Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. R. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (6 t., b. l. 52-54, 81-82), kad 2019 m. kovo 1 dieną, pietų metu su E. S. važinėjo po Prienų miestą, su automobiliu Volvo S80, 2008 metų. E. S. buvo minėjęs, kad vakare važiuos „baliavoti“ pas draugus ir paprašė pas jį paskolinti automobilio, jis sutiko duoti. Tos pačios dienos vakare tarp 20-21 valandos, tiksliai valandos įvardinti negali, E. S. parvežė jį namo prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Paklausė kiek užtruks pas draugus, kada grąžins automobilį, E. S. pareiškė, kad ilgai neužtruks. Automobilyje buvo palikęs savo mobilųjį telefoną krautis. Po geros valandos, tikslaus laiko neprisimena, maždaug apie 21.30-23.00 valandą, E. S. privažiavęs prie jo namų kitoje kelio pusėje sustojo su automobiliu ir pyptelėjo. Matė per langą, jog E. S. automobilyje buvo su kitu asmeniu, jis į jį kreipėsi Ryčio vardu, o jam pasigirdo, kad to asmens vardas G.. Tas asmuo jam buvo prisistatęs G. vardu. To asmens, G. – Ryčio, jis nepažįsta. Jam atėjus prie automobilio E. S. paprašė, kad jis duotų G. – R. savo rūbus persirengti. G. – R. davė savo baltą striukę, juodas sportines kelnes ir žieminę, megztą kepurę. Kaukės jiems nedavė, davė žieminę kepurę. Jis davė savo rūbų tam R. – G. persirengti, kadangi turėjo važiuoti suremontuoti jo automobilį. Vėliau nurodė, kad G. – R. rūbus davė tik todėl, kad jo paprašė E. S., kadangi jis yra jo draugas. G. – R. būnant pas jį kambaryje, jis persirengė jo duotus drabužius, nes sakė, kad važiuos taisyti jo automobilį ir nenori susitepti. Jis gyvena kelių kambarių bute. Įeinant į butą iš lauko yra gerai matoma, kas ateina į namus. Jis su G. – R. nuėjo į močiutės kambarį, kuriame tas asmuo persirenginėjo jo duotais drabužiais. Kol tas asmuo G. – R. persirenginėjo, pastebėjo, kad jis turi žaislinį šautuvą, pamanė, kad tai žiebtuvėlis. Vėliau E. S. jį nuvežė iki degalinės, atsigėrė su E. S. kavos ir grįžo pas jį į namus, tuo metu tas asmuo G. – R. buvo likęs pas jį kieme ir jų laukė sugrįžtančių. Jį parvežus namo, E. S. paklausė kur toliau jie važiuos, pasakė, kad taisyti jo automobilį, kadangi apdaužė jį, o vėliau pas draugus pagerti. E. S. sakė jo automobilį grąžins po geros valandos. Kol laukė kada grąžins automobilį jis buvau savo namuose. Tikslaus laiko neprisimena, bet maždaug tarp 23-24 valandos, E. S. atvažiavęs pas jį į kiemą pyptelėjo iš jo automobilio, tuomet jis išėjo į lauką. Sėdintys automobilyje E. S. ir G. – R. nebuvo apsirengę jo duotais drabužiais, buvo persirengę kitus rūbus. Jis įsėdo į automobilį ir jie važiavo į Kauną, į PC Akropolyje esantį kazino, kadangi ten dirbo jo draugė. Kaune paleido tą asmenį G. – R.. Iš Kauno miesto namo grįžo vienas. Kitą dieną E. S. klausė dėl kazino apiplėšimo, kadangi internetinėje svetainėje „Facebook“ pamatė žiniasklaidos straipsnius apie įvykdytą apiplėšimą, ar tai jo darbas, bet E. S. sakė, kad ne jis apiplėšė. Jis kazino apiplėšimo neįvykdė, vakare, kada įvyko apiplėšimas su kaltinamuoju E. S. nebuvo. Tą vakarą G. – R. matė pirmą ir paskutinį kartą. Ikiteisminio tyrimo metu pamatęs nuotraukas atpažino, kad jo rūbai buvo rasti miške, kurių negrąžino G. – R.. Jo automobilio nesutaisė, rūbų negrąžino. Dėl automobilio sugadinimų paaiškino, kad pietų metu važinėjant su E. S. prie PC „Senukai“ aikštelėje užkabino automobilio buferį už bordiūro ir jis nukrito. Automobilį turėjo nuvairuoti pas draugą, gyvenantį prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kuris namuose turi garažą, duobę, gali sutvarkyti automobilį. Jis nežinojo ar G. – R. galėjo sutaisyti automobilį, savo automobilį patikėjo E. S.. Važiuojant į Kauną automobilio buferis buvo uždėtas, kitų pažeidimų automobiliui nebuvo. E. S. lankėsi jo namuose, jis lankydavosi ir pas jį namuose. Su E. S. buvo susitarę, kad pyptelėjus iš automobilio jis išeina į kiemą. Kauno mieste E. S. su G. – R. išlipo iš automobilio netoli PC „Akropolis“, o jis nuvažiavo pas savo draugę. Kauno mieste iš jo automobilio kaltinamasis E. S. su G. – R. išlipo kartu. Jam jie nesakė kur eis. Jis juos paleido prie PC „Akropolis“. Kur jie nuėjo jis nežino. E. S. prašė, kad jį parveštų namo, susitarė susitikti prie PC „Akropolis“, tačiau neprisimena ar E. S. parvežė į namus. Galimai išleidus E. S. ir G. – R. prie PC „Akropolis“, E. S. nuėjo pas draugą į namus. Draugas gyvena „Slabotkėj“. Nuo PC „Akropolio“ iki draugo nuvažiavo su taksi į Vilijampolės mikroraR.. G. – R. liko prie PC „Akropolis“, pas jį į namus nėjo, jis nežino, kur jis gyvena. Jis jam pasakojo, kad gyvena Žaliakalnio mikrorajone, daugiau apie G. – R. nieko nežino. Teismo posėdžio metu apžiūrint daiktinius įrodymus, kaltinamasis J. R. patvirtino, kad kepurė, rasta Prienų šile, juodos spalvos, su skylėm- tarpais akims ir juodos kelnės yra jo.

Kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė (6 t., b. l. 33-34, 81), kad 2019 m. kovo 1 d. važinėjosi su automobiliu Volvo kartu su J. R., po to vakare jį parvežė namo ir pasiėmė jo automobilį apie 22 val. Išvažiavęs susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio su vienu žmogumi, kuris buvo iš matymo matytas ir kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Tas asmuo liepė jam pasiimti savo kitus rūbus, batus. Besivažinėdami trumpam buvo sustoję prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, kol jis atsinešė krepšelį su savo daiktais. Po pasiūlymo važiavo iki jo namų, kuriuose jis pasiėmė striukę, kelnes, batus. Bendrininkas atsinešė savo rūbus. Jie abu turėjo kaukes. Jo kaukė buvo su paveiksliuku, matėsi tik akys. Jis kaukę buvo pasiėmęs iš M. Č.. Persirenginėjo automobilyje. Apsirengė tamsia striuke, tamsiom kelnėm, užsidėjo žieminius batus. Nusikaltimo dieną susitiko su J. R. dienos metu atsigerti kavos, kadangi jam reikėjo iš jo pasiskolinti automobilį. Su J. R. buvo susitikę ir vėliau, tos pačios dienos vėlų vakarą, maždaug apie 24 valandą, kadangi važiavo į Kauną. Į Kauną vežė nusikaltimo bendrininką namo, o po to užsuko su J. R. į PC „Akropolis“. Su kaltinamojo J. R. automobiliu važinėjo, kadangi neturi savo automobilio. Nusikaltimo dieną J. R. su juo buvo tik dienos metu, vakare jo su juo nebuvo. Nusikaltimo metu J. R. su juo nebuvo. Nusikaltimą atliko su asmeniu, kurį žino iš matymo, nei vardo, nei pavardės nežino. Galimai asmens vardas – R.. Jis viską darė ką tas kitas asmuo jam liepė. Automobilį pastatė prie darželio „Pasaka“, nuo kazino atstumu apie 500 metrų. Iki Kazino ėjo pėsčiomis, jis ėjo paskui bendrininką. Pirmas į kazino įėjo draugas, o jis įėjo paskui jį, tikslaus laiko tarpo tarp jų įėjimų į kazino nepamena. Nematė, kad bendrininkas neštųsi ginklą į kazino, jis jam ginklą padavė tik atėjus į kazino. Rankose turėjo žaislinį šautuvą, kuris nelabai buvo panašus į tikrą ginklą, kadangi buvo plastmasinis ir lengvas. Kitas asmuo nebūtų patikėjęs, kad tai netikras ginklas. Jam įėjus į kazino nukentėjusysis jau gulėjo, jis jam liepė gulėti ir kelis kartus įspyrė koja jam į juosmenį. Sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius. Smūgiai negalėjo būti į galvą, kadangi į ją netaikė. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant nugaros, tiksliai nepamena, kadangi viskas greitai vyko. Neatsimena tiksliai ar sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusiojo veidas buvo truputį kruvinas, bėgo kraujas iš nosies. Nukentėjusiajam bandantis keltis spyrė. Sudavė 2-3 smūgius į krūtinę, 1 smūgį į galvą. Ginklą laikė nukreipęs į nukentėjusįjį. Apiplėšimas vyko tuomet, kai bendrininkas jam padavė ginklą, jis liko stovėti prie nukentėjusiojo, o jis nuėjo į kitą patalpą ir paėmė pinigus. Apiplėšimas vyko maždaug 2 minutes. Bendrininkas tuo metu buvo nuėjęs į kitą patalpą, ką jis darė nematė. Nematė ar bendrininkas sudavė smūgį gulinčiam nukentėjusiajam. Bendrininkas sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, krūtinę. Nusikalstamą veiką sugalvojo spontaniškai, niekas nebuvo suplanuota iš anksto. Po įvykio pasidalino pinigus, o rūbus ir batus išmetė miške su bendrininku vienoje vietoje- miške ant kalno, važiuojant gatve, esančia „Dvariuky“. Dalį daiktų pametė bėgdamas miške, kurie buvo rasti vandens telkinyje. Buvo pasiruošę persirengimui kitus rūbus, kitus batus. Iš nusikaltimo gavo kelis šimtus eurų. Po vagystės su bendrininku išmetę rūbus, nuvažiavo susitikti su J. R.. Jis nežino iš kur bendrininkas žinojo kaltinamojo J. R. gyvenamąją vietą, jo adresą. Po to visi kartu išvažiavo į Kauną, Marvelėje paleido jo nusikaltimo bendrininką ir išvyko su J. R. į PC „Akropolis“ palošti Kazino. Kaltinamajam J. R. nepasakojo apie nusikaltimą. Gailisi dėl šio poelgio, jį vertina blogai. Nukentėjusiojo pareikšto ieškinio nepripažįsta, kitus pareikštus ieškinius pripažįsta. Teismo posėdžio metu apžiūrint daiktinius įrodymus, kaltinamasis E. S. patvirtino, kad kelnės, rastos Prienų šile, yra jo.

Nukentėjusysis D. Z. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 36-37, 82) parodė, kad įvykis buvo 2019 m. kovo 1 d. apie 22.57-23.00 val. Asmenys buvo tokio paties sudėjimo kaip kaltinamieji. Apiplėšimo metu užpuolikai buvo apsirengę tamsiai, vieno kelnės buvo su dryželiais, turėjo pirštines, ant veidų buvo panašios kaukės, matėsi tik akys. Kaltinamasis J. R. panašus į kaltinamojo E. S. bendrininką apiplėšimo metu, kadangi jo balso tembras, elgsena, mikčiojimas, kūno sudėjimas panašūs į užpuoliko nusikaltimo metu. Darbo pabaigoje, išeinant iš kazino, jam priėjus prie durų ir suvedinėjant signalizacijos kodą, užpuolikai įsiveržė į vidų. Užpuolikai įbėgo vienas paskui kitą, jie galėjo vienas kitą stebėti ir matyti veiksmus. Iš pradžių užpuolikai buvo abu kartu, po to po vieną, kuomet keitėsi eidami į kitas patalpas. Jiems įėjus į kazino, vienas jų jį stūmė ir išsitraukė ginklą, iš kurio gavo smūgį į pakaušį, neprisimena daugiau detalių, tik jautė daugiau kitų suduotų smūgių. Vienas smūgis buvo iš ginklo, kiti smūgiai buvo iš rankų, kojų, kelių. Ginklas įvykio metu atrodė kaip tikras. Pirmas užpuolikas jį parvertė, antrasis buvo su ginklu, su kuriuo jam sudavė smūgį Jis užpuolikams nesipriešino, dengėsi, gynėsi. Užpuolikai reikalavo pinigų, klausė kur yra seifas. Jie jį iškart pargriovė ir reikalavo pinigų. Neatsimena ar raktus iš jo užpuolikai paėmė ar jie iškrito jam po smūgio nukritus ant žemės. Prieš šį įvykį nebuvo niekur susižalojęs. Kazino buvo 3 seifai, dviejuose seifuose buvo pinigai. Užpuolikai rėkė visą laiką kur yra padėti pinigai. Neatsimena ar jo prašė seifo kodų. Pinigai yra apskaitomi, inkasatoriaus suvestinės. Apiplėšimas vyko maždaug apie 10 min. Įvykio metu Kazino salone filmavo kelios vaizdo filmavimo kameros iš skirtingų salės vietų. Vaizdo filmavimo kameros aprašyme pažymėta, kad kuo audinys tamsesnis, tuo filmuotoje medžiagoje jis atrodys baltesnis. Kaukė filmuotoje medžiagoje atrodė balta. Sąmonę prarado apiplėšimo metu. Vėliau atsipeikėjęs apsižiūrėjo ko trūksta, buvo dingę 1080 Eur, pinigai buvo sudėti į kompiuterio tašę, visi pinigai buvo popieriniais banknotais. Po smūgio jam nukritus, iškratė jo daiktus, radę raktus pasiėmė pinigus iš seifo ir pabėgo. Pats iškvietė pareigūnus, informavo tiesioginius vadovus, kolegę apie apiplėšimą. Tuomet atvyko greitoji pagalba, kurią išsikvietė pats. Buvo nustatyti daugybiniai sumušimai, muštinė žaizda galvoje – buvo siūta, sužalojimai akies srityje. Visi sumušimai buvo veido srityje. Po įvykio turi traumą, nuolatos jaučia baimę. Visas gydymas vyko namuose apie 3-4 savaites. Patyrė dvasinius išgyvenimus. Šiuo metu dirba tame pačiame darbe. Prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai. Čekių vaistams neturi, nors ir patyrė turtinę žalą. Vartojo vaistus nuo skausmo, raminamuosius, kreipėsi pas psichologą.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. P. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 37, 38) parodė, kad ieškinį palaiko. Įmonėje dirba konsultantu. 2019 m. kovo 1 d. jam paskambino, kad įvyko kazino salono apiplėšimas. Sekančią dieną atvykus į saloną peržiūrėjo filmuotą medžiagą. Peržiūrint nusikaltimo filmuotą medžiagą kaltinamasis J. R. savo elgesiu ir manieromis yra panašus į asmenį apiplėšimo metu, kuris sudaužė filmavimo kamerą. Nusikaltimo metu buvo pagrobta 1080 Eur kupiūromis, pateikti visi dokumentai pagrindžiantys pinigų sumą. Buvo sudaužyta vaizdo filmavimo kamera. Ieškinio suma 1170 Eur, kurią sudaro pagrobti 1080 Eur ir sudaužytos kameros suma – 90 Eur. Nusikaltimo dieną pinigus iš kazino salono vežė grynaisiais, kadangi turėjo priduoti į banką. Yra vidaus tvarkos taisyklės dėl pinigų pridavimo. Kameros kaina yra nurodyta pateiktoje kameros pirkimo sąskaitoje – faktūroje. Komisija įvertino padarytą žalą po atlikto patikrinimo.

Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 34-35) parodė, kad nukentėjusysis yra kazino salono vadovas – jos darbdavys. Įvykio dieną ji nedirbo kazino salone. Vakare, apie 23.30 val. jai paskambino, kad įvyko apiplėšimas ir reikia ateiti į darbą. Atėjus į darbovietę pamatė baisiai atrodantį vadovą, kurį išvežė medikai į Kauno klinikas, o ji liko kazino salone visą laiką kol pareigūnai apžiūrinėjo įvykio vietą. Po apžiūros užrakino kazino salono duris ir išėjo namo. Ją informavo D. Z. dėl įvykio, kad buvo apiplėšimas, pavogė nedaug pinigų. Nukentėjusysis jai pasakė, kad buvo du užpuolikai, daugiau nieko nepasakojo, įvykio dieną kalbėjosi mažai. Matė tik užpuolimo įrašą. Įraše matė, jog vadovas išeidinėjo iš salono ir jam nespėjus priduoti signalizacijos įbėgo du užpuolikai, jį pastūmė, galimai atėmė raktus, sumušė nukentėjusįjį ir po kiek laiko išbėgo iš salono. Vaizdo įraše matosi kaip vagys įbėga į saloną vienas paskui kitą. Nukentėjusįjį vienas iš užpuolikų mušė, o kitas bandė atrakinti seifą, po to užpuolikai apsikeitė vietomis. Vagys buvo su kaukėmis, vienas lyg buvo su lietpalčiu. Vienas vagis buvo aukštas, kitas žemas. Filmuotoje medžiagoje matė ginklą, kuriuo vienas iš vagių gąsdino nukentėjusįjį stovėdamas priešais jį. Nukentėjusysis vagystės vakarą buvo aptinęs, kruvinas, sudaužytas. Apiplėšimo dieną nukentėjusysis dirbo todėl, kad pavadavo kitą darbuotoją – moterį, kuriai buvo nedarbingumas dėl ligos. Dirba slenkančiu grafiku. Dirba iki 23 val. Kaltinamąjį J. R. yra mačiusi kazino salone, kito kaltinamojo E. S. – ne. Nukentėjusysis pasakojo, kad įbėgo dviese į kazino saloną, ir pavogė maždaug apie 1000 Eur. Pinigai buvo krepšyje. Pinigų darbuotojai kazino nesinešioja, juos inkasuoja tik vadovas D. Z..

Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad J. R. yra jos sūnus, kur jis gyvena - ji nežino, nes jis niekada apie tai nieko nepasakoja, o ji jo neklausinėja, kadangi jis jau yra suaugęs ir pats už save atsako. R. turi kažkokį automobilį, jo modelio nežino, tačiau žino, kad šis automobilis yra angliškas, t. y. su vairu kitoje pusėje. Iš kur gavo šį automobilį, ji nežino. Būdavo, kad kartais R. pas ją ir pernakvodavo, tačiau tai būna retai. Kada paskutinį kartą jis nakvojo pas ją, ji neatsimena, tačiau tai buvo prieš kelias savaites. Kuo užsiima R., ji nežino, nes to pas jį neklausinėja, tačiau žino, kad jos sūnus J. R. šiuo metu suimtas Vilniuje ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Apie tai, kad J. R. šiais metais būtų padaręs kokį nors nusikaltimą ir Prienų mieste, nėra girdėjusi. Su kuo bendraudavo R. iš draugų, ji nežino, kadangi pas ją jis ateidavo vienas. 2019 m. kovo 26 d. pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai bei namuose atliko kratą. Pareigūnai kratos metu paėmė juodos spalvos batus, SIM korteles, USB raktą ir kietą diską. Šis diskas priklauso sūnui, o kieno yra SIM kortelės, ji pasakyti negali, kadangi jos gali būti tiek J. R., tiek jos ar sugyventinio, kadangi jie taip pat yra turėję kelias SIM korteles ir kuri kieno kortelė yra, ji nežino. Batai, kuriuos paėmė pareigūnai, priklauso sūnui J. R.. E. S. ji pažįsta, kadangi jis yra jos kaimynės sūnėnas, E. S. pravardė yra „pelė“, o R. pravardė yra „banglas“. Taip pat, R. jie kartais vadina G.. Ar jį dar kas nors taip vadindavo, ji nežino. R. yra kelis kartus paskolinęs S. savo automobilį, dėl to pyko, sakė R., kad dar ką nors padarys, nes važinėja pavartojęs narkotikų (1 t., b. l. 185-188).

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 35-36) parodė, kad apie bylos aplinkybes jai yra nežinoma. Kaltinamasis J. R. yra jos sūnus. Kaltinamasis E. S. yra kaimynės anūkas, kartu su J. R. nuo vaikystės užaugę ir bendrauja. J. R. apie nusikaltimą nieko nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu jos pareigūnai neapklausė, tik atliko kratą namuose, po kurios grąžino daiktus. Grąžinant daiktus pareigūnas uždavė kelis klausimus. Kokius parodymus davė neatsimena. J. R. gyveno su ja, tik jo deklaracijos adresas yra kitas. Dėl ryšių tarp kaltinamojo J. R. su kaltinamuoju E. S. nežino. Kaltinamasis E. S. ateidavo pas juos į svečius. 2019 m. kovo 1 d. neatsimena kas įvyko. Sūnų J. R. ji vadindavo „G.“. Kratos metu pareigūnai paėmė batus, kurie buvo J. R., USB raktą, kitas kompiuterio detales. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu palaiko, nors dalis dėl to, kad ji pasakė, jog E. S. yra narkomanas, parašyta neteisingai. Pareigūnai ją apklausė tik vieną kartą, kada grąžino komisariate daiktus. Jai būnant namuose sūnus J. R. atsivedė į namus kažkokį „bachūriuką“, kurio ji nepažįsta, kaip atrodė asmuo nematė, pasiėmė daiktus ir po to išėjo iš namų. Jokių persirengimų nematė. Kiek žmonių buvo atėję iš viso ir kiek iš jų persirenginėjo nematė. J. R. yra labai geras sūnus, rūpinasi ja, apie jį atsiliepimus gali pateikti tik gerus.

Specialusis liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 51) parodė, kad nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Iš jo kaltinamieji paėmė kaukę, medžiaginę, skirtą vaikščioti ant ledo, vaikščioti po mišką. Kaukės spalvos neprisimena. Jis nežinojo, kad kaukė iš jo paimta, pastebėjo tik tuomet, kai jį parvežė iš Olandijos. Jo žiniomis dėl kaukės paėmimo prisipažino E. S.. Kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai, pas jį namuose jie lankydavosi. Kaukė veido srityje apiplyšusi, spalva juoda su pilka maišyta, ji buvo sintetinė, su iškirptomis akims. Į Olandiją išvyko 2019 m. vasario mėnesio gale - kovo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena. Grįžęs iš užsienio Lietuvoje pabūdavo trumpai. Būnant Pataisos namuose apie šią bylą nieko negirdėjo, tik informavo, jog yra rastas jo DNR ant kaukės. Kaltinamieji su juo susisiekę nebuvo. Nežino iš kur atsirado kaukė upelyje. Kaukės kaltinamajam J. R. nebuvo davęs. 2019 kovo mėnesio 1 dieną buvo Lietuvoje.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 51, 52) parodė, kad E. R. pirmoji apklausa buvo jos namuose, vėliau vyko į Prienų policijos komisariatą. Apklausiama E. R. buvo dėl jos sūnaus J. R.. Parodymų E. R. duoti nevertė, buvo įspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus, kadangi J. R. yra šeimos narys. Prieš pasirašydama E. R. perskaitė protokolą. Dėl galutinio protokolo E. R. nereiškė pastabų, pretenzijų, jį pasirašė ir patvirtino, kad viskas surašyta teisingai. E. R. apklausa vyko 1-2 kartus, tiksliai neprisimena. E. R. nereiškė pretenzijų dėl protokolo, protokolą skaitė pati, jį pasirašė. E. R. apklausinėjo vienas, kitų pareigūnų nebuvo. Jeigu būtų turėjusi nusiskundimų, viskas būtų pažymėta protokole.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 80) parodė, kad yra bylos tyrėjas, jis buvo iškviestas į įvykio vietą, ją apžiūrint, netoliese Kazino salono buvo rastos kaukės, pistoletas. Vėliau buvo informacijos rinkimas, filmuotos medžiagos peržiūra, kurių pagalba nustatyti įtariamieji, po to bendrauta su jais asmeniškai. Jis vykdė teismo nutartį su kaltinamuoju E. S.. Su kaltinamuoju E. S. pokalbį įrašinėjo ir kontaktavo jo kolega ir jis. Veiksmas atliekamas buvo jo kabinete, vyko laisvos formos geranoriškas pokalbis, kaip sakoma „lygus su lygiu“ su E. S.. Kaltinamasis E. S. papasakojo įvykio aplinkybes, kur yra likę rūbai, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su kaltinamuoju J. R., nurodė, iš kur atsirado kaltinamojo J. R. pravardė „G.“. Nurodė, jog kaltinamąjį J. R. vadina „G.“, kadangi jį taip vadina nuo vaikystės. Kaltinamasis E. S. patvirtino įvykdęs nusikalstamą veiką kartu su kaltinamuoju J. R.. Tyrėjai kaltinamasis E. S. nesakė tiesos, kadangi bijojo įkalinimo įstaigoje būti „Ožiu“. Kaltinamais E. S. norėjo susisiekti su kaltinamuoju J. R. ir jį įkalbėti prisipažinti. Kaltinamajam E. S. buvo uždrausta bendrauti su kaltinamuoju J. R. ir kitais asmenimis. Visą pokalbį įformino surašydamas protokolą, detalią stenogramą, taip pat buvo daromas garso įrašas.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 80-81) parodė, kad šioje byloje dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo metu tapatybės neatskleidžiančius veiksmus. Tyrimo metu buvo sužinota, kad nusikalstamą veiką – apiplėšimą atliko kaltinamieji E. S. ir J. R.. Tai nustatė iš įvykio vietoje rastų pėdsakų, tyrimo metu gautos vaizdo fiksavimo medžiagos. Vadovaujantis teismo nutartimi pagal BPK 158 straipsnį, buvo užmegztas pokalbis su kaltinamuoju E. S., kurio metu buvo sužinota apie įvykį ir tai, kad nusikaltimą kartu su juo atliko kaltinamasis J. R.. Pokalbio metu kaltinamasis E. S. paminėjo J. R. vardą pavardę ir jo pravardę „G.“. Atliekant veiksmus nebuvo naudotas joks spaudimas, tik pokalbio forma. Pokalbio metu kaltinamasis E. S. dėstė savo poziciją. Buvo pastebėta tik tiek, kad kaltinamasis E. S. iškart bijojo atskleisti savo bendrininką. Atliekant veiksmą kaltinamasis E. S. dėstė aplinkybes, kaip buvo įvykdytas apiplėšimas, minėjo ką naudojo apiplėšimo metu, kuo maskavosi. Apiplėšimo metu nurodė, kad naudojo kaukes, rūbus – striukės, batai, kelnės, taip pat naudojo daiktą panašų į pistoletą, pirštines. Kaltinamasis E. S. pasakė, kad apiplėšti kazino saloną buvo kaltinamojo J. R. mintis, jis buvo organizatorius. Kaltinamasis E. S. įvardino kaltinamąjį J. R. kaip „G.“, kadangi tai jo pravardė, taip jį vadina nuo vaikystės. Kaltinamasis E. S. nurodė daiktų, kuriais vilkėjo apiplėšimo metu, buvimo vietas, pasakė, kad dalis daiktų yra išmesti miške šalia Prienų miesto. Tai ką jis nurodė - pasitvirtino, nes daiktai buvo surasti Prienų šile. Tyrėjui į protokolą nenurodė savo bendrininko, kadangi bijojo pasekmių, kurios gali kilti įkalinimo įstaigoje. Kaltinamasis E. S. atliekant veiksmus minėjo, kad norėjo susisiekti su kaltinamuoju J. R. ir jį įkalbėti prisipažinti.

2019 m. kovo 2 d. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. į žaidimų automatų saloną, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), įsibrovė du kaukėti vyrai ir salone buvusiam D. Z., grasindami daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, reikalavo duoti seifo raktus bei pinigus, sudavė nenustatytą skaičių smūgiui D. Z. į galvą ir kitas kūno vietas bei pagrobė iš jo rankinės 1000 eurų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. Z. dėl patirtų sužalojimų išgabentas į LSMUL Kauno klinikas (1 t., b. l. 1).

Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių, nurodyta, kad 2019 m. kovo 1 d. 23.06 val. dirbant kartu su Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK vyresniuoju patruliu A. P., gautas pranešimas, kad adresu Prienai, (duomenys neskelbtini), ,,Prie lošimo automatų 2 kaukėti asmenys, bandė pavogti pinigų. GMP reikalinga“. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad šiuo adresu yra UAB „(duomenys neskelbtini)““ priklausantis žaidimų automatų salonas. Prie pastato jau buvo atvykęs saugos UAB ,,Rimsigna“ darbuotojas D. P.. Viduje rastas akivaizdžiai sužalotas D. Z.. Jis paaiškino, kad baigiantis darbui, pasiėmė savo nešiojamą kompiuterį, bendrovės dokumentus, rankinę, kurioje buvo 1000 eurų tik popierinėmis kupiūromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, išjungė salone šviesas, ėjo prie išėjimo iš salono durų priduoti signalizacijos. Staiga pro duris įsiveržė du vyrai su kaukėmis, grasino jam pistoletu ir šaukė: ,,seifo raktas“, ,,bapkės“. Vyrai buvo apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, abu ant galvos buvo užsidėję kaukes. Vienas buvo apsirengęs juodai, jo kaukė buvo panaši į ledo ritulio žaidėjo kaukę. Įsiveržę jaunuoliai iš karto sudavė D. Z. vieną stiprų smūgį į kairiąją veido pusę. Smūgis buvo stiprus, vyras mano, kad buvo trumpam praradęs sąmonę. Abu įsiveržę vyrai kalbėjo lietuviškai, jokių įsimintinų kalbos požymių nukentėjusysis neįsidėmėjo. Jie nuolat jam grasino ginklu mušė ir reikalavo atiduoti seifo raktą ir pinigus. Vyrams išbėgus D. Z. pastebėjo, kad iš jo rankinės pagrobti pinigai - 1000 eurų (1 t., b. l. 47-48).

2019 m. kovo 2 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole su nuotraukomis, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta Prienuose, (duomenys neskelbtini) esantis pastatas, kuriame yra žaidimų automatų salonas. Apžiūros metu buvo rasta ir paimta ėminiai, paimti nuo rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, esančios šalia pastato laiptų, šalia pastato šaligatvio, iš pastato vidaus žaidimų salės bei cigaretės nuorūka, kurie supakuoti į popierinius vokus. Užfiksuota šalia pastato toje pačioje pusėje ir šalia įėjimo pastato durų rasti avalynės pėdsakai kurie nufotografuoti mastelinės fotografijos būdu (1 t., b. l. 20-31).

2019 m. kovo 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta Prienuose, F. Vaitkaus g. sklype 1B, 5A pievoje ir šalia sklypo esančiame upelyje Revuona. 5 metrai nuo upelio ant kranto, 15 metrų nuo ūkinio pastato, kuris stovi Prienuose F. Vaitkaus g. 5A rasta veido - galvos kaukė juodos spalvos, veido srityje yra išlietas baltos spalvos kaukolės skeletas, minkšto audinio. Upelyje, 16 metrų nuo ūkinio pastato, kuris stovi Prienuose F. Vaitkaus g. 5A rasta vandenyje nuskendusi veido - galvos kaukė, juodos spalvos su šviesiu burnos kvėpavimo tinkleliu, minkšto audinio, į kaukę taip pat buvo įdėta ir darbinė pirštinė, kurios išorinė plaštakos dalis pilkos spalvos, o vidinė dalis juodos spalvos, kaukėje taip pat buvo rastas tualetinio popieriaus rulono kartonas ir popieriaus likučiai. Upelyje, 30 metrų nuo ūkinio pastato, kuris stovi Prienuose F. Vaitkaus g. 5A rastas nuskendęs pistoletas, metalinis, juodos spalvos su ruda pistoletine rankena, ant pistoleto yra užrašas „Castalla 44“ (galimai žaislinis) (1 t., b. l. 32-46).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. padarytas plėšimas bendrovei priklausančiame automatų salone, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad plėšimas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo įranga. Bendrovei padaryta turtinė 1170 eurų žala (1 t., b. l. 91-101).

2019 m. balandžio 2 d. vietovės ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti yra Prienų šilo, esančio Balbieriškio sen., Prienų r. savivaldybėje, 0,5 kilometro atstumu nuo Prienų miesto, dalis. Tikslios vietovės koordinatės yra 495602 ir 6053895. Iki apžiūrimos vietovės buvo vykstama iš Alytaus miesto keliu Alytus-Prienai-Kaunas ir nuvažiavus 30 kilometrų, už ženklo, rodančio kryptis į Prienus, Marijampolę ir Kauną, pasukus į dešinėje kelio pusėje esantį žvyruotą keliuką ir miško keliuku pavažiuoti dar apie 200 metrų. Kairėje šio keliuko pusėje, miške, 7,3 metro atstumu nuo keliuko, mato išmestas juodos spalvos sportines kelnes, kurios yra išvilktos į blogą pusę. Ant kelnių, ties juosmeniu, yra prisiūta etiketė su užrašu „TELEMARK SPORTS“. Išvilkus kelnes į gerą pusę, jų viršutinėje dalyje, iš abiejų pusių yra įleidžiamos kišenės, užsegamos užtrauktuku. Kelnių priekyje, į juosmenį yra įvertas raištelis. Per kelnių vidurį, ant kelių yra prisiūti antkeliai. Kelnių apačioje, užpakalinėje dalyje, yra įsiūti užtrauktukai su aplink juos esančiomis šviesą atspindinčiomis juostelėmis (atšvaitais). Einant toliau į gilumą, 16,2 metrų atstumu nuo keliuko, mato išmestą rudos spalvos odinę striukę. Striukės priekyje, per vidurį, yra užsegama užtrauktuku. Apatinėje dalyje, iš abiejų pusių, yra įleistinės kišenės. Striukės vidinėje dalyje yra prisiūta etiketė su nurodytu jos dydžiu – „XL“. Ant visos striukės matosi baltos spalvos dėmės (pelėsiai). Kitoje miško keliuko pusėje, 17,2 m. atstumu nuo pačio keliuko į miško gilumą, rastos į krūvą sumestos kelnės, striukė, batai ir kepurė-kaukė. Rastos kelnės yra juodos spalvos, sportinės. Kelnių vidinėje dalyje, ties juosmeniu yra prisiūta etiketė, ant kurios yra užrašas „PRIMARK“ ir nurodytas kelnių dydis – „MEDIUM“. Apžiūrima striukė yra vyriška, chaki spalvos, su gobtuvu, priekyje per vidurį užsegama užtrauktuku ir papildomai dar penkiomis sagomis. Striukės priekinėje dalyje, viršutinėje ir apatinėje dalyje, iš abiejų šonų yra po dvi uždėtines kišenes su priesiuvais. Striukės vidinėje dalyje yra prisiūta etiketė, ant kurios yra užrašas „ZARA BASIC“, bei nurodytas dydis – „XL“, Rasti batai yra vyriški, laisvalaikio, juodos spalvos su batraiščiais. Ant batų liežuvėlio, vidinės jo dalies, nurodytas jų dydis – „43“. Ant bato pado yra pavaizduoti labirinto formos ornamentai bei įstrižos ir horizontalios juostelės. Taip pat, ties pado sąsmauka, per vidurį yra raidės „BK“ ir užrašas „BRITISH KNIGHTS“. Toje pačioje krūvoje buvusi kepurė-kaukė yra išvilkta į blogą pusę, juodos spalvos, megzta. Vienoje kepurės pusėje padarytos dvi apvalios skylės akims. Ant kepurės-kaukės yra prisiūta etikete su užrašu „Ander“. Nustatyta, kad rasti drabužiai atitinka drabužius, kuriuos dėvėjo du vyriškiai, apiplėšę UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaidimų automatų saloną, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1-13).

2019 m. liepos 1 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole, surašytame pagal teismo nutartį, užfiksuotas pokalbis su E. S., kurio metu jis nurodė 2019 m. kovo 1 d. įvykio aplinkybes (3 t., b. l. 61-74).

2019 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 636/2019 (02), nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Z. konstatuota: muštinė žaizda pakaušyje, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai abiejų lūpų srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame skruoste, odos nubrozdinimai nosies ir smakro srityse, poodinės kraujosruvos kaklo srityje ir krūtinės priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais paveikus pakaušio, lūpų, kairės akies, kairio skruosto, nosies, smakro, kaklo ir krūtinės priekinio paviršiaus sritis. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėms, t.y. 2019 m. kovo 1 d.. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 80-81).

2019 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 636/2019 (02), nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Z., įvertinus papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis, Specialisto išvados G 636/2019 (02) 5-e punkte D. Z. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas perkvalifikuojamas į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl masyvios kraujosruvos kairio skruosto srityje, kuriai inkapsuliavusis liko mazgas šioje srityje, bei antriniu būdu gijusios apatinės lūpos žaizdos, kuriai sugijus liko randas, D. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui ir jis neteko 10 % bendro darbingumo. Dėl šių sužalojimų D. Z. konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 97-99).

Kitų objektų apžiūros protokole su nuotraukomis, apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuotas Prienuose, (duomenys neskelbtini) patalpų viduje ir išorėje (2 t., b. l. 119-163). Vaido įrašas peržiūrėtas teismo posėdžio metu, jame užfiksuota kaip du kaukėti asmenys padaro plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, įsiveržia į patalpas, smurtauja, suduoda smūgius, laiko ginklą nukreiptą į nukentėjusįjį, pagrobia svetimą turtą ir pasišalina.

Kitų objektų apžiūros protokole su nuotraukomis, apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, pateiktas Prienų (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios S. Dariaus ir S. Girėno g. 6 (2 t., b. l. 167-180). Iš minėto protokolo su nuotraukomis matyti, kaip 2019 m. kovo 1 d. atvažiuoja Volvo automobilis, iš jo išlipa du vyriškiai, abu jie pirštais rodo link nusikalstamos veikos vietos – (duomenys neskelbtini), nueina link ten, vėliau jie nueina link mokyklos sodo, pareina atgal ir kalba, po to išvažiuoja.

2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1014)-IS1-2150, nustatyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2019 m. kovo 2 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002 proc. Ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos 2019 m. kovo 2 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta vyrio biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. Z. genotipu. Ant tirti pateikto objekto, panašaus į ginklą, paimto 2019 m. kovo 2 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas su D. Z. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 15), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant objekto, panašaus į ginklą, mėg. Nr. 14, Nr. 15 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. Z. genotipu. Ant tirti pateiktos kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2019 m. kovo 2 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 7), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kaukės Nr. 1 (mėg. Nr. 6, Nr. 7) rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso D. Z.; rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos pirštinės, paimtos 2019 m. kovo 2 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 10), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pirštinės mėg. Nr. 10 rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant kaukės Nr. 1; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2019 m. kovo 2 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kaukės mėg. Nr. 9 rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami žmonių biologiniai pėdsakai nepriklauso D. Z., vyrams, kurių asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant kaukės Nr. 1 (mėg. Nr. 6, Nr. 7) ir pirštinės (mėg. Nr. 10). Ant tirti pateiktų kartono ritinėlio ir šešių popieriaus fragmentų, paimtų 2019 m. kovo 2 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), Prienuose, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmens biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (3 t., b. l. 118-123).

2019 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2443)-IS1-4038, nustatyta, kad ant kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2019 m. kovo 2 d. atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), Prienuose, mėg. Nr. 6,7 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 2x10 (-19) (3 t., b. l. 131-132).

2019 m. balandžio 5 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(88)-IS1-90 konstatuota, kad pateiktas tyrimui objektas yra pramoninės gamybos, žaislinis pistoletas (žaislas) „(duomenys neskelbtini)8“ (Ispanija), skirtas šaudyti Gonher guns žaisliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolu Nr. 12, tirti pateiktas žaislinis pistoletas „(duomenys neskelbtini)8“ (žaislas) nėra ginklas (3 t., b. l. 139-140).

2019-07-31 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1710)-IS1-3834 nustatyta, kad ant tirti pateiktos kepurės-kaukės, paimtos 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę, esančią Prienų šile, Balbieriškio sen. Prienų r., rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kepurės-kaukės rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa J. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Ant tirti pateiktos striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę, esančią Prienų šile, Balbieriškio sen. Prienų r., rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, (pažymėtų mėg. Nr. 4) tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos striukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę, esančią Prienų šile, Balbieriškio sen. Prienų r., rasta žmogaus biologinių pėdsakų, (pažymėta Nr. 7), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų kelnių, tiriant pažymėtų Nr. 1, paimtų 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę, esančią Prienų šile, Balbieriškio sen. Prienų r., rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų kelnių, tiriant pažymėtų Nr. 2, paimtų 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę, esančią Prienų šile, Balbieriškio sen. Prienų r., rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėtų mėg. Nr. 10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta Nr. 11), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos batų poros, paimtos 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę, esančią Prienų šile, Balbieriškio sen. Prienų r., rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta Nr. 13), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. R. genotipu (3 t., b. l. 172-176).

2019 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(216)-IS1-217, nustatyta, kad avalynės pado pėdsakas (4 pav.), aprašytas 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 52-(92)-IS1-98, galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos batu (Pav 1.), paimtu 2019 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu Prienų šile, Balbieriškio sen., Prienų r. sav., 0,5 km atstumu nuo Prienų miesto, arba kitu batu turinčiu tokią pačią pado formą, pado rašto elementų lokalizaciją, formą, matmenis, tarpusavio išsidėstymą, kaip ir dešinės kojos batu (Pav1.), paimtu nuo Prienų miesto. Avalynės pėdsakas (3 pav.), aprašytas 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje 52-(92)-IS1-98, paimtas 2019 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu Prienų šile, Balbieriškio sen., Prienų r. sav., 0,5 km atstumu nuo Prienų miesto, buvo paliktas ne batais paimtais 2019 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu Prienų šile, Balbieriškio sen., Prienų r. sav., 0,5 km atstumu nuo Prienų miesto, o kita avalyne (III t. b. l. 186-189).

2019 m. kovo 2 d., ir 2019 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolais nustatyta, kad jie buvo surašyti J. R. dėl KET pažeidimų, padarytų vairuojant automobilį Volvo S80 (4 t., b. l. 99-102).

2020 m. vasario 4 d. eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad buvo atliekamas eksperimentas tikslu patikrinti ar byloje kaip daiktinis įrodymas apžiūrėta kepurė, juodos spalvos, įvykio vietoje adresu Prienai, (duomenys neskelbtini), fiksuojant vaizdo kamerai „Alhua“, kurios dabartiniai parametrai atitinka įvykio dieną fiksavusios vaizdo kameros parametrus, gali atspindėti ir matytis joje kaip balta kepurė. Eksperimentui buvo naudojama iš baudžiamosios bylos pateikta kaltinamojo J. R. juodos spalvos kepurė. Minėta kepurė eksperimento dalyvių akivaizdoje išimama iš kartoninės dėžės ir paduodama užsidėti statistui E. M., kurio ūgis 181 cm, kuris imituoja kaltinamąjį J. R.. Stebint eksperimento dalyviams, statistas E. M. atliko veiksmus, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, kuomet įėjus į lošimų namų patalpą, esant visiškai išjungtam apšvietimui, pro vaizdo stebėjimo monitorių matoma kepurė apsišviečia šviesia – balta, spalva. Šiuo bandymu patvirtinta, kad tamsoje juoda kepurė pro vaizdo stebėjimo monitorių, statistui priartėjus arčiau vaizdo stebėjimo kameros apsišviečia ir matoma balta spalva (6 t., b. l. 153-154).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, tai yra įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2009). BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai, nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas. Turto užvaldymas laikomas baigtu, kai jis kaltininkų galutinai užvaldomas, t. y. kai šie turi visas galimybes juo laisvai, netrukdomai disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2010, 2K-81-696/2016, 2K-208-1073/2018). Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, esmė yra ta, kad grasinimas panaudoti fizinį smurtą ar smurto panaudojimas, ar atėmimas galimybės priešintis, yra priemonė pasiekti, realizuoti nusikalstamą sumanymą, tačiau nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę jam pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turto pagrobimas apima: atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, užvaldymą) ar neatlygintiną turto pasisavinimą, panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo momento, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Taigi vienas iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. numatyto nusikaltimo požymių yra arba fizinio smurto panaudojimas, arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendrininkavimo atveju įrankio, sudarančio BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį, turėjimas yra inkriminuojamas ir asmenims, kurie patys ginklo ar kito įrankio (pvz., peilio) neturėjo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet matydami (suvokdami), kad veika vykdoma panaudojant atitinkamą įrankį, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2013). Taigi ginklo ar kito įrankio panaudojimo aplinkybė inkriminuotina ir tam bendrininkui, kuris pats šio daikto plėšimo metu nenaudojo, tačiau matė ar žinojo, kaip tai darė kitas jo bendrininkas (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2005, 2K-172/2006, 2K–162/2007, 2K-372/2007).

Kaltinamųjų E. S. ir J. R. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikas ir vieta, pagrobto turto vertė. Tiek rašytinė bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai su nuotraukomis, vietovės ir daiktų apžiūros protokolas, pareiškimas su pridedamais dokumentais dėl žalos, kitų objektų apžiūros protokolai su nuotraukomis, apžiūrint ir aprašant vaizdo įrašus, ir kt.), tiek proceso dalyvių parodymai teismo posėdžio metu (nukentėjusiojo, kaltinamojo E. S., liudytojos R. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. P. ir kt.) patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. kovo 1 d. apie 22:58 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lošimų žaidimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienai, pagrobto turto vertė- 1080 Eur.

Taip pat neginčijamai nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas. Tai patvirtina specialisto išvados. 2019 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 636/2019 (02), nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Z. konstatuota: muštinė žaizda pakaušyje, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai abiejų lūpų srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame skruoste, odos nubrozdinimai nosies ir smakro srityse, poodinės kraujosruvos kaklo srityje ir krūtinės priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais paveikus pakaušio, lūpų, kairės akies, kairio skruosto, nosies, smakro, kaklo ir krūtinės priekinio paviršiaus sritis. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėms, t. y. 2019 m. kovo 1 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 80-81). Taip pat fizinio smurto panaudojimą patvirtina 2019 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 636/2019 (02), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Z., įvertinus papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis, Specialisto išvados G 636/2019 (02) 5-e punkte D. Z. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas perkvalifikuojamas į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl masyvios kraujosruvos kairio skruosto srityje, kuriai inkapsuliavusis liko mazgas šioje srityje, bei antriniu būdu gijusios apatinės lūpos žaizdos, kuriai sugijus liko randas, D. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui ir jis neteko 10 % bendro darbingumo. Dėl šių sužalojimų D. Z. konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 80, 81, 97-99). Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtos specialisto išvados teismo eksperto atliktos objektyviai ištiriant asmenį, remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmens sveikatos istorijos ir iš gydymo stacionare ligos istorijos ir kitais medicininiais duomenimis, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

Be to, tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, tiek fizinis suduodant smūgius, tiek psichinis grasinant ginklu, nors ir žaisliniu, bet kaip nustatyta iš pačių kaltinamųjų parodymų, iš nukentėjusiojo parodymų, atrodančio kaip tikras ginklas, kuris neabejotinai nukentėjusiajam žymiai padidino nesaugumo ir baimės jausmą dėl savo gyvybės ir sveikatos, patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, vaizdo įrašai ir daiktiniai įrodymai, peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, kitų objektų apžiūros protokolai su nuotraukomis, kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados ir kt.), bei pačio kaltinamojo E. S. parodymai, taip pat nukentėjusiojo D. Z. parodymai, liudytojos R. A. parodymai.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu E. S. aiškiai nurodė, kad vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. Z., o tai darė siekdamas atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis, nes norėjo greitai užsidirbti pinigų. Minėtas kaltinamasis parodė, jog rankose turėjo žaislinį šautuvą, kuris nors ir nebuvo labai panašus į tikrą ginklą, kadangi buvo plastmasinis ir lengvas, tačiau kitas asmuo nebūtų patikėjęs, kad tai netikras ginklas. Ginklą laikė nukreipęs į nukentėjusįjį, liepė jam gulėti ir kelis kartus įspyrė koja nukentėjusiajam į juosmenį, sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius, nukentėjusiajam bandantis keltis spyrė, sudavė 2-3 smūgius į krūtinę, 1 smūgį į galvą.

Nukentėjusysis D. Z. taip pat patvirtino, kad kaltinamiesiems įėjus į kazino, vienas jų jį stūmė ir išsitraukė ginklą, iš kurio gavo smūgį į pakaušį, kiti smūgiai buvo iš rankų, kojų, kelių; ginklas įvykio metu atrodė kaip tikras, jis užpuolikams nesipriešino, dengėsi, prieš įvykį niekur nebuvo susižalojęs.

Smurto pavartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu faktą liudija ir liudytojos R. A. parodymai, kuomet ji nurodė, kad atėjus pagal iškvietimą į kazino pamatė baisiai sužalotą vadovą (nukentėjusįjį), kurį medikai išvežė į Kauno klinikas, o peržiūrėjusi vaizdo įrašą matė kaip užpuolikai pakaitomis muša nukentėjusįjį, laiko ginklą, kuriuo gąsdina nukentėjusįjį stovint priešais jį. Nors minėtos liudytojos parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais, bet ji matė nukentėjusįjį iš kart po įvykio, betarpiškai bendravo su pačiu nukentėjusiuoju, matė filmuotą vaizdo medžiagą, jos parodymus patvirtina kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan., todėl sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016,). Atsižvelgiant į tai, ir į nustatytas aukščiau aplinkybes dėl kaltinamųjų pakaitomis turėto ir demonstratyviai nukreipto į nukentėjusįjį žaislinio ginklo, kuris aptariamo nusikaltimo metu, kuomet veika vyko tamsoje, nukentėjusiajam gavus ne vieną smūgį, parkritus ant žemės, neabejotinai galėjo būti palaikytas tikru ginklu, kuriuo kaltinamieji siekė palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau pagrobiant svetimą turtą. Šią teismo išvadą patvirtina aukščiau ištirti kaltinamojo E. S. parodymai, kad kitas žmogus nebūtų supratęs, jog ginklas netikras; taip pat pačio nukentėjusiojo suvokimas, kad manė, jog ginklas tikras. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Be to, čia svarbu ne šio žaislinio ginklo originalios savybės, tiesioginė paskirtis, o pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, kuris iškreipė tiesioginę jo paskirtį – akivaizdus šio ginklo demonstravimas, nukreipimas į šalia gulintį nukentėjusįjį, juolab šalia šio ginklo panaudojimo buvo fiziškai smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu. Minėtas šio daikto panaudojimo būdas, demonstravimas, nukreipimas tiesiogiai į nukentėjusįjį, grasinimas juo būnant šalia nuketėjusiojo, atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Ši teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys: Nr. 2K-215-696/2016, 2K-208-1073/2018 ir kt.).

Nors kaltinamasis J. R. savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo neigė, iš esmės nurodydamas kitą asmenį vardu „G.“, „R.“, tačiau jo kaltę neginčijamai patvirtina anksčiau ištirtų faktinių duomenų visuma: tiek rašytiniai bylos įrodymai, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo D. Z., iš dalies kaltinamojo E. S., liudytojų R. P., V. L. parodymai bei iš dalies paties kaltinamojo J. R. parodymai. Kaip matyti iš 2019 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolų, 2019 m. balandžio 2 d. vietovės ir daiktų apžiūros protokolų, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadų, ant vienos kepurės/kaukės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu, o ant kitos kepurės/kaukės sutampa su J. R. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. R. lokusų genotipui yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Minėtas faktas paneigia kaltinamojo J. R. nurodytą aplinkybę, kad jis savo kepurę buvo davęs kitam asmeniui, nurodytajam „G.“. Taip pat minėti rašytiniai įrodymai paneigia kaltinamojo J. R. nurodytą aplinkybę, kad jis savo batus buvo davęs kitam asmeniui „G.“, kadangi ant batų, paimtų 2019 m. balandžio 2 d. apžiūrint vietovę Prienų šile, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. R. genotipu. Be to, iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtos avalynės pado pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos batu, paimtu 2019 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu Prienų šile arba kitu batu, turinčiu identišką pado formą, rašto elementų lokalizaciją, formą, matmenis, tarpusavio išsidėstymą, kaip ir dešinės kojos batu, paimtu įvykio vietoje Prienų mieste.

Teisiamojo posėdžio metu buvo iškelta gynybos versija dėl rastos juodos kepurės, kuri kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. priklauso jam, spalvos neatitikimo užfiksuotai vaizdo kameroje kepurei, matomai įraše šviesia balta spalva. Minėtą versiją dėl skirtingų kepurių spalvų paneigia 2020 m. sausio 10 d. teismo nutarties pagrindu 2020 m. vasario 4 d. atlikto eksperimento rezultatai, užfiksuoti eksperimento atlikimo protokole ir vaizdo įraše, iš kurių matyti, kad eksperimentui naudota iš baudžiamosios bylos pateikta kaltinamojo J. R. juodos spalvos kepurė, esant visiškai išjungtam apšvietimui (nusikaltimas įvykdytas esant išjungtam apšvietimui), pro vaizdo stebėjimo monitorių apsišviečia šviesia – balta, spalva. Šiuo eksperimentu patvirtinta, kad tamsoje juoda kepurė pro vaizdo stebėjimo monitorių, statistui priartėjus arčiau vaizdo stebėjimo kameros apsišviečia ir matoma balta spalva (6 t., b. l. 153-154).

Kaltinamojo J. R. gynėjas advokatas nurodė, jog nusikaltimą galėjo padaryti ir specialiuoju liudytoju apklaustas M. Č., nes jis nusikaltimo dieną buvo Lietuvoje, kaukė jo, ant kaukės rasti pėdsakai tinkami dviems asmenims. Minėtos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis, atmestinos kaip gynybos versija. Kaip nustatyta aukščiau ant vienos kepurės/kaukės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu, o atsitiktinio sutapimo tikimybė yra nedidesnė nei 2*10(-19). Tai, kad minėta kepurė nusikaltimo metu buvo dėvėta kaltinamojo E. S., patvirtina pačio kaltinamojo E. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis kaukę buvo pasiėmęs iš M. Č. bei specialiuoju liudytoju teisme apklausto M. Č. parodymai, kad iš jo kaukę buvo paėmę kaltinamieji.

Kaltinamojo J. R. gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytas argumentas, kad veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo negalima laikyti įrodymu atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad savo tapatybės neatskleidimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus reiškia ir tai, kad asmuo neatskleidžia savo ryšio su ikiteisminiu tyrimu, neatskleidžia savo veiklos, sankcionuotos teismo, todėl veiksmą atliekančio ir asmens, kurio atžvilgiu atliekamas veiksmas, tarpusavio pažintis nedaro įtakos šio veiksmo teisėtumui. Be to, BPK nereikalauja nutartyje, kuria leidžiama atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, nurodyti konkrečius būdus ir priemones, kaip pareigūnai ar kiti asmenys turėtų slėpti savo tapatybę. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai V. L. ir R. P. atliko tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės ir tie veiksmai buvo atlikti pagal BPK 158 straipsnyje nustatytą tvarką. Buvo priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartys leisti tam tikriems pareigūnams, tame tarpe ir V. L., R. P., savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. užmegzti ryšį su kaltinamaisiais, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išaiškinti sunkų nusikaltimą, gauti duomenų apie padaryto nusikaltimo įrankius, priemones, visus asmenis žinančius apie nusikaltimą, kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, kontaktų metu slapta daryti pokalbių ar veiksmų vaizdo ir garso įrašus, slapta naudoti technines priemones fiksuojant kaltinamųjų pokalbius ir veiksmus (3 t., b. l. 48, 49, 56, 57). Teisiamojo posėdžio metu buvo tiriamas minėtų tyrimo veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, teisėtumas, apklausti liudytojai policijos pareigūnai, atlikę minėtus veiksmus, ištirti kiti įrodymai, tame tarpe veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolas. Liudytojai V. L. ir R. P., būdami prisiekę, patvirtino, kad pokalbis su E. S. vyko be spaudimo, geranoriškai, laisvai, kaip lygus su lygiu, be jokio psichologinio spaudimo. Tiek iš liudytojų nuoseklių, vieningų parodymų, tiek iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo, garso/vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai su E. S. kalbėjo paprastai, siekdami užmegzti ryšį kalbėjo „kaltinamųjų“ žargonu, geranoriškai. Šie įrodymai nepatvirtina, kad buvo naudotos neteisėtos priemonės- grasinimai, fizinė jėga, įkalbinėjimai ar kitos priemonės, kurios būtų palaužę asmens valią ir privertę kaltinamąjį pokalbio metu duoti tam tikrus atsakymus, užfiksuotus slapta daryto vaizdo ir garso įrašo, surašytus į veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą, kuomet E. S. nurodė kaip buvo įvykdytas plėšimas, kur susitiko, persirengė, kad pirmas įėjo R., jog plėšimą padarė su J. R., kad G. yra R., jį taip vadina nuo vaikystės, nurodė, kur išmetė rūbus, jei jam nebūtų uždrausta tardymo izoliatoriuje bendrauti - būtų susisiekęs su R., arba per kitus asmenis, per tetą, kad ji pasakytų jo mamai, kad duotų parodymus, apklausos metu nurodys R. vaidmenį plėšime, po to kai jis duos parodymus, nes jis bijo pasekmių pataisos namuose, kad „balados mane visi ten ar dar kažką...tu nežinai kaip ten būna su ožiais...aš mąstau į ateitį, nes man reiks ten gyventi, ten yra visai kitos taisyklės“. Pažymėtina, kad šio tyrimo veiksmo metu 2019 m. kovo 29 d. E. S. nurodytos nusikaltimo aplinkybės pasitvirtino, nes 2019 m. balandžio 2 d. buvo rasti ir užprotokoluoti vietovės ir daiktų apžiūros protokolu kaltinamųjų išmesti miške rūbai, jos visiškai atitinka ir papildo kitus byloje įrodymus dėl plėšimo įvykdymo.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S., pripažindamas savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, neįvardino konkretaus bendrininko, tačiau jį nurodė kaip „ G., „R.“. Taip pat bendrininką įvardino ir pats kaltinamasis J. R., nurodydamas kad tas asmuo jam prisistatė kaip „G.“. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja kaltinamojo J. R. motina E. R. parodė, kad R. jie kartais vadina „G.“. Tai, kad J. R. buvo vadinamas G. patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti V. L. bei R. P. parodę, kad kaltinamasis J. R. vadinamas G. nuo vaikystės, tai jo pravardė. Be to, minėti liudytojai nuosekliai, tapačiai parodė, kad vykdant teismo nutartį veiksmas vyko be jokio spaudimo, kaip laisvos formos geranoriškas pokalbis su E. S., kuomet pastarasis papasakojo įvykio aplinkybes, kur yra likę daiktai, vilkėti apiplėšimo metu, kas vėliau tai ką jis nurodė pasitvitino, nes nurodyti daiktai buvo rasti Prienų šile, taip pat E. S. nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su kaltinamuoju J. R., nurodė, iš kur atsirado kaltinamojo J. R. pravardė „G.“, jog kaltinamąjį J. R. vadina „G.“, o tyrėjai kaltinamasis E. S. neįvardino bendrininko, kadangi bijojo įkalinimo įstaigoje būti „Ožiu“. Pastebėtina, kad šie teismo posėdžio metu duoti E. S. parodymai dėl nusikaltimo bendrininko yra nelogiški, prieštaraujantys kitiems byloje įrodymams, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vienas kitą papildo. Teismo manymu, tokiu būdu kaltinamasis E. S. siekia kitam kaltinamajam J. R. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl grupėje su juo padaryto plėšimo.