Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-799-618/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2A-799-618/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00137-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
A. U.
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-799-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00137-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2359-904/2021 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei A. U. dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. U. 8 352 Eur palūkanas, 1,2 proc. dydžio mėnesio palūkanas nuo 29 000 Eur paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki paskolos grąžinimo dienos, 10 440 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. tarp šalių sudaryta paskolos sutartis, ja ieškovė suteikė atsakovei 19 000 Eur paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. sausio 31 d., mokėti 1,3 proc. mėnesio palūkanas nuo paskolos sumos ir 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną, skaičiuojant nuo vėluojamos grąžinti pinigų sumos. 2016 m. rugpjūčio 4 d. šalys sudarė paskolos sutartį, ja ieškovė suteikė atsakovei papildomą 10 000 Eur paskolą. 2016 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartimi šalys nustatė, kad neįvykdytos pagrindinės prievolės, t. y. negrąžintos paskolos, dydis yra 29 000 Eur, atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 4 d. grąžinti ieškovei minėtą paskolą. Šalys taip pat sumažino palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį iki 1,2 proc. mėnesio palūkanų, nustatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną. Atsakovei neįvykdžius paskolos sutartimis prisiimtų prievolių, 2019 m. sausio 7 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 29 000 Eur skolos, 1 183,20 Eur palūkanų, 5 452 Eur netesybų (delspinigių) ir 94,09 Eur nuostolių išieškojimo. 2019 m. sausio 9 d. atsakovė pateikė vykdomąjį įrašą antstoliui, tačiau skola neišieškota. Ieškovė nurodo, kad prašo priteisti iš atsakovės palūkanas ir delspinigius po vykdomojo įrašo išdavimo, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d.

Atsiliepimas

2. Atsakovė A. U. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei išduotas vykdomasis raštas, todėl prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs, sutartys nutrauktos. Ieškovė gali prašyti taikyti atsakovei atsakomybę, įtvirtintą civilinio proceso normose, tačiau procesinių palūkanų priteisti neprašo. Be to, tarp šalių nebuvo susitarimo, kad palūkanos ir delspinigiai bus skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo. Tuo atveju, jeigu teismas ieškinį tenkintų, prašo sumažinti delspinigius iki 0,02 proc., o palūkanas iki 5 proc. metinių palūkanų. Pažymi, kad yra įvykdžiusi dalį prievolės pagal paskolos sutartis – sumokėjo ieškovei palūkanas laikotarpį nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės A. Š. ieškinį tenkino iš dalies:

3.1. Priteisė iš atsakovės A. U. 2 972 Eur palūkanas, 1 044 Eur delspinigius ir 152 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Š.

3.2. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, o paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Taigi, mokėjimo (pelno) palūkanos yra apskaičiuotos iki 2019 m. sausio 9 d. ir įtrauktos į notaro išduotą vykdomąjį įrašą, paskolos grąžinimo terminas suėjęs ir ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanų iš atsakovės daugiau reikalauti negali. Be to, ieškovė, paskolindama pinigus atsakovei iki konkretaus termino (2016 m. rugsėjo 4 d.), skolos grąžinimo laiku atveju galėjo tikėtis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas būtent iki 2016 m. rugsėjo 4 d.

4.2. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Šalys sutartyje aptarė tik mokėjimo (pelno) palūkanas ir delspinigius, o kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas nebuvo nustatytas. Kai kompensuojamosios palūkanos nenustatytos sutartyje, taikomos CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 29 000 Eur negrąžintos paskolos sumos nuo 2019 m. sausio 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.), t. y. 2 972 Eur (už 2 metų ir 18 d. laikotarpį).

4.3. Teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 1,2 proc. dydžio mėnesio palūkanų, skaičiuojamų nuo 29 000 Eur paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki paskolos grąžinimo dienos priteisimo yra reikalavimas dėl negautų pajamų už laikotarpį po sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos priteisimo. Atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi ieškovei nutraukus sutartį. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtus nuostolius dėl laiku negrąžintos paskolos. Ieškovė galėtų tikėtis įstatymu įtvirtintų 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau ieškinyje tokio reikalavimo nepateikė.

4.4. Teismas konstatavo, kad 2015 m. liepos 31 d. sutarties 3 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų ir turi būti mažinami. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskolos sutartį sudarė du fiziniai asmenys, byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė verstųsi veikla, susijusia su finansais, paskolų teikimu ir siektų gauti iš to finansinės naudos. Paskolos sutartys sudarytos pakankamai neilgam (13 mėn.) laikotarpiui. Atsakovė šiuo metu gauna gana nedideles pajamas (apie 493 Eur per mėnesį „į rankas“). Paskolos sutartyje nustatyti 0,2 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną sudaro 58 Eur per dieną. Atsižvelgiant į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, delspinigiai mažinami iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir ieškovei priteistina 1 044 Eur delspinigių (29 000 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė A. U. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti pelno palūkanas. Šiuo atveju dėl skolos išieškojimo pagal šalių sudarytas sutartis yra išduotas 2019 m. sausio 7 d. vykdomasis įrašas, todėl darytina išvada, kad prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs, sutartys nutrauktos (pasibaigusios). Tai reiškia, kad atsakovei gali būti taikoma atsakomybė, numatyta civilinio proceso normose nustatyta, tačiau ieškovė procesinių palūkanų priteisti neprašė.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartyse nenustatyta galimybė skaičiuoti palūkanas ir delspinigius iki visiško sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos konstatavo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos nepriteistinos, kadangi paskolos sutartys yra nutrauktos, tačiau nutarė priteisti delspinigius. Tai leidžia daryti išvada, kad iki skolos grąžinimo iš atsakovės nuolat bus priteisiami delspinigiai. Be to, teismui nusprendus iš atsakovės priteisti ir palūkanas ir delspinigius, pastarieji turėtų būti įskaityti į nuostolius.

Atsiliepimas

6. Ieškovė A. Š. atsiliepimu į atsakovės A. U. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievoles įvykdymo temimo praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kai kompensuojamosios palūkanos nenustatytos sutartyje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 29 000 Eur negrąžintos paskolos sumos nuo 2019 m. sausio 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.), t. y. 2 972 Eur.

6.2. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti netesybas. Atsakovės teiginys, kad teismui nusprendus iš atsakovės priteisti ir palūkanas, ir delspinigius, pastarieji turėtų būti įskaityti į nuostolius ir dėl to nepriteistini, nepagrįstas. Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo atlyginti nuostolius, todėl nesant tokio reikalavimo netesybos, įskaitant delspinigius, negali būti įskaitytos į nuostolius.

6.3. Priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju teismo sprendimu išspręstas klausimas dėl delspinigių priteisimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškovė nebeturi teisės reikalauti šių delspinigių. Ieškovė gali tikėtis tik įstatyme nustatytų 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, tačiau tokio reikalavimo nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl palūkanų priteisimo

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 2 972 Eur palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 29 000 Eur negrąžintos paskolos sumos nuo 2019 m. sausio 10 d. (vykdomojo įrašo išdavimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.).

11. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs, sutartys nutrauktos (pasibaigusios), todėl atsakovei gali būti taikoma atsakomybė, numatyta civilinio proceso normose nustatyta, tačiau ieškovė procesinių palūkanų priteisti neprašė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018)

13. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

14. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. sutartimis ieškovei suteikė atsakovei 29 000 Eur paskolą, tačiau atsakovė minėtos paskolos ieškovei nustatytu terminu negrąžino, todėl atsakovė laikytina pažeidusia prievolę. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1,2 proc. dydžio mėnesio palūkanas nuo 29 000 Eur paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki paskolos grąžinimo dienos. 2016 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties 3 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 1,2 proc. mėnesines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašomos priteisti 1,2 proc. mėnesinės palūkanos, numatytos Sutarties 3 punktu, yra laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis ir gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, todėl pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog paskolos grąžinimo terminas suėjęs, o mokėjimo (pelno) palūkanos yra įtrauktos į notaro išduotą vykdomąjį įrašą, ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanų iš atsakovės daugiau reikalauti negali. Vis dėlto, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

17. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

18. Taigi, atsakovės prievolė mokėti ieškovei kompensuojamąsias palūkanas už prievolės grąžinti paskolą 2016 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartyje nustatytu terminu pažeidimą, yra įtvirtinta įstatyme.

19. Apeliantė nurodo, jog ieškovė šiuo atveju neprašė priteisti procesinių palūkanų. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje r. 3K-3-282-686/2015).

20. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalyką, be kitų reikalavimų, sudarė palūkanų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki paskolos grąžinimo dienos priteisimas. Aplinkybė, jog šiuo atveju ieškovė netinkamai nurodė minėto reikalavimo teisinį pagrindą, t. y. savo reikalavimą grindė 2016 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties 3 punktu, o ne CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nesudaro pagrindo jos reikalavimo atmesti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai nustatė, kad ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d. (vykdomojo įrašo išdavimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.), ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 972 Eur palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 29 000 Eur negrąžintos paskolos sumos nuo 2019 m. sausio 10 d. (vykdomojo įrašo išdavimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.).

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl delspinigių priteisimo

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 1 044 Eur delspinigių, t. y. 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (29 000 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

23. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė delspinigius, kadangi pastarieji turėjo būtų įskaityti į nuostolius, t. y. palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

24. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

25. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievoliųįvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtųįrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

26. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovė šalių susitartu terminu – 2016 m. rugsėjo 4 d., prievolės grąžinti paskolą neįvykdė, todėl nuo šios dienos ieškovei atsirado teisė reikalauti šalių sulygtų delspinigių.

27. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

28. Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d. (vykdomojo įrašo išdavimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.), t. y. už tą patį laikotarpį, todėl atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad netesybos (1 044 Eur) turi būti įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (2 972 Eur).

30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius, tinkamai nesivadovavo teismų praktika, nustatančia delspinigių (netesybų) ir kompensuojamųjų palūkanų, kaip nuostolių, santykio, dėl to nepagrįstai neįskaitė ieškovės prašomų priteisti delspinigių į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jos ieškinio reikalavimų dalimi, atlyginimą.

34. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 423 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistina 16 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 115,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 90 Eur. Patenkinus 26 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 23,40 Eur (90 Eur x 26 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 74 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 111 Eur (150 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

39. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 87,60 Eur (111 Eur – 23,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės A. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. U. 2 972 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus) palūkanų ir 115,68 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Š. .

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės A. U. 87,60 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei A. Š.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė