pat atsakovas gali išnuomoti turimą butą Vilniuje, o iš nuomos gautas pajamas skirti dukros išlaikymui.
Pažymėjo, kad ieškovė atsakovui yra grąžinusi jo pervestų pinigų net daugiau nei jam priklauso pagal sutuoktinių bendrosios nuosavybės ir lygių dalių principą. Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2013-10-31 teikė išlaikymą dukrai, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su santuokos nutraukimu dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi tikrai ieškovės duotais parodymais kiek tai buvo naudinga priimti jai palankų sprendimą, tyrė tik tuos įrodymus, kurie buvo susiję su apelianto elgesiu, visiškai neanalizavo ir netyrė ieškovės elgesio tiek šeimoje, tiek už jos ribų. Apelianto tvirtinimu, jis dėjo visas pastangas šeimai išsaugoti, rūpinosi šeima finansiškai, todėl tik apelianto laikyti kaltu dėl šeimos iširimo nėra pagrindo. Ieškovė į apelianto pastangas išsaugoti šeimą nekreipė jokio dėmesio, o naktį iš 2012-12-26 į 2012-12-27 iš viso negrįžo namo, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė atsakovo smurto prieš ją faktą, kas visiškai netoleruotina šeimos santuokose ir prieštarauja santuokos tikslams, psichologiškai ir fiziškai traumavo atsakovę. Atsakovo smurto prieš ieškovę faktas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-08 baudžiamuoju įsakymu. Todėl teismas konstatuodamas, jog atsižvelgiant į pateiktus būtent atsakovas nebuvo lojalus ieškovei ir savo šeimai, tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių nepažeidė.
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvados dėl santuokos nutraukimo dėl apelianto kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo nederamas, peržengė padorumo ir savitarpio supratimo ribas, smurtas šeimoje nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-08 baudžiamuoju įsakymu atsakovas teismo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metai laisvės apribojimo. Kaip matyti iš baudžiamojo įsakymo atsakovas 2012 m. gruodžio 27 d. namuose Gabijos g. 87-8, Vilniuje konflikto metu panaudojo ieškovės atžvilgiu smurtą: smaugė, rankomis mušė jai per veidą, tampė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šio konflikto ieškovė su dukrele išsikraustė iš atsakovo, pripažintina, jog sutuoktinis gyvenimas tapo negalimas. Todėl sprendžiant dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įrodymais patvirtintą aplinkybę, jog atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog atsakovas nesuderinęs su ieškove daugiau kaip vienerius metus buvo išvykęs į kitą valstybę, tuo laikotarpiu tinkamai šeima nesirūpino. Tuo tarpu apeliantas, išskyrus jo paties teiginius apie ieškovės neištikimybę nėra pateikęs jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nepateikė jokių savo įtarimus apie ieškovės ryšį su kitu vyru pagrindžiančių įrodymų.
Šioje byloje teisėjų kolegija įvertinusi faktinius bylos duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka iširo dėl apelianto kaltės, atitinka byloje surinktus įrodymus, įvertintus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
CK 3.70 straipsnis 2 dalyje įtvirtinta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo kai santuoka nutraukiama konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, patirtos ryšium su santuokos nutraukimu, priteisimo, remiantis CK 3.70 straipsnyje numatyta tvarka, vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal minėto, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, o ypač jo panaudoto smurto ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą, todėl atsižvelgiant į kompensacinį neturtinės žalos atlyginimo aspektą, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, kad teismo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, įvertinus ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką šeimos bylose laikytina pagrįsta ir pakankama ieškovės patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti. Todėl šioje dalyje apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistų iš atsakovo išmokų dukros išlaikymui. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 650 Lt sumą netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę. Apeliantas teigia turintis rimtų sveikatos sutrikimų, dėl jam nustatyto lėtinis hepatitao C bei medialinės stuburo disko išvaržos. Tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naujas aplinkybes, jog jo darbovietėje UAB „Trevors LT“ susiklostė sudėtinga situacija, nebėra darbo, kurį laiką nėra išmokamas darbo užmokestis. Apeliantas ieškosi darbo, kitų pajamų neturi, turi išlaikyti butą Gabijos g. Vilniuje, todėl dukrai galėtų teikti 400 Lt išlaikymą.
