Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1020-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-04
Bylos Nr.: 2A-1020-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07826-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: A. K.
Trečiasis asmuo: Lloyds

Kategorijos

2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-1020-794/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07826-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-638-918/2023 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lloyds insurance company S. A., atstovaujama UADBB Colemont draudimo brokerio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 251,00 Eur turtinės žalos, 2 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, savo pareigas vykdė aplaidžiai, piktnaudžiavo savo teisėmis, nuolat žemino ir įžeidinėjo ieškovę, siekė itin greitai ir už itin žemą kainą varžytynėse parduoti paskutinį ieškovės būstą, nors teismai dėl atsakovės daromų procesinių pažeidimų du kartus nutartimis stabdė išieškojimo vykdymą, įskaitant varžytynių paskelbimą bei jų vykdymą. Ieškovės įsitikinimu, antstolė areštuotą turtą įvertino per maža kaina, todėl ieškovė buvo priversta samdytis advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškovės nuomone, ekspertizės akte buvo padaryta labai daug klaidų, dauguma klaidų galimai padaryta tyčia. Ekspertizės akte įvardijamos turto vertei reikšmę turinčios itin didelės neigiamos pasekmės Lietuvos ekonomikai (BVP kritimas, infliacija) dėl COVID-19 pandemijos, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27466-862/2020 tenkino ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išieškojimo vykdymas, įskaitant varžytynių paskelbimą, buvo sustabdytas. Teismas nurodė, kad A. K. pateikė teismui įrodymus, jog jos turtas gali būti įvertintas didesne kaina, nei kad nustatė antstolė. Atsakovė toliau piktnaudžiavo savo teisėmis ir stengėsi kaip įmanoma greičiau parduoti per varžytynes ieškovės turtą už neadekvačiai mažą rinkos kainą. Ieškovės nuomone, atsakovė turi prisiimti atsakomybę tiek už tai, kad ji pasirinko nekompetentingą turto vertintoją, tiek už tai, kad atsakovė patikėjo turto vertintojo išvada dėl turto kainos ir toliau siekė kaip įmanoma greičiau parduoti turtą varžytynėse. Atsakovė elgėsi neprofesionaliai, nesilaikė savo profesijai keliamų etikos ir pavyzdingo elgesio standartų - su ieškove ir jos sūnumis bendravo šiurkščiai, juos įžeidinėjo, sulaužė kiemo vartų ir namų durų spynas, grasino baudžiamąja atsakomybe už antstolės reikalavimų nevykdymą, nors ieškovė buvo pasiruošusi vykdyti antstolės teisėtus reikalavimus, tačiau esant sąlygai, kad pati antstolė elgsis ir vykdys visas turto vertinimo procedūras taip, kaip numato teisės aktai. Antstolė pas ieškovę atvyko galimai turėdama nedarbingumą.

3. Ieškovės teigimu, atsakovė savo neteisėtu elgesiu ir veiksmais ieškovei padarė didelės turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė pažeidė antstolio veiklos principus (dorovinio principingumo, nepiktnaudžiavimo, pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms, nešališkumo ir objektyvumo, pagarbos ir kitus principus) ir, ieškovės nuomone, tokia antstolė, kaip atsakovė, negali eiti savo pareigų. Ieškovės nuomone, šiame ieškinyje ji įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą ir atsakovei turi kilti civilinė atsakomybė. Be to, atsakovei civilinė atsakomybė turi kilti ir tuo pagrindu, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą net du kartus konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro 120,00 Eur už UAB „Apus turtas“ atliktą gyvenamojo namo pardavimo konsultaciją, 300,00 Eur už advokato V. K. teisines paslaugas surašant skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 80,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas rengiant skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 605,00 Eur sumą, kurią antstolė priskaičiavo už ekspertizės vykdymo procese atlikimą, 146,00 Eur už atsakovės apskaičiuotą avarinį durų atrakinimą. Ieškovė nurodė, jog ji yra garbingo amžiaus, todėl atsakovės elgesys ir veiksmai ieškovę labai žemino, ieškovė patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, nerimą, įtampą. Ieškovė nuolat turėjo ieškoti profesionalių teisininkų pagalbos, spręsti sudėtingus teisinius ginčus su atsakove. Atsakovės neteisėti veiksmai neigiamai paveikė ieškovės emocinę būklę, ji patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kurių, atsakovei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovė nebūtų patyrusi. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2 000,00 Eur suma.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų – sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti. Žemės sklype stovėjo iš pradžių neregistruoti pastatai, taigi antstolė savarankiškai negalėjo įvertinti areštuojamo neįregistruoto turto, ir ėmėsi visų veiksmų, reikalingų turtui teisingai įkainoti, t. y. paskyrė ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę. Ieškovė buvo informuota, kad nekilnojamasis turtas bus eksperto apžiūrimas turto buvimo vietoje bei įpareigota sudaryti sąlygas ekspertui patekti į turtą, jį apžiūrėti, tačiau ieškovė nesudarė galimybių apžiūrėti ir įvertinti turtą. Kadangi nepavyko patekti į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolė kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo patekti į ieškovės turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 2VP-20712-1097/2020, patvirtina būtent ieškovės nebendradarbiavimą (o ne atsakovės neteisėtus veiksmus dėl patekimo į patalpas). Ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškinyje nenurodė nė vieno tokio neteisėto veiksmo, kurį būtų atlikusi pati atsakovė, ir dėl ko būtų buvę padaryta klaidų ar netikslumų dėl jos veiksmų, Vykdomojoje byloje ieškovei priklausantis turtas nebuvo priverstinai išvaržytas, o vykdomoji byla užbaigta pačiai ieškovei padengus priteistas sumas, todėl iš viso nėra aiškus ieškovės ieškinio teiginių apie tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus priežastinis ryšys su vertinimo atlikimu, pasak jos vertinime padarytomis klaidomis ir to įtakos vykdomosios bylos užbaigimu – ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Ieškovei teigiant, kad atsakovė atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, ji tokius teiginius turėjo įrodyti įrodymais. Jokių neteisėtų veiksmų, įskaitant kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei įrodyti ieškovė iš viso nenurodo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 49,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas vertino, kad ieškovė įrodinėjimo pareigą vykdė netinkamai: procesiniai dokumentai argumentuojami deklaratyviais teiginiais apie tariamus ieškovės teisių pažeidimus jų iš esmės neįrodinėjant. Teismas nurodė, jog ieškovės tvirtinimas, kad antstolės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti teismo procesiniais sprendimais yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teikiant skundą dėl antstolio veiksmų savaime nereiškia antstolio veiksmų neteisėtumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad teikdama skundą dėl antstolės veiksmų ieškovė kvestionavo turto vertės nustatymo procedūros teisėtumą, tačiau teismas nenustatė, kad antstolė, skirdama ekspertizę ir pagal ekspertizės išvadas nustatydama turto vertę, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.

7. Teismas nurodė, jog ieškovė antstolės veiksmų teisėtumą kvestionuoja ir tuo aspektu, ar 2020 m. birželio 12 d. buvo pasibaigęs antstolės nedarbingumo laikotarpis. Teismas vertino, jog antstolės į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2020 m. liepos 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas neskirti ligos išmokos nuo 2020 m. birželio 1 d., antstolės 2020 m. gegužės 29 d. pranešimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui apie pasibaigusį nedarbingumą nuo 2020 m. birželio 1 d. yra daugiau nei pakankami išvadai, kad antstolės nedarbingumo laikotarpis 2020 m. birželio 12 d. buvo pasibaigęs, antstolės įgaliojimai atnaujinti ir antstolė turėjo teisę atlikti reikiamus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.

8. Nors ieškovė ir liudytoju apklaustas jos sūnus nurodė, kad antstolė kartu su turto vertintoju ir policijos pareigūnais atvykusi apžiūrėti vertinamo turto nedėvėjo kaukių/respiratorių, tačiau teismas nurodė, jog ši aplinkybė jokiais kitais objektyviais įrodymais neįrodyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovės gyvenamasis būstas apžiūrėtas dalyvaujant policijos pareigūnams, todėl nurodė, jog sunkiai tikėtina, kad turto apžiūroje dalyvavę policijos pareigūnai būtų toleravę teisės pažeidimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų pakankamų įrodymų tokiai aplinkybei nustatyti, tai savaime nereikštų antstolės veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, neteisėtumo.

9. Teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta, jog antstolė tiek skirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, tiek pagal ekspertizės išvadą nustatydama turto vertę, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti labiau tikėtiną išvadą apie antstolės neteisėtus veiksmus. Nenustačius antstolės veiksmų neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas teisiškai netikslingas.

10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad ieškovė patyrė tam tikrų išlaidų, susijusių su vykdymo procesu, savaime nereiškia, kad šios išlaidos vertintinos kaip žala, atsiradusi dėl antstolio veiksmų. Teismas pabrėžė, kad ieškovės nurodytų išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant skundus dėl antstolio veiksmų ar prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tose bylose, kur šios išlaidos buvo patirtos, t. y. bylose, kuriose buvo nagrinėjami ieškovės pateikti skundai dėl antstolio veiksmų. Kita vertus, teismas nurodė ir tai, kad ieškovės teikti skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nėra atlygintinos. Ieškovės išlaidos už konsultacinę turto vertintojo išvadą, vykdomojoje byloje nebuvo būtinos, todėl ieškovė, nusprendusi vykdomojoje byloje nesilaikyti CPK nuostatų, susijusių su turto vertės nustatymu vykdymo procese, pati prisiėmė tokio savo veikimo finansines pasekmes. Teismas taip pat nurodė, jog išlaidos, susijusios su spynų avariniu atrakinimu, buvo nulemtos pačios ieškovės netinkamų veiksmų vykdymo procese (neleidžiant antstolei su turto vertintoju apžiūrėti vertinamo turto).

11. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos fizinei, psichinei ar emocinei sveikatai dėl vykdymo proceso ar atskirų antstolė veiksmų. Ieškovės argumentai apie tariamai nemandagų atsakovės elgesį jokiais įrodymais neįrodyti: ieškinyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais, tačiau aplinkybės kaip konkrečiai atsakovė padarė neturtinę žalą nebuvo įrodinėjamos. Teismas pažymėjo ir tai, kad vykdomoji byla buvo baigta ieškovei atsiskaičius su išieškotoju. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ar kokius nors kitus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė antstolės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė, kad antstolė veikė neteisėtai (ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai) ir tokiais savo veiksmais sukėlė ieškovei žalą. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir iš atsakovės priteisti ieškovei 1 251,00 Eur turtinės žalos, 2 000,00 Eur neturtinės žalos, sumokėtą žyminį mokestį bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo išsireikalauti informaciją iš Sodros, ar atsakovė 2020 m. birželio 12 d. galėjo vykdyti savo pareigas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantė kelia abejones dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos A. P. šališkumo nurodydama, jog jos pateikto ieškinio priėmimo klausimas apygardos teismo buvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, kas apeliantės teigimu, parodo teisėjos šališkumą nuo pat proceso pradžios. Apeliantė nurodo, jog teisėja parodė savo šališkumą, kai jos sūnui D. K., kuris byloje yra liudytojas, galimai pasakė, kad „byla beviltiška“ ir pasiūlė samdytis advokatą. Taip pat apeliantės teigimu, teisėja tariamai tyčia elgėsi taip, kad kuo labiau apsunkintų apeliantės teisinę padėtį, nes tą pačią dieną, kai buvo priimtas teismo sprendimas, ji jo neišsiuntė apeliantei.

12.2. Apeliantė nurodo, jog turto vertinimo ekspertą samdė pati antstolė, todėl antstolė turi prisiimti atsakomybę, kad nusamdė nekompetentingą turto vertintoją. Apeliantės teigimu, turto vertinimo ataskaitoje nurodomos klaidos pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus.

12.3. Apeliantės teigimu, teismas labai formaliai pasisakė, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais nebuvo konstatuotas antstolės veiksmų pažeidimas. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 27466-862/2020 tenkino A. K. pateiktą prašymą ir išieškojimo vykdymas, įskaitant varžytynių paskelbimą, buvo sustabdytas, t. y. teismas pirmą kartą konstatavo atsakovės padarytus pažeidimus. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32434-1077/2021 ir vėl tenkino A. K. prašymą, t. y. teismas antrą kartą konstatavo atsakovės padarytus pažeidimus. Ieškovės nuomone, net dvi teismo nutartys įrodo, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę tiek už tai, kad ji pasirinko nekompetentingą turto vertintoją, tiek už tai, kad atsakovė patikėjo turto vertintojo absurdiška išvada dėl turto kainos ir toliau siekė kaip įmanoma greičiau parduoti turtą varžytynėse. Ieškovė įdėjo labai daug pastangų, laiko, piniginių lėšų, energijos, prarado sveikatos, siekdama sustabdyti neteisėtus antstolės veiksmus ir jos piktnaudžiavimą.

12.4. Apeliantė nurodo, jog teismas nepasisakė tuo aspektu, kad atsakovė 2019 m. liepos 25 d. priėmė patvarkymą Nr. 0033/19/00699 Dėl reikalavimo pristatyti transporto priemonę, kuriuo įpareigojo A. K. per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos pristatyti automobilį Chrysler Grand Voyager į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelė yra mokama, bet atsakovė nepaaiškino, kiek ieškovei reikės mokėti už automobilio palikimą mokamoje aikštelėje ir kiek dienų bus apskritai laikomas automobilis. Be to, atsakovė panaikino minėto automobilio techninę apžiūrą, tačiau apeliantei nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta. Nurodo, jog automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi ir jokio teisinio pagrindo ją panaikinti apskritai nebuvo.

12.5. Apeliantės teigimu, atsakovė atvyko į ieškovės namus per karantiną ir turėdama nedarbingumą. Atsakovė 2020 m. birželio 12 d. atvyko pas ieškovę, siekiant įvertinti turto rinkos kainą. Nurodo, jog atsakovė elgėsi labai neprofesionaliai, nesilaikė savo profesijai keliamų etikos ir pavyzdingo elgesio standartų – su ieškove ir jos sūnumis bendravo šiurkščiai, juos įžeidinėjo, sulaužė kiemo vartų ir namų durų spynas, grasino baudžiamąja atsakomybe už antstolės reikalavimų nevykdymą, nors ieškovė buvo pasiruošusi vykdyti antstolės teisėtus reikalavimus, tačiau esant sąlygai, kad pati antstolė elgsis ir vykdys visas turto vertinimo procedūras taip, kaip numato teisės aktai.

12.6. Apeliantei nėra aišku, kodėl teismas atsisakė tenkinti jos prašymą ir iš Sodros išreikalauti informaciją apie antstolės nedarbingumą. Informacija iš Sodros būtų išsklaidžiusi visas abejones dėl antstolės nedarbingumo, tačiau teismas tenkinti šį ieškovės prašymą atsisakė, iš esmės nenurodydamas jokių motyvų.

12.7. Nurodo, jog Lietuvoje tuo metu buvo paskelbtas karantinas, todėl antstolė galimai pažeidė karantino sąlygas, vykdama pas garbingo amžiaus ieškovę į jos namus, taip sukeliant grėsmę užkrėsti ieškovę COVID-19 liga. Net jei atsakovė turėjo teisę patekti į ieškovės namus, apeliantei neaišku, ar atitinkami veiksmai (turto apžiūra) buvo tokia skubi procedūra, jog antstolė jos negalėjo nukelti 5-7 dienoms, kada oficialiai karantinas buvo atšauktas.

12.8. Apeliantė nurodo, jog ji norėdama padengti įsiskolinimą ir užbaigti vykdomąją bylą, buvo suradusi kelis kreditorius, kurie buvo pasiruošę paskolinti jai atitinkamą pinigų sumą, tačiau atsakovė piktybiškai trukdė ieškovei pasiskolinti atitinkamą sumą, buvo daromos įvairios kliūtis, reikalaujama perteklinės informacijos, dokumentų ir pan.

12.9. Apeliantė yra visiškai įsitikinusi, kad atsakovė pažeidė visus antstolio veiklos principus ir, tokia antstolė, kaip atsakovė, apskritai negali eiti savo pareigų.

12.10. Nors teismas pasisakė, kad atsakovė neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, neva neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikai, tačiau teismas taip ir nenurodė, kokia teismų praktika remiasi.

12.11. Apeliantės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai neabejotinai neigiamai paveikė jos emocinę būklę, ji patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kurių, atsakovei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovė nebūtų patyrusi. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina iš esmės nedidele, simboline, 2 000 Eur suma. Teismas labai formaliai pasisakė, kad visiems žmonėms atitinkami vykdymo veiksmai sukelia žalą ir neigiamus išgyvenimus, tačiau teismas nutylėjo tą faktą, kad ieškovė patyrė žalą, kai tik laimingų ir atsitiktinių aplinkybių dėka jos vienintelis turtas ir paskutinis būstas galėjo būti parduotas mažiausiai 3-4 kartus mažiau nei rinkos vertė. Apeliantė pažymėjo, jog ji yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos, neturi beveik jokių teisinių žinių, todėl jai buvo itin didelis neigiamas stresas kovoti su įtakingu žmogumi – antstolė.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. Š.-S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovės teigimu, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Nei pareiškime, nei apeliaciniame skunde nenurodomos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme ar aplinkybės, kurios leistų abejoti teisėjos nešališkumu, ir to įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

13.2. Atsakovė nurodo, jog šios bylos atveju ginčo žemės sklype stovėjo iš pradžių neregistruoti pastatai, todėl atsakovė savarankiškai negalėjo įvertinti areštuojamo neįregistruoto turto, ir ėmėsi būtent visų teisėtų veiksmų, reikalingų turtui teisingai įkainoti, t. y. paskyrė apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę. Apeliantė įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, juos grindžia ne atsakovės padarytais veiksmais, o iš esmės su visai kito – paskirto turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ atliktais turto vertinimo veiksmais, tariamomis klaidomis, kurios buvo padarytos ekspertizės akte.

13.3. Apeliantė, neįrodinėja jokių atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Apeliantė ieškinyje nenurodė nė vieno tokio neteisėto veiksmo, kurį būtų atlikusi pati atsakovė, kurie galėjo nulemti jos nurodomas vertinimo klaidas ar netikslumus (priežastinis ryšys), t. y. atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų nustatant optimalią varžytinėse pradinę pardavimo kainą.

13.4. Atsakovė pažymėjo, jog apeliantei priklausantis turtas nebuvo priverstinai išvaržytas, o vykdomoji byla užbaigta pačiai apeliantei padengus priteistas sumas, todėl iš viso nėra aiškus apeliantės ieškinio teiginių apie tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus priežastinis ryšys su vertinimo atlikimu, pasak jos vertinime padarytomis klaidomis ir to įtakos vykdomosios bylos užbaigimu – apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Todėl taip, kaip yra pareikštas ieškinys, jokia žala apeliantei nepadaryta iš viso.

13.5. Atsakovės įsitikinimu, jeigu apeliantė turi pretenzijų dėl Ekspertizės akto, kaip nekilnojamojo turto įvertinimo, ji tokius reikalavimus turi nukreipti tiesiogiai tokį vertinimą atlikusiai UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“, nes ieškinio turinio prasme apeliantė įrodinėjo būtent šios įmonės Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. turto ir verslo vertinimo metodikos 50, 58, 59 d. reikalavimų pažeidimus, už kuriuos asmeniškai yra atsakingas turto vertintojas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 straipsnį.

13.6. Atsakovė pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi Nr. 2YT-1470-819/2021, išnagrinėjęs bylą iš esmės apeliantės skundą dėl atsakovės – antstolės veiksmų atmetė, kurį Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. 2S-2090-562/2021, paliko nepakeistą, t. y. išnagrinėjus bylą dėl atsakovės – antstolės veiksmų apeliantės skundas nebuvo pripažintas pagrįstas ir nebuvo konstatuoti jokie atsakovės – antstolės vykdymo procese atlikti neteisėti veiksmai.

13.7. Jeigu, kaip teigia apeliantė, atsakovė, atvykusi pas ieškovę būtų nedėvėjusi apsauginės kaukės ir (ar) kitaip pažeidusi viešąją tvarką būtų nubausta administracine tvarka, nes turto apžiūros procese dalyvavo policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

13.8. Apeliantė prašo papildomai apsiklausti ir kitą sūnų I. K., tačiau nenurodo, kas jai sutrukdė jį apsiklausti dar pirmosios instancijos proceso metu, kokie atsirado nauji ar svarbūs klausimai, į kuriuos neatsakė pati apeliantė ar jos jau apklaustas sūnus D. K. ir pan. Atsakovė pažymėjo, jog ir šių asmenų parodymai galėtų ir turėtų būti vertinami kritiškai, nes abu liudytojai yra apeliantės sūnūs, todėl jie suinteresuoti palankių apeliantei parodymų davimų.

Atsiliepimas

13.9. Atsakovė pažymėjo, kad ne tik nebuvo faktinio pagrindo turtinę žalą priteisti, bet nurodomi patirti, t. y. neigiamos pasekmės priežastiniu ryšiu nėra susijusios su atsakovės - antstolės neveikimu ar neteisėtu veikimu. Taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantės patirtą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. Š.-S. vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00699 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-257-647/2015 dėl 21 766,67 Eur piniginės kompensacijos išieškojimo iš ieškovės (vykdomojoje byloje – skolininkės) A. K..

19. Antstolė 2019 m. liepos 25 d. turto arešto aktu Nr. e2-527-647/2015 areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-3.5.-19-11858 areštavo ir ieškovės turtines teises į žemės sklype pastatytą, bet neįregistruotą VĮ Registrų centre pastatą – 224,42 kv. m. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, t. y. svečių namais, garažais, lauko terasa ir kitais statiniais. 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-11864 dėl ekspertizės paskyrimo UAB „Centro kubas - nekilnojamasis turtas“ buvo paskirta ekspertizė nurodyto turto vertei nustatyti. 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu dėl turto apžiūros vertinimo tikslu ieškovė buvo informuota apie paskirtą turto ekspertizę ir įpareigota nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 23 d. bei 2019 m. rugsėjo 30 d.) sudaryti galimybę apžiūrėti turtą arba kreiptis dėl kito turto apžiūros laiko suderinimo. Atsakovės pranešimas buvo įteiktas ieškovei 2019 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė nei 2019 m. rugsėjo 23 d., nei 2019 m. rugsėjo 30 d. antstolės ir turto vertintojo neįleido, antstolė kartu su turto vertintoju negalėjo patekti į kiemą, vartai buvo užrakinti.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20712-1097/2020 atsakovės prašymą tenkino ir leido antstolei (ar ją pavaduojančiam antstoliui D. S.) ir UAB „Centro kubas - nekilnojamasis turtas“ turto vertintojui (ekspertui) be ieškovės sutikimo patekti į gyvenamąjį namą siekiant nustatyti turto vertę. 2020 m. birželio 12 d., dalyvaujant policijos pareigūnams, antstolei ir turto vertintojui, turtas buvo apžiūrėtas ir surašytas 2020 m. birželio 12 d. Turto apžiūros aktas Nr. A-20-06-12-IKK139.

21. 2020 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E-20-06-12-IKK139 (toliau – Aktas) UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatė, kad bendra vertinamo Turto rinkos vertė Turto vertės nustatymo dieną (2020 m. birželio 12 d.) yra 46 000,00 Eur (0,1422 ha žemės sklypo – 12 800,00 Eur, 224,42 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo – 33 200 Eur). 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė skundą dėl nustatytos turto vertės, kuriuo ieškovė su nustatyta Turto verte nesutiko, prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotas turtas buvo įvertintas 46 000,00 Eur bei skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ieškovė skundą grindė aplinkybėmis, kad nurodytas neteisingas gyvenamojo namo plotas ir neteisingai nurodyta namo būklė - įvardinta bloga, pateikė UAB „Apus turtas“ 2020 m. liepos 20 d. konsultacinę medžiagą, kurioje namo būklė įvertinta kaip vidutiniška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Nr. 2YT-27466-862/2020 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdytas išieškojimo vykdymas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Nr. 2S-1563-640/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-27466-862/2020 ir sustabdė vykdomojoje byloje išieškojimo vykdymo veiksmus, susijusius su ieškovės turto pardavimu varžytinėse iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl atsakovės – antstolės veiksmų.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1470-819/2021 ieškovės skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Ieškovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1470-819/2021 pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2090-562/2021 ieškovės atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

23. 2021 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32434-1077/2021 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas, sustabdyti veiksmai, susijęs su turto pardavimu iš varžytynių. Atsakovė 2021 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-33-18979 nutarė atšaukti ieškovės priklausančio turto varžytines ir skirti žemės sklypo ir jame esančių statinių pakartotinę ekspertizę, nes ieškovės buvo atlikta statinių teisinė registracija VĮ Registrų centre, o nuo pradinės ekspertizės atlikimo (užsitęsus teisminiams ginčams) buvo praėjęs nemažai laiko. 2021 m. spalio 22 d. patvarkymu, siekiant išvengti bereikalingų ginčų, išsklaidyti abejones dėl turto vertintojo kandidatūros, išvengtu vykdomosios bylos vilkinimo, nušalintas UAB „Centro kubas – nekilnojamas turtas“ vertintojas, ekspertizę pavesta atlikti D. G..

24. Vykdomoji byla buvo baigta, skolininkei (ieškovei) 2022 m. sausio 17 d. sumokėjus visą skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Dėl papildomo dokumento prijungimo ir naujų įrodymų išreikalavimo

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

26. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas leidžia remtis ir duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl minėto dokumento prijungimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 314 straipsnis).

27. Apeliantė taip pat prašo išreikalauti informaciją iš Sodros, ar atsakovė 2020 m. birželio 12 d. galėjo vykdyti savo pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, jog be pateikto pranešimo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui, atsakovė pirmosios instancijos teismui taip pat 2020 m. gegužės 29 d. užpildė bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui specialios formos Pranešimą GPK1.2 dėl nedraudiminio laikotarpio atšaukimo. Taip pat atsakovė pateikė iš Sodros oficialius kitus dokumentus: 2023 m. sausio 16 d. Draudėjų paskyros išrašą apie išmokų skyrimą, 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-282271 skirti ligos išmoką su metaduomenimis, 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-20930 neskirti ligos išmokos su metaduomenimis. Iš minėtų duomenų matyti, jog atsakovė tiek nustatyta tvarka atnaujino antstolio įgaliojimų vykdymą, tiek nutraukė nedarbingumą bei negavo nedarbo draudimo išmokų per ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomų duomenų išreikalavimas iš Sodros šioje byloje būtų perteklinis, todėl teisėjų kolegija atsisako išreikalauti apeliantės nurodomą informaciją (CPK 314 straipsnis).

28. Apeliantė nurodė, jog jai nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti jos prašymą ir iš Sodros išreikalauti informaciją apie antstolės nedarbingumą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai, įvertinus tai, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pakartotinai teikė tokį prašymą ir teisėjų kolegijai netenkinus minėto prašymo, nėra teisiškai reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau dėl minėto apeliantės argumento nepasisako.

Dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą

29. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti jos sūnų D. K. ir sūnų I. K., kurie bendravo su atsakove, advokatais, kitu antstoliu, sprendė kitas problemas, siekiant padėti mamai išsaugoti vienintelį būstą. Nurodo, jog šie asmenys galėtų patvirtinti daug faktų bei aplinkybių apie netinkamą atsakovės elgesį, piktnaudžiavimą savo pareigomis, grasinimus ir kt.

30. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis bei tai, jog apeliantės sūnus D. K. jau buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, apeliantei nenurodžius, kokie atsirado nauji ar svarbūs klausimai į kuriuos neatsakė pati apeliantė ar jos jau apklaustas sūnus D. K., sprendžia, kad teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas, nes šalys turėjo galimybę nurodyti reikšmingas bylos aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo

32. Apeliantė kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo nurodydama, jog jos pateikto ieškinio priėmimo klausimas apygardos teismo buvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, kas apeliantės teigimu, parodo teisėjos šališkumą nuo pat proceso pradžios. Apeliantė nurodo, jog teisėja parodė savo šališkumą, kai jos sūnui D. K., kuris byloje yra liudytojas, galimai pasakė, kad „byla beviltiška“ ir pasiūlė samdytis advokatą. Taip pat apeliantės teigimu, teisėja tariamai tyčia elgėsi taip, kad kuo labiau apsunkintų apeliantės teisinę padėtį, nes tą pačią dieną, kai buvo priimtas teismo sprendimas, ji jo neišsiuntė apeliantei.

33. Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

34. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka dėl to, jog jos pateikto ieškinio priėmimo klausimas apygardos teismo buvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, kas pasak apeliantės parodo teisėjos šališkumą nuo pat proceso pradžios, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Vien argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes pateikto ieškinio priėmimo klausimas apygardos teismo buvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo (teisėjo) šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Nors apeliantė nurodo, kad teisėja parodė savo šališkumą, kai jos sūnui D. K., kuris byloje buvo liudytojas, galimai pasakė, kad „byla beviltiška“ ir, kad pasiūlė samdytis advokatą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pareiškimas (dėl minėtos aplinkybės) dėl teisėjos nušalinimo buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškimą dėl teisėjos A. P. nušalinimo atmetė, nurodant, kad pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo yra grindžiamas subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis bei susijęs išimtinai su teisėjos procesine veikla bei priimtais procesiniais sprendimais. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo ir tai, kad įvertinus apeliantės bei teisėjos nurodytas aplinkybes, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų dėl po teismo posėdžio įvykusio pokalbio turinio, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teisėja, siūlydama apeliantei pasirūpinti atstovavimu, būtų išreiškusi išankstinę nuomonę dėl konkrečios bylos baigties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju minėti apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, vien tai, kad tą pačią dieną, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, jis nebuvo išsiųstas apeliantei taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla galėjo būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagrindo spręsti, kad civilinę bylą išnagrinėjo šališka pirmosios instancijos teismo teisėja, nėra.

Dėl antstolės (ne)teisėtų veiksmų

36. Apeliantė nurodo, jog turto vertinimo ekspertą samdė pati antstolė, todėl antstolė turi prisiimti atsakomybę, kad nusamdė nekompetentingą turto vertintoją. Apeliantės teigimu, turto vertinimo ataskaitoje nurodomos klaidos pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, areštuodamas turtą, antstolis turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centro pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą turto vertę. Pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti yra daug tikslesnis turto rinkos vertės nustatymo būdas (CPK 681 straipsnio 1 dalis) nei vidutinės turto rinkos vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie gali būti gerokai pasikeitę nuo to laikotarpio, kai vertė buvo nustatyta, iki realaus turto vertinimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo žemės sklype stovėjo iš pradžių neregistruoti pastatai, todėl atsakovė savarankiškai negalėjo įvertinti areštuojamo neįregistruoto turto. Atsižvelgiant į tai, atsakovė paskyrė apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę. Atlikus turto vertinimą ir gavus ekspertizės aktą, apeliantės priklausantis turtas buvo įkainotas bei paskelbtos turto varžytynės. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog apeliantė įrodinėdama atsakovės (antstolės) neteisėtus veiksmus, juos grindžia ne atsakovės padarytais veiksmais, o paskirto turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ atliktais turto vertinimo veiksmais, tariamomis klaidomis, kurios buvo padarytos ekspertizės akte. Šiuo atveju matyti, kad apeliantės nurodomu jai priklausančio turto vertinimo aspektu, apeliantė neįrodinėjo jokių atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. ieškinyje nenurodė nė vieno tokio neteisėto veiksmo, kurį būtų atlikusi pati atsakovė, kurie galėjo nulemti jos nurodomas vertinimo klaidas ar netikslumus (priežastinis ryšys) – atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nustatant optimalią varžytinėse pradinę pardavimo kainą (CPK 178 straipsnis). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog vykdomojoje byloje apeliantei priklausantis turtas nebuvo priverstinai išvaržytas, o vykdomoji byla užbaigta pačiai apeliantei padengus priteistas sumas, todėl šiuo atveju nėra aiškus apeliantės ieškinio teiginių apie tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus priežastinis ryšys su vertinimo atlikimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantei nebuvo padaryta jokia žala.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jeigu apeliantė turi pretenzijų dėl Ekspertizės akto, kaip nekilnojamojo turto įvertinimo, ji tokius reikalavimus turi nukreipti tiesiogiai tokį vertinimą atlikusiam turto vertintojui, nes ieškinio turinio prasme apeliantė įrodinėjo būtent turto vertintojo reikalavimų pažeidimus už kuriuos asmeniškai yra atsakingas turto vertintojas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 straipsnį. Šiuo atveju atsakovė gali būti atsakinga tik už sprendimą skirti atlikti ekspertizę, kuris vykdymo proceso metu būtų buvęs pripažintas kaip neteisėtas veiksmas.

40. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė dėl tapačių teiginių, kad atsakovė pasirinko nekompetentingą turto vertintoją, patikėjo turto vertintojo neteisingai surašyta išvada dėl turto kainos, jau teikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdant vykdomąją bylą. Šie apeliantės teiginiai jau yra (buvo) įvertinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, t. y. dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese teisingumo ir teisėtumo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1470-819/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2090-562/2021). Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis apeliantės skundai buvo atmesti, ir teismas nenustatė, kad antstolė, skirdama ekspertizę ir pagal ekspertizės išvadas nustatydama turto vertę, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo turto vertinimo aspektu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

41. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas labai formaliai pasisakė, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais nebuvo konstatuotas antstolės veiksmų pažeidimas. Apeliantė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 27466-862/2020 tenkino A. K. pateiktą prašymą ir išieškojimo vykdymas, įskaitant varžytynių paskelbimą, buvo sustabdytas, t. y. teismas pirmą kartą konstatavo atsakovės padarytus pažeidimus. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32434-1077/2021 ir vėl tenkino A. K. prašymą, t. y. teismas antrą kartą konstatavo atsakovės padarytus pažeidimus.

42. Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio (skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinama grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2008; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008).

43. Nors apeliantė nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis, apeliantės teigimu, buvo konstatuoti atsakovės padaryti pažeidimai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėtina, preliminarus apeliantės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

44. Be to, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi Nr. 2YT-1470-819/2021, išnagrinėjęs bylą iš esmės apeliantės skundą dėl atsakovės veiksmų atmetė, kurį Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, Nr. 2S-2090-562/2021, paliko nepakeistą, t. y. išnagrinėjus bylą dėl atsakovės – antstolės veiksmų apeliantės skundas nebuvo pripažintas pagrįstas ir nebuvo konstatuoti jokie atsakovės vykdymo procese atlikti neteisėti veiksmai.

45. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė tuo aspektu, kad atsakovė 2019 m. liepos 25 d. priėmė patvarkymą Nr. 0033/19/00699 Dėl reikalavimo pristatyti transporto priemonę, kuriuo įpareigojo A. K. per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos pristatyti automobilį Chrysler Grand Voyager į automobilių stovėjimo aikštelę. Nors apeliantė nurodo, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra mokama, bet atsakovė nepaaiškino, kiek ieškovei reikės mokėti už automobilio palikimą mokamoje aikštelėje bei nepaaiškino, kodėl buvo panaikinta automobilio techninė apžiūra (automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi), teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Nors apeliantė (ieškovė) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė minėtu aspektu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

46. Apeliantės teigimu, atsakovė atvyko į apeliantės namus per karantiną ir turėdama nedarbingumą. Apeliantė taip pat nurodo, jog atsakovė elgėsi labai neprofesionaliai, nesilaikė savo profesijai keliamų etikos ir pavyzdingo elgesio standartų – su ieškove ir jos sūnumis bendravo šiurkščiai, juos įžeidinėjo, sulaužė kiemo vartų ir namų durų spynas, grasino baudžiamąja atsakomybe už antstolės reikalavimų nevykdymą.

47. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (aktuali ginčui suvestinė įstatymo redakcija nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 34 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis, o šio straipsnio 2 dalis - antstolis, negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos ar kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku, jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Minėto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pavaduojantysis antstolis skiriamas iki antstolio įgaliojimų atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas.

48. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė pateikė 2020 m. birželio 1 d. el. laišką, kuriuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui buvo pateiktas atsakovės 2020 m. gegužės 29 d. Pranešimas Nr. 0033/13/00462 apie tai, kad 2020 m. birželio 1 d. pasibaigus atsakovės nedarbingumo laikotarpiui atnaujinami atsakovės (antstolės) įgaliojimai. Taip pat be pateikto pranešimo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui, atsakovė 2020 m. gegužės 29 d. užpildė bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui specialios formos Pranešimą GPK1.2 dėl nedraudiminio laikotarpio atšaukimo. Taip pat pateikė iš Sodros oficialius kitus dokumentus: 2023 m. sausio 16 d. Draudėjų paskyros išrašą apie išmokų skyrimą, 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-282271 skirti ligos išmoką su metaduomenimis, 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-20930 neskirti ligos išmokos su metaduomenimis. Nors apeliantė nurodo, kad galimai Sodra nebuvo „uždariusi“ atsakovės nedarbingumo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog ginčo sprendimui jokios reikšmės ir įtakos tai neturi, nes, pirma, atsakovė nėra atsakinga už valstybės institucijų galimą neveikimą ar netinkamą veikimą neteisingai ar ne laiku atliekant jai numatytas funkcijas registruojant ir tvarkant pateiktus duomenis apie nedarbingumo laikotarpio pradžią ir pabaigą, antra, net ir tuo atveju, jeigu egzistuotų tokios aplinkybės (o tokių šiuo atveju nėra), tai turėtų reikšmės tik dėl nedarbingumo išmokos (ne)pagrįstumo išmokėjimo. Šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovė tiek nustatyta tvarka atnaujino antstolio įgaliojimų vykdymą, tiek nutraukė nedarbingumą bei negavo nedarbo draudimo išmokų per ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovė veiksmus atliko nutraukusi nedarbingumą, todėl minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

49. Nors apeliantė nurodo, jog atsakovė, atvykusi pas ieškovę į namus, elgėsi labai neprofesionaliai, nesilaikė savo profesijai keliamų etikos ir pavyzdingo elgesio standartų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog dėl šių atsakovės veiksmų Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės skundą atmetė, nurodydama, kad nesant įrodymų dėl netinkamo bendravimo, esant tik pareiškėjos subjektyviam antstolių veiksmų vertinimui, nėra pagrindo konstatuoti net antstolio etikos pažeidimo. Taigi, minėti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

50. Apeliantė taip pat nurodo, jog Lietuvoje tuo metu, kai atsakovė atvyko pas ieškovę, buvo paskelbtas karantinas, todėl antstolė galimai pažeidė karantino sąlygas, vykdama pas garbingo amžiaus ieškovę į jos namus, taip sukeliant grėsmę užkrėsti ieškovę COVID-19 liga. Net jei atsakovė turėjo teisę patekti į ieškovės namus, apeliantei neaišku, ar atitinkami veiksmai (turto apžiūra) buvo tokia skubi procedūra, jog antstolė jos negalėjo nukelti 5-7 dienoms, kada oficialiai karantinas buvo atšauktas.

51. 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-151 dėl Teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymo NR. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ pakeitimo 2.2 p. nurodyta, kad antstoliams tais atvejais, kai priverstinio vykdymo veiksmui atlikti būtinas tiesioginis antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų dalyvavimas (pavyzdžiui, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl priverstinio iškeldinimo ar įkeldinimo, vaiko perdavimo, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir panašiai), imtis visų galimų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, laikytis visų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų rekomendacijų, o kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmą bus apsaugota antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų sveikata ir užkirstas kelias plisti virusui COVID-19, motyvuotu antstolio patvarkymu priverstinio vykdymo veiksmo atlikimą atidėti.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. Nutarimu Nr. 152 (toliau – Nutarimas) paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nurodytu Nutarimu (įskaitant Nutarimo aktualia redakcija nurodomų atliktų veiksmų metu) antstolio veiklai nenustatė jokių veiklos uždraudimo ir (ar) apribojimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. birželio mėnesį dėl karantino pritaikyti ribojimai nereiškė antstolio veiklos stabdymo, todėl antstolė turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus ne tik savo kontoroje, bet ir kitose vietose (pvz., skolininko gyvenamojoje vietoje). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, šiuo atveju pagrindo teigti, kad karantino metu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nėra, todėl minėti apeliantės argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

53. Apeliantė įrodinėdama atsakovės galimai neteisėtus veiksmus teigia, kad tariamai atsakovė nedėvėjo kaukės, nemandagiai bendravo su ja bei jos sūnumi, kitaip neetiškai bendravo ir pan., tačiau šiuo atveju sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovės argumentais, jog jeigu būtų egzistavusios tokios aplinkybės (apsauginių kaukių nedėvėjimas ar kitokie viešosios tvarkos pažeidimai), tokie asmenys būtų buvę nubausti administracine tvarka, nes turto apžiūros procese dalyvavo policijos pareigūnai. Be to, byloje įrodymų, patvirtinančių minėtas apeliantės aplinkybes, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl minėti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

54. Apeliantė nurodo, jog ji norėdama padengti įsiskolinimą ir užbaigti vykdomąją bylą, buvo suradusi kelis kreditorius, kurie buvo pasiruošę paskolinti jai atitinkamą pinigų sumą, tačiau atsakovė piktybiškai trukdė ieškovei pasiskolinti atitinkamą sumą, buvo daromos įvairios kliūtis, reikalaujama perteklinės informacijos, dokumentų ir pan. Apeliantės teigimu, atsakovė pažeidė visus antstolio veiklos principus ir atsakovė apskritai negali eiti savo pareigų.

55. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

56. Apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su trukdymu pasiskolinti pinigų, sudaro apeliantės įrodinėjimo pagrindą, t. y. apeliantei teko pareiga įrodinėti šių aplinkybių egzistavimą, kurių nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl minėti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

57. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė, jog antstolė tiek skirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, tiek pagal ekspertizės išvadą nustatydama turto vertę, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą apie antstolės neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

58. Apeliantės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovė neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, neva neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikai, tačiau teismas taip ir nenurodė, kokia teismų praktika remiasi.

59. Pagal teismų praktiką ieškovas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Pažymėtina, jog žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

60. Atsižvelgiant į tai, kad procesinė pareiga įrodyti žalos faktą ir jos dydį tenka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šioje byloje ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais išaiškinimais bei įvertino kiekvieną iš apeliantės reikalaujamos turtinės bei neturtinės žalos reikalavimus, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia teismų praktiką remiasi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

61. Apeliantės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai neabejotinai neigiamai paveikė jos emocinę būklę, ji patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kurių, atsakovei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovė nebūtų patyrusi. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina iš esmės nedidele, simboline, 2 000,00 Eur suma.

62. Pažymėtina, jog bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nepateiktas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą. Bet kuriuo atveju neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

63. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos fizinei, psichinei ar emocinei sveikatai dėl vykdymo proceso ar atskirų antstolė veiksmų (CPK 178 straipsnis). Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė nurodo bendro pobūdžio teiginius, tačiau aplinkybės kaip konkrečiai atsakovė padarė neturtinę žalą nebuvo įrodinėjamos. Apeliantės pretenzijos dėl antstolės neteisėtų veiksmų atlikimo, įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo atmestos, t. y. pirma, nebuvo nustatyti tokie neteisėti veiksmai, apie kuriuos teigia apeliantė, antra, ji nepatyrė tokių rūpesčių, kurie peržengtų įprastas pastangas bandant apginti savo teises suteiktomis teisinėmis priemonėmis. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pablogėjusią sveikatą, ir, kad tarp to būtų priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Taip pat sutiktina ir su atsakovės argumentais, jog priverstiniai vykdymo veiksmai savaime negali būti laikomi sukeliančiais neturtinę žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantės patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

67. Atsakovė pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės, t. y. 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengtų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovei 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

68. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

69. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovei N. Š. – S. 1 210,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė