Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-115-993/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-14
Bylos Nr.
eAN2-115-993/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Pažeidėjas
N. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-115-993/2025Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00849-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 21 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir N. R. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu N. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį, 450 Eur bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. N. R. nubausta už tai, kad ji 2024 m. gegužės 20 d. 08.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant geltonam šviesoforo signalui, kuris draudžia eismą, nesulėtino automobilio greičio, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, lenkė kitas transporto priemones, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. priešinga kryptimi važiavusių transporto priemonių vairuotojams, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 73.7, 73.11, 165, 3 pr. 1.1 punktų reikalavimus.

2. N. R., nesutikdama su Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. vasario 21 d. nutartimi skundo netenkino, konstatuodamas, kad N. R. veiksmai vairuojant transporto priemonę buvo neatsitiktinio pobūdžio, vairuotoja tyčia siekė tokio transporto priemonės manevravimo. Nustatytas akivaizdus išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas, atsižvelgiant į tai, kad esant intensyviam eismui, matant kitiems eismo dalyviams, nesumažino greičio ir lenkė transporto priemones, besilaikančias KET reikalavimų, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, kas rodo jos išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams. Teismas N. R. poziciją dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos su vandens buteliuku įvertino kaip jos siekį išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas sprendė, kad skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą.

Šalies argumentai

3. N. R., nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo: šią nutartį dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto nusižengimo panaikinti ir jos padarytus KET pažeidimus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį; sprendžiant, kad duomenų kvalifikuoti veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pakanka, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Byloje padaryti šiurkštūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, lėmę neteisėtos teismo nutarties priėmimą, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas (teismas netinkamai atsižvelgė į byloje esančių duomenų visetą, buvo renkami tik inkriminuojamą kaltinimą palaikantys duomenys). Teismas, konstatuodamas kaltę, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, o būtent pažeidė ir nesilaikė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismo nutartyje įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, taip kartu pažeidžiant ir pagrindinius administracinių nusižengimų teisenos principus – teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo. Motyvai ir išvados sukelia abejonių dėl teismo šališkumo, kadangi jais daroma regimybė, kad taip galėjo būti.

3.2. Byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų teisės pažeidimui tinkamai kvalifikuoti, kadangi buvo būtina nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma – tyčia. Atkreiptina, kad chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Institucija netinkamai inkriminavo jos veiksmus, teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo kaltės formos, netinkamai įvertino byloje esančias ir pateiktas faktines aplinkybes bei nustatė kaltės formą, rūšį ir galimo nusižengimo aplinkybes.

3.3. Teismas netinkamai atsižvelgė į nusižengimo aplinkybes, kurios buvo išdėstytos ją apklausiant teisme, o būtent tai, kad Institucija nefiksavo svarbių faktinių aplinkybių, nesurinko pakankamai reikšmingos informacijos apie veikai kvalifikuoti reikalingą nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma – tyčia. Šių aplinkybių nenustatinėjo ir teismas, tačiau padarė manytiną išvadą, kuri nėra paremta jokiais byloje esančiais duomenimis. Taip pat netinkamai įvertino informaciją apie aplinkybes, kurių pasekoje įvyko toks lenkimo manevras, nenustatė nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Iš ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tik tyčia. Teismas neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnis).

3.4. Nesutiktina su teismo vertinimu dėl nekaltumo prezumpcijos vertinimo, kuriame pasisakoma, kad jos veiksmai vairuojant transporto priemonę yra neatsitiktinio pobūdžio ir analizuojant vaizdo įrašą akivaizdu, kad vairuotoja tyčia siekė tokio transporto priemonės manevravimo. Iš nutarties argumento – vertinant jos versijos pagrįstumą, parodymų patikimumą ir objektyvumą, vadovautis vien jos paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo neatskleis tikrųjų aplinkybių -akivaizdu, kad teismo motyvai tai prielaida. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl jai inkriminuojamų veiksmų atlikimo tyčios ir, jais remdamasis, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus, o nutartyje išdėstė prieštaringas ir neegzistuojančias išvadas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima paneigti pareiškėjos versiją. Tiesos sakymas ar nesakymas, taip pat ir versijų kėlimas yra viena iš teisės gintis nuo pareikšto administracinio kaltinimo įgyvendinimo formų. Tokių versijų nebūtų, jei neabejotini būtų byloje surinkti įrodymai. Institucija turi pareigą surinkti duomenis įvairioms iškeltoms versijoms patikrinti (jas paneigti arba patvirtinti) (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-491/2023). Kas šioje byloje nebuvo padaryta.

3.5. Esminė nusižengimo padarymo aplinkybė yra ta, jog automobilio salone, tarp priekinių sėdynių buvęs 1.5 litro mineralinio vandens plastikinis butelis nuriedėjo po kojomis, numanydama, kad butelis gali pariedėti po automobilio pedalais ir taip sukelti grėsmę saugiai jį valdyti, labai išsigando, instinktyviai pasilenkė butelio paimti. Pakėlusi butelį ir pažvelgusi į priekį pamatė, kad priekyje jos pradėjo stabdyti ar yra sustojęs automobilis. Suvokė, kad laiku sustoti nespės, todėl įvertinusi, jog priešpriešine eismo juosta jokia kita transporto priemonė neatvažiuoja, siekdama išvengti susidūrimo su stovinčia transporto priemone, staiga pasuko automobilio vairą kairėn ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Neturėdama galimybės sustoti ir stovėti priešpriešinio eismo juostoje, toliau važiavo iki sankirtos. Kadangi sankryžoje sustoti ir stovėti nebuvo galimybės, todėl į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo galimai degant draudžiamam šviesoforo signalui.

3.6. Duomenų, kad kitose transporto priemonėse buvę asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims (pėstiesiems), nes šio įvykio metu jų tiesiog nebuvo. Jokios nepagarbos kitiems vairuotojams nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Analizuojant įvykio aplinkybes, tai buvo daugiau momentinis, galimai netinkamai priimto sprendimo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, taip bandant išvengti susidūrimo su priekyje sustojusia transporto priemone, išvengiant galimai didesnių ir skaudesnių padarinių nulemtas vairavimas, o ne noras pasipuikuoti prieš kitus eismo dalyvius, ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams. Jokio realaus pavojaus jos vairavimas eismo saugumui nesukėlė, konkrečių asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatytas būtinasis inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.

3.7. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta šališkai, kadangi netinkamai buvo įvertintas byloje esantis duomenų ir situacijos visetas. Nutartis paremta išskirtinai vertinant tik neinformatyvų padarytą vaizdo įrašą, kuriuo tik galima manyti, kad inkriminuojami veiksmai galėjo būti atlikti. Tačiau selektyviai vertinant tik kaltinimą palaikančius duomenis ir nenustatant nusižengimo būtinojo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, netinkamai vertinant teismo metu pateiktus paaiškinimus, nevertinant realios situacijos, kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia – negali būti įrodyta. Be kita ko, tiek Institucija, tiek teismas nustatinėjo ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko ją kaltinančius įrodymus. Taigi tiek Institucija, tiek ir pirmos instancijos teismas rinko įrodymus nesilaikydama ANK 573 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos tvarkos.

3.8. Sprendžiant klausimą, ar ji padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, ar jos veiksmuose, inkriminuojamoje veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad transporto priemonę vairavo chuliganiškai, t. y. atlikdama šiuos veiksmus veikdama tiesiogine tyčia, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

3.9. Vadovaujantis teismų praktika, vien Administracinių nusižengimų protokole nurodytų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Toks manevravimas, kuomet apvažiuojamos kitos stovinčios transporto priemonės, ypač įvertinus susidariusią situaciją, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismo nutartyje tik darant prielaidas konstatuota, kodėl teismas objektyvias nusižengimo aplinkybes (vairavimą nurodytu būdu, nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku) laiko įrodytomis, jas grįsdamas byloje esančiais duomenimis, tačiau nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius. Teismas, argumentuodamas chuliganiškas vairavimo paskatas, nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priėmė valingą sprendimą, t. y. tyčia nusprendė apvažiuoti priekyje sustojusias transporto priemones. O pateikta pozicija, dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos su vandens buteliuku, vertinama kaip gynybinė pozicija, pateikta, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Šie argumentai buvo priimti nepilnai ištyrus byloje esančius duomenis, t. y. vertinant tik kaltinimą palaikančius duomenis, kurie niekaip nepatvirtina pareiškėjos tiesioginės tyčios bei yra menamo pobūdžio. Šis teismo vertinimas yra prieštaraujantis suformuotai aktualiai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019), todėl darytina išvada, kad inkriminuotoje veikoje nurodytos chuliganiškos paskatos yra nenustatytos ir nepagrįstos.

Šalies argumentai

3.10. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog ji siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, realaus pavojaus N. R. veiksmai eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta, todėl administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismas netinkamai įvertino teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ji iš anksto neplanavo, tačiau tokį važiavimo būdą pasirinko susiklosčius aprašytoms aplinkybėms ir galimai priėmus netinkamą ir skubotą sprendimą, tačiau jokiu būdu nedarė to iš chuliganiškų paskatų ar tyčia. Tiesiog įvertinusi situaciją, jog neatlikus tokio veiksmo bus padaryti daug didesni padariniai įvykus eismo įvykiui nei apvažiuojant kitas transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Dirba (duomenys neskelbtini), todėl tinkamai ir savalaikiai sureagavo į netikėtai susiklosčiusią situaciją, priėmė tinkamą ir mažiau padarinių keliantį veiksmą, vien tam, kad išvengti susidūrimo su priekyje jos sustojusia transporto priemone. Dėl patirto streso ir išgąsčio neprisimena ir negali paaiškinti kiek ir kokius stovinčius automobilius ji apvažiavo, bei koks draudžiamos spalvos, geltonos ar raudonos šviesoforo signalas tuo metu švietė. Su padarytais KET pažeidimas sutinka ir labai gailisi, atsakomybės nevengia. Tačiau nusižengimai, kuriais yra kaltinama atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalies (Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas) bei ANK 417 straipsnio 4 dalies (Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui) nusižengimus ir dėl jų jaučiasi kalta.

3.11. Nesutinka su pozicija dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo. Teismas netinkamai įvertino inkriminuojamo nusižengimo faktines aplinkybes, kad nusižengimas atliktas dėl susidariusios ir jai netikėtos aplinkybės, kuri niekaip nebuvo įtakota pačios aktyviais ir tyčiniais veiksmais. Netinkamai įvertino ir tai, kad yra išsituokusi, šiuo metu gyvena kitu gyvenamosios vietos adresu nei deklaruota gyvenamoji vieta. Gyvena kaimo vietovėje. Gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo miesto, artimiausia viešojo transporto sustojimo stotelė yra už 10 km. Ji yra dora Lietuvos Respublikos pilietė, mokanti valstybei mokesčius bei sąžiningai dirbanti. Atlikdama savo darbines funkcijas kiekvieną dieną betarpiškai naudojasi transporto priemonėmis, todėl darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. N. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jos darbinė veikla yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ji prarastų darbą, o tuo pačiu pajamas. Tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jai, artimiesiems, bei turimiems finansiniams įsipareigojimams. Pagal kredito ir vartojimo sutartis bendrai kas mėnesį moka virš 700 Eur. Darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Darbdavys ją apibūdina kaip kruopščią, atsakingą, pareigingą darbuotoją. Dirbdama niekada nebuvo nusižengusi, laikėsi visų įmonėje nustatytų taisyklių. Pasižymi paslaugumu, maloni ir draugiška, komunikabili. Atlikdama darbą ne tik siekia iškeltų asmeninių profesinių tikslų, bet savo energingumu, ryžtu padeda tai daryti ir kietiems darbuotojams. Gerai išmano KET, geba saugiai vairuoti transporto priemones, suvokia vairuotojų chuliganiško vairavimo pasekmes ir įstatymų numatytą atsakomybę už tai, todėl būdama (duomenys neskelbtini), kurios darbas visiškai priklauso nuo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo, net esant menkiausiai rizikai tokių veiksmų kelyje dėl žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, niekuomet neatliktų.

3.12. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, todėl būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė, kuri yra sudėtingesnė kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukurianti papildomus įpareigojimus, įsipareigojimus bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti transporto priemonių ilgesnį laiko tarpą ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams sukelia dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius nepatogumus.

3.13. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Pagal formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-574/2021).

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėjos A. S. atsiliepime į N. R. skundą, prašoma jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Institucijos nuomone, padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtino ir teismas. Apeliantė tiek skunde, tiek Institucijoje vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu, pripažino, kad padarė jai inkriminuotus KET pažeidimus, tačiau nesutiko dėl veikos kvalifikavimo. Iš bylos duomenų matyti, jog ji pažeidė daugybę KET punktų - 4, 5, 9, 73.7, 73.11, 165, 3 p. 1.1 p. Šiuose KET punktuose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Atsiliepimas

4.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė nusižengimą padarė iš chuliganiškų paskatų. Versija, kad tokiu savo veiksmu ji nesiekė pademonstruoti niekinamo požiūrio į aplinkinius, sukelti iššūkio visuomeninei tvarkai, vertinta kritiškai. Apeliantė intensyvaus eismo kelyje, susidarius automobilių spūsčiai ties šviesoforu, dėl ko akivaizdu, kad jos veiksmus matė daug kitų eismo dalyvių, kurie kantriai laukė sustoję užsidegant leidžiamo šviesoforo signalo, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo sustoję ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui – sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, laukiančių savo eilės pravažiuoti per sankryžą ignoravimas ir rodo išreikštą nepagarbą šiems eismo dalyviams, jos siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti automobilių spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, savo asmeninę priežastį priešpastatant kitų eismo dalyvių interesams. Veiksmai buvo nulemti vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų apeliantės motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai (Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 11-732-1023/2024). Šiuo atveju vairavimas užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

4.3. Tiek ne teismo tvarka bylą nagrinėjęs pareigūnas, tiek ir teisėjas įvertinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Savo skunde apeliantė nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos šios nuostatos, nes jos svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs N. R. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantė N. R. vairavo chuliganiškai, sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis ANK 32, 34 straipsnių nuostatų.

6. Tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų vertinimą, jog byloje esančių įrodymai nepatvirtina būtinųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, savaime nereiškia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo teiginius, jog teismas padarė šiurkščius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nesilaikė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų, o teismo motyvai ir išvados sukelia abejonių dėl teismo šališkumo, su jais nesutinka. Kaip matyti apeliantė iš esmės nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teismo motyvais ir jai nepalankiomis išvadomis, tačiau tai nesuteikia pagrindo abejoti teismo šališkumu. Pažymima, kad ne toks, kokio pageidauja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įrodymų vertinimas ir nelaikomas teismo šališkumu. Apygardos teismas nenustatė, jokių objektyvių duomenų, kad apylinkės teismas buvo šališkas.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs N. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad, kad N. R. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

8. Apeliaciniame skunde neginčijami padaryti KET pažeidimai, tačiau nesutinkama su jų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. R. nurodo, jog jos veiksmai pažeidžiant KET nebuvo chuliganiški, nebuvo tyčios ir jokio realaus pavojaus, jos vairavimas eismo saugumui nesukėlė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esminė nusižengimo padarymo aplinkybė yra ta, jog automobilio salone buvęs mineralinio vandens butelis nuriedėjo po kojomis, išsigando, kad jis gali nuriedėti po automobilio pedalais, pasilenkė paimti, pakėlusi pamatė, kad priekyje jos pradėjo stabdyti ar yra sustojęs automobilis. Suvokė, kad laiku sustoti nespės, įvertinusi, jog priešpriešine eismo juosta jokia transporto priemonė neatvažiuoja, siekdama išvengti susidūrimo pasuko automobilio vairą kairėn ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Neturėdama galimybės sustoti ir stovėti priešpriešinio eismo juostoje, toliau važiavo iki sankirtos, joje sustoti ir stovėti nebuvo galimybės, todėl į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo galimai degant draudžiamam šviesoforo signalui.

9. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai kritiškai vertino N. R. iškeltą versiją dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos su vandens buteliu, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju minėta administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. versija dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių buvo nenuosekli, tai yra iškelta vėliau. Kaip matyti iš N. R. 2024 m. liepos 6 d. paaiškinimo apie įvykio aplinkybes, ji nurodė, kad į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes priekyje automobilis staigiai stabdė, galvojo spės apvažiuoti ir į sankryžą įvažiuoti dar degant leidžiamam šviesoforo signalui. Įvertinus šį N. R. paaiškinimą matyti, kad ji pirminiame paaiškinime nenurodė aplinkybių, susijusių su nukritusiu buteliu, jo galimu pariedėjimu po pedalais ir, kad pakėlus butelį pamatė, jog nėra galimybės sustabdyti automobilį. Priešingai, šis N. R. paaiškinimas atitinka nustatytas nusižengimo faktines aplinkybes. O būtent, kad ji, artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant geltonam šviesoforo signalui, kuris draudžia eismą, nesulėtino automobilio greičio, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, lenkė kitas transporto priemones, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Byloje teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad šie veiksmai yra tyčiniai ir iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo N. R. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. priešinga kryptimi važiavusių transporto priemonių vairuotojams.

10. Apygardos teismas kaip deklaratyvius ir nepaneigiančius nustatytų aplinkybių vertina skundo teiginius, kad nėra duomenų, jog kitose transporto priemonėse buvę asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, kad trukdė, kliudė kitiems asmenims, bei kad ji nerodė nepagrabos kitiems eismo dalyviams, nesiekė demonstruoti savo išskirtinumo, jokio realaus pavojaus nesukėlė. Byloje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašas yra informatyvūs. Užfiksuotos nusižengimo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad N. R., pažeisdama KET, važiuodama priešpriešinio eismo juosta degant draudžiamam šviesoforo signalui, lenkė kitas transporto priemones ir įvažiavo į sankryžą bei ją pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neabejotina, kad N. R. tokiais veiksmais sukėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. N. R. važiuojant priešpriešine eismo juosta, degant draudžiamam šviesoforo signalui, iš kitos pusės automobiliai jau judėjo link jos vairuojamo automobilio, tai yra tiesiai priešais ją ir tik paskutinę akimirką N. R. apvažiavusi stovinčius prie šviesoforo automobilius iš kairės, jau sankryžoje grįžo į dešinę pusę. Trūko visai nedaug iki susidūrimo kaktomuša. Toliau, vis dar degant raudonam šviesoforo signalui ir minėtam automobiliui jau pravažiavus, N. R. esant sankryžoje, o kitam automobiliui atvažiuojant iš priešingos pusės, ji suko kairėn. Šie duomenys patvirtina buvus realų pavojų tiek jai, tiek ir kitų transporto priemonių, atvažiuojančių priešinga kryptimi, vairuotojams.

11. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

12. Pažymima, jog N. R. versija, kad KET pažeidimus padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, neįtikinama. Vairuotojas pastebėjęs, kad gali nespėti sustabdyti automobilio, degant draudžiamam šviesoforo signalui išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ja atvažiuojant kitiems automobiliams, neabejotinai sukelia žymiai didesnį pavojų ir riziką sukelti žymiai pavojingesnį eismo įvykį (automobiliams susiduriant kaktomuša) yra žymiai didesnė, nei tokioje situacijoje pasirinkus stabdyti. Įvertinus tai, kad N. R. yra (duomenys neskelbtini), neabejotina, kad kelių eismo taisykles išmano. Ji suprato ir pati priėmė sprendimą, tai yra tyčia savo veiksmais nesilaikydama KET siekė apvažiuoti prie draudžiančio šviesoforo signalo stojusias transporto priemones ir taip padarė suprasdama, kad vairuoja chuliganiškai, taip išreikšdama ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstravo savo išskirtinumą. Tokiais veiksmais siekė patenkinti savo interesus – greičiau pasiekti kelionės tikslą, nelaukiant su kitais eismo dalyviais, kol užsidegs leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, aplenkiant juos priešpriešine eismo juosta iš kairės pusės ir į sankryžą įvažiuojant bei ją pervažiuojant degant raudonam šviesoforo signalui. KET pažeidimai padaryti neabejotinai matant kitiems eismo dalyviams, tiek atvažiuojantiems iš priekio, tiek stovintiems prie draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo. Būtent toks administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. vairavimas sukėlė kito vairuotojo reakciją, kadangi jis apie tokį vairavimą ir informavo policijos pareigūnus.

13. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatė administracinio nusižengimo tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantė vairavo chuliganiškai, jos veiksmai atitinka visus ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymius ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliacinio skundo argumentai, kad padaryti KET pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, yra nepagrįsti.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

14. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri paskirta už nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. N. R. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda (450 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui.

15. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024). Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, nenustatė.

16. Apeliaciniame skunde, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nurodomos aplinkybės, susijusios su N. R. darbu ir finansiniais įsipareigojimais. Apeliantė nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Jos darbinė veikla yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ji prarastų darbą, o tuo pačiu ir pajamas, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes ne tik jai, bet ir jos artimiesiems, bei turimiems finansiniams įsipareigojimams. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės būdingos daugumai nusižengimus darančių asmenų. Iš tikrųjų pateikta darbovietės charakteristika patvirtina, kad N. R. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. liepos 24 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, sutartis atnaujinta nuo 2024 m. birželio 24 d. Tačiau pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apeliantės darbo pobūdis nepripažintinos aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima jai neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją sušvelninti. Priešingai, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir neabejotinai išmanydama KET, ji turi būti ypač atsakinga ir dėmesinga vairuojant transporto priemones. N. R. finansiniai įsipareigojimai taip pat nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtos administracinės poveikio priemonės. Kaip matyti, jie buvo prisiimti 2021 metais, taigi apeliantė, žinodama apie būtinumą vykdyti finansinius įpareigojimus, turėjo dėti visas pastangas nenusižengti ir nedaryti šiurkščių nusižengimų.

17. Apeliantė nurodo, kad gyvena kaimo vietovėje, kuri nutolusi nuo miesto, artimiausia viešojo transporto sustojimo stotelė yra už 10 km nuo gyvenamosios vietos. Nors su skundu pateikti Registrų centro išrašai, jog apeliantė turi nuosavybės jos nurodomame kaime, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė ir gyvena šioje kaimo vietovėje. Priešingai, tiek paaiškinime, teiktame Institucijoje, tiek skunde apygardos teismui N. R. savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini) mieste.

18. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad N. R. KET pažeidimus padarė niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, tokiais savo veiksmais sukeldama pavojų sau ir eismo dalyviams, ne tik saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinis nusižengimas padarytas mieste, esant intensyviam eismui. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad N. R. analizuojamus šioje byloje KET pažeidimus padarė turėdama šešias galiojančias administracines nuobaudas, iš kurių keturios buvo skirtos už greičio viršijimą. Šie duomenys N. R. charakterizuoja kaip ne itin drausmingą ir KET reikalavimų linkusią nepaisyti vairuotoją ir būtent šios aplinkybės, o ne apeliantės pateikti duomenys, charakterizuojantys ją kaip darbuotoją ar duomenys apie finansinius įsipareigojimus, turi svarbesnę reikšmę sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą.

19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad N. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtakos įprastiniam N. R. gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kalta pati pažeidėja.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti N. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė