Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-11722-960/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-11722-960/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06455-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Ieškovas
O. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Laurynas Pakštaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-11722-960/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06455-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Laurynui Pakštaičiui, atsakovo atstovams prokurorui Rolandui Kruopiui, Večislavui Burneikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 28 170,30 Eur turtinę žalą, 11 500,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas buvo kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu ir buvo persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Įtarimai ieškovui buvo pareikšti 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kaltinamasis aktas surašytas 2011 m. rugpjūčio 17 d. Teisminis nagrinėjimas vyko 2017 - 2018 metais. Visas procesas baigėsi 2018 m. birželio 11 d., įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o Vilniaus apygardos teismas atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Teismai išteisino ieškovą neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant ieškovo teises, buvo padarytos grubios policijos ir prokuroro klaidos, tyrimo metu trūkstamų įrodymų užpildymas buvo atliekamas atskirų duomenų fragmentais, kurių visuma nepatvirtino kaltinimo. Dalis išvadų buvo daroma iš netiesioginių įrodymų, juos subjektyviai atrenkant ir klaidingai interpretuojant.

Ieškovui suformuotas įtarimas buvo pagrįstas vien nukentėjusiojo pozicija, nors akivaizdu, jog jis ne viską prisiminė, įvykio metu buvo visiškai girtas. Įtarimas nebuvo sulygintas su objektyviais duomenimis: taksi bendrovės užfiksuota informacija apie taksi iškvietimus, jų laiką, GPS duomenimis apie automobilio maršrutą, garso įrašus, padarytus automobilyje. Šie duomenis buvo ignoruojami, aplaidžiai nerenkami, o buvo remtasi vien tik nukentėjusiojo parodymais.

2017 m. sausio 18 d. apklausiant nukentėjusįjį M. D. pareiškimo teiginiai suformuoti menamai, paties pareigūno surašant teisingas formuluotes, taip, kaip nukentėjusysis negalėjo kalbėti nebūdamas teisininku.

Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu visiškai neapžiūrėjo jokios įvykio vietos. Vien taksi automobilio salono apžiūrėjimas leistų nustatyti įtarimo nepagrįstumą. Liudytojas D. K. parodė, jog panašiu metu prie degalinės „Alauša“ matė kraujo dėmes, bet ši vieta taip pat nebuvo apžiūrėta. Nebuvo daryti automobilio salono tyrimai dėl kraujo, mikrodalelių, mikropluoštų. Nebuvo apžiūrėta nukentėjusiojo rankinė, kurioje tarimai buvo laikomi dingę pinigai. Akivaizdu, jog policijos pareigūnai, tyrę bylą, nebuvo tiek apdairūs, kad tai atliktų šiuos veiksmus, o taip veikti leido tyrimą organizavęs prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti visi tos nakties pamainos taksi automobiliai, važiavę į ieškovo „SOS signalą“ ir kurie galėtų paneigti kaltinimo aplinkybes, o be to, teismo posėdžio metu ieškovas prokuroro buvo apkaltintas, jog bandė nuslėpti kitus vairuotojus. Nebuvo atliktas joks tyrimo eksperimentas, kuris leistų patikrinti ar toks įvykio mechanizmas, kuris nurodytas įtarime ir kaltinime buvo iš viso įmanomas. Nebuvo pridėti visi reikšmingi garso įrašai, atliekami taksi automobiliuose, o tik paimti naudingi kaltinimui. Nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų. Detaliai nebuvo išanalizuoti GPS duomenis apie automobilio stovėjimo vietą, nukentėjusiojo išlaipinimo vietą, apiplėšimo vietą, nukentėjusiojo sąmonės atgavimo vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta tariamojo bendrininko P. J. versija apie tai, jog jis išvažiuodamas matė sustojusį kitą automobilį, kur buvo išlaipintas nukentėjusysis. Apie šią versiją prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog ji buvo iškelta tik teismo posėdžio metu, nors apie šias aplinkybes buvo nurodyta jau ikiteisminio tyrimo metu.

Įtarimai ieškovui buvo pareikšti nelogiški, nesistemingi. Iš nukentėjusiojo dingo, o vėliau atsirado telefonas, nors jis buvo tariamai pagrobtas. Šios telefono dingimo ir atsiradimo aplinkybės nebuvo tiriamos. Kaltinimo formuluotė apie padarytus trauminius poveikius neatitiko teismo medicinos eksperto išvadoje nurodytam kiekiui. Pats ieškovas ikiteisminio tyrimo metu stengėsi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, davė parodymus, paaiškino visus jam žinomus faktus, neklaidino tyrimo ir nevilkino.

Ieškovui buvo pareikštas nepagrįstas kaltinimas, o vėliau prokuroras pateikė tendencingą apeliacinį skundą, kuriame ignoravo faktines aplinkybes, akivaizdžius nekaltumo įrodymus.

Viso proceso metu ieškovas naudodamasis advokato pagalba patyrė 1 800,00 Eur turtinę žalą už gynėjo pagalbą. Baudžiamasis persekiojimas užkirto kelią ieškovo darbinei veiklai, nes iki baudžiamojo persekiojimo pradžios ieškovas tarėsi dėl darbo užsienyje su UAB „Headex“. Jam būtų mokamas 1 500 Eur darbo užmokestis į mėnesį. Dėl pritaikytos kardomosios priemonės ieškovas negalėjo išvykti dirbti į Belgiją. Ieškovo prašymą dėl leidimo išvykti, prokuroras atmetė. Negalėdamas dirbti užsienyje, ieškovas dirbo Lietuvoje ir gavo mažesnį atlyginimą. Lietuvoje ieškovas 2017 m. balandžio mėn. dirbo UAB „Švaros broliai“, nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. dirbo UAB „Maxima LT“, nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ieškovas dirbo UAB „Amber Vilnius“. Viso nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. ieškovas gavo pajamas: 133,32 Eur, 35,96 Eur, 396,72 Eur, 494,27 Eur, 203,53 Eur, 260,90 Eur, 285,60 Eur, 68,30 Eur, 18,24 Eur, 445,44 Eur. Tokiu būdu ieškovo vidutinė pajamos Lietuvoje sudarė 265 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Pasibaigus baudžiamajam procesui ieškovas 2017 m. gegužės 23 d išvyko dirbti į užsienį ir gaudavo vidutinį 2 368,38 Eur užmokestį per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Tokiu būdu ieškovo pajamų skirtumas per mėnesį sudaro 2 103,38 Eur ir tai laikytina ieškovo negautomis pajamomis. Viso negautas darbo užmokestis nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 11 d. sudaro 26 187,00 Eur. Ieškovas apskaičiavo 0,7 proc. delspinigius, kurie sudaro 183,30 Eur.

Baudžiamuoju persekiojimu buvo pakenkta ieškovo geram vardui ir dalykinei reputacijai. Procesas sukėlė ieškovui nepatogumus, nes reikėjo atsisakyti įprastos darbotvarkės, vykdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, taikytis prie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos. Iš ieškovo buvo paimti dokumentai, tyrimas sukėlė netikrumo būseną. Buvo apsunkintas bendravimas su bendradarbiai, nes reikėjo nesukelti nereikalingų įtarimų. Visa tai sąlygoje dvasinius išgyvenimus. Dėl persekiojimo ieškovas patyrė stresą, nemiegą prieš teismo posėdžius, nervinę įtampą, dėl ko kreipėsi į gydytojus. Dėl patiriamo streso ieškovas buvo priverstas stabdyti studijas kolegijoje. Įtampa jaučiama ir dabar dėl to ar nėra slaptai jo klausomasi. Ieškovas neteko daug draugų ir pažįstamų, kurie pradėjo vengti kontaktų su juo. Patirtą neturinę žalą ieškovas vertina 11 500 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jos su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas vien dėl to, jog pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka.

Atsakovas, atstovaujamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jos su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog baudžiamojo proceso pasibaigimas dėl to jog, neįvykdyta ar neįrodyta asmens padaryta nusikalstama veika pats savaime nereiškia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Neteisėti veiksmai turi prieštarauti teisės aktų reikalavimams ar teisei. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas teisėtai, esant pagrindui – nukentėjusiojo pareiškimui. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl asmens vėlesnis išteisinimas, nepaneigia įtarimo pagrįstumo ankstesnėje stadijoje. Pats ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai laikytini teisėtais veiksmais. Konstatuojant veiksmų neteisėtumą turi būti neginčijamai įrodyta ir nustatyta, jog pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę asmens teisių pažeidimui. Teismai nustatė, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, bet nenustatė procesinių pažeidimų. Ieškovas patirtas išlaidas už gynėjo pagalbą galėjo reikalauti priteisti baudžiamajame procese, todėl negali dabar šių išlaidų priteisti civiliniame procese.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Laurynas Pakštaitis palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog policijos ir prokuratūros veiksmų neteisėtumas pasireiškė klaidomis nustatant ne tą asmenį, ne tam asmeniui įteikiant įtarimus. Policijos pareigūnai ir prokuroras nevykdė bendros rūpestingumo pareigos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai dėl tikros nusikalstamos veikos, bet tyrimas vyko pagal vienintelę versiją, jog nusikalstamą veiką padarė ieškovas. Nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų apie ieškovo kaltę. Neteisėtumas pasireiškė tuo, jog įtarimai nepagrįsti duomenimis, o tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais. Nebuvo tarpusavyje sugretinti surinkti įrodymai. Neatlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis, kur buvo atimti pinigai. Neapžiūrėtas automobilis. Neužklausta taksi bendrovė dėl GPS duomenų. Nepaimti visi garso įrašai iš automobilio. Slaptai, be jokio pagrindo buvo atlikti slapti veiksmai klausantis ieškovo telefoninių pokalbių. Atliktos nekokybiškos apklausos. Nukentėjusiojo apklausa atlikta šabloniškai surašant teisines formuluotes, o ne pagal jo žodžius. Byloje prijungti pokalbiai nesusiję su tiriamu įvykiu. Kardomoji priemonė buvo paskirta pagal subjektyvų požiūrį siejant su veikos sunkumu. Buvo atliktos 2 prieštaringos medicininės išvados. Ieškovui nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovo apklausos atliktos tendencingai. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras uždavinėjo tendencingus klausimus. Ieškovas gynėją turėjo tik teisiamojo posėdžio metu, nes manė, jog yra nekaltas ir tyrimas baigsis.

Teismo posėdžio metu atsakovo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas prokuroras R. K. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo subjektai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Įvykio vieta neapžiūrėta, nes nukentėjusysis neprisiminė vietos ir buvo imtasi priemonių apžiūrėti ją. Buvo bandoma gauti GPS ir garso įrašus iš taksi įmonės. Buvo atlikta gautų duomenų apžiūra. Kriminalinė žvalgyba buvo atlikta nesant tiesioginių įrodymų ir buvo laikomasi BPK tvarkos. Ieškovas buvo apklaustas pagal BPK reikalavimus. Kaltinamajame akte nereikia nurodyti motyvų, todėl jie ir nebuvo nurodyti. Kaltinamasis aktas atitinka BPK reikalavimus. Prokuroras išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl leidimo išvykti ir netenkino prašymo. Toks nesutikimas buvo pagrįstas ir motyvuotas. Vėliau proceso metu jau turėdamas advokatą ieškovas neprašė leidimo išvykti. Baigiamojoje kalboje prokuroras pripažino, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, o tik išvestiniai ir rėmėsi teismų praktika. Apeliacinį procesą iniciavo ne tik prokuroras, bet ir nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo akivaizdžių teisės taikymo klaidų. Ieškovas neįrodė, jog būtų realiai uždirbęs nuo 9 iki 11 Eur per valandą. Pagal darbo sutarties 3 punktą numatytas bent 1 val. darbas per mėnesį. Po proceso pasibaigimo ieškovas sudarė sutartį ne su Hedex, o su Tymcor.

Teismo posėdžio metu atsakovo, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Večislavas Burneika nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog CK yra išvardinti tik konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai, už kuriuos galima reikalauti žalos atlyginimo. Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.

Iš teismo išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 1-128-1053/2018, proceso Nr. 1-01-1-02676-2017-1 (toliau - b.b.) nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog 2017 m. sausio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pareiškėjui M. D. nurodžius, jog 2017 m. sausio 14 d. 00:00 val. Vilniaus g.8, Grigiškėse, „Alauša“ degalinės teritorijoje taksi automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jį ji buvo panaudotas fizinis smurtas, nepažįstamo asmens suduotas vienas smūgis į galvos sritį ir taip buvo atimta galimybė priešintis, buvo pavogti iš rankinės 2 000 Eur ir telefonas „Samsung J3“, kurio vertė 150 Eur (b.b. t.1, b.l. 1).

2017 m. gegužės 18 d. ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (b.b. t.2, b.l. 3), jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, nuo kurios jis atsisakė (b.b. t.2, b.l. 2) bei atlikta apklausa, kurios metu jis paaiškino, jog neprisipažįsta dėl pareikšto įtarimo ir davė parodymus (b.b. t.2, b.l.4-5). 2017 m. gegužės 19 d. buvo atlikta papildoma ieškovo apklausa (b.b. t.2, b.l. 7-8) bei buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, nuo kurios jis atsisakė (b.b. t.2, b.l. 6).

2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje (b.b. t.2, b.l. 10), jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, nuo kurios jis atsisakė (b.b. t.2, b.l. 9) bei atlikta apklausa, kurios metu jis paaiškino, jog neprisipažįsta dėl pareikšto įtarimo ir davė parodymus (b.b. t.2, b.l. 11-12-5). 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.b. t.2, b.l. 13-14).

2017 m. gegužės 19 d. ieškovas pateikė prokurorui prašymą prašydamas leisti išvykti dirbti į Belgiją (b.b.t.2, b.l. 17). Prokuroras 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu atmetė ieškovo prašymą (b.b. t. 2, b.l. 18).

2017 m. rugpjūčio 17 d. prokuroras surašė kaltinamąjį aktą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (b.b. t.2, b.l. 41-45) ir byla buvo perduoda nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.

2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė ieškovą išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (b.b. t.3, b.l. 40-50).

2018 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo, o 2018 m. kovo 12 d. prokuroro apeliacinis skundas, kuriuose buvo prašoma panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti ieškovą kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje (b.b. t.3, b.l. 58-67).

2018 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinis skundus atmesti (b.b t.3, b.l. 102-113).

Dėl neteisėtų veiksmų.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šioje teisės normoje įvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė be kaltės, bet ieškovas privalo įrodyti kitas 3 civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Vien tik lingvistinė CK 6.272 straipsnio 1 dalies analizė leistų spręsti, jog valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti tik už konkrečiai nustatytus veiksmus (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas kardomosios priemonės suėmimo taikymas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių taikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas), bet atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Nr. 23/04 nurodytas teisės aiškinimo taisykles, jog kai žalą padaro pareigūnai, įstatymo leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų ir baigtinį atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, sąrašą, darytina išvada, jog CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta neteisėtų veiksmų sąrašas laikytinas pavyzdiniu ir nebaigtiniu ir valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti už kitus neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmus baudžiamajame procese.

Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kuriuos grindė neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais, t.y. žala nebuvo grindžiama neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais.

Neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais baudžiamajame procese laikytini veiksmai, kuriais neįvykdomos įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminis tyrimas, teisminis procesas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka pats savaime laikytinas teisėtais veiksmais, kurie neužtraukia civilinės atsakomybės, jeigu ir sukelia žalą. Pradėtas baudžiamasis procesas, kuris pasibaigia teisminio nagrinėjimo stadijoje asmens išteisinimu neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, pats savaime nereiškia, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir vyko neteisėtai. Būtina nustatyti kokie konkretūs procesiniai veiksmai ar jų visuma buvo atlikti neteisėtai, t.y. kurie pažeidė teisės aktų reikalavimus arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos BPK yra iš esmės imperatyvios, todėl jų reikalavimų nesilaikymas laikytinas neteisėtais veiksmais. Ieškovas pareikštame ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo ir neįrodinėjo ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, todėl teismas šio procesinio veiksmo teisėtumo nevertina šioje byloje.

Dėl neatliktų procesinių veiksmų teisėtumo.

Susipažinus su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu darytina išvadą, jog ieškovas dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų neteisėtumą grindė tam tikrų procesinių veiksmų neatlikimu: įvykio vietos ir automobilio neapžiūrėjimu; nukentėjusiojo rankinės neapžiūrėjimu; nenustatymu kokie automobiliai važiavo; eksperimento neatlikimu; visų garso įrašų padarytų taksi automobilyje nepateikimu; prieštaravimų nepašalinimu tarp nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų; neišanalizavimu GPS duomenų apie automobilio stovėjimo vietą, nukentėjusiojo išlaipinimo vietą, apiplėšimo vietą, nukentėjusiojo sąmonės atgavimo vietą; P. J. versijos apie tai, jog jis išvažiuodamas matė sustojusį kitą automobilį, kur buvo išlaipintas nukentėjusysis nepatikrinimu.

Susipažinus su BPK įtvirtintu, kaip anksčiau nurodyta, iš esmės imperatyviuoju reglamentavimu matyti, jog BPK neišvardina kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kokiu eiliškumu ir kada turi būti atliekami. BPK 2 straipsnio ir 164 straipsnio 1 dalies sisteminė analizė leidžia spręsti, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys turi diskrecijos teisę pasirinkti kokius ir kada ikiteisminio tyrimo veiksmus (išskyrus imperatyviais numatytus) atlikti siekiant per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Tai, jog nebuvo atlikti vieni ar kiti ikiteisminio tyrimo veiksmais ar jie buvo atlikti kitokia tvarka savaime nereiškia neteisėtumo, nes kiekvienas asmuo gali laikytis kitokios tyrimo atlikimo taktikos ir metodikos.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog 2017 sausio 18 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, jog nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nes nukentėjusysis tikslios vietos neprisimena ir nepavyko nustatyti įvykio vietos (b.b. t.1, b.l. 9). 2017 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas pagrindžia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas buvo nuvykęs Vilniaus g. 8, Grigiškės, į degalinę „Alauša“ peržiūrėti vaizdo įrašus. Atlikęs peržiūrą nustatė, jog nebuvo užfiksuotas automobilis „Toyota Prius“ su taksi skiriamaisiais ženklais (b.b. t.1, b.l. 53). Šie rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių nustatyti ir apžiūrėti įvykio vietą, bet tikslios vietos nepavyko nustatyti. Pažymėtina, ir tai, jog nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kreipėsi į policiją 2017 m. sausio 18 d., t.y. praėjus 4 dienoms, ieškovo duomenys buvo nustatyti dar vėliau, todėl įvykio vietos ir daiktų apžiūros atlikimas praėjus tiek laiko jau galėjo būti netikslingas. Teismo vertinimu, apžiūrų atlikimas nepakenktų tyrimo visapusiškumui ir objektyvumui, bet šių veiksmų neatlikimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, nes nebuvo pažeistos jokios teisės normos ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

2017 m. vasario 13 d. raštas pagrindžia, jog iš UAB „Dallis“ buvo pareikalauta pateikti vairuotojo duomenis, kuris anksčiau nurodytu laikotarpiu dirbo su minėtu automobiliu ir GPS duomenis apie kelionės maršrutą, informaciją apie minėtame automobilyje yra daromas garso ar vaizdo įrašas bei pateikti garso ar vaizdo įrašą susijusį su šiuo įvykiu (b.b. t.1, b.l. 65). Gauti garso įrašai buvo apžiūrėti 2017 m. balandžio 21 d. apžiūros protokolu (b.b. t. 1, b.l. 70). Šios aplinkybės pagrindžia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi veiksmų gauti bylai reikšmingus duomenis, buvo gauti ir apžiūrėti garso įrašai, o byloje buvo pateikta tik dalis jų, kurie ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno ir prokuroro manymu yra susijusi su nusikalstamos veikos tyrimu. Teisės aktų normos nereikalauja byloje pateikti visus garso įrašus. Todėl teismo vertinimu ne visų garso įrašų prijungimas prie bylos nelaikytina neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog P. J. ikiteisminio tyrimo metu atliekamoje apklausoje paaiškino, jog matė, jog prie nukentėjusiojo buvo privažiavęs automobilis, kurio nei markės, nei jokių požymių jis neįsidėmėjo (b.b. t .1, b.l. 168-169). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendyje yra nustatyta, jog P. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, jog iš šio automobilio buvo išlipę žmonės, bet tai nebuvo surašyta apklausos protokole (b.b. t. 3, b.l. 48). Ikiteisminio tyrimo metu turi būti patikrintos proceso dalyvių iškeltos versijos, bet versijų patikrinimas yra galimas tik kai jos turi konkrečių duomenų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti tikslią įvykio vietą, gauti vaizdo įrašus, rasti liudytojus, bet tai nepavyko padaryti. P. J. nurodytos aplinkybės yra abstrakčios ir nekonkrečios ir jų patikrinimas buvo negalimas, nes nebuvo žinomi jokie duomenis apie jo matytą automobilį ir jo keleivius. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog P. J. nurodytų aplinkybių nepatikrinimas ikiteisminio tyrimo metu nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pareikalavus iš UAB „Dallis“ GPS duomenis apie automobilį (b.b. t.1, b.l. 65), buvo gauti duomenis (b.b. t. 1, b.l. 66-69), kurie nebuvo vertinami atliekant jokį procesinį veiksmą ir įforminant protokolu, o buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Vienoje žemėlapio ištraukoje (b.b. t.1, b.l. 68) yra padaryta tyrėjo žyma nurodant „Galimai įvykio vieta“. Visa tai pagrindžia, jog ikiteisminio tyrimo metu priešingai nei teikia ieškovas, buvo gauti duomenis apie automobilio GPS koordinates ir jie buvo analizuojami.

Susipažinus su baudžiamąja byla matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatomi kokie papildomai automobiliai be P. J. važiavo į įvykio vietą, nebuvo atliktas eksperimentas, nebuvo atliekamos nukentėjusiojo ir kitų proceso dalyvių akistatos. Anksčiau teismo yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, jų eiliškumas priklauso prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno diskrecijai. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus yra gaunami duomenis, kuriuos vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir jie yra pagrindu atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje nesurinkta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog anksčiau paminėtų ikiteisminių tyrimo veiksmų atlikimas buvo akivaizdžiai būtinas ir privalomas. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog šių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog atsiradus nukentėjusiojo telefonui, buvo nustatinėjamas jo dingimo aplinkybės: atliekamos jį įgijusio liudytojo apklausos (b.b. t.1, b.l. 18, 20), atliekami asmens parodymai atpažinti pagal jo nuotrauką (b.b. t.1, b.l. 21-26), todėl laikomos nepagrįstomis ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos telefono dingimo aplinkybės.

Dėl atliktų procesinių veiksmų teisėtumo

2017 m. sausio 18 d. protokole pareiškime (b.b. t.1, b.l. 1) be kitų aplinkybių yra nurodyta: „prieš mane buvo panaudotas fizinis smurtas“, „suduotas vienas smūgis į galvos sritį ir taip atimta galimybės man priešintis“. 2017 m. sausio 18 d. M. D. apklausos protokole (b.b. t. 1, b.l. 12-13) be kitų aplinkybių yra nurodyta: „sulaukiau smūgio į galvos sritį ir taip buvo atimta galimybė man priešintis“. BPK 183 straipsnio 3 dalis be kitų reikalavimų numato, jog liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, t.y. nenumatytas reikalavimas scenografuoti šiuos parodymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis neteikė savo surašyto rašytinio pareiškimo bei rašytinių paaiškinimų, o buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuris ir surašė jo parodymus. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog surašant parodymų esmę galėjo būti nurodytos tam tikros aplinkybės panaudojant tyrėjui žinomas teisines sąvokas. Tokių sąvokų panaudojimas, kuris nėra būdingas proceso dalyviui, gali sukelti tam tikras abejones dėl parodymų patikimumo, nulemti papildomos apklausos poreikį tikslinant šias aplinkybes, bet tai nepagrindžia tokios apklausos neteisėtumo. Pažymėtina ir tai, jog M. D. apklausos protokole anksčiau paminėtos teisinės sąvokos sudaro labai mažą nurodytų aplinkybių dalį.

BPK normos nenustato momento kada asmeniui turi būti pateiktas įtarimas, o tik nustato įtarimo pareiškimo procedūras. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog ieškovui buvo pareikšti du įtarimai 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir teismo vertinimu įtarimams pareikšti pagal tuo metu surinktus duomenis buvo pakankamas pagrindas, t.y. nukentėjusiojo paaiškinimai, duomenis apie nukentėjusiojo patirtus sveikatos sutrukdymus, ieškovo konflikto pripažinimas su nukentėjusiuoju. Byloje nepateikta jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog įtarimas buvo pareikštas akivaizdžiai nepagrįstas, nesant jokio pagrindo ar akivaizdžiai neteisingai kvalifikuojant veiką. Iš pateiktų įtarimų turinio matyti, jog juose buvo aiškiai nurodytos veikos ir jų aplinkybės, kuriomis ieškovas buvo įtariamas. Iš ieškovo apklausos protokolų matyti, jog ieškovas net neturėdamas gynėjo aiškiai suprato kuo yra įtariamas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spęsti, jog įtarimų pareiškimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

2017 m. gegužės 18 d. ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. BPK 119 straipsnis numato ikiteisminį tyrimą atliekančių subjektų teisę paskirsti įtariajam kardomąsias priemones iš kurių rašytinis pasižadėjimas neišvykti laikoma švelniausia kardomąja priemone. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neskundė jam paskirtos kardomosios priemonės, neprašė ją panaikinti ar pakeisti. Todėl teismas įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes apie pagrindą ieškovui pareikšti įtarimą, daro išvadą, jog kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui negali būti laikomas neteisėtais veiksmais.

2017 m. gegužės 19 d. ieškovas pateikė prokurorui prašymą prašydamas leisti išvykti dirbti į Belgiją, o prokuroras 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu atmetė ieškovo prašymą. Šis prokuroro nutarimas nebuvo ieškovo skundžiamas, jis buvo motyvuotas ieškovo pagrindu slėptis, planuojamu intensyviu ikiteisminiu tyrimu. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo šį prokuroro nutarimą laikyti neteisėtu veiksmu.

2017 m. gegužė 8 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi buvo leista nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. liepos 8 d. klausytis ieškovo pokalbių ir mobiliojo ryšio abonentu darant jo įrašus, kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, fiksuoti ir kaupti. Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama. Atliekant šiuos veiksmus prie bylos buvo prijungtos pokalbių stenogramos ir garso įrašai (b.b. t.1, b.l. 83-151). Šie ikiteisminio tyrimo gauti duomenis buvo vertinami Vilniaus miesto apylinkės teismo ir pripažinti įrodymais, jais buvo grindžiami nuosprendžio priėmimo motyvai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikti slapti veiksmai ir prie byloje prijungti pokalbių įrašai nelaikytini neteisėtais veiksmais.

BPK 219 straipsnis numato reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (b.b. t. 2. b.l. 48-49), t.y. nebuvo nustatyta jokių kaltinamojo akto trūkumų. Susipažinus su kaltinamojo akto turiniu matyti, jog jame nėra nurodyta akivaizdžiai neteisingų aplinkybių, kurios nebuvo nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Bylos medžiaga leidžia spręsti, jog prokurorui buvo pagrindas matyti, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodomų pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Tai, jog kaltinamajame akte nurodyta formuluotė apie padarytus trauminius poveikius tiksliai neatitiko 2017 m. birželio 6 d. teismo specialisto išvadoje nurodytam kiekiui teismo vertinimu taip pat nepagrindžia kaltinamojo akto surašymo neteisėtumo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du specialistų tyrimai ir buvo pateiktos dvi 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. birželio 6 d. specialisto išvados (b.b. t.1, b.l. 33-34, 45-46) dėl nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų. Susipažinus su šiomis išvadomis darytina išvada, jog nepagrįstos ieškovo nurodytos aplinkybės apie jų prieštaringumą, kadangi antra išvada yra detalizuojanti pirmą išvadą bei patikslinanti nukentėjusiajam padarytą papildomai sveikatos sutrikdymą (nosikaulio lūžį) kas nebuvo padaryta pirmoje išvadoje dėl medicininių dokumentų trūkumo bei patikslinanti trauminių poveikių skaičių. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog nepagrįsti ieškovo motyvai dėl ikiteisminio tyrimo neteisėtumo esant byloje dviem prieštaringoms specialisto išvadoms.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras naudojosi procesine teise užduoti klausimus kaltinamajam taip siekdamas pagrįsti kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, dalyvavo baigiamuose kalbose bei nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu pateikė apeliacinį skundą. Susipažinus su Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi matyti, jog prokuroro nurodyti argumentai buvo teismų vertinimai, jie nebuvo pripažinti aiškiai nepagrįstais. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek surašytame apeliaciniame skunde prokuroras grindė savo poziciją, atliko jam pavestą funkciją - palaikė valstybinį kaltinimą, todėl nėra pagrindo pripažinti prokuroro veiksmų neteisėtumą.

Teismas įvertinęs šias aplinkybes ir motyvus daro išvadą, jog nei atskiri anksčiau paminėti veiksmai nei jų visuma neleidžia spręsti, jog ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu palaikant valstybinį kaltinimą buvo atlikti ieškovo nurodyti neteisėti veiksmai. Susipažinus su teismų nagrinėjusių šią baudžiamąją bylą sprendimų motyvais bei ieškovo išteisinimo pagrindu - BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu – neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, matyti, jog byloje buvo iškilęs surinktų įrodymų vertinimo ir ieškovo kaltės įrodymo klausimas. Bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų ar atliktų procedūrinių pažeidimų.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Civilinės atsakomybės kilimo pagrindu yra neteisėti veiksmai. Nustačius neteisėtus veiksmus turi būti vertinama kokias pasekmes (žalą) jie sukėlė (priežastinis ryšis), nes vien tik neteisėtų veiksmų buvimas pats savaime nelemia žalos atsiradimo, t.y. būtina nustatyti koks konkretus neteisėtas veiksmais ar jų visuma kokią nulėmė žalą. Anksčiau teismui nustačius, jog ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumo atliekant ikiteisminį tyrimą ar palaikant teisme valstybinį kaltinimą, tampa negalima atsakovo civilinė atsakomybė. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, teismas negali vertinti kokią žalą jie nulėmė, nes nėra žalą sukėlusio pagrindo, todėl teismas papildomai dėl ieškovo patirtos žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio papildomai nepasisako, nes tai laikytina teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis.

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.

Teismui nustačius, jog ieškovas neįrodė veiksmų neteisėtumo, ieškovo pareikštas ieškinys dėl civilinės atsakomybės taikymo – žalos atlyginimo, laikomas nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovo atstovai teismui nepataikė prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski