Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. B. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka (2024-10-24 CBP-21531, patikslintu 2024-11-04 DOK-63184) prašė priteisti iš atsakovo J. V. (toliau – ir atsakovas) 12 722,40 Eur skolos, 254 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas suteikė atsakovui teisines paslaugas, o atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų sumokėti.

3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 12 722,40 Eur skolos, 254 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 12 976,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 5 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146 Eur žyminio mokesčio.

4. Atsakovas prieštaravimuose (2024-11-25 DOK-68290) prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys pasirašė 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį. Šalys žodžiu susitarė, kad už civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 suteiktas teisines paslaugas pirmojoje teismo instancijoje atsakovas sumokės ieškovui 5 000 Eur. Atsakovo prašymu šią sumą ieškovui už atsakovą sumokėjo AB (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas neišrašė sąskaitos. Ieškovo 2024 m. gegužės 27 d. išrašyta sąskaita - faktūra AJB Nr. 0744, 12 722,40 Eur sumai nepagrįsta, nes atsakovas nėra sutikęs su tokia teisinių paslaugų kaina, todėl šios sąskaitos iki šiol nėra nei priėmęs apmokėjimui, nei pasirašęs.

5. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus (2024-12-11 DOK-72169) prašė netenkinti prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d. 5 000 Eur mokėjimo pavedimas negali būti laikomas mokėjimu atsiskaitant už civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 suteiktas paslaugas. Ieškovą ir AB (duomenys neskelbtini) sieja teisiniai santykiai pagal 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutartį. Atsakovas yra AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir šios bendrovės kontrolinio akcijų paketo savininkas. 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 2.3.4 punktu susitarta, kad ieškovas konsultuos atsakovą dėl bendrovės AB (duomenys neskelbtini) turto ir turtinių teisių pardavimo bei žemės nuomos teisinių santykių atstatymo. Pagal esamas teisinių paslaugų sutartis AB (duomenys neskelbtini) neturi prievolės apmokėti atsakovo teisines paslaugas ginčuose su bendrove „Ferogama“. Atsakovas nėra informavęs ieškovo, kad jo prievoles (iki 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitos faktūros išrašymo) 2024 m. balandžio 24 d. vykdys AB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutikimą su sąskaitos apmokėjimu turėjo išreikšti raštu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. galutiniu sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą; pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo ir ieškovo 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1. punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija AB (duomenys neskelbtini) už atsakovą sumokėtus 5 000 Eur; ieškovo ieškinį atsakovui atmetė.

7. Teismas 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį, atsakovo pasirašytą su advokatu kaip fizinio asmens, kvalfikavo kaip vartojimo sutartį, įvertinęs, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 buvo UAB „Ferogama“, o atsakovas – fizinis asmuo J. V., visas sumas šioje byloje buvo prašoma priteisti iš atsakovo kaip fizinio asmens asmeninio turto.

8. Teismas vertino, kad ginčo teisinių paslaugų sutarties 3.1. punkte numatyta apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlyga yra neaiški ir nesuprantama, nesudaranti galimybių klientui prieš pasirašant sutartį įvertinti, kiek kainuos advokato suteiktos paslaugos, todėl kilus ginčui dėl tokių paslaugų kainos, ši sąlyga turi būti aiškinama vartotojo naudai. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad apie teikiamų paslaugų įkainius ieškovas būtų informavęs atsakovą ir suderinęs su juo sąskaitoje-faktūroje nurodytas paslaugų kainas, nors tokias aplinkybes privalėjo įrodyti kaip stipresnioji šalis, t. y. verslininkas. Aplinkybę, kad paslaugų kainos su klientu nebuvo derinamos ir atsakovui nebuvo žinoma, jog ieškovas jas įvertins 12 722,40 Eur suma, teismo vertinimu, pagrindė ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą advokatas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų J. V. atlyginimo. Teismas sprendė, kad šalių suderinta kaina už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 yra atsakovo nurodyta suma – 5 000 Eur, o šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1. punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija 5 000 Eur sumą, pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio).

9. Nors ieškovas teigė, kad AB (duomenys neskelbtini) jam padaryti mokėjimo pavedimai yra ne už atsakovą, o už šiai bendrovei jo suteiktas paslaugas, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje yra ieškovo ir AB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutartis, tačiau ji nepagrindžia, kad kažkokias paslaugas ieškovas įmonei teikė ginčo laikotarpiu. Teismas sprendė, kad atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs su ieškovu už Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 suteiktas teisines paslaugas, t. y. AB (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymu advokatui pervedė pagal teisinių paslaugų sutartį žodžiu sulygtą 5 000 Eur atstovavimo išlaidų sumą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo prievolė ieškovui sumokėti už teisines paslaugas nėra tokios prigimties, kad ją galėtų įvykdyti tik skolininkas asmeniškai, be to nėra duomenų apie buvusį susitarimą tarp šalių dėl asmeninio prievolės įvykdymo. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad už atsakovą jo prievolę ieškovui įvykdė trečiasis asmuo, t. y. AB (duomenys neskelbtini), kuriai perėjo kreditoriaus teisės, t. y. J. V. tapo bendrovei atskaitingu asmeniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovas apeliaciniu skundu (2025-03-19 DOK-17052) prašo panaikinti 2025 m. vasario 17 d. galutinį sprendimą ir palikti galioti 2024 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17329-1205/2024. Taip pat prašo priimti papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1 Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

10.1.1 Teismas veikė CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1 punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija AB (duomenys neskelbtini) už atsakovą sumokėtus 5000 Eur. Tačiau atsakovas nereiškė reikalavimo dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

10.1.2 Teismo sprendimas gali būti suprantamas ir taip, kad visas 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.1 punktas negalioja nuo surašymo momento tiek, kiek viršijama bendrovės AB (duomenys neskelbtini) ieškovui sumokėta 5000 Eur suma. Teismo sprendimas turės būti taikomas ieškovo, AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo teisiniams santykiams ateityje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10.1.3 Teismas negalėjo spręsti dėl 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.1 punkto ir dėl to, kad šis punktas neliečia reikalavimo, iškelto išnagrinėtoje byloje. Dėl teisinių paslaugų, suteiktų civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, šalys 2020 m. gruodžio 21 d. nesitarė ir negalėjo tartis, nes tuo metu tokios bylos dar nebuvo. 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 2.1 punkto pagrindu ieškovas teisėtai atstovavo atsakovą civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024. Susitarimo dėl teisinių paslaugų apmokėjimo už darbą nurodytoje civilinėje byloje tarp šalių nebuvo. 2020 m. gruodžio 21 d. šalys buvo susitarusios, kad už teisines paslaugas atsakovas ieškovui sumokės šalių žodžiu suderintą avansą ir kitus mokėjimus, neliečiančius šios bylos dalyko, o būtent: Šalys susitarė, kad Klientas advokatui sumokės šalių žodžiu suderintą avansą (3.1 sutarties punktas). Atsakovas 2022 m. balandžio 1 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 5 000 Eur, tačiau ši suma nebuvo avansas, o dalinis mokėjimas pagal teisinių paslaugų sutarties 3.1.2 punktą; Už konsultacijas, nurodytas šios sutarties 2.3.4 punkte klientas sumokės advokatui 10 procentų sėkmės mokestį nuo turto ir turtinių teisių pardavimo kainos (3.1.1 sutarties p.); už advokato darbą vykdant šios sutarties 2.3.5 punkte nurodytą pavedimą klientas sumokės advokatui 30 procentų sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo gautos iš UAB „Ferogama“ pinigų sumos (3.1.2 sutarties p.). Teismas neįvertino, kad dėl teisinių paslaugų teikimo, kai į J. V. reikalavimus nukreipia bendrovė „Ferogama“, šalys raštu nesitarė, todėl šalių apmokėjimo už teisines paslaugas santykiai turėjo būti sureguliuoti pagal teisės aktų, nurodytų ieškinyje, nuostatas ir dėl jų negali būti sprendžiama remiantis 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkto nuostatomis.

10.2 Dėl atsisakymo priimti įrodymus.

10.2.1 2025 m. sausio 29 d. ieškovas teikė įrodymus, kad AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas turi solidarius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, kylančius iš 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutarties tarp ieškovo ir AB (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties tarp ieškovo ir atsakovo. Teismas nurodė, kad pateiktų įrodymų nevertino. Tokiu būdu teismas (žinodamas, kokie yra realūs ginčo šalių santykiai, nes elektroninėse bylose pateikti dokumentai lieka) formaliu pagrindu, nespręsdamas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nusprendė, kad AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo už atsakovą 5 000 Eur pagal 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį, tačiau įvertinus nurodytus įrodymus, tokia teismo išvada nepagrįsta.

10.2.2 Teismas rėmėsi CK 6.50 straipsnio 1 dalimi ir akcentavo, kad atsakovo pinigines prievoles gali įvykdyti tretieji asmenys, šiuo atveju AB (duomenys neskelbtini). Teismas privalėjo atsakovo teiktą AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentą 5 000 Eur įvertinti pagal Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Jei AB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo rodoma, kad vykdomas mokėjimas už J. V., tai vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio1 dalies 3 punktu turėjo būti atspindėta ir mokėjimo dokumente. Nesant įrašo mokėjimo dokumente, kad mokėjimas daromas už kitą asmenį, turi būti laikoma, kad mokėjimą atliko AB (duomenys neskelbtini) vykdydama savo prievoles.

10.3 Apeliantas neginčija teismo vertinimo teisinių santykių kaip vartojimo teisinių santykių, tačiau prašo atkreipti dėmesį, kad atsakovas pagal savo darbo patirtį negali būti laikomas eiliniu vartotoju, nes turi virš 40 metų vadovavimo įmonėms patirtį.

10.4 Dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų sąžiningumo. Pripažinęs iš dalies negaliojančiu 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punktą, teismas tuo pačiu pasisakė ir dėl šio punkto papunkčių bei nepagrįstai sukūrė teisinę padėtį, kai advokatui atimama teisė reikalauti sutarto atlyginimo už suteiktas paslaugas (teiktas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. negaunant atlygio).

10.4.1 Sutartyje nėra nuorodos į konkrečią civilinę bylą Nr. e2-715-560/2024. Rašytinio susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo šioje byloje nėra, todėl 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties nuostatos (dėl apmokėjimo sąlygų) negali būti taikomos tiems faktiniams teisiniams santykiams, kurie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024.

10.4.2 Pirmosios instancijos teismas padarė nuorodą į teisinių paslaugų sutarties 2.3.2 punktą ir 3.1 punktą. Sutarties 2.3.2 punkte advokatas įsipareigojo „Išnagrinėti paskolos (paramos) suteikimą Grigiškių bažnyčiai, vykdant R. K. valią ir pateikti rekomendacijas, kaip elgtis, jei dabartinis UAB „Ferogama“ akcijų valdytojas pradėtų neteisėtus veiksmus, reikalaujant paramos sugrąžinimo“. Teikiant teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 buvo ginami atsakovo interesai dėl: 258 845,92 Eur nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio; 53 797,92 Eur dėl nepagrįsto bendrovei „Ferogama“ priklausančio automobilio BMW registravimo J. V. vardu; 60 000 Eur dėl nepagrįsto atsisakymo reikalavimo teisės į Grigiškių Šventosios Dvasios parapiją dėl 60 000 Eur skolos grąžinimo. Vienas iš bendrovės „Ferogama“ reikalavimų liečia teisinių paslaugų sutarties 2.3.2 punktą, tačiau sutarties papildymo dėl atstovavimo konkrečioje civilinėje byloje nėra. Taip pat nėra sutarties papildymo ginti J. V. interesus dėl kitų dviejų bendrovės „Ferogama“ reikalavimų. Teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkte šalys susitarė dėl avanso. Avansas nebuvo sumokėtas. Advokato paslaugos, aptartos teisinių paslaugų sutarties 2.3.1 – 2.3.5 punktuose, buvo teikiamos neatlygintinai, vertinant tai, kad ateityje atsakovas apmokės už teisines paslaugas.

10.4.3 Civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 nebuvo nagrinėjami teisiniai santykiai dėl AB (duomenys neskelbtini) turto ir turtinių teisių pardavimo klausimais bei žemės nuomos teisės atstatymo klausimu teiktų konsultacijų.

10.4.4 Civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 nebuvo nagrinėjami teisiniai santykiai dėl teisinių paslaugų, suteiktų pagal teisinių paslaugų sutarties 2.3.1, 2.3.3, 2.3.5 punktus. J. V. interesai po atlikto teisinio vertinimo buvo ginami darbo byloje Nr. e2-17253-1125/2021 Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 15 d. Atsakovas 2022 m. balandžio 1 d. advokatui sumokėjo 5 000 Eur ir tai buvo dalinis atsiskaitymas vykdant teisinių paslaugų sutarties 3.1.2 punktą.

10.5 2024 m. gegužės 27 d. advokatas atsakovui nusiuntė sąskaitą faktūrą ir nurodė apmokėjimo terminą – iki 2024 m. gegužės 31 d. Teisinės paslaugos be apmokėjimo buvo teikiamos nuo 2023 metų balandžio mėnesio iki 2024 m. gegužės 16 d. Paslaugų kokybė turi būti vertinama ne parengtų procesinių dokumentų dydžiu, bet tikslia teisine analize, kuri leidžia pasiekti klientui palankų rezultatą. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 buvo palankus atsakovui, nes visi bendrovės „Ferogama“ ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Už kokybiškai suteiktas teisines paslaugas turėjo būti atlyginta. Kadangi J. V. už teisines paslaugas, gautas ginant jo interesus civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, nėra sumokėjęs, iš jo turi būti priteista visa 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta pinigų suma. Ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad J. V. ir jo naujas atstovas netinkamai įvertino priešingos šalies apeliacinio skundo argumentus, nesiėmė reikiamų teisinių priemonių ir galiausiai pralaimėjo bylą.

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-04-09 DOK-21891) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą nepakeistą, nepriimti apelianto pateiktų įrodymų, prijungti atsakovo papildomus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:

11.1 Šiuo atveju teismui veikti ex officio, t. y. nesant tam atskiro atsakovo prašymo, ir patikrinti vartojimo sutarties sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, buvo ne tik teisė, bet ir pareiga. Atsakovas nuo pat bylos inicijavimo pradžios procesiniuose dokumentuose (pvz., žr. atsakovo 2024-11-25 prieštaravimus civ. byloje Nr. e2-17329-1205/2024) akcentavo, kad minėtoji sutarties sąlygas yra nesąžininga ir atkreipė teismo dėmesį, kad teismas tai turėtų analizuoti ir vertinti.

11.1.1 Apeliantui teisinių paslaugų sutartimi buvo suteikti platūs įgalinimai veikti atsakovo vardu (sutarties 1.2. p.). Apeliantas pripažįsta ir patvirtina, kad pagal 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį apeliantas atstovavo atsakovą ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 (į kurią minėta teisinių paslaugų sutartis buvo pateikta kaip atsakovo atstovavimo pagrindas). Taip pat iš 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 2.2. p. matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantui užmokestį už teisines paslaugas pagal šios sutarties 3 p. sutartas sąlygas. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, jog „Šalys susitaria, kad Klientas advokatui sumoka šalių žodžiu suderintą avansą.“ Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktai šiuo atveju neaktualūs, nes juose nurodyti kiti užmokesčio mokėjimo atvejai, kurie pagal pareikšto ieškinio turinį šioje byloje neliečiami. Taigi, iš 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1. p. matyti, kad joks konkretus atlygis už teisines paslaugas nebuvo sutartas. Pagal šį punktą šalys turėjo suderinti atlygį žodžiu (tai taip pat apeliantas pripažino 2024 m. gruodžio 10 d. atsiliepimo 1 lapo 9 pastraipoje, 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, ir apeliacinio skundo 8 p.). Ši suma buvo šalių suderinta ir ieškovui sumokėta. Tai buvo 5 000 Eur suma. Dėl kitų (papildomų) sumų mokėjimo nebuvo susitarta, o apeliantas jokių papildomų sumų mokėjimo susitarimo esą buvimo byloje ir neįrodė.

11.1.2 Situacija dėl permokos paaiškėjo tik 2024 m. gruodžio 30 d., kai atsakovas šiai bylai rinko papildomus įrodymus, kuriuos pateikė su 2024 m. gruodžio 31 d. prašymu. Apie esantį dvigubą apmokėjimą atsakovą informavo UAB „Buhalterija“, ruošdama buhalterines pažymas, kuri AB (duomenys neskelbtini) teikia buhalterines paslaugas. Faktą, kad šie mokėjimai buvo sudubliuoti, liudija ir aplinkybė, kad atsakovas yra teikęs tik vieną 2024 m balandžio 24 d. prašymą AB (duomenys neskelbtini) dėl 5 000 Eur sumos išmokėjimo (2024 m. balandžio 24 d. prašymas į bylą pateiktas su atsakovo 2024 m. gruodžio 31 d. prašymu); dėl 10 000 Eur sumos išmokėjimo atsakovas nėra teikęs prašymo AB (duomenys neskelbtini).

11.1.3 Sutarties 3.1. punkte ne tik nėra įtvirtintas aiškus bet kokiu principu apskaičiuojamas teisinių paslaugų įkainis, bet ir apskritai nėra įtvirtina jokiais kriterijais apskaičiuojama teisinių paslaugų kaina.

11.1.4 Apeliantas periodiškai (ir netgi apskritai) atsakovui nesiuntė teisinių paslaugų ataskaitų, iš kurių atsakovas būtų galėjęs įvertinti teiktų teisinių paslaugų kainą ir jos didėjimą bei iš kurių būtų buvę matyti apelianto, kaip advokato (verslininko), atlikti darbai (teiktos teisinės paslaugos) ir tam sugaištas laikas, t. y. dirbtų valandų skaičius. Sutartyje nėra suprantamai ir aiškiai detalizuota, kaip bus skaičiuojamas atlygis už teisinių paslaugų teikimą, tiek sudarant sutartį, tiek pradedant teikti teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, taip pat nebuvo išaiškinti jokie teisinių paslaugų įkainiai ir kt.

11.1.5 Nepagrįstas ir klaidinantis apelianto teiginys, kad esą yra absoliutus Sprendimo negaliojimo pagrindas, nes Sprendime tariamai pasisakyta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą AB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų. 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punktas vertintinas konkrečiame ginče ir tarp konkrečių šalių, t. y. apelianto ir atsakovo. Minėtos atstovavimo sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktai šios bylos atveju buvo neaktualūs, nes juose nurodyti kiti užmokesčio mokėjimo atvejai, kurie pagal pareikšto ieškinio turinį šioje byloje neliečiami, todėl jie nebuvo nagrinėti ir teismas dėl jų galiojimo nepasisakė, t. y. jų nepripažino negaliojančiais (nors ir šie punktai taip pat AB (duomenys neskelbtini) jokių teisių ir pareigų nesukuria). Teisinių paslaugų sutarties šalimi nėra AB (duomenys neskelbtini), šalys yra tik apeliantas ir atsakovas bei tik tarp jų ginčas sprendimu išspręstas. AB (duomenys neskelbtini) yra visai kitos su apeliantu buvusios sudarytos (šiuo metu taip pat nutrauktos) 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutarties šalimi.

11.1.6 Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad esą spręsti dėl 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1. punkto negaliojimo teismas negalėjo ir dėl to, nes šis punktas neliečia reikalavimo, kuris iškeltas šioje byloje, kadangi šalys dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 dėl UAB „Ferogamai“ žalos atlyginimo nesitarė, nes tuo metu šios bylos nebuvo. Tačiau pats apeliantas apeliacinio skundo 8 p. pripažįsta, jog apeliantas 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo atsakovą civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 dėl UAB „Ferogamai“ žalos atlyginimo (būtent ši 2020-12-21 teisinių paslaugų sutartis kaip atstovavimo pagrindas buvo pateikta civilinėje byloj Nr. e2-715-560/2024). Taip pat apeliantas apeliacinio skundo 7 p. pripažįsta, kad jis kaip advokatas, turėjo bendro pobūdžio plačius įgalinimus atsakovui teikti teisines konsultacijas, rengti dokumentus, atstovauti klientą prieš trečiuosius asmenis ir teismuose. Taigi, kadangi šalys 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį taikė ir minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, todėl būtent pagal šios sutarties sąlygas (t. y. 3.1. punktą, kuris nedetalizuotas ir nesąžiningas) turėjo būti ir šiuo metu turi būti sprendžiamas ginčas dėl užmokesčio už teisines paslaugas. CK 6.228⁴ str. 2 d. 12 p. įtvirtinta prezumpcija, kad yra nesąžininga sutarties sąlyga, kuria verslininkui suteikiama teisė vienašališkai nustatyti paslaugų kainą. Nors šiuo atveju tokia sąlyga expressis verbis (tiesiogiai), nebuvo įtvirtinta 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje, tačiau būtent paslaugų sutarties 3.1. p. nuostata tiesiogiai apeliantui suteikė teisę vienašališkai nustatyti paslaugų kainą, kas teismui, vadovaujantis CK 6.228⁴ str. 9 d. sprendime leido 3.1. punktą ex officio vertinti sąžiningumo aspektu ir pripažinti nesąžiningą sąlygą iš dalies negaliojančia.

11.1.7 Apelianto motyvas, kad šalių apmokėjimo santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 turėjo būti sureguliuoti pagal teisės aktų nuostatas, nurodytas apelianto ieškinyje ir dėl šių apmokėjimo teisinių santykių neturėtų būti sprendžiama pagal 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punktą, vėlgi nepagrįstas. Apeliantas, kaip matyti iš 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitos-faktūros, vienašališkai apskaičiuodamas atsakovui papildomai (be jau sumokėtų 5 000 Eur) mokėtiną net 12 722,40 Eur sumą, vadovavosi Rekomendacijomis. Tačiau sutarties šalių sąlygos pakeitimas (kurio taikymo apeliantas, kuris nėra vartotojas, byloje net neprašė) negalimas, išskyrus išimtinį atvejį (kurio byloje nėra, nes atsakovui apskritai nekyla jokios nepalankios (žalingos) pasekmės), o tais išimtiniais atvejais privalo būti taikoma dispozityvi teisės norma arba bendru sutarties šalių susitarimu parinkta teisės norma. Rekomendacijos negali būti taikomos, nes: 1) pagal Rekomendacijų 1 p. jos taikytinos tik civilinėse bylose teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo tarp bylos šalių; 2) jos nėra taikytinos kaip nustatančios tarp kliento ir advokato užmokesčio dydį už teisines paslaugas. Tai yra konstatavęs ir LAT 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017 (nutarties 19 p.); 3) jos yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir jose nustatyti galimi maksimalūs priteistini iš kitos bylos šalies užmokesčio dydžiai už teisines paslaugas, tačiau ne kiekvienu atveju maksimalūs dydžiai gali ir tūri būti taikytini (apeliantas nepagrinde, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikytini būtent maksimalūs dydžiai); 4) Rekomendacijos nėra įpareigojančios atsakovą; 5) apeliantas, išrašęs ginčo sąskaitą už teisines paslaugas ir joje paskaičiavęs užmokesčio dydį pagal Rekomendacijas, netiesiogiai (nes atitinkamas procesinis reikalavimas taip ir nebuvo pareikštas) siekia, kad teismas pakeistų 2020 12 21 teisinių paslaugų sutarties 3.1. p. sąlygą (jos turinį), įtvirtindamas naujas sąlygas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, nes šiuo metu šiose sąlygos nėra numatyta, kad užmokestis būtų skaičiuojamas pagal Rekomendacijas.

11.1.8 Apeliantas nurodo, kad atsakovas 2022 m. balandžio 1 d. į apelianto sąskaitą pervedė 5 000 Eur sumą, tačiau ši suma nebuvo avansas, o dalinis mokėjimas pagal teisinių paslaugų sutarties 3.1.2 p., t. y. apmokėjimas už atsakovui darbo byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021, apelianto suteiktas teisines paslaugas. Vertindami šį motyvą ir tai, kad šis mokėjimas atliktas dar 2022 metais, o ne 2024 metais, kada apeliantui buvo sumokėti visai kitu mokėjimo nurodymu (t. y. 2024-04-24 bankiniu pavedimu) 5 000 Eur suma už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 bei kad 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas nėra susijęs su šia byla, taip pat vertindami aplinkybę, kad pirmos instancijos teismas šio 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymo nepriėmė prie bylos, todėl plačiau dėl šio mokėjimo nurodymo atsakovas nepasisako.

11.2 Dėl teismo atsisakymo priimti apelianto pateiktus įrodymus.

11.2.1 Teismas 2025 m. sausio 8 d. posėdyje, apelianto prašymu atidėdamas bylos nagrinėjimą 2025 m. sausio 29 d., sudarė galimybes apeliantui pateikti jo įvardintus dokumentus ir tam nustatė terminą. Apeliantas praleido nustatytą terminą ir laiku dokumentų nepateikė. Apeliantas teismo posėdžio dieną, 2025 m. sausio 29 d., prieš pat posėdžio pradžią, pateikdamas 2025 m. sausio 29 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą ir veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes šiuos dokumentus galėjo pateikti kur kas anksčiau. Teismas, įvertinęs, kad dokumentai yra praeitų (senų) laikotarpių, kad nors apeliantui 2024 m. sausio 24 d. buvo atlikta operacija dėl kirkšnio išvaržos, po kurios jis tą pačią dieną, t. y. 2024 m. sausio 24 d., išrašytas į namus, kad apeliantui nedarbingumas nebuvo reikalingas, kad operacija buvo planinė, t. y. iš anksto suplanuota, kad teismas dokumentų pateikimui terminą nustatė dar nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. sausio 27 d., kad apelianto pageidavimu atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu ir dėl to atsakovas iš kito miesto atvyko į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, pagrįstai sprendė, jog apeliantui buvo pakankamas laiko tarpas ir galimybės dokumentus į bylą pateikti ir dėl to jų nepriėmė. Apeliantas, būdamas advokatu ir visa tai suprasdamas, vilkino ir dokumentų laiku neteikė. Nepagrįsti apelianto motyvai, jog jis po operacijos nebuvo savo darbo vietoje ir tai jam sukliudė teismo nustatytu terminu įrodymus pateikti, nes tokių duomenų byloje nėra, o su apelianto 2025 01 29 prašymu pateikta UAB (duomenys neskelbtini) epikrizė ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad apeliantui net nedarbingumo pažymėjimas nebuvo reikalingas. Be to, apeliantas dokumentus galėjo pateikti ir iki planinės operacijos.

11.2.2 Nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas, nevertindamas duomenų, jog AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas esą turi solidarius įsipareigojimus prieš apeliantą, kylančius iš 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutarties tarp apelianto ir AB (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties tarp apelianto ir atsakovo, neteisingai nusprendė, kad AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5 000 Eur pagal 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį. 2025 m. vasario 7 d. atsakymu buvo paneigta, jog 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita buvo gauta dar 2024 m. balandžio mėnesyje, o tokių duomenų ir nėra. 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitos AJB Nr. 0743 metaduomenys rodo, jog šio dokumento sukūrimo data yra 2025 m. sausio 22 d., o paskutinį kartą dokumentas koreguotas 2025 m. sausio 23 d. Šios datos taip pat liudija, gal galimai 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita buvo sukurta tik 2025 m. sausio pabaigoje.

11.2.3 Jokie mokėjimai, įskaitant ir 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. atliktus du pavedimus iš AB (duomenys neskelbtini) po 5 000 Eur sumas, negalėjo būti daryti, nes ši sąskaita nebuvo apelianto pateikta nei atsakovui, nei AB (duomenys neskelbtini), o byloje nėra duomenų, kurie liudytų priešingai. Sprendžiant klausimą dėl 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitos-faktūros AJB Nr. 0743 išrašymo atgaline data, vertintina ir tai, kad pagal vėlesnės datos, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. ginčo sąskaitą-faktūrą (suma: 12 722,40 Eur) apeliantas jau yra kreipęsis ir į teismą dėl skolos priteisimo, o pagal ankstesnės datos, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., sąskaitą-faktūrą (suma: 33 500 Eur), kurios ir kur kas didesnė suma, apeliantas nėra kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo, o pirmasis kreipimasis dėl jos apmokėjimo įvyko tik 2025 m. sausio 23 d. raštu, kuris el. paštu išsiųstas 2025 m. sausio 29 d.

11.2.4 Neteisingas apelianto teiginys, kad atsakovas ir AB (duomenys neskelbtini) turi solidarius įsipareigojimus pagal 2017 m. gegužės 22 d. teisnių paslaugų sutartį tarp apelianto ir AB (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį tarp apelianto ir atsakovo, nes šios sutartys yra dvi atskiros sutartys, iš kurių atskirai kyla arba nekyla atitinkamos teisės ir pareigos. Iš atsakovo su 2024 m. gruodžio 31 d. prašymu pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo prašymą 2024 m. balandžio 24 d. atliko 5 000 Eur pavedimą apeliantui už apelianto teiktas atsakovui teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024. Taigi, AB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d. pavedimas buvo atliktas už atsakovą, o tokiu būdu atsakovas apmokėjo apeliantui už teiktas teisines paslaugas. Taip pat iš dokumentų matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) dėl klaidos 2024 m. gegužės 13 d. apeliantui už atsakovą atliko dar vieną tokį patį analogišką (pakartotinį) pavedimą 5 000 Eur sumai. Šiuos pavedimus techniškai iš AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atliko pats atsakovas, kaip AB (duomenys neskelbtini) direktorius. Paaiškėjus šiai permokai, AB (duomenys neskelbtini) pateikė 2025 m. sausio 2 d. pretenziją dėl be pagrindo gautos 5 000 Eur sumos sugrąžinimo (tai matyti iš su atsakovo 2025-01-06 prašymu pateiktos minėtos pretenzijos). Su atsakovo 2025 m. sausio 27 d. prašymu pateikti papildomi dokumentai liudija, kad 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimas 5 000 Eur sumai iš AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo padarytas už atsakovą apeliantui (dėl ko atsakovas liko skolingas prieš įmonę ir yra išrašyta avanso apyskaita), o antras 2024 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimas 5 000 Eur sumai iš AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo padarytas per klaidą, kas atsispindi AB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 20 d. skolų suderinimo akte. Bylą nagrinėjant pirmoje teismo instancijoje, 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu, atsakovo atstovui paklausus apelianto, kokias jis teisines paslaugas teikė AB (duomenys neskelbtini) 2024 metais, apeliantas jų nurodyti negalėjo (tai teismas nurodė ir Sprendimo 23 p.). Ši aplinkybė taip pat liudija, kad 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimas 5 000 Eur sumai ir 2024 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimas 5 000 Eur sumai, buvo atlikti ne pagal apelianto esą 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitą-faktūrą AJB Nr. 0743, kurios suma 33 500 Eur.

11.2.5 Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti visi AB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai (atsakovo prašymas už jį išmokėti 5 000 Eur sumą apeliantui, buhalterinės pažymos, pavedimai, buhalterės 2025-01-20 raštas, avanso apyskaita, sąskaitų aktyvumo ataskaita, skolų suderinimo aktas ir kt.), kurių visuma, vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo 7 str. 1 d. 3 p., detaliai atskleidžia atliktų 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimų operacijų turinį, todėl nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad nesant 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedime nuorodos, jog mokama už atsakovas, esą šis mokėjimas turėjo būti laikomas kaip atliktas už pačios AB (duomenys neskelbtini) prievolę.

11.3 Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad atsakovas pagal savo 40 m. įmonėms vadovavimo darbo patirtį negali būti laikomas eiliniu vartotoju. Vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto.

11.4 Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų sąžiningumo.

11.4.1 Pats apeliantas apeliacinio skundo 8 p. pripažįsta, jog jis 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo atsakovą civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024. Apeliacinio skundo 7 ir 15 p. pripažįsta, kad jis kaip advokatas minėtos teisinių paslaugų sutarties pagrindu turėjo bendro pobūdžio įgalinimus atsakovui teikti konsultacijas, rengti dokumentus, atstovauti klientą prieš trečiuosius asmenis ir teismuose. Taigi, šalys teisinių paslaugų sutartį taikė ir minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, todėl būtent pagal šios sutarties sąlygas turėjo būti ir šiuo metu turi būti sprendžiamas ginčas dėl alygio už teisines paslaugas. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl 12 722,40 Eur sumos priteisimo, privalėjo įrodyti didesnę nei 5 000 Eur sumą, tačiau to neįrodė. Teismas pagrįstai sprendime vertino 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.1. punktą ir jį pripažino nesąžiningu bei iš dalies negaliojančiu.

11.4.2 Jei apeliantas ir atsakovas už teisinių paslaugų suteikimą civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 apskritai nesitarė dėl užmokesčio (kaip bando įrodinėti apeliantas), tai, vadovaujantis suformuota teismų praktika vartojimo teisinių santykių srityje, darytina išvada, kad toks iš anksto apelianto nesitarimas su atsakovu laikytinas nesąžiningu elgesiu, nes prieš pradedant teikti paslaugas vartotojui nebuvo suteikta informacijos apie paslaugų įkainius ir bendrą kainą.

11.4.3 Teismas sprendimu pripažino nesąžiningą ir iš dalies negaliojančią tik 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1. punktą, jokių kitų punktų ar papunkčių teismas sprendimu negaliojančiais nepripažino (žr. teismo Sprendimo rezoliucinės dalį). Taigi, nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas esą panaikino ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1.2. p. ar kokius kitus punktus.

11.5 Dėl ginčo sąskaitos kaip sukeliančio mokėjimo prievolę vertinimo.

11.5.1 Apelianto motyvas, kad jis, esą nesilaikydamas 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 4 – 6 p. nuostatų, vienašališkai nutraukė sutartį su apeliantu, kaip advokatu, nepagrįstas. Šioje byloje kilusiam ginčui dėl skolos pagal ginčo sąskaitą apskritai nėra reikšminga teisinių paslaugų sutarties nutraukimo aplinkybė. Klientas yra laisvas bet kada teisinių paslaugų sutartį su advokatu nutraukti ar advokatą pakeisti kitu advokatu.

11.5.2 Atsakovas nepriėmė ir nepasirašė iš apelianto 2024 m. gegužės 27 d. el. paštu gautos 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas, o tylėjimas pagal civilinę teisę nereiškia sutikimo.

11.5.3 Klaidinantis ir apelianto teiginys, kad atsakovas, nepriklausomai nuo to yra vartotojas ar ne, negali gauti paslaugų neatlygintinai, nebent dėl to yra susitarimas. Dėl neatlygintino teisinių paslaugų teikimo ir nebuvo tartasi. Yra toleruojamos situacijos, kai dėl advokato sutartyje įtvirtintos nesąžiningos sąlygos, advokatas gali likti apskritai be jokio užmokesčio. Yra nesąžininga sutarties sąlyga, kuria verslininkui suteikiama teisė paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainą.

11.6 Dėl 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje-faktūroje nurodomų sumą.

11.6.1 Atsiliepimo į ieškinį parengimo kaina yra net 4 899,75 Eur, kai tuo tarpu matyti, jog minėtas apelianto 2023 m. gegužės 2 d. atsiliepimas tesudaro tik 2 lapus, todėl nurodoma kaina yra neadekvati.

11.6.2 UAB „Ferogama“ dubliko analizės, jo palyginimo su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04812-21 faktinėmis aplinkybėmis kaina yra net 2 939,40 Eur (šiuo atveju apeliantas į kainos sudėtį net neįtraukė 2,5 lapų apimties 2023-05-26 tripliko paruošimo; 2023-05-26 triplikas pateiktas su atsakovo 2024-11-25 prieštaravimais). Už dubliko analizę, faktinių aplinkybių ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje apeliantas taip pat dalyvavo, sugretinimą ir netgi tokios apimties tripliko paruošimą apelianto nurodyta pagal Rekomendacijas maksimali 2 939,40 Eur kaina yra taip pat neadekvati.

11.6.3 2024 m. sausio 24 d. prašymo dėl ekspertizės skyrimo paruošimo kaina yra 316,55 Eur (2024-01-24 prašymas pateiktas su atsakovo 2024-11-25 prieštaravimais). Šiuo atveju ši apelianto nurodyta pagal Rekomendacijas maksimali kaina už 2024 m. sausio 24 d. prašymo, kuris yra tik pusės lapo apimties, paruošimą yra neadekvati. Be to, apeliantas, apskaičiuodamas šią kainą, net netinkamai vadovavosi Rekomendacijomis.

11.6.4 2024 m. balandžio 10 d. prašymo dėl bylos nutraukimo dalyje paruošimo kaina yra net 2 161 Eur (2024-04-10 prašymas pateiktas su atsakovo 2024-11-25 prieštaravimais). Šiuo atveju analogiškai pasakytina, kad ši apelianto nurodyta pagal Rekomendacijas maksimali kaina už 2024 m. balandžio 10 d. prašymo, kuris tėra nepilnai tik 2,5 lapo apimties, paruošimą yra neadekvati. Vėlgi, apeliantas, apskaičiuodamas kainą, netinkamai vadovavosi Rekomendacijomis.

11.6.5 Nors apeliantas nurodo, jog suteikė teisines paslaugas, tačiau dėl teiktų teisinių paslaugų kokybės atsakovui kilo daug abejonių, todėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-715-560/2024 metu atsakovas kreipėsi į kitą advokatą, kad įvertintų civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 susidariusią padėtį. Atsakovui baigiamąją kalbą minėtoje byloje parengė kitas advokatas. Nors atsakovas prašė apelianto, tačiau apeliantas taip ir nepateikė civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 prašymo priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kas šiuo atveju tapo atsakovo žala. Visos šios aplinkybės lėmė, kad atsakovas nutraukė su apeliantu teisinių paslaugų sutartį.

11.6.6 Vertinant apelianto 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje ser. AJB Nr. 0744 nurodomas pingines sumas už teisines paslaugas, matyti, kad jos pagal Rekomendacijas yra skaičiuotos ne tik maksimaliais dydžiais, bet ir dar neteisingai pritaikius Rekomendacijose nurodomą Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūros) skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

11.7 Apeliantas bet kuriuo atveju 12 722,40 Eur dydžio užmokesčio, kaip šalių esą buvusio susitarimo, neįrodė, nors tai buvo jo, kaip stipriosios sutarties šalies (verslininko) ir ieškovo, pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantas prašo prie bylos apeliacinėje instancijoje pridėti jo 2025 m. sausio 29 d. teiktus įrodymus ir juos įvertinti. Įrodymai rodo, kad 2024 metų balandžio mėnesyje J. V. asmeniškai buvo perduota 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra AJB Nr. 0743, pagal kurią AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas solidariai turėjo advokatui J. B. sumokėti 33 500 Eur, mokėjimą atliekant į J. B. arba J. B. personalinės įmonės sąskaitą. Pagal nurodytą sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) į J. B. personalinės įmonės sąskaitą atliko du mokėjimas – 2024 m. balandžio 24 d. – 5 000 Eur sumai ir 2025 m. gegužės 13 d. – 5 000 Eur sumai. AB (duomenys neskelbtini) ir J. V. liko solidariai skolingi 23 500 Eur. Atsakovui sąskaitos apmokėjimui asmeniškai buvo teikiamos ir praeityje. 2019 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. už AB (duomenys neskelbtini) suteiktas teisines paslaugas sumokėjo atsakovas. Prieš tai jis buvo gavęs sąskaitas faktūras 2019 m. rugsėjo 23 d. AJB Nr. 0583, 2020 m. kovo 20 d. AJB Nr. 0598, 2020 m. rugsėjo 15 d. AJB Nr. 0617. Apeliantas taip pat pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-861/2022, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu rezoliucija atsisakė prie bylos pridėti apelianto 2025 m. sausio 29 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir apelianto atskirai be jokio prašymo į el. bylą teiktą AB „Swedbank“ 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymą. Vadovaujantis CPK 314 str., prie bylos taip pat neturėtų būti prijungtas apelianto teikiamas Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021, kurioje nagrinėtas darbo ginčas tarp J. V. ir UAB „Ferogama“, nes šį sprendimą apeliantas jau yra pateikęs į bylą su apelianto 2024 m. gruodžio 10 d. atsiliepimu, todėl pakartotinai nepriimtinas. Taip pat, vadovaujantis CPK 314 str., prie bylos neturėtų būti pridėta teikiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-861/2022, kuria apeliacine tvarka išnagrinėtas darbo ginčas tarp J. V. ir UAB „Ferogama“, nes apeliantas teismui CPK 314 str. tvarka nepateikė prašymo dėl tokio dokumento prijungimo prie bylos, ši nutartis nenurodoma tarp apeliacinio skundo priedų, be to, apeliantas skunde net nepaaiškino, kuo ši nutartis svarbi byloje, o pati teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis galėjo ir turėjo būti pateikta kur kas anksčiau.

15. Atsakovas taip pat nurodo, kad naujo įrodymo – 2025 m. vasario 7 d. atsakymo „Į J. B. IĮ 2025 m. sausio 23 d. raštą ir 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitos sugrąžinimas“ su priedu ir su el. laišku, kuriuo atsakymas buvo išsiųstas – pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. susipažinus su apelianto apeliaciniu skundu, todėl, jeigu teismas spręstų apelianto įrodymus, kurie nebuvo priimti pirmos instancijos teisme, pridėti prie bylos ir juos vertinti, prašo šį atsakovo įrodymą taip pat pridėti prie bylos ir jį vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Visų pirma, visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme.

17. Įstatymo leidėjui laikantis nuoseklios pozicijos, naujų įrodymų teikimas yra draudžiamas ir apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Taigi, naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo prijungti įrodymus, kuriuos buvo prašoma prijungti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2025-01-29 DOK-6134), tačiau buvo teismo atsisakyti priimti, t. y. 2025 m. sausio 24 d. ligos istorijos epikrizė; 2025 m. sausio 23 d. J. B. atsakymas į 2025 m. sausio 21 d. AB (duomenys neskelbtini) laišką dėl tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto; apelianto išrašyta 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita-faktūra J. V. ir AB (duomenys neskelbtini) 33 500 Eur sumai, pagal 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų 3.1 punkto ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1.1 punkto pagrindais; 2022 m. balandžio 1 d. J. V. mokėjimo nurodytas 5 000 Eur sumai gavėjui J. B.; J. B. IĮ 2024 m. sausio 1 d. – 2025 m. sausio 21 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas apie 2024 m. gegužės 13 d. AB (duomenys neskelbtini) atliktą 5 000 Eur mokėjimą; J. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaita-faktūra paslaugų gavėjau AB (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas suteiktas 2017 m. gegužės – 2019 m. rugsėjo mėnesiais pagal 2017 m. gegužės 22 d. sutartį nurodant atliktus darbus; J. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvitas 9 500 Eur sumai sumokėti AB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos generalinio direktoriaus J. V.; J. B. 2020 m. kovo 25 d. sąskaita-faktūra 900 Eur sumai paslaugų gavėjai AB (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas suteiktas 2020 m. kovo mėnesį pagal 2017 m. gegužės 22 d. sutartį nurodant suteiktas paslaugas; J. B. 2020 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitas 900 Eur sumai sumokėti AB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos generalinio direktoriaus J. V.; J. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. sąskaita-faktūra 1 500 Eur sumai paslaugų gavėjai AB (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas suteiktas 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais pagal 2017 m. gegužės 22 d. sutartį nurodant suteiktas paslaugas; J. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitas 1 500 Eur sumai sumokėti AB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos generalinio direktoriaus J. V.; UAB „Ferogama“ ieškinys atsakovui J. V.; J. B. 2025 m. sausio 29 d. el. laiškas J. V., kuriame nurodoma, kad siunčiamas nesutikimas su pateiktais AB (duomenys neskelbtini) ir J. B. personalinės įmonės tarpusavio atsiskaitymų likučiais.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant objektyviai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, tikslinga priimti apelianto pateiktus įrodymus: apelianto išrašytą 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitą-faktūrą J. V. ir AB (duomenys neskelbtini) 33 500 Eur sumai, pagal 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų 3.1 punktą ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1.1 punktą; J. B. 2025 m. sausio 23 d. atsakymą į AB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 21 d. laišką dėl tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto; J. B. 2025 m. sausio 29 d. el. laišką J. V., kuriame nurodoma, kad siunčiamas nesutikimas su pateiktais AB (duomenys neskelbtini) ir J. B. personalinės įmonės tarpusavio atsiskaitymų likučiais. Likusius apelianto pateiktus įrodymus atsisakoma priimti, nes jie negali nei paneigti nei patvirtinti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kadangi būtinumas juos pateikti atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, be to jų vertinimas gali būti reikšmingas, pasisakant dėl 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitos-faktūros J. V. ir AB (duomenys neskelbtini) 33 500 Eur sumai.

21. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 8 d. posėdžio metu apelianto prašymu, atidėdamas bylos nagrinėjimą 2025 m. sausio 29 d., sudarė galimybes apeliantui pateikti jo įvardintus dokumentus ir tam nustatė terminą iki 2025 m. sausio 27 d. Apeliantas dokumentus pateikė tik 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio dieną. Apeliantas yra advokatas, todėl jam turėjo būti žinomos teismo įpareigojimo neįvykdymo pasekmės. Taip pat, kaip teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kad nors apeliantui 2024 m. sausio 24 d. buvo atlikta operacija dėl kirkšnio išvaržos, po kurios jis tą pačią dieną, 2024 m. sausio 24 d., išrašytas į namus, kad apeliantui nedarbingumas nebuvo reikalingas, kad operacija buvo planinė, t. y. iš anksto suplanuota, kad teismas dokumentų pateikimui terminą nustatė dar nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. sausio 27 d.

22. Apeliantas pateikė papildomus įrodymus (2025-06-04 DOK-13695), prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti naujus įrodymus. Nurodo, kad šiuos įrodymus teikia, atsikirsdamas į atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą 2025 m. vasario 7 d. elektroninį laišką, kuriuo pastarasis atsakė į J. B. IĮ 2025 m. sausio 23 d. raštą, kuriais atsakovas bando įrodyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) ir advokato J. B. nesiejo pavedimo teisiniai santykiai, kurių pasekoje bendrovei (duomenys neskelbtini) atsirado prievolė sumokėti už paslaugas advokatui. Apeliantas teigia, kad jis kaip advokatas nepertraukiamai veikė benrdovėje (duomenys neskelbtini) ir J. V. interesais, ko pasekoje 2023 m. sausio 26 d. potencialus pirkėjas pasirašė preliminarią sutartį dėl vieno turtinio vieneto nupirkimo už 700 000 Eur, tačiau visais atžvilgiais palankios sutarties nepasiršė J. V.. Teikiamais įrodymais (preliminari sutartis, potencialių pirkėjų parengtas peliminarios sutarties projektas, 2021, 2023 m. elektorniniai laiškai) apeliantas siekia paneigti apelianto argumentus, kad advokatas bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai jokių realių veiksmų neatliko ir bendrovė (duomenys neskelbtini) neturėjo prievolės advokaui mokėti už paslaugas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto prašomi priimti įrodymai (2025-06-04 DOK-13695) pateikti pavėluotai, todėl jie nepriiimami (CP 314 straipsnis). Prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą neatitinka civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų.

Dėl ginčo esmės

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas preliminarus sprendimas, pripažinta iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) teisinių paslaugų sutartis toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1. punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija AB (duomenys neskelbtini) už atsakovą sumokėtus 5 000 Eur, taip pat atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Ieškovas J. B. (advokatas) ir atsakovas J. V. (klientas) 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria klientas advokatui pavedė: išnagrinėti J. V. atšaukimą iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų ir parengti ieškinį teismui; išnagrinėti paskolos (paramos) suteikimą Grigiškių bažnyčiai ir pateikti rekomendacijas kaip elgtis, jei dabartinis UAB „Ferogama“ akcijų valdytojas pradėtų neteisėtus veiksmus dėl paramos susigrąžinimo; išnagrinėti kliento teikiamas avansines ataskaitas ir prie jų pridedamus dokumentus; konsultuoti klientą AB (duomenys neskelbtini) turto ir turtinių teisių pardavimo klausimais bei žemės nuomos atstatymo klausimu; išnagrinėti kliento turimus dokumentus dėl išmokos, kuri turi būti sumokėta J. V., atšaukiant iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, esant reikalui, atstovauti kliento interesus teisme.

26. Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad klientas advokatui sumokės žodžiu susitartą avansą. Sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad už konsultacijas, nurodytas šios sutarrties 2.3.4 punkte (t.y. konsultacijos dėl AB (duomenys neskelbtini)) klientui sumoka advokatui 10 procentų sėkmės mokestį nuo turto ir turtinių teisių pardavimo kainos. Sutarties 3.1.2. punkte numatyta, kad už advokato darbą vykdant sutarties 2.3.5. punkte nurodytą pavedimą (t.y.išnagrinėti kliento turimus dokumentus dėl išmokos, kuri turi būti sumokėta J. V., atšaukiant iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, esant reikalui, atstovauti kliento interesus teisme) klientas sumokės advokatui 30 procentų sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo gautos iš UAB „Ferogama“ pinigų sumos.

27. Ieškovas atstovavo atsakovą Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje e2-715-560/2024. Teisme nebuvo pareikštas prašymas priteisti iš priešingos šalies byloje J. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliantas išrašė 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitą-faktūrą J. V. ir AB (duomenys neskelbtini) 33 500 Eur sumai pagal 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų 3.1 punktą ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1.1 punktą.

29. 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. AB (duomenys neskelbtini) J. B. personalinei įmonei pervedė po 5 000 Eur, nurodyta pavedimo paskirtis – už paslaugas.

30. 2024 m. gegužės 16 d. atsakovas J. V. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad „nuo šiandien“ nutraukia su juo sudarytą atstovavimo sutartį.

31. 2024 m. gegužės 27 d. ieškovas advokatas J. B. išrašė atsakovui J. V. sąskaitą faktūrą AJB Nr. 0744 dėl 12 722,40 Eur apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021, kurią tą pačią dieną išsiuntė elektroniniu laišku atsakovui.

32. 2025 m. vasario 7 d. AB (duomenys neskelbtini) ir J. V. pateikė atsakymą Į J. B. IĮ 2025 m. sausio 23 d. raštą ir pasisakė dėl 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitos sugrąžinimo.

33. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

34. Apeliantės teigimu egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismas veikė CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį pripažino iš dalies negaliojančia, nors atsakovas to neprašė.

35. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo J. V. ir ieškovo advokato J. B. 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1. punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija AB (duomenys neskelbtini) už atsakovą sumokėtus 5 000 Eur.

36. Nagrinėjamu atveju teismas tarp šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Apeliantas to nekvestionuoja. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Be to iš į bylą pateiktų atsakovo dokumentų, juose nurodomų argumentų matyti, kad atsakovas akcentavo, jog minėtoji sutarties sąlyga yra nesąžininga ir atkreipė teismo dėmesį, kad teismas tai turėtų analizuoti (pvz., žr. atsakovo 2024-11-25 prieštaravimus civ. byloje Nr. e2-17329-1205/2024). Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį pripažino iš dalies negaliojančia, nors atsakovas to neprašė.

37. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo sprendimas gali būti suprantamas ir taip, kad visas 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.1 punktas negalioja nuo surašymo momento tiek, kiek jame viršijama 5000 Eur suma, kurią AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo ieškovui. Teismo sprendimas turės būti taikomas ieškovo, AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo teisiniams santykiams ateityje. Tuo pačiu tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

39. 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punktas vertintinas konkrečiame ginče ir tarp konkrečių šalių, t. y. apelianto ir atsakovo. Teisinių paslaugų sutarties šalimi nėra AB (duomenys neskelbtini), šalys yra tik apeliantas ir atsakovas bei tik tarp jų ginčas sprendimu išspręstas. AB (duomenys neskelbtini) yra kitos su apeliantu buvusios sudarytos 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutarties šalimi. Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas sprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

40. Apelianto vertinimu teismas spręsti dėl 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.1 punkto negalėjo ir dėl to, kad šis punktas neliečia reikalavimo, iškelto išnagrinėtoje byloje Nr. e2-715-560/2024. Tačiau pats apeliantas apeliacinio skundo 8 punkte pripažįsta, jog apeliantas 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo atsakovą civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 dėl UAB „Ferogamai“ žalos atlyginimo (būtent ši 2020-12-21 teisinių paslaugų sutartis kaip atstovavimo pagrindas buvo pateikta į civilinę bylą Nr. e2-715-560/2024).

41. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

Dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų sąžiningumo

42. Apeliantas nurodo, kad sutartyje nėra nuorodos į konkrečią civilinę bylą Nr. e2-715-560/2024. Rašytinio susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo minėtoje byloje nėra, todėl 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties nuostatos (dėl apmokėjimo sąlygų) negali būti taikomos tiems faktiniams teisiniams santykiams, kurie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nuorodą į teisinių paslaugų sutarties 2.3.2 punktą ir 3.1 punktą. Vienas iš bendrovės UAB „Ferogama“ reikalavimų liečia teisinių paslaugų sutarties 2.3.2 punktą, tačiau sutarties papildymo dėl atstovavimo konkrečioje civilinėje byloje nėra. Taip pat nėra sutarties papildymo ginti J. V. interesus dėl kitų dviejų bendrovės UAB „Ferogama“ reikalavimų. 3.1 teisinių paslaugų sutarties punkte šalys susitarė dėl avanso. Avansas nebuvo sumokėtas. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2024 m. gegužės 27 d. advokatas atsakovui nusiuntė sąskaitą faktūrą ir nurodė apmokėjimo terminą – iki 2024 m. gegužės 31 d. Teisinės paslaugos be apmokėjimo buvo teikiamos nuo 2023 metų balandžio mėnesio iki 2024 m. gegužės 16 d.

43. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 buvo palankus atsakovui, nes visi bendrovės „Ferogama“ ieškinio reikalavimai buvo atmesti; už kokybiškai suteiktas teisines paslaugas turėjo būti atlyginta; kadangi J. V. už teisines paslaugas, gautas ginant jo interesus civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, nėra sumokėjęs, iš jo turi būti priteista visa 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta pinigų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto argumentai patvirtina, kad apeliantas pripažįsta, jog pagal 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį vis dėl to teikė paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 ir už jų suteikimą išrašyta 2024 m. gegužės 27 d. sąskaita-faktūra. Kaip minėta, būtent ši 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartis kaip atstovavimo pagrindas buvo pateikta į civilinę bylą Nr. e2-715-560/2024.

44. Teismas sprendimu pripažino nesąžiningą ir iš dalies negaliojančią tik 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1. punktą, jokių kitų punktų ar papunkčių teismas sprendimu negaliojančiais nepripažino (žr. teismo Sprendimo rezoliucinės dalį). Taigi, nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas esą panaikino ir 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1.2. p. ar kokius kitus punktus.

45. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenauda. Taigi pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktą, preziumuojama, kad yra nesąžininga sutarties sąlyga, kuria verslininkui suteikiama teisė paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainą.

46. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1. p. šalys susitarė, jog atsakovas sumokės apeliantui, kaip advokatui, šalių sutartą avansą, o jokios kitos apmokėjimo už paslaugas sąlygos, kurios būtų aktualios šioje byloje, nebuvo numatytos. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1. punkte numatyta apmokėjimo už teisines paslaugas sąlyga yra neaiški ir nesuprantama, nesudaranti klientui (atsakovui) prieš pradedant teikti teisines paslaugas galimybių įvertinti, kiek kainuos apelianto paslaugos.

47. Nors apeliantas teigia, kad teisinės paslaugos be apmokėjimo buvo teikiamos nuo 2023 metų balandžio mėnesio iki 2024 m. gegužės 16 d., tačiau kasacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023, konstatavo, kad „vartotojas ne tik nebuvo informuotas apie apytikrę suteiktinų paslaugų kainą, bet ir sutartyse nebuvo nustatytas advokatės įsipareigojimas pagrįstais intervalais atsiųsti sąskaitas ar periodines ataskaitas, kuriose būtų nurodytas dirbtų valandų skaičius, kuris leistų vartotojui laiku įvertinti jam skirtą ekonominių pasekmių naštą ir laiku priimti informacija paremtą atsargų sprendimą.” „Be to, ginčo teisinių paslaugų sutartyse aiškiai ir suprantamai nedetalizuota, kaip skaičiuojamas atlygis už teisinių paslaugų suteikimą. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokios kitos apmokėjimo už paslaugas sąlygos, kurios būtų aktualios šioje byloje, nebuvo numatytos.

48. Nors apeliantas teigia, kad šalių apmokėjimo už teisines paslaugas santykiai turėjo būti sureguliuoti pagal teisės aktų, nurodytų ieškinyje, nuostatas ir dėl jų negali būti sprendžiama remiantis 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkto nuostatomis, tačiau Kasacinis teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017 (nutarties 19 p.) išaiškinęs, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo taikytinos ne sprendžiant ginčus tarp kliento ir jo atstovo advokato, bet teismams sprendžiant dėl šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteistinų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 98 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

50. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

52. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.