- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1402-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07826-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- N. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12281-918/2022 pagal ieškovės A. K. ieškinio atsakovei N. Š. – S.dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės antstolės N. Š. 1 251 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas sprendė, kad ieškovė neįtraukė į bylą trečiojo asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis gali būti susijusi nagrinėjama byla (neįtraukė atsakovės antstolės N. Š. – S. civilinės atsakomybės draudiko); nepateikė tiek procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų, kad po vieną tektų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui; ieškovės pateikto ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, todėl ieškovė turi jį patikslinti ir konkretizuoti civilinės atsakomybės sąlygas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:
4.1. pateikė net du teismo sprendimus, kuriais buvo konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas. Ieškovė taip pat išsamiai argumentavo ir pagrindė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos - nedaug trūko, jog per karantiną ieškovės vienintelis būstas per varžytynes būtų parduotas už tris kartus mažesnę nei rinkos kainą, net du kartus teismai stabdė varžytynes, nes antstolė ketino parduoti ieškovės paskutinį būstą už neadekvačiai mažą kainą. Ieškovė teismui pateikė ir daugiau atsakovės veiksmų neteisėtumo faktų ir įrodymų (pvz., kad antstolė savo funkcijas vykdė apskritai turėdama nedarbingumą);
4.2. trečiojo asmens nenurodymas nėra esminis trūkumas ir jis negali užkirsti kelio ieškinio priėmimui. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai nėra žinomas antstolės profesinės civilinės atsakomybės draudikas, todėl ieškovė paprašė teismo iš atsakovės ar Lietuvos antstolių rūmų gauti informaciją apie atsakovės draudiką ir jj į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu teismo iniciatyva;
4.3. teismui pateikė itin daug priedų (virš 100 lapų), absoliučią daugumą priedų atsakovė turi, kadangi tiesiogiai dalyvavo sprendžiant ieškovės ir atsakovės ginčus, todėl ieškovė prašė priedus dėl didelės jų apimties leisti teikti tik teismui. Nurodė, kad ji yra pensijinio amžiaus, silpnos sveikatos, neturi teisinio išsilavinimo, jos pensija sudaro tik 250 Eur, todėl jai net ir finansiškai yra sudėtinga įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodymus dėl ieškinio trūkumų šalinimo (pvz., padaryti apie 400 lapų apimties dokumentų kopijų ir pateikti viską teismui, o ieškovė nesinaudoja e. teismas sistema).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
9. Teismui pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštą ieškinį, konstatuoja, kad ieškovės nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 straipsniai).
12. Galimų įrodymų nepateikimas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje gali būti nustatoma kaip trūkumas tik tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog pateikė visus reikalingus įrodymus. Tam tikrų įrodymų nepateikimas gali būti reikšmingas sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą. CPK 42 straipsnis, numatantis šalių teises ir pareigas, numato šaliai teisę, bet ne pareigą teikti įrodymus, todėl ieškovė turi teisę pasirinkti, ar jai teikti įrodymus, kuriuos siūlo pateikti teismas, ar neteikti.
13. Dėl pirmos instancijos teismo nustatyto trūkumo trečiojo asmens neįtraukimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą tiek jų pačių iniciatyva, tiek motyvuotu šalių prašymu, tiek ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismas prireikus nusprendžia pasirengimo stadijoje (CPK 225 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą kvalifikavo trečiojo asmens, kuris, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, nenurodymą ieškinyje. Kaip jau buvo minėta, toks ieškinio trūkumas gali būti taisomas teismo ir jis nelaikytinas trūkumu, dėl kurio ieškinys apskritai negali būti priimtas, nes nėra pagrindo manyti, kad tokio trūkumo nepašalinus, procesas negalėtų vykti.
14. CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta, kad siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. Taigi, atsižvelgiant į CPK 113 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, pripažintina, jog apeliantė, formaliai vertinant minėtos normos nuostatas, galėtų būti atleista nuo procesinių dokumentų priedų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu ir išskirtiniu atveju, procesinio dokumento (ieškinio) bei jo priedų kopijų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikimas į bylą, įvertinus procesinių dokumentų ir jų priedų didelę apimtį bei ieškovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jos finansine padėtimi (pensijinio amžiaus, pensija sudaro tik 250 Eur), pripažintinas neesminiu, t. y. nesudarančiu kliūčių nagrinėti šią bylą.
15. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.