Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-265-603/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2A-265-603/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36834-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas: S. J.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-265-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36834-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.3.; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, užsienio bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovės 5 000 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad:

1.1 2017 metų kovo mėnesį Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis ieškovo suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-742-906/2017, neatsižvelgė į bylą pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas dėl jo sveikatos būklės negali būti laikomas areštinėje, sąmoningai nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos medžiagos, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės, reikalavo atsisakyti susipažinti su byla, patalpino ieškovą į areštinę, žinodamas, kad ieškovas negali būti laikomas areštinėje. Pirmos instancijos teismo teisėjui atsisakius prijungti prie bylos ieškovo pateiktus dokumentus, ieškovo pateikti skundai apeliacine tvarka buvo išnagrinėti byloje nesant reikalingų medicininių dokumentų;

1.2. ieškovui esant areštinėje, medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę. Suėmimo metu ieškovas laikotarpiu nuo 2017 metų kovo mėnesio iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje buvo nustatyta netinkama diagnozė ir paskirtas netinkamas gydymas – per didelė dozė vaistų nuo kraujospūdžio. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovas sirgo inkstų liga. Netinkamas ieškovo gydymas tęsėsi ir vėlesniu laikotarpiu, jam esant Vilniaus pataisos namuose. Kadangi kelis kartus buvo atsisakyta kviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą, ieškovo inkstai nustojo veikti ir jis tapo neįgaliu, netekdamas 85 procentų darbingumo;

1.3. dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, negali normaliai gyventi. Jo atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais ieškovas buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo sveikata ir reputacija. Visą suėmimo ir bausmės atėmimo laiką jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, kas reiškia, kad valstybės institucijos ir įgalioti pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Atsiliepimas

3. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinio netenkini. Atsiliepime nurodo, kad:

2.1. ieškovo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina neteisėtų teismo veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti valstybės civilinės atsakomybės;

2.2. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad suėmimo metu (2017 metais) jam dėl sveikatos būklės negalėjo būti skirtas suėmimas, nenurodė, kokia konkrečia teismo nutartimi ieškovui buvo skirtas suėmimas, koks yra jo pagrindas;

2.3. ieškovas neturtinės žalos atsiradimą sieja su netinkamai jam teiktomis medicinos paslaugomis suėmimo metu, todėl tarp paskyrusio suėmimą teismo veiksmų ir ieškovo galimai patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

2. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujantis Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) atsiliepime prašė taikyti ieškinio reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą arba ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. ieškovas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 metais jis negalėjo būti laikomas areštinėje dėl sveikatos būklės, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje medicinos pagalba ieškovui buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę;

3.2. ieškovo skundas dėl jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje sąlygų, kuriame jis įrodinėjo, kad 2017 metais Klaipėdos apskrities VPK areštinėje jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, o medicininė pagalba teikta netinkamais vaistais, buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, ieškovo skundą sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 atmetė kaip nepagrįstą. Be kita ko, teismas administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 konstatavo, kad iš 2017 m. gruodžio 16 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo bei 2017 m. gruodžio 15 d. Paciento terapinės būklės apžiūros lapo matyti, kad ieškovas ginčo laikotarpiu galėjo būti laikomas areštinėje;

3.3. ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 26 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo už atsakovės atstovų veiksmus, atliktus iki 2017 m. gruodžio 26 d.

3. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Remiasi tokiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. ieškovas į teismą kreipėsi suėjus 3 metų ieškinio senaties terminui. Ieškinyje nurodo, kad jo teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą buvo pažeista 2017 m. birželio 22 d. atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taigi ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. birželio 22 d., kai tuo tarpu ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gruodžio 26 d.;

4.2. ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas periodiškai nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 29 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 14 d.; nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 25 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d; nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d. Pagal turimus medicininius dokumentus, ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje du kartus buvo konsultuotas ir tris kartus gydėsi stacionariai. Nėra aišku, kokia žala ieškovui padaryta, o ieškovas remiasi tik deklaratyviomis ir abstrakčiomis aplinkybėmis;

4.3. Iš medicininiuose dokumentuose esančių duomenų nenustatyta, jog ieškovui būtų pablogėjusi sveikata dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų kaltės. Ieškovas su skirtu gydymu sutiko. Tyrimų bei gydymo planas jam buvo išaiškintas, buvo aptarti alternatyvūs gydymo metodai. Be to, ieškovas yra pats atsisakęs gydymo ar paskirtų medikamentų. Konkretaus asmens sveikatos būklė priklauso nuo bendros paciento organizmo būklės, individualių savybių, žalingų įpročių ir panašiai, o ne tik nuo medicinos personalo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Atsiliepimas

4. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad:

5.1. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies imperatyvi norma nustato privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją – paciento kreipimąsi su rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis laikėsi šios privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos;

Šalies argumentai

5.2. ieškovas, teigdamas, kad kelis kartus buvo atsisakyta iškviesti jam greitąją medicininę pagalbą, dėl ko nustojo veikti jo inkstai, nenurodė tikslių aplinkybių, kada, jo manymu, jam buvo reikalinga skubi medicininė pagalba ir kokie asmenys (Vilniaus pataisos namų pareigūnai ir/arba darbuotojai ar kiti asmenys) atsisakė kviesti greitąją pagalbą, taip pat nenurodė nei įvykių datų, nei kitų svarbių aplinkybių. Ieškovas Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., tranzitu vykdamas į kitą įstaigą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per tokį itin trumpą laikotarpį Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais arba neveikimu būtų padaryta žala jo sveikatai. Be to, ieškovas, teigdamas, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis neteko 85 procentų darbingumo, nenurodo, kur ir kada buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, nepateikia darbingumo lygio pažymos ir/arba kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių netektą darbingumą.

5.3. Vilniaus pataisos namų administracija ir darbuotojai veikė pagal įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, kurių nesant negalima civilinė atsakomybė negalima.

Atsiliepimas

5. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį arba ieškinį atmesti. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:

6.1. ieškovo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 metų. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 69-1353 dėl ieškovo konvojavimo matyti, kad ieškovas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo dienos buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m. spalio 4 d., konvojuotas 5 kartus, t. y. 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 26 d., 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, nebuvo pateikti jokie duomenys apie ieškovo sveikatos būklę ir duomenys apie tai, kad ieškovas negalėtų atlikti teismo nutartimi paskirto suėmimo. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas;

6.2. bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys gydytojai ir medicinos specialistai turėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – Sveikatos apsaugos ministras) patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikė teisę jiems verstis medicinos praktika, o kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovavosi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys darbuotojai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o abstraktūs ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Gydytojas vaistus skiria tik įvertinęs paciento sveikatos būklę, tuo metu esamus jo sveikatos sutrikimus ir atsižvelgęs į nustatytos ligos gydymo algoritmo rekomendacijas. Gydantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę, sprendžia, kokius tyrimus, gydymą, maitinimą reikia skirti pacientui. Šiuos sprendimus gydytojas priima tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimus;

6.3. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ieškovui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo kokybiškos ir teikiamos laiku. Ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos ne tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbančių medikų, esant poreikiui, ieškovui nedelsiant buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Iš resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 19 d. pažymos Nr. 61-174 priedo – 2017 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 17/01-866 „Dėl prašymo“, skirto ieškovui, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. ieškovui 4 kartus kviesta greitoji medicinos pagalba, iš jų 3 kartus jis buvo konvojuotas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Taigi į ieškovui reikalingą sveikatos priežiūros paslaugų poreikį buvo reaguojama nedelsiant ir efektyviai. Aplinkybę, kad ieškovas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtina ir paties ieškovo 2017 m. gegužės 29 d. prašymas Nr. 71/04-3506, kuriame ieškovas, be kita ko, nurodo, kad yra nuoširdžiai dėkingas už pastarųjų vizitų pas įstaigos medikus metu suteiktą pagalbą. Ieškovas nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje nenurodė, kad kokia nors galimai kilusi žala jo sveikatai būtų kilusi būtent dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų;

6.4. Ieškovo reikalavimams turėtų būti taikytinas ieškinio senaties terminas, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi.

6. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų. Iš ieškinio turinio yra neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėti veiksmais – koks gydymas, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių suteiktas netinkamai, kokie įrodymai tai patvirtina ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu sprendė:

1) bylos dalį dėl ieškovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti;

2) bylos dalį dėl ieškovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą;

3) kitą ieškinio dalį atmesti.

8. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK teismas konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas, t. y. yra priimtas įsiteisėjęs teismo (procesinis) sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad reikalavimai atsakovei atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK reiškiami remiantis argumentais, jog ieškovui būnant Klaipėdos apskrities VPK, medicininė pagalba buvo teikiama netinkamais vaistais, nekvalifikuotos slaugytojos, šios įstaigos pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę, o įstaigos vadovybė nenagrinėjo ieškovo skundų dėl jam netinkamai teikiamos medicininės pagalbos. Remdamasis Lietuvos teismų informacines sistema LITEKO teismas nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 vertino ieškovo teiginius dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų nesuteikiant reikiamos medicininės pagalbos, teiktų medicininių paslaugų kokybę ir pareiškėjo S. J. skundo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkino. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamo reikalavimo Lietuvos Respublikai atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK ir jau išnagrinėtos administracinės bylos dalykas ir pagrindas sutampa, o tokios išvados nepaneigia nei prašomas priteisti kitas neturtinės žalos dydis, nei tai, kad reikalavimas reiškiamas ne tik Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, bet ir kitoms institucijoms.

9. Teismas sprendė ieškinio reikalavimus atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams palikti nenagrinėtus. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra susiję su galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ieškovui ir jų kokybe, o tuo pačiu ir ieškovo, kaip paciento, teisių galimu pažeidimu. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio ginčus pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 8 punktas), o Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Nustatė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog laikydamasis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl šių reikalavimų kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, todėl ieškovo reikalavimus šioje dalyje paliko nenagrinėtus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Teisingumo ministerijai teismas vertino, kad ieškovas nepagrindė, jog dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Nurodė, kad iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyti baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmuose jokie teisės pažeidimai, nors ieškovas aktyviai naudojosi tiek savo procesine teise skųsti teisėjo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismui, tiek teikti neprocesinio pobūdžio skundus įvairioms institucijoms dėl to paties teisėjo veiksmų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs ieškovo skundus dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, vertino ir ieškovo teiginius dėl jo sveikatos būklės, sąlygojančios negalimumą laikyti jį suimtą, tačiau skundų netenkino. Pažymėjo, kad teisėjo veiksmų neteisėtumo nenustatė ir Klaipėdos apylinkės teismo administracinę priežiūrą atliekantis Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas.

11. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog bylą nagrinėjantis teisėjas neleido ieškovui susipažinti su byla, nurodydamas, jog baudžiamosios bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovas periodiškai susipažindavo su bylos medžiaga. Pažymėjo, kad taip pat nėra aišku, kaip nurodyta aplinkybė gali būti susijusi su ieškovo sveikatos pablogėjimu. Atmetė ir ieškovo teiginius, jog esą teisėjas siekė pabloginti ieškovo sveikatos būklę kaip deklaratyvius. Nurodė, kad tokie teiginiai nepagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga, o teisėjas, sužinojęs, kad ieškovas yra paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nurodė suėmimo įstaigai užtikrinti ieškovo dalyvavimą nagrinėjant bylą nuotoliniu būdu, tačiau ieškovas dalyvauti byloje nuotoliniu būdu atsisakė ir pats siekė būti konvojuojamas ilgus atstumus.

12. Teismas pritarė atsakovei atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovės argumentui, kad ieškovo pateiktame ekspertizės akte yra padaryta išvada dėl jo galimybių atlikti laisvės atėmimo bausmę būtent 2020 metais, o ne 2017 metais. Pažymėjo, kad ekspertizės akto duomenimis, analizuota ieškovo sveikatos būklė 2019 metais, o padaryta išvada, kad patologinis procesas galėjo prasidėti anksčiau yra itin abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas yra susijęs su baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmais sprendžiant ieškovui skirtinos kardomosios priemonės klausimą.

III. Apeliacinio skundo, prašymo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantas (ieškovas) S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. byloje pateikti visi neįgalumą pagrindžiantys įrodymai, todėl teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nepateiktos nustatyto darbingumo bei neįgalumo lygio pažymos ir kiti medicininiai dokumentai. Taip pat ieškovo neįgalumą patvirtinantys dokumentai buvo išsiųsti proceso šalims, o šalys neneigė, jog nesusipažino su šiais dokumentais. Taigi pagrindiniai dokumentai arba buvo sąmoningai išimti iš bylos arba neaiškiu būdu dingo iš bylos teisme ir nebuvo nagrinėjami. Be to, Vilniaus pataisos namai sunaikino ligos istoriją, jos sąmoningai prieš posėdį nepateikdavo ieškovui ir teismui, nurodydami, kad pareikalavus, bus pateikta teismui. Todėl teismo sprendimas buvo priimtas nepagrįstai ir neobjektyviai, neištyrus visų byloje esančių įrodymų bei neteisingai, pažeidžiant ieškovo teises į teisingą bylos išnagrinėjimą;

14.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasi formaliais pagrindais ir iškraipydamas objektyvią tiesą netenkino ieškinio dėl žalos atlyginimo iš Teisingumo ministerijos. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ją nagrinėjęs teisėjas sąmoningai vengė priimti procesinius sprendimus dėl medicininės pagalbos suteikimo, nurodydamas kreiptis į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuomet ieškovas buvo Klaipėdos areštinėje, vertė duoti teisme parodymus, kuomet ieškovas į teismą buvo pristatytas su specialiai įvestu kateteriu, neleisdavo naudotis procesinėmis teisėmis. Teismas išvadas padarė tik iš dokumentų, kuriuose nurodyta, kad ieškovas gali būti laikomas areštinėje, tokiu būdu užstodamas savo kolegą. Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų apie teisėjo priimtus procesinius sprendimus, ligos istorijų ir pateikiamų prašymų kopijų, kurie pagrindžia padarytą žalą sveikatai. Be to, iš teisėjos elgesio teismo posėdžio metu buvo akivaizdžiai matyti, jog bylą nagrinėjanti teisėja nenorėjo girdėti duodamų ieškovo parodymų teisme;

14.3. teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas nebuvo sprendžiamas ikiteismine tvarka. Skundai ir prašymai dėl žalos atlyginimo buvo teikiami visoms atsakovais nurodytoms įstaigoms, tačiau prašymai priimami ir registruojami vienu egzemplioriumi, o ieškovo teisė gauti antrą egzempliorių suvaržyta. Todėl prieš darydamas išvadas teismas turėjo pareigą įsitikinti įstaigose nustatyta tvarka. Atsakiusių į skundus įstaigų dokumentuose buvo nurodoma kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą, dokumentai prijungti prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neišsamiai tyrė įrodymus, juos nagrinėjo pasirinktinai ir priėmė neobjektyvų sprendimą;

14.4. skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog ginčas su atsakovą atstovaujančia Klaipėdos apskrities VPK buvo išnagrinėta 2018 metais Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Skundas buvo teikiamas ne dėl tų pačių aplinkybių, skiriasi prašoma priteisti suma, be to, apie nepagydomas ligas sužinojo 2019 metais, o ne 2018 metais, todėl kreipdamasis į teismą 2018 metais negalėjo nurodyti ir nenurodinėjo apie ligas, kurios nustatytos 2019 metais. Teismo sprendime nurodyti argumentai pagrindžia aplinkybę, jog medicininiai dokumentai buvo sąmoningai išimti iš bylos. Be to, reikalavimas reiškiamas solidariems skolininkams, kai tuo tarpu nagrinėjant teismo nurodomą skundą administraciniame teisme, buvo įrodinėjami neteisėti veiksmai dėl Klaipėdos apskrities VPK areštinėje netaikyto tinkamo gydymo. Ieškinį bendrosios kompetencijos teismui reiškia ne kaip pacientas, o kaip suimtasis bei nuteistasis asmuo;

14.5. bylą nagrinėjusi teisėja neatsižvelgdama į ieškovo nuomonę trečiaisiais asmenimis įtraukė draudimo bendroves, kurios byloje pateikė pozicijas, jog atlygins žalą, jei tokia bus priteista. Draudimo bendrovės pateikė prašymus kreiptis į teisėjų kolegiją dėl teismingumo nustatymo tikslu užvilkinti procesą. Nuo Specialiosios teisėjų kolegijos buvo nuslėpta apygardos administraciniame teisme priimta nutartis teismingumo klausimu. Gavusi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį teisėja, priimdama procesinį sprendimą, ja nesivadovavo, kadangi priėmė prieštaraujantį sprendimą dalyje dėl bylos teismingumo apygardos teismui. Nei Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nei Klaipėdos apskrities VPK nebuvo pacientu, o ieškiniu reiškiamas reikalavimus dėl netaikyto gydymo ir netinkamų pareigūnų ir teisėjo veiksmų, lėmusių ligų atsiradimą. Kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigos, tarp jų ir Vilniaus pataisos namai, nesiėmė veiksmų dėl gydymo, taikomo remiantis Bausmių vykdymo kodeksu ir Suėmimo vykdymo įstatymu, kadangi iki sveikata buvo sužalota kardomojo kalinimo, pataisos įstaigose ir teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio dėl Vilniaus pataisos namams pareikštų reikalavimų.

14. Apeliantas pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prie apeliacinio skundo prijungimo ir bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog rengdamas apeliacinį skundą kreipėsi į atsakovus su paklausimais, prašydamas atsakyti, kokį teisinį statusą ieškovas turėjo būdamas Klaipėdos VPK areštinėje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pateikęs apeliacinį skundą gavo Klaipėdos VPK 2021 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 30-S-12820, patvirtinantį, jog nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos VPK areštinėje buvo laikomas kaip suimtasis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis. Kadangi ieškinyje įrodinėjamas pareigūnų neveikimas ir būtinosios medicininės pagalbos neteikimas, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Teikiama taip pat prijungimui medicininė pažyma Nr. 027, pagrindžianti blogėjančią sveikatos būklę bei aplinkybę, jog proceso šalys bylą vilkina siekdamos mirties ir atsakomybės panaikinimo. Kadangi byloje nebuvo išspręstos visos reikšmingos aplinkybės, apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymų nuostatas, civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

15. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, o skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais remiantis ieškinio reikalavimas Laisvės atėmimo vietų ligoninei paliktas nenagrinėtu. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo nėra pakankama nustatyti, jog atsakovės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai (ne) veikė, bet būtina nustatyti priežastinė ryšį tarp (ne) veikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo, kurio apeliantas nepagrindė ir neįrodė.

16. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

17.1. apeliantas klaidingai suvokia ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą. Tokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra nėra suprantama kaip skundų teikimas atsakovei, o tokio pobūdžio bylose ikiteisminė institucija yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Apeliantas, ne kartą nurodęs, jog turi teisinį išsilavinimą bei atstovaujamas advokato neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti savo teises, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buvo laikomasis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos;

17.2. teigdamas, jog išnagrinėjęs ieškinį teismas buvo šališkas, apeliantas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių argumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo šališkumas. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą, nereiškė jokių nušalinimų teismui, o subjektyvus ieškovo aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas neteisingas.

17. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nenustatyti teismo šališkumą leidžiantys konstatuoti požymiai, o vien ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas.

18. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:

20.1. apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog pagrindiniai jo pateikti įrodymai byloje neaiškiu būdu buvo arba yra sąmoningai išimti iš bylos arba dingo iš bylos teisme. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo nurodomais medicininiais dokumentais, įskaitant ir darbingumo lygio pažymą. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog apelianto sveikatos pablogėjimas susijęs su baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjos veiksmais sprendžiant apeliantui skirtinos kardomosios priemonės klausimą;

20.2. apeliantas nepateikė įsiteisėjusių procesinių dokumentų, kuriuose būtų konstatuoti apelianto atžvilgiu atlikti neteisėti teisėjo veiksmai, todėl pritartina teismo išvadoms, jog apeliantas nepagrindė vienos iš deliktinės atsakomybės - neteisėtų veiksmų – egzistavimo;

20.3. apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų dokumentų ir tik formaliais pagrindais, pritaikydamas baudžiamosios bylos naudingą medžiagą, apgynė savo kolegą, yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, o juos paneigia baudžiamosios bylos duomenys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nenustačius teisėjo neteisėtų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Taip pat ieškovas nepritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalims, kuriomis ieškovo reikalavimas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK nutrauktas 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų, paliktas nenagrinėtu.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

24. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovas sulaikytas, 2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi ieškovui paskirtas kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki bylos perdavimo teismui. Bylą perdavus nagrinėti teisme, teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. (baudžiamosios bylos t. XV, b. l. 173–184). Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje, ieškovas prašė suėmimo termino nepratęsti, be kita ko, teigė, kad jo sveikata yra pablogėjusi, reikia vykti konsultuotis pas gydytojus, teikė į bylą išrašą iš asmens sveikatos istorijos, 2017 m. gegužės 5 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, 2017 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (baudž. b. t. XV, b. l. 165–168). Iš 2017 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašų turinio matyti, kad ieškovas skundžiasi dažnu šlapinimusi, skausmais apatinėje dalyje ir kt., nurodo, kad negauna gydymo įkalinimo įstaigoje (minėti duomenys nurodyti anamnezėje, nurodoma, kad objektyvi būklė – sonoskopiškai stazės inkstuose nėra, rekomendacijos – konkrečių vaistų vartojimas).

25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje, paskirtos teisiamųjų posėdžių datos, teismas nutarė ieškovą etapuoti į paskirtus teismo posėdžius (baudž. b. t. XV, b. l. 186–197).

26. Nustatyta, kad ieškovas pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo pratęstas jo suėmimo terminas (baudž. b. t. XVI, b. l. 14–20). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovo skundas atmestas, nurodant, jog pagal medicininius duomenis kaltinamasis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje skiriant gydymą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginį, jog nėra galimybės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje taikyti tinkamą gydymą (baudž. b. t. XVI, b. l. 31–45 l.).

27. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą užtikrinti jo teisę į medicinos pagalbą, be kita ko nurodydamas, kad ieškovas negalėjo tęsti gydymo ligoninėje, nes teismas nustatė netinkamą susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga laiką (baudž. b. t. XVI, b. l. 110–112). Nustatyta, jog ieškovas tą pačią dieną bylą nagrinėjančio teisėjo raštu buvo informuotas apie tai, kad teisę gauti medicinos pagalbą turi užtikrinti kardomojo kalinimo įstaiga (Šiaulių tardymo izoliatorius); taip pat pažymėjo, kad teismas negavo duomenų apie negalėjimą ieškovą etapuoti, ir nurodė, kad jei bus pateikti tokie duomenys, klausimas bus sprendžiamas teisiamojo posėdžio metu (baudž. b. t. XVI, b. l. 113).

Žemesnės instancijos teismas

28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo teiktas 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, kuris taip pat buvo grindžiamas ir ieškovo teisės į gydymą pažeidimu, netenkintas.

29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, taip pat siekdamas užkirsti kelią galimu piktnaudžiavimu skubia medicinos pagalba, sprendė, kad ieškovo teisė į sveikatos priežiūrą bus geriau užtikrinta jam esant kardomojo kalinimo vietoje (ten dirbančių medikų), todėl nutarė atšaukti ieškovo etapavimą, o jo dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose užtikrinti vaizdo konferencijos būdu (baudž. b. t. XVII, b. l. 31–32). Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme, 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisiamasis posėdis nutrūko, nes kaltinamasis pasiskundė sveikatos sutrikimais, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ieškovas buvo išvežtas tyrimams į ligoninę, kur nenustatyta jo sveikatos sutrikimų, trukdančių dalyvauti teismo posėdyje. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu ieškovas vėl prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, be to, medikai kviesti į areštinę, medikų pažymų, patvirtinančių, kad ieškovas negali dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, negauta. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, norėtų dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai, nuvykęs į teismo patalpas (baudžiamosios bylos XVII t., 61 l.).

30. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Teisėjų tarybai skundą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmų, kurį Teisėjų taryba pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, atliekančiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą (baudž. b. t. XVII, b. l. 171). Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas 2017 m. spalio 20 d. rašte ieškovui nurodė, kad pažeidimų, galinčių būti baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo administracinės veiklos priežiūros objektu, nenustatyta (baudž. b. t. XVIII, b. l. 125–129).

31. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta trims mėnesiams (baudž. b. t. XVIII, b. l. 47–58). Ieškovas teikė skundą dėl šios nutarties, kuris apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmestas (baudž. b. t. XVIII, b. l. 79–82, 107-119). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams (baudž. b. t. XX, b. l. 137–153).

32. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2018 m. kovo 13 d. pateikė prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, be kita ko remdamasis ir sveikatos būkle dėl 44 vykimų į ligoninę, priešinsultinę būseną dėl jau 60 konvojavimo, suėmimo pratęsimo išskirtinai formaliais pagrindais (baudž. b. t. XX, b. l. 181). Prašymas paliktas nenagrinėtu, nurodant, jog pataisos namai yra terminuoto laisvės atėmimo ir atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija, o ne suėmimo vykdymo institucija (baudž. b. t. XX, b. l. 183).

33. Bylą nagrinėjantis teismas informuotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. balandžio 26 d. raštu, jog ieškovas 2017 m. balandžio 27 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (baudž. b. t. XXI. b. l. 65). Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija įpareigota užtikrinti ieškovo dalyvavimą nuosprendžio paskelbime vaizdo konferencijos būdu (baudž. b. t. XXI, b. l. 67). Ieškovas nuosprendžio paskelbime dalyvauti nuotoliniu būdu atsisakė, nuosprendis paskelbtas (baudžiamosios bylos XXI t., 77 l). Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-906/2018, pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnyje nurodytas baudžiamąsias veikas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (baudž. b. t. XXI, b. l. 79–170).

Žemesnės instancijos teismas

34. Nustatyta, kad ieškovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, kurį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo sveikatos būkle ir nekokybiškai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (baudž. b. t. XXII, b. l. 44). Iš ieškovo Klaipėdos apygardos teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2017 m. kovo 25., 2017 m. gegužės 6 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo pristatytas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, 2017 m. kovo 18 d. buvo pristatytas į Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą, ieškovui esant Klaipėdos apskrities VPK, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovui 11 kartų buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (baudž. b. t. XXII, b. l. 46–76).

35. Ieškovas taip pat pateikė teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. Darbingumo lygio pažymą Nr. DL-1 Nr. 3987, iš kurios nustatyta, jog ieškovui nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, o iš medicininių dokumentų turinio matyti, kad ieškovui yra paskirtas ilgalaikis gydymas hemodializėmis dėl inkstų nepakankamumo (priedai prie civ. b.). Byloje taip pat pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 10(58)/2021 (01), kuriame, įvertinus ieškovo sveikatos būklę, nustatyta, jog ieškovas (2020 metų duomenimis) atitinka „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašo“ 29 punktą – jam nustatyta lėtinė inkstų liga su V stadijos nepakankamumu (...) todėl jam dėl ligos ekspertizės akto surašymo metu būtų per sunku atlikti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, taip pat, kad lėtinė inkstų liga patvirtinta 2019 metais, tačiau patologinis procesas galėjo prasidėti anksčiau. (duomenys iš civ. b.).

Dėl ieškovo procesinio prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

36. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė tuo, kad byloje nebuvo išspręstos visos reikšmingos aplinkybės, netinkamai taikytos įstatymų nuostatos.

37. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrindė būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas teikė ieškinį, jį tikslino, davė paaiškinimus teismo posėdžio metu, išdėstydamas savo reikalavimus ir poziciją. Taip pat nustatyta, jog procesiniuose dokumentuose savo poziciją nurodė ir atsakovai bei trečiasis asmuo, taip pat davė paaiškinimus teismo posėdyje. Taigi byloje nėra poreikio apklausti šalis žodinio proceso tvarka, o priimto sprendimo (ne)pagrįstumo klausimas, esant byloje aiškiai šalių pozicijai bei rašytiniams įrodymams, teismo vertinimu, gali būti sprendžiamas ir rašytinio proceso tvarka, teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu apeliacinės instancijos teisme laikant šalių galimybę teikti procesinius dokumentus. Dėl nurodyto apelianto prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

40. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė iš įstaigų gautus dokumentus, kuriais apeliantas grindė jam nustatytą neįgalumo aplinkybę. Teikdamas šiuo dokumentus nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra ieškovo neįgalumą patvirtinančių įrodymų. Teikdamas atskirą prašymą pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos AVPK 2021 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 30-S-12820, patvirtinantį, jog nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos VPK areštinėje buvo laikomas kaip suimtasis. Taip pat pateikė prašymą prijungti ir medicininę pažymą Nr. 027, nurodydamas, kad pastaroji pagrindžia jo blogėjančią sveikatos būklę bei aplinkybę, jog proceso šalys bylą vilkina siekdamos mirties ir atsakomybės panaikinimo.

41. CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301-333 straipsniai).

42. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

43. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai jau yra pateikti civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo priimti perteklinių įrodymų. Kartu su atskiru prašymu pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini nagrinėjant apeliacinį skundą, kadangi jie gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir jais apeliantas remiasi įrodinėdamas apeliacinio skundo argumentus.

Dėl reikalavimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

44. Apeliantas įrodinėjo neturtinę žalą, patirtą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų. Neturtinę žalą grindė tuo, jog teisėjas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į jo sveikatos būklę, baudžiamajame procese skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, kardomoji priemonė buvo tęsiama, taip pat tuo, jog sąmoningai sudarė sąlygas apelianto sveikatos būklės pablogėjimui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas nepagrindė neteisėtų baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje neteisėtumo.

45. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka, nurodydamas, jog sprendimas priimtas formaliai, neįvertinus teisėjo sąmoningo vengimo priimti procesinius sprendimus dėl medicininės pagalbos suteikimo, vertimo duoti parodymus teisme ir atsižvelgiant tik į dokumentus, kuriuose nurodyta, jog ieškovas gali būti laikomas areštinėje, tokiu būdu siekiant pateisinti teisėjo procesinius veiksmus.

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šioje normoje yra įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla būtent už žalą, sukeltą teisėjo ar teismo veiksmais civilinėse bylose. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

47. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentus dėl teisėjo procesinių veiksmų baudžiamajame procese išnagrinėjo formaliai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė teisėjo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, neteisėtų veiksmų, akcentavo, jog ieškovo nurodyti teisėjo priimti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje tiek dėl taikomos kardomosios priemonės, tiek dėl galimybės ją atlikti dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ieškovui reikiamų sveikatos paslaugų (ne)teikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, išnagrinėti įvertinus baudžiamojoje byloje priimtus procesinius teismų sprendimus. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje aptartų faktinių aplinkybių, apeliantas aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis baudžiamojoje byloje, teikė skundus aukštesnės instancijos teismui dėl skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, remdamasis ir su sveikatos būkle susijusiais argumentais, tačiau ieškovo skundai nebuvo patenkinti.

49. Apelianto teiginiai, jog teismas, vertindamas ieškovo galimybes atlikti kardomąją priemonę areštinėje, rėmėsi tik dokumentais, kuriuose padaryta išvada dėl kardomosios priemonės atlikimo areštinėje, laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad neneigiama kardomosios priemonės taikymo metu buvusi apelianto sveikatos būklė, tačiau kartu pažymėtina, kad nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti kardomosios priemonės – suėmimo, o baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas tokius rašytinius dokumentus ignoravo. Kaip jau buvo minėta, apeliantas ne kartą skundė kardomąją priemonę – suėmimą aukštesnės instancijos teismui, tačiau, priešingai nei įrodinėja apeliantas, nebuvo nustatyta, jog sveikatos būklė neleidžia atlikti paskirtos kardomosios priemonės areštinėje. Taip pat pažymėtina, jog ir apeliantas, įrodinėdamas dėl teisėjo veiksmų patirtą žalą, nepateikia jokių konkrečių įrodymų, apsiribodamas tik abstrakčiais argumentais, jog žalą pagrindžia ligos istorija ir teikti prašymai procese (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau, teismo priimti atitinkami sprendimai, pvz. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi spręsta, jog ieškovo teisė į sveikatos priežiūrą bus geriau užtikrinta jam esant kardomojo kalinimo vietoje (ten dirbančių medikų), todėl atšauktas etapavimas ir nurodyta dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose užtikrinti vaizdo konferencijos būdu, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės įpareigojimas užtikrinti dalyvavimą nuotoliniu būdu skelbiant nuosprendį, pagrindžia, jog ieškovo sveikatos būklė vertinta ne tik formaliai, kaip kad bando įrodyti apeliantas.

50. Apeliantas nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog procesiniai dokumentai buvo išimti iš bylos, kadangi byloje esantys įrodymai tokių argumentų nepatvirtina (CPK 178 straipsnis). Viena vertus, apeliantas nepagrindžia, kokie galimai buvę byloje dokumentai galėjo būti išimti iš nagrinėjamos bylos. Kita vertus, nustatyta, jog apelianto nurodomi pagrindiniai medicininiai dokumentai yra nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi ir aptarė. Pažymėtina, kad byloje nebuvo tik rašytinių įrodymų, kuriuos apeliantas teikė atskiru prašymu apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip jau buvo pasisakyta dėl prašymo priimti rašytinius įrodymus, juos apeliacinės instancijos teismas priėmė. Taigi apelianto argumentas taip pat vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovui nustatyta pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas to nepadarė – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo subjektyvi nuomonė, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, iškraipė objektyvią tiesą, nepagrįsta įrodymais, todėl negali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovo argumentų, susijusių su Klaipėdos AVPK veiksmais

52. Ieškovas, įrodinėdamas patirtą žalą dėl Klaipėdos AVPK veiksmų, padarytų būnant 2017 metais areštinėje, nurodė, kad medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, nekvalifikuotos slaugytojos, šios įstaigos pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę, o įstaigos vadovybė nenagrinėjo ieškovo skundų dėl jam netinkamai teikiamos medicininės pagalbos.

53. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, nutraukė, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Teismas nustatė, jog civilinėje byloje reikalavimas ir argumentai minėtai atsakovei yra analogiški kaip ir jau 2018 m. liepos 19 d. išnagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018, todėl esant analogiškam civilinės bylos dalykui ir pagrindui, procesas nutraukiamas.

54. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, įrodinėdamas, jog civilinėje byloje keliamas reikalavimas savo dalyku ir pagrindu nesutampa su jau išnagrinėta administracine byla, kadangi skiriasi ir prašoma priteisti suma, remiamasi 2019 m. metais nustatytomis ligomis, kurių kreipdamasis į teismą 2018 metais negaleėjo nurodyti, reikalavimas reiškimas solidariems skolininkams.

56. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

57. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą; kt.).

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus ir jau išnagrinėtoje administracinėje byloje reikštus reikalavimus, pažymi, kad ieškovas nagrinėjamu atveju įrodinėja ne tik 2017 m. Klaipėdos AVPK veiksmus, tačiau remiasi ir tuo, kad jam nustatytos ligos 2019 metais ir nagrinėjant administracinę bylą apie jas nežinojo, įrodinėja jų sąsajumą su Klaipėdos AVPK veiksmais suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi vertintina, jog nagrinėjama civilinė byla skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo išnagrinėtos administracinės bylos, dėl ko, nesutampant vienam iš elementų, nėra pagrindo konstatuoti bylų tapatumą. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nepagrįstai nutraukė civilinę bylą.

59. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog ieškovas ieškinį teikė ne kaip pacientas, o kaip suimtasis asmuo. Nors apeliantas teikia teismui Klaipėdos AVPK 2021 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 30-S-12820, kuriame nurodyta, jog nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos VPK areštinėje buvo laikomas kaip suimtasis, tačiau tokia aplinkybė nelemia vertinimo, jog civilinė atsakomybė kyla už sveikatai (gyvybei) padarytą žalą dėl pataisos įstaigoje netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

60. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2020 m. sausio 1 d., 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Tuo tarpu minėtos teisės normos redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d., 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, o pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai; pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose.

61. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama asmenų, sulaikytų policijos, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų bei pabėgėlių ir nelegalių migrantų asmens sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (1 dalis). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieškovui ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, teisinius santykius tarp gydymo paslaugas teikiančių įstaigų ir ieškovo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliavo ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Todėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aspektu apelianto argumentai, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos VPK areštinėje buvo laikomas kaip suimtasis, neturi teisinės reikšmės, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo keliami reikalavimai susiję su jo kaip paciento galimu teisių pažeidimu.

62. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, dėl sveikatai galimai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) bei jos atlyginimo per įstatyme numatytą terminą turi teisę kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Minėta norma imperatyviai įtvirtina, jog Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tokia privaloma ikiteisminė tvarka dėl žalos atlyginimo buvo numatyta ir ankstesnėse įstatymo redakcijose.

63. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka ir dėl galimo žalos sveikatai atlyginimo nesikreipė į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nors apeliantas nurodo, jog ne kartą kreipėsi su skundais ir prašymai dėl žalos atlyginimo į visas atsakovais nurodytas įstaigas, tačiau pažymėtina, kad tokie kreipimaisi nėra laikytini privalomos ikiteisminės tvarkos įgyvendinimu. Kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminė tvarka ir ją įgyvendinanti institucija (Komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos), įtvirtinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Taigi apeliantas nepagrįstai kreipimąsi su skundais ar prašymais į atsakovais nurodytas institucijas sutapatino su specialia komisija, kuriai pavestos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros. Dar daugiau, apeliantas yra atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), todėl pastarajam neabejotinai turėjo būti žinoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra ir ją įgyvendinanti institucija.

64. Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tais atvejais, kai ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o aplinkybėms dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo paaiškėjus po bylos iškėlimo – palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesilaikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros, apelianto ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakove nurodytai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, paliekamas nenagrinėtu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams

65. Apeliantas ieškinio reikalavimus Lietuvos Respublikai atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams sieja taip pat su (ne)teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įrodinėja subjektų netinkamus veiksmus duodant nurodymus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų (ne)teikimu.

66. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, ieškinio reikalavimą šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos jau pasisakė aukščiau, aptardamas apelianto reikalavimus, susijusius su Klaipėdos AVPK veiksmais. Pažymėtina, kad ir šioje dalyje apeliantas neįgyvendino įstatyme įtvirtinto reikalavimo prieš kreipiantis į teismą išnaudoti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą, todėl teisėjų kolegija, nekartodama aukščiau nurodytų argumentų, pritaria pagrįstam pirmosios instancijos teismo sprendimui šioje dalyje - ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtu (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apelianto argumentų

68. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į ieškovo nuomonę, į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiaisiais asmenimis draudimo bendroves, kurios tikslu vilkinti procesą teikė teismui prašymus kreiptis į teisėjų kolegiją dėl teismingumo.

69. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams. Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, jog civilinę atsakomybę iki 2017 m. buvo apdraudusi AAS ,,Gjensidige Baltic”, o 2018-2019 m. ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, kurios, ieškinio tenkinimo atveju ir turėtų pareigą atlyginti žalą ieškovui. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnis). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Kadangi Laisvės vietų atėmimo ligoninė buvo apdraudusi atitinkamose draudimo bendrovėse civilinę atsakomybę, ją su draudimo bendrovėmis siejo materialusis teisinis santykis ir ieškinio tenkinimo atveju, kiek tai susiję su Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakomybe, būtent draudimo bendrovėms būtų tekusi pareiga atlyginti žalą ieškovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas bendroves įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis. Kaip jau buvo nurodyta, teismas tai gali padaryti šalies prašymu ar savo iniciatyva, todėl ieškovo nuomonė šiuo klausimu teisinės reikšmės neturėjo.

70. CPK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina galimybę teismui, kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašymą dėl kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją tenkino. Pažymėtina, kad nei trečiojo asmens prašymo pateikimas, nei kreipimasis į specialiąją teisėjų kolegiją negali būti vertintini kaip proceso vilkinimas, kadangi tokia teisė, kilus abejonėms dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, įtvirtinta įstatyme ir jos teisėtas įgyvendinimas nesudaro pagrindo veiksmų laikyti proceso vilkinimu.

71. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog speciali teisėjų kolegijai pavesta vertinti kilusio ginčo rūšinį teismingumą bendrosios arba administracinės kompetencijos teismams, todėl nėra pagrindo vertinti, kad priimtas skundžiamas sprendimas prieštarauja specialiosios teisėjų kolegijos nutarčiai.

Dėl procesinės bylos baigties

72. Teisėjų kolegija vertina, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su Klaipėdos AVPK veiksmais, nepagrįstai sprendė, jog šioje dalyje reikalavimas tapatus jau išnagrinėtai administracinei bylai ir reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK nutraukė. Šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas ir reikalavimas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimą šioje dalyje palikti nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vertindama kitą teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo kitoje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo S. J. reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutrauktas ir šioje dalyje civilinę bylą palikti nenagrinėta.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičMargarita Stambrauskaitė