Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio Aleksandro Selezniovo bei V. B.ir A. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B.ir G. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, A. B., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje 2024-08-28 gautas pareiškėjų A. B.ir G. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2024-08-08 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą Nr. S1J-17754 ir priimti naują patvarkymą – vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/01000 užbaigti teismo paskirtų baudinių sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą išieškojimą; jeigu antstolis atsisakytų tenkinti skundo reikalavimus, prašo panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2024-08-08 patvarkymą Nr. S1J-17754 ir įpareigoti antstolį vykdomosios bylos Nr. 0010/20/01000 užbaigimo klausimą spręsti iš naujo; priteisti A. B.ir G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10.8. Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su antstolio procesiniu elgesiu. Jeigu antstolis ankščiau būtų sutikęs taikyti atitinkamą baudų skaičiavimą arba ankščiau savo iniciatyva būtų kreipęsis į teismą prašydamas teismo sprendimo išaiškinimo – pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų (skolininkų) skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas ir panaikintas antstolio patvarkymas įpareigojant antstolį priimti naują patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 įpareigojo pareiškėjus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo trečiojo aukšto lygyje, įpareigojant atsakovus informuoti ieškovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę. Už laiku neįvykdytą įsipareigojimą atsakovai turės mokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną Sprendimo neįvykdymo dieną ieškovų A. B.ir V. B. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą.

15. Byloje nėra ginčo, kad aukščiau nurodytas sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 25 d.

16. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 išnagrinėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pateiktą 2020-06-22 aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir nutarė netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Teismas pažymėjo, kad baudos neskyrimas šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje neužkerta kelio teikti teismui prašymą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių, numatytų CPK 771 straipsnio 2 dalyje, taikymo pakartotinai (nutarties 27 punktas). Nutartis įsiteisėjo 2020-11-21.

17. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5139-998/2021 išnagrinėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pateiktą 2021-04-16 aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir nutarė šioje vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Klaipėdos apygardos teismas 2021-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-756-1092/2021 panaikino 2021-05-25 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 pakartotinai išnagrinėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pateiktą 2021-04-16 aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir nutarė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skolininkams A. B.ir G. B. 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškotojų A. B.ir V. B. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1140-538/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-17 nutartis palikta nepakeista (nutartis įsiteisėjo 2022-12-01).

Dėl V. B.ir A. B. atskirojo skundo

19. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje teismas sprendė, kad bauda, numatyta įsiteisėjusiame 2020 m. vasario 29 d. teismo sprendime, skaičiuojama tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis, kuria teismas nusprendė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skyrė skolininkams A. B.ir G. B. 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškotojų A. B.ir V. B. naudai. Pasak apeliantų bauda, numatyta 2020 m. vasario 29 d. sprendime, turi būti skaičiuojama nuo sprendimo įsiteisėjimo + 14 dienų sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos su apeliantais nesutinka.

20. Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Pagal CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Be to, CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik pirmiau nurodytų sprendimų neįvykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad sisteminė nustatyto reglamentavimo analizė suponuoja išvadą, kad teismo sprendime esant nurodytoms sprendimo neįvykdymo pasekmėms, nustatytoms CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, antstolis dėl šių pasekmių taikymo galimybės turi kreiptis į jo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes. CPK 771 straipsnio 6 dalyje suformuluota bendra nuostata dėl antstolio galimybės kreiptis į teismą skolininkui neįvykdžius sprendimo arba privalomojo nurodymo nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Kreiptis į teismą dėl sprendimo arba privalomojo nurodymo nevykdymo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį antstolis turi teisę nustatęs, kad skolininkas per teismo nustatytą terminą nevykdo asmeninių (tik pats skolininkas gali juos atlikti) įpareigojimų, nurodytų vykdomajame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2022).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

24. Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą pateikdamas 2020 m. birželio 22 d. aktą Nr. S1e-58332, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo ir už Klaipėdos apylinkės teismo vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą taikyti skolininkams A. B.ir G. B. CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarta šioje vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Ši nutartis įsiteisėjo.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotojai nepagrįstai siekia, kad antstolis taikytų sprendime nurodytas pasekmes ir vykdytų paskirtos baudos išieškojimą, nors yra įsiteisėjęs 2020 m. lapkričio 11 d. procesinis teismo sprendimas neskirti baudos už teismo sprendimo nevykdymą pagal pateiktą antstolio 2020-06-22 surašytą aktą. Nurodytoje teismo nutartyje konstatuota, kad: „teismas negali daryti išvados, kad iki antstolio kreipimosi dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo A. B. ir G. B. elgėsi nesąžiningai ar delsė vykdyti teismo sprendimą. Kaip jau nurodyta aukščiau, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir atsakovų pareiga yra jį įvykdyti. Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepaneigus A. B. ir G. B. nurodytų aplinkybių dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymui reikalingas projekto parengimas, statybos leidimas, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti A. B. ir G. B. teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 2 dalyje“.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės Klaipėdos apylinkės teismas, 2020-11-11 nutartyje įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, sprendė, kad egzistuoja aplinkybės, trukdančios įvykdyti sprendimą, todėl nutarė atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Tačiau teismas, atmesdamas prašymą dėl baudos skolininkams skyrimo, pažymėjo, kad baudos neskyrimas šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje, neužkerta kelio teikti teismui prašymą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių, numatytų CPK 771 straipsnio 2 dalyje, taikymo pakartotinai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl baudos skyrimo nutarties priėmimo dieną (2020-11-11), nėra pagrindo dar kartą vertinti, ar buvo pagrindas skirti baudą už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki nutarties neskirti baudos už teismo sprendimo nevykdymą dienai.

28. Antrą kartą antstoliui pasikreipus į teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių pagal pateiktą 2021-04-16 aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teismas nutarė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skirti skolininkams A. B.ir G. B. 28,96 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškotojų A. B.ir V. B. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1140-538/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-17 nutartis palikta nepakeista (nutartis įsiteisėjo 2022-12-01). Pažymėtina, kad nagrinėjant antstolio prašymą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių pagal pateiktą 2021-04-16 aktą Klaipėdos apygardos teismas panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje 2VP-5139-998/2021 konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas minėtą antstolio aktą, atsižvelgdamas į skolininkų poziciją, visų pirma turėjo motyvuotai išspręsti klausimą dėl vykdomo teismo sprendimo įpareigojimų apimties, taip pat ar antstolis pagrįstai reikalauja iš skolininkų atitinkamų vykdymo veiksmų (projekto parengimo, statybos leidimo gavimo) atlikimo. Taigi, net ir antrą kartą sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už sprendimo neįvykdymą teisme buvo sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja kokios priežastys trukdančios įvykdyti teismo sprendimą. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, pagal CPK 273 straipsnio 3 dalies normą, bauda galėjo būti skirta tik įsitikinus, kad nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pareiškėjai. Šioje situacijoje teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pasisakė, kad tai nebuvo įvertinta. Taigi, tik įvertinus visas aplinkybes susijusias su galimybe įvykdyti sprendimą (teismui išaiškinus visus neaiškumus, kurie nebuvo išaiškinti nuo 2019 m. birželio 12 d.) baudos skaičiavimas galėjo būti pradėtas tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d.

29. Remiantis išdėstytu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog baudos skaičiavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d.. Tai sudarė teismui pagrindą panaikinti 2024 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymą Nr. S1J-17754 įpareigojant jį užbaigti vykdomąją bylą, kas reiškia, kad neturi būti paskaičiuota bauda už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 29 d., t. y. 14 dienų po 2019 m. birželio 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2022 m. gruodžio 1 d.

30. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kad bauda turi būti paskirta ir už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., nes apeliantai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios net ne visos buvo priteistos iš skolininkų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos, nes bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias nuostatas konkrečioje byloje, o ne sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir už kurį laikotarpį turėjo būti paskaičiuota bauda dėl sprendimo nevykdymo pasekmių. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad bauda turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad skolininkai piktnaudžiavo vykdydami įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pastarasis argumentas nepagrįstas, nes iš priimtų nutarčių, susijusių su teismo sprendimo vykdymu ir antstolio veiksmais nustatyta, kad vykdant teismo sprendimą turėjo būti išspręsti kausimai dėl sprendimo vykdymo, pareiškėjams buvo kilę abejonių dėl sprendimo įvykdymo galimumo. Tačiau negalima to vertinti kaip piktnaudžiavimo procesu ir atitinkamai neturi būti paskaičiuotas ilgesnis baudos už sprendimo nevykdymą laikotarpis.

31. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, todėl ji turi būti panaikinta dėl absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas su toliu argumentu nesutinka.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

33. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

34. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo skundo esmės, nurodė skundo netenkinimo argumentus, todėl nutartis nėra visiškai be motyvų. Iš nutarties turinio yra aiškūs skundo netenkinimo motyvai, esminės aplinkybės, įvertinta apeliantų pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus.

Dėl antstolio Aleksandro Selezniovo atskirojo skundo

35. Apeliantas antstolis Aleksandras Selezniovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-09 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio.

36. Antstolio vertinimu, atliko veiksmus, kuriuos įpareigoja jį atlikti CPK gavus šalių prašymus vykdymo procese, nutartyje nėra nei vieno argumento, kuriame teismas būtų aiškiai nurodęs, kur yra antstolio interesų priešingumas su proceso šalimis.

37. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio argumentais, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatytas priešingas antstolio ir skolininkų interesas byloje. Nors antstolis netenkino skolininkų skundo užbaigti teismo paskirtų baudinių sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą išieškojimą, tačiau antstolis patvarkyme nurodė, jog antstolis laikosi pozicijos, kad bauda skaičiuojama nuo 2019-06-12, tačiau pažymėjo, kad antstolio veiksmuose jokio priešingumo pareiškėjams nėra. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolis 2024 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuriuo prašė išaiškinti, nuo kokios datos prasideda Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 nurodytos sankcijos skaičiavimas, t. y. nutartyje nurodyta sankcija skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 12 d., kadangi būtent šis teismo sprendimas yra nevykdomas, ar nuo 2022 m. gruodžio 1 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas taikyti sankciją. Teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei suinteresuoti asmenys ir pareiškėjai, antstolis neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

40. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad antstoliui kilo abejonių dėl baudos skaičiavimo termino. Pareiškėjai vertino, kad bauda (15 725,28 Eur (543 x 28,96 Eur)), kuri šiai dienai sumokėta už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2024 m. gegužės 27 d., o išieškotojai laikėsi pozicijos, kad ne tik už pareiškėjų nurodytą laikotarpį, bet ir nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2022-12-01. Vien dėl to, kad antstolio pozicija dėl baudos skaičiavimo termino sutapo su išieškotojų negalima vertinti, kad jo interesas buvo priešingas pareiškėjų. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad jeigu antstolis ankščiau būtų sutikęs taikyti atitinkamą baudų skaičiavimą arba ankščiau savo iniciatyva būtų kreipęsis į teismą prašydamas teismo sprendimo išaiškinimo – pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės. Akcentuotina, kad antstolio pareiškimas dėl sprendimo išaiškinimo buvo atmestas, taigi neturi reikšmės nurodyta aplinkybė, kad antstolis turėjo anksčiau kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo.

41. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad antstolis netinkamai įgyvendintų jam suteiktą teisę, piktnaudžiautų turima teise, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuotiems asmenims iš antstolio priteistos nepagrįstai, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjai nurodo ir pateikė duomenis, kad jie patyrė 1 694,00 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą, prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantų A. B., V. B. ir antstolio Aleksandro Selezniovo A. B. naudai. Suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmetus pareiškėjų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

44. Pareiškėjų patirtos išlaidos už atsiliepimo į du atskiruosius skundus parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto dydžio (2 196,40 Eur × 0,4 = 878,56 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).

45. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino antstolio atskirąjį skundą, o parengtas vienas atsiliepimas į abu atskiruosius skundus, spręstina, kad pareiškėjams kompensuojamos ½ jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 847 Eur. Bylos duomenimis, advokato išlaidas sumokėjo A. B.ir prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašoma priteisti būtent jai, šis prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai A. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygomis dalimis 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.