Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-08-17 · Civilinė byla Nr. e2S-704-459/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
e2S-704-459/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-704-459/2023
Procesinis Nr. 2-33-3-00840-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 69 066,58 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą 69 066,58 Eur sumai. Nurodė, kad teikiant ieškinį ieškovei nebuvo prieinama informacija apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau šiuo metu viešai paskelbus 2022 finansinių metų veiklos rezultatus, matyti, kad atsakovė staiga neteko piniginių lėšų, kurios buvo išieškotos iš ieškovės ir tapo nuostolinga. Iš viešai prieinamų finansinių duomenų atsakovė 2020 metais turėjo 47 143 Eur pardavimo pajamas ir buvo pelninga, 2021 metais turėjo 61 584 Eur pardavimo pajamas ir patyrė nedidelį (1 384 Eur nuostolį), tačiau 2022 metais, nors ir turėjo 20 148 Eur pardavimo pajamas ir gavo milžinišką (vertinant pagal pardavimo pajamas), t. y. daugiau kaip 85 000 Eur sumą kaip skolą iš ieškovės, 2022 metais, atsakovė jau tampa nuostolinga, o nuostolis siekia net 32 499 Eur. Atsakovės staigus tapimas nuostolinga tuo metu, kai gaunamos didžiulės lėšos, rodo, kad atsakovė sąmoningai mažina savo mokumą, siekdama išvengti prievolių vykdymo tiek kitose, tiek ir šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1 Teismas konstatavo, jog išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas bei jį patvirtinantys įrodymai, tikėtinai pagrindžia ieškovo reikalavimus. Tačiau ieškovės nurodomos aplinkybės, jog įsiskolinimas yra didelis, atsakovės finansinė padėtis ir rodikliai yra prasti, nesudarė pagrindo spręsti, kad gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir, kad atsakovė sužinojusi apie pradėtą teisminį procesą imsis nesąžiningų veiksmų siekiant išvengti ieškovės naudai priimto sprendimo. Teismas vertino ieškovės teiginius kaip į ateitį nukreiptas prielaidas ir spėjimus, kurie nesudaro pakankamo pagrindo prašomų priemonių taikymui.

2.2 Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė staigiai tapo nuostolinga tuo metu, kai gaunamos didžiulės lėšos ir tai rodo, kad atsakovė sąmoningai mažina savo mokumą, siekdama išvengti prievolių vykdymo tiek kitose, tiek ir šioje byloje nerodo atsakovės nesąžiningumo, be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė siektų sumažinti savo įmonės turtą ar kitaip jį apsunkinti. Šiuo atveju ieškovės reikalavimų nevykdymas yra pagrindas ieškovei ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejama su CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nurodė, kad teismas pateikė plačius argumentus, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovės turto areštą, taip pat, kad arešto taikymo pagrindo nesuponuoja ir prasta finansinė atsakovės padėtis. Pažymėjo, kad ieškovė ir nesirėmė didele ieškinio suma ar atsakovės turtine padėtimi kaip arešto taikymo pagrindais. Ieškovė rėmėsi atsakovės turtinės padėties staigiu pablogėjimu būtent tuo metu, kuomet, kai atsakovės naudai buvo išieškotos lėšos iš ieškovės. Į šį pagrindinį ieškovės argumentą teismas atsakė lakoniškai, be to, neatsižvelgdamas į įrodymus, kuriuos pateikė ieškovė.

3.2 Pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė mažina savo turtą, ar kitaip jį apsunkina. Atsakovė 2020 metais turėjo 47 143 Eur pardavimo pajamas ir buvo pelninga; 2021 metais turėjo 61 584 Eur pardavimo pajamas ir patyrė nedidelį (1 384 Eur nuostolį); tačiau 2022 metais, nors ir turėjo 20 148 Eur pardavimo pajamas ir gavo milžinišką (vertinant pagal pardavimo pajamas), t. y. daugiau kaip 85 000 Eur sumą kaip skolą iš ieškovės, 2022 metais, atsakovė jau tampa nuostolinga, o nuostolis siekia net 32 499 Eur. Nors atsakovės pajamos 2022 metais iš pardavimų mažėjo, tais pačiais metais atsakovė gavo iš ieškovės didesnes sumas viršijančias pardavimo pajamas 2020 ar 2021 metais. Nepaisant šios aplinkybės ieškovės veikla tapo jau ne tik nepelninga, tačiau dideliu mastu nuostolinga. Tai, kad 2020 ir 2021 metais sėkmingai veikusi atsakovė staiga gavusi didelę lėšų sumą tampa ypač nuostolinga ir yra įrodymas, kad atsakovė mažina savo turtą. Teismas turėjo vertinti ne pačią turtinę atsakovės padėtį, o staigų šios padėties blogėjimą būtent tuo metu, kai atsakovė gavo lėšas iš ieškovės. Atsakovė iš ieškovės jau gavo iš daugiau kaip 85 000 Eur. Didžiąją dalį šios sumos atsakovė gavo 2022 m. spalio 13 d. pagal antstolio patvarkymą (74 593,50 Eur). Neabejotina, kad šios lėšos turėjo pagerinti, o ne pabloginti atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė mažina savo turto apimtį, atsakovė yra nesąžininga ir sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, kad nebeliktų galimybės išieškoti priteistas sumas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

4.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme tarp ieškovės ir atsakovės dėl susijusių teisinių santykių (dėl tų pačių stogo rangos darbų Vilniaus pl. 8, Klaipėda, defektų) yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-80-538/2023 pagal UAB „Erdvės valdymas“ patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „Bridaira“ 97 566,40 Eur atliktų darbų kainą ir 204 267 Eur darbų perdarymo kainą. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas keturis kartus sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarp jų 2 kartus sprendė klausimą dėl analogiškų – tapačių CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-538/2022 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu (turto areštą). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1204-516/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir to, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, ieškovei galbūt palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-80-538/2023 vėl atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) atsakovo atžvilgiu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-464/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad ankstesnis prašymas buvo grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis bei argumentais, kaip ir naujas prašymas, t. y. sunkia atsakovės UAB ,,Bridaira“ finansinė padėtimi, jos slėpimu, tačiau didelė ieškinio suma ir (ar) vienos iš atsakovių prasta finansinė (turtinė) padėtis, nesant byloje absoliučiai jokių įrodymų apie atsakovių ketinimą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, taip siekiant išvengti apeliantei (ieškovei) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tarp šalių vykstančioje kitoje byloje dėl tų pačių teisnių santykių teismai du kartus konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų paskutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2023 m. birželio 8 d., t. y. beveik tuo pačiu metu kaip ir skundžiama 2023 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartis, todėl vien tai sudaro pagrindą atskirajam skundui atmesti.

4.2. Pažymėjo, kad ieškovė prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog teismas, priimdamas ieškinį, jau konstatavo, kad ieškinys prima facie pagrįstas, taigi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nustatyta. Atsakovė su šiuo ieškovės motyvu nesutinka, nes teismas priimdamas ieškinį nesprendžia jo pagrįstumo klausimo, t. y. procesas nenumato, kad teismas atlikęs preliminarų vertinimą gali iš karto atmesti ieškinį ir priešingai, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas gali preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Šios bylos teisinis pagrindas CK 6.242 straipsnio 1 dalis – be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, faktinis pagrindas – teismų priteista per didelė rangos darbų kaina. Klaipėdos apygardos teismas jau išnagrinėjo tarp UAB „Bridaira“ ir UAB „Erdvės valdymas“ kilusį ginčą, ir 2021 m vasario 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-293-253/2021) konstatavo (sprendimo 43 punktas), kad 2019 m. balandžio 18 d. šalių sudarytoje statybos darbų rangos sutartyje Nr. D1901 atliekamų darbų kaina nenustatyta. Byloje esantis 2019 m. birželio 3 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovei buvo perduota 1 495,30 kv. m stogo remonto darbų, už kuriuos ji sumokėjo 16 283,80 Eur kainą. Byloje nustatyta, kad dėl šiame atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo kainos išankstinio rašytinio šalių susitarimo nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu 2019 m. liepos 30 d. akte nurodytos kainos dydžio neginčijo, neteikė įrodymų apie kitokią darbų atlikimo kainą. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei tęsiant darbą tame pačiame objekte, darbų kaina negalėjo kisti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-62-407/2022) konstatavo, kad (nutarties 69 punktas): „Ieškovės pateiktame 2019 m. liepos 30 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta stogo remonto darbų vieno kv. m kaina (10,89 Eur) yra tokia pati kaip ir atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ pasirašytame 2019 m. birželio 3 d. darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta kaina. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo, kad ši kaina buvo apskaičiuota už putplasčio, vatos, vieno sluoksnio bituminės dangos ir putplasčio nuolydžių suformavimo darbus, o tokios apimties darbai atlikti ne ant viso pastato stogo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovės vienašališkai perduotų darbų akte nustatytos kainos vertinti kaip neprotingai didelės ar neatitinkančios įprastos tokių darbų kainos rinkoje, nes byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovių apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui buvo pateikti duomenys, jog vieno sluoksnio bituminės dangos klojimo darbų apytikrė kaina yra 1,50 Eur už kvadratinį metrą, tačiau kokie konkrečiai įrodymai tai patvirtina, skunde nėra detalizuojama, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės 2019 m. liepos 30 d. akte nurodytos stogo langinių polikarbonato montavimo kainos (19 Eur už 1 kv. m) apeliantės neginčija, todėl šių darbų kaina taip pat laikytina pagrįsta.“ Taigi suma, kurią prašo priteisti ieškovė iš atsakovės buvo išieškota esant teisiniam pagrindui – teismo sprendimui, todėl yra teisinis pagrindas išieškoti būtent tokią skolą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, šalių ginčo dalykas vyko dėl darbų kainos ir teismas sprendimu kainą nustatė, todėl iš esmės ieškinys pareikštas siekiant nuginčyti vykdomą teismo sprendimą. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad kainos faktas buvo nagrinėtas ir yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, naujoje byloje sprendimas negali būti ginčijamas. Ieškinys preliminariai (prima facie) nėra pagrįstas.

4.3. Nurodė, kad atsakovės sąžiningumas yra konstatuotas keturiomis prejudicinę galią turinčiomis nutartimis atmetant ieškovės kitus analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-538/2022 konstatavo, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galimą nesąžiningą atsakovės elgesį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai); Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1204-516/2022, konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, ieškovei galbūt palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui – konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl apeliantės atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas; Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-80-538/2023 konstatavo, kad ieškovė nepateikė bent tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog galbūt išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis ilgą laiką iš esmės nesikeičia, o tai patvirtina, kad atsakovė neketina turto perleisti ar paslėpti. Atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų, suponuojančių pagrindą vertinti, jog vykdoma veikla negeneruoja ir ateityje negeneruos pajamų, iš kurių galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, jeigu jis bus priimtas ieškovės naudai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti teismo sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios, su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas; Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-464/2023 konstatavo, kad nagrinėdami ankstesnį prašymą abiejų instancijų teismai atkreipė dėmesį į tai, kad didelė ieškinio suma ir (ar) vienos iš atsakovių prasta finansinė (turtinė) padėtis, nesant byloje absoliučiai jokių įrodymų apie atsakovių ketinimą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, taip siekiant išvengti apeliantei (ieškovei) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Įrodymų, kad atsakovė UAB ,,Bridaira“ būtų ėmusi veiksmų turimam turtui nuslėpti ar perleisti, taip siekdama išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, apeliantės nepateikė. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Atsakovė niekada nebuvo dideles pajamas gaunanti įmonė, tačiau vykdo veiklą, jos turtinė padėtis nėra esmingai pasikeitusi, kas reiškia, kad veikla vyksta įprastai, jokie nesąžiningi veiksmai nėra atliekami. Atsakovė neturi įsiskolinimų valstybei, taip pat neturi iškeltų kitų civilinių bylų prieš ją (išskyrus ieškovę), kas rodo gerą finansinę būklę ir turtinių prievolių vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

9. Atskirajame skunde ieškovė įrodinėja atsakovės nesąžiningumą atsakovės turtinės padėties staigiu pablogėjimu tuo metu, kai atsakovės naudai buvo išieškotos lėšos iš ieškovės. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nurodomų aplinkybių, jog pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovės finansinė padėtis pasikeitė, nors atsakovė iš ieškovės gavo daugiau kaip 85 000 Eur, tačiau 2022 metais atsakovė tapo nuostolinga, o nuostolis siekia 32 499 Eur. Taip pat ieškovė grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui iš esmės įrodinėja pasikeitusia atsakovės finansine situacija, o būtent tuo, kad analizuojant jos finansinius duomenis už 2022 m. matyti, jog atsakovės padėtis žymiai pablogėjo.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

11. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus procesinio dokumento turinio dėl ginčo esmės įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl ieškovo pateiktų argumentų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).

12. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

13. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 69 066,58 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovė savo interesus gintų netinkamu būdu. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

15. Antroji CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto taikymo sąlyga galėtų būti siejama su ieškovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad pastaroji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017). Būtina įvertinti byloje esančius duomenis ir ieškovės nurodomas aplinkybės, kuriais ieškovė grindžia atsakovės nesąžiningumą, nes itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-407/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovei kyla pareiga jį įrodyti. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą nurodo, kad atsakovė sąmoningai blogina turtinę padėtį ir pateikia viešai prieinamus atsakovės finansinius duomenis iš kurių matyti, kad atsakovė 2020 metais turėjo 47 143 Eur pardavimo pajamas ir buvo pelninga, 2021 metais turėjo 61 584 Eur pardavimo pajamas ir patyrė nedidelį (1 384 Eur nuostolį), 2022 metais turėjo 20 148 Eur pardavimo pajamas ir gavo daugiau kaip 85 000 Eur sumą kaip skolą iš ieškovės, 2022 metais atsakovės nuostolis siekia 32 499 Eur. Taigi iš dalies sutiktina, kad lyginant 2021 ir 2022 metų duomenis, atsakovės nuostolis išaugo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nepagrindžia ženkliai pablogėjusios ieškovės finansinės padėties, kadangi atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nei 2021 metais, nei 2022 metais nesudarė daugiau nei 50 procentų turimo turto vertės.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kuriais buvo pasisakyta dėl atsakovės sąžiningumo, kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovė siektų sumažinti savo įmonės turtą ar kitaip jį apsunkint būtent dėl ieškovės ieškinio. Spręstina, kad įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė nepateikė duomenų apie galimus atsakovės nesąžiningus veiksmus, kuriais atsakovė galėtų bandyti vengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nes ieškovė duomenų apie pirmiau nurodyto pobūdžio atsakovės veiksmus pirmosios instancijos teismui nepateikė. Aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovės nesąžiningumą (viešai paskelbti atsakovės finansiniai rodikliai) nėra pakankamai pagrįstos, neįrodo atsakovės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nenurodė ir faktinių aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, jog atsakovė ateityje gali vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, kad atsakovė atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), kas galėtų apsunkinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo šioje byloje vykdymą.

19. Nors atsakovė itin akcentuoja atsakovės turtinę padėtį, kuri jos vertinimu yra prasta, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta kitų bylų (išskyrus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-80-538/2023, kurioje dalyvauja ir ieškovė), taip pat, remiantis atsakovės argumentais, atsakovė vykdo veiklą.

20. Asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, neturi esminės reikšmės, sprendžiant ar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovės turtinę padėtį, jis neturi pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio.

21. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė blogina savo turtinę padėtį. Šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovė siekia sumažinti (mažina) savo turimą turtą ar atlieka kitus nesąžiningus veiksmus būtent dėl to, kad ieškovė pareiškė jai ieškinį. Su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateikti minėti viešai prieinami atsakovės finansiniai duomenys, o jose nurodytus duomenis ieškovė cituoja atsakovės (ne)sąžiningumo vertinimo kontekste, tačiau jie ieškovės nurodomų aplinkybių nepatvirtina.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu mažai tikėtina, jog vien dėl jai pareikšto ieškinio atsakovė sąmoningai imtųsi bloginti įmonės finansinius rodiklius ar imtųsi bendrovei nenaudingų veiksmų. Tuo labiau, kad ieškinys pareikštas 2023 m. gegužės 29 d., t. y, atsakovė deklaruodama finansinius rodiklius už 2022 m. dar net negalėjo žinoti apie būsimą ieškovės ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Todėl ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo šiuo aspektu visiškai nepagrįstos. Nelogiški ieškovės teiginiai, kad dar iki ieškinio pareiškimo 2023 m. gegužės 29 d. atsakovės deklaruodama finansinius duomenimis už 2022 m. jau būtų ėmusi dirbtinai bloginti savo finansinius rodiklius. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą tuo siekiant išvengti galbūt patenkinto ieškinio įvykdymo.

23. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi atskirajame skunde pateikti argumentai neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė