Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-1053/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
1-128-1053/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02673-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
O. M.
Nukentėjusysis
M. D.
Advokatai
Laurynas Pakštaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-1053/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02673-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1, 1.2.14.3.1, 2.3.6.4.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Aistei Bareikei, Vilmai Žičkienei, Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam O. M., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,nukentėjusiajam M. D., jo atstovui advokatui P. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M. (O. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, studentas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M. kaltinamas tuo, kad 2017-01-14 00:00 val. būdamas Vilniaus g. 8, Grigiškėse, Vilniuje, taksi automobilyje Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas fiziniu smurtu M. D., sakydamas „tu neįsivaizduoji kas bus po dešimt - penkiolikos minučių, neužmiršk mes toli nuo Vilniaus, čia nėra nei kamerų, nieko, manęs 10 eurų neišgelbės“, ir naudodamas fizinį smurtą, suduodant ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam M. D. į veido sritį, kas pasireiškė kairės akies apatinio voko poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės akies apatinio voko ir vokų vidinio kampo, dešinio žasto, nugaros kairės pusės poodinėmis kraujosruvomis, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimu, nosikaulio lūžiu, tuo padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu atimdamas iš nukentėjusiojo galimybę priešintis, iš M. D. priklausančios rankinės pagrobė 2000 eurų. Dėl šių savo veiksmų O. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Kaltinime nurodytą dieną jis dirbo taksi vairuotoju ir priėmė užsakymą iš Kavoliuko g. Išėjo nukentėjusysis ir įsėdo į taksi automobilį. Nukentėjusysis buvo labai girtas. Važiuojant nukentėjusysis jį vadino „dušmanu“ ir siūlė imti 10 eurų, daugiau neskaičiuoti. Jis (O. M.) žinojo, kad vežti iki Grigiškių kainuoja 10 eurų, bet nukentėjusiojo nurodytas adresas buvo šiek tiek už Grigiškių, todėl jis iš anksto pinigų neėmė. Nuvažiavus nurodytu adresu skaitliukas rodė kiek daugiau nei 10 eurų. Prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusysis nesutiko mokėti. O. M. išsigando, nes vietovė, kurioje jie buvo, jam buvo žinoma kaip pavojinga, buvo tamsu, miškelis, nukentėjusysis buvo girtas, nors realaus grasinimo neišsakė, bet buvo piktybiškas. Todėl jis (O. M.) paspaudė „SOS“ mygtuką. Keleivio nevežė į policiją, nes vieną kartą tokioje situacijoje jau buvo taip padaręs, sugaišo labai daug laiko. Paspaudus „SOS“ mygtuką, daromas garso įrašas, kiti vairuotojai mato, koks vairuotojas paspaudė mygtuką, mato jo buvimo vietą. Jie jam pradėjo skambinti, jis iš pradžių nekėlė, tačiau paskui atsiliepė, pasakė, kad nebevažiuotų, nes matė, kad arti yra kiti vairuotojai. Šis pokalbis, kaip ir kiti, vykę „SOS“ signalo metu, buvo įrašytas. Paspaudęs „SOS“ mygtuką, jis važiavo į pirmą apšviestą vietą, nes taip daryti jiems buvo nurodyta mokymų metu. Pirmoji apšviesta vieta važiuojant nuo nukentėjusiojo namų buvo „Alaušos“ degalinė, iki jos važiavo apie 2 minutes. Sustojo prie degalinės. Jam į pagalbą pamatę „SOS“ signalą vyko kiti vairuotojai, pirmasis atvyko P. J.. Jis (O. M.) tuo metu nežinojo jo vardo ir pavardės, sužinojo vėliau. Kiti vairuotojai sustojo autostradoje, kada jie išvyko, jis nematė. Povilas priėjo prie jo automobilio vairuotojo lango, jis pasakė jam, kad keleivis nenori susimokėti. Povilas pro atidarytą vairuotojo langą ragino nukentėjusįjį susimokėti. Konfliktas tęsėsi, nukentėjusysis reikalavo čekio, O. M. išrašė jam čekį. Nukentėjusysis prašė nuvežti jį iki namų, O. M. atsakė, kad susimokėtų, kiek priskaičiuota, ir tada nuveš. Nukentėjusysis nesutiko. O. M. matė, kad yra daug kitų užsakymų, suvokė, kad taip stovėdamas praranda pinigus, todėl nusprendė nebesiginčyti, geriau prarasti šiuos pinigus ir uždirbti kitus. Jis išlipo iš automobilio, apėjo aplink jį, atidarė keleivio dureles, liepė išlipti, tačiau šis atsisakė. Tada jis nukentėjusįjį ištraukė iš automobilio, smūgių nesudavė. Nukentėjusysis griebė O. M. už kojų, šis jį pakėlė. Toliau lyg pradėjo bendrauti normaliai, jis (O. M.) vėl prašė susimokėti. Tada nukentėjusysis bandė jam smogti, jis išvengė smūgio ir nustūmė nukentėjusįjį į petį arba į krūtinę. Tai tikrai nebuvo smūgis į veidą. Nukentėjusysis atsirėmė į dureles. Per pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu to, kad nukentėjusysis bandė jam suduoti, jis nesakė, nemanė, kad situacija tokia rimta. Veido sužalojimai, kokie nurodyti kaltinime, negalėjo atsirasti nuo tokio pastūmimo. Po to O. M. pasakė nukentėjusiajam, kad jo toliau neveš ir paliko toje vietoje. Įsėdo į automobilį, supypsėjo užsakymo signalas, jis priėmė užsakymą iš Grigiškių į „Moscow“ klubą ir išvažiavo vykdyti šio užsakymo. Nuo įvykio vietos iki vietos, iš kur pradėjo vykdyti kitą užsakymą, buvo apie 5-6 km atstumas. Vežė 3 vyrus ir vieną merginą. Povilas išvažiavo paskui jį. Ar nukentėjusysis jam sumokėjo 10 eurų, jis neatsimena. Iš kur nukentėjusysis ištraukė 10 eurų, jis neatsimena, neatsimena, ar nukentėjusysis turėjo su savimi kokių nors daiktų, neatsimena rankinės, tik atsimena telefoną, kurį nukentėjusysis buvo išsitraukęs kelionės metu. Jokių nukentėjusiojo daiktų, paliktų automobilyje, jis nerado, jei šis būtų ką nors palikęs, būtų radęs, nes kiekvieną rytą jie turi išvalyti automobilį ir atiduoti porininkui. Kaltinime nurodytą frazę „tu neįsivaizduoji kas bus po dešimt - penkiolikos minučių, neužmiršk mes toli nuo Vilniaus, čia nėra nei kamerų, nieko, manęs 10 eurų neišgelbės“ jis sakė. Ją sakydamas jis žinojo, kad yra paspaustas SOS signalas, ja jis norėjo parodyti kitiems vairuotojams, kad situacija rimta, be to, norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį, tikėjosi, kad šis supras, kad nereikia konflikto, ir susimokės. Taip pat buvo ir kaltinamajame akte nurodytas pokalbis, kuriame jis sako „aš čia „biškį“ atokiau nuvažiuosiu ir pats viską sutvarkysiu, manau dar pora „kentų“ privažiuos“. Taip pat buvo ir kaltinamajame akte nurodytas jo ir P. J. telefoninis pokalbis, kuriame jis klausia P. J., ar šis paliudys, P. J. sako, kad nukentėjusysis išsitraukė peilį, o jis jam atsako, kad peilio nebuvo. Tai nebuvo parodymų derinimas, jis prašė P. J. paliudyti, t. y. papasakoti, kaip viskas buvo, o P. J. norėjo jam padėti, pradėjo siūlyti papasakoti apie peilį, tačiau jis nesutiko, nes taip nebuvo. Jis pats peilio nematė. Su P. J. po to dar buvo susitikęs šio ofise prie „Panteros“ klubo. Ten jie kalbėjosi apie bylą, O. M. pasakojo, kad buvo policijoje, kad jam pareikštas įtarimas. Vėliau su P. J. taip pat kalbėjosi telefonu, bendravo. Jis naudojosi ir telefono programėle „Signal“, tai tokia pokalbių programėlė, kada negalima pasiklausyti pokalbių. Jis rekomendavo P. J. parsisiųsti tokią programėlę, bet tai nėra susiję su šia byla. Norint ja naudotis reikia labai galingo „wifi“, todėl jis daugiau ją naudojo susirašinėti. O. M. taip pat patvirtino kalbėjęsis su taksi bendrovių darbuotojais ir prašęs sužinoti, ar „SOS“ įrašai išsiųsti policijai, sakęs, kad jei išsiųsti, tai jam bus blogai. Aiškino nenorėjęs, kad policijai pakliūtų būtent tie du įrašai, kurie nurodyti kaltinamajame akte (pokalbis, kuriame sako „tu neįsivaizduoji kas bus“ ir pokalbis „atokiau nuvažiuosiu ir pats viską sutvarkysiu“), nes suprato, kad jie jam nepalankūs.

Nukentėjusysis M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo penktadienio vakaras, jis iš namų nuvyko pas draugus į autoservisą, žinojo, kad ten ketina vartoti alkoholinius gėrimus. Važiavo su savo automobiliu, su savimi turėjo rankinę, turėjo 2000 eurų. Šiuos pinigus dieną buvo išsigryninęs, jie buvo skirti atsiskaityti su klientais. Tą dieną neketino atsiskaityti, gali būti, kad ketino atsiskaityti pirmadienį. Pinigų namuose nepaliko, nes nėra seifo, su savimi vežtis saugiau. Pas draugus pasėdėjo, išgėrė kokius 400 g. stipriųjų gėrimų, jis nėra stiprus „gramų daryme“, galva buvo apsisukusi, tačiau jautėsi neblogai. Draugai iškvietė jam taksi, atvažiavo kaltinamasis. Važiavimo gerai nepamena, nes buvo neblaivus, kelionės metu gal buvo ir prisnūdęs. Atvažiavus prie jo namų prasidėjo konfliktas, nes kaltinamasis reikalavo sumokėti maždaug dviem eurais daugiau, o jis niekada nebuvo mokėjęs už kelionę namo daugiau nei 10 eurų. Kaltinamasis pradėjo jam grasinti, o jis (M. D.) ne iš bailiųjų, buvo išgėręs, taigi nusprendė pažiūrėti, ką jam gali padaryti. Nežino, ar durys buvo užrakintos. Jį kažkur vežė, jis gerai nepamena, nes buvo išgėręs, lyg pro miglą prisimena degalinę „Alauša“. Sustojus automobiliui, prie jo pusės durelių priėjo kitas taksistas, atidarė dureles, pašaipiai pasisveikino, jis (M. D.) užsidarė dureles ir nusprendė, kad geriau reikia atsiskaityti, ėmė ieškoti pinigų ir sumokėjo kur kas daugiau nei 10 eurų. Galimai tuo metu O. M. ir pamatė 2000 eurų, jie buvo ne piniginėje, o rankinėje atskirai. Tada buvo smūgis. Smūgio jis nematė, nejuto, negali pasakyti, į kurią vietą buvo suduota, tačiau prarado sąmonę, vadinasi buvo smūgis. Automobilyje daugiau nieko nebuvo, vadinasi smūgį sudavė vairuotojas. Jis (M. D.) prarado sąmonę, kaip išlipo ar buvo ištemptas iš automobilio, nepamena. Atsipeikėjo eidamas pro parduotuvėlę, ėjo link namų, nuo degalinės buvo apie 200 metrų. Pastebėjo, kad neturi telefono. Ryte namuose pamatė, kad yra sumuštas ir kad nebeturi ir 2000 eurų. Rankinę dar turėjo. Paskambino draugams, sužinojo, koks taksi buvo kviestas ir paskambino į taksi bendrovę. Šiai pranešė apie įvykį, teiravosi taksi vairuotojo telefono numerio, norėjo susitarti gražiuoju, kad jam atiduotų pinigus ir telefoną. Jam nurodė kreiptis į policiją.

Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną pamatė „SOS“ signalą: tai signalas, kurį paspaudžia taksi vairuotojas, kai jam iškyla grėsmė, šį signalą, vairuotojo koordinates, telefono numerį mato visi vairuotojai. Matė, kad signalą paspaudė Olegas, jis iš kalbų žinojo, kad Olegas šiaip sau „SOS“ signalo nespaudžia. Todėl jis važiavo į įvykio vietą. Už Grigiškių yra degalinė, ten stovėjo Olego automobilis. Jis sustojo, išlipo ir priėjo prie Olego, kuris atidarė langą, ir pasakė, kad keleivis nenori susimokėti. P. J. ragino keleivį susimokėti, tačiau šis buvo labai girtas, kalbėjo nerišliai ir atsakė necenzūriniais žodžiais. Olegas pildė čekį, keleivis ištraukė 10 eurų, numetė ir reikalavo vežti namo. Olegas susinervino, iššoko ir paėmęs keleivį už pečių linijos ištraukė iš automobilio ir pasodino ant „bordiūro“. Tada Olego automobilyje supypsėjo užsakymas, Olegas pasakė, kad jį priėmė ir išvažiavo. P. J. po kelių sekundžių išvažiavo jam iš paskos. Jie išvažiavo į kelią, važiavo link restorano „Tvirtovė“, ten apsisuko ir važiavo atgal į Vilnių. Važiuodamas jis dar pažiūrėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad prie keleivio buvo sustojęs tamsus automobilis ir išlipę 3-4 vyrai. Kas vyko toliau, nematė, nes nuvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė apie tai tyrėjai. Po įvykio O. M. jam skambino ir klausė, ar jis paliudys. Jie dar kelis kartus kalbėjosi telefonu, buvo susitikę P. J. ofise. Parodymų su O. M. jis nederino. Konflikto metu pas keleivį jis matė rankinę, taip pat jam pasirodė, kad styrojo kažkoks metalinis daiktas, nežino, gal peilis, gal teleskopinė lazda.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. D. įvykio vakarą buvo pas jį svečiuose maždaug nuo 20 val. iki 1 val. nakties, buvo kitų draugų, buvo vartojamas alkoholis. M. D. vartojo brendį, kiek šis išgėrė, jis nežino, mano, kad M. D. buvo vidutinio girtumo. R. S. alkoholio nevartojo. Jie iškvietė M. D. taksi. Kitą dieną jam paskambino M. D. ir pasakė, kad buvo sumuštas, nosis, šonkauliai sulaužyti. R. S. klausė, ar kas nors dingo, jam atrodo, kad M. D. sakė, jog dingo telefonas ir galbūt „tašytė“. Paties įvykio mechanizmo M. D. nepasakojo, klausė taksi telefono numerio. Jis nežino, ar M. D. tą vakarą turėjo su savimi pinigų, mano, kad galėjo turėti.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo degalinėje „Alauša“. Įvykio naktį degalinėje nedirbo, į darbą atvažiavo ryte, jam kažkas pasakojo, kad buvo toks įvykis, žmogų užpuolė, sumušė, kitoje kelio pusėje prie viešbučio buvo kraujo. Praėjus gal savaitei, tiksliai nepamena laiko, jis dirbo degalinėje, prie jo priėjo žmogus ir pasiūlė jam pirkti telefoną. Kaip žmogus atrodė, kaip, iš kurios pusės priėjo, nepamena. Jis telefoną nupirko gal už 50 eurų, buvo geras, apynaujis telefonas. Paskui jį iškvietė policija, pasakė, kad telefonas vogtas, todėl jis jį atidavė. Kaltinamojo nėra matęs.

Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo degalinėje „Alauša“. Vieną dieną eidama 6 val. ryte į darbą pamatė šviežio kraujo. Kraujas buvo ant sniego ties „Grigo vila“, tai viešbutis priešais degalinę. Kraujo pėdsakai buvo ant šaligatvio, kur sustoja mašinos išleisti žmones neprivažiavus „Grigo vilos“. Kraujo buvo nedaug, gal pora pataškymų. Aplinkui buvo ištryptas sniegas. Galėjo kolegoms apie tai papasakoti. Pamačiusi kraują pamanė, kad kažkas vėl susimušė eilinį kartą, dėl to niekur nesikreipė, nes toje vietoje dažnai įvyksta susistumdymų, teko dirbant naktimis matyti visokių įvykių.

Liudytoja M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atliko P. J. apklausą. P. J. buvo išaiškintos jo teisės, jis laisva valia sutiko duoti parodymus. Ji į protokolą surašė visas jo nurodytas faktines aplinkybes, paliko laisvą tarpą, kad asmuo galėtų papildyti. P. J. atidžiai perskaitė protokolą ir pasirašė, jokių papildymų neturėjo. Jei būtų norėjęs, būtų galėjęs ir vėliau papildyti savo parodymus, jis turėjo jos telefono numerį. Jis apklausos metu pasakojo, kad prie Didžiulio „Tvirtovės“ apsisuko, kad grįžtų į Vilnių, ir važiuodamas atgal matė, kaip privažiavo tamsios spalvos automobilis, iš jo išlipo asmenys. Ji nebandė ištirti, kas tai per žmonės ir kas per automobilis.

Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra M. D. sutuoktinė. Įvykio dieną vyras išvažiavo susitikti su draugais, ji buvo namuose. Apie 24 ar 1 val. nakties ji pro langą pamatė automobilį, suprato, kad grįžo vyras, ir nuėjo miegoti. Ryte pamatė, kad vyras sumuštas, sulaužyta nosis, sužaloti šonkauliai. Apie įvykį vyras daug nepasakojo, tik kad kilo konfliktas, nes iš jo pareikalavo per daug pinigų už vežimą, kad sumušė, kad dingo pinigai 2000 eurų ir telefonas. Nežino, kam jam buvo reikalingi pinigai, tačiau jis dažnai su savimi turi tokias sumas grynų pinigų.

Ekspertas O. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis šioje byloje pateikė specialisto išvadą. Išvados pateiktos dvi, pirmoji (sausio 19 d.) nepilna, nes dar nebuvo pateikti visi medicininiai dokumentai. Antroji išvada (birželio 6 d.) surašyta gavus papildomų duomenų, kad nukentėjusiajam buvo atlikta nosikaulio atstatymo operacija. Nustatė mažiausiai tris trauminius poveikius. Nosikaulio lūžis, kairės akies apatinio voko poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės akies apatinio voko ir vokų vidinio kampo poodinės kraujosruvos - visa tai galėjo būti padaryta mažiausia vienu trauminiu poveikiu, labiausia tikėtina apimant kairės akies sritį ir nosies sritį. Pagal sužalojimų kryptį labiausia tikėtina, kad buvo smūgis į kairę veido sritį apimant ir nosies sritį, bet galimai ir labiau į nosį. Šiuo atveju darytina prielaida, kad smūgis buvo labiau iš kairės pusės. Ar žmogus nuo smūgio praranda sąmonę – yra individualu, jis negali atsakyti, ar nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, jeigu nėra tai patvirtinančių medicininių įrašų. Įvykio aplinkybėmis nuo vieno smūgio nukentėjęs asmuo galėjo prarasti sąmonę, galėjo ir neprarasti. Visi sužalojimai negalėjo atsirasti nuo vieno nugriuvimo, kategoriškai paneigti negalima, kad jie negalėjo atsirasti nugriuvus daugiau kartų, tačiau nelabai tikėtina. Mano, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti žmogui sėdimoje padėtyje. Tikėtina, kad po tokio sužalojimo iš nosies galėjo kraujuoti, bet ar kraujavo, ar ne, jis atsakyti negali.

2017-06-06 specialisto išvados Nr. pG 1503/2017 (01) duomenimis M. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosikaulio lūžis, kairės akies apatinio voko poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės akies apatinio voko ir vokų vidinio kampo, dešinio žasto, nugaros kairės pusės poodinės kraujosruvos, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimas, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-14). Nustatyti sužalojimai visumoje, dėl nosikaulio lūžio, kairės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, dešinės akies apatinio voko ir vokų vidinio kampo poodinės kraujosruvos, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti išvardinti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant išvados 1-me punkte nustatytus sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (t. 1, b. l. 45-46).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tyrėjo M. K. susirašinėjimo el. paštu matyti, kad pateikta 2017-01-14 apie 00.00 val. iškvietimo kelionės maršruto schema (t. 1, b. l. 65-69).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašai gauti iš taksi automobilyje įmontuoto planšetinio kompiuterio, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi firma. Garso įrašai taip pat išklausyti teisiamojo posėdžio metu. Garso įraše „1484345765“ taksi vairuotojas kalba „Nu ką aš žinau, keleivis lochas nenori mokėt...(tekstas nesuprantamas). Ką ? Ne nevažiuok, nereikia, aš čia tuoj biški atokiau nuvažiuosiu ir pats viską sutvarkysiu, manau dar pora "kentu" dar privažiuos“. Garso įraše „1484345522“ taksi vairuotojas (rusų kalba) sako „Tu neįsivaizduoji kas bus po dešimt – penkiolikos minučių ? Neužmiršk mes toli nuo Vilniaus, čia nėra nei kamerų, nieko. Niekas neišgelbės“ (t. 1., b. l. 70-71).

Iš M. D. AB Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017-01-13 Priegliaus g. 12, Vilniuje išgryninti 2000 eurų. (t. 1., b. l. 72).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas „Samsung J5“ (t. 1, b. l. 61-69), iš 2017-04-21 pakvitavimo matyti, kad telefonas grąžintas M. D. (t. 1, b. l. 74).

Iš teisiamajame posėdyje išklausytų garso įrašų (t. 1, b. l. 151), 2017-05-08 Vilniaus m. apylinkės teismo nutarties (t. 1, b. l. 81-82) ir telefoninių pokalbių stenogramų (t. 1, b. l. 84-149) matyti, kad buvo klausomasi O. M. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbių, daromi jų įrašai, kontroliuojama kita telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, ji fiksuota ir kaupta. Užfiksuotos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

2017-05-17 15:47:20 O. M. skambina P. J. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), praneša, kad jam skambino iš policijos, prašo P. J. paliudyti. Šis sutinka. O. M. klausia, ar P. J. žino, kaip viskas buvo, P. J. atsako „buvo, kad mes atvažiavome, jis pradėjo bykovat, ištraukė peilį, ir paskui bum“. O. M. atsako „Ne, niekas jo nemušė“. P. J. sako „paslydo, griuvo?“, O. M. atsako, kad jis išrašė čekį, nukentėjusysis buvo gatavas, davė ne visą sumą pinigų ir išėjo, šaukė, „bujavojo“, o kur buvo sumuštas, O. M. nežino (t. 1., b. l. 119-120).

2017-05-18 15:15:26 O. M. skambina P. J., praneša, kad jam pareikštas įtarimas pagal BK 180 straipsnį. Vėl klausia, ar P. J. paliudys, sako, kad reikia susitikti, pakalbėti. P. J. pasako, kad jis yra savo ofise, ir jie susitaria susitikti (t. 1, b. l. 120-121).

2017-05-18 15:21:06 O. M. skambina tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, sako, kad jam pareikštas įtarimas. Pasakoja, kad buvo „SOS“ Grigiškėse, žmogus nenorėjo mokėti, jis jį išmetė iš mašinos. Paskui šis žmogus buvo kažkur sumuštas, pasiskundė, kad dingo telefonas, 2000 eurų ir sulaužyta nosis (t. 1, b. l. 122). O. M. taip pat stebisi, kokie 2000 eurų, kokia sulaužyta nosis, jis jo nelietė, tik atidarė duris ir liepė išlipti (t. 1, b. l. 123).

2017-05-18 21:58:58 O. M. skambina tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Klausia, ar Virgis išsiuntė „SOS“ įrašą policijai, nes jeigu išsiuntė, tai jam blogai (t. 1, b. l. 126).

2017-05-18 22:00:38 O. M. skambina tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat klausia, ar Virgis išsiuntė „SOS“ įrašą policijai, sako norintis, kad jis nieko nesiųstų, tik nurodytų jo vardą ir pavardę (t. 1, b. l. 127).

2017-05-19 14:20:23 O. M. skambina P. J., klausia, ar jį kvietė policija, sako, kad jei kvies, tai jie matėsi tik du kartus, kad jie nebendrauja (t. 1, b. l. 127-128).

2017-05-22 11:12:55 O. M. skambina P. J., jie kalbasi, kad nėra jokių faktų, niekas nieko nemušė. O. M. sako, kad kai jam pirmą kartą paskambino iš policijos, jis pagalvojo, kad tai pokštas (t. 1., b. l. 128-129).

2017-05-25 11:07:24 P. J. skambina O. M.. P. J. pasakoja apie jo apklausą. Nurodo, kad sakė tyrėjai, jog važiuodamas atgal matė, kaip privažiavo kažkokia juoda mašina, gal tie kiti žmonės ir sumušė nukentėjusįjį. O. M. vėl stebisi, kad nebuvo jokių pinigų (t. 1., b. l. 130). O. M. pasakoja, kad turėjo mintį su mikrofonu eiti pasikalbėti su nukentėjusiuoju, kad šis prisipažintų (t. 1., b. l. 131), jie stebisi, kam jiems būtų reikalingi pinigai (t. 1., b. l. 133), O. M. pasakoja apie „SOS“ įrašą, kur jis sako „tu neįsivaizduoji, kas čia bus“, aiškina, kad tai nebuvo grasinimas, tai sakė tam, kad nukentėjusysis sumokėtų pinigus (t. 1., b. l. 133). Taip pat jie kalbasi apie tai, kad nukentėjusysis, jų manymu, siekia gauti pinigų, todėl ir pranešė apie 2000 eurų, kurių jie neėmė (t. 1, b. l. 134). P. J. sako, kad nukentėjusysis turėjo rankinę, O. M. susinervina, nurodo, kad nepamena, ar buvo rankinė, sakosi sąžiningai sakęs tyrėjai, kad neprisimena rankinės (t. 1., b. l. 135). Pokalbio pabaigoje O. M. nurodo P. J. parsisiųsti programą „Signal“, kad galėtų susirašinėti, nes jos negalima pasiklausyti (t. 1., b. l. 136).

2017-05-27 17:52:22 O. M. skambina P. J.. Vėl sakosi norintis nuvažiuoti su mikrofonu pas nukentėjusįjį (t. 1., b. l. 136). Jie svarsto, ar reikia pranešti apie kitus vairuotojus, nusprendžia, kad ne, tie vairuotojai tik sėdėjo mašinoje (t. 1., b. l. 137). O. M. taip pat sako, kad jiems neinkriminuoja sumušimo, sako, kad jei būtų nurodytas sumušimas, jis sutiktų, kad sumušė nukentėjusįjį, sako „ geriau atsakysiu už tai ko nepadariau, už tai, kad jį sumušiau“ (t. 1., b. l. 138). Toliau jie vėl stebisi, iš kur atsirado 2000 eurų, O. M. nurodo P. J. rašyti per „Signal“ programą, nes jų klausosi (t. 1, b. l. 139).

2017-05-30 17:10:20 O. M. skambina P. J., šis sako negirdėjęs O. M. per „Signal“ programėlę. Toliau jie kalbasi apie tai, kad tyrėja atostogauja (t. 1., b.l.141), vėl stebisi, iš kur 2000 eurų (t. 1, b. l. 142).

Iš teisiamajame posėdyje išklausyto garso įrašo ir apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė O. M., matyti, kad įrašytas telefoninis pokalbis tarp taksi bendrovės administracijos ir nukentėjusiojo. Pokalbyje M. D. praneša, kad iš Karoliniškių važiavo į Grigiškes, įprastai moka 10 eurų, o čia reikalavo daugiau. Taksi bendrovės atstovas nurodo, kad nieko prisukti vairuotojas negalėjo, sistema skaičiuoja automatiškai. Tada M. D. sako, kad jie dar kažkur važiavo nuo namų, jis negali pasakyti kur, gal „Alauša“ degalinė, atvažiavo kiti vairuotojai, jis buvo sumuštas, „sulaužyta nosis, nutrupėję dantys, telefono nėra ir pinigų nėra, kepurė, šalikas, man rodos“. Nurodo nenorintis kreiptis į policiją. Taksi atstovas nurodo negalintis pateikti duomenų, siūlo kreiptis į policiją (t. 1., b. l. 161-164, t. 2, b. l. 38).

Iš teisiamajame posėdyje išklausytų O. M. pateiktų „SOS“ signalo metu darytų garso įrašų matyti, kad vyksta konfliktas: vairuotojas reikalauja sumokėti, keleivis atsisako, sako „duok pagalvoti“, klausia, kokį skaitliuką apmokėti. Vairuotojas sako „štai jis, dešimt nulis keturi, dešimt nulis penki“. Vairuotojas kelis kartus sako geruoju prašantis susimokėti. Tarp šių garso įrašų yra ir pirmiau nurodyti garso įrašai, išklausyti ir aprašyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūros protokole ir nurodyti kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 100, 124-126).

Iš O. M. pateiktos informacijos apie užsakymą matyti, kad 2017-01-14 00:34 val. priimtas užsakymas iš Kunigiškių g. 10, Grigiškių į „Moscow“ (Lukiškių g. 5), automobilis Toyota Prius, tel. nr. (duomenys neskelbtini) (tai O. M. telefono numeris) (t. 2, b. l. 142).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai tvirtinti, kad kaltinamasis O. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui šioje byloje kilo nemažai abejonių, kurios, kaip jau minėta, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir šių abejonių byloje surinkti duomenys nepaneigė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad nukentėjusiajam M. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tą patvirtina specialisto išvada ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas, nurodęs, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nebūdingi griuvimui.

Tačiau nustačius, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, apkaltinamajam nuosprendžiui priimti reikėtų įrodyti, kad smurtą panaudojo būtent kaltinamasis. Tačiau čia teismas nerado neginčytinų įrodymų. Vienintelis tiesioginis duomuo yra paties nukentėjusiojo pasakojimas. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis paaiškino paties smūgio nematęs ir nejutęs. Jis teigia, kad prarado sąmonę, o tai, anot jo, reiškia, kad buvo suduotas smūgis. Teismui kyla abejonių, ar galima daryti tokią vienareikšmišką išvadą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Tą patvirtino jis pats, nurodęs, kad vartojo stipriuosius gėrimus, o sėdant į taksi jo „galva buvo apsisukusi“, kelionės gerai neatsimena, „Alaušos“ degalinę atsimena „lyg pro miglą“. Tą patvirtino jo draugas R. S., nurodęs, kad M. D. vartojo brendį, alkoholis buvo vartojamas apie 4 valandas, M. D. jo nuomone buvo vidutinio girtumo. O. M. ir P. J. teigė (tiek teismo posėdžio metu, tiek jų telefoninių pokalbių įrašuose), kad nukentėjusysis buvo stipriai girtas. Teismo posėdžio metu išklausius garso įrašus iš „SOS“ signalo girdėti, kad M. D. kalba labai nerišliai ir neaiškiai. Dėl to teismui kyla abejonių, ar nukentėjusysis gerai atsimena įvykio aplinkybes, ypač tarpą tarp konflikto taksi automobilyje ir jo atsipeikėjimo prie parduotuvėlės, ir ar šis neatsiminimas buvo įtakotas kaltinamojo galimai suduoto smūgio, ar buvo įtakotas nukentėjusiojo neblaivumo, o vėliau galimai ir kitų asmenų panaudoto smurto. Teismo nuomone, iš nukentėjusiojo teiginio, kad jis taksi automobilyje prarado sąmonę, daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent vairuotojas jam sudavė smūgį, jeigu to nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, negalima.

Prokuroras baigiamojoje kalboje teigė, kad nukentėjusiojo pozicija dėl smūgio visą laiką buvo nuosekli. Su tuo negalima sutikti. Pranešdamas taksi bendrovės administracijai apie įvykį jis sako, kad kažkur važiavo, nežino, kur, gal „Alauša“ degalinė, atvažiavo draugai, ar kolegos taksi vairuotojai (nurodo daugiskaita, nors teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie O. M. privažiavo ir konflikte dalyvavo tik P. J.), jis buvo sumuštas (t. 1., b. l. 162). T. y. jis nenurodė, kad jį sumušė būtent jį vežusio taksi vairuotojas, o minėjo ir kitus asmenis. Kadangi nukentėjusysis buvo neblaivus, įvykio aplinkybių gerai neatsiminė, tie kiti jo minėti žmonės galėjo būti tretieji byloje nenustatyti asmenys, kurie jį galimai sumušė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad sustojus taksi automobiliui, jis pamatė prie jo keleivio pusės lauke stovintį vyrišką žmogaus siluetą ir tada sulaukė smūgio į galvą (t. 1., b. l. 12). O teisminio nagrinėjimo metu jis jau teigė prisimenantis, kad prie jo durelių priėjo kitas vairuotojas, jas atidarė, pašaipiai sveikinosi ir pan. Tokių nukentėjusiojo parodymų negalima vertinti kaip visiškai nuoseklių ir įtikinančių.

Byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad iškart po konflikto degalinėje O. M. išvyko vykdyti kito užsakymo. Tai nurodė O. M., P. J., tai patvirtina užsakymo lapas, kuriame nurodyta, kad užsakymas pradėtas vykdyti 00.34 val. (t. 2, b. l. 142). Teismui kyla abejonė, ar sudavus smūgius automobilyje, šiame nebūtų likę smurto pėdsakų (pvz., kraujo). Jeigu tokių pėdsakų būtų likę, O. M. nebūtų galėjęs iškarto priimti užsakymo ir vežti keleivių.

Teismo vertinimu, byloje yra reikšmingi liudytojos J. L. parodymai. Ši liudytoja parodė, kad po byloje tiriamo įvykio ryte eidama į darbą matė prie degalinės kitoje kelio pusėje ties įvažiavimu į viešbutį šviežio kraujo dėmes. Pažymėtina, kad J. L. parodė, kad kraujas jos visai nenustebino, nes toje vietoje dažnai įvyksta susistumdymų, jai dirbant naktimis teko ten matyti visokių įvykių. Tai reiškia, kad minėtoje vietoje ne pirmą kartą įvyksta konfliktas, kurio metu vartojamas smurtas. Jeigu šioje vietoje dažni konfliktai, tikėtina, kad jie siejasi būtent su šia vieta (ten galimai gyvenančiais, praeinančiais ar besilankančiais minėtame viešbutyje asmenimis). Gi O. M. su šia vieta niekas nesieja išskyrus tai, kad įvykio naktį jis ten atsidūrė vykdydamas M. D. užsakymą. Todėl teismas negali atmesti to, kad nukentėjusįjį sumušė ir galimai pagrobė jo pinigus, tretieji, byloje nenustatyti, asmenys.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam be sužalojimo veido srityje padarytos taip pat dešiniojo žasto ir nugaros kairės pusės poodinės kraujosruvos. Ekspertas teismo posėdžio metu parodė, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti sėdimoje padėtyje. Iš to prokuroras baigiamojoje kalboje daro išvadą, kad nukentėjusysis sumuštas automobilyje. Tačiau ekspertas nurodė negalintis atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti sėdint automobilyje, ar vairuotojas galėjo pasiekti visas sužalojimų vietas, taip pat nurodė nevertinęs, ar smūgiavo vairuotojas, ar pašalinis žmogus. Pažymėtina, kad jeigu nukentėjusysis būtų visus smūgius patyręs automobilyje iš vairuotojo, visus smūgius būtų patyręs iš kairės, kur sėdėjo vairuotojas, tačiau specialisto išvadoje užfiksuota viena poodinė kraujosruva ant dešiniojo žasto. Taip pat užfiksuota viena kraujosruva nugaroje, kas taip pat menkai tikėtina, jei smūgis būtų buvęs suduotas automobilyje. Eksperto teiginys, kad smūgiai galėjo būti suduoti sėdimoje padėtyje, nepaneigia to, kad šiuos smūgius galėjo suduoti tretieji asmenys. Be to, ir pirmiau minėti J. L. parodymai apie kraujo dėmių vietą (ant šaligatvio) taip pat kelia abejonę dėl to, ar visi smūgiai buvo suduoti automobilyje.

Dėl plėšimo teismui apskritai kilo abejonių, ar byloje surinktų duomenų pakanka teigti, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika. Byloje yra duomenų, kad įvykio dieną nukentėjusysis išsigrynino 2000 eurų. Po to jis grįžo namo ir iš ten vyko susitikti su draugais, pinigus teigė vežęsis su savimi. Tačiau teismui kilo abejonių, ar tikrai nukentėjusysis turėjo su savimi šiuos pinigus. Teismo neįtikina paaiškinimas, kad pinigus su savimi vežiotis saugiau, nei palikti namuose, kur yra jo sutuoktinė ir vaikas. M. D. žinojo, kad vyksta vartoti alkoholinių gėrimų, ir daugiau niekur tą vakarą vykti jis neketino. Pinigai tam vakarui jam nebuvo reikalingi, jie buvo skirti ne jo asmeniniams poreikiams, o verslo reikalams, atsiskaityti su klientais, tačiau tą jis ketino daryti tik praėjus savaitgaliui (pas draugus vyko penktadienį, o atsiskaityti nurodė ketinęs pirmadienį).

Skambindamas po įvykio taksi bendrovei, M. D. nenurodo, kad dingo 2000 eurų. Jis pirmiausiai kalba apie tai, kad iš jo buvo reikalaujama susimokėti keletu eurų per daug, po to pasako, kad buvo sumuštas, dingo telefonas ir pinigai, mini šaliką, kepurę. Šiame kontekste (telefono kaina 150 eurų, šaliko ir kepurės, tikėtina, dar mažesnė) 2000 eurų yra reikšminga suma, nėra aišku, kodėl nukentėjusysis iš karto neminėjo būtent šios sumos.

Jeigu nukentėjusysis turėjo su savimi pinigus, teismui kyla abejonė, ar šie pinigai buvo pagrobti plėšimo būdu. Čia teismo nuomone svarbios telefono dingimo ir atsiradimo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad kelionės taksi metu M. D. turėjo telefoną (tą patvirtino jis ir O. M.). Atsipeikėjęs po smūgio ir eidamas namo jis telefono jau nebeturėjo. Taip pat nustatyta, kad po kelių dienų į degalinę, prie kurios įvyko įvykis, atėjo žmogus ir liudytojui D. K. pardavė tą patį telefoną. D. K. neatpažino O. M. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Būtų neįtikėtina, jeigu O. M., pagrobęs telefoną, po kelių dienų grįžtų į tą pačią vietą, kurioje padarė nusikaltimą, tam, kad parduotų telefoną. Su šia vieta O. M. niekas, išskyrus šį įvykį, nesieja. Todėl, teismo manymu, telefoną nukentėjusysis galėjo pamesti tuo metu, kai buvo traukiamas iš taksi automobilio, arba tuo metu, kai galimai buvo mušamas nenustatytų asmenų. Telefoną pardavęs žmogus galėjo būti tas žmogus, kuris sumušė nukentėjusįjį (nors dėl tos pačios pirmiau nurodytos priežasties teismas tuo abejoja, nebent tai būtų žmogus, kuris į tą vietą grįžo, nes ten dirbo arba ten gyveno) arba žmogus, kuris paprasčiausiai rado pamestą telefoną degalinės teritorijoje.

Jeigu nukentėjusysis galėjo pamesti telefoną, lygiai taip pat jis galėjo pamesti ir pinigus, kuriuos su savimi teigia turėjęs. M. D. nurodė pinigus laikęs rankinėje, skyrelyje, ne piniginėje. Jo manymu, jam rankinėje ieškant 10 eurų skirtų atsiskaityti su O. M., šis galėjęs lengvai pamatyti 2000 eurų. Jeigu šie pinigai buvo tokioje matomoje vietoje, jie galėjo taip pat nesunkiai iškristi. Pažymėtina, kad, kaip jau aptarta, nukentėjusysis įvykio metu buvo labai neblaivus.

Teismui abejonių, ar O. M. apskritai matė 2000 eurų, kelia ir tai, kad telefoniniame pokalbyje su P. J., šiam pasakius, kad nukentėjusysis turėjo rankinę, O. M. susinervina (tai girdėti iš jo tono), kad neatsimena jokios rankinės, ir pergyvena sakęs tyrėjai, kad jos neprisimena (t. 1., b. l. 135).

Pažymėtina, kad plėšimo sudėčiai nustatyti būtina, kad būtų panaudotas fizinis smurtas, grasinama jį panaudoti arba kitaip atimama galimybė priešintis. Sumanymas pagrobti svetimą turtą turi susiformuoti arba prieš panaudojant smurtą (ar grasinant) arba smurto panaudojimo (grasinimo) metu. Prokuroras baigiamojoje kalboje išsakė nuomonę, kad O. M. tyčia pasisavinti nukentėjusiojo pinigus susiformavo iš anksto, dar iki smurto panaudojimo, kuriuo kaltinamas O. M., nes esą grasinimai buvo išsakyti anksčiau. Su tuo teismas nesutinka. O. M., kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, paspaudė „SOS“ signalą. O. M. žinojo, kad šį signalą mato ir girdi visi dirbantys vairuotojai, jo metu automobilyje daromas garso įrašas. Be to, O. M. nuo nukentėjusiojo namų važiavo iki pirmos apšviestos vietos (prie „Alaušos“ degalinės) ir pakeliui nebuvo sustojęs (tai patvirtina taksi bendrovės pateikta iškvietimo maršruto schema, (t. 1, b. l. 65-69)). Todėl teismas atmeta galimybę, kad O. M. turėjo išankstinį sumanymą pasisavinti nukentėjusiojo turtą, nes tokiu atveju jis nebūtų spaudęs „SOS“ signalo ir nebūtų važiavęs į apšviestą vietą, kuri, beje, yra matoma važiuojant keliu Vilnius- Kaunas, t. y. į vietą, kurią galėjo bet kas pamatyti. Tai teismo vertinimu patvirtina O. M. teiginius apie tai, kad nukentėjusiajam prie namų atsisakius mokėti už kelionę, jis paspaudė „SOS“ signalą kviesdamas pagalbą ir važiavo išsiaiškinti situacijos į pirmą apšviestą vietą, kaip jis buvo apmokytas. Dėl tų pačių priežasčių teismas kritiškai vertina tai, kad kaltinime O. M. „SOS“ įraše girdimi žodžiai „Tu neįsivaizduoji kas bus po dešimt – penkiolikos minučių ? Neužmiršk mes toli nuo Vilniaus, čia nėra nei kamerų, nieko. Niekas neišgelbės“ vertinami kaip grasinimas. Jeigu O. M. būtų norėjęs išsakyti grasinimą, jis būtų tai daręs ne „SOS“ signalo metu, kai daromas pokalbio įrašas ir jį girdi visi vairuotojai, o jei būtų ketinęs įgyvendinti šį grasinimą, nebūtų nukentėjusiojo vežęs ten, kur juos gali bet kas pamatyti. Todėl teismą įtikina O. M. paaiškinimas, kad šie žodžiai buvo skirti nukentėjusiajam, kad šis susimokėtų už kelionę, o ne tam, kad jį išgąsdintų ir šis būtų priverstas atiduoti 2000 eurų. Pažymėtina, kad tokį pat paaiškinimą O. M. pateikia ir telefoninio pokalbio su P. J. metu (t. 1., b. l. 133). Be to, kad iš paties kaltinamojo pateiktų teismui „SOS“ įrašų matyti, kad po šių dviejų įrašų, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte, yra dar vienas „SOS“ įrašas Nr. 1484345796 (t. 2, b. l. 126) (visi įrašai sunumeruoti didėjimo tvarka), kuriame O. M. sako „mokėk pinigus, aš tave nuvežu namo ir mes išsiskiriam geruoju“, t. y. po įrašų, kuriuose, kaip teigiama, yra grasinama, kaltinamasis toliau gražiuoju siūlo susimokėti už kelionę, taigi pirmieji įrašai iš tiesų nėra grasinimas dėl 2000 eurų.

Liudytojas P. J. teigė, kad po konflikto važiuodamas atgal į Vilnių matė, kaip prie palikto nukentėjusiojo privažiavo tamsus automobilis ir iš jo išlipo keletas vyrų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuotas tik jo teiginys, kad matė privažiuojantį automobilį. Tačiau tyrėja, atlikusi jo apklausą, apklausta teisme, prisiminė, kad P. J. pasakojo ne tik apie automobilį, bet ir apie išlipusius vyrus. Taigi ikiteisminio tyrimo metu P. J. nurodytos aplinkybės nebuvo užfiksuotos tiksliai, ir jo parodymai apie šias detales išliko nuoseklūs, priešingai, nei teigia kaltinančioji pusė. Be to, prokuroras bei nukentėjusiojo atstovas teigė, kad P. J. apie šias aplinkybes nepasakojo pačiam O. M.. Tačiau 2017-05-25 jų telefoninio pokalbio metu P. J. sako O. M., kad jis matė prie nukentėjusiojo privažiuojantį automobilį (t. 1., b. l. 130). Visgi teismas kritiškai vertina šiuos P. J. parodymus, nes O. M. į klausimą, kodėl P. J. jų pirmame telefoniniame pokalbyje minėjo, kad nukentėjusysis išsitraukė peilį ir buvo „bum“, nors taip iš tiesų nebuvo, atsakė, kad jo manymu P. J. taip sakė norėdamas jam padėti (t. y. kiek pagražinti situaciją). Be to, iš telefoninių pokalbių akivaizdu, kad O. M. ir P. J. sieja artimesni santykiai, nei jie norėjo parodyti teismui (kalbasi draugiškai, bendrauja dažnai, kalbasi ne tik apie bylą, bet ir apie asmeninį gyvenimą). Tačiau to, kad P. J. parodymų teismas negali vertinti kaip visiškai patikimų, negalima vertinti kaip O. M. kaltę pagrindžiančio įrodymo.

Kaltinančioji pusė teigia, kad O. M. ir P. J. derino savo parodymus, tai esą patvirtina telefoniniai jų pokalbiai. Tačiau, teismo nuomone, natūralu, kad du asmenys, kuriems pareikšti įtarimai dėl tos pačios veikos, kas tikrai nėra įprastas įvykis jų kasdieniame gyvenime, kalbasi apie įvykio aplinkybes, apklausas ir tyrimą, natūralu, kad tokie įvykiai juos susiejo ir jie bendrauja draugiškiau nei nepažįstami asmenys. Tačiau nei viename iš telefoninių O. M. ir P. J. pokalbių nėra užfiksuota, kad jie tariasi, kokias įvykio aplinkybes nurodyti, kokias nuslėpti ir pan. Tiesa, P. J. pirmame pokalbyje sako, kad nukentėjusysis išsitraukė peilį, kad jį pastūmė ir jis griuvo (t. y. nurodo kitokias įvykio aplinkybes, nei vėliau apklausiamas), tačiau O. M. iškarto jam atsako „ne, niekas jo nemušė“ (t. 1., b. l. 119-120). Teismo vertinimu, svarbi ir O. M. intonacija, kuria sakomas šis tekstas - P. J. teiginį paneigia iškarto ir nustebęs. Taigi šis pokalbis niekaip nepaneigia to, kad O. M. jame P. J. sakė, kaip iš tiesų viskas vyko, o ne kūrė išgalvotą situaciją. Viename vėlesniame pokalbyje jie svarsto, ar reikia informuoti apie kitus vairuotojus, kurie vyko į „SOS“ iškvietimą ir nusprendžia, kad ne (t. 1., b. l. 137). Tačiau tai teismo vertinimu taip pat nėra parodymų derinimas, nes apie šiuos vairuotojus O. M. pasakojo ir teisme, nurodė, kad jie buvo sustoję kelyje ir pačio įvykio negalėjo matyti, t. y. paaiškino, kodėl jų netikslinga apklausti, taigi sakė tą patį, ką ir telefoninio pokalbio metu.

Iš telefoninių pokalbių matyti, kad O. M. buvo susitikęs su P. J., taip pat kad jie naudojosi pokalbių programėle „Signal“, kurios negalima pasiklausyti. Tačiau tai, teismo vertinimu, nėra įrodymas, kad jie susitikimo metu ir naudodamiesi šia programėle derino parodymus ir kalbėjo iš esmės kitaip, nei užfiksuota jų telefoninių pokalbių įrašuose. Pažymėtina, kad byloje užfiksuoti trys naudojimosi programėle „Signal“ atvejai. Du po ganėtinai ilgų telefoninių pokalbių, kurių metu neužfiksuota nieko, kas galėtų būti toliau derinama (t. 1, b. l. 136, 139), trečias – kai nepavykus pasikalbėti per „Signal“ O. M. ir P. J. taip pat gan ilgai kalba naudodamiesi įprastu telefoniniu ryšiu. Pastarajame pokalbyje taip pat nėra nieko neįprasto, ką jie būtų turėję slapta aptarti per programėlę (t. 1, b. l. 140). Pažymėtina, kad O. M. nurodė programėlę naudodavęs susirašinėjimui, t. y. patikrinus jo telefoną ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę galima nustatyti, ar šia programėle buvo naudojamasi, kaip dažnai ir koks yra susirašinėjimo turinys, tačiau to padaryta nebuvo. Teisme, praėjus nemažai laiko po byloje nagrinėjamų įvykių, tą daryti jau nebėra tikslinga. Taigi iš fakto, kad kaltinamasis ir liudytojas naudojosi šia programėle, taip pat iš fakto, kad jie buvo susitikę, daryti prielaidą, kad jie derino parodymus ir juo labiau šia prielaida grįsti kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, jokiu būdu negalima.

Visuose telefoniniuose pokalbiuose O. M. ir P. J. ne kartą stebisi, iš kur atsirado 2000 eurų, piktinasi, kad taip norima iš jų gauti pinigų, taip pat ne kartą teigia, kad nukentėjusiojo niekas nemušė (t. 1., b. l. 128-129, 130, 134, 138, 139, 142). Nėra nei vieno pokalbio, kuriame būtų teigiama kitaip. Pažymėtina, kad tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad niekas nukentėjusiojo nemušė ir jis nežino, iš kur tie 2000 eurų, O. M. pasakoja telefonu ne tik P. J., bet ir kitiems asmenims (t. 1., b. l. 122-123). Tai taip pat kelia abejonių, ar pokalbiuose su P. J. aptariamos aplinkybės yra parodymų derinimas, o ne tikras pasakojimas.

Teismui abejonių kaltinamojo kalte dėl jam inkriminuojamų veiksmų kelia ir telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti jo teiginiai apie tai, kad sulaukęs pirmo skambučio iš policijos jis pagalvojo, jog tai pokštas (t. 1., b. l. 128-129), kad jis ketino susitikti su nukentėjusiuoju ir slapta įrašyti šio prisipažinimą apie tai, kaip viskas buvo iš tiesų (t. 1., b. l. 131, 136). Akivaizdu, kad, jeigu O. M. būtų padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jam nebūtų jokio tikslo susitikti su nukentėjusiuoju ir įrašinėti jų pokalbius.

Daug reikšmės kaltinančioji pusė skyrė sumai, kuri buvo priskaičiuota už nukentėjusiojo kelionę taksi. Byloje nustatyta, kad čekyje nurodyta 12.39 eurų suma susidarė už kelionę iki nukentėjusiojo namų ir atgal iki degalinės. Tačiau tai nepaneigia kaltinamojo teiginio, kad prie nukentėjusiojo namų buvo susidariusi didesnė nei 10 eurų suma. „SOS“ signalo įraše girdima, kaip O. M. sako, jog skaitliukas tiksi: dešimt nulis keturi, dešimt nulis penki (t. 2., b. l. 125). Žinoma, keletas centų nėra reikšminga suma, tačiau tai nereiškia, kad keleivis neprivalėjo tokios sumos sumokėti. Byloje apskritai ir nėra analizuojama tai, ar kaltinamasis teisėtai reikalavo sumokėti didesnę nei 10 eurų sumą. Be to, byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad M. D. sutiko mokėti 10 eurų. „SOS“ signalo įrašuose girdėti, kad vyksta konfliktas dėl to, jog keleivis nenori atsiskaityti, ir negirdėti, kad būtų konfliktuojama dėl konkrečios sumos (kaltinamasis sako „jūs atsisakote mokėti“, nukentėjusysis sako pagalvosiąs, ar mokėti) (t. 2., b. l. 124-126).

Telefoninių pokalbių metu O. M. keletą kartų nurodo norintis, kad „SOS“ įrašai nepatektų į policiją, nes, jei jie pateks, jam bus blogai. Akivaizdu, kad O. M. suprato, kad jam nėra naudingi tie įrašai, kurie ir buvo nurodyti kaltinime (įrašas, kuriame sako „tu neįsivaizduoji, kas dabar bus“ ir įrašas, kuriame sako, kad nuvažiuos atokiau ir susitvarkys), ir siekė, kad policijoje jie neatsidurtų. Tačiau šie įrašai vis tik buvo perduoti tyrimui ir išanalizuoti. Toks kaltinamojo siekis negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad jis ne tik sakė šiuos žodžius, bet ir padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje kyla daug abejonių dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos pirmiau minėtos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Todėl O. M. išteisintinas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neįrodyta , jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (dėl M. D. gydymo išlaidų 266,61 eurų (t. 1, b. l. 154-155)) ir nukentėjusiojo M. D. civilinis ieškinys (dėl 2000 eurų, kurie buvo iš jo pagrobti, 2598,75 eurų negautų pajamų, 3000 eurų neturtinės žalos (t. 2, b. l. 56-57)) atmetami, taip pat netenkinamas nukentėjusiojo atstovo prašymas atlyginti nukentėjusiojo patirtas advokato išlaidas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 13-14) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso įrašais (t. 1., b. l. 151, t. 2, b. l. 38, 100), kvito originalas (prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio) paliekami saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

O. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir M. D. civilinius ieškinius O. M. atmesti.

Nukentėjusiojo M. D. atstovo advokato P. S. prašymo atlyginti nukentėjusiojo patirtas advokato išlaidas netenkinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - O. M. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su garso įrašais ir kvito originalą palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė