Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-13-316/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-25
Bylos Nr.: 1A-13-316/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: T. M.
Advokatai: Gintas Gustaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-316/2023

(Nr. 1A-271-316/2022)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03513-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorėms Dainai Songailienei, Gitanai Mačiulienei,nuteistajam T. M. ir jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 26 d. 19.00 val. iki 2021 m. gegužės 28 d. 14.55 val. (dvi paros); bausmės pradžią T. M. nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos; T. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, nuspręsta taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalį, I. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga ir ją platino, tai yra nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, tiksliai nenustatytoje vietoje laikė ne mažiau kaip 20,4739 g kanapių (antžeminių dalių), kurias 2021 m. gegužės 26 d. apie 18.30 val. namo kieme esančioje pavėsinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), už 200 eurų pardavė E. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, priimtą dėl jo, ir šioje dalyje jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. M. nurodo, kad byloje jokių objektyvių jo kaltės įrodymų nėra surinkta. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo buvo atlikta krata jo gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose, sodyboje, transporto priemonėse, tačiau narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Taip pat nebuvo rasta jokių daiktų kaip svarstyklės, smulkintuvai, pakavimo priemonės ar bet kokių kitų objektų. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, kada nors turėjo narkotinių medžiagų. Taip pat buvo ištirtas jo kraujas ir šlapimas, tačiau nebuvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Jo kaltė grindžiama suinteresuotų kitų kaltinamų asmenų parodymais. Mano, kad objektyvių duomenų trūkumas kelia prieštaravimus, ar iš tiesų jis perdavė bylai aktualias narkotines medžiagas E. B., ir šie prieštaravimai turėjo būti pašalinti, ištiriant ant maišelio su narkotinėmis medžiagomis esančius antspaudus ir DNR pėdsakus.

2.2. Apelianto tvirtinimu, nors nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 birželio 3 d. buvo vykdytas jo naudojamo telefono (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinio kontrolė, tačiau nebuvo surinkta duomenų, kad jis įgyja, vartoja ar parduoda narkotines medžiagas. Byloje pateikiami tik atrinktų pokalbių ištraukos su E. B., tačiau iš jų galima identifikuoti tik tai, kad jis (T. M.) ir E. B. bendraudavo telefonu ir susitikdavo. Iš šių pokalbių negalima identifikuoti, kad jų susitikimo tikslas buvo narkotinių medžiagų pirkimas - pardavimas. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad pokalbis apie žvejybą buvo maskuotė, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta. Per visą sekimo laikotarpį nėra pasikartojančių pokalbių apie žvejybą, skaitinių išraiškų, ką būtų galima sieti su pokalbio maskavimu, juolab, kai tiek E. B., tiek jis (T. M.) yra žvejai, tad pokalbis apie žvejybą tarp jų yra natūralus.

2.3. Nuteistasis nurodo, kad 2021 m. gegužės 26 d. jis (T. M.) ir E. B. kalbėjo apie žvejybą ir valą, tačiau nėra aišku, kaip tai koreliuoja su rastų narkotinių medžiagų kiekiu pas E. B. ar tariamai sumokėta kaina. Telefoninio pokalbio metu tariamai nurodytas parduodamas kiekis neatitinka faktiškai rasto kiekio. Be to, jis viso proceso metu akcentavo, kad surinkti duomenys apie jo ir E. B. telefoninių pokalbių turinį yra iškraipyti, nepilni, juose nesimato konteksto. Pateiktos pokalbių stenogramos neatitinka faktiškai vykusių pokalbių. Net ir pateiktose stenogramoje daugelyje vietų yra įrašyti „???“, tai reiškia, kad nebuvo suprasta, kas buvo pasakyta.

2.4. T. M. teigimu, byloje pateiktas 2021 m. gegužės 26 d. 16.01 val. pokalbio įrašas Nr. 766, 2021 m. gegužės 26 d. 16.05 val. pokalbis Nr. 769, 2021 m. gegužės 26 d. 18.28 val. pokalbis Nr. 799, tačiau nėra aišku, kokie pokalbiai buvo tarp pokalbio Nr. 766 ir 769, neaišku, ar yra ryšys tarp pokalbių Nr. 766 ir Nr. 769, tačiau teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis, kad tai esą tęstinis pokalbis, nors nėra pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti. Po pokalbio Nr. 766 E. B. nurodė skambinęs I. B. susitarti dėl kiekio, tačiau E. B. ir I. B. įrašas byloje nepateiktas. Todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas pateikti byloje esančių jo (T. M.) ir E. B. pokalbio įrašus, tačiau teismas nurodė, kad byloje esantys įrašai neatsidaro. Šios techninės aplinkybės ribojo jo (T. M.) teisę į gynybą ir apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti šiuos trūkumus, užtikrinant jo teisę į teisingą teismą.

2.5. Apelianto nuomone, nepaisant aiškios ir nuoseklios praktikos dėl in dubio pro reo principo taikymo, teismas visas byloje kilusias abejones arba ignoravo, arba jas aiškino jo nenaudai, tai ypač aiškiai matyti teismo motyvuose dėl pas jį rastų pinigų kilmės. Vietoj to, kad pateiktų motyvus, kurie pagrįstų šių pinigų kilmę iš nusikalstamos veikos, teismas šią pareigą įrodyti, kad jie gauti ne nusikalstamu būdu, iš esmės perkėlė jam, esamas abejones dėl pinigų kilmės aiškino būtent jo nenaudai, kas pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

2.6. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje buvo akcentuojama, esą E. B. ir I. B. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, tačiau tai nėra tiesa. Jų parodymuose yra prieštaravimų, kurie akivaizdžiai trukdytų teismui priimti jo (T. M.) atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, todėl teismo buvo ignoruojami. Pažymi, kad E. B. nurodė, jog 2021 m. gegužės 26 d. apie 18 val., prieš susitikdamas su juo (T. M.), iš bankomato nusiėmė 200 Eur, kuriais atsiskaitė su juo už narkotines medžiagas. Tačiau iš byloje esančio E. B. sąskaitos išrašo matyti, kad 18.08 val. iš bankomato jis nusiėmė 150 Eur. Tokiu būdu yra paneigiami E. B. parodymai, kad jis mokėjo 200 Eur už tariamai įgytas narkotines medžiagas. Šis prieštaravimas nebuvo pašalintas nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamojo posėdžio metu. E. B., duodamas parodymus, nurodė, kad jis (T. M.) narkotines medžiagas jam padavė suvyniotas į polietileninį maišelį, tuo tarpu, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis jau nurodė, kad „pareigūnai rado tuos paketėlius“. Tai rodo prieštaravimą E. B. parodymuose tarp to, ką jis tariamai gavo iš jo (T. M.) ir to, ką rado jį sulaikę policijos pareigūnai. Šis prieštaravimas byloje taip pat nebuvo pašalintas.

2.7. Apelianto teigimu, E. B., duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. su juo (T. M.) kalbėjo apie žvejybą, nes tokiu būdu norėjo užmaskuoti susitarimą dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nurodė, kad pats nėra žvejys. Tačiau jau duodamas parodymus teismo posėdyje, nurodė, kad su I. B. yra pažįstamas nuo mokyklos laikų, kartais susitinka ir vyksta į žvejybą. Taigi E. B., siekdamas įtikinti pareigūnus, kad 2021 m. gegužės 26 d. pokalbis su juo (T. M.) apie žvejybą buvo maskuotė, melavo, kad nėra žvejys, tačiau vėliau nurodė, kad žvejoja. Apklausiamas teismo posėdyje E. B. nurodė, kad kanapių nevartoja. Tai paneigia jo versiją, kad jis su I. B. pirko kanapes vartojimui ir patvirtina jo (T. M.) versiją, kad E. B. atvežė jam kanapes pardavimui.

2.8. Nuteistojo T. M. tvirtinimu, I. B. savo parodymuose nurodė, kad ketino su E. B. įsigyti kanapių. 2021 m. gegužės 26 d. jam paskambino E. B. ir pasiūlė kartu į (duomenys neskelbtini) važiuoti nusipirkti kanapių. Tuo tikslu I. B. pervedė E. B. 100 Eur ir apie 18 val. atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ baro (duomenys neskelbtini) ir laukė E. B.. Tačiau pats E. B. neigia, kad sakęs, jog ketina važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tačiau tuo metu buvo atliekamas E. B. mobilaus telefono sekimas ir turėjo būti užfiksuotas E. B. ir I. B. pokalbis, iš kurio būtų aišku, kokie buvo jų planai, tačiau šis įrašas į bylą nebuvo pateiktas. Jeigu E. B. ir I. B. ketino pirkti kanapes (duomenys neskelbtini), tačiau tariamai E. B. kanapes nusipirko iš jo (T. M.) (duomenys neskelbtini), tai yra akivaizdus prieštaravimas tarp jų parodymų, kuris turėjo būti pašalintas, tačiau tas nebuvo padaryta. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad liudytojų parodymai nėra tokie nuoseklūs ir patikimi, kaip teigia teismas, kas paneigia jų patikimumą, todėl teismas nepagrįstai sureikšmino jų įrodomąją vertę. Šiuose parodymuose esantys esminiai prieštaravimai arba turi būti pašalinti, arba vertinami jo (T. M.) naudai, kas nebuvo padaryta, tokiu būdu pažeidžiant in dubio pro reo principą.

2.9. Apeliantas pažymi, kad E. B. pats augino kanapes, jas vartojo, kaupė kanapių sėklas, turėjo smulkintuvus medžiagos apdorojimui, svarstykles narkotinėms medžiagoms sverti. Taip pat fiksuoti jo pokalbiai, kuriuose jis atviru tekstu ieško įgyti narkotinių medžiagų. Taigi kur kas labiau tikėtina aplinkybė, kad būtent E. B. siekė parduoti narkotines medžiagas jam (T. M.), kuris turėjo objektyvų motyvą jas vartoti dėl nuolat kenčiamų didelių skausmų. Teismas visiškai nepagrįstai aklai vadovavosi E. B. parodymais ir nepagrįstai ignoravo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir apkalbėti jį (T. M.).

2.10. Apelianto teigimu, teisme nebuvo ištirta ir įvertinta daug reikšmingų aplinkybių, nebuvo imtasi veiksmų pašalinti prieštaravimams, todėl yra tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą šiems trūkumams pašalinti. Apeliantas nurodo, kad nebuvo ištirti jo (T. M.) ir E. B. pokalbių įrašai ir nebuvo nustatyta ar jų stenogramos atitinka jų tikrąjį turinį, nebuvo pateikti reikšmingi 2021 m. gegužės 26 d. E. B. ir I. B. pokalbių įrašai dėl narkotinių medžiagų įsigijimų, kuriuose jie tarėsi, kur ir kada ketina jų vykti įsigyti bei kokį kiekį ketina pirkti, nebuvo ištirta, ar ant polietileninio maišelio, kuriame buvo supakuota narkotinė medžiaga ir kurį tariamai E. B. perdavė jis (T. M.), buvo jo (T. M.) DNR pėdsakų ar pirštų antspaudų. Taip pat yra prieštaravimų E. B. parodymuose dėl išsigrynintos sumos ir sumokėtos sumos už tariamai iš jo (T. M.) įgytas narkotines medžiagas, prieštaravimai dėl E. B. ir I. B. plano 2021 m. gegužės 26 d. važiuoti pirkti kanapių į (duomenys neskelbtini), nors tuo metu E. B. jau tariamai jas įgijo (duomenys neskelbtini), taip pat neįvertinti teismo prieštaravimai E. B. parodymuose dėl narkotinių medžiagų įpakavimo, dėl kanapių nevartojimo, dėl žvejybos (vienur teigia, kad nėra žvejys, kitur jau teigia, kad žvejoja).

2.11. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindu. 2021 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus pranešime nurodoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03513-21, ikiteisminio tyrimo pagrindu nurodoma, kad tyrimas pradėtas remiantis (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus gauta riboto naudojimo informacija 2021 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis dokumentas byloje nėra pateiktas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kokia buvo jų apimtis, kiek laiko jie truko. Visa tai kelia abejonių, ar kriminalinės žvalgybos duomenys, kurių pagrindu pradėtas ir vėliau išplėstas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti teisėtai. Visas šias aplinkybes pirmos instancijos teismas privalėjo patikrinti, tačiau tas nebuvo padaryta, kas lemia abejones tiek dėl ikiteisminio tyrimo, tiek dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo.

2.12. Nuteistojo T. M. nuomone, kaltinamasis aktas, koks jis yra pateiktas nagrinėjimui šioje baudžiamojoje byloje, yra ne tik neaiškus, bet nukrypstantis nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų tiek, kad jo nagrinėjimas tampa negalimas teisme. Jis buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga ir ją platino, tai yra nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, tiksliai nenustatytoje vietoje laikė ne mažiau kaip 20,4739 g kanapių (antžeminių dalių), kurias 2021 m. gegužės 26 d. apie 18.30 val. namo kieme esančioje pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini), už 200 Eur pardavė E. B.. Esant tokiam kaltinimui, kurio didžiąją dali sudaro nenustatytos aplinkybės, yra itin ribojama teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pats kaltinimo neapibrėžtumas netgi labiau pagrindžia jo (T. M.) įvykių versiją, kad jam narkotines medžiagas parduoti vežė E. B., kurias jis atsisakė pirkti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo T. M. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas Gintas Gustaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir T. M. išteisinti arba taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 75 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokurorė Gitana Mačiulienė prašė nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes byloje jokių objektyvių jo kaltės įrodymų nėra surinkta. Todėl T. M. prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir T. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje

7. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

8. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl T. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. M. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) T. M., kitą nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) E. B., atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (tuo metu – kaltinamąjį) I. B., išklausė byloje esančią garso medžiagą (telefoninių pokalbių garso įrašus), ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek T. M. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – T. M. teisinančius – įrodymus (paties T. M. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

9. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas alternatyviais veiksmais: neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, turint tikslą platinti, taip pat pardavimu ar kitokiu platinimu. Šio nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris bent vienas iš šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytų veiksmų. BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo straipsnio dispozicijoje numatytos veikos atlikimo, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2021 m. gegužės 26 d. buvo susitikęs su E. B., nes jis pastarojo prašė atvežti narkotinių medžiagų. Tačiau pažiūrėjęs, ką atvežė E. B., ir pamatęs kažkokius likučius iš E. B. atvežtos marihuanos nepirko, jokių pinigų jam nemokėjo. Suabejojęs atvežtos medžiagos kokybe, atsisakė ją įsigyti. E. B. siūlė įsigyti 20 g už 240 Eur. Pats E. B. nebuvo nurodęs, kokį kiekį ketina įsigyti, tik minėjo, kad paimtų daugiau (11 t., b. l. 49-52). T. M., apklaustas įtariamuoju 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (9 t., b. l. 84, 91). Nors viso proceso metu T. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos T. M. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir vadovavosi kitų - nuteistojo E. B. bei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės I. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad T. M. tiksliai nenustatytoje vietoje laikė ne mažiau kaip 20,4739 g kanapių (antžeminių dalių), kurias 2021 m. gegužės 26 d. apie 18.30 val. namo kieme esančioje pavėsinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė E. B..

11. Nors nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas remiantis nenuosekliais ir prieštaringais E. B. ir I. B. parodymais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi E. B. ir I. B. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės I. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad E. B. jam pasiūlė įsigyti narkotinės medžiagos – „žolės“. Jie sutarė, kad jis E. B. į banko sąskaitą praves 100 eurų, tą ir padarė, o šis nupirks „žolės“. Planavo gauti 7-10 gramų „žolės“. Žinojo kainą, kad „juodojoje“ rinkoje už vieną gramą „žolės“ - 10 eurų. Jis nežinojo, iš kur ir kada E. B. turėjo įsigyti šių narkotinių medžiagų. T. M. nepažįsta (10 t., b. l. 175-176). Iš esmės tokias pačias aplinkybes I. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 96-97, 104-105).

13. Nuteistasis E. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2021 m. gegužės 26 d. pasiūlė I. B. įsigyti „žolės“. Sutarė, kad pastarasis jam praves 100 Eur, jis nupirks sau ir tuo pačiu paims I. B. 10 gramų. Iš kur gaus narkotinių medžiagų, I. B. nesakė. „Žolę“ ketino įsigyti iš T. M.. Su T. M. susitarimas irgi vyko tą pačią dieną. Jis paskambino T. M. ir pasakė, kad atvažiuos. Ko nori įsigyti konkrečiai neįvardino, bet jau buvo aišku iš to, kad kalbėjo apie žvejybą, anksčiau irgi buvo įsigijęs tos pačios „žolės“. Sutarė, kad susitiks pas T. M. namuose. Dar prieš vykdamas pas T. M. jis užsuko į bankomatą nusiimti pinigų, nusiėmė 200 eurų. Nuvykus pas T. M., dviese nuėjo į namo pavėsinę, pakalbėjo, jis padavė pinigus, o T. M. - narkotinę medžiagą, kurią ištraukė iš džemperio kišenės. Ta medžiaga buvo įvyniota į polietileninį maišelį, matėsi viduje žalia spalva. Nusipirktą narkotinę medžiagą jis įsidėjo po apatinėmis kelnaitėmis. Tada vyko namo, bet kieme buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pareigūnai rado tuos paketėlius (10 t., b. l. 176-178). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nuteistasis E. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 102-103, 113).

14. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės I. B. ir nuteistojo E. B. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai 2021 m. gegužės 26 d. slapto sekimo protokole (6 t., b. l. 129-130), 2021 m. liepos 22 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir 2021 m. liepos 28 d. suvestinėje (6 t., b. l. 136-147), 2021 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokole (6 t., b. l. 194-198), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje (7 t., b. l. 7-10), AB „Swedbank“ 2021m. rugpjūčio 24 d. pateiktame E. B. banko sąskaitos šiame banke išraše (7 t., b. l. 73-74), 2021 m. gegužės 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (7 t., b. l. 120-121), 2021 m. liepos 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir 2021 m. liepos 28 d. suvestinėje (8 t., b. l. 10-29), 2021 m. gegužės 26 d. kratos protokole (8 t., b. l. 128-130), 2021 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole (9 t., b. l. 19-27) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo T. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo ištirti jo (T. M.) ir E. B. pokalbių įrašai ir nebuvo nustatyta, ar jų stenogramos atitinka jų tikrąjį turinį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą ir perklausius T. M. ir E. B. pokalbių garso įrašus, nuteistasis T. M. negalėjo nurodyti, kas išklausytuose pokalbiuose neatitinka su stenogramų turiniu, todėl šie apeliacinio skundo argumentais atmestini kaip nepagrįsti.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis E. B. ar atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės I. B. galėjo apkalbėti T. M., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Taigi nėra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.

17. Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde, abejodamas atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės I. B. ir nuteistojo E. B. parodymų patikimumu ir objektyvumu, nurodo, kad jų parodymuose yra prieštaravimų - E. B. nurodė, jog 2021 m. gegužės 26 d., prieš susitikdamas su juo (T. M.), iš bankomato nusiėmė 200 Eur, kuriais atsiskaitė su juo už narkotines medžiagas, tačiau iš byloje esančio E. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 18.08 val. iš bankomato jis nusiėmė tik 150 Eur; E. B., duodamas parodymus, nurodė, kad jis (T. M.) narkotines medžiagas jam padavė suvyniotas į polietileninį maišelį, tuo tarpu, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis jau nurodė, kad „pareigūnai rado tuos paketėlius“; E. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. su juo (T. M.) kalbėjo apie žvejybą, nes tokiu būdu norėjo užmaskuoti susitarimą dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nurodė, kad pats nėra žvejys, tačiau jau duodamas parodymus teismo posėdyje nurodė, kad su I. B. yra pažįstamas nuo mokyklos laikų, kartais susitinka ir vyksta į žvejybą; apklausiamas teismo posėdyje E. B. nurodė, kad kanapių nevartoja ir tai, apelianto nuomone, paneigia jo versiją, kad jis su I. B. pirko kanapes vartojimui ir patvirtina jo (T. M.) versiją, kad E. B. atvežė jam kanapes pardavimui; I. B. savo parodymuose nurodė, kad ketino su E. B. įsigyti kanapių, 2021 m. gegužės 26 d. jam paskambino E. B. ir pasiūlė kartu į (duomenys neskelbtini) važiuoti nusipirkti kanapių, tačiau pats E. B. neigia, kad sakęs, jog ketina važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir tariamai kanapes nusipirko iš jo (T. M.) (duomenys neskelbtini). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo T. M. paminėtos aplinkybės, nurodytos I. B. ir E. B. parodymuose nėra esminės, neturi įtakos išvadai dėl T. M. veiksmų vertinimo ir nepaneigia fakto, kad T. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

18. Apelianto tvirtinimu, nors nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 birželio 3 d. buvo vykdytas jo naudojamo telefono perduodamos informacijos turinio kontrolė, tačiau nebuvo surinkta duomenų, kad jis įgyja, vartoja ar parduoda narkotines medžiagas. Byloje pateikiami tik atrinktų pokalbių ištraukos su E. B., tačiau iš jų galima identifikuoti tik tai, kad jis (T. M.) ir E. B. bendraudavo telefonu ir susitikdavo. Iš šių pokalbių negalima identifikuoti, kad jų susitikimo tikslas buvo narkotinių medžiagų pirkimas - pardavimas. Per visą sekimo laikotarpį nėra pasikartojančių pokalbių apie žvejybą, skaitinių išraiškų, ką būtų galima sieti su pokalbio maskavimu, juolab, kai tiek E. B., tiek jis (T. M.) yra žvejai, tad pokalbis apie žvejybą tarp jų yra natūralus.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. ir I. B. iš esmės nuosekliais viso proceso metu duotais parodymais nustatyta, kad jie 2021 m. gegužės 26 d. susitarė, jog E. B. važiuos įsigyti narkotinių medžiagų – marihuanos ir dalį įsigytų medžiagų parveš I. B.. I. B. dėl to E. B. pervedė 100 eurų. Sutarė, kad už tą sumą E. B. I. B. parveš maždaug 7-10 gramų marihuanos. 2021 m. gegužės 26 d. slapto sekimo protokole, 2021 m. gegužės 27 d. E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, 2021 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad E. B. aptarus su T. M. pageidaujamos įsigyti narkotinės medžiagos kiekį (20-24 g) ir sutarus susitikimo vietą ir laiką, E. B. prieš vykdamas pas T. M. užsuko į bankomatą nusiimti pinigų, kuriais vėliau atsiskaitė su T. M. už narkotines medžiagas, sumokėdamas 200 Eur. Nuvykus pas T. M. į jo gyvenamąją vietą, T. M. E. B. perdavė polietileniniame maišelyje susuktą gniužulą narkotinės medžiagos. Narkotines medžiagas E. B. užsikišo už apatinių kelnaičių ir, sėdęs į automobilį, išvažiavo namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Asmens apžiūros metu pas E. B. buvo rastas narkotinių medžiagų gniužulas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nors pas T. M. atlikus kratas nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, o tik pinigai, kurie pasak jo buvo uždirbti iš jo vykdomos individualios veiklos ir niekaip nėra susiję su jokia nusikalstama veika, tačiau sulaikius E. B., pas jį nebuvo rasta jokių pinigų, o tik narkotinės medžiagos, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes E. B. 2021 m. gegužės 26 d. 18.08 val. iš bankomato nusiėmė 150 Eur. Nuteistasis E. B. taip pat nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad telefoniniuose pokalbiuose minima žvejyba („zilka“) yra maskuotė. Netikėti šiais nuteistojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

20. T. M. disponavimas narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti ir jos platinimas įrodyti anksčiau minėtų bylos įrodymų visuma ir niekaip nepatvirtina nuteistojo T. M. versijos, kad tai E. B. siūlė ir atvežė jam narkotinių medžiagų įsigijimui. Tai, kad kratos T. M. gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose, sodyboje, transporto priemonėse metu narkotinių medžiagų ir jokių kitų daiktų, tokių kaip svarstyklės, smulkintuvai, pakavimo priemonės nebuvo rasta, tai kad jo kraujyje ir šlapime narkotinių medžiagų pėdsakų taip pat nebuvo rasta, tai, kad nebuvo ištirti ant maišelio su narkotinėmis medžiagomis esantys antspaudai ir DNR pėdsakai, kurie leistų identifikuoti, jog jis priklauso T. M., taip pat nėra tos aplinkybės, kurios paneigtų nuteistojo dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Tai, kad E. B. pats augino kanapes, jas vartojo, kaupė kanapių sėklas, turėjo smulkintuvus medžiagos apdorojimui, svarstykles, taip pat neįrodo, kad būtent E. B. siekė parduoti narkotines medžiagas T. M..

21. Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindu. 2021 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus pranešime nurodoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03513-21, ikiteisminio tyrimo pagrindu nurodoma, kad tyrimas pradėtas remiantis (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus gauta riboto naudojimo informacija 2021 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis dokumentas byloje nėra pateiktas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kokia buvo jų apimtis, kiek laiko jie truko. Visa tai kelia abejonių, ar kriminalinės žvalgybos duomenys, kurių pagrindu pradėtas ir vėliau išplėstas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti teisėtai. Visas šias aplinkybes pirmos instancijos teismas privalėjo patikrinti, tačiau tas nebuvo padaryta, kas lemia abejones tiek dėl ikiteisminio tyrimo, tiek dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, šioje byloje pradėtas 2021 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate gavus iš (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus riboto naudojimo informaciją, kad asmenys (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotines medžiagas (1 t., b. l. 1). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas gavus kriminalinės žvalgybos informacijos, tai neduoda pagrindo išvadai, kad T. M. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Siekiant gauti tyrimui reikšmingų duomenų apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo, disponavimo vietas, šių medžiagų tiekėjus bei pirkėjus, apylinkės teismo nutartimis buvo leista klausytis pokalbių, perduodamų elektorinių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (1 t., b. l. 71, 146, 2 t., b. l. 6, 26-27, 66, 3 t., b. l. 22-23, 5 t., b. l. 8-9, 6 t., b. l. 123, 133-134), taip pat atlikti slaptą sekimą, sekimo metu leidžiant naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones ir filmuoti (2 t., b. l. 84, 3 t., b. l. 91, 96). Susipažinus su byloje esančių procesinių dokumentų turiniu matyti, kad procesinių prievartos priemonių taikymas buvo tinkamai sankcionuotas BPK nustatyta tvarka, buvo nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas jas taikyti bei laikomasi proporcingumo principo. Tiek prokuroro prašymai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys atitinka jiems BPK 154, 160 straipsniuose keliamus reikalavimus – aiškiai nurodytas asmuo, kurio atžvilgiu šios procesinės prievartos priemonės taikomos, išdėstyta, kokie duomenys pagrindžia šių priemonių taikymo būtinumą, nustatytas konkretus terminas, kurį laiką gali būti taikomos šios procesinės prievartos priemonės, buvo įvertintos ir jų taikymo aplinkybės bei tikslingumas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, slaptas sekimas) buvo sankcionuotas ir teismo nutartyse buvo motyvuojamas siekiu nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, išsiaiškinti nusikalstamą veiką vykdančius asmenis, jų tarpusavio ryšius, narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėjus bei pirkėjus, jų gabenimo maršrutus, realizavimo būdus ir schemas, slėpimo ir laikymo vietas bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat surinkti įrodymus šioje nusikalstamoje veikoje bei sulaikyti įtariamus asmenis su įkalčiais. Taigi nagrinėjamu atveju tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas) buvo nustatytas T. M. dalyvavimas jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas T. M. atžvilgiu buvo pradėtas netinkamai ar neturint pagrindo, taip pat kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nėra pagrindo.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. M. nurodo, kad kaltinamasis aktas, koks jis yra pateiktas nagrinėjimui šioje baudžiamojoje byloje, yra ne tik neaiškus, bet nukrypstantis nuo BPK reikalavimų tiek, kad jo nagrinėjimas tampa negalimas teisme. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis. Jame išdėstytas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai (netiksliai, nekonkrečiai) nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016, 2K-121-697/2020, 2K-244-895/2020, 2K-166-511/2021). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013).

24. Nuteistojo teigimu, jam pateiktame kaltinime didžiąją dali sudaro nenustatytos aplinkybės, todėl yra itin ribojama teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. kovo 23 d. vykusiame teismo posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kiekvienam iš kaltinamųjų (tame tarpe ir T. M.) teisėja uždavė klausimą, ar jie suprato kuo kaltinami ir ar prisipažįsta dėl kaltinimo. Nuteistasis (tuo metu – kaltinamasis) T. M. nurodė, jog suprato, kuo yra kaltinamas, bet kaltės nepripažino (10 t., b. l. 172-179). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nei nuteistasis (tuo metu – kaltinamasis) T. M., nei jo gynėjas advokatas, nei kiti proceso dalyviai nenurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nenurodė kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė dėl pareikšto kaltinimo T. M. pripažinti kaltu, o T. M. ir jo gynėjas advokatas prašė jį (T. M.) išteisinti. Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia T. M. pareikšto kaltinimo esmė, ko siekiama byloje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad byloje yra pakankamai įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį T. M. atžvilgiu ir skundžiamu nuosprendžiu pripažino jį kaltu padarius kaltinamajame akte inkriminuotą nusikaltimą ir paskyrė jam bausmę.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, T. M. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir kad ją padarė būtent T. M..

26. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis T. M. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį dėl T. M. nuteisimo ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – T. M. išteisinti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. M. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas T. M. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam T. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl nuteistajam T. M. paskirtos bausmės

28. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Be to, apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistojo T. M. gynėjas advokatas taip pat nurodė, kad jei teismas vis tik laikytų, kad yra pagrindas palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį T. M. atžvilgiu galioti, prašė teismo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodė, kad T. M. yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kartu su sugyventine augina neseniai gimusią dukrą, kitų artimųjų, kurie galėtų padėti auginti tokio amžiaus kūdikį, šeima neturi, kūdikio mamai visokeriopą pagalbą gali suteikti tik T. M.. T. M. yra patyręs eismo įvykį, po kurio liko neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumas, dėl patiriamo skausmo nuolat atliekamos operacijos, artimiausiu metu būtina atlikti dar vieną sudėtingą operaciją. T. M. užsiima individualia veikla, ruošia medieną kurui ir ja prekiauja, yra sukūręs dvi darbo vietas. Be to, T. M. turi dar du vaikus iš pirmos santuokos, jiems teikia išlaikymą ir dalyvauja jų auklėjime. Gynėjo teigimu, palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalį dėl T. M. paskirtos bausmės, jo turimas nedidelis verslas žlugtų, dėl to nukentėtų T. M. išlaikomi vaikai, sugyventinė, taip pat samdomi darbuotojai. T. M. paimta 15000 Eur paskola verslui vystyti būtų neišmokėta, ko pasėkoje bankas parduotų nuteistojo įkeistą būstą. Gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės gali būti pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti T. M. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

29. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

30. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas T. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu trejiems metams. Skirdamas bausmę T. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad T. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad T. M. nusikalto būdamas anksčiau teistas ne kartą, tačiau teistumui išnykus, baustas administracine tvarka, nors yra praradęs dalį darbingumo, tačiau vykdo individualią veiklą, jo sugyventinė laukiasi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl buvo atsižvelgta į tai, kad viso proceso metu visiškai nepripažino savo padarytos nusikalstamos veikos.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo T. M. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. M. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.

32. Nuteistojo T. M. gynėjo nuomone, T. M. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė galėtų būti švelninama BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

33. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo 20,4739 g kanapių (antžeminių dalių), kas, ženkliai (daugiau nei keturis kartus) viršija 5 gramų ribą, žyminčią nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 19 punktas), be to, nustatyta, kad T. M. šia narkotine medžiaga disponavo turėdamas tikslą ją platinti ir ją platino – šią medžiagą pardavė E. B.. Tai, kad T. M. yra neteistas (teistumas išnykęs), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kartu su sugyventine augina neseniai gimusią dukrą, kad tik T. M. kūdikio mamai gali suteikti visokeriopą pagalbą, kad T. M. yra patyręs eismo įvykį, po kurio liko neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumas, dėl patiriamo skausmo nuolat atliekamos operacijos, artimiausiu metu būtina atlikti dar vieną sudėtingą operaciją, kad T. M. užsiima individualia veikla, ruošia medieną kurui ir ja prekiauja, yra sukūręs dvi darbo vietas, kad T. M. turi dar du vaikus iš pirmos santuokos, jiems teikia išlaikymą ir dalyvauja jų auklėjime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo asmenybė yra išskirtinai teigiama ir dėl to jam reikėtų skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog T. M. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

34. Nors apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistojo T. M. gynėjas advokatas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d.) galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje (tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis)).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė