- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-630-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06455-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. M. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo 28 170,30 Eur turtinės žalos, 11 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad buvo kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu ir buvo persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2017 01 18 iki 2017 08 14. Įtarimai pareikšti 2017 05 08 ir 2017 08 09. Kaltinamasis aktas surašytas 2017 08 17. Teisminis nagrinėjimas vyko nuo 2017 m. iki 2018 m. Visas procesas baigėsi 2018 06 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o Vilniaus apygardos teismas atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Teismai išteisino ieškovą neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
3. Teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant ieškovo teises, buvo padarytos policijos ir prokuroro klaidos, tyrimo metu trūkstamų įrodymų užpildymas buvo atliekamas atskirų duomenų fragmentais, kurių visuma nepatvirtino kaltinimo. Dalis išvadų buvo daroma iš netiesioginių įrodymų, juos subjektyviai atrenkant ir klaidingai interpretuojant. Pažymėjo, kad ieškovui suformuotas įtarimas buvo pagrįstas vien nukentėjusiojo pozicija, kuris ne viską prisiminė, nes įvykio metu buvo visiškai girtas. Įtarimas nebuvo sulygintas su objektyviais duomenimis: taksi bendrovės užfiksuota informacija apie taksi kvietimus, jų laiką, GPS duomenimis apie automobilio maršrutą, garso įrašus, padarytus automobilyje. Šie duomenis buvo ignoruojami, aplaidžiai nerenkami, o buvo remtasi vien tik nukentėjusiojo parodymais. Nurodė, kad 2017 01 18 apklausiant nukentėjusįjį, pareiškimo teiginiai suformuoti menamai, paties pareigūno surašant teisingas formuluotes, taip, kaip nukentėjusysis negalėjo kalbėti nebūdamas teisininku. Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu visiškai neapžiūrėjo jokios įvykio vietos. Taksi automobilio salono apžiūrėjimas leistų nustatyti įtarimo nepagrįstumą. Liudytojas D. K. parodė, jog panašiu metu prie degalinės „Alauša“ matė kraujo dėmes, bet ši vieta nebuvo apžiūrėta. Nebuvo daryti automobilio salono tyrimai dėl kraujo, mikrodalelių, mikropluoštų. Nebuvo apžiūrėta nukentėjusiojo rankinė, kurioje tariamai buvo laikomi dingę pinigai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti visi tos nakties pamainos taksi automobiliai, važiavę į ieškovo „SOS signalą“, kurie galėtų paneigti kaltinimo aplinkybes. Nebuvo atliktas joks tyrimo eksperimentas, kuris leistų patikrinti ar toks įvykio mechanizmas, kuris nurodytas įtarime ir kaltinime buvo iš viso įmanomas. Nebuvo pridėti visi reikšmingi garso įrašai, atliekami taksi automobiliuose, o tik paimti naudingi kaltinimui. Nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų. Detaliai nebuvo išanalizuoti GPS duomenys apie automobilio stovėjimo vietą, nukentėjusiojo išlaipinimo vietą, apiplėšimo vietą, nukentėjusiojo sąmonės atgavimo vietą. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta tariamojo bendrininko P. J. versija apie tai, jog jis išvažiuodamas matė sustojusį kitą automobilį, kur buvo išlaipintas nukentėjusysis. Nurodė, kad buvo dingo, o vėliau atsirado nukentėjusiojo telefonas, nors jis buvo tariamai pagrobtas. Šios telefono dingimo ir atsiradimo aplinkybės nebuvo tiriamos. Kaltinimo formuluotė apie padarytus trauminius poveikius neatitiko teismo medicinos eksperto išvadoje nurodyto kiekio. Ieškovui buvo pareikštas nepagrįstas kaltinimas, o vėliau prokuroras pateikė tendencingą apeliacinį skundą, kuriame ignoravo faktines aplinkybes, akivaizdžius nekaltumo įrodymus.
4. Nurodė, kad viso proceso metu ieškovas naudodamasis advokato pagalba patyrė 1 800 Eur turtinę žalą už gynėjo pagalbą. Baudžiamasis persekiojimas užkirto kelią ieškovo darbinei veiklai, nes iki baudžiamojo persekiojimo pradžios ieškovas tarėsi dėl darbo Belgijoje su UAB „Headex“. Jam būtų mokamas 1 500 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Dėl pritaikytos kardomosios priemonės ieškovas negalėjo išvykti dirbti į Belgiją. Ieškovo vidutinė pajamos Lietuvoje sudarė 265 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Pasibaigus baudžiamajam procesui ieškovas 2017 05 23 išvyko dirbti į užsienį ir gaudavo vidutinį 2 368,38 Eur užmokestį per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Viso negautas darbo užmokestis nuo 2017 05 29 iki 2018 06 11 sudaro 26 187,00 Eur.
5. Paaiškino, kad baudžiamuoju persekiojimu buvo pakenkta ieškovo geram vardui ir dalykinei reputacijai. Reikėjo atsisakyti įprastos darbotvarkės, vykdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, taikytis prie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos. Tyrimas sukėlė netikrumo būseną. Buvo apsunkintas bendravimas su bendradarbiais, nes reikėjo nesukelti nereikalingų įtarimų. Visa tai sąlygoje dvasinius išgyvenimus. Dėl persekiojimo ieškovas patyrė stresą, nemigą prieš teismo posėdžius, nervinę įtampą, dėl ko kreipėsi į gydytojus. Dėl patiriamo streso buvo priverstas stabdyti studijas kolegijoje. Jaučia įtampą, ar nėra slaptai jo klausomasi. Ieškovas neteko daug draugų ir pažįstamų, kurie pradėjo vengti kontaktų su juo.
6. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas vien dėl to, jog pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka.
8. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
9. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas teisėtai, esant pagrindui – nukentėjusiojo pareiškimui. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl asmens vėlesnis išteisinimas, nepaneigia įtarimo pagrįstumo ankstesnėje stadijoje. Pats ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai laikytini teisėtais veiksmais. Teismai nustatė, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, bet nenustatė procesinių pažeidimų. Išlaidų už gynėjo pagalbą atlyginimo ieškovas turėjo galimybę reikalauti baudžiamajame procese.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-128-1053/2018 (toliau – baudžiamoji byla) teismas nustatė, kad 2017 01 18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui M. D. nurodžius, jog 2017 01 14, 00:00 val. (duomenys neskelbtini), Alauša degalinės teritorijoje, taksi automobilyje „Toyota Prius“ prieš jį ji buvo panaudotas fizinis smurtas, nepažįstamas asmuo sudavė vieną smūgį į galvos sritį taip atėmęs galimybę priešintis ir iš rankinės pavogė 2 000 Eur ir telefoną „Samsung J3“, kurio vertė 150 Eur.
12. 2017 05 18 ieškovas gavo pranešimą apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo apklaustas, 2017 05 19 papildomai apklaustas. 2017 08 09 ieškovui pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, buvo apklaustas. 2017 05 18 nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2017 05 19 ieškovas pateikė prokurorui prašymą leisti išvykti dirbti į Belgiją. Prokuroras 2017 05 25 nutarimu atmetė ieškovo prašymą. 2017 05 17 prokuroras surašė kaltinamąjį aktą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 02 21 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu išteisino ieškovą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis ir prokuroras pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašydami panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 02 21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. 2018 06 11 Vilniaus apygardos teismas prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmetė.
13. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, teisminis procesas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka pats savaime laikytinas teisėtais veiksmais, kurie neužtraukia civilinės atsakomybės, jeigu ir sukelia žalą. Pradėtas baudžiamasis procesas, kuris pasibaigia teisminio nagrinėjimo stadijoje asmens išteisinimu neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, pats savaime nereiškia, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir vyko neteisėtai.
14. Pažymėjo, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys turi diskrecijos teisę pasirinkti kokius ir kada ikiteisminio tyrimo veiksmus (išskyrus imperatyviai numatytus) atlikti siekiant per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Tai, jog nebuvo atlikti vieni ar kiti ikiteisminio tyrimo veiksmais ar jie buvo atlikti kitokia tvarka savaime nereiškia neteisėtumo, nes kiekvienas asmuo gali laikytis kitokios tyrimo atlikimo taktikos ir metodikos. Remiantis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių nustatyti ir apžiūrėti įvykio vietą, bet tikslios vietos nepavyko nustatyti. Pažymėjo, jog nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kreipėsi į policiją 2017 01 18 d., t. y. praėjus 4 dienoms, ieškovo duomenys buvo nustatyti dar vėliau, todėl įvykio vietos ir daiktų apžiūros atlikimas galėjo būti netikslingas. Teismo vertinimu, apžiūrų atlikimas nepakenktų tyrimo visapusiškumui ir objektyvumui, bet šių veiksmų neatlikimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, nes nebuvo pažeistos jokios teisės normos ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi veiksmų gauti bylai reikšmingus duomenis, buvo gauti ir apžiūrėti garso įrašai, o byloje buvo pateikta tik dalis surinktų duomenų, kurie ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno ir prokuroro manymu buvo susiję su nusikalstamos veikos tyrimu. Ne visų garso įrašų prijungimą prie bylos teismas nelaikė neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti tikslią įvykio vietą, gauti vaizdo įrašus, rasti liudytojus, bet tai nepavyko padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti ir analizuojami duomenis apie automobilio GPS koordinates. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatomi kokie papildomai automobiliai be P. J. važiavo į įvykio vietą, nebuvo atliktas eksperimentas, nebuvo atliekamos nukentėjusiojo ir kitų proceso dalyvių akistatos. Padarė išvadą, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog nurodytų ikiteisminių tyrimo veiksmų atlikimas buvo akivaizdžiai būtinas ir privalomas. Nurodytų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimą teismas nelaikė neteisėtu neveikimu. Pažymėjo, kad atsiradus nukentėjusiojo telefonui, buvo nustatinėjamas telefono dingimo aplinkybės: atliekamos jį įgijusio liudytojo apklausos, atliekami asmens parodymai atpažinti pagal nuotrauką, todėl laikė nepagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos telefono dingimo aplinkybės.
15. Teismas padarė išvadą, jog surašant parodymų esmę galėjo būti nurodytos tam tikros aplinkybės panaudojant tyrėjui žinomas teisines sąvokas. Nurodė, kad tokių sąvokų panaudojimas, kuris nėra būdingas proceso dalyviui, gali sukelti tam tikras abejones dėl parodymų patikimumo, nulemti papildomos apklausos poreikį tikslinant šias aplinkybes, bet tai nepagrindžia tokios apklausos neteisėtumo. Pažymėjo, jog M. D. apklausos protokole teisinės sąvokos sudaro labai mažą nurodytų aplinkybių dalį. Nurodė, kad įtarimams pareikšti pagal tuo metu surinktus duomenis buvo pakankamas pagrindas, nukentėjusiojo paaiškinimai, duomenis apie nukentėjusiojo patirtus sveikatos sutrikdymus, ieškovo konflikto su nukentėjusiuoju pripažinimas. Įtarimų pareiškimą teismas nelaikė neteisėtais veiksmais. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neskundė jam paskirtos kardomosios priemonės, neprašė ją panaikinti ar pakeisti. Teismas padarė išvadą, jog kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Nurodė, kad prokuroro nutarimas neleisti išvykti ieškovui dirbti į užsienį buvo motyvuotas ieškovas o neskundė jo skundė.
16. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo gauti duomenis buvo vertinami teismo ir pripažinti įrodymais, jais buvo grindžiami nuosprendžio priėmimo motyvai. Ikiteisminio tyrimo metu atliktus slaptus veiksmus ir prie bylos prijungtus pokalbių įrašus teismas nelaikė neteisėtais veiksmais. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje teismas nenustatė jokių kaltinamojo akto trūkumų. Teismas laikė nepagrįstus ieškovo nurodytas aplinkybes apie išvadų prieštaringumą, kadangi antra išvada yra detalizuojanti pirmą išvadą bei patikslinanti nukentėjusiajam padarytą papildomai sveikatos sutrikdymą (nosikaulio lūžį) kas nebuvo padaryta pirmoje išvadoje dėl medicininių dokumentų trūkumo bei patikslinanti trauminių poveikių skaičių.
17. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu palaikant valstybinį kaltinimą, buvo atlikti ieškovo nurodyti neteisėti veiksmai. Atkreipė dėmesį, kad baudžiamojoje byloje buvo iškilęs surinktų įrodymų vertinimo ir ieškovo kaltės įrodymo klausimas. Bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų ar atliktų procedūrinių pažeidimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovas O. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.
19. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucija veikė aplaidžiai ir nekompetentingai, neatliko net minimaliai būtinų procesinių tyrimo veiksmų, todėl buvo įtariamas ir kaltinamas akivaizdžiai ne tas asmuo, kuris padarė veiką. Paaiškino, kad neapžiūrėjus įvykio vietos (vietų) negalima daryti esminių išvadų apie veikos padarymo mechanizmą, negalima remtis vien nukentėjusiojo parodymais, nes jie prieštaringi, nukentėjusysis pats pripažino neprisimenantis, kaip viskas vyko. Ieškinyje nurodytų tyrimo veiksmų atlikimas akivaizdžiai parodytų ieškovo nedalyvavimą inkriminuotų veikų padaryme. Atkreipė dėmesį, kad teisėsaugos pareigūnams galioja bendro rūpestingumo pareiga išsamiai ištirti veiką. Paaiškino, kad įvykio vieta šalia degalinės egzistavo. Įvykio vieta pagal nukentėjusiojo pasakojimą buvo susijusi ir su taksi automobiliu, tačiau jo nesistengta nustatyti. Liudytojai patvirtino po įvykio matę kraujo dėmes netoli degalinės. Šios esminės veikos tyrimui aplinkybės nebuvo nustatytos dėl neteisingo, nerūpestingo, neatidaus tyrimo, kurį kontroliavo prokuroras. Faktų nenustatymas ir iš to sekęs klaidingas interpretavimas pažeidė ieškovo teises, pažeidė BPK l straipsnio l dalyje nustatytą imperatyvą, kad niekas nekaltas neturi būti nuteistas, tyrimas turi būti atliktas išsamiai, detaliai. Nurodė, kad kai kurios įvykio vietos aplinkybės buvo neaiškios iki pat teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje. Pats ieškovas pateikė įvykio vietos, su ja susijusių vietų nuotraukas, paaiškino įvykių mechanizmą, kas padėjo teismui susidaryti vidinį įsitikinimą baudžiamojoje byloje apie ieškovo nedalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Teigė, kad tyrimo veiksmų neatlikimas sudaro bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Automobilio apžiūra, jei jame buvo smurtauta, galėjo atskleisti kraujo dėmes, bandymus jas išvalyti, kitus faktus. Nors byloje nebuvo nustatyta įvykio vieta, o paminėta tik galima įvykio vieta, teismas to nelaikė esminiu trūkumu. Pažymėjo, kad nebuvo paimti visi garso įrašai, o tik tie, kurie pateikti taksi bendrovės nuožiūra (policija prašė taksi bendrovės pateikti su įvykiu susijusius garso įrašus). Įrašai paimti per vėlai, neužkirstas kelias, kad jie nebūtų sugadinti, ištrinti, kitaip sunaikinti. Iš visų įrašų išklausyti tik kai kurie. Teigė, kad įrašų paėmimas turi būti savalaikis, logiškas, atitikti bendrą rūpestingumo pareigą. Savalaikis visų garso įrašų paėmimas būtų parodęs ieškovo neprisidėjimą prie inkriminuotų veikų. Įrašų neištyrimas santykyje su įvykio vietos nepažiūrėjimu privedė prie esminių klaidų – ne to asmens apkaltinimo nesant pagrįstų įrodymų. Nurodė, kad bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nerealizavimas ir nekompetencija sąlygojo liudytojo parodymų nepatikrinimą. Pats ieškovas nufotografavo įvykio vietą, pateikė kitus garso įrašus, detaliau atskleidusius įvykių mechanizmą. Teisėsaugos institucijos, net ir turėdamos kitos informacijos, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė veikas, kurias inkriminavo, ir esant kitai informacijai vis tiek nepagrįstai kaltino ieškovą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad galėjo būti imtasi kitų, ieškovo nenurodytų tyrimo veiksmų, kurie būtų padėję nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Teigė, kad veika turi būti ištirta aiškiai ir nedviprasmiškai, neatmestinai. Aplinkybių ištyrimas teisme parodė, kad ieškovas nedalyvavo veikų padaryme. Nurodė, kad telefono dingimo ir atsiradimo aplinkybės teisiškai įvertintos nepakankamai ir neteisingai – telefonas buvo laikomas pagrobtu plėšimo metu, tačiau vėliau jam atsiradus jis nebuvo laikomas nusikaltimo dalyku, dėl to neatliktas joks procesinis veiksmas. Nors šios aplinkybės įtakojo ieškovo teisinę padėtį, jos niekaip nebuvo pažymėtos tyrime. Todėl ir šiuo atveju neatlikti veiksmai rodo rūpestingumo pareigos pažeidimą.
20. Pažymėjo, kad nesilaikyta BPK 183 straipsnio 3 dalis numatytų reikalavimų liudytojo parodymus užrašyti pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, teismas visiškai nevertino konteksto, kad nukentėjusiojo parodymai užrašyti menamai, su teisinėmis formuluotėmis, taip, kaip manė tyrėjas jau esant aiškiam įtariamajam. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad įtarimų pareiškimo metu buvo slapta klausomasi ieškovo ir surinkta informacija byloje rodė, kad pareikštas įtarimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nevertino kardomosios priemonės skyrimo pagal proporcingumo principą. Neįvertino, kad pagal bylos duomenis ieškovas visą tą laiką buvo sekamas – jis nei planavo, nei galėjo slėptis, o jei bandytų slėptis, tai būtų privaloma skirti suėmimą (BPK 122 straipsnio l dalies l punktas). Motyvas dėl slėpimosi neteisingas, neteisėtas, nederantis su kontekstu ir ieškovo padėtimi, kurios teismas visiškai neįvertinto. Pažymėjo, kad jokio intensyvaus tyrimo nebuvo. Slaptai ieškovo pasiklausytų, įrašytų ir byloje panaudotų telefoninių pokalbių, pirmosios instancijos teismas nevertino, turinio požiūriu. Pokalbių turinys parodo, kad kai kurie jų, nors ir buvo laikomi kaltinančiais, yra visiškai nesusiję su byla, o kitų pokalbių ieškovo intonacija aiškiai parodo ieškovo nebuvimą susijus su byla. Nurodė, kad kaltinamajame akte nurodyta formuluotė apie padarytus trauminius poveikius tiksliai neatitiko 2017 06 06 teismo specialisto išvadoje nurodytų kiekių, kas pagrindžia kaltinamojo akto surašymo neteisėtumą. Veikos mechanizmas, aprašytas kaltinamajame akte buvo neteisingas, grįstas ne faktais, o prielaidomis apie tariamą jų seką. Aplinkybės, jog prokuroras nesilaikė rūpestingumo pareigos kontroliuodamas tyrimą, teismas nevertino kontekste su visomis bylos aplinkybėmis.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22. Nurodė, kad teismas vadovavosi teismų praktika dėl įtarimų pareiškimo teisėtumo, vertino byloje buvusius įrodymus ir jų pakankamumą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įtarimams pareikšti pagal tuo metu surinktus duomenis buvo pakankamas pagrindas, t. y. nukentėjusiojo paaiškinimai, duomenys apie nukentėjusiojo patirtus sveikatos sutrukdymus, ieškovo konflikto pripažinimas su nukentėjusiuoju. Pastebėjo, kad, be pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų įrodymų, įtarimus ieškovui (ir vėliau kaltinamojo akto surašymą) leido pagrįsti ir kiti duomenys. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nepažeidė jokios teisės normos ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras būtų elgęsi neteisėtai ir nerūpestingai. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų esmingumą ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nurodė, kad ieškovas neturtinę žalą grindžia samprotavimais ir į bylą nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad ieškovas sudarė darbo sutartį po to, kai jo laisvė išvykti buvo suvaržyta, ieškovo nurodomos negautos pajamos negali būti laikomos tikėtinomis (realiomis).
23. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Nurodė, kad vien ieškovo išteisinimas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie ieškovo siejami su visu ikiteisminio tyrimo procesu. Ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio.
Byloje nustatyta tokia parengtinio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme seka
26. 2017 05 19 d. ieškovas pateikė prokurorui prašymą leisti išvykti dirbti į Belgiją, kuris prokuroro 2017 05 25 nutarimu.
27. 2017 05 19 atlikta papildoma ieškovo apklausa bei išaiškinta teisė turėti gynėją, nuo kurios jis atsisakė.
28. 2017 08 09 ieškovui pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, išaiškinta teisė turėti gynėją, nuo kurio jis atsisakė, ieškovas apklaustas, kaltės nepripažino.
29. 2017 08 17 prokuroras surašė kaltinamąjį aktą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ir bylą perdavė Vilniaus apylinkės teismui.
30. 2018 02 21 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovą išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
31. 2018 06 11 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus juos atmetė.
Dėl iki teisminio tyrimo veiksmų, įtarimo ir kaltinamo pareiškimo bei kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo bei valstybės civilinės atsakomybės
32. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
33. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tačiau ieškovui neįrodžius bent vienos iš minėtų trijų atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 10 03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2008 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 201112 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
34. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 08 19 nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
35. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai vertintini ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 06 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 04 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017; 2018 03 29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 2019 07 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
36. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.
37. Tačiau būtina atsižvelgti, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).
38. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės ir teisėsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumo, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 09 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015.).
39. Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais.
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta faktų, kad ikiteisminis tyrimas pagal M. D. pareiškimą būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Ieškovas buvo išteisintas dėl įrodymų trūkumo. Tokiu atveju vertintina, ar šis išteisinimo pagrindas paneigia tyrimo pradžioje buvusius įtarimus kaip teisėtą pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą ir vėliau pareikšti kaltinimą.
41. BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nustatant, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.
42. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-128-1053/2018, proceso Nr. 1-01-1-02676-2017-1 medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju pradėtas 2018 01 18 M. D. pranešus apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką Tą pačią dieną M. D. apklaustas, surašytas M. D. apklausos liudytoju protokolas, kuriame jo parodymai surašyti pirmuoju asmeniu, paprasta buitine kalba jo apklausos protokole nėra jokių teisinių formuluočių išskyrus frazę, kad įvykio metu jam buvo suduotas smūgis į galvą taip atimant jam galimybę priešintis. Protokolas pasirašytas M. D., nurodžius, jog jis protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai. Pažymėtina, kad BPK 183 straipsnio, nustatančio reikalavimus liudytojo apklausai, kurio nuostatų pažeidimu remiasi apeliantas, 2 dalyje numatyta, jog apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. Minėto BPK straipsnio 3 dalis nustato, kad liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis BPK 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Šiuo atveju liudytoju buvo apklaustas asmuo nurodęs, jog jo atžvilgiu buvo atlikti nusikalstami veiksmai, kad jį neblaivų vežęs taksistas (kaip vėliau paaiškėjo ieškovas) jam sudavė smūgį į galvą ir apiplėšė akivaizdu, jog prieš iškeliant baudžiamąją bylą tyrėja apklausdama liudytoją turėjo patikslinti įvykio aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybę ar prieš jį vartotas smurtas įtakojo jo galimybę priešintis.
43. Tą pačią dieną surašytas protokolas - pareiškimas, kuriame koncentruotai vienu sakiniu išdėstyti M. D. apklausoje įvardijami faktai, kurių pagrindu vadovaujantis BPK 166 straipsniu, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pareiškėjui M. D. nurodžius, jog 2017 01 14, 00:00 val. (duomenys neskelbtini), „Alauša“ degalinės teritorijoje taksi automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jį ji buvo panaudotas fizinis smurtas, nepažįstamo asmens suduotas vienas smūgis į galvos sritį ir taip buvo atimta galimybė priešintis, iš rankinės pavogti 2 000 Eur ir telefonas „Samsung J3“, kurio vertė 150 Eur.
44. 2017 01 18, tyrėja taip pat surašė užduotį Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Teisingumo ministerijos atlikti objektų tyrimą nustatant kokie sužalojimai padaryti M. D., kokia jų lokalizacija, padarymo mechanizmas ir laikas, nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, ar minėti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir kt. 2017 01 19 pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad M. D. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas galimai nurodytomis aplinkybėmis. Specialistas taip pat nurodė, jog nosikaulio lūžiui patvirtinti ar paneigti būtina atlikti papildomus tyrimu.
45. 2017 04 21 apklaustas M. D. nurodė, jog po įvykio jis taip pat kreipėsi į Karoliniškių poliklinikos gydytojus, kur jam nustatytas nosies lūžis, o Lazdynų ligoninėje buvo atlikta nosies operacija. Ko pasėkoje buvo atliktas papildomas tyrimas. Gauta 2017 06 06 specialisto išvada, jog dėl nosikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Todėl sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atitinkamai buvo patikslinti ir pareikšti įtarimai bei kaltinimas apeliantui.
46. 2017 05 18 ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, nuo kurios jis atsisakė bei atlikta apklausa, kurios metu jis paaiškino, jog neprisipažįsta dėl pareikšto įtarimo ir davė parodymus. Tos pačios dienos nutarimu, įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
47. 2017 08 17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo O. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-01-14 00:00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), taksi automobilyje Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas fiziniu smurtu M. D., sakydamas „tu neįsivaizduoji kas bus po dešimt - penkiolikos minučių, neužmiršk mes toli nuo Vilniaus, čia nėra nei kamerų, nieko, manęs 10 eurų neišgelbės“, ir naudodamas fizinį smurtą, suduodant ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam M. D. į veido sritį, kas pasireiškė kairės akies apatinio voko poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės akies apatinio voko ir vokų vidinio kampo, dešinio žasto, nugaros kairės pusės poodinėmis kraujosruvomis, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimu, nosikaulio lūžiu, tuo padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu atimdamas iš nukentėjusiojo galimybę priešintis, iš M. D. priklausančios rankinės pagrobė 2000 eurų. Dėl šių savo veiksmų O. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
48. Išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas teismams kilus kai kurių abejonių dėl ieškovo kaltės ir konstatavus, jog bet kokios abejonės dėl teisiamojo kaltės turi būti aiškinamos teisiamojo naudai.
