- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- 1S-434-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00055-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Vygaudas Molis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. atstovo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. priimto nutarimo Nr. 91-73 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 641 straipsniu, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pakeistas 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendis – į bausmės laiką įskaitytas 1 mėnesis.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 15 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2020 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 91-73 netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. M. atstovo advokato Vygaudo Molio skundą, nurodydamas, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, taip pat jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis laisvėje buvo laikina ir nepastovi, nors pataisos įstaigoje nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, tačiau nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, šiuo metu nuteistasis mokosi 11-oje klasėje, gyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų bei santaupų, nuteistajam priteistą civilinį ieškinį dengia artimieji. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, jog tuo metu neturėjo kito pasirinkimo. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darė finansinių lėšų stoka, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas bei greiti pinigai, todėl, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat ankstesnius teistumus, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog nuteistasis, turėdamas teismo priteistą civilinį ieškinį, pataisos įstaigoje yra išrankus darbo pobūdžiui, abejojama, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, t. y. pirmenybę teikia veiksmui, o tik po to įvertina pasekmes. Nuteistasis nepasimoko iš ankstesnės patirties, kalbėdamas apie problemų sprendimo būdus, yra linkęs rinktis vengimo strategiją, jo priimamiems sprendimams trūksta nuoseklumo, vertinimo ilgalaikėje perspektyvoje. Nors nuteistasis turi ateities planus, tačiau jie nėra konkretūs. Be to, nuteistasis vadovaujasi kai kuriais nuteistųjų subkultūros elementais. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Teismo vertinimu, M. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnuo 29 dienos), kuomet nuteistasis už dvejų sunkių nusikaltimų padarymą nuteistas 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo M. M. atstovas advokatas Vygaudas Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 91 - 73 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. M.“ ir taikyti M. M., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant probacijos tarnybos intensyvią priežiūrą.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nutartį vadovavosi Komisijos nutarimu ir kitais dokumentais, tačiau juos interpretavo vienpusiškai, nuteistojo nenaudai. Nutartyje nurodoma, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teigiama, kad tai nuteistojo elgesiui įtakos neturėjo; kad pataisos įstaigoje nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, tačiau nuteistasis išrankus darbo pobūdžiui; kad nuteistasis mokosi, gyvena iš artimųjų teikiamos finansinės pagalbos ir t. t. Pažymėtina, kad išrankumas darbo pobūdžiui neturėtų būti laikomas neigiama savybe, apibūdinančia asmenį, ypatingai tais atvejais, kai (tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje) yra galimybė pasirinkti vieną ar kelis darbo užsiėmimus, o asmens požiūris į darbą iš esmės yra teigiamas, t. y. jis darbo nevengia. Aplinkybė, kad nuteistasis mokosi (nesvarbu, kurioje klasėje), taip pat rodo jo pastangas keisti savo gyvenimo būdą, t. y. įgyti išsilavinimą, kuris perspektyvoje atveria platesnes galimybes geresnio darbo paieškai, didesniam atlyginimui, aukštesniam išsilavinimui ir profesijos įgijimui. Nutartyje nurodyta, kad nuteistajam finansiškai padeda artimieji, civilinį ieškinį dengia taip pat artimieji, tačiau teismas neanalizavo, kad tokia situacija ir yra būtent dėl to, kad nuteistasis yra pataisos įstaigoje, kurioje galimybės jam užsidirbti ir pagerinti savo finansinę padėtį, kompensuoti priteistas sumas, yra labai ribotos, lyginant su galimybėmis laisvėje.
5.2. Nesutinkama, kad nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, rinktis vengimo metodiką, jo priimamiems sprendimams trūksta nuoseklumo, vertinimo ilgalaikėje perspektyvoje, planai nekonkretūs ir t. t. Tokie teismo argumentai taip pat laikytini vienpusiškais, kadangi tame pačiame nutarime išvardinti nuteistojo elgesio pažangos požymiai: nuteistasis dalyvauja būrio ir įstaigos visuomeniniame gyvenime, mokosi, nebaustas, vieną kartą buvo skatintas (į koloniją jis atvyko 2019 m. lapkričio 22 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus); nuteistasis yra pateikęs pažyma dėl galimo jo įdarbinimo konkrečioje įmonėje konkrečioms pareigoms (vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini)); jo požiūris i darbą vertinamas teigiamai. Nutarime taip pat aprašyti procesai, žymintys nuteistojo pastangas suvaldyti impulsyvų elgesį, t. y. : nuteistasis analizuoja ir supranta savo elgęsi, jo trūkumus, sugeba kritiškai save vertinti. Jis supranta savo veiksmus ir jų priežastis, t. y. supranta savo temperamento impulsyvumą ir dėl to kylančius jo nusikalstamus veiksmus su neigiamomis pasekmėmis. Nuteistasis, nors kartais elgiasi impulsyviai, tačiau savitvardos nepraranda; nėra fiksuota smurtinių epizodų. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis sugeba atpažinti jam kylančius sunkumus, juos įvardinti; sugeba pateikti ir tinkamų problemų sprendimų pavyzdžių; teisingai vertina socialines situacijas ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų; atrodo dėmesingas kitų poreikiams. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai ir nedviprasmiškai patvirtina nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius.
5.3. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai paminėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė (52 balai) pagal OASys metodiką, tačiau teismas neįvertino tokio vertinimo ribų, žyminčių žemą ir aukštą nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad žema rizika nusikalsti laikoma, kai asmuo surenka 0-40 balų. o aukšta - kai asmuo surenka nuo 100-168 balų. Vadovaujantis šia OASys metodikos elgesio vertinimo balų sistema taip pat darytina išvada, kad nuteistojo elgesys priskirtinas prie linkstančio link žemos rizikos nusikalsti, o ne priešingai. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad savo elgesio pokyčiuose nuteistasis ženkliai progresuoja teigiama linkme, pats imasi iniciatyvos ir stengiasi save nukreipti į tinkamą/teisėtą ir prasmingą veiklą (darbą, bendruomeninę veiklą), save visapusiškai analizuoja, daro išvadas ir jau yra pasiekęs akivaizdžių, visiems pastebimų teigiamų rezultatų (savitvarda, skatinimas už gerą elgesį kolonijoje).
5.4. Paminėtina, kad teismas visiškai neanalizavo nuteistojo šeimyninės padėties ir jo elgesio pokyčių motyvacijos šiuo aspektu. Nutarime buvo nurodyta, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais visomis galimomis/leidžiamomis priemonėmis: skambučiais, laiškais, pasimatymais, kad nuteistasis turi sutuoktinę ir du mažamečius vaikus (gim. 2010 m. ir 2017 m.); kad nuteistojo ilgesys šeimai ir ypatingai vaikams tapo pagrindiniu motyvaciniu elementu daugiau nebenusikalsti, valdyti savo elgesį, nebesielgti impulsyviai. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai neanalizavo, nevertino, nepasisakė, nors nėra pagrindo abejoti, kad motyvacija daugiau nenusikalsti, pakeisti savo gyvenimo būdą, paremta ilgesiu šeimai, mažamečiams vaikams, yra labai gili, nepaviršutiniška ir netrumpalaikė.
5.5. Galiausiai, teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą su tiksliu adresu (duomenys neskelbtini); kad planuoja gyventi su savo žmona ir mažamečiais vaikais nuosavame būste; kad pataisos įstaigoje yra sutikimas dėl jo gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju; kad minėtu adresu yra visos galimybės taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą ir kt.
5.6. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesivadovavo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis lygtinį paleidimą: Europos taryba ne kartą yra atkreipusi valstybių narių dėmesį, skatindama kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų 20 punktu, lygtinio paleidimo galimybe turėtų būti leidžiama pasinaudoti visiems nuteistiesiems, kurie atitinka bent minimalius reikalavimus/kriterijus tokiam paleidimui. Kad nuteistasis neatitinka tokių minimalių reikalavimų, privalo pagrįsti institucijos, atsisakančios taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Lietuvos teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat nurodoma, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus. Teismo manymu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo ištaigoje.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. M. atstovo advokato Vygaudo Molio skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė. Pabrėžiama, kad ir Komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje svarstydama klausimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. M.“ priėmė vieningą sprendimą, visi komisijos nariai pasisakė prieš. Apylinkės teismo išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog M. M. koreguoja savo elgesį tinkama linkme: bausmės atlikimo metu jis dalyvauja elgesį koreguojančiose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įstaigos ir būrio organizuojamuose renginiuose, yra baigęs teisinio socialinio švietimo programą, reguliariai dalyvauja užsiėmimuose „Harmonija muzikoje ir dvasioje“, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas vieną kartą, lankosi konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į nuosavą būstą su šeima (adresu: (duomenys neskelbtini)), mokosi, pateikęs pažymą dėl galimo įdarbinimo įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, pataisos įstaigoje požiūris į darbą teigiamas, tačiau išrankus darbo pobūdžiui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
9. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje išsamiai pasisakė, kad M. M. nusikalstamam elgesiui įtaką darė finansinių lėšų stoka, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas bei greiti pinigai, todėl, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat ankstesnius teistumus, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog nuteistasis, turėdamas teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį dengia artimieji, pataisos įstaigoje yra išrankus darbo pobūdžiui, gyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų bei santaupų, nesuponuoja, jog M. M. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai integruotis į visuomenę bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys, kad nuteistojo darbinė patirtis laisvėje buvo laikina ir nepastovi (b. l. 26-27). Šie teismo motyvai pagrįsti byloje pateiktais duomenimis ir analizuojami kartu su kita bylos medžiaga, charakterizuojančia nuteistąjį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas priimdamas nutartį, duomenis interpretavo vienpusiškai, nuteistojo nenaudai, nepagrįsti.
10. Kaip nurodyta pirmosios instancijos nutartyje M. M. yra teistas už ne vieną nusikalstamą veiką, taip pat laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai jokio poveikio jo elgesiui neturėjo, nes po kurio laiko M. M. vėl nusikalto. Šie duomenys patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimų modelis, lėšų tvarkymas ir pajamos bei gyvenimo stilius ir draugai (b. l. 26-27), padeda nustatyti sritis, kurias M. M. turėtų koreguoti, siekdamas sėkmingos probacijos. Pažymima, kad M. M. teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, linkęs elgtis impulsyviai, t. y. pirmenybę teikia veiksmui, tik po to įvertina pasekmes. Teigia, kad šeimos ilgesys nulėmė apsisprendimą nebesielgti nusikalstamai bei pasimokyti iš savo klaidų. Tačiau teismas įvardija, kad M. M. turi nusimatyti konkrečius veiksmus ir pastangas siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog M. M. priklauso vidutinės rizikos grupei artimesnei apatinei ribai, negu viršutinei – 52 balai (iš kurių 25 (dvidešimt penki) balai dar galėtų būti sumažinti paties nuteistojo pastangomis. Todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu M. M. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jis praeityje padarė šešias nusikalstamas veikas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, taip pat jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jam vis tik nepavyko išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio. Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o per ilgą laiką susiformavusių neigiamų vertybių pasekmė. Darytina išvada, kad šiuo metu M. M. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas, nors M. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį vadovavosi įstatymais, suformuota teismų praktika bei nepažeidė tarptautinių nuostatų, taip priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo atstovo advokato Vygaudo Molio skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo atstovo advokato Vygaudo Molio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.