Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui V. G. (V. G.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas O. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 24S258700 (toliau – Ginčijamas sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Pareiškėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) komercijos direktoriumi, pareiškėjas 2024 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Departamentą dėl turimo leidimo gyventi Lietuvoje Nr. 760049869, išduoto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto, 44¹ straipsnio pagrindu (aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantis užsienietis), galiojusio nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., pakeitimo. Pareiškėjas, kaip Rusijos pilietis, 2024 m. liepos 18 d. užpildė Departamento pateiktą klausimyną. Atsakydamas i? klausimyno klausima? (apie savo darbovietes), nurodė, kad 2000–2010 m. dirbo ,, (duomenys neskelbtini)” departamento vadovu, o nuo 2010 iki 2017 m. – ,, (duomenys neskelbtini)” regiono vadovu. Departamentas, pagal nustatytas procedūras siekdamas nustatyti, ar ne?ra pagrindu?, nurodytu? Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, de?l kuriu? pareiškėjui gali bu?ti atsisakyta pakeisti leidima? laikinai gyventi, is?siuntė paklausimą Valstybe?s saugumo departamentui (toliau – VSD), ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia gre?smės valstybe?s saugumui.

VSD 2024 m. spalio 10 d. is?vadoje Nr. 18-9366 nurodė, kad pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos strateginėse įmonėse – „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančioje naftos ir dujų išteklių žvalgymu, gavyba, perdirbimu bei prekyba, ir „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje vienai didžiausių Rusijos naftos ir dujų bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuo 2014 m. taikomos JAV sankcijos – leidžia daryti išvadą, jog praeityje pareiškėjas buvo lojalus Rusijos Federacijai bei palaikė jos valdžią ir agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dirbdamas strateginėse įmonėse pareiškėjas tariamai galėjo turėti ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti juo pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo periodiški vykimai į Rusiją ir Baltarusiją įvertinami kaip galintys kelti papildomų rizikų, sudarančių palankias sąlygas šių šalių žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.

Pažymi, kad Departamentas neskyrė situacijai deramo dėmesio, pateiktus įrodymus vertino neatsakingai, iškraipytai, todėl padarė nepagrįstų, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančių, išvadų, jas grindė prielaidomis. Netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tai iš esmės ir lėmė neteisėto, nepagrįsto Ginčijamo sprendimo priėmimą. Iš Ginčijamo sprendimo turinio nėra galimybės spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga nelaikomas tinkamu, visapusišku ir objektyviu pareiškėjo asmens grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui įvertinimu. O tų aplinkybių, kurios galėjo ir turėjo individualizuoti pareiškėjo situacijos vertinimą, Departamento nevertintos.

Akcentuoja, kad užpildęs klausimyną pareiškėjas deklaravo savo valinį sprendimą – nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Krymą laikė Ukrainos dalimi. Departamentas, surinko šiuos duomenis apie pareiškėjo asmenybę, tačiau juos tik formaliai išdėstė, neatlikdamas visapusiško vertinimo. Šiuos duomenis Departamentas pripažino nereikšmingais ir nepaneigiančiais grėsmės valstybės saugumui, kuri buvo grindžiama tuo, kad pareiškėjas tariamai ėjo aukštas pareigas strategiškai svarbioje vienoje didžiausių šalies bendrovių.

Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, arba tiksliau „(duomenys neskelbtini)“ nėra nei didžiausia, nei strateginė. Ji neužsiima ir niekada neužsiėmė naftos ir dujų perdirbimu. Jos veiklos sritis užšifruota jos pavadinime, verčiant iš rusų kalbos (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“ trumpinys. Tai yra automobilių degalinių tinklo valdytoja. Tai yra privatus juridinis asmuo, kuris franšizės pagrindu naudojo vienos iš naftos milžinių prekės ženklą savo veikloje ir kuri valdė degalinių tinklą, kuriame dirbo pareiškėjas. Pareiškėjas 2024 m. spalio 16 d. paaiškinime išdėstė visą informaciją apie savo pareigas ir darbo funkcijas tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuo pat pradžių dirbo būtent degalinių tinklus valdančiose bendrovėse, bet ne strateginėse bendrovėse, užsiimančiose naftos ir dujų perdirbimu Rusijoje, kaip šios aplinkybės aiškinamos Ginčijamame sprendime. 2000 m. pareiškėjas pradėjo savo karjerą degalinės operatoriumi ir iki 2017 m. pakilo iki specialisto, atsakingo už parduotuvių ir kavinių prie degalinių darbo organizavimą. Pareiškėjo darbo funkcijų atlikimas vyko jam priskirtose konkrečiose degalinėse (duomenys neskelbtini) apskrityje, kur gyveno. Pareiškėjo darbo funkcijos buvo susijusios išimtinai su parduotuvių ir kavinių, esančių degalinėse darbo organizavimu, prekių tiekimo į jas organizavimu, todėl Ginčijamo sprendimo išvados apie vadovaujamų pareigų užėmimą naftos ir dujų perdirbimo strateginėse Rusijos kompanijose paprasčiausiai neatitinka tikrovės, iškraipo faktines bylos aplinkybes ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Pareiškėjas papildomai teikia į bylą 2024 m. liepos 1 d. savo socialinio draudimo įmokų išrašą su vertimu į lietuvių kalbą, taip pat ir informaciją apie pajamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2016 metais už pilnus darbo metus šioje darbovietėje pareiškėjui buvo išmokėta 2 556 995 rublių darbo užmokesčio. Konvertavus rublius į eurus pagal tuometinį valiutos kursą (86 rubliai už eurą), suma sudarė 29 732 ?UR už metus darbo, arba 2477 EUR per mėnesį. Tai yra eilinio kvalifikuoto darbuotojo atlyginimas privataus kapitalo įmonėje ir tikrai negali būti vertinamas kaip vienos didžiausių strateginės naftos ir dujų perdirbimo kompanijos Rusijoje. Mano, jog pridedami įrodymai pagrindžia, kad gaudamas eilines pajamas pareiškėjas tikrai nebuvo vadovaujančias pareigas vienoje didžiausių strateginių įmonių svarbiausiame sostinės regione einantis asmuo.

Pažymi ir tai, kad, patikrinus Ginčijamo sprendimo motyvus dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvimo įtraukta į JAV sankcionuojamų įmonių sąrašą, šios aplinkybės taip pat nepasitvirtino. Konkrečiai šiai bendrovei nėra taikomos nei ES, nei JAV sankcijos. Nors šios aplinkybės bylai didelės reikšmės neturi, nes pareiškėjas šioje įmonėje niekada nedirbo ir jokių ryšių su ja nėra turėjęs, tačiau individualaus administracinio akto, sukeliančio pareiškėjui neigiamų pasekmių bei tiesiogine prasme griaunančio pareiškėjo bei jo šeimos planus ir gyvenimą Lietuvoje, grindimas abejotina, nepatikima, nepatikrinta, neoficialia ir neteisingai interpretuojama informacija, yra ypač nerūpestingas, neapdairus ir neprofesionalus viešojo administravimo subjektų elgesys.

Dėl pareiškėjo valstybės sienų kirtimo pažymi, kad nuo 2021 m. į kilmės šalį pareiškėjas yra grįžęs porą sykių aplankyti savo vyresnio amžiaus tėvų. Daugumą Ginčijamame sprendime aptartų valstybės sienos kirtimų pareiškėjas atliko ne į Rusiją, o į Baltarusiją. Ir vyko į Baltarusiją išimtinai pagal darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus, darbo funkcijoms atlikti. Jokių asmeninių interesų ar įtakos sferų šioje valstybėje neturi. Visos išvykos buvo įformintos įsakymais dėl komandiruočių ir apmokėtos darbdavio per banko sąskaitą. Todėl Departamento išvados dėl tokių vykimų kaip periodinio grįžimo į kilmės šalį, kaip ir išvada dėl tariamo Rusijos Federacijos pareiškėjo laikymo lojaliu savo valstybės piliečiu, yra paremtos nieko bendro su pareiškėju neturinčiomis prielaidomis ir subjektyviais spėjimais. Jokio tyrimo dėl šių aplinkybių Departamentas neatliko, informacijos, kur ir kokiais tikslais pareiškėjas vykdavo, nesitikslino.

Teigia, kad pareiškėją su Lietuva sieja stiprūs ekonominiai ryšiai, kadangi jis yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios po tarptautiniu, pasaulyje garsiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, komercijos vadovas, bet ir vienas iš pagrindinių investuotojų, investavusių kelis mln. eurų asmeninių lėšų į šį Lietuvoje sėkmingai veikiantį verslą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi platų restoranų tinklą Lietuvoje, yra sukūrusi 160 darbo vietų ((duomenys neskelbtini), reguliariai ir laiku moka visus mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, todėl neabejotinai pareiškėjo ekonominiai ir verslo ryšiai su Lietuva yra labai glaudūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“, su pareiškėju priešaky, 2022 metais aktyviai padėjo pabėgėliams iš Ukrainos, juos maitino, įdarbino, kurie sėkmingai tęsia darbą bendrovėje iki šiol. Šios aplinkybės pagrindžia, kad, pildydamas atsakovo klausimyną bei atsakydamas į jo 10 ir 11 punktus, pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nuoširdžiai, o ne formaliai, kaip šias aplinkybes vertino Departamentas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama pareiškėjo, tiekia produkciją mokykloms, universitetams, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Pažymi, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ne tik išimtinai ekonominio pobūdžio ryšiai. Pareiškėjas iš kilmės šalies persikėlė su visa savo šeima – sutuoktine bei trimis vaikais, kurie po Ginčijamo sprendimo priėmimo išvyko iš Lietuvos. Lietuvoje liko pareiškėjo sūnus (duomenys neskelbtini). Jam suėjo 18 metų, jis dvyliktokas, mokosi (duomenys neskelbtini). Tas faktas, kad jo sūnus, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, vienas gyvena Lietuvos Respublikoje, yra svarbi aplinkybė, į kurią Departamentas atsisakydamas išduoti leidimą gyventi privalo atsižvelgti, nes sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra dėl jau kelis metus besitęsiančios sąnarių ligos. Nors (duomenys neskelbtini) yra pilnametis, jis dar nėra subrendęs, kad visiškai galėtų tinkamai pasirūpinti savimi, jam vis dar yra reikalinga tėvų priežiūra ir pagalba. Tai patvirtina teikiami pareiškėjo ir sūnaus susirašinėjimai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Latvijos Respublikoje jam buvo išduotas leidimas gyventi, kuris patvirtina, kad Latvijos Respublika, patikrinusi, ar pareiškėjas kelia grėsmę saugumui, nustatė, jog tokios grėsmės pareiškėjas Latvijos Respublikai nekelia. Todėl leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui nereikalingas, tačiau Ginčijamo sprendimo formuluotė „asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui“ kenkia pareiškėjo ir prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ reputacijai.

Teigia, kad Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Jis priimtas pažeidžiant gero administravimo principo imperatyvus, pagal kuriuos valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Todėl byloje yra pagrindas Ginčijamą sprendimą panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindu.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas atsiliepime į skundą nurodo ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Departamentas įvertino duomenų visetą, todėl skunde nurodomos aplinkybės (darbo užmokestis, kurį gavo dirbdamas Rusijos Federacijos strateginėse įmonėse, jo funkcijos ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti praeityje galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

Pastebi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginėse įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos

kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Papildomai pastebi, kad pareiškėjo ilgametis darbas Rusijos Federacijos strateginėje įmonėje, atliekant atsakingas (vadovaujančias) pareigas reiškia, kad pareiškėjas galėjo turėti galimybę susipažinti, pamatyti, girdėti tokią informaciją, su kuria gali susipažinti išimtinai Rusijos Federacijai lojalūs, palaikantys jos valdžią asmenys. Jo ilgametis, nepertraukiamas darbas karjeros laiptais kylant aukštyn, vienareikšmiškai sukuria ilgalaikius ir pasitikėjimu grįstus kolegiškus santykius, o tai suponuoja išvadą dėl papildomų rizikų kilimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento vertinimu dėl jo paaiškinimų (eitos pareigos, įmonių veikla ir pan.), skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių Departamento padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes. Jis tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu. Be to, kaip pats pareiškėjas skunde teigia ir kaip iš jo pateiktų įrodymų (įsakymų dėl komandiruočių) matyti, pareiškėjas ir toliau plėtoja verslo ryšius su Baltarusijoje, t. y. Lietuvos Respublikai nedraugiškoje valstybėje, o tai kelia papildomų rizikų, suponuojančių jo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pažymi, kad pareiškėjo reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis (tėvais) ir dažnai grįžta į kilmės šalį. Tokios praktikos šiuo klausimu laikosi ir teismų

Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, iš duomenų visumos matyti, kad Departamentas atliko savarankišką tyrimą, t. y. įvertino pareiškėjo užpildytą klausimą, VSD išvadą, surinkto Departamentui prieinamus duomenis (apie sienos kirtimus, darbą Lietuvoje, ryšius su Lietuva ir pan.), kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, kuriuos taip pat įvertino Ginčijamame sprendime.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų, sietinų su šeimos nariais, atkreipia dėmesį, kad jo šeimos nariai (sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai) neturi galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip jau nurodyta Ginčijamame sprendime, teisė į šeimos susijungimą gali būti išsaugota pareiškėjui ir jo šeimos nariams (sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams) grįžus į kilmės valstybę. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių jis ar jo šeimos nariai negalėtų išvykti į Rusijos Federaciją. Esant aukščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjo pažeidžiamumo, nulemto jo elgesio, pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Galiausiai, ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamiesi visu tuo, kas nurodyta, mano, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą,

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. 18-9366 MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis) (duomenys neskelbtini) m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ užsiima naftos ir dujų išteklių žvalgymu ir gavyba, perdirbimu bei prekyba. „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ grupės dalis. „(duomenys neskelbtini)“ yra viena didžiausių Rusijos naftos ir dujų gavybos ir perdirbimo kompanijų. Įmonei nuo 2014 m. taikomos JAV sankcijos.

VSD mano, kad pareiškėjas sąmoningai pateikia klaidinančią informaciją, tuo siekdamas sumenkinti praeityje turėtus ryšius su strateginiame Rusijos naftos gavybos ir perdirbimo sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Kaip nurodoma viešai prieinamuose šaltiniuose ((duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonių ,, (duomenys neskelbtini)“ grupei priklausanti įmonė, veikianti naftos ir jos produktų realizacijos srityje Rusijos Federacijos Centriniuose ir Šiaurės – Vakarų regionuose. Taigi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai vertintina kaip įmonė, veikianti Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad Pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Papildomas kontržvalgybines rizikas kelia ir tai, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, sienos kirtimų tikslas, koks jis bebūtų, niekaip nesumažina kontržvalgybinių rizikų ir galimybių priešiškų šalių žvalgybos tarnyboms užmegzti ar palaikyti kontaktus su pareiškėju. Priešingai, VSD vertinimu, verslo ryšių plėtojimas su priešiško režimo šalyse veikiančiomis įmonėmis minėtas rizikas didina.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Rusijos Federacijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad Ginčijamas sprendimas ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, spėlionėmis ir prielaidomis. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Ginčijamas sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Rusijos valdžios ir jos institucijų, įmonių veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

Akcentuoja, kad grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nebuvimo nepatvirtina aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. LVAT praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

VSD vertinimu, priimant Ginčijamą sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės tinkamai motyvuotos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašė skundą patenkinti.

UAB „(duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pareiškėjo poziciją, nes Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis spėjimais ir prielaidomis, išvados prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams.

Pažymi, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Departamentui nepratęsus leidimo gyventi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, kadangi pareiškėjas, būdamas trečiosios šalies piliečiu, negalėjo tęsti darbo be galiojančio leidimo gyventi. 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas pradėjo darbą (duomenys neskelbtini) priklausančiai įmonių grupei, dirbančiai po prekės ženklu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas visą gyvenimą dirbo privačiame sektoriuje – kavinėse ir parduotuvėse prie degalinių, ir ši informacija buvo žinoma tiek darbdaviui, tiek Departamentui, pareiškėjui persikėlus dirbti ir gyventi į Lietuvą. Ši informacija niekam jokių abejonių, baimių ar pavojaus nekėlė.

Pritaria skundo argumentams, kad keliančiu grėsmę valstybės saugumui pareiškėjas pripažintas nepakankamai apdairiai įvertinus faktinę situaciją. Valstybės institucijos įmonių pavadinimus sugretino su strateginėmis Rusijos bendrovėmis, nesigilino į faktinę struktūrą ir pareiškėjo pateiktus įrodymus. Nenustačius pakankamo pagrindo pareiškėją pripažinti asmeniu, ėjusiu vadovaujančias pareigas strateginėse Lietuvai nedraugiškos valstybės bendrovėse, pareiškėjo asmens pripažinimas keliančiu grėsmę valstybės saugumui taip pat negalimas. Pareiškėjas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, paneigiančius šias išvadas, pozicija yra nuosekli ir niekada nekito. Savo darbo patirties pareiškėjas niekada neslėpė, šią informaciją teikė tiek darbdaviui, tiek atsakingoms institucijoms. Byloje yra labai daug neaiškumų ir prieštaravimų.

Patvirtina, kad pareiškėjo kelionės į Baltarusiją buvo darbinės ir visos buvo įformintos darbdavio įsakymais. Tai nebuvo savarankiškos pareiškėjo kelionės į Rusiją, kaip šias aplinkybes vertino valstybės institucijos. Pareiškėjas vyko į Baltarusiją darbdavio nurodymu darbo funkcijoms atlikti ir neturėjo galimybės rinktis kelionės krypties. Valstybės institucijos iš tikro nesikreipė nei į pareiškėją, nei į darbdavį dėl šios situacijos, o savo išvadas grindė išimtinai spėjimais ir prielaidomis.

Pažymi, kad pareiškėjas yra investavęs į Lietuvoje po prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ sėkmingai veikiantį „(duomenys neskelbtini)“ maitinimo verslą, turintį restoranų tinklą, sukūrusį 160 darbo vietų Lietuvoje. Asmuo, kuris kartu su šeima persikėlė gyventi ir dirbti į Lietuvą, kurio vaikai lanko vietinę mokyklą, kuris kilmės šalyje pardavė visą turėtą turtą ir investavo lėšas į verslą Lietuvoje, aktyviai dalyvauja įmonės veikloje dirbdamas biure Vilniuje kartu su kitais darbuotojais, turi ilgalaikius socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius su šalimi ir planuoja savo ateitį čia, dėl nepakankamo valstybės institucijų įsitraukimo buvo pripažintas grėsme valstybės saugumui. Savo poziciją dėl Rusijos agresijos ir Ukrainos teritorijos vientisumo pareiškėjas Departamentui išreiškė raštu, aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėdamas, kad karo veiksmų nepalaiko ir kad Krymas priklauso Ukrainai. Nesupranta, kaip Departamentas šią pareiškėjo poziciją galėjo pavadinti deklaratyvia.

Akcentuoja, kad pareiškėjas buvo vienas pirmųjų bendrovės darbuotojų ir kaip komercijos direktorius išplėtojo „(duomenys neskelbtini)“ restoranų tinklą Lietuvoje iki dabartinio jos lygio. Pareiškėjas atidarė pirmuosius restoranus Lietuvoje, atliko darbuotojų atranką ir daug kitų veiksmų, padėjusių amerikietiško prekės ženklo restoranų tinklui „(duomenys neskelbtini)“ įsitvirtinti ir sėkmingai pradėti veiklą Lietuvoje. Iš pagrindinės franšizės sutarties išrašo matyti, kad JAV kompanija „(duomenys neskelbtini).“ sudarė šią pagrindinės franšizės sutartį su (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Prideda įrodymus, kad „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš savininkų yra Lietuvos bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjas. Šiais įrodymais siekiama įrodinėti, kad pareiškėjo iniciatyva į Lietuvą buvo „atvestas“ visame pasaulyje gerai žinomas prekės ženklas, kad pareiškėjas yra pagrindinis šios franšizės sutarties įgyvendintojas Lietuvos Respublikoje. Todėl jame netekus galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką, šiam verslui Lietuvoje iškils reali sužlugimo grėsmė. Dar daugiau, franšizės davėjas yra JAV kapitalo bendrovė, kurios franšizė veikia visame pasaulyje, todėl ši bendrovė nesudarytų franšizės sutarčių, kurios galėtų pakenkti jų reputacijai. Tai matyti iš teikiamos sutarties (pvz., 13.1.7 papunkčio). Ši sutartis gali būti vienašališkai nutraukta franšizės davėjo iniciatyva, jeigu franšizės gavėjas ar bet kuris iš savininkų nuteisiamas už sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą, kuris iš esmės kenkia su prekės ženklais susijusiai reputacijai, arba bet kuris iš savininkų imasi bet kokio elgesio, kuris neigiamai paveikia prekės ženklų reputaciją. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad JAV bendrovė, prieš sudarydama šią sutartį, turėjo įvertinti ir įvertino visų franšizės gavėjo „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginių ir netiesioginių savininkų reputaciją ir galimas sąsajas su Rusijos Federacijos politinėmis struktūromis bei tarnybomis. Ir, be abejonės, nebūtų sudarę franšizės sutarties, jeigu būtų bent menkiausių įtarimų, kad pareiškėjas tokių sąsajų turėtų ir tokiu būdu galėtų pakenkti prekės ženklo reputacijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 24S258700 (toliau – Ginčijamas sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, 2024 m. gegužės 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl turimo leidimo gyventi Lietuvoje Nr. 760049869, išduoto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto, 44¹ straipsnio pagrindu (aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantis užsienietis), galiojusio nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., pakeitimo. Pareiškėjas, kaip Rusijos pilietis, 2024 m. liepos 18 d. užpildė Departamento pateiktą klausimyną. Atsakydamas i? klausimyno klausima? (apie savo darbovietes), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. dirbo ,, (duomenys neskelbtini)” departamento vadovu, o (duomenys neskelbtini) m. – ,, (duomenys neskelbtini)” regiono vadovu. Departamentas, pagal nustatytas procedūras siekdamas nustatyti, ar ne?ra pagrindu?, nurodytu? Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, de?l kuriu? pareiškėjui gali bu?ti atsisakyta pakeisti leidima? laikinai gyventi, is?siuntė paklausimą VSD, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia gre?smės valstybe?s saugumui.

2024 m. spalio 10 d. VSD is?vadoje Nr. 18-9366 nurodė, kad pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos strateginėse įmonėse – „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančioje naftos ir dujų išteklių žvalgymu, gavyba, perdirbimu bei prekyba, ir „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje vienai didžiausių Rusijos naftos ir dujų bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuo 2014 m. taikomos JAV sankcijos – leidžia daryti išvadą, jog praeityje pareiškėjas buvo lojalus Rusijos Federacijai bei palaikė jos valdžią ir agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dirbdamas strateginėse įmonėse pareiškėjas galėjo turėti ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo periodiški vykimai į Rusiją ir Baltarusiją gali kelti papildomas rizikas, sudaryti palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.

Departamentas per MIGRIS komunikaciją 2024 m. spalio 11 d. pareiškėjui išsiuntė pranešimą, kuriame prašė pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, dėl kokių priežasčių asmuo pasirinko dirbti ,, (duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)” bei kokias funkcijas užsienietis vykdė dirbdamas minėtose įmonėse. Taip pat prašė nurodyti aplinkybes, lėmusias darbo santykių nutraukimą.

2024 m. spalio 16 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog antraisiais studijų metais Maskvos valstybiniame socialiniame universitete, dėl sunkių finansinių aplinkybių, pradėjo dirbti šalia esančioje degalinėje, t. y. ,, (duomenys neskelbtini)”. Baigęs universitetą ir įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo pervestas į kitas pareigas, t. y. iš degalinės operatoriaus į Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Darbo funkcijos buvo darbas su degalinių personalu ir jo atranka. Vėliau buvo perkeltas į ,, (duomenys neskelbtini)” Personalo kontrolės skyrių, o galiausiai jo atliekamos darbo funkcijos buvo papildytos degalinėse įvežamų ir parduodamų naftos produktų kokybės kontrole. Darbo santykiai 2010 m. buvo nutraukti ,, (duomenys neskelbtini)” iš anksto pranešus apie numatomą mažinti darbuotojų skaičių. 2010 m. pareiškėjas buvo priimtas į ,, (duomenys neskelbtini)” skyriaus vadovo pareigas. Buvo atsakingas už parduodamų produktų kokybę, įvežamų ir parduodamų naftos produktų kontrolę, priešgaisrinės ir gamybinės saugos kontrolę, degalinių personalą ir kt. 2013 m. buvo perkeltas į ,, (duomenys neskelbtini)” Maskvos regiono degalinių tinklą darbui su parduotuvių ir kavinių degalinėse darbo organizavimu. Jo tiesioginis vadovas buvo Personalo padalinio vadovo pavaduotojas, vėliau – Mažmeninės prekybos padalinio vadovo pavaduotojas. 2017 m. prasidėjus struktūrinei pertvarkai dėl papildomų darbo funkcijų ir atsakomybių delegavimo pareiškėjas nusprendė darbo santykių nebetęsti. Pareiškėjo teigimu, jis betarpiškai dirbo tik su degalinėmis, jų klientais bei personalu. Prieigos prie konfidencialios ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos neturėjo. Vykdydamas darbo funkcijas tiesiogiai bendravo su biurų paskirtais vadovais, kurie buvo atitinkamų padalinių vadovų pavaduotojai.

Ginčijamą sprendimą Departamentas grindė tuo, kad pareiškėjas VSD pripažintas keliantis grėsmę valstybės saugumui. Jo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, Krymo statusas) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais ilgalaikiais darbo santykiais Rusijos strateginio sektoriaus įmonėse. Dirbdamas ,, (duomenys neskelbtini)” Personalo skyriuje, o vėliau – Personalo kontrolės skyriuje, pareiškėjas turėjo palaikyti nuolatinius ryšius su įmonėje dirbančiais asmenimis, turėti prieigą prie jų asmeninių duomenų, reikalingų darbo funkcijų vykdymui. Faktinė aplinkybė, jog jis Rusijos Federacijos įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)” buvo priimtas į skyriaus vadovo pareigas suponuoja tai, jog pareiškėjas nebuvo eilinis darbuotojas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog asmuo praėjus 3 m. nuo darbo ,, (duomenys neskelbtini)” pradžios buvo paskirtas atsakingu už visų įmonės degalinių, esančių (duomenys neskelbtini) regione, administravimą. Departamento vertinimu, nelojaliam ir vadovavimo įgūdžių neturinčiam asmeniui, būnant vienos didžiausios strateginės Rusijos naftos ir dujų perdirbimo kompanijos darbuotoju, nebūtų patikėtos svarbios pareigos ypatingą reikšmę turinčioje vietoje – Rusijos (duomenys neskelbtini) regione. Nepaisant to, jog pareiškėjo teigimu, jo pareigos nebuvo vadovaujančio pobūdžio, asmuo vykdė funkcijas, kurios atsakomybės ir sprendimų priėmimo lygmeniu yra būdingos vadovaujančio asmens vykdomoms funkcijoms (pvz., personalo priežiūra, teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimas ir kt.).

Remiantis pareiškėjo kelionės dokumente esančiais valstybių sienos kirtimo spaudais, VSAT

informacinės sistemos duomenimis bei VSD išvada, užsienietis, turėdamas teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančius dokumentus, periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją. Nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 47 kartus. Tai reiškia, jog pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su savo kilmės valstybe, o jo interesų centras neapsiriboja Lietuva, kur jam yra suteikta teisė gyventi bei dirbti. Kartu tai reiškia, jog Rusijos Federacija pareiškėją laiko lojaliu savo valstybės piliečiu.

Departamento vertinimu, pareiškėjo ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje neatsveria galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui. Departamentui atsisakius pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jo šeimos nariams leidimai taip pat keičiami nebus. Teisė į šeimos susijungimą gali būti išsaugota pareiškėjui ir jo šeimos nariams (sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams) grįžus į kilmės valstybę. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjas ar jo šeimos nariai negalėtų išvykti į Rusijos Federaciją. Pareiškėjo pilnamečiam sūnui neatimama teisė likti gyventi bei studijuoti Lietuvoje.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, Departamentas sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vertino, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Pažymėtina, kad Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai).

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

Pažymėtina, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023; kt.).

Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

Departamentas, priimdamas Ginčijamą sprendimą rėmėsi VSD išvadą, kurioje atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, ir į šiandieninę geopolitinę situaciją, vertinta, kad asmens gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo buvusių darbų pobūdžio, darbo santykių pabaigos aplinkybių, karjeros, pridedamus įrodymus apie gautas pajamas (darbo užmokestį), teisėjų kolegija pažymi, kad jo darbas ,, (duomenys neskelbtini)” Personalo kontrolės skyriuje, o vėliau ,, (duomenys neskelbtini)” skyriaus vadovo pareigose, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Toks vertinimas atitinka LVAT praktiką, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024 ir kt.).

Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra vienos didžiausių Rusijos naftos ir dujų gavybos, perdirbimo kompanijų „(duomenys neskelbtini)“ grupės dalimi, kuriai nuo 2014 m. taikomos JAV sankcijos (ši aplinkybė nenuneigta), pagrindžia ir sustiprina Ginčijamame sprendime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai, palaikyti Rusijos Federacijos valdžios vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjo pilietinė pozicija, kuri išreikšta klausimyne dėl Rusijos agresijos ir Ukrainos teritorijos vientisumo (pareiškėjas raštu pažymėjo, kad karo veiksmų nepalaiko ir, kad Krymas priklauso Ukrainai), pateikti įrodymai apie pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva (yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios po tarptautiniu, pasaulyje garsiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, komercijos vadovas, bet ir vienas iš pagrindinių investuotojų, investavusių kelis mln. eurų asmeninių lėšų į šį Lietuvoje sėkmingai veikiantį verslą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi platų restoranų tinklą Lietuvoje, yra sukūrusi 160 darbo vietų ((duomenys neskelbtini)), reguliariai ir laiku moka visus mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su pareiškėju priešaky, 2022 metais aktyviai padėjo pabėgėliams iš Ukrainos, juos maitino, įdarbino, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama pareiškėjo, tiekia produkciją mokykloms, universitetams, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis; pareiškėjo sūnus mokosi (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas ,, (duomenys neskelbtini)”, o vėliau ,, (duomenys neskelbtini)”. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 3 d. klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Ginčijamo sprendimo neteisėtu (šiuo aspektu žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kad darbą Rusijos valstybinėse institucijose pareiškėjas paliko dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti jo lojalumą Rusijos Federacijos valdžiai ir tai, kad jis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali vykdyti režimo užduotis.

Pareiškėjo nuolatinis Lietuvos – Baltarusijos – Rusijos sienos kirtimas (5 kartai į Rusiją, 42 kartai į Baltarusiją), jį vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, teisėjų kolegijos įsitikinimu, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nepaisant to, kad į Rusiją pareiškėjas vyko aplankyti ten gyvenančius tėvus, o vykimai į Baltarusiją dažniausiai buvo susiję su darbinėmis komandiruotėmis. Tai reiškia, kad Rusijos Federacija pareiškėją laiko lojaliu savo valstybės piliečiu, jis ir toliau plėtoja verslo ryšius su Baltarusijoje, t. y. Lietuvos Respublikai nedraugiškoje valstybėje, o tai kelia papildomas rizikas suponuojančias jo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Neigdamas aplinkybę, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, pareiškėjas pateikė į bylą Latvijos Respublikoje jam išduotą leidimą gyventi (išduotas 2024 m. rugsėjo 3 d., galioja iki 2026 m. rugsėjo 9 d.), kuris patvirtina, kad Latvijos Respublika, patikrinusi, ar pareiškėjas kelia grėsmę saugumui, nustatė, kad tokios grėsmės pareiškėjas Latvijos Respublikai nekelia. Pareiškėjas pateikė į bylą ir pagrindinės franšizės sutarties išrašą, iš kurio matyti, kad JAV kompanija „(duomenys neskelbtini)“ sudarė šią pagrindinės franšizės sutartį su (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrove „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš savininkų yra Lietuvos uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjas. Šiais įrodymais įrodinėjama, kad pareiškėjas yra pagrindinis šios franšizės sutarties įgyvendintojas Lietuvos Respublikoje, todėl Ginčijamas sprendimas šiam verslui Lietuvoje sukels realią sužlugimo grėsmę. Franšizės davėjas yra JAV kapitalo bendrovė, kurios franšizė veikia visame pasaulyje, todėl ši bendrovė nesudarytų franšizės sutarčių, kurios galėtų pakenkti jų reputacijai. Kaip matyti iš teikiamos sutarties (pvz., 13.1.7 papunkčio), ši sutartis gali būti vienašališkai nutraukta franšizės davėjo iniciatyva, jeigu franšizės gavėjas ar bet kuris iš savininkų nuteisiamas už sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą, kuris iš esmės kenkia su prekės ženklais susijusiai reputacijai, arba bet kuris iš savininkų imasi bet kokio elgesio, kuris neigiamai paveikia prekės ženklų reputaciją. Šie rašytiniai įrodymai, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad JAV bendrovė, prieš sudarydama šią sutartį, turėjo įvertinti ir įvertino franšizės gavėjo „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginių ir netiesioginių savininkų reputaciją ir galimas sąsajas su Rusijos Federacijos politinėmis struktūromis bei tarnybomis. Ir, be abejonės, nebūtų sudarę franšizės sutarties, jeigu būtų bent menkiausių įtarimų, kad pareiškėjas tokių sąsajų turėtų ir tokiu būdu galėtų pakenkti prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ reputacijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Latvijos Respublikoje pareiškėjui išduotas leidimas gyventi nepaneigia Ginčijame sprendime padarytos išvados, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra žinomos užsieniečiams išduodamų leidimų gyventi Latvijos Respublikoje esminės sąlygos, principai, pareiškėjo atitinkamoms tarnyboms pateikti dokumentai (duomenys), jų vertinimas, kad Latvijos Respublika patikrinusi, ar pareiškėjas kelia grėsmę Latvijos Respublikos saugumui, nustatė, jog tokios grėsmės pareiškėjas Latvijos Respublikai nekelia.

Teisėjų kolegija pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad JAV kompanija „(duomenys neskelbtini)“ prieš sudarant franšizės sutartį turėjo įvertinti ir įvertino franšizės gavėjo „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginių ir netiesioginių savininkų reputaciją ir galimas sąsajas su Rusijos Federacijos politinėmis struktūromis bei tarnybomis, nebūtų sudariusi franšizės sutarties, jeigu būtų bent menkiausių įtarimų, kad pareiškėjas tokių sąsajų turėtų ir tokiu būdu galėtų pakenkti prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ reputacijai, nelaiko reikšminga, nes iš pridėtos pagrindinės franšizės sutarties matyti, kad ji sudaryta 2020 metais, o 2020 metais pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kokios institucijos (valstybinės ar privačios) galėjo tikrinti ar vertinti (tikrino/vertino) franšizės gavėjo „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginių ir netiesioginių savininkų reputaciją ir galimas sąsajas su Rusijos Federacijos politinėmis struktūromis.

Taigi pareiškėjas nei Departamentui, nei skunde teismui nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu bei pagrįstumu.

Konstatuotina, kad Departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, t. y. buvo atliktas individualus jo (pareiškėjo) situacijos visapusiškas vertinimas. Departamentas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD pateiktą išvadą, kurios yra grindžiamos ir VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, Rusijos žvalgybos tarnybų taikomais metodais, tačiau taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenimu ir veikla Rusijoje, nurodė pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kitas svarbias aplinkybes (pvz., duomenis apie šeimos išsaugojimo teisę).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjo sūnus (duomenys neskelbtini) yra pilnametis, todėl nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos būklę (reikalinga nuolatinė priežiūra dėl jau kelis metus besitęsiančios sąnarių ligos, jis dar nėra tiek subrendęs, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savimi, jam vis dar reikalinga tėvų priežiūra ir pagalba), įvertinus jas pagal į bylą pateiktas EO25. Ambulatorinio apsilankymo apraše nurodytas gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijas (mankštos), nepatvirtina, kad pareiškėjo sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra. Tai reškia, kad šios aplinkybės nepaneigia VSD ir Departamento nustatyto fakto dėl jo (pareiškėjo) galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs nagrinėjamą ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, todėl jį naikinti skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo O. T. (O. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.