Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-428-739/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: e2A-428-739/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03622-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Atsakovas: UAB „Fornesa“
Ieškovas: ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo: UAB „DEPO DIY LT“, UAB „HI-TECH ELECTRIC“

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)

Civilinė byla Nr. e2A-428-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03622-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Fornesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-647/2022 pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Fornesa“, tretiesiems asmenims UAB „DEPO DIY LT“, UAB „HI-TECH ELECTRIC“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fornesa“(toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) 17 373,35 Eur žalos atlyginimą, 536,15 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta priekaba MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. Draudėjo UAB „HI‑TECH ELECTRIC“ atstovas V. B. 2020 m. vasario 5 d. ieškovui pranešė, jog (duomenys neskelbtini), užsidegė ir sudegė apdraustas turtas – priekaba MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviesta priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba, kuri gaisrą likvidavo. Dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Pagal transporto priemonės žalos vertinimą, patirti 16 926,00 Eur nuostoliai. Ieškovas, pritaikęs draudimo sutartimi numatytą išskaitą – 200 Eur, išmokėjo UAB „HI-TECH ELEKTRIC“ 16 726,00 Eur dydžio draudimo išmoką bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Ieškovas dėl priekabos MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini) gaisro, siekdamas nustatyti gaisro kilimo židinį ir gaisro kilimo priežastį, kreipėsi į ekspertus, turinčius specialių žinių – UAB „Gaisriniai projektai“, kurie nustatė, kad gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo, vietoje“, o gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo. Dėl šios išvados ieškovas patyrė 647,35 Eur išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių ieškovo reikalavimus tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Fornesa“ 17 373,35 Eur žalos atlyginimą, 536,15 Eur kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 909,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Fornesa“ 2021 m. kovo 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad kilusio gaisro ekspertinį tyrimą atlikęs specialistas vertino netinkamą momentinio vandens šildytuvo modelį, nes automobilio priekaboje buvo sumontuotas kitas nei specialisto vertintas momentinio vandens šildytuvo modelis, neturintis avarinio darbo režimo, todėl gaisro priežastimi objektyviai negalėjo būti momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo įsijungimas. Teigė, kad, labiausiai tikėtina, jog šiuo konkrečiu atveju galėjo būti pažeista momentinio vandens šildytuvo naudojimo instrukcija, nes, esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai ir automobilio priekaboje nesant įrengtos šildymo sistemos, per naktį į elektros tinklą buvo paliktas įjungtas momentinis vandens šildytuvas, kas pagal jo eksploatavimo instrukciją yra griežtai draudžiama.

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog „automobilio priekaboje buvo sumontuotas kitas nei specialisto vertintas momentinio vandens šildytuvo modelis, neturintis avarinio darbo režimo“, nors ir pateikia kito momentinio vandens šildytuvo duomenis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtent pareiškime nurodytas momentinio vandens šildytuvas buvo sumontuotas konkrečioje, ieškovo apdraustoje priekaboje MARTZ , v/n (duomenys neskelbtini).

6. Trečiasis asmuo UAB „DEPO DIY LT“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pagal 2019 m. balandžio 17 d. sąskaitą faktūrą UKMK013551 nepardavė vandens šildytuvo, kurio pavadinimas yra „Jilaiou“ ar RX001, o specialisto išvadoje aprašytas momentinis vandens šildytuvas nebuvo pirktas DEPO parduotuvėje pagal sąskaitą faktūrą Nr. UKMK013551. Taip pat pažymėjo, kad vandens šildytuvo, kurio brūkšninis kodas 2770050080472, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad negalima maišytuvo naudoti industriniais, komerciniais ar pardavimo tikslais, draudžiama prie elektros tinklo prijungti sušalusį maišytuvą. Jei maišytuvas nenaudojamas pagal paskirtį, nurodytą naudojimo instrukcijoje, garantija negalioja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 17373,35 Eur žalos atlyginimą, 536,15 Eur palūkanų, 6 proc. procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (17909,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 391 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Fornesa“, valstybei iš atsakovės priteisė 13,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Fornesa“ sudarė sutartį su UAB „HI-TECH ELECTRIC“ dėl priekabos įrengimo ir pritaikymo maisto gamybai ir prekybai, priekaba buvo visiškai įrengta, joje sumontuoti maisto gamybai reikalingi įrengimai, išvedžiota elektros instaliacija, apšvietimas bei momentinis vandens maišytuvas-šildytuvas. Praėjus maždaug aštuoniems mėnesiams nuo priekabos įsigijimo, joje kilo gaisras sumontuoto momentinio vandens šildytuvo vietoje.

9. Išnagrinėjęs visus byloje esančius dokumentus, fotonuotraukas bei remdamasis trečiųjų asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas darė išvadą, kad 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje UKMK013551 nurodytas ir nupirktas vandens šildytuvas yra ne tas pats, kuris buvo sumontuotas sudegusioje priekaboje, skiriasi gamintojai, vizuali šildytuvo išvaizda, pajungimo kampas ir pan. Be to, suvedus sąskaitoje faktūroje nurodytą brūkšninį kodą 2770050080472 internetinėje DEPO parduotuvėje (https://online.depo-diy.lt/search/2770050080472), randamas vandens maišytuvas su momentiniu šildytuvu keraminėms kriauklėms vertikalus, be ekranėlio. Tačiau teismas rėmėsi specialisto M. L. paaiškinimais, kad, nagrinėjamu atveju, nėra svarbus maišytuvo modelis, nes jų veikimo principas yra labai panašus, o įvykus trikdžiams elektros grandinėje, prietaisas išeina iš rikiuotės, sugenda ar tampa nebepataisomas. Teismas sprendė, kad esminis klausimas šioje byloje kyla dėl to, ar pardavėjas UAB „Fornesa“ pagamino ir pardavė UAB „HI-TECH ELECTRIC“ tinkamos kokybės daiktą, ar gaisras įvyko dėl to, kad momentinis vandens šildytuvas-maišytuvas buvo eksploatuojamas netinkamai, nesilaikant gamintojo instrukcijoje nustatytų reikalavimų.

10. Teismas nurodė, kad pagal priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimą ir specialisto išvadą, gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo, kuris buvo įjungtas į elektros lizdą ir paliktas per naktį, o pagal specialisto paaiškinimus, jei gerai išvedžiota elektros instaliacijos sistema ir elektros prietaisai prijungti prie saugiklių, įvykus trumpajam jungimui ar kitai klaidai elektros grandinėje, saugikliai išsijungia, elektros tiekimas nutraukiamas ir taip užkertamas kelias gaisrui kilti.

11. Įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymus teismo posėdžio metu, teismas priėjo išvados, kad pardavėjas UAB „Fornesa“ neišsiaiškino užsakovo UAB „HI-TECH ELECTRIC“ poreikių gamindamas priekabą maisto gamybai bei pardavė netinkamos kokybės daiktą. Pažymėjo, kad gaisro kilimo dieną dar buvo nepasibaigusi gamintojo suteikta 12 mėnesių garantija darbams, o teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad elektros instaliaciją išvedžiojo jo įmonės darbuotojai per daug nesiaiškindami, kokio galingumo saugiklių reikia. Priekaboje buvo sumontuota visa reikiama įranga maisto gamybai: šaldytuvai, konvekcinė krosnis ir pan., todėl turėjo būti imtasi visų reikiamų priemonių užkertant kelią galimam gaisro kilimui, turint omenyje, kad priekaba bus naudojama verslo tikslams su galinga elektros įranga. Teismas konstatavo, kad tinkamai išvedžiojus elektros instaliaciją, momentinį vandens šildytuvą prijungus prie saugiklių, būtų išvengta tokių padarinių.

12. Kadangi ieškovui šiuo atveju perėjo nukentėjusio asmens (UAB ‚HI-TECH ELECTRIC“) teisės žalos atlyginimo prievolėje su už žalą atsakingais asmenimis (atsakove), o atsakovė neįrodė, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą, daikto trūkumai atsirado po priekabos perdavimo pirkėjui ir ji nėra atsakinga už gaisro kilimą dėl netinkamai atliktų darbų, teismas ieškovo ieškinį nusprendė tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Fornesa“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5-647/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

13.1. Apeliantė teigia, kad byloje nėra ginčo, kad gaisro židinio vieta yra prie kriauklės, kur buvo įrengtas momentinis vandens šildytuvas. Tačiau esminis klausimas šioje byloje kyla dėl gaisro priežasčių, t. y. ar gaisras kilo dėl to, kad atsakovė priekaboje netinkamai įrengė momentinį vandens šildytuvą, ar dėl to, kad priekabos savininkas (draudėjas UAB „HI‑TECH ELECTRIC“) netinkamai naudojo momentinį šildytuvą.

13.2. Mano, jog bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, elgėsi neapdairiai, nesiėmė priemonių nustatyti tikrąją gaisro priežastį, išvis nevertino ir nenustatinėjo, ar momentinis vandens šildytuvas buvo tinkamai eksploatuojamas ir ar jo eksploatacijos pažeidimai galėjo būti gaisro priežastimi. Ieškovas net nesiaiškino gaisro priežasties, nes specialisto M. L. buvo prašoma nustatyti tik gaisro židinio vietą, bet ne konkrečią gaisro priežastį. Ieškovas, net nenustatęs gaisro priežasties, neįvertinęs ir nenustatęs, ar priekabos savininkas tinkamai eksploatavo priekabą ir joje sumontuotą momentinį vandens šildytuvą, išmokėjo draudimo išmoką. Toks draudimo bendrovės elgesys yra neatsakingas, neapdairus ir nepateisinamas. Todėl ieškovas, nepagrįstai išmokėjęs draudimo išmoką, neturi teisės į žalos atlyginimą ir turi prisiimti iš savo neapdairių veiksmų kylančias pasekmes.

13.3. Teigia, kad byloje kilo ginčas, koks konkretus momentinio vandens šildytuvo modelis ir kokio tiekėjo (gamintojo) buvo sumontuotas priekaboje. Tačiau tai iš esmės neturi įtakos gaisro priežasties nustatymui, nes visų tokio tipo maišytuvų veikimo principas yra labai panašus.

13.4. Nurodo, kad ieškovo pateiktoje specialisto išvadoje nėra nustatyta jokių atsakovės pažeidimų, įrengiant priekabą, kurie galėjo sukelti gaisrą. Tokių pažeidimų M. L. taip pat nenurodė ir teismo posėdžio metu. Todėl nei specialisto išvada, nei M. L. paaiškinimai negali įrodyti atsakovės neteisėtų veiksmų, nes šiuose įrodymuose nėra jokios reikšmingos informacijos atsakovės veiksmų ne/teisėtumo vertinimui. Be to, iš specialisto išvados turinio matyti, kad specialistas išvis nevertino ir nenustatinėjo aplinkybių, kurios, pasak paties specialisto, galėjo sąlygoti gaisrą, t. y. nevertino elektros instaliacijos, nenustatinėjo, ar nebuvo elektros tinklų perkrovos ar trumpo jungimo, taip pat apskritai nevertino bei nenustatinėjo, ar momentinis vandens šildytuvas buvo tinkamai eksploatuojamas laikantis gamintojo instrukcijos.

13.5. Apeliantė mano, kad būtent netinkamas momentinio vandens šildytuvo eksploatavimas buvo gaisro priežastimi, dėl ko atsakovės veiksmuose nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės. Pirma, bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas priekaboje sumontavo momentinį vandens šildytuvą RX001. Antra, byloje nėra ginčo, kad kartu su priekabos dokumentais jos savininkui UAB „HI-TECH ELECTRIC“ direktoriui V. B. buvo perduota priekaboje sumontuota vandens šildytuvo RX001 naudojimo instrukcija, nes šią aplinkybę jau aptartame rašytiniame paaiškinime pripažino V. B. ir nė viena iš bylos šalių šios aplinkybės neginčijo. Be to, 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu V. B. taip pat pripažino, kad momentinio vandens šildytuvo instrukciją gavo. Trečia, momentinio vandens šildytuvo RX001 naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog griežtai draudžiama jungti prietaisą į elektros tinklą, jei vanduo krane užšąla. Ketvirta, pagal bylos įrodymus matyti, kad priekaboje gaisras kilo 2020 m. vasario 5 d. apie 8 val. objekte adresu (duomenys neskelbtini). Taigi gaisras kilo ne priekabos eksploatavimo metu, o paryčiais, kai priekaba nebuvo eksploatuojama. Prieš kylant gaisrui elektros tiekimas į automobilio priekabą buvo įjungtas ir elektra buvo tiekiama, o elektra buvo atjungta tik kilus gaisrui. Automobilio priekaboje šildymo sistema nebuvo įrengta, o 2020 m. vasario 5 d. 7 – 8 val. ryte buvo nuo – 6,2 iki – 6,4 laipsnių šalčio, t. y. buvo neigiama temperatūra. Penkta, 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens UAB „HI-TECH ELECTRIC“ direktorius V. B. paaiškino, kad maišytuvas nebuvo atjungtas nuo elektros lizdo, taip pat paaiškino, kad iš maišytuvo išeinančią vandens žarną atjungė nuo hidroforo ir žarna kabojo, taip pat pripažino, kad iš pačio maišytuvo vandens neišleido (neatsuko šone esančio dangtelio, skirto vandens iš maišytuvo išleidimui). Taigi šildytuvas buvo paliktas per naktį įjungtas į elektros lizdą esant priekaboje neigiamai temperatūrai ir esant vandens pačiame šildytuve.

13.6. Todėl mano, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra ta, jog esant neigiamai temperatūrai nešildomoje priekaboje, pažeidžiant gamintojo eksploatavimo instrukciją ir nustatytus draudimus, per naktį momentinis vandens šildytuvas buvo paliktas įjungtas į elektros lizdą ir labiausiai tikėtina, kad šildytuvas nebuvo atjungtas nuo vandens arba iš šildytuvo nepilnai buvo išleistas vanduo. Taigi gaisrą sukėlė netinkamas šildytuvo eksploatavimas pažeidžiant gamintojo instrukcijas.

13.7. Teigia, kad nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovas neįrodinėjo, kad gaisro priežastis yra netinkama elektros instaliacija. Specialisto išvadoje nenustatyta, kad gaisro priežastis yra netinkama elektros instaliacija. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad priekaboje buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija. Apie elektros instaliaciją pradėta diskutuoti tik 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu apklausiant specialistą M. L.. Tačiau, į ieškovo atstovės klausimą, ar gaisro priežastimi galėjo būti elektros instaliacija ir jos trūkumai, M. L. atsakė, kad negali atsakyti, nes tai nebuvo tirta. Tiek ieškovo pozicija, tiek teismo pozicija, kad tariamai priekaboje buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija, yra nepagrįsta ir abstrakti, nes nėra nurodyti konkretūs atsakovės elektros instaliacijos pažeidimai, priežastiniu ryšiu susiję su gaisru, t. y. nėra nurodyta ir neįrodyta, kokie konkretūs elektros instaliacijos pažeidimai sukėlė gaisrą.

13.8. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „taip pat remiantis specialisto paaiškinimais darytina išvada, kad tinkamai išvedžiojus elektros instaliaciją, momentinį vandens šildytuvą prijungus prie saugiklių, būtų išvengta tokių padarinių“, yra nepagrįsta ir siurprizinė, nes byloje nebuvo tirta, ar momentinis vandens šildytuvas buvo prijungtas prie saugiklio ir to priežastys. Be to, elektros išdėstymo plane pavaizduota, kad kiekvienam elektros prietaisui yra atskiras automatinis jungiklis. Konkrečiai rozetei po kriaukle, į kurią buvo įjungtas momentinis vandens šildytuvas (rozetės žymėjimas Gr.2), yra skirtas automatinis jungiklis, kuris principinėje schemoje pažymėtas skaičiumi Nr. 7. Todėl teismo išvada, kad rozetė, į kurią buvo įjungtas momentinis vandens šildytuvas, nebuvo prijungta prie atskiro jungiklio, prieštarauja byloje esančiam priekabos elektros išdėstymo planui.

13.9. Pažymi, kad 2022 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu atsakovė prašė skirti ekspertizę gaisro priežastims nustatyti, tačiau teismas nepagrįstai atmetė tokį prašymą motyvuojant tuo, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta, nes poreikį skirti ekspertizę lemia specialių žinių poreikis, o prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, o ne operatyviam bylos išnagrinėjimui.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

14.1. Ieškovas teigia, kad sudegusią priekabą apžiūrėjęs ekspertas nurodė, jog: „Dėl kokios ar kokių priežasčių tai įvyko pagal objekto apžiūros rezultatus nustatyti negalima. Gaisro židinio vietoje labai stipriai sudegė pats momentinis vandens šildytuvas ir todėl nustatyti avarinio darbo režimo atsiradimo galimą priežastį neįmanoma“. Atsižvelgiant į aukščiau jau išdėstytą, paneigiami visiškai nepagrįsti ir nelogiški atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovas „išmokėdamas draudimo išmoką, elgėsi neapdairiai, nesiėmė priemonių nustatyti tikrąją gaisro priežastį“, neva „ieškovas net nesiaiškino gaisro priežasties, nes specialisto M. L. buvo prašoma nustatyti tik gaisro židinio vietą, bet ne konkrečią gaisro priežastį“.

14.2. Pasak ieškovo, atsakovė, būdama juridinis asmuo, verslo subjektas, atlikęs parduotos priekabos modernizavimo darbus taip ir nesugebėjo pateikti konkrečių ir vienareikšmiškų įrodymų, kad jos pačios įrengtoje priekaboje sumontavo būtent momentinį vandens šildytuvą RX001. Kadangi atsakovė negalėjo įrodyti aplinkybės, kad priekaboje buvo sumontuotas kitas nei eksperto ištirtas momentinis vandens maišytuvas, todėl nėra pagrindo vadovautis ir vertinti, kad atsakovės pateikta momentinio vandens maišytuvo naudojimo instrukcija gali būti siejama su atsakovės modernizuotos ir parduotos priekabos sumontuota įranga ir tuo labiau su konkrečia gaisro priežastimi – momentinio vandens maišytuvo avariniu darbo režimu. Taip pat nėra pagrindo vadovautis šia naudojimo instrukcija vertinant ar buvo padaryti eksploatavimo taisyklių pažeidimai.

14.3. Teigia, kad įrodinėjimo pareiga dėl netinkamo prietaiso eksploatavimo tenka pardavėjui, tačiau atsakovė, nesugebėjusi įrodyti kokį vandens maišytuvą sumontavo modernizuotoje priekaboje, negali remtis pateikta naudojimosi instrukcija, įrodinėdama netinkamo eksploatavimo aplinkybę. Atsakovė, įrengdama priekabą – pati nesilaikė naudojimo instrukcijos ir jau atlikdama priekabos įrengimą užprogramavo galimus gedimus ar net gaisro kilimą.

14.4. Vertinant aplinkybę ar vandens maišytuve buvo/galėjo būti vandens ir ar galėjo būti kokie nors vartotojo veiksmai sąlygoję gaisro kilimą – reikšmingi yra trečiojo asmens UAB „ HI-TECH ELECTRIC“ vadovo paaiškinimai. Apklaustas teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atstovas nurodė, kad priekaboje veikla buvo vykdoma tik sezono metu – nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. 15 d., pasibaigus sezonui priekaba buvo transportuota prie jo namų iki kito sezono, ne sezono metu priekaboje buvo vykdyta tik dalinė veikla – priekaboje įjungta elektros srovė, nes buvo naudojami šaldikliai šaldytiems maisto gaminiams laikyti, vanduo ne sezono metu nebuvo naudojamas, vanduo naudotas tik vasaros sezono metu. Taip pat, trečiojo asmens atstovas patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad negalima į elektros tinklą jungti maišytuvo, kai jame yra užšalusio vandens, tačiau, kaip nurodė atstovas – maišytuve vandens nebuvo, trečiojo asmens atstovas ėmėsi būtinų saugumo priemonių, t. y. 2020 m. vasario 4 d. atjungė nuo maišytuvo vandenį ir išleido vandenį iš maišytuvo. Taigi, trečiojo asmens parodymai patvirtina, kad priekaboje įrengtame maišytuve nebuvo ir negalėjo būti užšalusio vandens, todėl ir šiuo aspektu paneigta atsakovės gynybinė versija, jog galėjo būti buvo pažeistos maišytuvo naudojimo sąlygos.

14.5. Nurodo, kad atsakovės suteikta garantija galiojo įvykusio gaisro metu; gaisrinio tyrimo eksperto išvada, kad gaisro priežastis – avarinis momentinio vandens maišytuvo režimas – nėra paneigta; byloje nustatytos faktinės aplinkybės – gaisro kilimo metu priekaboje veikla nebuvo vykdoma, momentiniame vandens maišytuve nebuvo vandens – taigi, esant ramybės būsenai maišytuvas pradėjo veikti avariniu darbo režimu, dėl ko kilo gaisras; gaisro neužkardė/savo funkcijos neatliko atsakovės įrengtos elektros instaliacijos automatiniai išjungėjai – maišytuvo veikimas avariniu režimu, elektros instaliacijos automatinių išjungėjų nesuveikimas yra atsakovės parduotos priekabos gedimas (paslėptas trūkumas), todėl atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „DEPO DIY LT“ prašo teismo sprendimo dalį, susijusią su trečiuoju asmeniu, palikti nepakeistą, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo teigia, kad joks byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad sudegusiame vagonėlyje buvo sumontuotas vandens maišytuvas, pirktas iš DEPO parduotuvės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, pareikštas subrogacijos pagrindu, dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. balandžio 14 d. Objekto tyrimo išvadą NGT-2022/04/01. Atsakovė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti byloje ekspertizę, kadangi šioje byloje yra kilęs specialių žinių poreikis.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktos išvados duomenys yra svarbūs teisingam jos apeliacinio skundo išnagrinėjimui, šis dokumentas buvo sudarytas tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi kitos bylos šalys ir byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina esant pagrindui taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovės pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, ir šalys to neginčija, kad 2019 m. sausio 30 d. UAB „Fornesa“ ir UAB „HI-TECH ELECTRIC“ sudarė sutartį Nr. 2019/01-30 dėl priekabos įrengimo, jos pritaikymo maisto gaminimui ir prekybai. Sutartimi UAB „Fornesa“ įsipareigojo per 35 darbo dienas įrengti priekabą, atliktiems darbams suteikdama 12 mėnesių garantiją, o naujai montuojamai įrangai, įrangos gamintojo nustatytą garantiją. UAB „HI-TECH ELECTRIC“ nusipirko iš UAB „Fornesa“ priekabą, v/n (duomenys neskelbtini), su įranga maisto gamybai už 22597,96 Eur. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra FOR 032. Priekaba MARTZ, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., draudėjas – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2020 m. vasario 5 d. rašte Nr. 9.4-7-203(117-141) informavo draudėją, kad 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras transporto priemonėje, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančiai UAB „HI-TECH ELECTRIC“. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. UAB „HI-TECH ELECTRIC“ 2020 m. vasario 5 d. raštu pranešė draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui apie kilusį gaisrą apdraustoje priekaboje. UAB „HI-TECH ELECTRIC“ direktorius V. B. 2020 m. vasario 23 d. pateikė paaiškinimus dėl kilusio gaisro aplinkybių bei nurodė, kad pamatęs gaisrą vagonėlyje, atjungė elektros tiekimą, vagonėlyje šildymo nebuvo, dėl kilusios gaisro priežasties – momentinio vandens šildytuvo sutinka. UAB „Fornesa“ 2020 m. vasario 26 d. pateikė UAB „HI-TECH ELECTRIC“ priekabos remonto pasiūlymą, kurios kaina su PVM siekia iki 22 925,87 Eur. UAB „Gaisriniai projektai“ 2020 m. kovo 26 d. pateikė specialisto išvadą dėl kilusio gaisro tyrimo, kurioje nurodė, jog gaisro židinio vieta yra virš kriauklės, momentinio vandens šildytuvo įrengimo, vietoje, o gaisras kilo dėl momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimo. UAB „Fornesa“ 2020 m. gegužės 13 d. raštu informavo, kad PVM sąskaitoje faktūroje FOR 032 į kainą buvo įtrauktas ir sumontuotas vandens šildytuvas priekaboje v/n (duomenys neskelbtini). Iš pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad ERGO žalą įvertino 16926 Eur, o pritaikius 200 Eur išskaitą, išmokėta draudimo išmoka – 16726 Eur. Iš 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros UKMK013551 matyti, kad UAB „Fornesa“ iš UAB „DEPO DIY LT“ įsigijo vandens maišytuvo snapą Rubineta (brūkšninis kodas 4779028803721) ir vandens maišytuvą su momentiniu šildytuvu keraminėms kriauklėms (brūkšninis kodas 2770050080472). Atsakovė pateikė skaitmeninio valdymo elektrinio maišytuvo naudotojo vadovą, kurio vienas iš įspėjamųjų punktų yra, kad produktas negali būti naudojamas lauke ar kitose vietose, kur yra žemesnė nei 0 C temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2021 m. gegužės 26 d. pateikė pažymą, kad nuo 2020 m. vasario 4 d. 24 val. iki vasario 5 d. 8 val. (duomenys neskelbtini), artimiausios Vilniaus meteorologijos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), duomenimis, oro temperatūra svyravo nuo -2,1 (24 val.) iki -6,4 (8 val.). Iš 2019 m. gegužės 21 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akto Nr. 1 matyti, kad UAB „Fornesa“, priekabos identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurašė medžiagas daikto gamybai, tame tarpe ir vandens maišytuvą su momentiniu šildytuvu RX001. ERGO Insurance SE 2020 m. birželio 2 d. pateikė pretenziją UAB „Fornesa“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, žalos dydis – 16726 Eur. UAB „Fornesa“ 2020 m. liepos 20 d. raštu išreiškė nesutikimą dėl žalos atlyginimo, remdamasi tuo, kad priekaboje sumontuotas vandens šildytuvas buvo naujas ir su garantija.

Dėl ginčo esmės

24. Kaip prieš tai jau buvo nurodyta, byloje kilo ginčas dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

25. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). CK įtvirtintos šios griežtosios deliktinės atsakomybės formos: statinių savininko (valdytojo) atsakomybė (CK 6.266 straipsnis), atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis), atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), viešųjų subjektų atsakomybė (CK 6.271 straipsnis ir CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat atsakomybė už netinkamos kokybės produktus ir paslaugas (CK 6.292–6.300 straipsniai).

26. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo atgręžtinio reikalavimo teisę į priekabos pardavėją (atsakovę) savo reikalavimus grindė vadovaudamasis CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tvirtinančiomis jog pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą nuosavybės teisei pereinant pirkėjui, net jeigu tai paaiškėja vėliau, taip pat vadovaudamasis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, teigdamas, kad pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o jei dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo pirkėjui atlyginti nuostolius. Ieškovas nurodė, kad specialisto, turinčio specialių ekspertinių žinių, atliktas tyrimas ir gautos išvados leidžia pagrįstai teigti, jog apdrausto turto sunaikinimą lėmusio gaisro kilimo priežastis yra atsakovo parduoto daikto – priekabos MARTZ trūkumas (paslėptas trūkumas) – elektrinio momentinio vandens šildytuvo gedimas, todėl atsakovė/pardavėja yra atsakinga dėl padarytos žalos ir privalo ją atlyginti.

27. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. UAB Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016).

29. Taigi už daikto trūkumus pardavėjas atsako bet kuriuo atveju, garantijos laikotarpiu, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad visai pagamintai priekabai ir joje sumontuotai technikai galiojo garantija, byloje nekilo. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, pastarojo faktiniu pagrindu jis nurodė priekabos trūkumą – momentinio vandens šildytuvo avarinio darbo režimą, jo gedimą.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pardavėja UAB „Fornesa“ neišsiaiškino užsakovo UAB „HI-TECH ELECTRIC“ poreikių gamindama priekabą maisto gamybai bei pardavė netinkamos kokybės daiktą. Pažymėjo, kad gaisro kilimo dieną dar buvo nepasibaigusi gamintojo suteikta 12 mėnesių garantija darbams, o teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino, kad elektros instaliaciją išvedžiojo jos darbuotojai per daug nesiaiškindami, kokio galingumo saugiklių reikia, tiesiog įveda vienfazį ar trifazį elektros įvadą. Priekaboje buvo sumontuota visa reikiama įranga maisto gamybai: šaldytuvai, konvekcinė krosnis ir pan., todėl turėjo būti imtasi visų reikiamų priemonių užkertant kelią galimam gaisro kilimui, turint omenyje, kad priekaba bus naudojama verslo tikslams su galinga elektros įranga. Taip pat remdamasis specialisto paaiškinimais teismas darė išvadą, kad tinkamai išvedžiojus elektros instaliaciją, momentinį vandens šildytuvą prijungus prie saugiklių, būtų išvengta tokių padarinių.

31. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Aiškinant pažeistos teisės gynimą teismo tvarka kasacinio teismo pasisakyta, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020 14 punktą). Teisminio nagrinėjimo dalyką, be pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat apibrėžia ir atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės.

32. Besikreipiančio į teismą asmens pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ir tiesiogiai nustatyta proceso teisės normose. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas, ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą).

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą), teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), tačiau teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę reikalauti žalos atlygimo, ieškinio, pareikšto atsakovei, kaip daikto, kuriam galioja garantija, pardavėjai, teisiniu pagrindu nurodė minėtus civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojančius pardavėjo atsakomybę už perduoto daikto trūkumus esant garantiniam laikotarpiui, o faktiniu ieškinio pagrindu nurodydamas aplinkybes, susijusias su įvykusio gaisro priežastimi – kaip nurodė ieškovas, elektrinio momentinio vandens šildytuvo trūkumą, tačiau nenurodė koks konkretus daikto trūkumas sukėlė gaisrą. Nors ieškinyje nurodoma, kad gaisrą sukėlė momentinio vandens šildytuvo avarinis darbo režimas, nagrinėjant bylą teisme ir apklausiant ieškovo pasamdytą specialistą, kuris surašė išvadą dėl gaisro židinio ir gaisro priežasčių, buvo išsiaiškinta, kad avarinis darbo režimas yra tik elektros prietaiso būsena, į kurią pereina iš esmės visi elektros prietaisai, kai yra veikiami tam tikrų darbui neįprastų aplinkybių, ir kurią gali sukelti įvairios priežastys. Kokios buvo priežastys, t. y. koks momentinio vandens šildytuvo trūkumas sukėlė jo avarinį darbo režimą, ieškovas ieškinyje nekonkretizavo. Tačiau nepaisant to, kad toks buvo ieškinio faktinis pagrindas, skundžiame sprendime apie galimus (ne/įrodytus) momentinio vandens šildytuvo trūkumus nepasisakyta.

36. Svarbu pažymėti, kad versiją dėl galimos kitos gaisro priežasties ieškovas ėmė kelti tik 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, po to, kai buvo apklaustas ieškovo teismui pateiktą tyrimo dėl gaisro priežasties išvadą surašęs specialistas M. L., kuris nurodė, kad priežasčių, kodėl momentinis maišytuvas užsidegė, netyrė, nesiaiškino ar elektros instaliacijoje nėra jokių pakitimų, ar ji įrengta tinkamai bei nurodė savo pamąstymus, kad jei elektros instaliacija būtų buvusi tvarkinga, t. y. sudėti automatiniai saugikliai, gaisras, tikėtina, nebūtų kilęs. Tos pačios dienos teismo posėdyje atsakovė buvo įpareigota pateikti elektros grandinės priekaboje schemą. 2022 m. vasario 4 d. atsakovė pateikė teismui ne tik minėtą schemą, bet ir kitus papildomus įrodymus, 2022 m. vasario 24 d. pateikiami ieškovo papildomi įrodymai. 2022 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė pateikė teismui prašymą apklausti byloje specialiųjų žinių turintį asmenį, kaip liudytoją, o teismui tokio prašymo netenkinus, atsakovė pareiškė prašymą skirti teismo ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, kadangi byloje iškilo klausimas dėl gaisro priežasties, pasiūlė galimą eksperto kandidatūrą. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir šį atsakovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

37. Kaip matyti iš priimto skundžiamo teismo sprendimo, ieškovo ieškinį teismas tenkino visiškai kitu faktiniu pagrindu, nei ieškinyje buvo suformulavęs ieškovas – teismas sprendė, kad atsakovė, kaip pardavėja, neišsiaiškino visų užsakovo poreikių gamindama priekabą maisto gamybai, nors priekabos užsakovas (trečiasis asmuo) teismo posėdyje paaiškino, kad ko prašė, tą atsakovė įrengė, bei pardavė netinkamos kokybės daiktą. Kaip galima suprasti iš tolimesnės sprendimo motyvacijos, kaip neatitinkančia kokybės teismas laikė priekaboje įrengtą elektros instaliaciją. Teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovė nesiėmė visų reikiamų priemonių užkertant kelią galimam gaisro kilimui, nes, remiantis specialisto paaiškinimais, tinkamai išvedžiojus elektros instaliaciją, momentinį vandens šildytuvą prijungus prie saugiklių, būtų išvengta tokių padarinių. Svarbu tai, kad nors atsakovė 2022 m. vasario 24 d. pateikė į bylą elektros grandinės priekaboje schemą, teismas šio atsakovės pateikto rašytinio įrodymo nevertino ir savo sprendimą grindė tik prielaidomis ir byloje apklausto liudytojo samprotavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje, kaip teisingai teigia ir atsakovė, kilo specialių žinių poreikis, tai matyti ir iš skundžiamo sprendimo pagrindinio motyvo, kuriuo ieškinys patenkintas, kadangi teismo argumentas dėl netinkamai išvedžiotos elektros instaliacijos stokoja objektyvaus pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl nepakankamai saugios elektros instaliacijos prieštarauja atsakovės pateiktoje 2022 m. balandžio 14 d. Objekto tyrimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms.

38. Nors teismas atsisakė skirti byloje teismo ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, motyvuodamas atsakovės siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių su bylos vilkinimu susijusių atsakovės veiksmų požymių. Svarbu tai, kad 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdis atidėtas nutarus įtraukti į byla trečiuosius asmenis bei apklausti liudytoją (vieno iš esminių ieškovo įrodymų rengėją), 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdis atidėtas dėl trečiojo asmens UAB „HI-TECH ELECTRIC“ atstovo neatvykimo, 2021 m. spalio 5 d. posėdis atidėtas vėl neatvykus minėtam trečiajam asmeniui ir išsiaiškinus, kad kviečiamam liudytojui teismas šaukimą siuntė ne tuo adresu, ir, galiausiai, 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdį nutarta atidėti pareikalavus iš atsakovės bei trečiojo asmens papildomų rašytinių įrodymų. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, elektros instaliacijos versija pradėta kelti tik 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, kai buvo apklaustas liudytojas M. L., todėl anksčiau nei iki šio teismo posėdžio atsakovė neturėjo objektyvių priežasčių teikti teismui rašytinius įrodymus, susijusius su elektros instaliacija, ir prašyti apklausti specialistus, ar skirti teismo ekspertizę, nes ginantis nuo ieškinio (dėl momentinio vandens šildytuvo trūkumo) tam nebuvo pagrindo.

39. Kasacinio teismo nurodoma, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, peticijos Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.). Byloje tinkamo proceso principas reikalauja, jog teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022).

40. Svarbu tai, kad nors atsakovė teismo buvo įpareigota pateikti priekabos elektros instaliacijos schemą, 2022 m. vasario 25 d. posėdyje apeliantei iš esmės buvo užkirstas kelias apsiginti, paaiškinti elektros instaliacijos schemą, ir bandyti įrodyti, specialių žinių turinčio asmens parodymais, kad priekabą ji pardavė be trūkumų, t. y. su tinkamai išvedžiota elektros instaliacija. Nepaisant to, kad atsakovei teisme nebuvo suteikta galimybė paaiškinti su elektros instaliacija susijusių aplinkybių, teismo sprendimas tenkinti ieškinį buvo priimtas remiantis būtent šiuo faktiniu pagrindu, nors tiek ieškovo ieškinyje, tiek argumentuojant teismo posėdžiuose, buvo nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios momentinio vandens šildytuvo gedimu – daikto trūkumu. Atsižvelgus į tai, visiškai sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad priimtas teismo sprendimas iš esmės yra siurprizinis. Be to, nors atsakovė nuo ieškinio gynėsi argumentais dėl priekaboje įrengto momentinio vandens šildytuvo netinkamo eksploatavimo esant neigiamai temperatūrai, nei šie argumentai, nei argumentai, kad priekabos savininkas galimai buvo supažindintas su vandens šildytuvo naudojimo instrukcija, ką iš esmės patvirtino pats trečiojo asmens UAB „HI-TECH ELECTRIC“ atstovas savo duotais paaiškinimais 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, teismo iš viso nebuvo vertinami.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinti visi šalių argumentai, sprendimas priimtas remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios iš esmės nebuvo tinkamai ištirtos ir šalys dėl jų nepasisakė, byloje, kuri akivaizdžiai reikalauja specialių žinių, nebuvo apklaustas teismo ekspertas ar paskirta teismo ekspertizė, todėl nebuvo nustatyta objektyvi tiesa byloje, kas sąlygoja šios bylos esmės neatskleidimą.

42. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

44. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ar ieškovas ieškinį grindžia momentinio vandens šildytuvo trūkumais, ar elektros instaliacijos trūkumais, ar abejais, nepasisakė skundžiamame sprendime dėl galimų momentinio vandens šildytuvo trūkumų, nevertino atsakovės argumentų dėl momentinio vandens šildytuvo eksploatavimo aplinkybių, nesuteikė atsakovei galimybės gintis įrodinėjant elektros instaliacijos tinkamumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos kilus ginčui dėl žalos, padarytos kilus gaisrui, atlyginimo. Be to, nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turėtų apsvarstyti reikalingumą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti gaisro kilimo metu buvusį faktinį ginčo priekabos valdytoją (trečiojo asmens UAB „HI-TECH ELECTRIC“ atstovo paaiškinimai 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdyje), kadangi byloje atsakovė iš esmės siekia įrodyti, kad gaisro priežastis buvo netinkamas elektros prietaiso, t. y. momentinio vandens šildytuvo, eksploatavimas. Tuo pačiu teisme turi būti įvertinta ir atsakovės naujai pateikta 2022 m. balandžio 14 d. išvada bei sprendžiama dėl reikalingumo byloje skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti gaisro kilimo priežastis.

45. Atsižvelgus į tai, dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė