Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė statybos korporacija“ dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. R. pabrėžė, kad Bendrovė 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą išregistruoti juridinį faktą, tačiau jis paslaugų apskaitos sistemoje buvo įregistruotas tik 2014 m. spalio 9 d., taigi, nurodytas prašymas nebuvo nedelsiant įregistruotas ir per 5 darbo dienas nebuvo išnagrinėtas, o tai yra šiurkštus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 24 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 1 bei 3 dalių reikalavimų ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai), 42, 43, 44 bei 46 punktų pažeidimas. Dėl nesuprantamų priežasčių ir motyvų UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą sustabdyti pirminio prašymo nagrinėjimą, nes ketino pateikti papildomus dokumentus, tačiau tokios teisės jis neturėjo ir teritorinis registratorius tokio prašymo negalėjo tenkinti. Tik pateikus trečiąjį Bendrovės 2014 m. spalio 8 d. prašymą, atsakovas visus tris prašymus paslaugų apskaitos sistemoje įregistravo 2014 m. spalio 9 d., o 2014 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto registro įraše išregistravo juridinį faktą apie 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarytą nuomos sutartį.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. R. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas pabrėžė, kad R. R. argumentas, jog skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas yra neteisėtas dėl tariamai nesilaikyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodyto dviejų mėnesių termino, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie žemės nuomos nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, t. y. yra nurodytas mėnesiais skaičiuojamas terminas, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.119 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Pažymėjo, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriam apibrėžta termino pradžia, dieną, todėl nagrinėjamu atveju minėtas terminas, prasidėjęs įvykiu – 2014 m. birželio 30 d. pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą pareiškėjui įteikimu, baigiasi tą pačią dieną, praėjus dviem mėnesiams, t. y. 2014 m. rugpjūčio 30 d. 24.00 val. Taigi, pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą terminas nėra praleistas ir buvo apskaičiuotas teisingai. Atkreipė dėmesį, kad juridinis faktas apie 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį buvo išregistruotas tik 2014 m. spalio 10 d., nuo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą įteikimo pareiškėjui praėjus daugiau kaip trims mėnesiams ir nekilnojamojo turto registre nebuvus duomenų apie tarp nuomos sutarties šalių vykstantį teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

II.

Teismas taip pat nustatė, kad Bendrovė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą išregistruoti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą juridinį faktą apie 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarytą nuomos sutartį dėl Žemės sklypo dalies (1829/3657 dalių) nuomos. Su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymą, 2014 m. birželio 19 d. pranešimą Nr. 3-1-241, antstolio R. V. 2014 m. liepos 7 d. raštą „Dėl dokumentų įteikimo“, dokumentų gavimo pažymą, 2014 m. birželio 20 d. raštą Nr. DĮ-445, 2013 m. gruodžio 18 d. išrašą Nr. 3-1-394 iš Bendrovės akcininkų susirinkimo, vykusio 2012 m. balandžio 20 d. Vilniuje, protokolo, 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą Nr. 3-1-294, 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimą Nr. 3-1-293, 2014 m. spalio 8 d. pranešimą Nr. 3-1-303 ir antstolio S. M. 2014 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-317/14 su priedais. Atsakovas, įvertinęs UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ pateiktus dokumentus, padarė tinkamą išvadą, kad Bendrovė 2014 m. birželio 19 d. pranešimu R. R. pranešė apie vienašalį Žemės sklypo dalies nuomos nutraukimą, o nuomos sutartis buvo nutraukta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo patenkino UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymą ir, remdamasis jo 2014 m. birželio 19 d. pranešimu Nr. 3-1-241 bei 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Nr. 3-1-293, iš nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravo juridinį faktą apie 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nepažeidė prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo termino bei procedūrų, o ginčijami atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai, kuriais buvo nuspręsta išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas pažymėjo, kad R. R. reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti įrašą nekilnojamojo turto registre apie remiantis 2012 m. rugsėjo 17 d. sutartimi įregistruotą juridinį faktą apie sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus, todėl netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, turi būti atmestas ir išvestinis reikalavimas.

III.

R. R. akcentuoja, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus atsiliepimus į skundą pasirašė įstaigų vadovų pavaduotojai G. Z. (nurodyta pavardė Z. laikytina rašymo apsirikimu) ir R. K., tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys turėjo įgaliojimus juridinių asmenų vardu pateikti procesinius dokumentus, todėl laikytina, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimo į skundą nepateikė. Į šią aplinkybę pareiškėjas teismo dėmesį atkreipė 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. posėdžiuose, tačiau teismas į tai nereagavo ir minėtais atsiliepimais rėmėsi. Pažymi, kad priimdamas sprendimą, teismas nevertino daugumos R. R. 2014 m. gruodžio 10 d. skundo argumentų, o taip neišsamiai išnagrinėjus skundą priimtas sprendimas negali būti laikomi teisingu ir teisėtu. Teigia, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, t. y., aukštesnės galios teisės aktui, juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, netinkamai vertinęs faktines ir teisines aplinkybes. Be to, sprendimai buvo priimti šiurkščiai pažeidžiant prašymų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo procedūras.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centas pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas prašymų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo procedūras. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą išregistruoti juridinį faktą, tačiau jis paslaugų apskaitos sistemoje buvo įregistruotas tik 2014 m. spalio 9 d. (reg. Nr. 7269399), t. y. Bendrovės 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymas nebuvo nedelsiant įregistruotas ir per 5 darbo dienas nebuvo išnagrinėtas bei nebuvo priimtas joks sprendimas, o tai yra šiurkštus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 24 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 1 bei 3 dalių reikalavimų ir Nuostatų 43, 44 bei 46 punktų pažeidimas. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą sustabdyti pirminio prašymo nagrinėjimą, nes ketino pateikti papildomus dokumentus, nors tokios teisės jis neturėjo ir teritorinis registratorius šio prašymo negalėjo tenkinti. Teigia, kad atsakovo įgaliotas asmuo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų reikalavimus, laiku paslaugų apskaitos sistemoje neužregistravo Bendrovės 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymo ir laiku jo neišnagrinėjo. Be to, 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymas sustabdyti 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymo nagrinėjimą buvo pateiktas po 5 darbo dienų termino, per kurį teritorinis registratorius privalėjo priimti sprendimą dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymo.

R. R. pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovės prašymai buvo gauti paštu, todėl teismas negalėjo remtis neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Darant prielaidą, kad UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymai buvo išsiųsti paštu, buvo pažeisti Nuostatų 36 straipsnio reikalavimai, kadangi prašymai nėra tinkamos formos ir juose nėra įsipareigojimo apmokėti už paslaugas.

Nurodo, kad Bendrovės prašymo pavadinimas leidžia identifikuoti, kokios pobūdžio yra prašymas, todėl teritorinio registratoriaus atsakingam darbuotojui neturėjo būti sudėtinga nustatyti jo pobūdį ir jis šį prašymą privalėjo nedelsdamas įregistruoti paslaugų apskaitos sistemoje. Klausimas dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymo priėmimo buvo išspręstas 2014 m. rugsėjo 4 d., todėl jis turėjo būti nedelsiant įregistruotas paslaugų apskaitos sistemoje, tačiau tai nebuvo padaryta.

Apeliantui visiškai nesuprantamas centrinio registratoriaus argumentas, kad paštu gaunamiems prašymams netaikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Nuostatuose aiškiai apibrėžti prašymų nagrinėjimo terminai ir procedūros, o taikomos tik bendrosios asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje taisyklės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime konstatavo, kad teritoriniam registratoriui nebuvo žinoma apie teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino aplinkybės, kad apie Bendrovės prašymą neinformuotas R. R. neturėjo galimybės sužinoti apie vykstančius procesus iš registro ir tinkamai reaguoti gindamas savo teises, nes pažeidžiant Nuostatų 44 punktą, nuo prašymo gavimo momento nekilnojamojo turto registre nebuvo padarytas įrašas „Tvarkomas registras“.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o R. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.119 straipsnio 2 dalies normą ir nurodė, kad nuomos sutartis pasibaigė 2014 m. rugpjūčio 30 d. 24.00 val. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog priešingai, nei teigia pareiškėjas, tais atvejais, kai terminas skaičiuojamas mėnesiais, paskutinė termino diena yra kalendorinė data, kuria nurodyta termino pradžia, atitinkanti termino paskutinio mėnesio dieną.

Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas juridinį faktą apie sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį nekilnojamojo turto registre išregistravo remdamasis 2014 m. birželio 19 d. pranešimu Nr. 3-1-241 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Nr. 3-1-293, kuriuose pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie vienašalį 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarytos sutarties nutraukimą. Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti, ar UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. birželio 19 d. pranešime Nr. 3-1-241 nurodyti sutarties pažeidimai yra esminiai ir realūs. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nenurodė nė vieno teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi pareigą vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, o tą jis ir padarė. Teigia, kad R. R. teiginiai, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas juridinį faktą išregistravo kitais pagrindais, nei prašė Bendrovė, yra visiškai nepagrįstas.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino daugumos jo skundo argumentų. Teigia, kad teismas išnagrinėjo R. R. skundą bei pateiktus dokumentus, įvertino nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktus veiksmus bei padarė tinkamas išvadas, jog atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, nagrinėdamas Bendrovės prašymą dėl juridinio fakto išregistravimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Nuostatuose, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei Taisyklėse išdėstytais principais, todėl prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūrų nepažeidė. R. R. savo teisių pažeidimą sieja su informacijos apie atsakovo nagrinėjamus prašymus trūkumu, tačiau teisines pasekmes jam sukėlė ne Bendrovės prašymų ir pateiktų dokumentų nagrinėjimo procedūros ir net ne vėliau priimtas sprendimas išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Žemės sklypo dalies nuomą, bet pačios nuomos sutarties nutraukimas, apie kurį pareiškėjui buvo tinkamai pranešta. R. R., nesutikdamas su vienašaliu nuomos sutarties nutraukimu, savo galbūt pažeistas teises gali ginti reikšdamas reikalavimus ne nekilnojamojo turto registratoriui, kuris paviešino duomenis apie jau įvykusį juridinį faktą, bet Bendrovei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas po to, kai buvo išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Žemės sklypo dalies nuomą, kreipėsi ir į bendrosios kompetencijos teismą ir 2014 m. gruodžio 4 d., remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47908-807/2014, buvo įregistruota žyma apie iškeltą civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo išregistruoti remiantis 2012 m. rugsėjo 17 d. sutartimi įregistruotą juridinį faktą apie sudarytą žemės sklypo dalies, esančios sklype adresu: (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutartį bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. cspr1-258, kuriuo teritorinio registratoriaus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ su 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymu Nr. 3-1- kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir prašė iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti juridinį faktą apie 2012 m. rugsėjo 17 d. su R. R. sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Nurodė, kad 2014 m. birželio 19 d. pranešimu Nr. 3-1-241, pareiškėjui per antstolį įteiktu 2014 m. birželio 30 d., jį informavo apie Žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimą. Pažymėjo, kad suėjus pranešime apie šios sutarties nutraukimą nurodytam terminui, laikoma, kad ji nutraukta prieš terminą 2014 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad R. R. vienašalio Žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimo neginčijo (I t., b. l. 113). Šį prašymą atsakovas gavo ir užregistravo 2014 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė papildomai per antstolį išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, kuris jos nuomone, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties išregistravimo, UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. rugsėjo 11 d. prašyme Nr. 3-1-294 teritorinio registratoriaus prašė atidėti 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymo nagrinėjimą, kol bus pateiktas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą bei šio pranešimo išsiuntimo faktą patvirtinantis dokumentas (I t., b. l. 124). Bendrovė atsakovui pateikė 2014 m. spalio 8 d. pranešimą, kuriame prašė atnaujinti 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymo nagrinėjimą (I t., b. l. 126). Prie šio pranešimo Bendrovė pridėjo 2014 m. birželio 19 d. pranešimo Nr. 3-1-241 „Dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties nutraukimo“ kopiją, antstolio R. V. 2014 m. liepos 7 d. raštą „Dėl dokumentų įteikimo“, 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimo Nr. 3-1-293 „Dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. sutarties nutraukimo“ kopiją ir antstolio S. M. 2014 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-317/14 „Dėl dokumentų įteikimo“ (I t., b. l. 127–128, 129, 130, 131). UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. spalio 8 d. pranešimas VĮ Registrų centro Vilniaus filiale buvo užregistruotas 2014 m. spalio 9 d.

Įvertinęs Bendrovės pateiktus prašymus bei prie jų pridėtus dokumentus, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro išraše 2014 m. spalio 10 d. išregistravo remiantis 2012 m. rugsėjo 17 d. sutartimi įregistruotą juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį. Apie tai R. R. buvo informuotas atsakovo 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-27601 (I t., b. l. 138). Atsakovo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo motyvai, atsakant į pareiškėjo 2014 m. spalio 21 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 139), jam buvo detaliau paaiškinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-28895 (I t., b. l. 140–141). Šiame rašte buvo nurodyta, kad sprendimas buvo priimtas įrašant atitinkamus duomenis į registro duomenų bazę. Nesutikdamas su atsakovo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, R. R. centriniam registratoriui pateikė 2014 m. spalio 23 d. (I t., b. l. 62–64) ir 2014 m. spalio 30 d. skundus (I t., b. l. 68–74). Nurodė, kad Bendrovės pirminis prašymas nebuvo tinkamai užregistruotas ir laiku išnagrinėtas. Be to, jo nagrinėjimas nepagrįstai buvo sustabdytas. Pažymėjo, kad dvišalis rašytinis sandoris galėjo būti išregistruotas tik abiejų šalių susitarimu dėl sutarties nutraukimo arba teismo sprendimu, esant esminiam sutarties pažeidimui. Pareiškėjas Bendrovę informavo, kad nesutinka su bandymu vienašališkai nutraukti sutartį ir paaiškino, kad visas prievoles vykdo. Teigė, kad aplinkybė, jog R. R. neginčijo vienašalių UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ veiksmų, nereiškė, kad jis tokiems veiksmams pritarė. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-258 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą, įformintą registro įrašu, paliko nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad gavęs Bendrovės pranešimą apie Žemės nuomos sutarties nutraukimą ir dokumentus, patvirtinančius tokio pranešimo įteikimą, atsakovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą išregistruoti juridinį faktą – sudarytą nuomos sutartį. Pažymėjo, kad nei VĮ Registrų centras, nei jo teritoriniai padaliniai nevertina, dėl kokių priežasčių juridinis faktas pasibaigė ir ar pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka faktinę tarp sutarties šalių susiklosčiusią situaciją. Centrinis registratorius nurodė, kad visi Bendrovės prašymai buvo registruojami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad jie buvo pateikti paštu, kaip bendro pobūdžio prašymai, jie buvo išnagrinėti nepažeidžiant Taisyklių 30 punkte įtvirtinto 20 darbo dienų termino. Atsižvelgęs į Bendrovės prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sprendimą priėmė gavęs UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. spalio 8 d (nurodyta data spalio 9 d. laikytina rašymo apsirikimu) prašymą bei papildomus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro sprendimus pripažinęs teisėtais ir pagrįstais, pareiškėjo R. R. skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai taikė galiojančius teisės aktus. Be to, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Priimdamas sprendimą, teismas neanalizavo daugumos skundo argumentų. Pareiškėjo nuomone, nebuvo jokio faktinio nei teisinio pagrindo išregistruoti juridinį faktą dėl Žemės sklypo dalies nuomos sutarties, o teritorinis registratorius UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymus nagrinėjo ir sprendimą priėmė šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų normas.

Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1–10 punktuose. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, vienas iš juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai.

Nustatyta, kad A. R. ir R. R. 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarė sutartį dėl bendros veiklos A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi R. R. dešimčiai metų išsinuomojo Žemės sklypo dalį (I t., b. l. 94–95). 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ nuosavybės teise įsigijo 1829/3657 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (I t., b. l. 109–112). Bendrovė 2014 m. birželio 19 d. pranešimu Nr. 3-1-241 informavo pareiškėją, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai nutraukia 2012 m. rugsėjo 17 d. sutartį (I t., b. l. 65–66). Šis pranešimas per antstolį R. R. buvo įteiktas 2014 m. birželio 30 d. (I t., b. l. 114, 115, 116). Atsakydamas į šį Bendrovės pranešimą, pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. pranešime nurodė, kad vykdo visus iš 2012 m. rugsėjo 17 d. sutarties jam kylančius įsipareigojimus ir pažymėjo, kad nėra numatytas vienašalis šios sutarties nutraukimas, todėl 2014 m. birželio 19 d. raštas Nr. 3-1-241 yra niekinis (I t., b. l. 75). Bendrovė su 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Nr. 3-1-293 kreipėsi į R. R. ir nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas iki 2012 m. rugsėjo 17 d. sutarties nutraukimo datos nepašalino jos vykdymo trūkumų ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, būtinų šiai sutarčiai išsaugoti, 2012 m. rugsėjo 17 d. sutartis UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ iniciatyva yra nutraukta nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. (I t., b. l. 133). Šis pranešimas R. R. per antstolį buvo įteiktas 2014 m. spalio 3 d. (I t., b. l. 135, 136). Atsakydamas į šį pranešimą, pareiškėjas 2014 m. spalio 3 d. pranešime pakartotinai nurodė, kad Bendrovės pranešimas yra niekinis ir jokių teisinių pasekmių nesukelia (I t., b. l. 78).

Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Kaip jau minėta, apie 2012 m. rugsėjo 17 d. sutarties, kuria pareiškėjui buvo išnuomotas kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; I t., b. l. 109–112) žemės sklypas nutraukimą nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas pirmą kartą buvo informuotas Bendrovės 2014 m. birželio 19 d. pranešimu Nr. 3-1-241, kuris jam buvo įteiktas 2014 m. birželio 30 d., taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimo terminas nebuvo pažeistas. Atsižvelgdamas į tai, centrinis registratorius pagrįstai konstatavo, kad buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Žemės sklypo nuomos sutartis vienašališkai nutraukta, t. y. juridinis faktas pasibaigė ir yra pagrindas jį išregistruoti remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalyje. Šios nuostatos reiškia, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriam apibrėžta termino pradžia, dieną. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-22-520/2015, 2014 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-846/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasidėjo 2014 m. birželio 30 d. pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą įteikimo R. R. dieną ir baigėsi 2014 m. rugpjūčio 30 d. 24.00 val. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad nebuvo laikytasi pranešimo apie sutarties nutraukimą termino, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomas pagrįstu. Skaičiuojant terminą taip, kaip nurodo R. R., jis būtų nepagrįstai prailginamas.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 ir 3 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje A261-1816/2010 išaiškino, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017, 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą bei apsaugą, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų, kurių pagrindu yra daromi įrašai registre – registruojami juridiniai faktai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, ar daiktinėmis teisėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Nagrinėjamu atveju teritoriniam registratoriui reikėjo patikrinti akivaizdų pakankamumą dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė, ir nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių, o tai ir buvo padaryta. Kadangi nebuvo duomenų apie tarp nuomos sutarties šalių vykstantį teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovas pagrįstai tenkino UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymą. Pareiškėjo teiginiai dėl teritorinio registratoriaus Bendrovės pranešimų interptetavimo ir advokatavimo jai, nėra niekuo pagrįsti. Registratoriai, priešingai nei teigia R. R., priežasčių, dėl kurių juridinis faktas pasibaigė, ir ar dokumentuose pateikta informacija atitinka faktinę tarp sutarties šalių susiklosčiusią situaciją nevertino. Civilinis ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, kol jis neišnagrinėtas, neturi įtakos vertinant atliktus registratoriaus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, R. R. sutartinių įsipareigojimo vykdymo tinkamumas nėra analizuojamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d.) 42 punkte įtvirtinta, kad teritorinis registratorius, gavęs prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, kadastro ar Registro duomenų pakeitimus, įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis ir prie jo pridėtus dokumentus, įregistruoja jį prašymų registravimo knygoje, nurodydamas prašymo gavimo datą (metus, mėnesį, dieną), laiką (valandą ir minutes), pateiktus dokumentus, atlyginimo arba avansu mokamo atlyginimo dydį, prašymą priėmusį asmenį. Įregistruotam prašymui suteikiamas eilės numeris. Prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis (Nuostatų 43 punktas). Pagal Nuostatų 44 punktą, kai pateiktas prašymas susijęs su nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų pakeitimu arba išregistravimu, teritorinis registratorius, įregistravęs šį prašymą prašymų registravimo knygoje, Registro duomenų bazės reikiamame Registro įraše pažymi „Tvarkomas registras“. Šią žymą teritorinis registratorius turi padaryti ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo prašymo pateikimo momento.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio, reglamentuojančio prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėjimas ir sprendimų priėmimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą, išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. rugsėjo 1 d. prašymą dėl juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro teritorinis registratorius užregistravo 2014 m. rugsėjo 3 d. (I t., b. l. 113). Taigi, atsižvelgiant į gauto prašymo pobūdį, jis turėjo būti nagrinėjamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 42, 43, 44 punktuose nustatyta tvarka. Tačiau aplinkybė, kad teritorinis registratorius gautą prašymą registravo teritorinio registratoriaus raštinėje bei nukreipė nagrinėti specialistui Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse numatyta tvarka, ir tik po to išsprendė tokio pobūdžio prašymams nagrinėti nustatyta tvarka, laikytina neturinčia įtakos pareiškėjo teisėms. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ pretenzijų dėl pateikto prašymo nagrinėjimo procedūros pretenzijų nereiškia, o pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne Bendrovės prašymų ir pateiktų dokumentų nagrinėjimo procedūros, bet jų metu priimtas sprendimas išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, bei pačios nuomos sutarties nutraukimas, apie kurį pareiškėjui buvo tinkamai pranešta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo, tačiau tokią teisę turėjo tik subjektas, kurio prašymas buvo nagrinėjamas. Kiti pareiškėjo manymu atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, taip pat nesudaro pagrindo priimtą sprendimą pripažinti neteisėtu.

R. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo bei VĮ Registro centro atsiliepimai nebuvo pasirašyti tinkamai įgaliotų subjektų. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 6 d. atsiliepimą atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo vardu pasirašė šio filialo direktoriaus pavaduotoja G. Z. (I t, b. l. 105–108), kurios įgaliojimus patvirtina VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo teisiniam registravimui ir juridiniam darbui pareiginiai nuostatai (7.4 punktas; II t., b. l. 19). Teisėjų kolegija nekyla jokių abejonių, kad teritorinio registratoriaus atsiliepimas į pareiškėjo skundą galėjo būti pasirašytas tinkamai neįgalioto atstovo. Aplinkybė, kad atstovės įgaliojimus patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, nesudaro pagrindo teismo priimtam sprendimui panaikinti.

Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro vardu atsiliepimą pateikusio atstovavo R. K. įgaliojimai VĮ Registrų centro vardu pasirašyti atsiliepimą į pareiškėjo skundą nėra pateikti, taigi šiame atsiliepime išdėstytų argumentų teismas neturėjo vertinti, tačiau šis pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, jis nesutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai, o netenkindamas pareiškėjo R. R. skundo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.