Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-813-1094/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-22
Bylos Nr.: e2-813-1094/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09860-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: O. K.
Atsakovas: J. K.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Zigmantas Benetis

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-813-1094/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09860-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,dalyvaujant ieškovei O. K., ieškovės atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,atsakovui J. K. (J. K.), atsakovo atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui J. K. (J. K.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos pakeitimo, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė O. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui J. K., prašydama: 1) pakeisti 2016 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13770-1019/2016 (toliau – Sprendimas), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 2) padidinus priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisti nepilnametei G. K. išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/5 dalimi jam priklausančios 1/3 dalies buto (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 6266,60 Eur, priteisti nepilnamečiam N. K. išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 4/5 dalimis jam priklausančios 1/3 dalies buto (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25 066,40 Eur; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad Sprendimu teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, padalino turtą ir, be kita ko, patvirtino šalių sulygtą sąlygą, kad nepilnamečių vaikų G. K. ir N. K. išlaikymui J. K. įsipareigoja mokėti kiekvienam iš jų po 190 Eur. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu dukters G. K. ir sūnaus N. K. poreikiai ir išlaidos padidėjo, nuo 2016 m. išaugo mokesčiai už komunalines paslaugas, maisto bei kitų prekių kainos, padidėjo minimali mėnesinė alga, taigi šios pasikeitusios aplinkybės lemia poreikį padidinti vaikams priteistą išlaikymą iki 220 Eur kiekvienam per mėnesį. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnamečio sūnaus N. K. poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 560 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui, atitinkamai: maistui namuose – 100 Eur, maistui mokyklai – 44 Eur; internetui, telefonui ir viešajam transportui – 30 Eur; rūbams, avalynei, patalynei, rankšluosčiams, antklodėms ir pagalvėms – 150 Eur; vaistams ir vitaminams – 15 Eur; teatrams, koncertams, kino teatrams, mokyklinėms ekskursijoms – 40 Eur; knygoms ir kanceliarinėms prekėms – 20 Eur; higienos reikmenims – 15 Eur; draugų gimtadieniams – 20 Eur; būsto priežiūros ir komunalinių mokesčių dalis – 30 Eur ir atostogoms – 66,67 Eur (800 Eur per metus). Būtiniesiems nepilnametės dukters G. K. poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 570 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui, atitinkamai: maistui namuose – 100 Eur, maistui mokyklai – 44 Eur; internetui, telefonui ir viešajam transportui – 30 Eur; rūbams, avalynei, patalynei, rankšluosčiams, antklodėms ir pagalvėms – 150 Eur; vaistams ir vitaminams – 15 Eur; akiniams – 16,67 Eur (200 Eur per metus); teatrams, koncertams, kino teatrams, mokyklinėms ekskursijoms – 40 Eur; knygoms ir kanceliarinėms prekėms – 20 Eur; higienos reikmenims – 15 Eur; draugų gimtadieniams – 20 Eur; būsto priežiūros ir komunalinių mokesčių dalis – 30 Eur ir atostogoms – 66,67 Eur (800 Eur per metus). Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinti negali, jai padeda jos tėvai. Ieškinio pateikimo dieną ieškovė pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, todėl pajamų kol kas negauna. Ieškovės žiniomis, ieškinio pateikimo metu atsakovas nedirba, turi įsiskolinimų, tačiau jis sveikas ir darbingas jaunas vyras, neturi kitų išlaikytinių, todėl turi teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas nedirba piktybiškai – tam, kad nemokėti skolų.

3. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo – išlaikymo turtu priteisimo, ieškovė nurodo, kad Sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams atsakovas nuo 2019 m. lapkričio mėn. visiškai neteikia. Ieškinio pateikimo dieną nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas – 4638,32 Eur. Taigi Sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemokėjimas sudaro pagrindą svarstyti dėl išlaikymo formos pakeitimo. Svarstant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik susidariusį įsiskolinimą, bet ir kitas svarbias aplinkybes, kurios gali įtakoti nepilnamečių vaikų teises. Sprendimu, be kita ko, padalinus ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas) ieškovei atiteko 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis šio buto. Ginčo butui įsigyti (duomenys neskelbtini) šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis) su Luminor Bank AS (buvęs – AB Nordea Bank), Ginčo butas įkeistas Luminor Bank AS ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas hipotekos registre. Pagal Sprendimo 6.1 punktą kreditinis įsipareigojimas Luminor Bank AS pagal Kredito sutartį pripažintas solidariu šalių įsipareigojimu, taigi įmokas nuo 2016 m. kovo 3 d. pagal nustatytą grafiką šalys privalo mokėti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, tačiau atsakovas jam priklausančią dalį moka nereguliariai. Pasak ieškovės, atsakovas turi priklausomybę azartiniams lošimams, daugelį metų niekur nedirba, tikisi praturtėti lošdamas azartinius lošimus, pastoviai lankosi kazino. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo surinkti duomenys įrodo, kad atsakovas nuo 2009 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. liepos 6 d. lankėsi kazino daugiau nei 900 kartus. Santuokos metu atsakovas elgėsi neatsakingai ir savo asmeniniams tikslams – lošimams prisiėmė begalę kreditų, dėl kurių ieškovė turėjo daug nepatogumų (pvz. 2015 m. spalio 12 d. areštuotos visos ieškovės sąskaitos už atsakovo 27 905,69 Eur įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsakovas turi daug įsipareigojimų kreditoriams, kurie iki šiol nėra įvykdyti, bendra atsakovo skola kreditoriams ieškinio pateikimo dieną yra virš 50 000 Eur. Be to, atsakovo 1/3 dalis Ginčo buto areštuota: 2019 m. rugsėjo 9 d. areštavo antstolė Aurelija Puodžiukienė; 2013 m. balandžio 29 d. areštavo antstolis Dainius Šidlauskas. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovei tenka jos ir atsakovo turto ir vaikų priežiūros našta – tiek santuokos metu, tiek po santuokos nutraukimo, kredito įmokas, palūkanas, delspinigius, kredito draudimą, visas su buto komunaliniais mokesčiais susijusias išlaidas mokėjo išimtinai tik ieškovė. Nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė sumokėjo: kredito grąžinimo įmokų – 7196,46 Eur, būsto paskolų draudimo įmokų – 3693,58 Eur, delspinigių – 82,98 Eur, už elektrą – 1348 Eur, už šaltą vandenį ir kanalizaciją – 408 Eur, Vilniaus šilumos tinklams už paslaugas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 876,08 Eur, iš viso 13 605,13 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas moka tik epizodiškai, todėl ji priversta dengti atsakovo dalį bei mokėti delspinigius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis jau daugelį metų yra bloga, situacija nesikeičia, dirbti jis nesiruošia, todėl kredito įmokų mokėjimas, mokesčiai už komunalines paslaugas ir visas kitas Ginčo buto išlaikymo ir priežiūros išlaidas, ir toliau bus tik ieškovės rūpestis. Svarstant išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepriteisus išlaikymo turtu atsakovas savo Ginčo buto dalį praras, dėl ko nepilnamečiai vaikai liks be normalios gyvenamosios vietos. Padidinus išlaikymą vaikams iki 220 Eur per mėnesį, nepilnametei G. K. priteistinas 6380 Eur išlaikymas iki pilnametystės (220 Eur x 29 mėn.), nepilnamečiam N. K. priteistinas 24 310 Eur išlaikymas iki pilnametystės (220 Eur x 110,5 mėn.). Tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, vaikų išlaikymui priteistinas atsakovui priklausantis turtas – 1/3 dalis Ginčo buto. Ginčo buto vertė pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 94 000 Eur, taigi atsakovui priklausančios 1/3 dalies Ginčo buto vertė – 31 333 Eur. Kadangi N. K. iki pilnametystės iš atsakovo turėtų būti priteistas 24 310 Eur išlaikymas, pakeitus išlaikymo formą priteistinas išlaikymas turtu, t. y. 4/5 dalimis atsakovui priklausančio 1/3 dalies Ginčo buto (31 333 Eur / 5 x 4 = 25066,40 Eur). Kadangi G. K. iki pilnametystės turėtų būti priteistas 6380 Eur išlaikymas, pakeitus išlaikymo formą priteistinas išlaikymas turtu, t. y. 1/5 dalimi atsakovui priklausančio 1/3 dalies Ginčo butu (31 333 Eur / 5 = 6266,6 Eur). Ieškovės teigimu, kadangi Ginčo butas įkeistas Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, priteisus turtą nepilnamečiams vaikams, tiek ieškovė, tiek atsakovas lieka kreditoriui solidariais skolininkais.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodo, kad niekuomet neprieštaravo vaikų išlaikymo padidinimui, todėl sutinka padidinti išlaikymo sumą iki 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

5. Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo turtu atsakovas pažymi, kad su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka, kadangi tai yra vienintelė jo nuosavybė ir gyvenamoji vieta. Nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, jog abu vaikai liko gyventi su ieškove, sutiko nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t. y. sutiko, jog po santuokos nutraukimo ieškovei atitektų 2/3 dalys, o jam 1/3 dalis Ginčo buto. Taip pat atsakovas sutiko mokėti mokesčius už visas komunalines paslaugas per pusę, nors pagal turimo turto dalį, jam reikėtų mokėti tik 1/3 dalį. Nepaisant to, kad ieškovei atiteko didesnė Ginčo buto dalis, atsakovas sutiko mokėti ir išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovo teigimu, ieškovės procesiniame dokumente išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, tyčia nurodomos žeminančios ir šmeižiančios aplinkybės, kad tik atsakovą parodyti iš blogosios pusės, todėl atsakovas pateikia savo poziciją ginčo klausimu. Atsakovas paaiškina, kad nuo 2015 m. vidurio gyveno ir dirbo Olandijoje, o į Lietuvą grįždavo tik 1–2 kartus per metus. Dirbdamas visuomet tvarkingai mokėjo tiek išlaikymą, tiek būsto paskolos dalį. Taip pat atvažiuodamas palikdavo grynųjų pinigų už komunalines paslaugas. Natūralu, kad įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas neturi, palikdamas grynuosius pinigus neimdavo patvirtinimo raštu iš buvusios sutuoktinės, kadangi nebuvo pagrindo ja nepasitikėti. Pažymi, kad ieškovės pateiktos pažymos iš lošimų namų kaip tik įrodo, jog nuo 2015 m. antros pusės atsakovas nebelošė, nes išvyko į užsienį užsidirbti ir grąžinti skolas. Šie duomenys galbūt ir galėjo būti panaudoti santuokos nutraukimo byloje kaip įrodymas dėl ko nutrūko šalių santuoka, tačiau šioje byloje nėra aktualūs. Ieškovės dėstomos aplinkybės neva dėl atsakovo elgesio ji išsikeldavo gyventi pas motiną, neatitinka tikrovės. Pasak atsakovo, tikroji to priežastis – kitas vyras, apie kurį atsakovas ilgą laiką nieko nežinojo. Atsakovo nuomone, ieškovė naudojasi susiklosčiusia situacija ir sugalvojo planą, kaip atimti iš vaikų tėvo vienintelį turtą. Akivaizdu, kad ieškovė nori gyventi Ginčo bute kartu su vaikais ir nauju draugu. 2019 m. vasaros pabaigoje atsakovas baigė darbus užsienyje ir grįžo į Lietuvą. Kadangi kitos gyvenamosios vietos atsakovas neturi, atsakovas grįžo gyventi į Ginčo butą. Manydama, kad atsakovas kaip visuomet atvyko tik trumpam, ieškovė vėl išėjo pagyventi su vaikais pas savo motiną, kartu ir jos naujas draugas. Tačiau iš tikrųjų atsakovas jau nedirbo užsienyje, o tik važinėjo į komandiruotes. Visą šį laikotarpį, atsakovas ir toliau tvarkingai mokėjo vaikams išlaikymą bei būsto paskolos dalį. Bet 2019 m. gruodžio mėn. darbai pasibaigė, atsakovas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Pasak atsakovo, normalu, kad žiemos metu su darbais nebuvo gera situacija, tačiau nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, situacija visiškai suprastėjo – atsakovas liko be darbo ir pajamų. Atsakovas pripažįsta savo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, tačiau stengsis jį padengti, kai tik įsidarbins. Atsakovas visuomet turėjo darbą ir mokėjo išlaikymą vaikams, o šiuo metu darbo neturi tik laikinai ir net ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Atsakovas niekuomet nevengė savo finansinių įsipareigojimų, o ypač vaikams. Atsakovas pažymi, kad atsiliepimo pateikimo metu intensyviai ieško darbo, o įsidarbinęs, visų pirma, padengs įsiskolinimą už išlaikymą, sumokės būsto paskolos dalį, o vėliau po truputį atsiskaitys ir su kitais kreditoriais. Pažymi, kad išlaikymo priteisimas atsakovui priklausančiu turtu pažeidžia tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo teises ir interesus. Priteisus iš atsakovo išlaikymą turtu, o ne periodinėmis išmokomis, ieškovė turėtų tik 220 Eur vieno vaiko poreikiams patenkinti, o tokios sumos tikrai nepakaks užtikrinti vaiko materialinį gerbūvį ir patenkinti visus jo poreikius. Be kita ko, atsakovui netekus savo vienintelės gyvenamosios vietos, jis bus priverstas nuomotis būstą, tokiu būdu ne maža gaunamų pajamų dalis bus išleidžiama nuomai. Tuo tarpu likus gyventi savo Ginčo buto dalyje, nuomos išlaidų atsakovas nepatirtų, tokiu būdu vaikų poreikiai būtų patenkinti didesne apimtimi. Paminėtina ir tai, kad prašomo priteisti turto nebus galimybės realizuoti – parduoti ar nuomoti (Ginčo butas įkeistas hipoteka, keli bendrasavininkai ir kt. kliūtys) ir iš jo gauti pajamų, už kurias galima būti tenkinti vaikų poreikius. Be to, vaikai ir taip jau gyvena Ginčo bute ir dėl to, kad dalis buto bus priteista vaikams (bus jų nuosavybė), jų gyvenamoji vieta ir finansinė padėtis nepagerės, priešingai, tik sumažės jų poreikiams tenkinti skirtina suma, kadangi jie negaus iš tėvo kasmėnesinių periodinių išmokų. Taigi išlaikymo priteisimas turtu vaikams visiškai nenaudingas. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma. 2019 m. spalio 9 d. vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros priemonės. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino tiek su ieškove, tiek su atsakovu bendrauta telefonu. Ieškovė nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais G. K. ir N. K. bei savo motina gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, kuris priklauso ieškovės tėvams. Pasak ieškovės, dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra rašomasis stalas, spinta, dvigulė lova, gėlės. Anot moters, ji dalijasi kambariu su sūnumi, kambaryje yra dvi lovos, rašomasis stalas, televizorius. Namuose yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pasak moters, su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė teigė, kad atsakovas vaikais nesidomi, nebendrauja, neteikia jiems išlaikymo. Paskutinį kartą vaikų tėvas teikė išlaikymą 2019 m. lapkričio 6 d. už rugsėjo ir spalio mėnesius. Pokalbio telefonu metu, atsakovas nurodė, kad gyvena šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Namuose sudarytos visos sąlygos vaikams. Atsakovas nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pasak vyro, po santuokos nutraukimo jis tvarkingai vykdė Sprendimą ir mokėjo kas mėnesį kiekvienam vaikui po 190 Eur. Atsakovas nurodė, kad trejus metus gyveno ir dirbo Olandijoje, vaikams teikė išlaikymą, per Kalėdas ir gimtadienius siųsdavo dovanas, atvykęs į Lietuvą vaikams pirko rūbus, reikalingus daiktus pagal poreikį. Anot vyro, paskutinę įmoką jis atliko 2019 m. lapkričio mėn., nes nuo to laiko jis tapo bedarbiu. Atsakovas teigė, kad domisi vaikais, su jais bendrauja. Telefonu taip pat išklausyta ir nepilnamečių vaikų nuomonė. Pasak G. K., su tėvu susitinka 1–2 kartus per savaitę. Tėvas dažnai elgiasi keistai, kviečia ateiti į svečius su sąlyga, kad reiks išplauti indus. Paauglė teigė, kad prieš gerus pusę metų, tėvas pirko jai batus, rūbus, dovanodavo dovanas, tačiau dabar ją pilnai išlaiko mama. G. K. nurodė, kad su tėčiu bendrauja tik per „Messenger“ programėlę, tėčio kontaktinio telefono neturi. Pasak N. K., su tėčiu nesusiskambina, nesusirašo, tėtis nieko jam neperka ir nedovanoja. Berniukas nežino kur tėtis gyvena. Pasakojo, kad paskutinį kartą tėtį matė per savo praeitą gimtadienį (2019 m. liepos mėn.). Berniukas teigė, kad per 8-tąjį gimtadienį tėvas jam nieko nepadovanojo, o per 7-tąjį buvo padovanojęs batutą. Tarnyba nurodo, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikams išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaikų poreikiai. Priteisiant vaikams tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams, reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas (motina) netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir formą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tarnybos nuomone, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo pareikštas nepilnamečių G. K. ir N. K. interesais ir prašomas išlaikymo dydis, galimai patenkintųjų vaikų poreikius ir atitiktų jų interesus.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė G. K. paaiškino, kad ilgą laiką jos ir brolio gyvenime tėčio nebuvo. Šiuo metu su tėčiu bendrauja, tačiau nedaug. Smulkioms išlaidoms tėtis duoda apie 1–2 Eur. Pasak G. K., visuomet viskuo rūpinasi mama. Nepilnametė gyvena kartu su močiute, broliu, mama ir jos draugu, kuris padeda šeimai, remia finansiškai. Mergaitė nori ir vėl grįžti gyventi į savo butą, jame pasidaryti remontą.

8. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prašo pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą nekilnojamuoju turtu, kadangi atsakovas savo prievolės išlaikyti vaikus tinkamai nevykdo – atsakovas turi 4500 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir tik prasidėjus teisminiam procesui pradėjo teikti vaikams išlaikymą. Be kita ko, atsakovas nemoka kredito įmokų, palūkanų, delspinigių ir už Ginčo butą komunalinių mokesčių. Visas šias išlaidas, susijusias su Ginčo butu, moka išimtinai tik ji, nors nuo 2019 m. birželio 17 d., atsakovui grįžus į Lietuvą, ji Ginčo bute negyvena. Ieškovė šiuo metu kartu su vaikais gyvena pas savo motiną. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 550 Eur atskaičius mokesčius, taip pat dirba pagal verslo liudijimą, per 6 mėn. gavo – 4000 Eur. Pati nepilnamečių vaikų poreikių patenkinti negali, jai padeda jos tėvai. Ieškovės motina dirba darželyje, auklėtojos padėjėja, ji nuperka vaikams rūbų, kiekvieną dieną duoda jiems kišenpinigių, taip pat su vaikais atostogauja (Druskininkuose, Bulgarijoje). Ieškovės tėvas vaikams duoda grynaisiais pinigais, prisideda finansiškai prie vaikų dovanų. Taip pat šeimai finansiškai padeda ieškovės draugas. 2020 m. liepos mėn. ieškovė vaikams nupirko dviratį – 270 Eur, du paspirtukus – 180 Eur ir riedlentę – 30 Eur. Kartu su atsakovu gyventi Ginčo bute negali, kadangi vaikų tėvas yra girtuokliaujantis, agresyvus ir pavojingas asmuo.

9. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl išlaikymo padidinimo nėra. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė teismui pažymas iš antstolių, kurios įrodo, jog atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą, kuris didėja. Atsakovo teikiamas išlaikymas nepastovus ir mokamas tik prieš įvyksiančius teismo posėdžius. Atsakovas nuo 2011 m. neturi darbo ir legalių draudžiamųjų pajamų. Pateikta pažyma iš Užimtumo tarnybos ir įsidarbinimas už minimalią algą tik įrodo, kad siekiama išvengti ikiteisminio proceso ir ieškovės iniciuoto teisminio proceso. Tačiau ilgalaikis atsakovo nedarbas ir pajamų negavimas, neturėjimas galimybės mokėti Sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis rodo jo požiūrį į vaikų išlaikymą. Atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, pinigus už jį moka motina, nors išlaikymo pareiga yra vaikų tėvo, o ne atsakovo motinos (nepilnamečių močiutės). Išlaikymas periodinėmis išmokomis nebuvo ir iki šiol nėra užtikrinamas. Atsakovas turi priklausomybę azartiniams lošimams ir šie duomenys yra civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo. Ir nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad išlaikymą teikia, moka būsto paskolą, neturi noro ir poreikio lankytis kazino, tačiau bylos duomenys priešingi – tiek iki karantino, tiek po karantino atsakovas dažnai lankėsi kazino, taigi priklausomybė azartiniams lošimams neišnyko. Be to, atsakovas nesirūpina savo turtu, tai įrodo nepastovus mokėjimas ir priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas ir būsto paskolos draudimą. Nepaisant kelių atsakovo mokėjimų, skola už būstą, komunalinius mokesčius, būsto draudimą ir toliau auga, juos moka išimtinai ieškovė. Be to, atsakovas Ginčo bute gyvena vienas apie 14 mėn., naudojasi visais patogumais, o už komunalines paslaugas moka tik prieš teismo posėdžius. Atsakovas turi apie 50 000 Eur įsiskolinimą tretiesiems asmenims, jo turtas areštuotas. Atsakovas yra konfliktiškas, į bylą pateiktas nepilnametės G. K. raštas, kad atsakovas išvarė ją iš Ginčo buto, tik patvirtina šią aplinkybę. Priteisus iš atsakovo išlaikymą turtu, nepilnamečiai G. K. ir N. K. taptų Ginčo buto dalies savininkai, būtų apsaugoti jų interesai ir teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai su motina galėtų grįžti į savo namus. Ieškovės atstovo teigimu, įsipareigojimas bankui pagal Kredito sutartį paliktinas solidaria šalių prievole.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad sutinka padidinti išlaikymo sumą iki 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau nesutinka su antruoju ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo atsakovui priklausančia 1/3 dalimi Ginčo buto, kadangi tai yra vienintelė atsakovo nuosavybė ir gyvenamoji vieta. Paaiškina, kad atsakovas sutiko, jog ieškovei atitektų 2/3 dalys, o jam 1/3 dalis Ginčo buto tik dėl to, kad su ieškove liko gyventi abu šalių vaikai. Atsakovas taip pat sutiko mokėti mokesčius už visas komunalines paslaugas per pusę, nors pagal turimo turto dalį, jam reikėtų mokėti tik 1/3 dalį. Nepaisant to, kad ieškovei atiteko didesnė Ginčo buto dalis, atsakovas sutiko mokėti ir išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovas neneigia pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat neginčija faktinių aplinkybių, kad nuo 2019 m. gruodžio mėn. neteikė vaikams išlaikymo. Priešingai nei teigia ieškovė, įsiskolinimo už būsto paskolą nėra, tačiau neneigia, kad kurį laiką nemokėjo komunalinių mokesčių ir būsto draudimo įmokų. Pasak atsakovo, visas pirmiau nurodytas aplinkybes lėmė atsakovo laikinas nedarbas ir situacija dėl COVID-19 pandemijos. Atsakovas pažymi, kad tik laikinai turėjo finansinių sunkumų – šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 200 Eur išmoką. Taip pat dirba neoficialiai, per mėnesį uždirba apie 1000–1200 Eur. Taigi atsakovas moka savo paskolos dalį, komunalines paslaugas bei einamąjį išlaikymą vaikams. Atsakovas įsipareigoja kuo greičiau pasidengti skolas. Atsakovo motina L. K. nuosavybės teise priklausančio turto neturi, todėl Ginčo butas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Prieštaraudamas ieškovės atstovo teiginiui, neva atsakovas nuo 2011 m. neturi darbo ir legalių draudžiamųjų pajamų nurodo, kad Lietuvoje oficialių pajamų neturėjo tik dėl to, jog nuo 2015 m. vidurio iki 2019 m. vidurio gyveno ir dirbo Olandijoje. Pasisakydamas dėl dukters išvarymo iš Ginčo buto, pažymi, kad dukra atvyko į butą su draugėmis, kai tuo metu buvo įvestas karantinas ir buvo griežtai draudžiama būriuotis, taigi jis buvo priverstas išprašyti visus iš namų.

11. Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Papildomai paaiškino, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gauna pakankamai geras pajamas, todėl išlaikymo įsiskolinimą greitu metu padengs. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo formos pakeitimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi ieškovė nėra finansiškai pajėgi viena iš savo darbo užmokesčio išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti savo būsto paskolos dalį ir komunalinius mokesčius. Iš ieškinio turinio matyti, kad dukros G. K. išlaikymui reikia – 570 Eur, o sūnaus N. K. išlaikymui – 560 Eur, kai tuo tarpu bylos duomenis ieškovės mėnesio pajamos siekia tik 490 Eur. Taigi kyla pagrįstų abejonių iš kokių pajamų ieškovė tenkins vaikų poreikius. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžių metu nurodė, kad neva jai padeda tėvai, jos draugas, tačiau šie asmenys pareigos prisidėti ir išlaikyti šalių vaikus neturi. Byloje nėra duomenų, kiek minėti asmenys uždirba ir ar iš tikrųjų padeda. Pažymi, kad atsakovas nevengia pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nežada vengti. Atsakovas stengiasi, dirba, teikia vaikams išlaikymą po 220 Eur ir bando padengti išlaikymo įsiskolinimą, kurio niekada neginčijo. Priešingai nei teigia ieškovė, įsiskolinimo už būsto paskolą nėra, tą patvirtina į bylą pateikti banko išrašai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas moka savo paskolos dalį, mokesčius už komunalines paslaugas (nuo 2020 m. sausio mėn. skolų už komunalines paslaugas nėra) bei išlaikymą vaikams. Be to, iš atsakovo priteista skola už komunalinius mokesčius, kai atsakovas dirbo užsienyje ir Ginčo bute negyveno, taigi ieškovė taiko dvigubus standartus ir bando visą komunalinių mokesčių naštą perkelti tik atsakovui. Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu taip pat būtų pažeistos ir atsakovo teisės, kadangi Ginčo butas yra atsakovo nuosavybė ir gyvenamoji vieta. Pasisakydama dėl azartinių lošimų, pažymi, kad nuo 2016 m. atsakovas pralošė tik 10 000 Eur, taigi tai nėra priklausomybė, o tik laisvalaikio praleidimas. Byloje nėra įrodymų dėl atsakovo girtuokliavimo ir agresyvaus elgesio. Atsakovo atstovės teigimu, pasirinktas ne tas teisinis institutas norint atsidalinti Ginčo butą. Taigi šios ieškinio dalies reikalavimo tenkinimui nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Prašo ieškinio dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma. 2019 m. spalio 9 d. vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros priemonės. Naujų duomenų apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje Tarnyba neturi. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų dėl 220 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui ginčo tarp šalių nėra, o Ginčo buto priteisimas vaikams neprieštarauja jų interesams, taigi Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

13.1. šalys turi du nepilnamečius vaikus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini)

13.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13770-1019/2016 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. kovo 3 d.) vaikų G. K. ir N. K. išlaikymui tėvas J. K. įsipareigoja mokėti po 175 Eur kiekvienam kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nuo 2016 m. liepos 1 d. tėvas J. K. įsipareigoja mokėti po 190 Eur kiekvienam kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (Sprendimo 4 punktas).

14. Atsakovui pripažinus ieškinį iš dalies (ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo), teismas šią dalį tenkina surašydamas sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios CPK 279 straipsnio 5 dalis).

18. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

19. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

20. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

21. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

22. Ieškovė, prašydama padidinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 190 Eur iki 220 Eur, remiamasi vienu iš CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. pasikeitę nepilnamečių vaikų poreikiai.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio N. K. poreikius įvertino 560 Eur, o nepilnametės G. K. poreikius 570 Eur suma per mėnesį. Atsakovas J. K. sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais vaikų poreikiais, taip pat sutinka mokėti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą, be to bylos duomenimis atsakovas teikia nepilnamečiams G. K. ir N. K. išlaikymą, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

24. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, todėl ieškovės reikalavimą tenkina ir iš atsakovo nepilnamečių G. K. ir N. K. išlaikymui priteisia po 220 Eur išlaikymą kiekvienam, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl išlaikymo formos pakeitimo

26. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

27. Šios bylos kontekste pastebėtina, kad CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Vertinant išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują būdą iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, tai yra priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo.

29. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

30. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Ar vaiko teisėms užtikrinti yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

32. Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: 1) ar vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų; 2) ar yra didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola; 3) ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.

33. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimu nustatytos išlaikymo formos pakeitimo. Ieškovė teismo prašo pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams konkrečiu atsakovo turtu, t. y. 1/3 dalimi Ginčo butu, motyvuodama tuo, kad atsakovas Sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuo 2019 m. lapkričio mėn. visiškai neteikia. Be to, atsakovas daug metų niekur nedirba, neturi nuolatinių pajamų.

35. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams. Iš į bylą pateiktų antstolės Aurelijos Puodžiukienės pažymų nustatyta, kad antstolė vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13770-1019/2016 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko J. K. 2020 m. birželio 8 d. atsakovas vaikų išlaikymui skolingas – 4466,91 Eur, o 2020 m. spalio 2 d. išlaikymo skola nepilnamečiams vaikams sudarė – 4322,83 Eur. Atsakovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad išlaikymo skola šiuo metu dar sumažėjo ir yra apie 4000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, vertina, kad yra susidariusi didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškinio pateikimo metu (2020 m. balandžio 6 d.) atsakovas J. K. nedirbo. Iš į bylą pateiktos Užimtumo tarnybos pažymos, matyti, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos 1 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, iki 2020 m. lapkričio 17 d. gaudavo 200,31 Eur išmoką. Iš pateikto 2020 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) pažymėjimo nustatyta, kad atsakovas įgijo profesinę vairuotojo kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais. Į bylą pateiktos 2020 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartys, patvirtina, kad atsakovas dirbo ir gavo oficialias pajamas Lietuvoje. Be to, atsakovas 2020 m. spalio 27 d. vykusio posėdžio metu, nurodė, kad dirba neoficialiai, jo mėnesio pajamos yra apie 1000–1200 Eur. Pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas aktyviai siekė susirasti darbą ar gauti pajamų. Teismo vertinimu, atsakovas tik laikinai neturėjo nuolatinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naujo darbo paieškomis ir pasaulyje paskelbtos koronaviruso pandemijos. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina, kad atsakovas šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, teikia vaikams išlaikymą po 220 Eur, bando pilnai padengti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat atsakovas moka savo paskolos dalį (įsiskolinimo už atsakovo paskolos dalį nėra), mokesčius už komunalines paslaugas (nuo 2020 m. sausio mėn. skolų už komunalines paslaugas nėra). Taigi konstatuotina, kad atsakovas nurodė skolos padengimo šaltinius ir pateikė įrodymus apie savo galėjimą sumokėti skolas – atsakovas turi nuolatines pajamas ir tikėtina turės jas ir ateityje, o tai savo ruožtu galėtų būti vienas iš argumentų sprendžiant dėl vaiko poreikius labiausiai atitinkančios išlaikymo formos.

37. Esant nurodytam nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovo teiginiais, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, pinigus už jį moka motina. Išlaikymą mokant per kitus asmenis (giminaičius), formaliai galėtų būti vertinama, kad atsakovas netinkamai vykdė Sprendimą, tačiau, teismo nuomone, išlaikymo teikimo būdo nesilaikymas šiuo atveju savaime nereiškia, kad atsakovas pažeidė savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus. Minėta, kad atsakovas šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, teikia vaikams išlaikymą po 220 Eur, bando pilnai padengti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat atsakovas moka savo paskolos dalį ir mokesčius už komunalines paslaugas (įsiskolinimo už atsakovo paskolos dalį nėra, nuo 2020 m. sausio mėn. skolų už komunalines paslaugas taip pat nėra.

38. Ieškovė ir jos atstovas taip pat nurodo, kad atsakovas yra girtaujantis, agresyvus, turintis priklausomybę azartiniams lošimams ir šie duomenys yra civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas su šiais argumentais negali sutikti. Ieškovė remiasi tokiais pačiais argumentais, kuriuos naudojo santuokos nutraukimo byloje, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių santykių gyvenant kartu, tačiau niekaip neturint įtakos atsakovo ir vaikų išlaikymo santykiui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo priklausomybę alkoholiui ir (ar) atsakovo agresyvumą. Sutiktina su atsakovo atstove, kad net jei nuo 2016 m. atsakovas ir pralošė 10 000 Eur, tai vien šis faktas nelaikytinas priklausomybe.

39. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkai, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir t.t.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikui gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-926/2016; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017; ir kt.).

40. Sprendžiant klausimą dėl trečiosios aplinkybės – ar priteisus išlaikymą turtu, ir jį naudojant būtų tenkinami vaiko poreikiai, teismas konstatuoja, kad vaikai su ieškove gyvena kartu su ieškovės motina ir ieškovės gyvenimo draugu, ieškovės tėvams priklausančiame būste. Ieškovė 2020 m. gruodžio 1 d. teismui pateiktame paaiškinime nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėn., nustojus atsakovui teikti Sprendimu priteistą išlaikymą, vaikus išlaikė išimtinai ji. Išlaikyti vaikus ieškovei taip pat padeda tėvai, jos gyvenimo draugas. Ieškovė įsitikinusi, kad priteisus vaikams išlaikymą turtu ir toliau sugebės išlaikyti vaikus, mokėti mokesčius už Ginčo buto komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad nepilnametės G. K. ir N. K. poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 1130 Eur sumos (G. K. – 570 Eur, N. K. – 560 Eur). Tuo tarpu iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad ieškovės vidutinės mėnesio pajamos yra 427 Eur (2019 m. rugsėjis – 473,15 Eur; 2019 m. spalis – 487,77 Eur; 2019 m. lapkritis – 493,52 Eur; 2019 m. gruodis – 289,74 Eur; 2020 m. liepa – 326,04 Eur; 2020 m. rugpjūtis – 493,16 Eur). Ieškovė taip pat dirba pagal verslo liudijimą, per 6 mėn. gavo – 4000 Eur. Nors ieškovė nurodo, kad išlaikyti nepilnamečius vaikus jai padeda artimieji, tokių duomenų į bylą nepateikta. Taigi teismo vertinimu, pakeitus išlaikymo formą atsakovui priklausančiu turtu, nepilnamečiai šalių vaikai negautų iš tėvo ir šiuo metu mokamo išlaikymo kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo formos pakeitimu nebūtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ieškovės teiginiai, kad galės išlaikyti vaikus, be atsakovo periodinių išmokų, neįrodyti ir vertintini kritiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, be kita ko, priklauso Ginčo butas. Nurodytas turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, šalims esant santuokoje. Ginčo butui įsigyti (duomenys neskelbtini) šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Luminor Bank AS (buvęs – AB Nordea Bank). Ginčo butas yra įkeistas Luminor Bank AS ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas hipotekos registre. Pagal Sprendimo 5 punktą, ieškovei O. K. atiteko 2/3 dalys, o atsakovui J. K. 1/3 dalis Ginčo buto. Pagal Sprendimo 6.1 punktą, kreditinis įsipareigojimas Luminor Bank AS pagal Kredito sutartį pripažintas solidariu šalių įsipareigojimu, o įmokas nuo 2016 m. kovo 3 d. pagal nustatytą grafiką šalys įsipareigojo mokėti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Pagal Sprendimo 12 punktą, nuo 2016 m. kovo 3 d. komunalinius ir kitus su Ginčo butu susijusius mokesčius, šalys įsipareigojo mokėti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklausanti 1/3 dalis Ginčo buto areštuota: 2019 m. rugsėjo 9 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2019-052247, antstolė Aurelija Puodžiukienė, apribota disponavimo teisė; 2020 m. kovo 10 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2020-013230, antstolis Dalius Traigys, apribota disponavimo teisė. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

43. Taigi atsakovui priklausanti 1/3 dalis Ginčo buto yra apsunkinta hipoteka, areštuota bei apribota galimybė ja disponuoti, t. y. esant areštui ir apribotai disponavimo teisei, negalima nustatyti daikto teisinio likimo, pakeisti jo ekonominės būklės bei įgyvendinti disponavimo teisės sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ar nuomos sutartį. Įvertintina ir aplinkybė, kad J. K. ir O. K. su Luminor Bank AS sudaryta Kredito sutartis yra ilgalaikė, kredito grąžinimo, kurio užtikrinimui ir yra įkeistas Ginčo butas, terminas yra pakankamai ilgas, todėl ir šio turto realizavimas, jo nuoma, gaunant pajamas vaiko kasdieninių poreikių patenkinimui, nesant banko sutikimo yra negalimas. Nepilnamečiams vaikams priteisus išlaikymą įkeistu ir areštuotu turtu, jiems iš esmės butų perkeliami ir su šiuo apsunkintu turtu susiję įsipareigojimai, todėl sutiktina su atsakovu, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu, kurio realizavimas arba pajamų gavimas iš šio turto yra apsunkintas, labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad perleidus atsakovo turimą turtą, jo nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymą, būtų apsunkintos kreditorių galimybės išieškoti skolas iš atsakovo, o tai pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Viena vertus, kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, pagal kurią vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis), dėl to, esant realiai grėsmei, kad skolininkas, turintis prievolę teikti išlaikymą, ateityje taps nemokus, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovas turi reikšmingų įsiskolinimų tretiesiems asmenims, taigi vaiko interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant, nes tokia vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros.

45. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečių G. K. ir N. K. interesus geriausiai atitiktų periodinis išlaikymas konkrečia pinigų suma, o ne 1/3 dalimi Ginčo butu. Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį ir tikslą – nuolatinį lėšų teikimą kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, laikytina, kad išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, pavyzdžiui panaikinus areštą ar išmokėjus būsto kreditą. Minėta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui ir kt. Paprastai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ieškovė prašo teismo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą atsakovui priklausančia 1/3 dalimi Ginčo buto, tačiau šio nekilnojamojo turto išlaikymui yra reikalingos lėšos, o nepilnamečių vaikų galimybės išlaikyti tokį turtą ribotos. Areštuoto turto realizavimas, siekiant nepilnamečiams vaikams užtikrinti kasdienį išlaikymą, būtų teisiškai apsunkintas.

46. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, perleidžiant nepilnamečiams vaikams atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kaip neatitinkančios vaikų interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

48. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

49. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo formos pakeitimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 8 Eur (220 Eur – 190 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

50. Byloje nustatyta, kad ieškovė už Ginčo turto įvertinimą sumokėjo 150 Eur (UAB „Krivita“ sąskaita faktūra Nr. 001180, taip pat ieškovė patyrė 820 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 970 Eur (150 + 820) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 730 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės ir atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

51. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, teismas sprendžia, jog ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 485 Eur (970 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovės priteistinas 365 Eur (730 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš atsakovo priteistinas 120 Eur (485 Eur – 365 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai.

52. Teisme patirta 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13770-1019/2016 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisiant iš atsakovo J. K. (J. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 220 (du šimtai dvidešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki dukros pilnametystės bei išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. K. (N. K.), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 220 (du šimtai dvidešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8 (aštuoni) Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė