Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pasikeitus faktinei situacijai, siekiant atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir padidinti gyvenamojo namo plotą, pareiškėjo vardu architektas E. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su 2022-11-25 prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus. Prašyme nurodyta, jog statybos rūšis – statinio rekonstravimas, bendrasis plotas po rekonstrukcijos – 140 kv. m, pridėta grafinė dalis, kurioje pavaizduotas esamo ir rekonstruoto gyvenamojo namo išdėstymas sklype. Su prašymu pateikti reikiami dokumentai (pridedamas prašymas dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo ir priedai).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad 2022-11-30 buvo atmestas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus Nr. PSR-01-221125-00089 Vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektui.

Skunde, aprašant išsamiai faktines aplinkybes, ir skundo prieduose yra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuo aspektu kreipėsi į atsakovę, o atsakovė neteisėtai neveikė ir vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl gatvės raudonųjų linijų keitimo taip, kad jos nebūtų perteklinės ir pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalis, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepatektų į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną. Vilniaus miesto savivaldybės administracija į pareiškėjo Prašymą 2 neatsakė per 20 darbo dienų, teisės aktų nustatyta tvarka priimdama administracinį sprendimą, pagrįstą teisės normomis, nurodydama veiksmus ir terminus, kada bus panaikinti pareiškėjo žemės sklypo dalies apribojimai. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas šiuo aspektu kreipėsi į atsakovę, o atsakovė vilkino sprendimo priėmimą, sprendimo nepriėmė ir neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIDPNĮ) 1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. TGIDPNĮ 2 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas. Jeigu prašyme nenurodytas informacijos ir duomenų teikimo būdas, informacija ir duomenys teikiami tokiu pačiu būdu, kokiu gautas prašymas (TGIDPNĮ 13 straipsnio 3 dalis). Prašymai dėl informacijos ir duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (TGIDPNĮ 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punkte yra numatyta, kad savarankiškoji savivaldybių funkcija yra savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte yra numatyta, kad savarankiškoji savivaldybių funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas.

Žemės sklypo, kurio dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdo pareiškėjas, naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjo gyvenamasis namas pastatytas 2016 m. Statybos užbaigimas patvirtintas 2016-04-18 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Statinys įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Vis tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2021 m. patvirtinus bendrąjį planą ir jo sprendinius, pareiškėjo sklypo dalis ir gyvenamasis namas patenka į inžinerinės infrastuktūros koridorių zoną, kuriame statyba negalima. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako duoti specialiąsias sąlygas statinio rekonstrukcijai. Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023-02-20 raštu Nr. A51-31020/23(2.14.2.12E-ŽEM) informavo pareiškėją, kad „dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Akalotės, Avinėlių ir į Antupių gatvės raudonąsias linijas. <...> Todėl šioje teritorijoje turi būti suprojektuotas kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas suplanuotai gatvei įrengti ir eksploatuoti“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ketino siūlyti pareiškėjui savanoriškai paramos sutartimi dalį žemės sklypo perduoti Savivaldybei.

Pareiškėjo atstovė 2024-01-09 el. laišku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistes, kurios rengė ankstesnius atsakymus, su prašymu pateikti informaciją, kada bus pakoreguoti specialaus plano sprendiniai ir sklypas (duomenys neskelbtini) nepateks į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną.

Apie du mėnesius negavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į 2024-01-09 prašymą dėl Avinėlių gatvės raudonųjų linijų koregavimo, išsiųstą el. laišku, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotiniu 2024-03-07 prašymu. Šio prašymo atsakovė neišsprendė ir nepriėmė administracinio sprendimo. Atsakymas nebuvo gautas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2024-07-12 atsakymą Nr. A51-103751/24(3.3.15.4E-PAS) „Dėl sklypo dalies ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – Atsakymas 1), kuriame nurodyta, kad „šiuo metu baigiamas rengti „Projekto Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (vyksta specialiojo plano baigiamasis etapas), kurio sprendiniai nenumato naujos geležinkelio linijos atvedimo į miesto centrinę dalį iš pietų pusės (sprendiniai parengti įvertinus 2021-12-20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pritarimą minėto specialiojo plano koncepcijos alternatyvai S5), todėl bendrojo plano sprendiniuose numatytas platus inžinerinės infrastruktūros koridorius numatomai naujai geležinkelio linijai iš pietų pusės tapo neaktualus.“ Taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo vykdyti minėto žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams.

Įvertinus savivaldybės patvirtintą Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-07-12 atsakymą, visiškai neaišku, kada bus patikslinti ir panaikinti pareiškėjui priklausančio sklypo dalies apribojimai. Iki šiol nepriimtas sprendimas dėl minėtų apribojimų panaikinimo.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia ginčą dėl savivaldybės administravimo subjekto, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, neveikimo ir vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjui reikalingas didesnis gyvenamasis plotas, o savivaldybė neleidžia jokių tolimesnių statybų šiame sklype. Tokiu būdu yra apribotos pareiškėjo teisės į jo nuosavybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsniu nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nuosavybės teisės į jo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidžiamos, nes jis negali tinkamai naudotis namu (jam reikia didesnio ploto namo), parduoti taip pat negali, o savivaldybė nepanaikina apribojimų, nors, kaip teigia pati atsakovė, jie nebūtini.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija per 20 darbo dienų nepriėmė sprendimo panaikinti pareiškėjo sklypui nustatytų apribojimų, o 2024-07-12 atsakymo dalis, kurioje tik užsiminta apie sklypo apribojimų panaikinimą, nepagrįsta teisės normomis, nekonkreti, nenurodytas nei teisinis pagrindimas, nei procedūros, nei terminai, kada bus panaikinti sklypo apribojimai, nei kokie veiksmai atlikti Teritorijų planavimo skyriaus; neatsakyta, ar gautas Susisiekimo ministerijos pritarimas siaurinti bendrajame plane (TPDR reg. Nr. T00086338) numatytą inžinerinės infrastruktūros koridorių, apimantį esamą geležinkelio liniją ir C kategorijos Avinėlių gatvę, paliekant tik esamam geležinkeliui ir esamai Avinėlių gatvei reikalingą inžinerinės infrastruktūros koridorių gatvės raudonųjų linijų ribose.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovė 2024-07-12 pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, tačiau į jį tinkamai neatsakė, nenurodė, pagal kokius teisės aktus ir kokios procedūros bus atliekamos, kada bus panaikinti sklypo ribojimai, ir nepriėmė administracinio sprendimo panaikinti apribojimus, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad kompetentingas šį klausimą spręsti viešojo administravimo subjektas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – vilkina atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, o pareiškėjo 2024-05-29 prašymo neišnagrinėjo.

Pareiškėjo atstovė 2024-05-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė prašymą „Dėl procedūros, numatytos Žemės įstatymo 46 straipsnyje, dėl žemės sklypo dalies ir namo paėmimo visuomenės poreikiams, išmokant savininkams piniginę kompensaciją, inicijavimo“ (toliau – Prašymas 1) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą „Dėl apribojimų (raudonųjų linijų) žemės sklypui panaikinimo“.

Prašymas 1 pagal kompetenciją buvo nukreiptas nagrinėti Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (toliau – Skyrius). Išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą 1, į jį buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-07-12 raštu Nr. A51-103751/24(3.3.15.4E-PAS) „Dėl sklypo dalies ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“. Skyrius atsakė pareiškėjui į Prašymą 1 pagal savo kompetenciją, t. y. vertino galimybę paimti visuomenės poreikiams namą bei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Atsakyme 1 pareiškėjui buvo nurodytos teisės akto nuostatos, kuriomis vadovaujantis inicijuojamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, bei išdėstytos aplinkybės, kurioms esant teritorijoje, į kurią patenka ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo dalis, buvo suplanuotas inžinerinės infrastruktūros koridorius. Atsakyme 1 taip pat buvo nurodyta, kad projektą įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdyti minėto žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams teisinio pagrindo neturi.

Prašymas 2 buvo nukreiptas vykdyti pagal kompetenciją Teritorijų planavimo skyriui, kuris pareiškėjui atsakė 2024-07-15 raštu Nr. A51-104019/24(2.15.1.2-TPS) „Dėl apribojimų (raudonųjų linijų) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ (toliau – Atsakymas 2). Atsakyme 2 pareiškėjui buvo nurodyta, kad Avinėlių gatvės, kaip ir kitų A, B ir C kategorijų gatvių, raudonąsias linijas buvo suplanuota nustatyti parengus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų susisiekimo komunikacijų infrastruktūros vystymo specialųjį planą (toliau – SP). Šiuo metu SP rengimo bendrųjų sprendinių formavimo stadija dar nėra užbaigta, nes iki šiol nėra pritarta SP koncepcijai. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad rengiamo SP užbaigimas prognozuojamas 2025 m. I ketvirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad Prašymas 1 ir Prašymas 2 buvo išnagrinėti ir į juos Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė, ir į tai, kad Atsakyme 1 ir Atsakyme 2 yra nurodyta skunde prašoma pareiškėjui aktuali informacija dėl apribojimų (raudonųjų linijų) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) panaikinimo, pastebėtina, kad nagrinėjimas šioje administracinėje byloje yra tapęs netikslingu, nes pareiškėjo abu prašymai yra išnagrinėti. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Ginčai, kurie nesukelia šalims realių teisinių pasekmių, yra nenagrinėtini administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė į pareiškėjo prašymus, darytina išvada, jog šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, kadangi net ir tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas, atsakovė būtų įpareigota priimti sprendimą dėl pareiškėjo teiktų prašymų, tačiau, kaip jau minėta, prašymai buvo išnagrinėti 2024-07-12 ir 2024-07-15, todėl iškilo būtinybė svarstyti šios administracinės bylos nutraukimo klausimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo (-jos) teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-443/2005, 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-884/2008, 2010-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010, 2023-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-472-520/2023). Pagal LVAT formuojamą praktiką, išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (LVAT 2008-08-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1450/2008, 2016-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2023-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1632-1047/2023).

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M.-P. teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškėją ir prašė skundą patenkinti.

Pareiškėjas prašo:

1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2024-05-29 prašymą „Dėl apribojimų (raudonųjų linijų) žemės sklypui panaikinimo“;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti gatvės raudonąsias linijas taip, kad jos nebūtų perteklinės ir pareiškėjui priklausanti Žemės sklypo dalis, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepatektų į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną.

Bylos duomenimis, V. P. ir I. M.-P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 2187/7082 dalis Žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2013-02-25 pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo sutartimi Nr. SN43-660 nustatyta naudojimosi tvarka Žemės sklypu.

Pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomas gyvenamasis namas yra 78,31 kv. m ploto, statybos pabaigos metai – 2016, baigtumo procentas – 100. Pasikeitus faktinei situacijai, siekiant atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir padidinti gyvenamojo namo plotą, pareiškėjo vardu architektas E. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su 2022-11-25 prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus. Prašyme nurodyta, kad statybos rūšis – statinio rekonstravimas, bendrasis plotas po rekonstrukcijos – 140 kv. m, pridėta grafinė dalis, kurioje pavaizduotas esamo ir rekonstruoto gyvenamojo namo išdėstymas sklype. Su prašymu pateikti reikiami dokumentai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad 2022-11-30 buvo atmestas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus Nr. PSR-01-221125-00089 Vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektui.

Miesto planavimo ir architektūros skyriaus architektė nurodė:

„Vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašu (aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymas Nr. D1-2291), specialieji reikalavimai neišduodami, kai: 91.1. statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima; Pagal bendrąjį planą (TPDR reg. Nr. T00086338), sklypo dalis, kurioje yra rekonstruojamas pastatas (duomenys neskelbtini), patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, kurioje jokie plėtros reglamentai nėra numatyti. Dėl to specialiųjų reikalavimų statinio (duomenys neskelbtini) rekonstravimui išduoti negalime. Nuo to laiko situacija ir aplinkybės nepasikeitė. Pateikti papildomi dokumentai: GIS ištrauka ir notaro sutartis BP sprendinių ir situacijos nepakeičia.“

Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišdavė specialiųjų reikalavimų gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Nurodė, kad pareiškėjo sklypo dalis ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną. Ši aplinkybė matyti ir iš bendrojo plano (TPDR reg. Nr. T00086338). Bendrojo plano funkcinių zonų duomenys (2021) patvirtina, kad pareiškėjo sklypo dalyje ir netgi jau pastatyto namo vietoje nėra numatyta jokių statinių statyba. Sklypo dalis ir gyvenamasis namas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną.

Pareiškėjui 2023-03-29 prašymu kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl sklypo ir namo paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už šį turtą bei pateikus 2023-07-10 pakartotinį prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2023-07-18 atsakymą Nr. A51-119969/23(3.3.15.4E-AD24). Savivaldybės administracijos rašte pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog „nurodyta teritorija galimai nebus reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams įrengti, vykdyti Žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams teisinio pagrindo nėra“.

Pareiškėjo atstovė 2024-01-09 el. laišku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistes, kurios rengė ankstesnius atsakymus, su prašymu pateikti informaciją, kada bus pakoreguoti specialaus plano sprendiniai ir sklypas (duomenys neskelbtini) nepateks į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną. Jeigu tokie planai ir sprendiniai priimti, prašyta juos pateikti el. paštu. Toks laiškas buvo rašytas, nes savivaldybės atsakyme buvo nurodyta, kad „Avinėlių gatvės, kaip ir kitų A, B ir C kategorijų gatvių, raudonąsias linijas planuojama nustatyti iki 2023 metų pabaigos“.

Apie du mėnesiu negavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į 2024-01-09 prašymą dėl Avinėlių gatvės raudonųjų linijų koregavimo, išsiųstą el. laišku, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotiniu 2024-03-07 prašymu, prašydamas:

Pareiškėjas 2024-05-29 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, prašydamas inicijuoti procedūrą, numatytą Žemės įstatymo 46 straipsnyje, dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, išmokant savininkams V. P. ir I. M.-P. piniginę kompensaciją, t. y. atlikti konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimą, paremtą sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir parengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentą ar detalųjį planą, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir šiuos dokumentus teikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui – Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui.

Pareiškėjas 2024-05-29 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2024-07-12 Atsakymą 1, kuriame nurodyta, kad „šiuo metu baigiamas rengti „Projekto Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (vyksta specialiojo plano baigiamasis etapas), kurio sprendiniai nenumato naujos geležinkelio linijos atvedimo į miesto centrinę dalį iš pietų pusės (sprendiniai parengti įvertinus 2021-12-20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pritarimą minėto specialiojo plano koncepcijos alternatyvai S5), todėl BP sprendiniuose numatytas platus inžinerinės infrastruktūros koridorius numatomai naujai geležinkelio linijai iš pietų pusės tapo neaktualus.“ Taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo vykdyti minėto žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams.

<...> Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024-06-21 elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-17501/24(2.1.19E-ŽEM) kreipėsi į kitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį – Teritorijų planavimo skyrių su prašymu skubos tvarka į Bendrojo plano monitoringą įtraukti Avinėlių g. inžinerinės infrastruktūros koridorių zonos patikslinimą ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini).“

Taigi, ginčas administracinėje byloje keliamas dėl pareiškėjo atsakovei pateikto Prašymo 2 neišnagrinėjimo (netinkamo išnagrinėjimo). Pareiškėjas skunde plačiai apibūdino faktinę situaciją, pažymėjo, kad atsakovė 2024-07-12 pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, tačiau į jį tinkamai neatsakė, nenurodė, pagal kokius teisės aktus ir kokios procedūros bus atliekamos, kada bus panaikinti sklypo ribojimai, ir nepriėmė administracinio sprendimo panaikinti apribojimus, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad kompetentingas šį klausimą spręsti viešojo administravimo subjektas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – vilkina atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, o pareiškėjo 2024-05-29 prašymo neišnagrinėjo.

Kaip jau minėta pirmiau, pareiškėjo atstovė 2024-05-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė prašymą „Dėl procedūros, numatytos Žemės įstatymo 46 straipsnyje, dėl žemės sklypo dalies ir namo paėmimo visuomenės poreikiams, išmokant savininkams piniginę kompensaciją, inicijavimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą „Dėl apribojimų (raudonųjų linijų) žemės sklypui panaikinimo“.

Taigi, dėl Prašymo 2 atliekama teritorijos planavimo procedūra, kurios atlikimui reikalingas tam tikras lako tarpas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, kurių 325 punktu nustatyta, jog detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką planų sprendiniams.