Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-550-1134/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-14
Bylos Nr.: e2-550-1134/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03639-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marina Vladimircevienė
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: V. I.
Advokatai: Aleksandras Doroševas, Darius Paškauskas

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata

Civilinė byla Nr. e2-550-1134/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03639-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.2.6.10; 2.6.1.2; 2.6.10.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Dariui Paškauskui,atsakovei V. I., jos atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,liudytojams A. K., R. M., T. M., J. R., G. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. I. dėl nuostolių kompensavimo, įpareigojimo pašalinti žalos šaltinį ir įpareigojimo sudaryti sąlygas turto būklės, buvusios iki žalos kilimo, atstatymui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo V. B. ir atsakovės V. I. dėl nuostolių kompensavimo, įpareigojimo pašalinti žalos šaltinį ir įpareigojimo sudaryti sąlygas turto būklės, buvusios iki žalos kilimo, atstatymui.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. I. 8538,07 Eur nuostolių kompensavimą; įpareigoti atsakovę V. I. ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti žalos šaltinį – savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) suremontuoti vandens nuotekų, kanalizacijos vamzdžius; įpareigoti atsakovę V. I. sudaryti sąlygas turto būklės, buvusios iki žalos kilimo, atstatymui, t. y. sudaryti sąlygas ieškovo pasitelktiems asmenims (darbininkams) patekti į atsakovės butą adresu (duomenys neskelbtini) ir bute išmontuoti grindis, bei atlikti kitus kilusios žalos padariniams pašalinti būtinus veiksmus; priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 32,17 kv. m. vieno kambario butą, esantį pirmajame daugiabučio namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 13 d. atvykęs į nurodytą butą ieškovas pastebėjo buto svetainėje ir koridoriuje, taip pat laiptinėje vandeniu pažeistas lubas ir sienas. Siekiant išsiaiškinti šių apgadinimų priežastis bei sustabdyti tolimesnį žalos kilimą, ieškovas nuardė sienų apdailas, lubų apdailas ir perdangas, išėmė apšiltinančias medžiagas, atliko atitinkamus kitus veiksmus. Nuardžius apdailas ir perdangas pasimatė virš ieškovo buto esantys vamzdžiai, iš kurių lašėjo vanduo. Atlikęs pirminius žalos šaltinio nustatymo veiksmus, ieškovas 2022 m. lapkričio 16 d. pasitelkė atitinkamus kompetentingus asmenis žalos faktui konstatuoti ir kilusių nuostolių dydžiui įvertinti. Minėtą dieną antstolis D. K. apžiūrėjo ieškovo butą bei parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (protokolas Nr. 174/22/123). Tą pačią dieną, dalyvaujant minėtam antstoliui, ieškovo butą apžiūrėjo ir ieškovo pakviestas atestuotas statybos techninės veiklos ekspertas T. M., kuris 2022 m. lapkričio 24 d. parengė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 221116, kuria ieškovas, be kita ko, grindžia pagrindinį ieškinio reikalavimą – kompensuotinos butui padarytos žalos dydį, eksperto įvertintą 8006,57 Eur. Nurodytoje ataskaitoje ekspertas taip pat pateikė išvadą, jog žala ieškovo butui kilo dėl ilgalaikio vandens prasiskverbimo poveikio, žalos šaltinis, anot minėto eksperto – aukščiau (t. y. virš ieškovo buto) esantis butas Nr. 3.

4. Kaip nurodė ieškovas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. I.. Pasak ieškovo, kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir žalos skaičiavimo ataskaitos, dėl ilgalaikio vandens prasiskverbimo poveikio ieškovo bute, koridoriuje, pažeistos lubos su perdangos dalimi, trys medinės skersinės sijos pradėjusios pūti, irti, stipriai įtrūko, dėl ko prarado laikomąją galią. Išilginės sijos pajuodusios, lentos su apšiltinimo sluoksniu išpuvusios, taipogi pradėjusios irti. Ieškovo buto apžiūros metu pastebėtas aiškus žalos šaltinis – vanduo skverbėsi iš atsakovės bute sumontuotų vandens nuotėkų, kanalizacijos vamzdžių, kuriuos, ieškovo žiniomis, 2003 metais savo bute sumontavo pati atsakovė išimtinai savo iniciatyva ir išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šie žalos šaltiniu esantys vamzdžiai nėra namo bendrojo naudojimo vamzdynų sistemos dalis, todėl už žalą, kilusią ieškovo butui dėl ilgalaikio vandens, pratekėjusio iš minėtų vamzdžių, prasiskverbimo poveikio asmeniškai atsakinga atsakovė.

5. Šio ieškinio turtinio reikalavimo - reikalavimo kompensuoti nuostolius dydį (ieškinio sumą) 8538,07 Eur sudaro: 8006,57 Eur butui padarytos žalos atstatymo kaštai, apskaičiuoti ir pateikti aukščiau nurodytoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje; 181,50 Eur ieškovo sumokėta suma už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes - žalos faktą ir 350,00 Eur ieškovo sumokėta suma už eksperto paslaugas apskaičiuojant žalos atstatymo kaštus.

Šalies argumentai

6. Ieškovas pasisakydamas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, nurodė, jog atsižvelgiant į kartu su šiuo ieškiniu pateiktus įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei eksperto parengtą žalos atstatymo kaštų apskaičiavimo ataskaitą, taip pat buto apžiūros, vykusios 2022 m. lapkričio 16 d. metu, akivaizdžiai matant, jog vanduo lašėjo iš atsakovės bute esančio vandens ir kanalizacijos nuotėkų vamzdžio, daro išvadą, kad žalos šaltinis yra atsakovės valdomame bute, žalos šaltinis yra aiškus, aiškiai ir konkrečiai nustatytas. Ieškovo teigimu, atsakovės butas, įskaitant jame esančias vamzdyno konstrukcijas ilgą laiką turėjo trūkumų. Be to, atkreipė dėmesį, kad minėti rašytiniai įrodymai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir žalos atstatymo kaštų apskaičiavimo ataskaita labiau pagrindžia žalos faktą bei jos (tiksliau nuostolių) dydį ir yra pilnai pakankami šiems faktas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovė savo nuosavybės teise valdomame bute įsirengusi vandens nutekėjimo, kanalizacijos vamzdžius, neprižiūrėjo ir nepalaikė jų techninės būklės, atsakovei naudojant šiuos įrengimus savo reikmėms, pro juos (tiksliau, kaip nustatyta ieškovo buto apžiūros metu, pro vamzdžių sujungimus – movas) ilgą laiką lašėjo (tekėjo) vanduo, kuris tekėjo ant ieškovo buto lubų perdangų, jas apgadindamas, kaip ir apgadindamas buto lubų, sienų apdailas ir kitas konstrukcijas, todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo turtu, netinkamai jį eksploatavo, t. y. nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, nepadarant žalos kitiems asmenims, jų turtui.

7. Teisme gautas atsakovės V. I. atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. ieškovas viešo aukciono būdu nuosavybėn įsigijo patalpą (butą), adresu (duomenys neskelbtini). Ši patalpa, atsakovės teigimu, randasi sename medinio karkaso pastate, kurio stogas ir sienos dėl susidėvėjimo yra laidžios vandeniui. Nors Nekilnojamojo turto registre nurodomi statybos metai 1940, tačiau tikslių duomenų apie pastato statybos metus nėra išlikę. Pagal architektūrinį stilių pastatas priskirtinas XX amžiaus pradžios laikotarpiui. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodomi duomenys, kad patalpų fizinis nusidėvėjimas yra 70 proc. Aplinkos ministerijos norminiuose aktuose 60 proc. fizinis nusidėvėjimas priskiriamas nepatenkinamos ir blogos kokybės turtui. Ieškovo valdoma patalpa nuo 1999 m. liepos 12 d. priklausė Vilniaus miesto savivaldybei ir paskutinius 2,5-3 metus buvo negyvenama, neprižiūrima ir bei nešildoma.

9. Kaip nurodė atsakovė, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad pirkėjui parduodama patalpa esamos būklės. Atsakovė bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena (valdo nuosavybės teise) nuo 2003 m. gegužės 27 d. Jos buto nusidėvėjimas (kaip ir kitų pastato dalių) yra 70 proc. Jai įsigijus šį butą, pastato stogas jau buvo įdubęs (pasėdęs) ir per stogo nesandarumus ir pralaidžias sienas nuolat skverbdavosi drėgmė į pastato konstrukcijas, karkasą bei perdengimus. Drėgmė į pastato konstrukcijas taip pat patekdavo ir per nesandarius lietvamzdžius. Taip 2019 metais, atsakovė kreipėsi į pastato administratorių Civinity, kad pakeistų nesandarų lietvamzdį, kadangi lyjant peršlapo sienos ir grindys. Dėl didelio pastato nusidėvėjimo kitoje pastato dalyje nuvirto kaminas. Pati atsakovė, ne kartą remontavo stogo dangą, tačiau ir šiuo metu stogo danga bei pastato sienos tebėra pralaidžios drėgmei ir dėl to nuolat drėksta bei pūva pastato karkaso ir perdangų konstrukcijos.

Atsiliepimas

10. Atsakovė taip pat nurodė, kad iki pardavimo butas Nr. 2 nebuvo eksploatuojamos 2,5-3 metus ir šaltuoju periodu jame kaupdavosi kondensatas, drėgmė. Pažymėjo, kad iš karto, įsigijus butą Nr. 3, 2003 metais atsakovė darė jame remontą, tam tarpe pakeitė nuotekų sistemą, kiaurą susidėvėjusią stoginių langų palangės skardą, supuvusias grindjuostes (supuvę perdengimo balkiai nebuvo keičiami) ir nuo to laiko joks pakeistų atsakovės bute vamzdžių nesandarumas nebuvo pastebėtas ar užfiksuotas. Jokio vamzdžio lašėjimo nebuvo užfiksuota ir ieškovui įsigijus butą Nr. 2. Atsakovė nebuvo kviesta apžiūrint butą, jai nebuvo parodyta, o kad lietaus drėgmė prasiskverbdavo į perdangą po grindimis atsakovė žinojo, nes nuolat šlapdavo siena ir ji šalino stogo dangos bei lietvamzdžių defektus. Ieškovas nusipirkęs patalpą 2022 m. kovo 25 d., ir atvykęs į jas tik 2022 m. balandžio 13 d. svetainėje ir koridoriuje, taip pat laiptinėje pastebėjo vandeniu pažeistas lubas ir sienas, o nuardęs apdailą, įsitikino, kad dalis konstrukcijų sutrešusios. Tačiau dėl to kaltas ne atsakovės asmenine nuosavybe valdomas turtas (butas), o pastato stogo dangos ir lietvamzdžių susidėvėjimas ir jo pasiekoje per ilgą laikotarpį atsiradusios neigiamos pasekmės. Šie elementai priskiriami bendrajai pastato bendrasavininkų nuosavybei ir jų priežiūra bei savalaikiu remontu privalo rūpintis visi pastato bendrasavininkai, suinteresuotam bendrasavininkui nustačius kad bendrųjų konstrukcijų defektai kenkia jo asmeninei nuosavybei. Atkreipė dėmesį, kad visi pastato bendrasavininkai įsigydami patalpas, žinojo pastato susidėvėjimo lygį, konstrukcijų būklę ir įgytas patalpas savarankiškai remontavo bei jas prižiūrėjo. Paminėjo, kad butas Nr. 2 buvo neeksploatuojamas, nešildomas ir neprižiūrimas apie 2,5-3 metus, todėl per stogą ir sienas patenkanti drėgmė į perdengimo konstrukcijas, pažeidė ir apdailos elementus. Akivaizdu, kad tai ilgalaikio drėgmės prasiskverbimo rezultatas, o kadangi atsakovės vandentiekio ir nuotakų sistema tvarkinga ir jokių šios sistemos nesandarumo atvejų nustatyta nebuvo, nėra ir negali būti atsakovės kaltės, bei civilinės atsakomybės už ieškovo buto ilgalaikės nepriežiūros pasekmes. Tokias pretenzijas ieškovas gali reikšti tik ankstesniam šio buto savininkui (Vilniaus miesto savivaldybei). Vilniaus miesto savivaldybė į atsakovės paklausimą, raštu informavo, kad ši patalpa buvo parduota su esamos būklės sąlyga, o tuo pačiu preziumuojama, kad visus patalpos trūkumus (tam tarpe ir atsiradusius dėl netinkamos patalpos priežiūros) pirkėjas prisiima savo rizikai ir reikšti pretenzijų šiuo pagrindu negali. Tiesiog jis nusipirko apleistą patalpą tokiame stovyje, kokiame ji buvo pardavimo dieną. Pažymėjo, kad pasekmės ieškovo butui atsirado ne ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimo laikotarpiu. Ieškovui nebuvo deleguota ar perleista atitinkama teisė (reikalavimas) už ankstesniam buto savininkui padarytą žalą, todėl ieškovas negali reikšti pretenzijų ar turtinių reikalavimų tretiesiems asmenims (bendrasavininkams) už šiam turtui padarytą žalą iki jo valdymo pradžios.

11. 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi bylos pasirengimą skyrė paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

12. Ieškovas teismui pateiktame dublike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi ieškinyje išdėstytus argumentus.

13. Papildomai nurodė, kad atsakovė, gindamasi nuo ieškinio reikalavimų, teigia, jog jos vandentiekio sistema buvo ir yra tvarkinga, vanduo skverbėsi ne pro ją, o galimai pro kiaurą bendro namo stogą, galimai pro nesandarius bendro namo lietvamzdžius, galimai ieškovo bute esančios medinės konstrukcijos susidėvėjo tiesiog savaime, nes yra labai senos ir t.t. Atsakovė, nurodžiusi visas šias prielaidas, niekaip jų nepagrindė – nepateikė netgi teorinių paaiškinimų kaip vanduo, pvz., pro lauke esančius lietvamzdžius galėjo patekti į atsakovo buto lubas, kai labiausiai apgadinta jų vieta yra kambario centre, nuo namo išorėje esančių, namo išorinėmis sienomis atskirtų vertikalių lietvamzdžių nutolusi mažiausiai per 3 metrus; kaip vanduo galėjo sugadinti konkrečias lubų, perdangos dalis – sijas, visiškai nepažeisdamas kitų, visiškai greta esančių sijų ir kaip tos konkrečios sijos galėjo nusidėvėti per ilgą laiką, kai greta esančios tokio pat amžiaus sijos yra visiškai sveikos ir pan. Atsakovė, nurodydama kitus galimus vandens prasiskverbimo (ar aplamai žalos) šaltinius, visgi nepaneigė ieškovo nurodyto ir kompetentingų asmenų parengtais rašytiniais dokumentais patvirtinto labai aiškaus priežastinio ryšio. Būtent dėl šių aspektų atsakovė netgi nesumažino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių buvimo tikimybės.

14. Pasak ieškovo, pati alternatyvių žalos atsiradimo galimų šaltinių gausa vien tik tuos šaltinius nurodant, tačiau neįrodant ir netgi nepaaiškinant atitinkamo priežastinio ryšio, savaime nepaneigia ieškovo argumentų ir negali būti laikoma tinkamais, pagrįstais ir veiksmingais atsakovės atsikirtimais. Akcentavo, kad ieškinys reiškiamas tik dėl tos žalos atlyginimo, kuri susidarė dėl atsakovės netinkamai įrengtos ir/arba netinkamai eksploatuotos vandentiekio kanalizacijos nuotėkų sistemos, visa kita, pvz., kita ieškovo bute kilusi/galėjusi kilti žala, dėl kitų priežasčių (namo senumo, kiauro stogo, nesandarių lietvamzdžių ir kt.) yra už šio ginčo ribų ir ieškovas dėl to niekaip nepasisako.

15. Kaip nurodoma dublike, neturint jokių specialių žinių, vadovaujantis vien elementariais logikos dėsniais, bendruoju gyvenimiškuoju supratimu aišku, kad: vanduo pro lietvamzdžius, esančius namo išorėje, atskirtais išorinėmis namo sienomis, kad ir jais kiaurais vertikaliai tekėdamas, negalėjo mažiausiai 3 metrus tekėti lubų konstrukcijomis horizontaliai į ieškovo kambario centrą ir apgadinti vienas lubų sijas, visiškai nepažeidžiant kitų, greta esančių, netgi tų, kuriomis vanduo turėtų tekėti nuo lietvamzdžių iki žalos vietos; analogiška išvada darytina ir dėl vandens pratekėjimo pro kiaurą stogą. Akivaizdu, jeigu taip būtų, tai ieškovui padarytos žalos pobūdis, lokacija būtų visiškai kitokie, pvz., nebūtų tokių minėtų kontrastų, kai viena sija, vandens paveikta yra visiškai supuvusi, o greta esanti visiškai sveika; ieškovo buto neeksploatavimas, buto nešildymas apie 3 metus taipogi nebūtų nulėmęs tokio žalos pobūdžio ir lokacijos.

Šalies argumentai

16. Ieškovo teigimu, statinio apžiūros aktas (2021 m. vasario 8 d., Nr. SU-SAA-21-02-0092) reikšmingas tuo, jog jame konstatuota, kad name, kuriame yra ginčo šalių butai, nėra nei bendro naudojimo vandentiekio sistemos vamzdyno, nei bendro naudojimo nuotėkų vamzdyno, todėl pačios atsakovės savo iniciatyva, savarankiškai savo bute įrengtas san. mazgas, įskaitant ir jame esančius kanalizacijos nuotėkų vamzdžius, skirtas tenkinti tik atsakovės poreikius yra konkretus ginčo žalos šaltinis, atsakovės valdomas asmeninės nuosavybės teise ir esantis išimtinai atsakovės asmeninės atsakomybės ribose. Visa tai kartu paneigia atsakovės teiginius dėl galimai netinkamo atsakovo – ginčo žalos šaltinis nėra kokie tai bendrojo naudojimo įrenginiai, už kuriuos atsako visi namo bendraturčiai ir/ar už namo priežiūrą atsakingas administratorius. Buto apžiūros metu ekspertas T. M. ieškovui paaiškino, kad vandens paveiktų medinių konstrukcijų apgadinimų pobūdis leidžia spręsti, kad tos konstrukcijos vandens paveikiamos galėjo būti nuo pusės metų iki 5-6 metų. Atsakovės pateiktuose statinio apžiūros aktuose, namą apžiūrint 2022 metais nustatyta, kad daugiamečiai pratekėjimai vyko iš viršuje esančių san. mazgo patalpų. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ji nuotėkų sistemą savajame bute įrenginėjo ir įsirengė 2003 metais, tad, vadovaujantis byloje esančia rašytine medžiaga, ieškovas daro išvadą, jog vanduo skverbėsi ir ginčo žalą sąlygojo ne anksčiau kaip nuo 2003 metų. Pats vandens prasiskverbimo laikas savaime nėra labai svarbus nagrinėjamam ginčui, tačiau atsakovė jį sieja su galimu žalos šaltiniu – pripažindama, kad nuotėkų sistemą įsirengė 2003 m., atsakovė teigia, kad ją įrenginėjant jau buvo matomos atitinkamos žalos apraiškos, tuo bandydama įtikinti, jog ginčo žalos šaltiniu negalėjo būti jos 2003 metais įrengtas san. mazgas, įskaitant nuotėkų sistemą, nes tokio pobūdžio žala jau buvusi iki san. mazgo įrengimo. Nors atsakovė teigia, kad jos butui padaryta žala, pastebėta 2003 metais, kilo dėl vandens prasiskverbimo pro stogą ir lietvamzdžius, apgadinant jos buto grindis ir sienas, kurias atsakovė suremontavo, tačiau, tuo pačiu atsakovė pateikia prielaidą, jog būtent iš tų pačių šaltinių tekėjęs vanduo (pro stogą, lietvamzdžius) tuo metu jau darė žalą ir atsakovui (šiuo metu) priklausančiam butui bei perdangoms tarp ginčo šalių butų (matė pažeistus perdengimo balkius). Ieškovo teigimu, minėtos atsakovės prielaidos prieštarauja aukščiau minėtai rašytinei bylos medžiagai, parengtai kompetentingų, specialių žinių turinčių asmenų, aiškiai įrodančiai, kad vanduo skverbėsi iš atsakovės buto, tiksliau bute esančio san. mazgo, įrengto 2003 metais, kartu įrodančiai, kad ginčo žala buvo daroma ne anksčiau kaip nuo 2003 m.; žalos pobūdis rodo, kad žala ieškovo butui buvo daroma ne anksčiau kaip nuo 2017 metų; 2003 metais atsakovė darė savo buto remontą, matė, kad butas pažeistas vandens (kaip ji teigia, besiskverbusio pro stogą ir lietvamzdžius), suremontavo tuos žalos šaltinius, suremontavo savo buto pažeidimus, netgi butą patobulino – įsirengė san. mazgą, kartu ir nuotėkų sistemą, tačiau visa tai atsakovė darė, t. y. išleido didelę sumą pinigų darbams ir medžiagoms, sugaišo daug laiko ir pan., visiškai nepašalindama tos, anot atsakovės buvusios žalos, kuri yra nagrinėjamos bylos dalyku – nepakeitė supuvusių perdengimo balkių. Kitaip tariant, sudėtinga suprasti, logiškai, racionaliai paaiškinti tokį elgesį, kai žmogus išleidžia pinigus, gaišta laiką konstruodamas, remontuodamas vienas pažeistas buto dalis ir absoliučiai neremontuoja kitų, žymiai svarbesnių dalių, kurios tiesiogiai susijusios ne tik su turto saugumu, bet ir su pavojais žmonių gyvybėms ir/ar sveikatai. Atsakovė, kaip ji pati teigia, žinanti apie balkių supuvimą dar nuo 2003 metų, iš pačios pateiktų statinio apžiūros aktų nuo 2022 metų taip pat žinojusi apie perdengimo konstrukcijų pažeidimus, žinojusi apie būtinybę jas nedelsiant pakeisti, apie tai, kad jų pažeidimo priežastis yra vandens pratekėjimai iš jos san. mazgo, ne tik neremontuoja žalos židinio ir neremontuoja, nekeičia tų apgadintų konstrukcijų.

17. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žalos klausimas jos jau buvo sprendžiamas su buvusiu buto savininku (savivaldybe) ir kad pastarasis savininkas būtų atleidęs atsakovę nuo prievolės kompensuoti žalą arba tokį ginčą būtų pralaimėjęs. Atsakomybė negali savaime išnykti vien dėl to, jog atsakingo asmens apgadintas turtas buvo perleistas vieno savininko kitam. Atmestini ir atsakovės argumentai, jog nuosavybės teisės gynimas turėtų būti atskirai deleguotas, perleistas turto savininko turtą perleidžiant. Nagrinėjamu atveju ieškovas – buto savininkas, reikalaudamas kompensuoti jo butui padarytą žalą, gina savąsias nuosavybės teises leistinomis, įstatyme įtvirtintomis teisinėmis priemonėmis, bandydamas realizuoti niekur savaime neišnykusią atsakovės deliktinę civilinę atsakomybę.

Atsiliepimas

18. Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi atsiliepime išdėstytus argumentus.

19. Papildomai nurodė, kad norėdamas įrodyti, kad ieškovo butui žala buvo padaryta dėl atsakovės butui priklausančių vandentiekio ir nuotėkų tinklų nesandarumo, ieškovas, atsakovės teigimu, turi tai pagrįsti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tik prielaidą, kad virš drėgmės židinio vietos yra atsakovės buto nuotekų sistema. Nepagrįstai teigiama, kad yra puvinio pažeisti vienas ar du perdangos balkiai, nes ir kiti kaimynai yra jau pakeitę dalį perdangos elementų. Nors ir labai buvo ieškoma vandentiekio ir nuotekų sistemos nesandarumo, tik užpilus vandenį pro skylę į sienas buvo nustatytas perdangų drėkimas, kas patvirtina, kad viso pastato perdangų drėkimas susijęs su pralaidžia stogo konstrukcija.

20. Kaip nurodė atsakovė, savininko teisė daikto atžvilgiu yra absoliuti, tačiau ji niekaip negali įtakoti ankstesnio savininko sprendimų ir veiksmų bei iš to atsiradusių pasekmių. Ieškovas nusipirko butą esamos būklės ir už šią būklę atitinkančią kainą. Jam nebuvo perleista ar deleguota teisė reikšti reikalavimus už praeityje padarytą žalą. Atsakovė pareiškė, kad prisiims ir atlygins žalą atsiradusią dėl jos kaltė, t. y. jeigu dėl šios žalos atsiradimo yra kalta ji, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas pusvelčiui nusipirkęs apleistą būstą, dabar šį būstą gali susiremontuoti atsakovės sąskaita. Tame pasireiškia ieškovo reikalavimo nesąžiningumas.

Žemesnės instancijos teismas

21. 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

22. 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalies atsiėmimo. Ieškovo ieškinys dalyje, kuriuo ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas turto būklės, buvusios iki žalos kilimo, atstatymui, t. y. sudaryti sąlygas ieškovo pasitelktiems asmenims (darbininkams) patekti į atsakovės butą adresu (duomenys neskelbtini) ir bute išmontuoti grindis, bei atlikti kitus kilusios žalos padariniams pašalinti būtinus veiksmus, paliktas nenagrinėtu. Minėta nutartimi ieškovui grąžintas 107 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Žemesnės instancijos teismas

23. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų. Civilinė byla, dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti žalos šaltinį – savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) suremontuoti vandens nuotėkų, kanalizacijos vamzdžius ir dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3185,51 Eur nuostolių kompensaciją, nutraukta. Minėta nutartimi ieškovui grąžintas 134,25 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

24. Taigi galutiniu reikalavimu ieškovas V. B. prašo priteisti iš atsakovės V. I. 5352,56 Eur nuostolių kompensavimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

25. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

26. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad jis yra buvęs atsakovės kaimynas. Nurodė, kad namas senas, blogos būklės ir pan.

28. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, jog neatsimena, kad būtų nusiskundimų iš atsakovės V. dėl pačio namo stogo, kad jos butas būtų apliejamas dėl stogo. Taip pat patvirtino aplinkybę, jog po 2023 m. atliktų kažkokių bandymų matė kaip į ieškovo butą tekėjo iš viršaus vanduo.

29. Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. patvirtino jo nustatytą priežastinį ryšį, jog žala ieškovo butui kilo dėl ilgalaikio vandens prasiskverbimo poveikio, žalos šaltinis – aukščiau, t. y. virš ieškovo buto esantis atsakovės butas. Taip pat papildomai paaiškino dėl žalos pobūdžio (vienur pažeista, greta ne), specifinės lokacijos (kambario centre), pasisakė dėl vandens skverbimosi laiko – 2 - 4 metai. Liudytojo teigimu, pastato senumas, patalpų nešildymas, kiauras stogas, nesandarūs lietvamzdžiai, nesandarios išorinės pastato sienos ir kt. negalėjo sąlygoti tokio pobūdžio žalos atsiradimo, t. y. tokios žalos, kuri yra šio konkretaus ginčo dalyku.

30. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. nurodė, kad 2003 m. atsakovės bute darė santechnikos darbus, t. y. įrenginėjo vamzdžius. Darbu jis atliko kokybiškai. Pažymėjo, kad hidroizoliacijos nebuvo, jis to nematė, ir ji apskritai yra daroma po vamzdžių įrengimo.

31. Teismo posėdžio metu liudytoja G. J. paaiškino, kad namas senas, blogos būklės ir pan. Matė, kaip atsakovės V. bute 2003 metais meistrai nuėmė grindis, viskas buvo sutręšę, pajuodavę. Pačio balkio, kuris jungia pirmo ir antro aukšto butus, nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei V. I. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad 2022 m. balandžio 13 d. atvykęs į savo butą pastebėjo svetainėje ir koridoriuje, taip pat laiptinėje vandeniu pažeistas lubas ir sienas. Siekdamas išsiaiškinti šių apgadinimų priežastis bei sustabdyti tolimesnį žalos kilimą, ieškovas nuardė sienų apdailas, lubų apdailas ir perdangas, išėmė apšiltinančias medžiagas, atliko atitinkamus kitus veiksmus. Nuardžius apdailas ir perdangas pasimatė virš ieškovo buto esantys vamzdžiai, iš kurių lašėjo vanduo. Atlikęs pirminius žalos šaltinio nustatymo veiksmus, ieškovas 2022 m. lapkričio 16 d. pasitelkė atitinkamus kompetentingus asmenis žalos faktui konstatuoti ir kilusių nuostolių dydžiui įvertinti, kurie taip pat pateikė išvadą, jog žala ieškovo butui kilo dėl ilgalaikio vandens prasiskverbimo poveikio, žalos šaltinis - aukščiau (t. y. virš ieškovo buto) esantis butas Nr. 3, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo buto užpylimo židinys nebuvo atsakovei priklausančiame bute.

33. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos užliejus ieškovo butą. Iš šalių procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui priklauso butas pirmajame aukšte, o atsakovei priklauso butas antrajame aukšte; virš ieškovo buto yra atsakovei priklausantis butas.

34. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

35. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Pažymėtina, kad žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

38. Taigi, apibendrinant, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

39. Vadinasi, ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Tačiau būtent dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju ir yra kilęs ginčas. Ieškovas reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog ieškovo butas buvo užlietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, konkrečiai iš netinkamai įrengto santechninio mazgo (nesandaraus nuotekų vamzdžio) ir netinkama jo priežiūra, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės veiksmų rezultatas. Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog žala ieškovo butui kilo dėl kiauro bendro namo stogo, nesandarių lietvamzdžių, lauko sienų, aplamai dėl seno namo, nešildomų ieškovo patalpų ir pan.

40. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004, ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esančiame atsakovės bute, ieškovas įrodinėjo antstolio D. K. 2022 m. lapkričio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/22/123, kuriame užfiksuota ieškovo buto, adresu (duomenys neskelbtini), būklė: dalis pastato yra stipriai pažeistos vandens, drėgmės ir pelėsio; apžiūrėtos patalpos būklė matyti fotonuotraukose Nr. 1-18; statybos techninės veiklos eksperto T. M. parengta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 221116, kurioje ekspertas pateikė išvadą, jog žala ieškovo butui kilo dėl ilgalaikio vandens prasiskverbimo poveikio, žalos šaltinis – aukščiau, t. y. virš ieškovo buto esantis butas Nr. 3, kuris, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo priklauso atsakovei. Minėtoje atskaitoje ekspertas nurodė, kad apžiūros metu fiksuojama didžiausia žalos vieta – koridoriuje 2-3. Dėl ilgalaikio vandens prasiskverbimo/poveikio, užfiksuotos pažeistos lubos su perdangos dalimi: trys medinės skersinės sijos stipriai pažeistos ilgalaikio vandens poveikio, pradėjusios pūti, irti, matyti žymus įtrūkis – praradusios laikomąją galią. Išilginės sijos (apžiūros metu buvo atviros dvi) taip pat pažeistos ilgalaikio vandens poveikio, pajuodusios. Lentos su apšiltinimo sluoksniu žalos vietoje išpuvusios, pradėjusios taip pat irti, patamsėjusios, vata pajuodusi ir sukritusi, matyti dėmės.

43. Pažymėtina, jog byloje liudytoju apklaustas ekspertas T. M. patvirtino jo nustatytą priežastinį ryšį ir žalos kilimo mechanizmą, bei papildomai paaiškino dėl žalos pobūdžio (vienur pažeista, greta ne), specifinės lokacijos (kambario centre), kas leidžia daryti išvadą, jog žala ieškovo butui kilo dėl vandens prasiskverbimo iš atsakovės buto, o ne dėl kiauro bendro namo stogo, nesandarių lietvamzdžių, lauko sienų, dėl seno namo, nešildomų ieškovo patalpų ir kitų atsakovės nurodomų prielaidų. Byloje liudytoju apklaustas ekspertas nurodė, jog vanduo pro lietvamzdžius, esančius namo išorėje, atskirtais išorinėmis namo sienomis, negalėjo mažiausiai 3 metrus tekėti lubų konstrukcijomis horizontaliai į ieškovo kambario centrą ir apgadinti vienas lubų sijas, visiškai nepažeidžiant kitų, greta esančių, netgi tų, kuriomis vanduo turėtų tekėti nuo lietvamzdžių iki žalos vietos. Jeigu vanduo tekėtų pro kiaurą stogą, tai ieškovui padarytos žalos pobūdis, lokacija būtų visiškai kitokie, t. y. nebūtų tokių kontrastų, kai viena sija, vandens paveikta yra visiškai supuvusi, o greta esanti visiškai sveika. Kaip paaiškino ekspertas, ieškovo buto neeksploatavimas, buto nešildymas apie 3 metus taip pat nebūtų nulėmęs tokio žalos pobūdžio ir lokacijos. Dėl buto nešildymo drėgmė kauptųsi, pelėsis susidarytų tolygiai visose lubose ir sienose, o ne pažeistų tik tam tikras jų konstrukcijas visiškai neįtakojant kitų, greta esančių. Ekspertas taip pat pasisakė ir dėl vandens skverbimosi laiko – nuo 2 iki 4 (maksimaliai) metų, kas, teismo vertinimu, taip pat paneigia atsakovės prielaidas, jog ieškovo buto užpylimas vyko nuo tada, kai ji bute dar negyveno, o ten gyveno kita šeima, kuri galimai nesirūpino bute esančiais sanitariniais įrenginiais.

44. Byloje yra pateiktas 2022 m. liepos 8 d. Civinity Statinio apžiūros aktas Nr. SU-SAA-22-07-0052, kuriame yra pateikiamos ieškovo butui padarytą žalą atvaizduojančios nuotraukos, aprašyta žala, bei nurodoma konkreti žalos atsiradimo priežastis - daugiamečiai pratekėjimais iš viršuje esančių san. mazgo patalpų - būtent virš ieškovo buto atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomų, jos asmeniškai įrengtų san. mazgo patalpų. Nurodomi ir rekomenduojami darbai defektams pašalinti – t. y. reikalinga nedelsiant imtis priemonių perdangos būklei pagerinti, t. y būtinas 6 vnt. perdangos sijų keitimas naujomis. Pastebėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. Civinity Statinio apžiūros akte Nr. SU- SAA-22-08-0188 taip pat dar kartą patvirtinta, kad žalos ieškovo bute židinys - atsakovės bute esantis san. mazgas.

45. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. atsakovės iniciatyva jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekama apžiūra siekiant tiksliai nustatyti perdangos pažeidimų, kurie fiksuoti 2022-07-08 vykdytos neeilinės apžiūros Nr. SU-SAA-22-07-0052 metu vietą plane. Šios apžiūros, vykusios 2023 m. balandžio 24 d. tikslai, rezultatai bei rekomendacijos užfiksuotos 2023 m. balandžio 25 d. Statinio apžiūros akte Nr. SU-SAA-23-04-0210. Šiame akte, be kita ko, pažymėta, jog ryškiausias sijų pažeidimo židinys yra ties vamzdynais, esančiais ties patalpa plane pažymėta 3-3 (tai atsakovės butas), kur šiuo metu yra san. mazgo patalpa, bei pateikta rekomendacija - reikalinga tikrinti vamzdynų sandarumą pilant vandenį ir stebint drėkimo atsiradimo priežastis apatiniame bute (t. y. ieškovo bute). Tai ir buvo padaryta 2023 m. gegužės 4 d., t. y. kompetentingi asmenys, vykdantys namo, kuriame yra ginčo šalių butai, priežiūrą, nurodytą dieną atsakovės bute esančiame san. mazge atliko eksperimentą - pylė vandenį pro atsakovės vonioje esantį vandens maišytuvą ir nustatė, kad vanduo bėgo per sienas ir grindis į apačioje esantį ieškovo butą. 2023 m. gegužės 4 d. Civinity Statinio apžiūros akte Nr. SU-SAA-23-05-0031 nurodyta, jog 3 bute vonios patalpoje vonios maišytuvas sumontuotas be ekscentinių apdailos detalių. Per jas pilant vandenį ant plytelių ir maišytuvo bėga per sienas ir grindis į apačioje esantį butą. Šiame akte taip pat pateikiama rekomendacija nustatytai problemai išspręsti, t. y. reikia 3 bute perdaryti vonios sienų grindų hidroizoliaciją, sumontuoti tinkamai vonios maišytuvą ir jį tinkamai užhermetinti.

46. Bylos duomenimis, 2023 m. gegužės 22 d. atsakovė pasitelkusi savo pasirinktus rangovus, bute (duomenys neskelbtini) atliko vamzdžių inžinerinių sistemų, vamzdžių hidraulinio slėgio, bei nutekamųjų vamzdžių sandarumo patikros darbus. Atliekant minėtą patikrą buvo vandeniu užpiltas ieškovo butas, esantis po atsakovės butu. Šias byloje nustatytas aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai, namo administratoriaus UAB „Civinity namai“ 2023-07-17 raštas Nr. SC-02106 ir jo priedas 2023-05-23 Avarijos atliktų darbų aktas Nr. SU-AADA-23-05-0148. Minėtame akte konstatuota, kad 3 butas užpila 2 butą. Pratekėjimas atsirado po vakarykščių hidraulinių bandymų, kas, teismo vertinimu, patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovės bute buvo netinkamai įrengtas san. mazgas (vandentiekio sistema), kas ir sąlygojo vandens pratekėjimą iš atsakovės buto į ieškovo butą

47. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek paties ieškovo, tiek ir nepriklausomo namo administratoriaus užfiksuotas aukščiau minėtas 2023 m. gegužės 22 d. ieškovo buto užliejimas vandeniu iš atsakovės įvyko būtent dėl netinkamos atsakovės asmeninės vandentiekio sistemos jos patikros metu ir negalėjo įvykti dėl kitų, iš esmės su lietumi susijusių priežasčių, kurias nurodė atsakovė, t. y. netinkamų lietvamzdžių, kiauro stogo ir pan. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas į bylą yra pateikęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Vilniaus mieste, kurioje nurodyta, kad nei minėtos atsakovės vamzdžių patikros dieną (t. y. 2023 m. gegužės 22 d.), nei trys dienas iki tol ( t. y. 2023 m. gegužės 19 d., 20 d., 21 d.) Vilniaus mieste neiškrito jokių kritulių. Pastebėtina ir tai, kad byloje apklaustas liudytojas R. M. taip pat patvirtino, jog po 2023 m. atliktų bandymų matė kaip į ieškovo butą tekėjo iš viršaus vanduo.

48. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės argumentuoja tuo, kad žala galėjo atsirasti dėl kiauro bendro namo stogo, nesandarių lietvamzdžių, lauko sienų, aplamai dėl seno namo, nešildomų ieškovo patalpų ir pan. Pažymėtina, kad atsakovės abstraktūs svarstymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Atsakovės teiginius dėl kiauro bendro namo stogo, nesandarių lietvamzdžių, lauko sienų, aplamai dėl seno namo, nešildomų ieškovo patalpų ir pan. paneigia pačios atsakovės pateikti įrodymai, t. y. Civinity parengti 2021 m. vasario 8 d., Nr. SU-SAA-21-02-0092; 2022 m. liepos 8 d., Nr. SU-SAA-22-07-0052 ir 2022 m. rugpjūčio 12 d., Nr. SU-SAA-22-08-0188 Statinio apžiūros aktai. Kaip antai, 2022 m. rugpjūčio 12 d. Civinity Statinio apžiūros akte Nr. SU- SAA-22-08-0188 pasisakoma iš esmės dėl visų atsakovės nurodomų prielaidų, t. y. nustatyti defektai (pvz., kiauras stogas, nesandarūs, korozijos pažeisti lietvamzdžiai, nesandarios išorinės pastato sienos), nurodoma kokia žala dėl to kilo (pvz., blogėja stogo ir pastato išorinių sienų konstrukcijos), bei pateikiamos rekomendacijos, ką reikėtų padaryti (pvz., atlikti stogo dangos remontą keičiant keramikines čerpes, puvinio ar kitaip pažeistas stogo konstrukcijas stiprinti ar keisti naujomis, atlikti išorės lietaus nuvedimo sistemos remontą, užtaisyti nesandariais vietas, pakeisti stipriai pažeistas dailylentes, atlikti fasado remontą ir kt. ), kas kartu patvirtina, jog ginčo žala kilo ne dėl nekokybiškų lietvamzdžių, ne dėl kiauro stogo, ne dėl namo, jo konstrukcijų senumo ir pan., o dėl vandens pratekėjimų iš atsakovės įrengto, virš ieškovo buto esančio san. mazgo. Pastebėtina ir tai, kad šiuos atsakovės teiginius paneigė ir liudytoju apklaustas ekspertas T. M., kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, turėjo galimybę viską apžiūrėti vietoje. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad pastato senumas, patalpų nešildymas, kiauras stogas, nesandarūs lietvamzdžiai, nesandarios išorinės pastato sienos ir kt. negalėjo sąlygoti tokio pobūdžio žalos atsiradimo, t. y. tokios žalos, kuri yra šio konkretaus ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog žala galėjo atsirasti dėl kiauro bendro namo stogo, nesandarių lietvamzdžių, lauko sienų, aplamai dėl seno namo, nešildomų ieškovo patalpų ir pan., atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

49. Teismas taip pat pažymi, jog Civinity 2021 m. vasario 8 d. Statinio apžiūros akte Nr. SU-SAA-21-02-0092, be kita ko, yra konstatuota, kad name, kuriame yra ginčo šalių butai, nėra nei bendro naudojimo vandentiekio sistemos vamzdyno, nei bendro naudojimo nuotėkų vamzdyno, todėl pačios atsakovės savo iniciatyva, savarankiškai savo bute įrengtas san. mazgas, įskaitant ir jame esančius kanalizacijos nuotėkų vamzdžius, skirtas tenkinti tik atsakovės poreikius yra konkretus ginčo žalos šaltinis, atsakovės valdomas asmeninės nuosavybės teise ir esantis išimtinai atsakovės asmeninės atsakomybės ribose. Teismo vertinimu, visa tai kartu paneigia atsakovės teiginius dėl galimai netinkamo atsakovo.

50. Atskirai pasisakyta ir dėl atsakovės į bylą pateiktų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro išvadų. Teismas pastebi, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro išvados padarytos vadovaujantis atsakovės pateiktomis 2023 m. nuotraukomis, tačiau mokslo centro buvo klausiama, ar galima iš pateiktų duomenų neginčijamai patvirtinti, kad perdangos elemento puvinys atsirado per paskutinius 3 metus; ar galima iš pateiktų duomenų neginčijamai patvirtinti, kad perdangos elemento puvinys jau buvo prieš 20 metų ir kt., į ką mokslo centro specialistai atsakė, kad iš 2023 m. pateiktų nuotraukų to patvirtinti negalima. Atsakovė nei minėtiems specialistams, nei į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių 2003 metų nuotraukų. Taigi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro išvados nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės bute buvo netinkamai įrengtas san. mazgas (vandentiekio sistema), kas ir sąlygojo vandens pratekėjimą iš atsakovės buto į ieškovo butą.

51. Teismas taip pat kritiškai vertina ir atsakovės teiginį, jog aukcione butą įsigijęs ieškovas butą įsigijo esamos būklės, dėl ko, prisiėmęs tokią riziką, jau nebeturi teisės reikšti atitinkamų pretenzijų. Pažymėtina, jog nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises (CK 4.20 straipsnis), tai asmens teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Savininko teisių apsauga taip pat įtvirtinta CK 4.93 - 4.105 straipsniuose. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta tokių ar panašių turto savininko teisių ribojimų ir/ar ribojimų atitinkamų galimybių tokias teises ginti dėl aplinkybių, kokias nurodė atsakovė. Kitaip tariant, ta aplinkybė, jog turtas, kuriam buvo daroma žala, buvo perleistas vieno savininko kitam negali riboti naujojo savininko teisių ir galimybių ginti nuosavybės teises, nagrinėjamu atveju išieškoti žalą esamam turtui, ko nedarė buvęs savininkas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žalos klausimas jau buvo sprendžiamas su buvusiu buto savininku ir kad pastarasis savininkas būtų atleidęs atsakovę nuo prievolės kompensuoti žalą arba tokį ginčą būtų pralaimėjęs. Atsakingo už žalą asmens civilinė atsakomybė negali savaime išnykti vien dėl to, jog atsakingo asmens apgadintas turtas buvo perleistas vieno savininko kitam. Atmestini ir atsakovės argumentai, jog nuosavybės teisės gynimas turėtų būti atskirai deleguotas, perleistas turto savininko turtą perleidžiant, kadangi, kaip jau minėta, nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, priklausanti teisės turėtojui (CK 4.20 str.), tokia teisė seka paskui daiktą, todėl jokie atskiri delegavimai, teisių perleidimai ir pan. nėra būtini perleidžiant nuosavybės teises.

52. Taigi teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovo buto užliejimo šaltinis yra viršuje esanti atsakovės buto dalis, kurioje, be kita ko, yra netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (nesandarus nuotekų vamzdys), kas yra pagrindu išvadai, kad vanduo pratekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, remiantis aukščiau šiame teismo sprendime nurodyta teismų praktika, tai yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad žalą sukėlė atsakovė. Bylą nagrinėjant teisme jokių kitų ieškovo buto užliejimo šaltinių nustatyta nebuvo. Atsakovė taip pat jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti dėl vandens pratekėjimo priežasčių, nepateikė. Dėl to laikytina nepaneigta jos, kaip buto, iš kurio pratekėjo vanduo savininkės atsakomybė už ieškovui atsiradusią žalą (CK 6.266 straipsnio pagrindu.

53. Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti tik jo buto užliejimo šaltinį iš viršuje esančio atsakovės buto. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas(valdytojas) (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

54. Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių kitų ieškovo buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Ta aplinkybė, kad buto užliejimo šaltiniu turėtų būti laikomas kiauras bendro namo stogas, nesandarūs lietvamzdžiai, lauko sienos, nešildomos ieškovo patalpos ir pan. tėra tik prielaida, kuriai pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Atsakovė savo grindžiamas aplinkybes turėjo įrodyti pati, nes būtent ji rėmėsi jomis kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės galimai užliejimo priežasčiai nustatyti.

55. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo buto užliejimo šaltinis yra būtent viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovo buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, nenustatyta, o keliamos versijos dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė.

56. Atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkės nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Konkrečiu atveju, teismui konstatavus, kad ieškovo butas buvo užlietas iš atsakovės buto ir dėl to buvo patirti nuostoliai, sudaro pagrindą išvadai, kad būtent atsakovė yra atsakinga už minėtos žalos atsiradimą, todėl jai tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

57. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad patyrė 4823,06 Eur dydžio žalą, pateikė įrodymus kaip buvo apskaičiuota žala (Lokalinė sąmata).

58. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

59. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

61. Ieškovas žalai pagrįsti pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą eksperto T. M. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą programą „Sistela“, bendra suma 8006,57 Eur (pastebėtina, jog atsakovė atlyginusi ieškovui 3183,51 Eur dydžio žalą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4823,06 Eur žalos atlyginimo). Nurodytoje lokalinėje darbų sąmatoje apskaičiuoti ir nurodyti pagal technologiją būtinų remonto darbų kiekiai, kuriuos paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas sąmatą sudaręs ekspertas T. M.. Lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis (pobūdis) nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar pagrįstų kitokį žalos dydžio apskaičiavimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, lokalinėje sąmatoje taip pat pagrįstai įtraukti ir tie kaštai, kurie susisiję su buto sienų bei lubų apdailos nuardymu ir to atstatymu, nes šie veiksmai buvo būtini nustatyti žalos priežastį ir šaltinį. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti tiek liudytojo parodymais, tiek sudarytos lokalinės sąmatos pagrįstumu, todėl sprendžia, kad pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti (CPK 177 , 185, 197 straipsniai).

62. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuojam kad ieškovas įrodė žalos dydį (CPK 185 straipsnis).

63. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

64. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, t. y. priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslą; iv) dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau netiesioginis priežastinis ryšys neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo; teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

65. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų tinkamai eksploatavusi ir/ar prižiūrėjusi savo nuosavybės teise disponuojamą ir (ar) valdomą turtą, tai neteisėto veiksmo nebūtų kilę. Tai reiškia, jog jeigu atsakovė tinkamai vykdytų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje) numatytas pareigas, tai neteisėtumo atsakovės veiksmuose nebūtų nustatyta. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog būtų egzistavusios kokios nors objektyvios priežastys, galėjusios lemti netinkamo atsakovės elgesio pateisinimą arba apskirtai jos (neteisėto elgesio) nebuvimą. Teismo vertinimu, kilę padariniai (ieškovo buto užliejimas) teisiškai pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog žala turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių – apgadintų lubų ir sienų, byloje įrodytas.

66. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys laikomas įrodytu, todėl tenkinamas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 4823,06 Eur žalos atlyginimas.

67. Ieškovas taip pat prašo priteisti 531,50 Eur išlaidų, susijusių su žalos nustatymu – 181,50 Eur išlaidų už antstolio paslaugas konstatuojant žalos faktą ir 350 Eur išlaidų už eksperto paslaugas apskaičiuojant žalos atstatymo kaštus.

68. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismo vertinimu, 181,50 Eur išlaidos už antstolio paslaugas konstatuojant žalos faktą ir 350 Eur už eksperto paslaugas apskaičiuojant žalos atstatymo kaštus buvo būtinos, siekiant įvertinti civilinę atsakomybę ir žalą. Ieškovui siekiant įrodyti butui padarytos žalos dydį, buvo būtina pasitelkti specialistą (ekspertą) buto apžiūrai ir žalai nustatyti, bei antstolį konstatuoti patį žalos padarymo faktą.

69. Taigi remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 4823,06 Eur žalos atlyginimo ir 531,50 Eur išlaidų, susijusių su žalos nustatymu, tenkintini visiškai.

70. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

75. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

76. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5354,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

2. Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

3. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovės 164,75 Eur žyminį mokestį ir 3200 Eur išlaidų advokato pagalbai (už ieškinio, dubliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

4. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

5. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, ieškovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovui iš atsakovės 3364,75 Eur (164,75 Eur + 3200 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 39,84 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 39,84 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Dėl atsakovės 2024 m. vasario 14 d. pateikto prašymo

7. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė 2024 m. vasario 14 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų ir argumentų pateikimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

8. Teismas pažymi, kad visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai ištiriami bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami.

9. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020).

10. Nagrinėjamu atveju , kaip minėta, po bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė 2024 m. vasario 14 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų ir argumentų pateikimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Atsižvelgiant į prašymo turinį ir į bylos aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nustatyti būtinumo išsiaiškinti naujas aplinkybes, galimai turinčias reikšmės bylai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas pateiktas po bylos išnagrinėjimo, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jis nepriimamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 258 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. I. dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4823,06 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 06 ct) žalos atlyginimo, 531,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieno euro ir 50 ct) išlaidų, susijusių su žalos nustatymu, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 5354,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3364,75 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsisakyti priimti 2024 m. vasario 14 d. V. I. prašymą ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam asmeniui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė