- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2-992-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01536-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. W.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meicė“ vardu, atsakovui R. W. (R. W.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Trakų investicijos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Meicė“ vardu pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui R. W., ir, patikslinęs ieškinį, prašė pripažinti 2007 m. gegužės 23 d. atsakovo R. W. ir ieškovės UAB „Meicė“ sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei taikyti restituciją; pripažinti ieškovės UAB „Meicė“ prievolę grąžinti 275 000 Eur paskolą pagal 2007 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Meicė“ ir atsakovo R. W., įvykdyta; pripažinti ieškovės UAB „Meicė“ prievolę grąžinti 302 000 Eur paskolą pagal 2007 m. birželio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Meicė“ ir atsakovo R. W., įvykdyta. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo netiesioginio ieškinio dalį, t. y. reikalavimus pripažinti ieškovės UAB „Meicė“ prievolę grąžinti 275 000 Eur paskolą pagal 2007 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Meicė“ ir atsakovo R. W., įvykdyta; pripažinti ieškovės UAB „Meicė“ prievolę grąžinti 302 000 Eur paskolą pagal 2007 m. birželio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Meicė“ ir atsakovo R. W., įvykdyta. Kita ieškinio dalis (reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) priimta.
Šalies argumentai
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui R. W. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 1 075 000 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, taip pat atsikaityti su ieškove BUAB „Meicė“; iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti atsakovui R. W. įgyvendinti iš su UAB „Meicė“ 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. birželio 15 d. sudarytų paskolos sutarčių kylančias reikalavimo teises.
3. Prašyme nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sandorį, kuriuo jam atiteko itin didelė suma už mažavertį turtą, elgėsi nesąžiningai ir ateityje gali siekti vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo; be to, viešuose informacijos šaltiniuose pateikiama informacija patvirtina, kad atsakovui būdinga elgtis nesąžiningai. Atsakovas yra užsienio pilietis ir fizinis asmuo, ieškinio suma yra itin didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir sudarius galimybę perleisti bet kurį iš nekilnojamojo turto objektų ar kitą turtą, teismo sprendimo įvykdymas bus itin apsunkintas ir praktiškai neįmanomas. Prašyme taip pat nurodyta, kad ieškiniu inter alia siekiama pripažinti atsiskaitymo pareigos pagal paskolos sutartis su atsakove nebuvimą. Pasak ieškovo, atsakovas gali įgyvendinti savo iš paskolos sutarčių kylančias teises – reikalauti paskolų padengimo iš BUAB „Meicė“ turto. Tokiu atveju atsakovas bankroto procese praktiškai vienbalsiai galės spręsti visus kylančius klausimus. Dėl to būtų apsunkintas ne tik teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje, bet ir padaryta žala bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Prievoles pagal 2007 m. gegužės 24 d. ir 2007 m. birželio 15 d. paskolos sutartis pripažinus įvykdytomis, atsakovo teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš BUAB „Meicė“ būtų pasibaigusi, todėl draudimas įgyvendinti ginčijamas teises yra būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.
6. Teismas pažymėjo, kad prašymas uždrausti atsakovui įgyvendinti iš su UAB „Meicė“ 2007 m. gegužės 24 d. ir 2007 m. birželio 15 d. sudarytų paskolos sutarčių kylančias reikalavimo teises siejamas su reikalavimu dėl prievolių pagal šias paskolos sutartis pripažinimo įvykdytomis. Kadangi šiuos reikalavimus atsisakyta priimti, nėra pagrindo taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę; ji nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštu reikalavimu.
7. Teismas taip pat pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui, savaime nereiškia, kad jam ieškinio suma didelė. Iš ieškovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvoje nuosavybės teise turi du nekilnojamojo turto objektus (butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini)), turtui nėra taikomi jokie apribojimai. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra UAB „LLB Investicijos“ akcininkas ir vadovas.
Šalies argumentai
8. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo nesąžiningumą (ieškiniu įrodinėjamos sandorių sudarymo aplinkybės, taip pat informacija viešuose informacijos šaltiniuose (2011 m. straipsnis iš dienraščio „Lietuvos Rytas“), ypač įvertinus tai, kad minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo dar 2006 metais, nelaikytinos įrodančiomis ketinimus perleisti, paslėpti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Be to, teismas iš dalies sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tenkinus netiesioginį ieškinį, pats atsakovas, kurio 1 041 040 Eur reikalavimas patvirtintas BUAB „Meicė“ bankroto byloje, gautų dalį iš jo priteistų sumų. Dėl to, pasak teismo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareikšto reikalavimo suma šiuo atveju sudaro pagrindą taikyti ieškovo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas areštuoti atsakovo turtą, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovo R. W. turto arešto. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad nėra grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, pagrindė pakankamais įrodymais pagrįstais argumentais, kurių teismas nutartimi nepaneigė. Atsakovas yra užsienio pilietis ir fizinis asmuo, linkęs elgtis nesąžiningai, jo turto vertė yra beveik keturis kartus mažesnė už ieškinio sumą.
9.2. Atsakovas nevykdo savo prievolių, dėl kurių jo Lietuvoje esantis nekilnojamas turtas jau yra areštuotas. Visos atsakovo įmonės yra bevertės, nevykdančios veiklos, neturinčios darbuotojų, neteikiančios finansinių ataskaitų, viešai nurodomos kaip aukštos kreditavimo rizikos.
9.3. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo ne Lietuvoje turimą turtą, todėl nepaneigė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
9.4. Ieškovas neprivalo pateikti konkrečių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, tokios pareigos nenumato nei Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei teismų praktika. Reikalavimas įrodyti, jog ta grėsmė tikrai atsiras, prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių esmei ir paskirčiai.
9.5. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kad tenkinus netiesioginį ieškinį, atsakovas, kurio reikalavimas patvirtintas ieškovo bankroto byloje, gautų dalį iš atsakovo priteistų sumų. Tai kaip tik patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes akivaizdu, jog atsakovas sieks išvengti situacijos, kai jo kreditorinis reikalavimas būtų patenkintas iš jo paties lėšų gauta suma.
9.6. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas buvo visiškai neužtikrintas, o atsakovui buvo paliktos galimybės iššvaistyti, išslapstyti turtą. Dėl to pažeista šalių pusiausvyra ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Neužtikrinus bankrutavusios įmonės reikalavimo, sudarytos sąlygos pažeisti viešąjį interesą ir kitų ieškovės kreditorių interesus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas R. W. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
10.2. Atsakovas, jeigu būtų buvęs nesąžiningas, kaip teigia ieškovas, turėjo pakankamai laiko nuslėpti jam priklausantį turtą, tačiau to nedarė ir iki šiol nedaro. Atsakovui nuosavybės teise nuo 2006 metų priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas. Šio turto vidutinė rinkos vertė, kuria remiasi ieškovas, nustatyta 2006 m. gruodžio 28 d., t. y. prieš beveik 14 metų. VĮ Registrų centro nurodomos vidutinės rinkos vertės yra žemesnės už tikrąsias rinkos vertes.
10.3. Atsakovo turtas buvo areštuotas, nes turto nuomininkas nemokėjo komunalinių mokesčių, o atsakovas apie tai nežinojo. Padengus skolą, atsakovo turto areštas buvo panaikintas.
10.4. Teismas yra patvirtinęs atsakovo 1 041 040 Eur reikalavimą BUAB „Meicė“ bankroto byloje. Ieškovas šios nutarties apeliacine tvarka neginčijo. Kadangi tenkinus netiesioginį ieškinį, visos priteistos sumos yra padalinamos visiems kreditoriams proporcingai jų turimiems kreditoriniams reikalavimams, akivaizdu, kad pats atsakovas, kaip didžiausią reikalavimo teisę turintis kreditorius, gautų didžiąją dalį iš atsakovo priteistų sumų. Taigi ir šiuo atžvilgiu nebūtų jokio tikslo atsakovui slėpti jam priklausantį turtą.
10.5. Atsakovui nuosavybės teise priklauso net kelios įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso itin didelės vertės nekilnojamojo turto objektai. Tai paneigia atskirojo skundo teiginius, kad šios įmonės yra bevertės.
10.6. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą sieja su neva per didele sandorio kaina, dėl kurios teismas spręs ir pasisakys tik ištyręs bylos aplinkybes. 2011 m. gruodžio 5 d. dienraštyje „Lietuvos Rytas“ išspausdinta informacija akivaizdžiai neteisinga ir galimai buvo užsakyta, siekiant apšmeižti atsakovą.
10.7. Atsakovas yra Jungtinės Karalystės pilietis, su kuria Lietuva yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, todėl aplinkybė, kad atsakovas yra užsienio pilietis, nekelia grėsmės sprendimo vykdymui.
10.8. Ieškovas, reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, siekia pakenkti atsakovui, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – suvaržyti atsakovo galimybes ne tik naudotis teisine pagalba šioje civilinėje byloje, tačiau ir užkirsti jam galimybę naudotis teisine pagalba baudžiamojoje byloje, kuri buvo inicijuota atsakovo iniciatyva, siekiant nustatyti kaltus asmenis dėl UAB „Meicė“ turto pasisavinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų, kuriais grindžia skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su atsakovo turimo turto verte ir suvaržymais. Atsakovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujų rašytinių įrodymų, kuriais grindžia savo atsikirtimus į apelianto argumentus dėl atsakovo turtinės padėties. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju abi šalys su minėtais įrodymais yra susipažinusios, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ieškovui neįrodžius grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia jo sudarytu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu, kurį ieškovas ginčija kaip nenaudingą BUAB „Meicė“ ir prieštaraujantį šio juridinio asmens teisnumui. Tokios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, atsakovas laikosi priešingos pozicijos, todėl šioje bylos stadijoje, sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, minėtos aplinkybės negali būti išsamiai tiriamos ir vertinamos atsakovo (ne)sąžiningumo aspektu.
17. Byloje pateiktas 2011 m. gruodžio 5 d. dienraštyje „Lietuvos Rytas“ paskelbtas straipsnis apie atsakovą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti vertinamas kaip įrodymas ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent pagrįstą prielaidą, jog atsakovas jam priklausantį turtą ketintų perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, siekdamas išvengti galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 straipsnis).
18. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, apeliantas nepaneigė iš esmės pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta, todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti šį ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų vertinimo nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.