Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovui J. P., jo atstovei advokatei Mirandai Kunickienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui J. P., dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė “Citadele” bankas, uždaroji akcinė bendrovė “Šiaulių banko lizingas”, uždaroji akcinė bendrovė “SB lizingas”, uždaroji akcinė bendrovė “IPF Digital Lietuva”, uždaroji akcinė bendrovė “Julianus Inkaso” ir pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P., J. P. turėtą pavardę – K.; nustatyti dukters R. P., gyvenamąją vietą su jos motina L. P.; priteisti iš atsakovo J. P. po 350 eurų dukters R. P., išlaikymui iki dukros pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos, periodines išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. P., priteisti iš atsakovo, išlaikymo įsiskolinimą 1050 Eur nepilnametei dukrai R. P. nuo 2016 m. spalio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Santuokos metu J. P., vardu įgytą transporto priemonę CHEVROLET CAPTIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. P., L. P., už J. P., atitenkančią transporto priemonę, priteisti 3 485,73 Eur kompensaciją (1 824,84 Eur įmoka ir administravimo mokestis apmokėtas asmeninėmis lėšomis ir pusę įmokų dydžio (3 321,78 Eur : 2)). Visus skolinius įsipareigojimus, kylančius (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.), pagal kredito gavėjų L. P. ir J. P. su AB „Citadele“ sudarytą 2016 m. gegužės 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2016-5138, po santuokos nutraukimo prašoma pripažinti J. P. asmenine prievole. Visus skolinius įsipareigojimus, kylančius pagal kredito gavėjo J. P., su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą 2015 m. sausio 20 d. turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. TL-151-00289, po santuokos nutraukimo prašo pripažinti J. P. asmenine prievole. Sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjos L. P. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2016 m. gegužės 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C605771592, po santuokos nutraukimo pasilieka J. P.. Visus skolinius įsipareigojimus, kylančius pagal kredito gavėjos L. P. su UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarytą 2016 m. birželio 8 d. paskolos sutartį Nr. 2276286, po santuokos nutraukimo prašo pripažinti asmenine L. P. prievole. Skolinius įsipareigojimus, anstolės Laimos Neniškienės vykdomoje byloje Nr.0065/09/06699 po santuokos nutraukimo prašo pripažinti J. P. asmenine prievole. Visas prievoles, kylančias antstolio A. Selezniovo vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03546 išieškotojo UAB „Julijanus Inkaso“ naudai, dėl 2 411,42 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, prašo pripažinti J. P. asmenine prievole. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės kadangi, jis susirado kitą moterį ir apie tai pranešęs išėjo iš namų.

Atsakovas J. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo teismo ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nuraukimo palikti ieškovei jos turėtą pavardę – P., atsakovui turėtą pavardę – K.; nustatyti dukters R. P. gyvenamąją vietą su jos motina L. P.. Atsakovas taip pat sutinka mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. po 150 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Visus skolinius įsipareigojimus kuriuos sudarė ir pasirašė ieškovė L. P. pripažint ieškovės asmeninėmis prievolėmis, kitus - ieškovės ir atsakovo solidariais įsipareigojimais. Priteisti iš ieškovės atsakovo J. P. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nebuvo lojali savo šeimai, atsakovui išvykus darbo metu į plaukiojimus jūroje atsakovė pradėjo gyventi su kitu vyru, tokiu būdu išvarė sutuoktinį iš jų bendrų namų.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokato padėjėjas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovo elgesys šeimoje niekada nebuvo pagarbus, jis nebuvo lojalus šeimai, o prieš daugiau nei metus laiko paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį šeima nesirūpina ir su vaikais nebendrauja. Ieškovė visada stengėsi išsaugoti šeimą ilgą laiką toleravo ir pakentė atsakovo girtavimus ir smurto atvejus, atsakovas smurtavo ir kėlė šeimyninius konfliktus, todėl ieškovei ne kartą šeimyninio konflikto metu teko kviesti policijos pareigūnus. Ieškovė atsisako savo reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo ir prašo iš atsakovo priteisti po 200 Eur per mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui, kadangi prie nepilnamečio vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai, o atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis nei ieškovės, todėl tikėtina, kad jis gali dukters išlaikymui skirti 200 Eur per mėnesį. Kadangi, atsakovas su ieškovės siūlomu turto ir prievolių padalijimo būdu nesutiko, ieškovė prašo piniginę prievolę AB „Citadele“ bankui po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Nurodė, kad kreditas „SB lizingas“ jau yra padengtas, sutinka, kad prievolė IPF „Digital Lietuva” būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole. Ieškovė taip pat patvirtino, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyta transporto priemonė Chevrolet Captiva asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui J. P., su sąlyga, kad jis padengs transporto priemonės įsigijimui gautą kreditą iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ bei sumokės ieškovei 3 485,73 Eur kompensaciją.

Atsakovas ir jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškovės ieškiniu iš dalies t. y. sutinka, kad šalių santuoka turėtų būti nutraukta, tačiau ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent ieškovė susirado kitą gyvenimo draugą ir atsakovui grįžus iš komandiruotės jo nebeįleido į namus. Tuo tarpu, jis su jokia kita moterimi artimų santykių nepalaiko nei šalims gyvenant kartu nei pradėjus gyventi atskirai. Taip pat sutiko teikti dukrai išlaikymą, tačiau ne kaip prašo ieškovė po 350 Eur, o po 150 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovas sutinka, jog nepilnametės dukters R. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama L. P.. Prašo transporto priemonę Chevrolet Captiva pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Atsakovas sutinka, kad pagal transporto priemonės pirkimui sudarytą kredito sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ prisiimti įsipareigojimai būtų pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovas sutinka, kad piniginė prievolė AB „Citadele“ bankui po santuokos nutraukimo liktų solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnyje ir CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei metus laiko. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „P.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo iki santuokos turėta pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo, todėl šalių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur. Atkreiptina, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaiko rūpinimosi našta, nes su ja lieka gyvena šalių nepilnametė dukra.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, manytina, jog šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tačiau atsakovo galimybės užsidirbti ir gauti didesnes pajamas, imant domėn jo darbo pobūdį, yra didesnės, be to, vienas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas iš esmės daugiau prisideda prie vaiko kasdienių poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo dukters R. P. išlaikymui priteistina po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 str. 2 d.).

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 str.) iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, ieškovės reikalavimas tenkintinas, R. P. gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. P. (CK 3.168 str.).

Dėl turto/prievolių padalijimo

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nėra. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo kilnojamojo turto – transporto priemonę CHEVROLET CAPTIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuokos metu atsirado prievolės kreditoriams AB „Citadele” bankui, UAB „Šiaulių banko lizingas”, UAB „SB lizingas”, UAB „IPF Digital Lietuva”, UAB „Julianus Inkaso”, antstoliams Aleksandrui Selezniovui ir Laimai Neniškienei.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog santuokos metu buvo įgyta transporto priemonę CHEVROLET CAPTIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimui šalims buvo suteiktas kreditas UAB „Šiaulių banko lizingas“. Ieškovė prašo santuokos metu nurodytą transporto priemonę po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninės nuosavybės teise J. P., o jai priteisti 3 485,73 Eur kompensaciją. Atsakovas prašo transporto priemonę Chevrolet Captiva pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, nepriteisiant ieškovei kompensacijos.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 2,3 dalys). Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, šalys išreiškė valią, jog automobilis nuosavybės teise atitektų atsakovui, tačiau atsakovas nesutinka dėl kompensacijos ieškovei. Teismas pažymi, kad šalys transporto priemonę įsigijo 2015-01-20 išperkamosios nuomos pagrindu 7 530,12 Eur vertei. Transporto priemonė įgyta santuokos metu bei šeimos poreikiams tenkinti. Nors atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu dėl kompensacijos priteisimo, tačiau teismas pažymi, jog automobilis buvo įgytas šalims esant santuokoje, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmokos už automobilį buvo atliekamos iš asmeninių atsakovo lėšų, vadinasi mokestis už transporto priemonės išperkamąją nuomą buvo mokamas iš bendro šeimos biudžeto. Atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonė įgyta santuokos metu bei išperkamosios nuomos įmokos buvo mokamas iš bendrų šeimos lėšų, pripažintina, kad transporto priemonė yra šeimos turtas ir jis turi būti padalintas. Kadangi šalys sutinka dėl automobilio nuosavybės teise priteisimo atsakovui J. P., transporto priemonė CHEVROLET CAPTIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas mano, kad, siekiant išlaikyti sutuoktinių dalintino bendro turto lygių dalių pusiausvyrą, yra pagrindas ieškovei priteisti kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise atitenkančio automobilio dalį.

Ieškovė prašo 3 485,73 Eur kompensacijos dėl atsakovui tenkančios transporto priemonės. Teigia, kad ji apmokėjo 1 824,84 Eur administravimo mokestį iš loterijoje laimėtų pinigų.

Atkreiptinas dėmesys, jog šalys nepateikė nepriklausomo vertintojo transporto priemonės įvertinimo, todėl teismas, siekiant nustatyti automobilio vertę, vadovaujasi pateiktu UAB „Šiaulių banko lizingo“ įmokų grafiku. Iš pateikto grafiko matyti, jog pradinė automobilio vertė buvo 7 530,12 Eur. 2016-10-15 (tuo metu, kai šalys teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo) likutinė automobilio vertė buvo 4 137,12 Eur. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovei priteistina 2 068,56 Eur (4 137,12/2) kompensacija. Teismas pažymi, kad nors ieškovė teigia, jog pradinį įnašą už automobilį mokėjo iš savo asmeninių lėšų, laimėjus loterija, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog laimėtas loterijos prizas buvo jos asmeninė nuosavybė, o ne bendras šeimos turtas.

Šalys pateikė duomenis apie kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams:

pagal 2016-05-18 vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2016-5138 kreditorinis įsipareigojimas AB „Citadele“;

pagal 2015-01-20 išperkamosios nuomos sutartį Nr. TL-151-00289 kreditorinis įsipareigojimas UAB „Šiaulių banko lizingas“;

pagal 2016-05-18 vartojimo kredito sutartį Nr. C605771592 kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“;

pagal 2016-06-08 paskolos sutartį Nr. 2226286 kreditorinis įsipareigojimas UAB „IPF Digital Lietuva“;

antstolės Laimos Neniškienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/06699 vykdomas išieškojimas dėl baudos iš skolininko J. P. išieškotojo Valstybės naudai;

antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03546 vykdomas išieškojimas dėl skolos iš skolininko J. P. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai;

Taigi, sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros.

Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl antstolės Laimos Neniškienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/06699 vykdomo išieškojimo dėl baudos iš skolininko J. P. išieškotojo Valstybės naudai bei dėl antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03546 vykdomo išieškojimo dėl skolos iš skolininko J. P. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai, kurias prašoma pripažinti asmenine atsakovo prievole, nėra, todėl nurodytos prievolės pripažintinos atsakovo asmeninėmis.

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2016-05-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 555 UAB „SB lizingas“ yra įvykdytas.

Ginčo taip pat nėra dėl 2016-06-08 paskolos sutarties Nr. 2226286 su UAB „IPF Digital Lietuva“, todėl jis pripažintinas asmenine ieškoves prievole.

Šalys sutinka dėl prievolės pagal 2016-05-18 vartojimo kredito sutarti Nr. VKB-2016-5138 kreditoriui AB „Citadele“ pripažinimo solidaria bei nurodo, kad prievolė UAB „Šiaulių banko lizingas“ turėtų būti pripažinta atsakovui kaip asmeninė.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju šalis, įvykdžiusi prievolę kreditoriui, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš priešingos šalies lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Nagrinėjamu atveju kreditoriai AB „Citadele“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ savo nuomonės dėl prievolės vykdymo po šalių santuokos nutraukimo neišreiškė.

Pažymėtina, kad šalys pačios pripažino, kad AB „Citadele“ kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti ir šeimos ūkiui išlaikyti (atsakovo mamos laidotuvės, mokesčiams už paslaugas susimokėti ir kt.), gautomis lėšomis naudojosi visi šeimos nariai vienodai, vadinasi abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, jog sutinka kad kreditorinis įsipareigojimas AB „Citadele“ butų pripažintas solidaria prievole. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog santuokos metu įgytos prievolės kreditoriui AB „Citadele“, nutraukus santuoką lieka solidariosiomis ieškovės atsakovo prievolėmis.

Šalys nurodo, kad prievolė UAB „Šiaulių banko lizingas“ pagal 2015-01-20 išperkamosios nuomos sutartį Nr. TL-151-00289 turėtų būti pripažinta atsakovui kaip asmeninė. Teismo vertinimu, automobilio įsigijimas išperkamosios nuomos pagrindu priskirtinas prie bendrų šeimos poreikių, šalys būdamos santuokoje naudojosi transporto priemonė, o taip pat ją įsigyjant buvo prisiimti abiejų sutuoktinių kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Šiaulių banko lizingas“, todėl atsižvelgiant į tai, jog išperkamosios nuomos sutartis sudaryta santuokos metu bei šeimos turtui (automobiliui) įsigyti, į tai, kad ieškovei priteistina kompensacija už atitenkančią transporto priemonės dalį atsakovui bei nepažeidžiat teisėtų kreditoriaus interesų, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas šią prievolę UAB „Šiaulių banko lizingas“ pripažinti solidaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas reiškė po kelis reikalavimus, kurių dalis yra išvestiniai ir sprendimu tenkinama ir dalis ieškinio, o taip pat ir dalis patikslinto priešieškinio reikalavimų, laikytina, jog sprendimu tenkinama po 50 procentų šalių reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms, šalims turėtų būti priteista po 50 procentų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių patirtų išlaidų sumos yra panašios bei į šios bylos specifiką ir siekiant ekonomiškumo bei koncentruotumo, teismas šalių patirtų išlaidų viena kitai nepriteisia ir šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, juolab kad nagrinėjamu atveju būtų taikomas įskaitymas.

Ieškovė pateikė įrodymus, jog yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios mokėtinos sumos – 174 Eur ji buvo atleista. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 20,50 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 87 Eur žyminio mokesčio dalies, nuo kurios ieškovė buvo atleista proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK .

Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 213,81 Eur žyminio mokesčio valstybei. Patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 106,9 Eur žyminio mokesčio. Be to, atsakovas turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla nelaikytina sudėtinga, iš esmės išnagrinėta viename teismo posėdyje, atsakovas nepateikė advokato suteiktų paslaugų apskaičiavimo bei atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl jam priteistina tik dalis – 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. palikti santuokinę pavardę –P., atsakovui palikti jo iki santuokos turėtą pavardę – K..

Nustatyti nepilnametės R. P. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. P..

Priteisti iš atsakovo J. P. išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonė CHEVROLET CAPTIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovei L. P. iš atsakovo J. P. priteisti 2 068,56 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt aštuonių eurų penkiasdešimt šešių centų) kompensaciją už atsakovui atitenkančią automobilio dalį.

Prievolę pagal 2016 m. birželio 8 d. paskolos sutartį Nr. 2226286 kreditorinis įsipareigojimas uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ pripažinti asmenine ieškovės L. P. prievole.

Prievolę pagal antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03546 vykdomą išieškojimą iš skolininko J. P. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai ir pagal antstolės Laimos Neniškienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/06699 vykdomą išieškojimą iš skolininko J. P. išieškotojo Valstybės naudai pripažinti asmenine atsakovo J. P. prievole.

Pripažinti, kad pagal prievoles kreditoriui akcinei bendrovei „Citadele“ (pagal 2016 m. gegužės 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2016-5138) ir kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ (pagal 2015 m. sausio 20 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. TL-151-00289) po santuokos nutraukimo ieškovė L. P. ir atsakovas J. P. lieka atsakingi solidariai.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 20,50 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 87 Eur žyminio mokesčio dalies, nuo kurios ieškovė buvo atleista.

Priteisti atsakovui iš ieškovės 306,9 Eur žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidų.

Kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, nutraukti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – išlaikymo lėšų išieškojimą iš atsakovo A. K. (A. K.) pagal 2015 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.