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties (LAT 2009 12 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su teismo išvada dėl iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, vertindamas nepilnametės M. S. tėvų (šalių) turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Lt neatskaičius mokesčių. Atsakovas nuosavybės teise turi butą, esantį G. g., Vilniuje, tačiau jame negyvena leidžia juo naudotis kitiems asmenims. Atsakovas nuosavybės teise taip pat turi 4.4600 ha dydžio žemės sklypą A kaime, N seniūnijoje, Kupiškio rajone. Pagal bylos duomenis atsakovas įsipareigojimų bankui ar kitiems fiziniams asmenims neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Nors apeliantas teigia, jog šiuo metu įmonėje, kurioje jis dirba susiklostė sudėtinga situacija, nebėra darbo ir atsakovui nėra išmokamas darbo užmokestis, tačiau šiems argumentams pagrįsti apeliantas nėra pridėjęs jokių rašytinių įrodymų, be to šie sunkumai yra laikini. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar pastovių darbo pajamų praradimu, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; kt.). Todėl atsakovo teiginiai jog jis šiuo metu neva negauna jokių pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti dukrai atitinkamo dydžio išlaikymą, be to apeliantas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kokių priemonių jis ėmėsi ar ketina realiai imtis, kad gautų atitinkamas pajamas ne tik savęs, bet ir nepilnametės dukters išlaikymui. Apelianto teigimu jis turi sveikatos sutrikimų, jam nustatyta lėtinis hepatitas C bei medialinė stuburo disko išvarža, tačiau byloje duomenų apie jo darbingumo apribojimus nėra, jis dirba UAB „UAB „Trevors LT“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Taigi apeliantas yra darbingo amžiaus asmuo, jam nėra nustatytas neįgalumas, apeliantas turi paklausias rinkoje profesijas (vairuotojo ir virėjo), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jo atsakovas turi galimybes sukurti tokias sąlygas, kurios leistų išlaikyti save ir proporcingai savo nepilnametę dukterį, juo labiau, kad augančio vaiko fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai didėja. Dėl to iš atsakovo priteista 650 Lt suma dukrai negali būti pripažinta didele ar neatitinkanti atsakovo turtinės padėties. Nustatant priteistiną išlaikymo sumą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių dukra gyvena su ieškove, todėl, būtent, jai tenka didesnė našta sprendžiant dukters kasdienius buities klausimus, rūpinantis jos mokslais, jos auklėjimu, priežiūra. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 2 200 Lt, atskaičius mokesčius. Be to ieškovė nuosavybės teise neturi jokio būsto ir yra priversta nuomoti vaiko poreikius atitinkantį būstą, moka nuomos ir komunalinius buto mokesčius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių nepilnametei dukteriai per mėnesį yra reikalingas ne mažesnis kaip 1 500 Lt išlaikymas, tenkinant jos būtinus bei specialiuosius poreikius, nes mergaitė turi regos sutrikimų, yra gabi menams. Apeliantas minėtų aplinkybių neginčija. Taigi ieškovė didesne dalimi prisideda prie dukros išlaikymo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išlaikymo nepilnametei dukrai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje teismo išvada priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai, atitinka nepilnametės dukros poreikius, teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki ieškinio pareiškimo dienos 2013-10-31, iš viso 6 500 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą 5 000 Lt už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31, šiuo laikotarpiu MMA dydis buvo 1000 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 500 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir termino tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CK 3.200 str.), bei, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų (CPK 178, 185 str.), todėl nėra pagrindo keisti ir šios skundžiamos sprendimo dalies. Apeliantas teigia, jog būdams Kanadoje į ieškovės sąskaitą pervedė 51 965,98 Lt, iš kurių ieškovė grąžino tik 19 033,70 Lt. Visos kitos lėšos 32 932,8 Lt sumoje liko ieškovei, šie pinigai buvo skirti dukrai išlaikyti ir jie padengia atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Minėti teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas atitinkamas pinigų sumas pervesdavo iš Kanados į savo sutuoktinės sąskaitą. Kadangi sutuoktiniai nebuvo išsiskyrę šios pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktine nuosavybe ir ieškovė iš esmės turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti šiomis lėšomis ir naudoti jas tiek vaiko, tiek šeimos poreikiams tenkinti, be to dalį piniginių lėšų ieškovė atsakovui yra grąžinusi. 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovei su dukrele išsikrausčius ir atskirai apsigyvenus nuo atsakovo byloje duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai nėra. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas būdamas Kanadoje (grįžo 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje) pervedė pinigus į ieškovės sąskaitą nėra pagrindas spręsti, jog laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 atsakovas teikė nepilnametei dukrai išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 202,73 Eur (700 Lt) patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teismas vadovaujantis CPK 98 str. 2d., 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į ieškovės į bylą teiktus procesinius dokumentus (atsiliepimas į apeliacinį skundą), kartu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi sprendžia, jog 202,73 Eur (700 Lt) suma už teisines paslaugas yra pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto G. S. 202,73 Eur (du šimtus du eurus ir 73 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. T.-S. naudai.