- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-723-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01155-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Statybų ekspertas“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37931 (toliau – Sprendimas) dalį dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kurio mokestinis laikotarpis – 2017 m., prievolės suma – 1 303,72 Eur, delspinigiai – 311,19 Eur; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kurio mokestinis laikotarpis – 2017 m., prievolės suma – 1 303,72 Eur, delspinigiai – 311,19 Eur, teigia, kad ji turi būti panaikinta, nes jau iki jo priėmimo skundžiama dalis panaikinta (pakeista) VMI 2021 m. lapkričio 19 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-60359 (toliau – Nurodymas1), kuris įsiteisėjęs.
2.2. Taip pat nurodo, kad pareiškėja 2007 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo negyvenamąsias patalpas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra daugiabučiame name adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) ir teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja 2008 m. gegužės 16 d. gavo leidimą vykdyti statybos darbus. Pareiškėja pasamdė statybos rangovą tam, kad Patalpose būtų atlikti statybos darbai, rangovas organizavo ir vykdė statybos darbus. Teigia, kad šiuo atveju įvyko buhalterinė klaida ir deklaravimas laikytinas neteisingu, nes neteisinga už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius 1 359,00 Eur mokesčio suma už kiekvienus metus.
2.3. Pabrėžia, kad atsakovė pripažino, jog VMI 2021 m. lapkričio 8 d. surašyto nurodymo dalis dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017–2019 metus priverstinio išieškojimo pareiškėjai nebesukuria jokių teisinių pasekmių, nes pastaroji jau yra panaikinta pačios VMI iniciatyva 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu. Pareiškėja naujų veiksmų (dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m.) neatliko, tačiau gavo papildomą (dėl to paties: tas pats dalykas, tas pats pagrindas, tas pats laikotarpis) VMI priimtą skundžiamą Sprendimą.
2.4. Taip pat pažymi, kad jai nesuprantama, kodėl buvo priimtas Sprendimas, nes, pareiškėjos manymu, tam nėra jokio pagrindo ir jokios priežasties. Atsakovė nepateikė jokio nurodymo ar kito dokumento (sprendimo), iš kurio būtų aišku, kodėl turėtų būti atnaujinamas išieškojimas. Tvirtina, kad nors atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą, tačiau įstatymas nenumato galimybės iš naujo pradėti išieškojimo veiksmų po to, kai panaikinamas nurodymas.
2.5. Tuo pačiu paaiškina, kad pareiškėja, atsižvelgdama į situaciją ir vykstančius veiksmus bei atsakovės priimamus 2022 m. sprendimus (nurodymus), 2022 m. pateikė patikslinančią nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711 ir deklaracijos priedą KIT711S už 2017 m., tačiau atsakovė patikslinančią nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711 (įskaitant priedą KIT711S) už 2017 m. atmetė. Nors atsakovė atmetimo pagrindą nurodė senatį, tačiau, anot pareiškėjos, jai neįmanoma klaidas ištaisyti, todėl ji net negali patikslinti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2017 metus.
Šiuo atveju turi būti taikoma senatis dėl skundžiamo Sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto mokesčio, mokestinis laikotarpis 2017 m., prievolės suma – 1303,72 Eur, delspinigiai – 311,19 Eur.
Atsiliepimas
2.7.1. Nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, nes VMI faktiškai nėra viską panaikinusi, kaip teigia atsiliepime. Atsakovė vykdo išieškojimą kaip neva esamą mokestinę nepriemoką dėl 33,00 Eur už 2017 m. iš pareiškėjos to paties dalyko.
2.7.2. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 15 d., t. y. anot pareiškėjos, prievolės įvykdymo terminas yra 2018 m. vasario 15 d., kas reiškia, jog praėjo daugiau kaip 5 metai.
3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Bendrovė 2021 m. lapkričio 18 d. VMI pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo teisingumo, teisėtumo, pagrįstumo ir atsakovė nusprendė savo iniciatyva stabdyti nekilnojamojo turto mokesčio priverstinio išieškojimo procedūras bei 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą pakeisti 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Pažymi, kad sustabdyti nurodymą (jo dalį) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nėra galimybės, todėl VMI, norėdama sustabdyti nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurodytas prievoles, naikina nurodymą (jo dalį). Išnykus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo priežastims, VMI atnaujina (pradeda) mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Bendrovei nepatikslinus nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2017 metus ir nesumokėjus 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių, VMI pagrįstai pradėjo šios mokestinės nepriemokos išieškojimą ir 2022 m. sausio 5 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-2228, o nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš Bendrovės sąskaitų, – skundžiamą Sprendimą.
3.2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad VMI neturi teisės išieškoti mokestinės nepriemokos, jeigu dėl šios mokestinės nepriemokos jau buvo priimtas ir panaikintas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nes, atsakovės teigimu, nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ), nei kitų teisės aktų nuostatos tokio draudimo nenumato. Bendrovė yra nesumokėjusi 1 303,72 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių, todėl VMI turi teisę priverstinai išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto.
3.3. Dėl pareiškėjos manymo, jog šiuo atveju taikytina senatis dėl 1 303,72 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių išieškojimo ir dėl šios priežasties panaikinti Sprendimo dalį paaiškina, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį reglamentuoja MAĮ 107 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalis reglamentuoja, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 105 straipsnio 2 dalis numato, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Bendrovė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2017 metus pateikė 2020 m. spalio 28 d., todėl VMI teisę išieškoti šioje deklaracijoje deklaruotą nekilnojamojo turto mokestį ir su juo susijusias sumas (delspinigius) įgijo 2020 m. spalio 29 d., o pagal MAĮ nuostatas nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus priverstinio išieškojimo senatis sueis tik 2025 m. spalio 29 d.
3.4. Atsakovė pagrįstai vykdo 1 303,72 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių išieškojimą, todėl naikinti VMI Sprendimo dalies nėra pagrindo.
3.5. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad VMI 2022 m. vasario 15 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37931 dalį dėl nekilnojamojo turto mokesčio, mokestinis laikotarpis 2017 m., prievolės suma 1303,72 Eur, delspinigiai 311,19 Eur, yra panaikinta. VMI prie FM 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-108070 (1 priedas) pakeitė VMI prie FM 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-37931 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. VMI geranoriškai leido Pareiškėjai patikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2017 metus (2-3 priedas), tačiau tai nepaneigia fakto, jog VMI prie FM 2022 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-37931 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.6. Bendrovė 2021 m. gruodžio 15 d. VMI pateikė patikslintas Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2018–2019 metus, kuriose deklaravo 33,00 Eur mokėtinas nekilnojamojo turto mokesčio sumas, tačiau nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2017 metus patikslinta nebuvo.
4.7. Bendrovei nepatikslinus Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2017 metus ir nesumokėjus 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 311,19 Eur šio mokesčio delspinigių, VMI 2022 m. sausio 5 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-2228 (toliau – Nurodymas2), kuriuo, be kitų prievolių, yra išieškoma 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur ir šio mokesčio delspinigių.
4.8. Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš Bendrovės sąskaitų, VMI 2022 m. vasario 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies panaikinimo, t. y. dėl Sprendimo išieškoti 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur ir šio mokesčio delspinigių mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-466/2007 yra pažymėjęs, kad teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, besikreipusio teisminės gynybos asmens teises ar įstatymų saugomus interesus gali apginti tik tuo atveju, kai viešojo administravimo sistemos subjektai nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jų kompetencijai pagal teisės aktus priskirtas užduotis bei funkcijas. Viešojo administravimo subjektui pačiam pašalinus trukdžius dėl ginčijamos teisės realizavimo, teismas nebeturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų tik patvirtinta pareiškėjo ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, darytina išvada, kad bylos ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas. Ginčo dalykas išnyko, todėl teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, kaip kad nurodyta LVAT 2009 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-1279-09. Šiuo atveju, Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl tolesnio ginčo nagrinėjimo išnyko ir iš esmės nebeliko ginčo dalyko; materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatyme saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti (LVAT administracinės bylos Nr. A442-1669/2008, Nr. A17-466/2007, Nr. A822-3039/2012, Nr. A858-610/2013, Nr. A822-1279/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.
8. Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.