Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-384-1012/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-19
Bylos Nr.: e2A-384-1012/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24283-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: K. K.
Atsakovas: K. V.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės plėtra“

Kategorijos

2.6.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-384-1012/2024Teisminio proceso Nr.

2-68-3-24283-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos (nuostolių) priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės plėtra“.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. V. ir, ieškinį patikslinęs (DOK-88021), prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 12 700 Eur dydžio žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. 2020 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovo (potencialus pirkėjas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Gerovės plėtra“ (pardavėjas) sudaryta Nekilnojamojo daikto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ST_MK_BA_610 (toliau – Sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo šios Sutarties pasirašymo pagrindu rezervuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (preliminarus plotas 43,6 kv. m., 6 aukštas, pažymėta patalpų atidalinimo schemoje Nr. 610), esantį daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ir iki 2021 m. birželio 30 d. parduoti šį Butą, o ieškovas iki to paties termino įsipareigojo nupirkti šį Butą. Sutartyje nustatyta, kad Buto kaina yra 93 300 Eur su PVM. Ieškovas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėjo nustatytą rezervavimo (avansinį) mokestį – 15 120 Eur mokant lygiomis dalimis po 5 040 Eur: 1 dalį sumokant 2020 m. rugsėjo 20 d.; 2 dalį − 2020 m. gruodžio 1 d.; 3 dalį − 2021 m. vasario 12 d.

1.2. Ieškovas, siekdamas gauti būsto paskolą Buto įsigijimui iš banko, kreipėsi į turto vertintoją dėl Buto vertinimo paslaugų atlikimo. Turto vertintojas informavo ieškovą, kad Buto vertinimas yra negalimas bei pasiūlė susisiekti su statytoju. 2021 m. gegužės 26 d. patikrinus informaciją Nekilnojamojo turto registre paaiškėjo, kad Butas yra registruotas kito fizinio asmens vardu (baigtumas – 87 proc., registravimo pagrindas – 2021 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4192 ).

1.3. 2021 m. birželio 9 d. raštu „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“ trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad kitas asmuo (atsakovas), su kuriuo trečiasis asmuo sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl tarpininkavimo Buto pardavimui, nutraukė šią bendradarbiavimo sutartį ir atsisakė parduoti Butą. Trečiasis asmuo nurodė, kad imsis visų galimų priemonių tam, kad Sutartis būtų įvykdyta, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. su ieškovu būtų sudaryta pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis. Vėliau trečiasis asmuo ieškovą informavo žodžiu, kad Butas yra parduodamas už 123 000 Eur kainą, t. y. 29 700 Eur didesne kaina, nei nustatyta Sutartyje (93 300 Eur ).

1.4. 2021 m. birželio 14 d. trečiasis asmuo grąžino ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka sumokėtą avansą. Trečiasis asmuo dar nesuėjus Sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakė sudaryti šią Sutartį su ieškovu.

1.5. Atsakovas 2021 m. balandžio 23 d. pranešimu „Dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20201007/20 nutraukimo“ informavo trečiąjį asmenį (pardavėją), kad bendradarbiavimo sutartis yra nutraukiama. Atsakovas nepagrįstai nutraukė bendradarbiavimo sutartį ir atsisakė parduoti Butą ieškovui už Sutartyje nustatytą kainą. Tikroji Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad atsakovas jau po sudarytos Sutarties tarp trečiojo asmens ir ieškovo dėl Buto įsigijimo, nusprendė parduoti Butą už žymiai didesnę kainą, nei nustatyta bendradarbiavimo sutartimi bei Sutartimi, t. y. atsakovas nusprendė nesąžiningai praturtėti.

1.6. Bendradarbiavimo sutarties 3.1.5 punktas nustato, kad „Savininkui yra suprantama, kad Agentui pasirašius Objekto rezervavimo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju šioje Sutartyje aptartomis sąlygomis, Savininkas negali atsisakyti parduoti Objekto Agento surastam pirkėjui“. Tačiau nors trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė Sutartį su ieškovu, kaip potencialiu pirkėju, atsakovas (savininkas) atsisakė parduoti Butą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais, kurių pagrindu buvo padaryta žala ieškovui.

1.7. Trečiasis asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl kompensacijos bei baudos pagal bendradarbiavimo sutartį priteisimo, kurio pagrindu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-32904-1077/2021.

1.8. Egzistuoja visos aplinkybės (sąlygos), esančios pagrindu taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Sutartis nebuvo įvykdyta – iki 2021 m. birželio 30 d. pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta – dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tarp atsakovo, kaip Buto savininko, ir trečiojo asmens, kaip agento, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo visais savarankiškai pasirinktais bei teisėtais būdais surasti pirkėją Butui parduoti (bendradarbiavimo sutarties 3.1 punktas). Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta Buto kaina – 93 300 Eur, t. y. tokia pati kaip ir vėlesnėje trečiojo asmens su ieškovu sudarytoje Sutartyje nustatyta Buto kaina.

1.9. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nepagrįsto atsisakymo parduoti Butą ieškovas patyrė žalą (nuostolius), kurie yra prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė. Atsakovas nesąžiningai susikūrė galimybę praturtėti 29 700 Eur suma, t. y. uždirbti daugiau nei buvo susitarta bendradarbiavimo sutartyje ir Sutartyje. Atsakovas turėjo galimybę padidinti Buto kainą bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka apie tai pranešęs trečiajam asmeniui, tačiau trečiajam asmeniui pasirašius Sutartį su potencialiu pirkėju, t. y. ieškovu, atsakovas didinti Buto kainos negalėjo, juolab atsisakyti parduoti Buto surastam potencialiam pirkėjui (Bendradarbiavimo sutarties 3.15 punktas).

1.10. Ieškovas ne tik, kad dėl atsakovo kaltės neįsigijo gyvenamojo būsto (Buto), bet ir esamu laiku, kuomet dėl atsakovo kaltės pardavėjas neįvykdė Sutarties, nebeturi realios galimybės įsigyti tokio pat ar panašaus buto už Sutartyje nurodytą Buto kainą. Visiems žinoma aplinkybė, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio (kuomet buvo sudaryta Sutartis) iki 2021 m. birželio mėnesio (kuomet turėjo būti sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis) nekilnojamojo turto, įskaitant ir butų, kaina Vilniuje pakilo.

1.11. Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis apie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) projektą ((duomenys neskelbtini)), matyti, kad Butas jau yra parduotas. Tačiau, ieškovo žiniomis, šis Butas nekilnojamojo turto skelbimų portale aruodas.lt buvo parduodamas už 133 000 Eur kainą. Taigi Buto kaina šiai dienai yra pakilusi ir, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais (atsisakydamas parduoti Butą už bendradarbiavimo sutartimi ir Sutartimi nustatytą kainą) bei pažeisdamas ieškovo teises, siekė nesąžiningai praturtėti. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs bendradarbiavimo sutartį, už joje nustatytą Buto kainą būtų pardavęs Butą ieškovui, t. y. bendradarbiavimo sutartyje ir Sutartyje numatyta tvarka būtų sudaręs su ieškovu pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas nebūtų patyręs žalos, kurią sudaro skirtumas tarp Sutartyje numatytos Buto kainos ir kainos, už kurią atsakovas nesąžiningai per trečiąjį asmenį 2021 m. birželio 17 d. elektroniniu laišku siūlė ieškovui pirkti Butą.

1.12. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti žalą, lygią prarastos galimybės vertei, kuri kilo, kai dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis.

1.13. Kadangi Butas buvo parduotas už 106 000 Eur kainą, tikslinamas reikalavimo dėl žalos, prašomos priteisti iš atsakovo, dydis, susiejant jį su suma, už kurią atsakovas pardavė Butą kitam pirkėjui – skirtumas tarp Buto pardavimo kitam asmeniui kainos ir kainos, už kurią Butas turėjo būti parduotas ieškovui, yra 12 700 Eur (nebe 29 700 Eur).

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Bendradarbiavimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens anksčiausiai galėjo būti sudaryta jau tik po 2020 m. spalio 26 d. Tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, iš kurio yra matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyksta derybos dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. objekto pardavimo kainos. Taigi, 2020 m. spalio 23 d. atsakovas ir trečiasis asmuo net nebuvo susiderinę objekto pardavimo minimalios kainos. Atitinkamai 2020 m. spalio 26 d. trečiojo asmens atstovai el. paštu atsakovui persiuntė pakoreguotą sutartį su prašymu ją pasirašyti, todėl akivaizdu, kad dar 2020 m. spalio 26 d. atsakovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai.

2.2. Ieškovas savo reikalavimais pažeidžia sutarties laisvės ir uždarumo principus, kadangi tarp šalių nesusiklostė jokio pobūdžio teisiniai santykiai, įskaitant ir sutartinius teisinius santykius. Atsakovas nebuvo Sutarties šalimi. Atsakovui minėtoje sutartyje nebuvo nustatyta jokių teisių ir (ar) pareigų, todėl uždarumo principas lemia tai, kad ieškovo sudaryta Sutartis teisių ir pareigų atsakovui nesukūrė. Atsakovas net nežinojo apie šios sutarties sudarymą, nors ši Sutartis buvo sudaryta neva dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, Sutarties įvykdymo užtikrinimas, t. y. rezervavimo (avansinis) mokestis, kuris siekė 15 120 Eur, buvo sumokėtas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Taigi, vienašališkai ir vienasmeniškai visas teises ir pareigas, kurios kilo iš Sutarties, prisiėmė išimtinai trečiasis asmuo, o atsakovo ir trečiojo asmens tuomet net nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.

2.3. Atsakovui nekilo pareiga rezervuoti objekto. Atsakovas, o ne trečiasis asmuo, buvo objekto savininkas, tačiau Sutarties pagrindu trečiasis asmuo veikė kaip objekto savininkas ir tokią poziciją išdėstė ieškovui, t. y. pateikė klaidinančią informaciją, taip veikdamas nesąžiningai, neteisėtai ir nerūpestingai. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo sudarė susitarimus siejamus su objektu, neturėdamas sutarties su atsakovu ir negalėdamas veikti jo vardu ir/ar įgaliojimu, tik patvirtina, jog trečiasis asmuo veikė savo rizika ir/ar vardu.

2.4. Patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas reikštų, jog atsakovui būtų taikoma atsakomybė už kitų asmenų veiksmus, susitarimus bei valią, kuomet jam net nebuvo perduota paminėta sutartimi sumokėta užtikrinimo priemonė ir jam net nebuvo žinoma apie sudarytą sutartį.

2.5. Butas net nebuvo parduotas už 123 000 Eur, o tik už 106 000 Eur, todėl ieškovo prašymas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ne tik, kad yra nesiejamas su realiais bei objektyviais ieškovo patirtais nuostoliais, turto ar pajamų netekimu, tačiau net ir su objektyviomis aplinkybėmis, nes reali objekto pardavimo kaina buvo ženkliai mažesnė nei ieškovo pateikiamuose skelbimuose. Objektą ieškovas norėjo pirkti savo reikmėms, o ne pardavimui, todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ieškovas būtų susikūręs prielaidą gauti 29 700 Eur sumą, kurios kaip nuostolių reikalauja iš atsakovo.

2.6. Byloje išlaidos turėtų būti paskirstomos atsižvelgus į tai, kad ieškovas pareiškimu atsisakė 42,76 proc. savo patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovo reikalavimai yra tikslinami juos sumažinant, t. y. atsisakant patikslinto ieškinio dalies reikalavimų. Kaip pats ieškovas teigia, yra sumažinama patikslinto ieškinio apimtis. Tai atitinka ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą bei įrodo, kad ieškovas iš dalies pareiškė nepagrįstą patikslintą ieškinį.

3. Trečiasis asmuo UAB „Gerovės plėtra“ atsiliepimu į ieškinį jį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad:

3.1. Tikroji bendradarbiavimo sutarties nutraukimo priežastis iš atsakovo pusės - dėl COVID-19 pandemijos sukeltas kainų kilimo šuolis nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metų I-ą pusmetį, ko pagrindu atsakovas nusprendė finansiškai pasipelnyti: neparduoti Buto už Sutartyje numatytą kainą, formaliais pagrindais nutraukti pagrindinę sutartį ir Butą parduoti už žymiai didesnę kainą.

3.2. Trečiasis asmuo ėmėsi visų galimų veiksmų dėl pagrindinės sutarties vykdymo, organizavo kelis susitikimus (derybas) su atsakovu , tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal pagrindinę sutartį, nurodė galintis parduoti Butą ieškovui už 29 700 Eur didesnę kainą.

3.3. Nesutiktina, kad Sutartis buvo nutraukta dėl trečiojo asmens kaltės, nes notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta būtent dėl tikrojo Buto savininko atsakovo kaltės. Būtent jis nepagrįstai atsisakė sudaryti notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo sandoris neįvyko dėl jo kaltės. Trečiasis asmuo veikė tik kaip atsakovo atstovas.

3.4. Ieškovo patirti nuostoliai kyla dėl atsakovo veiksmų – Buto savininko, kurio veiksmai įtakojo nuostolių ieškovui atsiradimą. Remiantis tuo, trečiajam asmeniui nekyla nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė, nes taip pat neegzistuoja priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 12 700 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 084,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad veikdamas pagal bendradarbiavimo sutartimi jam suteiktus įgaliojimus, trečiasis asmuo teikė tarpininkavimo paslaugas dėl konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo, surado potencialų pirkėją bei su juo pasirašė preliminarią sutartį. Be to, trečiasis asmuo apie surastą pirkėją atsakovą informavo. Taip pat pats atsakovas savo pranešimuose nurodė sutarties sudarymo datą 2020 m. rugsėjo 15 d., sutartis atsakovo pasirašyta, nenuginčyta ir yra galiojanti. Atsakovas veikė ne kaip vartotojas, o kaip verslininkas, o tai reiškia, kad jo atžvilgiu netaikytina vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsakovas nesiekė įsigyto turto naudoti asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, o turėjo tikslą tarpininko (trečiojo asmens pagalba) turtą parduoti ir gauti komercinę naudą. Nurodytos aplinkybės yra patvirtintos įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-278/2022 ir laikytinos turinčiomis prejudicinę reikšmę. Nors atsakovas teigė, kad bendradarbiavimo sutartis numato šalių teisę po šešių mėnesių sutartį nutraukti, iš 2021 m. balandžio 23 d. pranešimo dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo turinio nustatyta, jog toks atsakovo sprendimas buvo motyvuojamas sutarties sąlygų nesąžiningumu jo, kaip vartotojo teisių pažeidimu. Buvo apeliuojama į pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos augimo dinamiką, šios sąlygos įvardintos kaip neatitinkančias atsakovo interesų.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Sutartyje nėra pasisakyta apie atsakovo atstovavimą ir ieškovui apie bendradarbiavimo sutartį nebuvo žinoma, sisteminis rašytinių įrodymų vertinimas leidžia pagrįstai manyti, jog trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo tarpininkas parduodant turtą, atliko konkrečius veiksmus, vykdė sutartį. Atsakovas, žinodamas, kad Sutartis su potencialiu pirkėju jau sudaryta, bendradarbiavimo sutartį nutraukė, dėl ko Sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis, numatyta pasirašyti iki 2021 m. birželio 30 d., nebuvo sudaryta. Taigi atsakovo veiksmai, o būtent, jo sprendimas nutraukti bendradarbiavimo sutartį, kai Sutartis dėl buto pardavimo su ieškovu jau buvo sudaryta, leidžia juos vertinti, kaip pažeidžiančius bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7. Pagal Sutartį Butas ieškovui turėjo būti parduotas už 93 300 Eur. Nutraukęs tarpininkavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, atsakovas 2021 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi Butą pardavė kitam pirkėjui už 106 000 Eur. Iš to seka, kad atsakovas, savo veiksmais, kuriuos teismas laiko neteisėtais, neatitinkančiais rūpestingumo ir apdairumo standartų, gavo 12 700 Eur dydžio piniginę naudą, kuri kreditoriaus reikalavimu, pripažintina jo nuostoliais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, o būtent iš šios sutarties savo teisės pažeidimą ieškovas ir kildina. Atsakovui minėtoje sutartyje nebuvo nustatyta jokių teisių ir (ar) pareigų, todėl uždarumo principas lemia tai, kad ieškovo sudaryta preliminarioji sutartis teisių ir pareigų atsakovui nesukūrė. Atsakovas nebuvo informuotas apie preliminariosios sutarties sudarymą ir kitas esmines aplinkybes.

8.2. Preliminariosios sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo neturėjo atsakovo pavedimo ir/ar įgaliojimo veikti, todėl pati preliminarioji sutartis negali sukelti jokių teisių ir/ar pareigų, nes nuo pat jos sudarymo momento, ji yra laikoma negaliojančia. Tuo tarpu trečiasis asmuo veikė savo rizika, neturėdamas atsakovo įgaliojimo.

8.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino, netyrė ir nenustatinėjo, koks teisinis santykis sieja trečiąjį asmenį, atsakovą ir ieškovą, kokia yra teisių ir pareigų apimtis ir pan. Teismas taip pat nepasisakė, kaip atsakovą gali saistyti ir/ar įpareigoti trečiojo asmens sudaryti susitarimai, kuomet jis nebuvo suteikęs pavedimo veikti jo vardu.

8.4. Preliminariosios sutarties esmė, kad pardavėjui yra sumokamas avansas, o pastarasis už tai rezervuoja objektą, bet atsakovas šio avanso negavo, todėl neturėjo būti taikomas rezervavimas.

8.5. Ieškovas neteikė prioriteto sutarties laisvės principui, tačiau šio principo reikšmę ginčo klausimui neigė ir į ją neatsižvelgė, o pirmosios instancijos teismas elementariai preziumavo, kad atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atliko neteisėtus veiksmus. Visgi, neatsakė į keliamą teisinę problemą ir/ar klausimą, iš kur kyla rūpestingumo pareiga atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Ieškovas procese laikėsi pozicijos, kad jo teisės pažeidimas atsirado būtent iš preliminariosios sutarties nevykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės pažeidimas kilo būtent iš delikto. Tai rodo, kad ginčas ne tik, kad nebuvo tinkamai kvalifikuotas, tačiau ir visapusiškai atskleistas bei išnagrinėtas.

8.7. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-427-278/2022 nagrinėjime nedalyvavimo būtent ieškovas, todėl vien jau šis savarankiškas pagrindas neleidžia spręsti, kad buvo nustatyti prejudiciniai faktai šioje byloje. Be to, Panevėžio apygardos teismas nekonstatavo, kad neva buvo nustatyta ir įrodyta, kad trečiasis asmuo informavo atsakovą apie tai, kad yra jo turto pirkėjas.

8.8. Tenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas būtų ne grąžintas į prieš tai buvusią padėtį, o praturtėtų 12 700 Eur dydžio suma, nes ieškovas ne tik, kad nepatyrė tokio dydžio žalos (nuostolių), tačiau ieškovo ir atsakovo net nesieja joks materialus teisinis santykis, kurio pagrindu ieškovas galėtų reikšti reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Be to, ieškovas niekuomet nebūtų įgijęs teisės gauti šių piniginių lėšų iš atsakovo.

8.9. Pirmosios instancijos padarė tiek esminius materialiosios teisės, tiek ir įrodymų tyrimo pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nevertino įrodymų visumos, tačiau iš esmės jais nesivadovavo, nes pirmosios instancijos teismo išaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o pateiktos teismo prezumpcijos, buvo gautos neatskleidus ginčo esmės, tinkamai nekvalifikavus tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio bei jo esmės.

8.10. Atsakovas laikytinas vartotoju, nes jis yra fizinis asmuo, kuriam paslaugos buvo teikiamos jo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai nebuvo susiję su jokia jo vykdoma komercine ir/ar versliška veikla.

Atsiliepimas

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Preliminari sutartis buvo sudaryta bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Atsakovas suteikė išimtines teises trečiajam asmeniui parduoti Butą ir susitarė dėl esminės sąlygos – Buto pardavimo kainos. Preliminari sutartis atitiko bendradarbiavimo sutarties sąlygas.

9.2. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė netiesioginiai santykiai dėl Buto pardavimo. Atsakovas turėjo ketinimą Butą parduoti už bendradarbiavimo sutartyje nurodytą kainą, o ieškovas turėjo ketinimą šį Butą įsigyti. Sistemiškai vertinant abiejų sutarčių sudarymo aplinkybes ir teisės nuostatas darytina išvada, kad iš preliminarios sutarties atsiradusios pareigos saistė atsakovą.

9.3. Butas ieškovui nebuvo parduotas tik dėl to, kad atsakovas jau po preliminarios sutarties sudarymo nusprendė nutraukti bendradarbiavimo sutartį. Atsakovas, dar galiojant preliminariai sutarčiai, per trečiąjį asmenį pasiūlė Butą ieškovui įsigyti už 123 000 Eur, t. y. už 29 700 Eur didesnę kainą. Šios aplinkybės pagrindžia ir tai, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu) galėjo lemti ir lėmė, kad preliminari sutartis nebuvo sudaryta.

9.4. Nepaisant to, kad ieškovas nedalyvavo minėtos civilinės bylos nagrinėjime, tos pačios aplinkybės, kurios jau yra patvirtintos įsitesėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu šioje byloje negalėtų būti nustatytos kitaip.

9.5. Butas buvo skirtas investavimui, todėl atsakovo veikla siekiant įsigyjant ir parduodant Butą, leidžia teigti, kad atsakovas neveikė kaip vartotojas. Nepaisant to, kad nutraukdamas bendradarbiavimo sutartį teigė, kad nutraukia ją dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų, tikroji nutrakimo priežastis buvo ta, kad jis siekė Butą parduoti bent 29 300 Eur didesne kaina.

9.6. Atsakovui nutraukus bendradarbiavimo sutartį, ieškovas neteko galimybės įsigyti tokios vertės turto, už kurią šis turtas buvo parduotas 2021 m. gruodžio 23 d. kitam asmeniui – 106 000 Eur. Ieškovo nuostoliai atitinka skirtumą tarp kainos už kurią Butas buvo parduotas ir kainos, už kurią Butas turėjo būti parduotas ieškovui, t. y. sudaro 12 700 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9.7. Atsakovas iš savo nesąžiningo elgesio gavo naudos, t. y. Buto pardavimų kainų skirtumą – 12 700 Eur. Vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Atsakovo naudą pripažino Ieškovo patirtais nuostoliais (prarasta galimybe).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovo ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo faktinių aplinkybių

13. Nagrinėjamoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

13.1. 2020 m. rugsėjo 15 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 20201007/20, kuria šalys susitarė bendradarbiauti, siekiant parduoti atsakovui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas). Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo surasti pirkėją minėtam turtui parduoti, už šalių sutartą kainą. Be to, šalys susitarė, kad bendrovė, be papildomo atsakovo patvirtinimo, turi teisę rezervuoti turtą pirkėjui ir dėl turto su pirkėju sudaryti preliminaraus pobūdžio sutartį, jei pirkėjas sutinka pirkti turtą už sutarties 3.4 punkte nurodytą kainą. Šalys susitarė, kad trečiasis asmuo be papildomo įgaliojimo turi teisę asmeniškai pasirašyti su turto pirkėju preliminaraus pobūdžio sutartį dėl turto (el. b. 1 t., b. l. 116–118).

13.2. 2020 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta Nekilnojamojo daikto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ST_MK_BA_610 (Sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo šios sutarties pasirašymo pagrindu rezervuoti Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (preliminarus plotas 43,6 kv. m, 6 aukštas, pažymėta patalpų atidalinimo schemoje Nr. 610), esantį daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (Butas) ir iki 2021 m. birželio 30 d. jį parduoti, o ieškovas iki to paties termino įsipareigojo nupirkti jį. Sutartyje nustatyta, kad buto kaina yra 93 300 Eur su PVM. Ieškovas Sutarties nustatyta tvarka ir terminais sumokėjo 15 120 Eur avansą (el. b. 1 t., b. l. 15–19).

13.3. 2021 m. birželio 9 d. raštu „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“ trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad kitas asmuo (atsakovas), su kuriuo trečiasis asmuo sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl tarpininkavimo buto pardavimui, nutraukė šią bendradarbiavimo sutartį ir atsisakė parduoti butą (el. b. 1 t., b. l. 46). 2021 m. birželio 14 d. trečiasis asmuo grąžino ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka sumokėtą avansą (el. b. 3 t., b. l. 76). Butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė 2021 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi kitam asmeniui už 106 000 Eur (el. b. 4 t., b. l. 62–78).

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-427-278/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - patenkino UAB „Gerovės plėtra“ ieškinį, priteisdamas iš atsakovo 2 257,86 Eur skolos už suteiktas paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartį. Sprendime konstatuota, kad UAB „Gerovės plėtra“ įgijo teisę į atlyginimą, numatytą bendradarbiavimo sutarties 3.5 ir 3.14 punktuose.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, žinodamas apie surastą potencialų pirkėją (ieškovą), kuris atsakovui priklausantį objektą įsipareigojo įgyti preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis, pažeisdamas bendradarbiavimo sutarties 3.15 punktą, sutartį nutraukė, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Teismo vertinimu, ši žala lygi prarastos konkrečios galimybės piniginei vertei, kuri sudaro skirtumą tarp atsakovo realiai parduoto buto kainos ir preliminarioje sutartyje nurodytos buto kainos. Šalių ginčą teismas išsprendė pagal deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatavęs, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamai kvalifikuotu ginčo šalių teisiniu santykiu, netinkamai nustatytais prejudiciniais faktais, dėl ko buvo nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteistas žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde taip pat formuluojami argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo, nagrinėjamu atveju vartojimo santykiams būdingų požymių (atsakovo, kaip vartotojo, statuso). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pagrindą, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad, visų pirma, pasisakytina dėl ginčo šalis siejusių teisinių santykių (ne)tinkamo kvalifikavimo.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantui negali kilti civilinė atsakomybė, nes tam nebuvo nei civilinio teisinio santykio, nei kito pagrindo, kuris sietų ieškovą ir apeliantą. Be to, trečiasis asmuo preliminariąją sutartį sudarė savo vardu ir neturėdamas teisės veikti apelianto vardu, todėl nuo pat sudarymo momento, preliminarioji sutartis buvo niekinė ir nesukėlė apeliantui jokių teisių ar pareigų.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas).

17. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

18. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.

19. Ikisutartinius santykius reglamentuojančių CK 6.163 – 6.165 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

20. Nagrinėjamu atveju 2020 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta nekilnojamojo daikto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo rezervuoti Butą ir iki 2021 m. birželio 30 d. jį parduoti, o ieškovas iki to paties termino įsipareigojo nupirkti jį. Šioje sutartyje nurodyta, jog trečiasis asmuo UAB „Gerovės plėtra“, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, stato daugiabutį gyvenamąjį namą ir kitą turtą bei ketina jį parduoti. Be to, preliminariosios sutarties pagrindu, trečiasis asmuo įsipareigoja rezervuoti Butą ieškovui ir iki nurodyto termino jį parduoti ieškovui. Apie atstovavimo santykius tarp trečiojo asmens ir atsakovo preliminariojoje sutartyje jokių duomenų nėra. Iš nurodyto akivaizdu, jog ieškovas (potencialus pirkėjas) preliminariosios sutarties sudarymo metu neturėjo pagrindo manyti, kad tikrasis Buto savininkas yra ne trečiasis asmuo, bet atsakovas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad trečiasis asmuo tik 2021 m. birželio 9 d. raštu informavo ieškovą, kad kitas asmuo (atsakovas) yra Buto savininkas (el. b. 1 t., b. l. 46). Taigi, atstovavimo faktas preliminariojoje sutartyje nėra atskleistas, dėl ko laikytina, jog trečiasis asmuo santykyje su ieškovu sudarant preliminariąją sutartį veikė neatskleisto atstovavimo pagrindu (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). Tačiau apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo neturėjo pagrindo veikti atsakovo vardu yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti, nes atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai santykiai bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Trečiajam asmeniui 2021 m. birželio 9 d. atskleidus ieškovui faktą, kad jis veikė kaip atsakovo atstovas, neatskleisto atstovavimo santykis transformavosi į atskleistą atstovavimą ir visos teisės ir pareigos iš preliminariosios sutarties kilo tiesiogiai ieškovui ir atsakovui.

21. Minėta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria šalys susitarė bendradarbiauti, siekiant parduoti atsakovui priklausantį Butą. Šia bendradarbiavimo sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo surasti pirkėją minėtam turtui parduoti už šalių sutartą kainą. Bendradarbiavimo sutarties 3.6 ir 3.7 punktais šalys aiškiai sutarė, jog trečiasis asmuo įgyja teisę atsakovo vardu pasirašyti Buto rezervavimo sutartį arba preliminariąją sutartį, bet ne pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Bendradarbiavimo sutarties ir preliminariosios sutarties turinys atskleidžia, jog jose esminės sąlygos (Buto kaina ir tikslas jį parduoti) iš esmės tapačios. Nepaisant to, kad ieškovui nebuvo atskleista, kad Buto tikrasis savininkas yra atsakovas, o trečiasis asmuo veikia atstovavimo pagrindu (bendradarbiavimo sutartis), tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė teisiniai santykiai per atstovą – trečiąjį asmenį, dėl ketinimo parduoti ir atitinkamai pirkti Butą (ikisutartiniai teisiniai santykiai). Atsakovas turėjo ketinimą Butą parduoti už bendradarbiavimo sutartyje nurodytą kainą, kuri perkelta į preliminariąją sutartį, o ieškovas turėjo ketinimą šį Butą įsigyti. Taigi, sistemiškai vertinant abiejų sutarčių sudarymo aplinkybes ir jų sąlygas darytina išvada, kad iš preliminariosios sutarties atsiradusios pareigos trečiajam asmeniui (Buto rezervavimas) iš esmės buvo siejamos su bendradarbiavimo sutartimi atsakovo suteiktais įgaliojimais ir jų apimtimi. Šiuo atžvilgiu aktualus bendradarbiavimo sutarties 3.15 punktas, pagal kurį esant tokiai situacijai, kuomet preliminari sutartis su Buto pirkėju jau yra pasirašyta, savininkas negali atsisakyti parduoti Buto trečiojo asmens surastam pirkėjui. Tokiu būdu trečiasis asmuo preliminariąją sutartį sudarė atstovaudamas atsakovą bendradarbiavimo sutarties pagrindu, todėl preliminarioji sutartis saistė ir atsakovą. Savo ruožtu atsakovo veiksmai (neveikimas) galėjo lemti pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties (ne)sudarymą, kas laikytina preliminariosios sutarties pažeidimu.

22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta dar tuomet, kai nebuvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kad apeliantas nebuvo informuotas apie rastą potencialų pirkėją, su tuo nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie apelianto argumentai paneigiami įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-427-278/2022 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytame sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtame sprendime apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie potencialų pirkėją, ką iš esmės patvirtino ir pats atsakovas (sprendimo 28 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad bendradarbiavimo sutarties sudarymo data nurodyta 2020 m. rugsėjo 15 d., ji pasirašyta abiejų šalių, nėra prierašo, kad sutartis pasirašoma kita nei nurodyta data, be to, pats atsakovas dviejuose savo pranešimuose nurodė, jog sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 15 d. Vien aplinkybė, kad 2020 m. spalio 23 d. laišku atsakovas patikslino turto kainą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2020 m. spalio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad bendradarbiavimo sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 15 d. (sprendimo 32 punktas).

23. Kartu teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog civilinėje byloje Nr. e2A-427-278/2022 nedalyvavo ieškovas, todėl negalima spręsti jog šioje byloje buvo nustatyti reikšmingi faktai. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje trečiasis asmuo įrodinėjo, kad atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė pagal bendradarbiavimo sutartį. Tuo tikslu buvo nustatinėjamos ir tokios reikšmingos aplinkybės, kaip tai, kada buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, ar atsakovas buvo informuotas apie surastą Buto pirkėją ir kt. Kaip nustatyta iš atsakovo dėstomos pozicijos, nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas siekia paneigti Panevėžio apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kurios jau buvo tirtos minėtoje civilinėje byloje, kur ginčas buvo kilęs tarp bendradarbiavimo sutarties šalių – atsakovo ir trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos kitaip, nei jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-427-278/2022 nustatytos aplinkybės, susijusios su bendradarbiavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, yra laikytinos prejudicinėmis šioje byloje. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad ieškovas nedalyvavo trečiojo asmens ir atsakovo ginče dėl sutartinės atsakomybės, kylančios iš bendradarbiavimo sutarties, kurios šalimi ieškovas nebuvo, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę.

24. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, apelianto atžvilgiu netaikytina sutartinė civilinė atsakomybė, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad apeliantui civilinė atsakomybė gali kilti dėl pareigų ikisutartiniuose santykiuose pažeidimo, kuri nėra sutartinė, bet sui generis. Kadangi apeliantas apeliaciniu skundu taip pat ginčija deliktinės atsakomybės taikymo jam klausimą, toliau teisėjų kolegija vertina, ar atsakovui apskritai gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo ir sąlygų pažeidus ikisutartinių santykių metu kilusias pareigas

26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui taikytina deliktinė atsakomybė, nes jo sprendimas nutraukti bendradarbiavimo sutartį, kai preliminarioji sutartis dėl Buto pardavimo su ieškovu jau buvo sudaryta, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada nurodydamas, jog apelianto ir ieškovo nesiejo sutartiniai santykiai, dėl to apeliantui nekyla rūpestingumo ar atidumo pareigos. Tuo tarpu ieškovo reikalavimai vertinti kaip nepagrįstas siekis praturtėti apelianto sąskaita.

27. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).

28. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

29. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu teisiniai santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, nes trečiasis asmuo veikė neatskleidęs atstovavimo fakto, tačiau vėliau atstovavimo faktą atskleidus, ikisutartiniai santykiai transformavosi į teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, kurį atstovavo trečiasis asmuo. Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, ypač tai, kad trečiasis asmuo grąžino ieškovui avansą ir informavo dėl kokių priežasčių negali parduoti ginčo buto už sutartą kainą, nėra pagrindo spręsti, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakomybė tenka trečiajam asmeniui. Kaip patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta būtent dėl Buto savininko (atsakovo) kaltės, kuris, esant sudarytoms bendradarbiavimo ir preliminariajai sutartims, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo sandoris neįvyko. Kaip jau minėta, trečiasis asmuo veikė tik kaip apelianto atstovas, o Buto pirkimo-pardavimo sandoris nutrūko ne dėl trečiojo asmens veiksmų/neveikimo, bet dėl atsakovo veiksmų, kurių atlikimui trečiasis asmuo neturėjo jokios įtakos.

30. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40 punktas). Šiuo atveju, minėta, kad ginčo šalių ikisutartinės derybos buvo pasiekusios aukščiausią pasitikėjimo lygį, nes buvo sudaryta detali preliminarioji sutartis, todėl ieškovas turi teisę reikalauti tokio nuostolių atlyginimo, kuris prilygtų tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad savaime itin aukštas šalių pasitikėjimas ikisutartiniuose santykiuose nelemia nuostolių atlyginimo visais atvejais, nes nukentėjusi šalis (ieškovas) turi įrodyti, kad tokius nuostolius ji faktiškai patyrė ir neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo.

31. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

32. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.). Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 36–37 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

34. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina lyginamojoje sutarčių teisėje žinomus vadinamuosius restitucinius nuostolius. Tai yra taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas. Tokiu atveju priteistini nuostoliai neturi peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo nuostolius, be kita ko, grįsdamas tuo, kad atsakovas, užuot pardavęs jam Butą už 93 300 Eur kainą, nustatytą preliminariojoje sutartyje, pardavė jį kitam pirkėjui už 106 000 Eur, siekia apginti savo neįgyvendintą tinkamos sutarties sudarymu saugomą lūkestį. Taigi, ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovo gautos naudos sudarant sutartį su kitu pirkėju ir nesudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties kainos (106 000 Eur – 93 300 Eur = 12 700 Eur).

36. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, nes jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Šioje byloje akivaizdu, kad, atsakovui pardavus Butą kitam pirkėjui už tam tikrą kainą, ieškovas neteko galimybės įsigyti tokios vertės turtą. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstais. Trečiajam asmeniui dėl atsakovo veiksmų nesudarius sutarties su ieškovu, pastarasis neteko galimybės įgyti turto bent jau tokios vertės, už kurią jis buvo parduotas kitam pirkėjui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimas naudojant restitucinių nuostolių metodą, t. y. kainų skirtumą, laikytinas pagrįstu ir pagrindžiančiu ieškovo praradimus.

37. Tai taip pat reiškia, jog ieškovas patyrė ir įrodė apelianto sukeltos žalos egzistavimo faktą, kaip vieną iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Jau anksčiau minėta, jog bendradarbiavimo sutarties 3.15 punkte buvo įtvirtintas draudimas apeliantui atsisakyti parduoti Butą trečiojo asmens surastam potencialiam pirkėjui. Be to, apeliantas žinojo apie surastą potencialų pirkėją ir kad su juo sudaryta preliminarioji sutartis. Taigi, apeliantas 2021 m. balandžio 23 d. pranešimu nutraukdamas bendradarbiavimo sutartį pažeidė bendradarbiavimo sutarties nuostatas ir būtent dėl apelianto veiksmų buvo nutraukta preliminarioji sutartis ir nesudaryta pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, tokie apelianto veiksmai vertinti kaip nesąžiningi ir neteisėti, atitinkantys deliktinei atsakomybei kilti būtinas neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio sąlygas. Nors apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą apelianto pažeistą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes apelianto ir ieškovo nesiejo sutartiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos pareigos laikytinos bendrojo pobūdžio (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kylančiomis ne iš sutartinių, bet iš ikisutartinių santykių, ir kurių pažeidimas laikomas vienu iš deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Tuo tarpu atsakovo kaltė pasireiškė jo siekiu nutraukti bendradarbiavimo sutartį, nors jis žinojo apie sudarytą preliminariąją sutartį ir rastą potencialų pirkėją, atitinkamai iš bendradarbiavimo sutarties kylančias pareigas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygoms, pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovui 12 700 Eur dydžio nuostolius, kaip restitucinius nuostolius.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apelianto vartotoju ir nevertino apelianto statuso santykyje su ieškovu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendime, konstatavo, kad atsakovas santykyje su trečiuoju asmeniu veikė ne kaip vartotojas, o kaip verslininkas, kas reiškia, kad atsakovo atžvilgiu netaikytina vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesiekė įsigyto turto naudoti asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, o turėjo tikslą tarpininko (trečiojo asmens pagalba) turtą parduoti ir gauti komercinę naudą. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs ne vieną analogiško turinio sutartį dėl įgyto nekilnojamojo turto pardavimo ir jokių pretenzijų dėl sutarčių turinio bei sąlygų trečiajam asmeniui nereiškė. Nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos ir šio ginčo nagrinėjimo metu, jų nepaneigė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto, kaip vartotojo statuso, santykyje su ieškovu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui. Šioje nutartyje ne kartą konstatuota, kad ieškovas nebuvo bendradarbiavimo sutarties šalimi, apeliantas su ieškovu buvo ikisutartiniuose santykiuose per atstovą (trečiąjį asmenį), todėl nėra prielaidų kitaip vertinti apelianto nurodomo statuso nei buvo įvertinta Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendime. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai apie jo, kaip vartotojo statusą, yra atmetami kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

39. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų tyrimo pažeidimus, nevertino įrodymų visumos, neatskleidė ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos visapusiškai įvertino, pašalino prieštaravimus ir priėmė pagrįstas išvadas. Esminiai šios bylos ginčui keliami faktiniai ir teisiniai klausimai priimant skundžiamą sprendimą buvo išsamiai ir nuosekliai ištirti, bylos įrodymų visuma pavirtino apelianto neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas, pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neįrodė reiškiamo reikalavimo ir teikiamų paaiškinimų, ar kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

40. Kasacinio teismo formuojama teismų praktika ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Nagrinėjamu atveju dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė.

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinės atsakomybės atsiradimą, kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

44. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

45. Ieškovas pateikė prašymą ir įrodymus dėl 2 378,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus, todėl ieškovo prašymas dėl 2 378,38 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra tenkinamas ir ši suma priteisiama ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliktą nepakeistą.

Priteisti ieškovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 378,38 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėRūta LatvelėIeva Navickaitė-Sakalauskienė