- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- e2A-1190-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11129-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- D. J., A. J.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) A. J. ir D. J., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1427-800/2019 pagal ieškovo D. J. ir A. J. ieškinį atsakovui R. M., trečiasis asmuo R. G., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J., atstovaudama nepilnametį D. J., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti A. J. iš atsakovo R. M. 1262,77 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti D. J. iš R. M. 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti D. J. iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti A. J. ir D. J. iš R. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi tenkintas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovui D. J. išmokėti 2280 Eur dydžio kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui liko 47 720,00 Eur.
Šalies argumentai
3. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. A. P. ikiteisminio tyrimo byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant padarius nusikaltimą, t. y., sumušus savo sugyventinę K. N., kuri po smūgių sudavimo mirė. 2016 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo byloje Kauno apygardos prokuratūrai buvo pateiktas civilinis ieškinys, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma, priteisti iš įtariamojo A. P. nukentėjusiojo D. J. naudai 50 000 Eur neturtinės žalos, susidariusios dėl motinos K. N. nužudymo, atlyginimo. 2017 m. sausio 4 d. Kauno apskrities VPK nutarimu D. J. buvo pripažintas civiliniu ieškovu. 2016 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo byloje Kauno apygardos prokuratūrai pateiktas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš įtariamojo A. P. ieškovės A. J. naudai 1262,77 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl K. N. laidojimo išlaidų, atlyginimu. 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė pateikė du kreditorinius reikalavimus A. P. paveldėjimo bylą vedančiai notarei - dėl 1262,77 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo ieškovei, dėl 50 000 Eur D. J. patirtos neturtinės žalos bei 3000 Eur turtinės žalos, kurią sudarė patirtos išlaidos už advokato pagalbą ikiteisminiame tyrime. Vadovaujantis Testamentų registro duomenimis palikimą po A. P. mirties 2018 m. birželio 1 d. priėmė atsakovas R. M.. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą kaltinamojo A. P. atžvilgiu nutraukti kaltinamajam mirus, o civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Turtinė ir neturtinė žala ieškovams iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad nuo ieškinyje nurodyto įvykio (2015 m. balandžio 8 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2018 m. liepos 4 d.) praėjo 3 metai ir 87 dienos, tad ieškovas praleido 3 metų terminą ieškiniui dėl žalos pareikšti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog D. J. motina iki pat savo mirties vaiku nesirūpino. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu ieškovui buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A. J.. Nurodė, kad nei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, nei vėliau, A. P. paveldėjimo byloje ieškovai nėra pareiškę A. P. įpėdiniams reikalavimų, susijusių su įvykių metu K. N. padarytų sveikatos sutrikdymų. Atsakovas nesutinka su ieškovų pozicija, kad ikiteisminio tyrimo byloje A. P. įtarimo pareiškimas ir įtarimo turinys automatiškai sąlygojo ieškovui D. J. neturtinę žalą. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių procesinių sprendimų, kuriais įstatymų nustatyta tvarka A. P. būtų pripažintas kaltu dėl ieškovo motinos mirties. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji asmeniškai būtų patyrusi kokių tai išlaidų, susijusių su K. N. laidojimu bei kapavietės tvarkymu. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad 3000,00 Eur sumą yra sumokėjęs už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime, ieškinyje nedetalizuojami atliktų teisinių paslaugų mąstai, teisinių paslaugų įkainiai, todėl ieškovų reikalavimai turėtų būti atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. J. bylinėjimosi išlaidas – 9,00 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai spręsti apie ieškovams dėl atsakovo (kaltinamojo A. P.) kaltės padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
7. Teismas nustatė, kad A. P. buvo kaltinamas nužudymu ir keliais nežymiais sveikatos sutrikdymo epizodais, tačiau teismas bylą nutraukė kaltinamajam mirus ir paliko nenagrinėtus civilinių ieškovų A. J. ir D. J. civilinius ieškinius. Minėtos nutarties ieškovai neskundė, neprašė bylos nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kaltinamojo nuteisimo po jo mirties, kas reiškia, jog kaltinamasis A. P. pripažintas kaltu nebuvo ir nebuvo įrodyta jo kaltė nukentėjusiosios K. N. atžvilgiu.
8. Teismas sprendė, kad ieškovų į bylą pateikti ieškinį pagrindžiantys dokumentai ir ieškovės bei trečiojo asmens teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi. Pateikiant ieškinį ir nagrinėjant bylą ieškovai nebuvo pateikę rašytinių išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
9. Teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės A. J. reikalavimo ir priteisti jos patirtas išlaidas susijusias su K. N. laidotuvėmis, nes byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Neįrodžius ieškovei padarytos žalos dydžio bei nesant neginčijamų įrodymų dėl A. P. veiksmų, t. y. nesant apkaltinamojo nuosprendžio, kuris galimai galėjo patvirtinti A. P. neteisėtus veiksmus, nenustačius priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, teismas konstatavo, jog civilinė atsakomybė atsakovui nekyla ir nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo turtinę žalą.
10. Teismas nustatė, kad nei pateikiant ieškinį, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovo D. J. patirtas advokato atstovavimo išlaidas, teismui nebuvo pateiktas. Teismas taip pat nustatė, kad teikiant ieškinį jokie ieškovo nurodytus išgyvenimus patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas D. J. neaugo su mama, jų nesiejo glaudus ryšys ir šias aplinkybes patvirtino pati ieškovė A. J.. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys šioje dalyje neįrodytas ir nepagrįstas, nes nenustatyta ne tik A. P. kaltė, priežastinis ryšys, tačiau ir pats neturtinės žalos dydis nepagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
11. Teismas padarė išvadą, kad prašymas taikyti ieškinio senatį nėra pagrįstas. Nors nuo 2015 m. balandžio 8 d. įvykio epizodo iki ieškinio pateikimo dienos praėjo trys metai, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 7 d. įvykio epizodo, ieškinio senatis nebuvo suėjusi. Teismas konstatuoja, kad ieškovai nebuvo praleidę kreipimosi į teismą ieškinio senaties termino ir turėjo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą. Dėl ieškinio senaties teismas plačiau nepasisakė, nes ieškinys atmetamas neįrodžius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti A. J. iš R. M. 1612 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti D. J. iš R. M. 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti D. J. iš R. M. 47 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti A. J. iš R. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Nepagrįstas teismo argumentas, jog byloje nėra jokių procesinių sprendimų, kuriais įstatymų nustatyta tvarka A. P. būtų pripažintas kaltu dėl ieškovo motinos mirties. Teismas nepagrįstai nevertino byloje prijungtos baudžiamosios bylos. A. P. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. neneigė, jog yra ne kartą mušęs savo sugyventinę, smogė jai ir 2016 m. lapkričio 7 d. Taigi, akivaizdu, jog tokie A. P. veiksmai, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino, leidžia teigti, jog egzistuoja A. P. neteisėti veiksmai, dėl kurių mirė ieškovo motina K. N., t. y. egzistuoja žalos faktas.
12.2. Pažymėjo, jog byloje yra duomenys patvirtinantys, kad D. J. lankėsi pas psichologus. Psichologinių konsultacijų eigos aprašyme nurodyta, jog D. J. patyrė išgyvenimus dėl motinos netekties, todėl nesutiktina su teismo argumentais, kad nėra įrodytos sąlygos prašomai neturtinei žalai priteisti. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovą D. J. ir nužudytąją K. N. siejo glaudūs ryšiai, kadangi K. N. buvo D. J. motina. K. N. rūpinosi savo sūnumi, bendravo su juo. Mirus motinai K. N., D. J. tapo našlaitis, nes jo tėvas L. J. taip pat yra miręs. Taigi, akivaizdu, jog dėl motinos netekties ieškovas patyrė neturtinę žalą.
12.3. Teismas turėjo atsižvelgti į A. P. neteisėtų veiksmų padarinius, kurie negrįžtami, apelianto dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Nurodytos aplinkybės, neteisėti A. P. veiksmai, kurie konstatuoti ikiteisminio tyrimo metu, jo paties parodymai patvirtina, jog jis atliko neteisėtus veiksmus K. N. atžvilgiu, dėl ko ji mirė.
12.4. Teismas netinkamai vertino ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, nes jie nebuvo prieštaringi - priešingai, tiek teismo posėdžio metu paaiškinimus duodama ieškovė nurodė, kad po K. N. mirties paminklas buvo pastatytas, tačiau jis nuvirto ir 850 Eur išlaidos buvo patirtos dėl paminklo atstatymo, tiek trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad paminklas buvo pastatytas, tačiau dėl darbų broko nuvirto, todėl buvo užsakytas naujas. Ieškovės visos nurodomos patirtos išlaidos yra išleistos laidotuvių reikmenims ir paslaugoms pagal tradicines krikščioniškas apeigas, todėl aplinkybė, jog apeliantė neturėjo rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų dalį šių išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos nebuvo patirtos ar, kad jų negalima įrodinėti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui šalies paaiškinimais.
12.5. Nesutiktina su teismo argumentu, jog reikalavimą reiškia D. J. atstovaujamas atstovės, tačiau jokių duomenų, kad būtent ieškovas šias išlaidas būtų patyręs byloje nėra pateikta. Toks teismo motyvas nepagrįstas, kadangi D. J. yra nepilnametis, todėl vadovaujantis CPK 38 straipsnio 4 dalimi procesines teises dėl reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo: apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovų A. J. ir D. J. bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Byloje nustatyta, kad pats A. P. niekada nepripažino nužudęs ar turėjęs tikslą nužudyti savo sugyventinę K. N.. Priešingai, iš A. P. 2016 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolo matyti, kad jis netiki, jog keli jo suduoti smūgiai galėjo sąlygoti K. N. mirtį, kadangi tą vakarą būdama neblaivi K. N. ne kartą pati buvo kritusi iš įvairaus aukščio. Įvertinant, jog ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. P. nužudžius K. N., fakto, kad būtent A. P. veiksmai sąlygojo K. N. mirtį, negalima pripažinti įrodytu, nes kyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė iš atsakovo reikalaujamos priteisti turtinės žalos fakto ir dydžio. Ieškovė deklaravo, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro ieškovės padengtas 150,77 Eur laidojimo išlaidų skirtumas (tarp Kauno SĮ „Kapinių priežiūros“ išrašytos sąskaitos 454,77 Eur sumai ir Kauno miesto savivaldybės išmokėtų 304,00 Eur), 112,00 Eur karsto išnešimo ir įrašo paminkle atlikimo išlaidų, 1000,00 Eur paminklo gamybos išlaidų. Tačiau vienintelis objektyvus rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovė įrodinėjo reikalautos priteisti žalos dydį, buvo už granito gaminius ir jų montavimą 2018 m. gruodžio 6 d. išrašytas kasos pajamų orderio kvitas 850,00 Eur sumai. Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno SĮ „Kapinių priežiūros“ sutartis dėl K. N. laidojimo sudaryta ne su ieškove, reikalavusia priteisti minėtos sutarties pagrindu patirtas išlaidas, o su R. G., kuris reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo byloje net nekėlė.
1.3. Prašomas priteisti išlaidas ikiteisminio tyrimo metu patyrė ne jų reikalaujantis ieškovas D. J., o tokio reikalavimo (dėl 3000 Eur) nekelianti ieškovė (kvite nenurodyta, kad įmoka atliekama D. J. ar už D. J.), išlaidos patirtos jau po baudžiamosios bylos pabaigos (t. y. buvo patirtos ne ikiteisminio tyrimo metu). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad D. J. reikalavimas atlyginti 3000 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas, ieškovui neįrodžius žalos fakto ir dydžio.
1.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo D. J. reikalavimo dėl 47 720 Eur neturtinės žalos, kurią ieškovas prašė priteisti už motinos K. N. mirtimi sąlygotą skausmą ir išgyvenimus, atlyginimo. Byloje nustatyta, jog K. N. mirė 2016 m. lapkričio 7 d., o ieškovas į psichologę kreipėsi tik 2019 metais, bylą nagrinėjant teisme ir teismui pareikalavus pateikti kokius nors rašytinius įrodymus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo motina iki pat mirties savo sūnumi (ieškovu) nesirūpino, ieškovui 2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A. J.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovas su motina gyveno iki ieškovui sukako treji metai, t. y. iki 2009 metų lapkričio mėnesio. Taigi, byloje įrodinėtos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad dėl K. N. mirties ieškovas patyrė ieškinyje deklaruojamą neturtinę žalą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią ieškovai D. J., atstovaujamas globėjos A. J., ir A. J. kildina dėl neteisėtų A. P. veiksmų, atlyginimo.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
19. Deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta atsakomybė be kaltės, tai – vadinamoji griežtoji deliktinė atsakomybė. Taikant civilinę atsakomybę pirmiausia nustatomi neteisėti veiksmai, kuriais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji gali būti padaroma turtui arba asmeniui (Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, jog nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nes ieškovai neįrodė neteisėtų A. P. veiksmų, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, kuris galimai galėjo patvirtinti A. P. neteisėtus veiksmus, žalos padarymo fakto ir dydžio. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių reikšmės bei vertinimo nagrinėjant civilinę bylą ir pažymėjęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.
22. Dėl to aplinkybė, kad baudžiamąją bylą teismas nutraukė kaltinamajam mirus, tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-55/2012).
23. Pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Tai reiškia, kad esant nustatytam žalos padarymo faktui, neteisėtiems asmenų veiksmams ir jų kaltei, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, nukentėjęs asmuo turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą.
24. Kaip jau minėta, baudžiamosios atsakomybės netaikymas neeliminuoja galimo civilinės atsakomybės taikymo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė baudžiamosios bylos duomenų; nenustatinėjo A. P. veiksmų (ne)teisėtumo, dėl kokios priežasties mirė ieškovo motina K. N., ar A. P. (ne)teisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovo motinos mirtimi, o vėliau ir su ieškovams atsiradusia turtine žala.
25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl to teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
27. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006; kt.).
28. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo (-ų) patirtos išlaidos baudžiamojoje byloje, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nutraukta kaltinamajam mirus, o nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, gali būti laikomos žala ir priteisiamos CPK nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdamas dėl žalos dydžio ir fakto, teismas turi vertinti ne tik patį išlaidų kvitą, bet ir kitų baudžiamoje byloje esančių įrodymų visumą (pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. advokato išlaidų orderį baudžiamojoje byloje, 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą leisti įgaliotajam, atstovui dalyvauti procese, aplinkybę, ar nepilnametis pats galėjo apmokėti šias išlaidas ir kt.).
29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, 3K-3-698-686/2015).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įrodinėjama, ar tarp pilnamečio vaiko ir motinos santykiai iki pat mirties buvo glaudūs, artimi, o iš to galima išvada, kad šiam asmeniui padaryta neturtinė žala. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-K-351/2007).
32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus, savo išvadų tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti iš naujo žalos atlyginimo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.