- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- I-1644-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00011-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- S. J.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A.V.,
2018 m. kovo 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4 – 12) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 2000,00 Eur neturtinės žalos dėl nepagrįsto ir neteisėto pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė), neužtikrinant gydymo joje taikymo. Nurodo, kad 2017-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme turėjo būti paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-659/2017, kurioje buvo kaltinamasis. Teigia, kad teismo nutartis dėl pareiškėjo konvojavimo į teismą nebuvo įvykdyta dėl Klaipėdos AVPK kaltės, neatvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Izoliatorius). Akcentuoja, jog dėl nurodyto posėdžio, kuris buvo atidėtas iki 2017-12-15, buvo pristatytas į Areštinę 2017-12-14 17.20 val. Teigia, kad 2017-12-15 10.30 val. paskelbus teismo nuosprendį, nebuvo konvojuotas į Izoliatorių, bei neteisėtai buvo laikomas Areštinėje iki 2017-12-19. Nurodo, kad 2017-12-15 pateikė Areštinės viršininkui skundą, kuriuo prašė užtikrinti 2017-12-15 konvojavimą į Izoliatorių po minėto teismo posėdžio. Teigia, kad Areštinės vadovo prašė nevykdyti neteisėtų veiksmų, tačiau skundas nebuvo išnagrinėtas bei tyčiniais veiksmais, siekiant atkeršyti už pateiktą ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pareiškėjas buvo paliktas Areštinėje, kurios kamerose dėl sveikatos būklės būti negali. Mano, kad Klaipėdos AVPK tikslas buvo toliau trikdyti pareiškėjo sveikatą. Pažymi, jog Klaipėdos AVPK viršininkas ne kartą informavo apie tai, jog užbaigus procesinius veiksmus, suimtasis nedelsiant turi būti išvežtas į Izoliatorių. Teigia, kad tik Izoliatoriuje teikiama kasdienė būtina medicininė pagalba. Nurodo, jog dėl analogiškų atsakovės atstovo veiksmų net 29 kartus buvo pristatytas į gydymo įstaigas ir 4 kartus gulėjo stacionare. Mano, kad pareiškėjo atveju buvo būtina skubos tvarka vykdyti Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Akcentuoja, jog vertinant Klaipėdos AVPK 2017-11-20 raštą, galimybė konvojuoti į Izoliatorių visada buvo ir yra. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas pareiškėjo sveikatos būklę, 2017-08-03 nutartimi užtikrino pareiškėjo dalyvavimą procese vaizdo konferencijų būdu. Nurodo, kad 2017-12-15 būnant Areštinės kameroje pasidarė bloga, kreipėsi į medicinos seselę, kuri nurodė, kad neturi vaistų, o vėliau atsirado skausmai širdies srityje, buvo priverstas prašyti greitosios pagalbos. Teigia, kad dėl anksčiau minėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, buvo padaryta žala sveikatai. Akcentuoja, kad dėl atsakovės atstovo kaltės 2017-12-19 nebuvo išsiųstas į ligonines, esant ankstesniam prašymui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 24 - 26) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2017-12-14 pareiškėjas buvo konvojuotas iš Izoliatoriaus į Areštinę, 2017-12-15 10.30 val. pareiškėjas konvojuotas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, 2017-12-15 21.30 val. pareiškėjas konsultacijai konvojuotas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę. Pažymi, kad suteikus pareiškėjui konsultaciją ir med. pagalbą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas areštinėje būti gali. Taip pat nurodo, kad 2017-12-16 18.40 val. pareiškėjas konsultacijai konvojuotas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę; suteikus pareiškėjui konsultaciją ir med. pagalba, med. dokumentų išraše buvo konstatuota, kad pareiškėją areštinėje laikyti galima. Pažymi, kad 2017-12-19 pareiškėjas buvo konvojuotas į Izoliatorių. Teigia, kad 2018-01-22 Klaipėdos AVPK viršininkas tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-1451 nurodė, ir pateikė duomenis apie suimtųjų konvojavimo iš Izoliatoriaus į Areštinę tvarką. Mano, kad atsakovės atstovas nepažeidė teisės aktais nustatyto termino ir tvarkos, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų laikomas Aeštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys
Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovui ir nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo S. J. reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią pareiškėjas patyrė dėl Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau - ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės savo teisių pažeidimą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, kai jis Areštinėje buvo laikomas pernelyg ilgai, nepateisinamai užtruko jo konvojavimas.
Vertinant aukščiau nurodytų aplinkybių pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2017-12-14 buvo konvojuotas iš Izoliatoriaus į Areštinę. 2017-12-15 nuo 10.30 val. pareiškėjas dalyvavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-659/2017. 2017-12-19 pareiškėjas konvojuotas iš Klaipėdos AVPK areštinės į Izoliatorių.
Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis; įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017-09-01; t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu). Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip 5 paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01). Pagal instrukcijos 5.2 papunktį policijos areštinėje gali būti laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Instrukcijos 11 punktu, pasibaigus Instrukcijos 5.2 papunktyje nustatytam asmens laikymo policijos areštinėje terminui, asmuo privalo būti grąžintas į kardomojo kalinimo ar bausmės atlikimo vietą.
Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš Izoliatoriaus į Areštinę buvo perkeliamas teismo motyvuota nutartimi, ir minėtas procesinis dokumentas yra privalomas perkėlimą vykdančiai institucijai (įstaigai). Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017-08-01 bei 2017-10-24 raštų „Dėl planinio konvojaus maršruto vykdymo” (b. l. 29, 30) matyti, kad Tarnyba nuteistųjų ir suimtųjų asmenų konvojavimą į Klaipėdos AVPK areštinę ir atgal vykdo 4 kartus per savaitę: iš Izoliatoriaus į Areštinę – pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, o iš Klaipėdos AVPK areštinės į Izoliatorių - antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį. Iš bylos medžiagos matyti, kad posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjas vyko penktadienį (2017-12-15), o pareiškėjas iš Areštinės į Izoliatorių konvojuotas antradienį (2017-12-19). Darytina išvada, kad pareiškėjas iš Areštinės į Izoliatorių buvo konvojuotas pirmu planiniu konvojumi po 2017-12-15 10.30 val. vykusio teismo posėdžio Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Be to, pareiškėjo laikymo Areštinėje laikotarpis (nuo 2017-12-14 iki 2017-12-19) nepažeidžia Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto 5 parų termino suimtųjų perkėlimui dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl to, kad jo laikymas Areštinėje bei konvojavimas iš Izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areštinę ir atgal truko pernelyg ilgai bei pažeidė jo teises, yra nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog jam dėl anksčiau aptartų neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, nes būtinoji medicinos pagalba gali būti suteikta tik Izoliatoriuje.
Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr. 1V-247 (Taisyklių 1 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 53 puntu, jei areštantui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti policijos areštinėje nėra galimybių, ji gali būti teikiama laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Iš 2017-12-16 Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 37 – 38) bei 2017-12-15 Paciento terapinės būklės apžiūros lapo (b. l. 32) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu galėjo būti laikomas Areštinėje. Be to, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2017-12-15 Paciento terapinės būklės apžiūros lapas (b. l. 32), Klaipėdos AVPK Kortelės išrašas Nr. 30-02680-16 (b. l. 33), 2017-12-18 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo” (b. l. 35), 2017-12-16 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo suimtajam S. J.” (b. l. 36), 2017-12-18 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo” (b. l. 39), 2017-12-15 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medikų pagalbos iškvietimo” (b. l. 40) – patvirtina, kad atsakovės atstovas pareiškėjo sveikata rūpinosi taip, kaip tai numatyta teisės aktuose. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos AVPK atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius S. J. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Šioje administracinėje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.