49. Atmestini ir apelianto teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo institucija aplaidžiai ir nekompetentingai neveikė, neatliko net minimaliai būtinų procesinių tyrimo veiksmų, jog įtariamas ir kaltinamas buvo akivaizdžiai ne tas asmuo, kuris padarė veiką. Kad įtarimams ir kaltinimui pareikšti buvo pakankamas pagrindas matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios liko nepaneigtos viso proceso metu, o kai kurių iš jų neneigia ir pats apeliantas.
50. Tai faktai, kad ieškovui dirbant taksistu nakties metu parvežus neblaivų klientą M. D. tarp jų kilo konfliktas dėl mokėtinos sumos, beje M. D. apklaustas liudytoju parodė, kad iš jo vietoj 10 eurų įprastinės kainos taksistas pareikalavo 13 eurų, tuo tarpu ieškovas teigė, jog ginčas kilo dėl 3 centų, o didesnė suma susidarė, apeliantui nusprendus nuvežti M. D. iki degalinės „Alauša“. M. D. taip pat nurodė, jog rytojaus dieną po įvykio, skambino taksi firmos operatorei, kuri nurodė, jog visi taksi automobilių maršrutai sekami GPS signalu ir patarė kreiptis į policiją, praėjus dar dienai po įvykio vis dar jautėsi blogai dėl ko kreipėsi į VRUL, kur jam buvo suteikta pagalba ir išleistas gydytis į namus. Šie M. D. nurodyti faktai tyrėjos negalėjo būti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, todėl tyrimas pradėtas teisėtai, be to daugelio faktų: kad ieškovas iš tikrųjų taksi vežė M. D., kad atvežęs prie namų vartų, kilus konfliktui dėl paslaugos apmokėjimo išsikvietė savo kolegą Jablonskį, kad nukentėjusįjį nuvežė prie degalinės aiškindamas, kad neapšviestoje gatvėje jam buvo nesaugu nors pats pripažino, jog buvo išsikvietęs pagalbą, neneigia ir pats apeliantas.
51. Apeliantas kaip neteisėta ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimą nurodo tai, kad tyrimo metu nebuvo apžiūrėta įvykio vieta ir kad neatlikus šio veiksmo nebuvo galima daryti esminių išvadų apie veikos padarymo mechanizmą, negalima remtis vien nukentėjusiojo parodymais, nes jie prieštaringi, nukentėjusysis pats pripažino neprisimenantis, kaip viskas vyko. Kad nebuvo paimti visi garso įrašai neužkirstas kelias, jiems ištrinti ir kt. Tačiau byloje nėra duomenų, kad į bylą pateikti įrašai buvo kaip nors paveikti.
52. BPK 164 straipsnio 1 dalis nustato, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aiškinant šią BPK nuostatą sistemiškai su BPK 2 straipsnio nuostata būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir tyrimą prižiūrintis prokuroras kiekvienoje baudžiamojoje byloje apsprendžia kokius tyrimo veiksmus tikslinga atlikti.
53. Baudžiamojoje byloje pateiktas 2017 01 18 tyrėjos tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nagrinėjamu atveju įvykio vietos apžiūra nebuvo atlikta, nes nukentėjusysis, tikslios vietos neatsiminė, nurodė prisimenąs „Alauša“ degalinę ir „Dainos parduotuvėlę“, tyrėja buvo nuvykusi į vietą, tačiau degalinėje gauti vaizdo kameros įrašų jai nepavyko dėl techninių kliūčių. Tyrėjui dėl techninių kliūčių vaizdo įrašo nepavyko gauti ar peržiūrėti degalinėje nepavyko ir 2017 01 27, o 2017 02 08 peržiūrėjus degalinės vaizdo kameros įrašus nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusįjį vežęs taksi automobilis neužfiksuotas, vaizdo kameros automobilius užfiksuoja tik jiems įvažiavus į degalinę užsipilti degalų. Įvykio vietos apžiūros tikslingumas abejotinas, nes nukentėjusysis į policiją kreipėsi praėjus 4 dienoms po įvykio. Tikslios įvykio vietos nenurodė.
54. Parengtinio tyrimo metu iš taksi įmonės UAB „Dallis“ buvo išreikalautas įrašas iš ieškovo įvykio metu vairuotame taksi automobilyje įmontuoto planšetinio kompiuterio, kuris išklausytas ir 2017 04 21 surašytas kitų objektų apžiūros protokolas. Įrašas įsijungia automatiškai kai taksi vairuotojas nuspaudžia SOS signalą. 2017 05 04 remdamasis šiuo įrašu, kuriame užfiksuoti ieškovo grasinimai keleiviui prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą leisti klausytis ieškovo pokalbių jo mobiliojo ryšio abonentu juos įrašant, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodama informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. 2017 05 08 nutartimi Vilniaus apylinkės teismas prašymą tenkino.
55. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad byloje telefono dingimo ir atsiradimo aplinkybės teisiškai įvertintos nepakankamai ir neteisingai, kad telefonas buvo laikomas pagrobtu plėšimo metu, tačiau vėliau jam atsiradus jis nebuvo laikomas nusikaltimo dalyku, nors dėl to neatliktas joks procesinis veiksmas. Priešingai degalinės darbuotojas D. K., kuriam buvo parduotas nukentėjusiojo telefonas, buvo apklaustas, su juo buvo atlikti asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas veiksmai, kurių metu degalinės darbuotojui D. K. buvo pateiktos atpažinti apelianto ir P. J., kuris į įvykio vietą, įvykio metu buvo atvykęs pagal ieškovo pasiųstą SOS signalą, nuotraukos, D. K. nei vieno iš jų, kaip jam telefoną pardavusio asmens neatpažino, kas 2018 08 10 užfiksuota atitinkamuose protokoluose. Todėl nei pareiškiant įtarimą, nei kaltinamajame akte telefono pagrobimas apeliantui nebuvo inkriminuotas, o telefonas grąžintas M. D..
56. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 09 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų.
57. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 06 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese.
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 06 20 sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 08 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
59. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 06 06 nutartis) civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).
60. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 02 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018)
61. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumo, esant išteisinimui dėl įrodymų nepakankamumo, vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus reikalavimus. Esminės baudžiamojo proceso nuostatos dėl įrodymų įtvirtina, kad įrodymais yra įstatymo nustatyta tvarka ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, o ar jie laikomi įrodymais, galutinai sprendžia teismas, vadovaudamasis išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių nagrinėjimo metu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu (BPK 20 straipsnis).
62. Priešingai nei teigia apeliantas baudžiamoje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad įtarimų ir kaltinimo pareiškimai ieškovui buvo akivaizdžiai nepagrįsti.
63. Išteisinamąjį nuosprendį teismas priėmė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir sprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai tvirtinti, kad kaltinamasis O. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes teismui byloje kilo nemažai abejonių, kurios vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir sprendė, kad šių abejonių byloje surinkti duomenys nepaneigė.
64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, teismui baudžiamojoje byloje padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų esminių pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.
Dėl kardomųjų priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
65. Ar kardomoji priemonė buvo taikyta teisėtai, įvertinama pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.;); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita.
66. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi būti nustatytas neteisėtumas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų; kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų taikymu, atsižvelgiant į atitinkamas jų nuostatas, aiškinamas EŽTT praktikoje.
67. Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą; 2 dalyje – kad kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios. Pagal šio straipsnio 3 dalį šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
68. 2017 05 18 ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri laikoma švelniausia kardomąja priemone. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neskundė jam paskirtos kardomosios priemonės, neprašė ją panaikinti ar pakeisti. O jo ketinimai išvykti dirbti į užsienio valstybę, dėl ko jis buvo kreipęsis į prokurorą akivaizdžiai rodo, jog kardomoji priemonė buvo paskirta proporcinga, jo išvykimas akivaizdžiai apsunkintų ir užtęstų parengtinį tyrimą, nes apeliantas būtų sunkiau pasiekiamas tyrėjams. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas nebuvo sekamas, o teisėtas, gavus teismo leidimą, jo pokalbių klausymasis, nelaikytinas kardomąja priemone kaip ir nelaikytinas kliūtimi išvykti pvz. į kitą valstybę. Darytina išvada jog apeliantui buvo paskirta proporcinga kardomoji priemonė, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese.
69. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
70. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą