- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eA-1632-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00065-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų ekspertas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-60359 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymas) dalį dėl 2017–2019 metų mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčio ir su juo susijusių sumų; 2) panaikinti VMI 2022 m. sausio 5 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-2228 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymas) dalį dėl 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio; 3) taikyti senatį; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), kurios yra daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), ir 2008 m. gegužės 16 d. gavo leidimą vykdyti statybos darbus. Pareiškėjas su rangovu sudarė sutartį statybos darbams Patalpose atlikti, statybos darbai nėra baigti. Šios aplinkybės yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1208/2013 (teisminio proceso Nr. 2-04-3-00065-2009-1).
3. Pareiškėjas tvirtino, kad 2020 m. spalio 28 d. įvyko buhalterinė klaida, todėl buvo neteisingai deklaruota nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) mokesčio suma už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius. Atliekant deklaravimą per išorinę sistemą, buhalteriui (-ei) atlikti skaičiavimą ar veiksmus yra itin ribotos galimybės, fiziškai neįmanoma keisti mokesčio tarifo (neįmanoma įrašyti kito skaičiaus ar pasirinkti kito mokesčio tarifo, jis toks, koks įrašytas sistemoje), taip pat neįmanoma keisti mokestinės vertės (neįmanoma įrašyti kito skaičiaus ar pasirinkti kitą vertę, skaičius toks, koks įrašytas sistemoje). Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato Registrų centras (automatiškai sistemoje rodomas skaičius), o nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (procentinė išraiška, skaičiais) nustato Savivaldybės taryba (automatiškai rodoma sistemoje), todėl vartotojui belieka atlikti tik techninį mygtuko paspaudimą elektroninėje sistemoje.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas gavo 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą nurašyti 2017–2019 metų mokestinių laikotarpių NT mokesčio ir su juo susijusių sumų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), dėl kurio panaikinimo ir paaiškinimų 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į VMI.
5. Pabrėžė, kad Patalpos nėra NT mokesčio objektas, nes atitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 4 straipsnyje numatytą išimtį, t. y. yra faktiškai nenaudojamos, jų statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Mokesčio tarifą, remiantis NTMĮ 6 straipsniu, nustato savivaldybės taryba. Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) apie sprendimą įtraukti Patalpas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašą) pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo Patalpų įtraukti į Sąrašą, kadangi Pastatas, kuriame yra Patalpos, jo žiniomis, nėra įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Administraciją dėl paaiškinimų ir pagrindimo bei sprendimų teisėtumo, tačiau Administracija apsiribojo tik nuoroda į Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimus: 2016 m. gegužės 31 d. Nr. T1-109, 2017 m. gegužės 30 d. Nr. T1-105 , 2018 m. gegužės 28 d. Nr. T1-86, kurie, pasak pareiškėjo, Patalpų įtraukimo į Sąrašą nenustato.
7. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad Patalpos yra mokesčio objektas (apmokestinamos), pareiškėjas teigė, kad deklaracijoje yra klaida, apskaičiuota NT mokesčio suma yra neteisinga: pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T1-109 (1 punktas) nustatytas 2017 metams mokestinio laikotarpio NT mokesčio tarifas yra 0,6 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (mokestinė vertė – 45 300 Eur), kas sudaro 271,80 Eur; pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T1-105 (1 punktas) nustatytas 2018 metams mokestinio laikotarpio NT mokesčio tarifas yra 0,6 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (mokestinė vertė – 45 300 Eur), kas sudaro 271,80 Eur; pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. T1-86 (1 punktas) nustatytas 2019 metams mokestinio laikotarpio NT mokesčio tarifas yra 0,6 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (mokestinė vertė – 45 300 Eur), kas sudaro 271,80 Eur.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas 2022 m. sausio 31 d. patikslintame skunde nurodė, kad VMI, sutikdama su jo pozicija dėl 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo, pati dar 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė nurodymą, kuriuo panaikino 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo skundžiamą dalį. Tačiau pareiškėjas gavo papildomą šiek tiek modifikuotą VMI 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą.
10. 2022 m. sausio 5 d. Nurodymas taip pat turi būti panaikintas, kadangi VMI 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė naikinamąjį nurodymą, kuris yra įsiteisėjęs. Be to, VMI nepagrįstai ir be teisinio pagrindo iš naujo 2022 m. sausio 5 d. pradėjo išieškojimą dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, dėl kurio yra prasidėjęs teisminis procesas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas mano, kad ginčijami Nurodymai turi būti panaikinti ir dėl to, kad yra pasibaigusi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnyje įtvirtinta mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis.
12. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundų reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepimuose nurodė, jog VMI 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui per Mano VMI portalą išsiuntė pranešimą dėl 4 657,66 Eur mokesčių skolos sumokėjimo, kuriame nurodyta, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas nesumokėjo pranešime nurodytos skolos, VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. lapkričio 8 d. per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS) pateikė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-60359 nurašyti 4 613,06 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 18 d. VMI pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo teisingumo, teisėtumo, pagrįstumo. VMI, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, nusprendė savo iniciatyva sustabdyti NT mokesčio priverstinio išieškojimo procedūras ir 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą pakeisti 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pakeitus 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą, pareiškėjo ginčijamos NT mokesčio sumos už 2017–2019 m. nebuvo priverstinai išieškomos. Informacija apie priimtą sprendimą pakeisti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą pareiškėjui pateikta per Mano VMI portalą.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. žinodamas, kad jo prašoma panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalis jau yra panaikinta VMI iniciatyva 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu. Todėl, išnykus ginčo dalykui, su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisme, atsakovo įsitikinimu, teisiškai yra nereikšmingas, o skundas šioje dalyje turi būti atmestas.
16. Dėl 2022 m. sausio 5 d. Nurodymo atsakovas paaiškino, kad jis priimtas pareiškėjui nepatikslinus Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2017 metus ir nesumokėjus 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių. Atsakovas neigė, kad jis sutinka su pareiškėjo pozicija dėl 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo. Paaiškino, kad sustabdyti nurodymą (jo dalį) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nėra galimybės, todėl VMI, norėdama sustabdyti nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurodytas prievoles, naikina nurodymą (jo dalį). Išnykus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo priežastims, VMI atnaujina (pradeda) mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Kaip jau minėta, VMI sustabdė NT mokesčio ir šio mokesčio delspinigių išieškojimą, nes buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo teisingumo, teisėtumo, pagrįstumo.
17. Atsakydamas į skundo teiginius, kad VMI nepagrįstai ir be teisinio pagrindo iš naujo 2022 m. sausio 5 d. pradėjo išieškojimą dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, teisminis procesas dėl šio prasidėjęs, neišnagrinėtas, atsakovas paaiškino, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas yra nesumokėjęs 1 310,10 Eur NT mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių, todėl VMI turi teisę priverstinai išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų).
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodė, jog tai, kad teisminis procesas dėl 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo panaikinimo yra nepasibaigęs, draudžia VMI išieškoti 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių. Administracinėje byloje Nr. eI3-1934-484/2022 reikalavimo užtikrinimo priemonės, draudžiančios vykdyti nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus, nėra taikomos. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. VMI jau pakeitus 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą ir savo iniciatyva sustabdžius nekilnojamojo turto mokesčio priverstinio išieškojimo procedūras.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ekspertas“ skundą atmetė.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
23.1 VMI 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui per Mano VMI portalą išsiuntė pranešimą dėl 4 657,66 Eur mokesčių skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
23.2 Pareiškėjas nesumokėjo pranešime nurodytos skolos, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. lapkričio 8 d. per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) pateikė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-60359 nurašyti 4 613,06 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
23.3 Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 18 d. VMI pateikė paklausimą-prašymą, kuriuo prašė: išsamiai paaiškinti, kaip mokesčių administratorius apskaičiavo ir kokiais dokumentais grindžia NT mokesčio prievolę, bei ją detalizuoti (koks procentas nuo kokios mokestinės vertės buvo apskaičiuotas NT mokestis (įskaitant delspinigių paskaičiavimą), už kurį konkretų NT objektą ar objektus); iki 2021 m. lapkričio 24 d. pateikti dokumentus (įsakymus, sprendimus, nutarimus ir kt.), kurių pagrindu priskaitytas NT mokestis (įskaitant delspinigius) už 2017, 2018, 2019 m., kad būtų galima įvertinti NT mokesčio (įskaitant delspinigių) apskaičiavimo teisingumą, teisėtumą, pagrįstumą, kokiu pagrindu ir kokio dydžio bei už ką mokestis (įskaitant delspinigius), kuris yra nurodytas 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodyme; panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalį dėl NT mokesčio (įskaitant delspinigius).
23.4 VMI 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-60359 pakeisti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Informacija apie priimtą sprendimą pareiškėjui pateikta per Mano VMI portalą.
23.5 Vilniaus apskrities VMI 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (2.7 Mr.) 46-16639, atsakydama į 2021 m. lapkričio 16 d. paklausimą-prašymą, informavo pareiškėją, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, tad dėl lengvatų mokesčių mokėtojai turi kreiptis į tą savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl turimos 4 657,66 Eur nepriemokos sumokėjimo. Kadangi pareiškėjas nesumokėjo pranešime nurodytos skolos VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-603 nurašyti 4 613,06 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
23.6 Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalį dėl 2017–2019 metų mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
23.7 Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. VMI pateikė patikslintas Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2018–2019 metus, kuriose deklaravo 33 Eur mokėtinas nekilnojamojo turto mokesčio sumas.
23.8 VMI 2022 m. sausio 5 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-2228, kuriuo, pagal prie jo pridėtos Prievolių ataskaitos duomenis, be kita ko, išieškoma 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur ir šio mokesčio delspinigių.
23.9 Pareiškėjas 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, šioje byloje pateikdamas patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą.
23.10 VMI 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37931.
23.11 Pareiškėjas 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu priimti patikslinančią Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711 (KIT711S), atnaujinti pateikimo terminą dėl svarbios priežasties, nutraukti išieškojimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio (1310,10 Eur, delspinigiai 311,19 Eur) sumos už 2017 m.
23.12 VMI, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsniu, 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-88879 pripažinti netekusiu galios 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
23.13 VMI 2022 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo 2022 m. balandžio 21 d. kreipimąsi, informuodama, kad Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT711 už 2017 m. mokestinį laikotarpį yra priimta. Įvertinus papildomai gautus dokumentus ir atsižvelgiant į faktą, kad administracinės paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statyba neužbaigta ir patalpa faktiškai nenaudojama, todėl už šias patalpas mokėti nekilnojamojo turto mokesčio nereikia.
23.14 Atsižvelgdamas į tai, kad VMI pati panaikino 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą, t. y. išnyko ginčo dalykas, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) grąžinti skundą ir už jį sumokėtą žyminį mokestį; 2) jeigu teismas priimtų kitą procesinį sprendimą, priimti šiuos rašytinius įrodymus; 3) šiuos procesinius klausimus išspręsti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant posėdyje.
23.15 Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikydamas 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose reiškiamus prašymus atsisakymu nuo skundo, 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui VMI dėl nurodymo panaikinimo nutraukė, netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti žyminį mokestį.
23.16 Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).
23.17 LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateiktų paaiškinimų ir juose suformuluotų prašymų turinį, nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas atsisakė skundo ir kad toks atsisakymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad šiame procesiniame dokumente pareiškėjo valia atsisakyti skundo nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, nenurodyta, kad jam yra suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Teismas rėmėsi savo paties praktikoje pateiktu ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas proceso šaliai, t. y. pareiškėjui, taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymo saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017). Taip pat pažymėjo, jog atsisakymo nuo skundo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška). Teismas, spręsdamas gautą pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo, pareiškimo), turi įsitikinti, kad šį procesinį veiksmą pareiškėjas atliko laisva valia, kuri turi būti išreikšta ABTĮ nustatyta forma ir tvarka.
23.18 Atsižvelgdamas į LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją raštu pateikti teismui savo poziciją dėl 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimuose Vilniaus apygardos administraciniam teismui suformuluotų prašymų.
23.19 Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 12 d. patikslino 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimuose suformuluotus reikalavimus, ir prašė teismo: 1) spręsti dėl skunde pareikštų reikalavimų ir už skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo; 2) netenkinus pirmojo prašymo, priimti 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašytinius paaiškinimus ir įrodymus; 3) nurodė, kad likusią prašymo dalį atsiima (neteikia).
23.20 Teismas, įvertinęs 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo paaiškinimų ir juose reiškiamų reikalavimų turinį, 2023 m. sausio 17 d. dar kartą kreipėsi į pareiškėją, paaiškindamas, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą) iki jo priėmimo. Nagrinėjamu atveju UAB „Statybų ekspertas“ skundas teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra priimtas, todėl skundo atsiėmimas nėra galimas. Atitinkamai nėra galimas ir žyminio mokesčio grąžinimas pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas taip pat paaiškino, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Tuomet teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 dalimi, nutraukia bylą. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pakartotinai prašė pareiškėjo pateikti raštu savo patikslintą poziciją dėl teismui paduoto skundo.
23.21 Pareiškėjas patikslintos pozicijos dėl teismui paduoto skundo nepateikė.
24. Įvertinus teismui 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. teiktų pareiškėjo paaiškinimų turinį, dar kartą pažymėtina, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą) iki jo priėmimo. Nagrinėjamu atveju UAB „Statybų ekspertas“ skundas teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra priimtas, todėl skundo atsiėmimas nėra galimas. Taip pat šių paaiškinimų turinys neleidžia daryti išvados, kad juose keliami reikalavimai laikytini atsisakymu nuo skundo – juose pareiškėjo valia dėl skundo atsisakymo nėra aiškiai išreikšta, nėra ir duomenų, kad jam yra suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Dėl šių priežasčių teismas pasisakė dėl ginčo dalyko iš esmės.
25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 33 straipsnio 8 punkto,106 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 66 ir 73 straipsnių nuostatos.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalis buvo panaikinta dar 2021 m. lapkričio 19 d., VMI priėmus sprendimą jį pakeisti Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. žinodamas, kad prašoma panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalis jau yra panaikinta VMI iniciatyva. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad VMI 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-88879 pripažintas netekusiu galios ir ginčijamas 2022 m. sausio 5 d. Nurodymas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pastarasis sprendimas priimtas po to, kai buvo pakeista mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra (VMI 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37931).
27. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo skundo reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Todėl teismas, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus skundo dalykui, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas.
III.
28. Pareiškėjas UAB „Statybų ekspertas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti įrodymus; iš atsakovo VMI priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo (apelianto) UAB „Statybų ekspertas“ naudai, kurios patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
29. Pareiškėjas nurodo, kad VMI vykdo išieškojimą dėl 33 Eur, t. y. išieško nekilnojamojo turto mokesčio mokestinę nepriemoką 33 Eur už 2017 m. iš pareiškėjo (pridedami įrodymai). Šiai aplinkybei įrodyti pridėjo išrašą iš Mano VMI paskyros. Atsakovas neturi teisės išieškoti 33 Eur, kadangi suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (reglamentuota MAĮ 107 str.), kuris skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 15 d. (prievolę įvykdyti terminas yra 2018 m. vasario 15 d., tačiau praėjo daugiau kaip 5 metai), reiškia, kad mokestinė prievolė pasibaigė (MAĮ 93 str. 1 d. 8 p.), negali būti jokiu būdu išieškoma, įskaitymas negalimas, dėl 2017 m. prievolių negalimi jokie tolimesni išieškojimo veiksmai net tokiais atvejais, jeigu jie buvo pradėti ar vyko dėl to procesas.
Atsiliepimas
30. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
31. Atsakovas paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalis buvo panaikinta dar 2021 m. lapkričio 19 d., VMI priėmus sprendimą pakeisti 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalies panaikinimo pagrindas – pareiškėjo pateiktas prašymas dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo teisingumo, teisėtumo, pagrįstumo. VMI atsižvelgdama į prašymą, nusprendė savo iniciatyva stabdyti nekilnojamojo turto mokesčio priverstinio išieškojimo procedūras. UAB „Statybų ekspertas“ skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. žinodamas, kad prašoma panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalis jau yra panaikinta VMI iniciatyva 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu.
33. Pareiškėjas pripažįsta, kad klaidingai deklaravo nekilnojamojo turto mokestį už 2017–2019 metus, pirminės deklaracijos buvo pateiktos 2020 m. spalio 28 d., jose deklaruotos mokėtinos 1 359 Eur sumos. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintas Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2018–2019 metus, kuriose deklaravo mokėtinas 33 Eur nekilnojamojo turto mokesčio sumas. 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė patikslintą Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2017 metus, kuri VMI leidimu priimta 2022 m. gegužės 18 d.
34. Pareiškėjas nesumokėjo 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. sausio 24 d. pateiktose patikslintose Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijose už 2017–2018 metus deklaruotų nekilnojamojo turto mokesčio sumų (jose deklaruotos mokėtinos 33 Eur sumos), todėl VMI pagrįstai vykdo šių sumų priverstinį išieškojimą (priverstinis išieškojimas vykdomas VMI 2022 m. gruodžio 1 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-231811, pareiškėjas šio nurodymo pagrįstumo neginčijo). Ginčo dėl mokėtinų nekilnojamojo turto mokesčio sumų už 2017–2018 metus tarp VMI ir pareiškėjo nėra. Tai, kad VMI leido pareiškėjui patikslinti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2017 metus ir nutraukė pareiškėjo klaidingai deklaruotų nekilnojamojo turto mokesčio sumų už 2017–2018 metus priverstinį išieškojimą, nepanaikina pareiškėjo pareigos sumokėti jo paties deklaruotų nekilnojamojo turto mokesčio sumų, o pareiškėjui tinkamai neįvykdžius mokestinės prievolės – nepanaikina VMI teisės ir pareigos vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą.
35. VMI pagrįstai vykdė pareiškėjo deklaruotų nekilnojamojo turto mokesčio sumų išieškojimą, šioje administracinėje byloje skundžiami nurodymai panaikinti ne dėl VMI klaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-60359 dalies ir dėl VMI 2022 m. sausio 5 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-2228 dalies panaikinimo.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad išnyko ginčo dalykas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
38. Pareiškėjas su teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad VMI vykdo išieškojimą dėl 33 Eur, t. y. išieško nekilnojamojo turto mokesčio mokestinę nepriemoką 33 Eur už 2017 m. iš pareiškėjo.
39. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl VMI 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalies ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymo dalies panaikinimo, nes būtent šiuos reikalavimus 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. vasario 7 d. nutartimis priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas dar teikė patikslintą skundą, tačiau jį atsisakyta priimti 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, kuria taip pat išaiškinta pareiškėjui teisė dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37931 kreiptis į teismą su atskiru skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties neskundė, kreipėsi į teismą su nauju skundu, ir Liteko informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą 2023 m. kovo 30 d. priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-723-1066/2023, kurį pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-1848-442/2023). Taigi pareiškėjo argumentai dėl išieškojimų pagal kitus VMI nurodymus peržengia ginčo ribas šioje administracinėje byloje, nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. vasario 7 d. nutartimis, todėl nevertinami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
41. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo 2023 m. kovo 9 d. SEB banko sąskaitos išrašo ir pareiškėjo paskyros Mano VMI vaizdo kopiją, kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo prijungti naujus įrodymus, nes nauji įrodymai yra nesusiję su reikalavimais, kuriuos priėmė ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ir teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.
42. Nagrinėjamoje byloje, remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad VMI pati panaikino 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą (VMI 2021 m. lapkričio 19 d. priimtu sprendimu Nr. (23.31-08)467-60359) ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą (VMI 2022 m. balandžio 21 d. priimtu sprendimu Nr. (23.31-08) 467-88879). Pirmosios instancijos teismas prašė pareiškėjo patikslinti savo poziciją byloje, tačiau pareiškėjui nepateikus savo galutinės pozicijos, atsižvelgiant į proceso eigą (nutartis nutraukti bylą buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundą palaiko.
43. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 146 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą: įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 kt.).
44. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Nagrinėjamoje byloje atsakovui panaikinus ginčijamus nurodymus išnyko ginčo dalykas, nes ginčijami nurodymai nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjo reikalavimų – panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymo dalis, išnagrinėjimas negali apginti jo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnykus aplinkybėms, buvusioms ginčo dalyku, pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė pagrįstai.
45. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų, teisingai nustatė faktines ir teisines ginčo aplinkybes, aiškiai įvardino ir nurodė ginčui aktualias teisės normas ir jas individualizavo konkrečiai ginčo situacijai. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
48. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.