Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-818-1205/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-17
Bylos Nr.
e2-818-1205/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21564-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Račkauskienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-818-1205/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21564-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.2(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 17 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei G. B.,dalyvaujant ieškovui J. B.,atsakovui J. V., jo atstovui advokatui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą dokumentinio proceso tvarka, pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. V. 12 722,40 Eur skolą, 254,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. 2024 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų preliminariu sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas.

3. Atsakovas J. V. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylos nagrinėjimo metu jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys, pasirašiusios 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2023 m. ieškovei (duomenys neskelbtini) iškėlus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-715-560/2024 (byla iškelta 2023 m. balandžio 4 d. teisėjo rezoliucija priėmus ieškinį) bei atsakovui sužinojus apie šios bylos iškėlimą, žodžiu susitarė, jog už šioje byloje pirmoje teismo instancijoje ieškovo atsakovui teisinių paslaugų suteikimą atsakovas sumokės 5 000 Eur dydžio sumą. Kadangi atsakovui 5 000 Eur sumos sumokėjimo metu buvo taikyti turto areštai, todėl šią sumą ieškovui atsakovo prašymu už atsakovą avansu, nes dar byla nebuvo baigta nagrinėti, 2024 m. balandžio 24 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini). Ši 5 000 Eur suma, kuri atsakovo vertinimu yra protingo ir sąžiningo dydžio, buvo aptarta kaip vienkartinio ir galutinio pobūdžio suma už ieškovo teiktas teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024. Sumokant šią sumą ieškovas neišrašė sąskaitos. Laiko nepagrįstą ieškovo 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 12 722,40 Eur sumai, nes nėra su tokia teisinių paslaugų kaina sutikęs, todėl šios sąskaitos iki šiol nėra nei priėmęs apmokėjimui, nei pasirašęs. 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkte įtvirtinta sąlyga: „Šalys susitaria, kad Klientas advokatui sumoka šalių žodžiu suderintą avansą.“ yra nesąžininga, nes yra neskaidri, ką teismas pagal suformuotą teismų praktiką ir vadovaudamasis CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi turėtų ex officio vertinti ir nustatyti. Sudarytoje 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje jokia teisinių paslaugų kaina ir jokia metodika kainai apskaičiuoti nebuvo ir nėra įtvirtina, sutartyje nėra suprantamai, aiškiai detalizuota, kaip skaičiuojamas atlygis už teisinių paslaugų teikimą, sutarties sudarymo metu nebuvo išaiškinti jokie teisinių paslaugų įkainiai ir kt., tiesiog ieškovas pateikė atsakovui pasirašyti sutartį, nurodydamas, kad dėl teisinių paslaugų kainų susitars vėliau, dėl to darytina išvada, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje įtvirtino nesąžiningą ir neskaidrią sąlygą, kurios pagrindu dabar siekia nesąžiningai prisiteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurios niekada nebuvo suderintos kaip ieškovo neva atlygis už teiktas atsakovui teisines paslaugas. Ieškovas vienašališkai apskaičiuodamas atsakovui papildomai mokėtiną 12 722,40 Eur sumą, vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), tačiau šios Rekomendacijos šiuo atveju negali būti taikomos, nes pagal Rekomendacijų 1 p. jos taikytinos tik civilinėse bylose teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo tarp bylos šalių, tačiau Rekomendacijos nėra taikytinos kaip nustatančios tarp kliento ir advokato užmokesčio dydį už teisines paslaugas. Vadovaujantis CK 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, tarp bylos šalių buvusios sudarytos 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, nes ieškovas, kaip verslininkas, teikė atsakovui, kaip vartotojui, teisines paslaugas. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad yra nesąžininga sutarties sąlyga, kuria verslininkui suteikiama teisė paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainą. Nors šiuo atveju tokia sąlyga tiesiogiai nėra įtvirtinta 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje, tačiau būtent toks ieškovo (verslininko) elgesys atsispindi vienašališkai 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) apskaičiuota teisinių paslaugų kaina, dėl ko ši paslaugų kaina laikytina nepagrįsta ir šia sąskaita – faktūra bei joje nurodoma nesąžininga kaina negali būti vadovaujamasi byloje. Vertinant ieškovo prašomą priteisti piniginę sumą už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ir vertinant ieškovo paslaugų suteikimui sugaištą laiką, svarbu atkreipti dėmesį ir į ieškovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį. Vertinant ieškovo 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodomas pingines sumas už teisines paslaugas, matyti, kad jos pagal Rekomendacijas yra skaičiuotos ne tik maksimaliais dydžiais, bet ir dar neteisingai pritaikant Rekomendacijose nurodomą Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūros) skelbiamą praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).

4. Ieškovas J. B. pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d. 5 000 Eur mokėjimo pavedimas negali būti laikomas mokėjimu atsiskaitant už civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 suteiktas paslaugas. Ieškovą ir (duomenys neskelbtini) sieja teisiniai santykiai pagal 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutartį. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir šios (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 2.3.4 punkte buvo susitarta, kad ieškovas konsultuos atsakovą dėl (duomenys neskelbtini) turto ir turtinių teisių pardavimo bei žemės nuomos teisinių santykių atstatymo. Ieškovą, atsakovą (duomenys neskelbtini), sprendžiant (duomenys neskelbtini) problemas, sieja teisiniai santykiai, kuriuose pagal teisės doktriną (duomenys neskelbtini) ir atsakovas ieškovo atžvilgiu turi solidarią prievolę. Pagal esamas teisinių paslaugų sutartis (duomenys neskelbtini) neturi prievolės apmokėti atsakovo teisines paslaugas ginčuose su (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra informavęs ieškovo, kad jo prievoles (iki 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitos faktūros išrašymo) 2024 m. balandžio 24 d. vykdys (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su atsakovo teisinių paslaugų apmokėjimu ginčuose su (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), turi ilgametę (duomenys neskelbtini) praktiką ir supranta, jog sąskaita faktūra yra dokumentas, pagal kurį kyla prievolė apmokėti. 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) atsakovas el. paštu gavo 2024 m. gegužės 27 d. Jei jis nesutiko su sąskaitos faktūros pagrindu (teisinės paslaugos byloje Nr. e2-715-560/2024) ar teisinių paslaugų kaina, jis savo nesutikimą turėjo išreikšti raštu. Kadangi prieštaravimų jis nepareiškė, įrodyta, kad sąskaitą faktūrą jis priėmė apmokėjimui. Kadangi atsakovas yra (duomenys neskelbtini) ir ginčas su (duomenys neskelbtini) kilo jo kaip šios bendrovės (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų pagrindu, jis negali remtis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teisinių paslaugų kokybė priklauso ne nuo parengtų procesinių dokumentų dydžio, bet nuo tikslaus teisinio vertinimo, kuris daromas susipažinus su teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, teismų praktika, faktinėmis aplinkybėmis. Visus procesinius dokumentus atsakovas matė elektroninės bylos Nr. e2-715-560/2024 kortelėje. Visa informacija apie teismui teikiamus dokumentus atsakovui buvo siunčiama el. paštu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu ieškovas teikė teisines paslaugas atsakovui civilinėje byloje ir 2024 m. gegužės 27 d. išrašė sąskaitą faktūrą, kurios atsakovas neapmokėjo. Tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) yra sudaryta 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutartis. Šios dvi sutartys turi būti vertinamos šiame procese, nes atsakovas į bylą teikė mokėjimo dokumentus, kuriuos padarė (duomenys neskelbtini), ir tvirtina, kad apie 10 000 Eur sumokėjo ieškovui. 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutarties 2.3.4 punkte aptarta, dėl ko šalys susitarė ir nustatyta, kad pagal šalių žodžiu suderintas sąskaitas faktūras bus daromi mokėjimai už teikiamas paslaugas. 2020 m. šalys tardamos dėl papildomų teisinių paslaugų detalizavo kaip elgsis santykiuose tarp (duomenys neskelbtini). Buvo numatyta sąlyga, įvestas sėkmės mokestis tuo atveju, jeigu po ieškovo konsultacijų atsakovas kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parduos pačią įmonę, t. y. jos akcijas arba turtą. Suma buvo 10 procentų nuo pardavimo kainos. Jie turėjo įvairiais derybas kelerius metus, šitoje srityje dirbo, buvo beveik pasiekę susitarimus dėl turto pardavimo už 1 200 000 Eur tokioje būklėje, koks jis buvo ir už 2 000 000 Eur, jei būtų įvykdę sąlygą atstatyti nuomos sutarties galiojimą žemės sklypui, kuriame stovi (duomenys neskelbtini) statiniai. Kada iki tai priėjo, atsakovui pagailo pinigų, jis objektą pardavė už 71 500 Eur, tačiau (duomenys neskelbtini) ir atsakovo įsipareigojimai ieškovui liko. Sumos, kurios yra sakoma, kad išmokėtos ieškovui kaip honoraras šitoje byloje, jos bus vertinamos kitam procese, kuris kils dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal 2017 m., 2020 m. teisinių paslaugų sutartis. Atsakovas pateikė 2024 m. balandžio 13 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo dokumentus, kuriuose (duomenys neskelbtini) moka du kartus po 5 000 Eur į J. B. personalinės įmonės sąskaitą. Mokėjimas padarytas ne advokatui, šiuose dokumentuose nėra įrašo, kad (duomenys neskelbtini) apmoka už atsakovą. Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1, 5 dalyse nurodyti rekvizitai, kurie būtini finansinės apskaitos dokumentui. Apskaitos dokumentai, kuriais pagrindžiamos finansinės operacijos, netaisomi. Vadinasi, padaryti pataisas, kad (duomenys neskelbtini) apmokėjo už atsakovą nėra galimos. Atsakovas nenurodė, kad jis vienintelis asmuo (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai darė mokėjimo pavedimus. Atsakovo teikiami dokumentai, kad jis rašė buhalterijai, kažkas pervedė pinigus, yra siekimas išvengti civilinės atsakomybės. Prieštaravimuose nurodyta, kad advokato ir kliento teisiniams santykiams turėtų būti taikomos vartojimą reglamentuojančios teisės normos. Atsakovas turi apie 50 metų (duomenys neskelbtini) darbo ūkinėje ekonominėje veikloje patirtį. Jis supranta ką reiškia sutartiniai įsipareigojimai, ką reiškia apmokėjimui priimta sąskaita faktūra, jei ji ilgą laiką negrąžinama. Taip pat žino, kad vykdant mokėjimą turi būti įvardinti visi operacijos rekvizitai. Jei asmuo, iš kurio sąskaitos yra mokama, moka už kitą asmenį, tas būtinai turi būti įrašyta į mokėjimo dokumentą. Savo įsipareigojimus kaip advokatas atsakovo atžvilgiu įvykdė visiškai. Pirmoje instancijoje laimėjo sudėtingoje byloje. Jam neteko matyti nei pirmos, nei apeliacinės instancijų teismų sprendimų. Artėjant momentui, kai sprendimas turėjo būti priimtas, teisinių paslaugų sutartis su juo buvo nutraukta, nors tokios galimybės pagal sutartį atsakovas neturėjo. Pagrindų, kurie leistų keisti preliminarų sprendimą, nemato. Sąskaita faktūra buvo priimta apmokėjimui, nes priešingu atveju būtų grąžinta ieškovui. Prieštaravimuose nurodyta, kad netiksliai buvo pritaikytas vidutinis darbo užmokestis. Galbūt taip nutiko, bet kadangi į sąskaitą faktūrą buvo surašytos sumos, tuo momentu atsakovas neginčijo sumų, tai laikoma, kad turi būti priteista visa suma, kuri nurodyta sąskaitoje faktūroje. Su (duomenys neskelbtini) turėjo procesą dėl valstybinės žemės naudojimo teisinių santykių su (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo teisinius santykius dėl (duomenys neskelbtini) turto arba akcijų pardavimo. (duomenys neskelbtini) teisinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. vasaros, kai atsakovas parašė el. laišką, kad nutraukia su ieškovu sutartį (duomenys neskelbtini) vardu. (duomenys neskelbtini) mokėjimai neliečia šitos bylos. Mokėjimai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos ėjo tik už bendrovės reikalus. 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą išsiuntė atsakovui el. paštu. Po to su atsakovu susirašinėjo ir dėl šios sąskaitos faktūros, todėl atsakovas ją tikrai gavo. Su atsakovu konkretaus susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo byloje su (duomenys neskelbtini) nebuvo. Jie turėjo sutartį ginče tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovo kaip (duomenys neskelbtini), kur buvo numatytas 30 procentų sėkmės mokestis, skaičiuojamas nuo sumos, kuri bus išieškota iš (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Čia yra kita byla, kurią jie laimėjo. Po to prasidėjo (duomenys neskelbtini) bylos prieš atsakovą. Jie atskiro susitarimo nesudarė. Laikė, kad su atsakovu sutars pagal Rekomendacijų taikomus įkainius, ginčų tarp jų nebuvo. Turėjo dvi bylas su (duomenys neskelbtini). Viena byla dėl 50 000 Eur, kurių reikalavo (duomenys neskelbtini). Kita byla, apie kurią nurodo ieškinyje, virš 300 000 Eur, kurių reikalavo (duomenys neskelbtini). Pirmą bylą jie pralaimėjo. Antrą bylą pirmoje instancijoje jie laimėjo. Jis norėjo gauti apmokėjimą už teisines paslaugas, kadangi su juo buvo nutraukti sutartiniai santykiai, todėl išrašė sąskaitą faktūrą ir pateikė atsakovui apmokėjimui. Toje byloje nepateikė teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš (duomenys neskelbtini), nes atsakovas jam nieko nebuvo sumokėjęs. Kitose bylose, kur mokėjimai vyko, dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti. Atsakovas tuo metu neturėjo finansinių galimybių padaryti apmokėjimus. Kodėl (duomenys neskelbtini) jam mokėjo neteiks paaiškinimo, nes tai nes šios bylos dalykas.

6. Atsakovas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovą pažįsta jau 20 metų laikė jį draugu. Ieškovas atstovaudamas jo interesus elgėsi panašiai kaip šioje byloje, visus klausimus palikdavo paskutinei minutei. Gerbia ieškovą ir niekada nemanė, kad ateis iki tokios bylos. Sąskaitų ieškovas nepateikdavo laiku. Pateiktą 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą apmokėjo 2024 m. balandžio 24 d. Ieškovas žinojo, kad jo banko sąskaita buvo areštuota antstolio, todėl pinigus vedė iš (duomenys neskelbtini) lėšų. Kaip prašė ieškovas, vienu atveju vedė į J. B. advokato sąskaitą, kitu atveju į jo personalinės įmonės sąskaitą. Dėl to niekada nesusimąstė ir nesuko galvos. Kad vyko viena byla su (duomenys neskelbtini) jis sužinojo bandydamas registruoti automobilį Regitroje, kai jam buvo pasakyta, kad yra uždėtas areštas. Jis kaip atsakovas ir ieškovas kaip jo atstovas net nežinojo apie bylą. Ieškovas, kaip jam atstovaujantis advokatas, jam paklausus pripažino, kad priešinga šalis jį mėgino nupirkti. Mano, kad advokatas pats turėjo iš karto jį informuoti apie priešingos šalies tokius mėginimus. Jis ieškovui už paslaugas 5 000 Eur pervedė (duomenys neskelbtini) lėšų. Jis pats darė pavedimą ir padarė klaidą, pervedimą ieškovui padarė du kartus. Apie klaidą informavo buhalterę, buvo parašytas paaiškinimas ir nurodytas prierašas „pagal (duomenys neskelbtini) paaiškinimą dėl klaidos“. Pamatęs ieškovo sąskaitą, gerbdamas ieškovą, norėjo viską išspręsti gražiai, susitarė pasikalbėti, bet ieškovas nenorėjo šnekėtis. Jis neskolingas ieškovui, nes su juo atsiskaitė. Byloje su ieškovu kaip atstovu jautėsi kaip pirmokėliai, nebuvo tinkamai rengiamasi bylos nagrinėjimui, priešingos šalies advokatas tarsi tyčiojosi. Kai pranešė žodžiu ir parašė ieškovui, kad nutraukia sutartį, po kelių dienų gimė ginčo sąskaita dėl 12 tūkstančių eurų. Jis sumokėjo jam 5 000 Eur netgi negavęs sąskaitos, nes taip buvo sutarę. Ieškovas mėgina pritempti, kad pavedimas buvo už (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, tačiau įmonei apie dvejus metus jokių paslaugų ieškovas neteikė. Paskutinį kartą 2023 m. sausio mėnesį buvo sprendžiamas klausimėlis, susijęs su (duomenys neskelbtini). Dėl 2017 m. sutarties, tai ieškovas buvo antras advokatas jo kovoje su (duomenys neskelbtini). Jis pats pasiūlė ieškovui būti bendrovės antru atstovu, nes žinojo, kad byla yra sudėtinga, todėl manė, kad jam pačiam būtų naudinga tokioje byloje dalyvauti. Pirmasis advokatas buvo gerai žinomas, labai kruopštus. 2020 m. gruodį pasirašė ieškovo jam pakištą sutartį. Tuo metu jis buvo nesąžiningai atleistas iš darbo, (duomenys neskelbtini) būklės paleistas iš ligoninės, nuėjo pas ieškovą, o ieškovas pakišo jam pasirašyti sutartį, jis ją pasirašė net neskaitęs. Žodžiu nesitarė dėl paslaugų kainos. Yra daręs pavedimą ieškovui ir pats iš savo sąskaitos, kai buvo atstovaujama jam byloje su (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo. Tuo metu jo sąskaita nebuvo areštuota, todėl tik gavęs pinigus, iš karto pervedė ieškovui. 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. atlikti du pavedimai, rekvizitai pavedimui gauti iš J. B. apmokėjimui. Nesigilino, kodėl prašė į individualią įmonę pinigus pervesti, juo pasitikėjo.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tam, kad teismas priteistų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra būtinas tokių išlaidų apmokėjimo faktas, užtenka sąskaitos ir advokato bei kliento tarpusavio susitarimo, kad jis už paslaugas sumokės ateityje. Ieškovas prašo už teisines paslaugas priteisti apie 13 000 Eur sumą pagal ieškovo vienašališkai išrašytą 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą, kurios atsakovas nėra nei priėmęs, nei pasirašęs. Nurodo, kad ši suma susidarė už ieškovo suteiktas teisines paslaugas atsakovui Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje. Vadovaujantis CK 6.228¹ straipsnio 1, 3 dalimis, tarp bylos šalių buvusios sudarytos 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, nes ieškovas kaip (duomenys neskelbtini) teikė atsakovui kaip fiziniam asmeniui teisines paslaugas. Teikė atsakovui teisines paslaugas, susijusias su atsakovo asmeniniais vartojimo tikslais civilinėje byloje, kurioje J. V. buvo kaip fizinis asmuo (atsakovu) dėl savo darbdaviui žalos padarymo, kuriam jis dirbo pagal darbo sutartį. Teisinių paslaugų teikimas nebuvo susijęs su atsakovo verslu ar prekyba. Iš ieškovo 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3 punkto matyti, kad joks konkretus atlygis už teisines paslaugas nenumatytas. Pagal šį punktą šalys turėjo suderinti atlygį žodžiu. Ši suma buvo šalių suderinta ir ieškovui sumokėta 5 000 Eur. Šią sumą už atsakovą sumokėjo (duomenys neskelbtini), nes tuo metu atsakovo sąskaitos buvo areštuotos. Ši suma buvo sutarta kaip vienkartinio ir galutinio pobūdžio suma už ieškovo teiktas teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo pirmoje instancijoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024. Dėl kitų sumų nebuvo susitarta. (duomenys neskelbtini) dėl klaidos 2024 m. gegužės 12 d. ieškovui už atsakovą atliko dar vieną pavedimą 5 000 Eur sumai. Šiuos pavedimus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atliko atsakovas kaip bendrovės (duomenys neskelbtini). Atlikdamas 2024 m. gegužės 12 d. pavedimą atsakovas dėl turimų asmeninių problemų pamiršo, kad jau 2024 m. balandžio 24 d. ieškovui buvo sumokėta 5 000 Eur suma. Todėl dar kartą mokėti 5 000 Eur sumą nebuvo nei pagrindo, nei pareigos. Šį užmiršimą galimai sąlygojo atsakovo 2020 m. gruodį patirtas (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. birželio 6 d. įvykusi trauma, po kurios į atsakovo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad buvo atlikta 5 000 Eur permoka, ieškovas nesakė nei atsakovui, nei (duomenys neskelbtini). Ši situacija dėl permokos paaiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d., kai apie esantį dvigubą mokėjimą atsakovą informavo (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) teikia buhalterines paslaugas. Atsakovas nėra teikęs prašymo (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Eur sumos išmokėjimo, tik dėl 5 000 Eur. Atsakovas 5 000 Eur skolingas (duomenys neskelbtini). Ieškovas neįrodė, kad buvo sutarta didesnė nei 5 000 Eur užmokesčio suma už teisines paslaugas. Ieškovo pateiktos atsakovui sudaryti 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad šalys susitaria, kad klientas advokatui sumoka šalių žodžiu suderintą avansą yra nesąžininga, nes yra neskaidri, ką teismas pagal suformuotą teismų praktiką ir vadovaudamasis CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi turėtų ex officio vertinti ir nustatyti. Šioje teisinių paslaugų sutarties sąlygoje ne tik nėra įtvirtintas aiškus bei kokiu principu apskaičiuojamas teisinių paslaugų įkainis, bet ir apskritai nėra įtvirtina jokiais kriterijais apskaičiuojama teisinių paslaugų bendra kaina. Šalys žodžiu susitarė, jog už byloje prieš (duomenys neskelbtini) pirmoje teismo instancijoje ieškovo atsakovui teisinių paslaugų suteikimą atsakovas sumokės 5 000 Eur dydžio sumą. Daugiau jokių piniginių sumų nebuvo sutarta. Sumokant šią sumą ieškovas žadėjo išrašyti sąskaitą, tačiau sąskaitos taip ir neišrašė. Laiko nepagrįsta ieškovo 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą – faktūrą beveik 13 000 Eur sumai. Atsakovas su tokia teisinių paslaugų kaina nėra sutikęs. Ieškovas periodiškai (ir netgi apskritai) atsakovui nesiuntė teisinių paslaugų ataskaitų, iš kurių atsakovas būtų galėjęs įvertinti teiktų teisinių paslaugų kainą ir jos didėjimą bei iš kurių būtų buvę matyti ieškovo, kaip advokato, atlikti darbai (suteiktos teisinės paslaugos) bei tam sugaištas laikas, t. y. dirbtų valandų skaičius. Jei ieškovas teisinių paslaugų sutartyje būtų nurodęs teisinių paslaugų valandinį įkainį ir nebūtų sutarta vienkartinė 5 000 Eur suma, būtų leidę atsakovui laiku įvertinti teisinių paslaugų teikimo apimtį ir galimai būsimą teisinių paslaugų bendrą kainą, o tai būtų leidę atsakovui savo laiku spręsti, ar tęsti ieškovo teisinių paslaugų teikimą ar jas nutraukti. Sudarytoje 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje apskritai jokia teisinių paslaugų kaina ir jokia metodika kainai apskaičiuoti nebuvo ir nėra įtvirtina, sutartyje nėra suprantamai, aiškiai detalizuota, kaip skaičiuojamas atlygis už teisinių paslaugų teikimą, sutarties sudarymo metu nebuvo išaiškinti jokie teisinių paslaugų įkainiai ir pan. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas teisinių paslaugų sutartyje įtvirtino nesąžiningą, neskaidrią ir kainos atžvilgiu neapibrėžtą sąlygą, kurios pagrindu dabar siekia nesąžiningai prisiteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurios niekada nebuvo suderintos kaip ieškovo neva atlygis už teiktas teisines paslaugas. Ieškovas beveik 13 000 Eur užmokesčio neįrodė. 5 000 Eur suma sumokėta iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d., kai byla Vilniaus apygardos teisme dar nebuvo baigta nagrinėti, bet jau ėjo į pabaigą. Ieškovas nurodydamas, kad paslaugų kaina 5 000 Eur, įvertino darbo už teisines paslaugas sąnaudas. Pakartotinai dėl techninės klaidos 2024 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) dar kartą sumokėjo ieškovui 5 000 Eur sumą, šią permoką ieškovas privalo grąžinti (duomenys neskelbtini), nes 10 000 Eur suma už teisines paslaugas su ieškovu nebuvo sutarta. (duomenys neskelbtini) jau kreipėsi į ieškovą dėl 5 000 Eur sugrąžinimo. Vilniaus apygardos teisme paskutinis posėdis vyko 2024 m. gegužės 9 d., sprendimas priimtas 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. balandžio 24 d. atsakovo sumokėta advokatui. Ieškovas atsiliepime pripažino, kad raštu nesitarė dėl paslaugų užmokesčio dydžio byloje dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė, kokias teisines paslaugas 2024 m. teikė (duomenys neskelbtini), kai 2024 m. balandžio 24 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur pavedimas, taip pat 2024 m. gegužės 13 d. pakartotinis 5 000 Eur pavedimas. (duomenys neskelbtini) byla su (duomenys neskelbtini) vyko 2020 m., todėl 5 000 Eur suma negalėjo būti pervesta už 2020 m. vykusią bylą. Ieškovas žinojo, kad už atsakovą jam sumokės (duomenys neskelbtini), nes atsakovui buvo taikomas turto areštas. Ieškovas 5 000 Eur sumą iš (duomenys neskelbtini) priėmė ir jos negrąžino. Atsakovas iš ieškovo 2024 m. gegužės 27 d. el. paštu gautos sąskaitos už teisines paslaugas nepriėmė ir nepasirašė, nes buvo sutarta dėl 5 000 Eur sumos. Ieškovo siųsti el. laiškai atsakovui apie bylos eigą įrodo, kad teisinių paslaugų ataskaitos nebuvo siunčiamos, joks kitoks užmokesčio dydis nebuvo aptartas. El. laiškai patvirtina, kad ieškovas atsakovo nebuvo informavęs, jog gali didėti užmokesčio suma už teisines paslaugas. Atsakovas ieškovui už teisines paslaugas yra apmokėjęs, todėl preliminarus sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškinys atmestas. Ieškovas vienašališkai apskaičiuodamas atsakovui papildomai mokėtiną 12 722,40 Eur sumą, vadovavosi Rekomendacijomis, kurios negali būti taikomos, nes pagal šių Rekomendacijų 1 punktą jos taikytinos tik civilinėse bylose teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo tarp bylos šalių, tačiau Rekomendacijos nėra taikytinos kaip nustatančios tarp kliento ir advokato užmokesčio dydį už teisines paslaugas. Šios Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jose nustatyti galimi maksimalūs priteistini iš kitos bylos šalies užmokesčio dydžiai už teisines paslaugas, tačiau ne kiekvienu atveju maksimalūs dydžiai gali ir turi būti taikytini. Ieškovo vienašališkai išrašytos piniginės sumos sąskaitoje už teisines paslaugas yra surašytos nepagrįstai, šios sumos nebuvo su atsakovu suderintos, todėl pagal šią ieškovo sąskaitą negali būti iš atsakovo priteista ieškovo prašoma suma. Vadovaujantis CK 6.228¹ straipsnio 1 dalimi tarp bylos šalių buvusios sudarytos 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, nes ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), teikė atsakovui, kaip vartotojui, teisines paslaugas. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad yra nesąžininga sutarties sąlyga, kuria (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainą. Nors šiuo atveju tokia sąlyga tiesiogiai nėra įtvirtinta 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartyje, tačiau būtent sutarties 3.1. punktas ieškovui kaip (duomenys neskelbtini) suteikė teisę vienašališkai ginčo sąskaitoje apskaičiuoti teisinių paslaugų kainą, dėl ko ši paslaugų kaina laikytina nepagrįsta ir šia sąskaita bei joje nurodoma nesąžininga kaina negali būti vadovaujamasi byloje. Vertinant ieškovo prašomą priteisti piniginę sumą už atsakovui suteiktas teisines paslaugas, ieškovo paslaugų suteikimui sugaištą laiką ir ieškovo paruoštų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma yra neadekvati. Ieškovo ginčo sąskaitoje nurodomos piniginės sumos už teisines paslaugas pagal Rekomendacijas yra skaičiuojamos ne tik maksimaliais dydžiais, bet ir neteisingai pritaikant Rekomendacijose nurodomą Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūros) skelbiamą už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė pareikšto reikalavimo. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas po 2020 m. teisminių procesų (duomenys neskelbtini) neteikė teisinių paslaugų. Pagrindas, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu atliko pavedimą už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ieškovui yra: atsakovo 2024 m. balandžio 24 d. prašymas sumokėti 5 000 Eur sumą advokatui J. B. už civilinę bylą e2-715-560/2024, pažymos, kad ta suma sumokėta, du pavedimai ir atsakovo paaiškinimas dėl techninės klaidos atliekant antrą pavedimą 5 000 Eur sumai. Civilinėje teisėje nedraudžiama vienam asmeniui mokėti už kitą. Atsakovas paprašė už jį sumokėti (duomenys neskelbtini). Atsakovas skolingas (duomenys neskelbtini). Remiantis kasacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-105-871/2023, nesvarbu ar asmuo yra (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, koks jo turimų žinių bagažas, svarbus sutarties pobūdis, objektas. Sutartis sudaryta ne dėl verslo santykių, ne dėl verslo interesų, o dėl savo asmeninių interesų.

Teismaskontatuoja:

preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas advokatas J. B. ir atsakovas J. V. 2021 m. gruodžio 21 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria klientas advokatui pavedė: išnagrinėti J. V. atšaukimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir parengti ieškinį teismui; išnagrinėti paskolos (paramos) suteikimą (duomenys neskelbtini) ir pateikti rekomendacijas kaip elgtis, jei dabartinis (duomenys neskelbtini) akcijų valdytojas pradėtų neteisėtus veiksmus dėl paramos susigrąžinimo; išnagrinėti kliento teikiamas avansines ataskaitas ir prie jų pridedamus dokumentus; konsultuoti klientą (duomenys neskelbtini) turto ir turtinių teisių pardavimo klausimais bei žemės nuomos atstatymo klausimu; išnagrinėti kliento turimus dokumentus dėl išmokos, kuri turi būti sumokėta J. V., atšaukiant iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų, esant reikalui, atstovauti kliento interesus teisme. Pagal sutarties 3.1. punktą, šalys susitarė, kad klientas advokatui sumokės žodžiu susitartą avansą. Remiantis 3.1.1. punktu, už konsultacijas dėl (duomenys neskelbtini) klientui sumoka advokatui 10 procentų sėkmės mokestį nuo turto ir turtinių teisių pardavimo kainos; pagal 3.1.2. punktą, už advokato darbą vykdant sutarties 2.3.5. punkte nurodytą pavedimą (išnagrinėti kliento turimus dokumentus dėl išmokos, kuri turi būti sumokėta J. V., atšaukiant iš (duomenys neskelbtini) pareigų, esant reikalui, atstovauti kliento interesus teisme) klientas sumokės advokatui 30 procentų sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo gautos iš (duomenys neskelbtini) pinigų sumos. Ieškovas atstovavo atsakovą Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje e2-715-560/2024, kurioje 2024 m. gegužės 8 d. parengė baigiamąją kalbą. Teisme prašymas priteisti iš priešingos šalies J. V. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pareikštas. Atsakovas J. V. taip pat byloje pateikė savo baigiamąją kalbą. 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) J. B. personalinei įmonei pervedė po 5 000 Eur, nurodyta pavedimo paskirtis – už paslaugas. 2024 m. gegužės 16 d. atsakovas J. V. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad „nuo šiandien“ nutraukia su juo sudarytą atstovavimo sutartį. 2024 m. gegužės 27 d. ieškovas advokatas J. B. išrašė atsakovui J. V. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 12 722,40 Eur apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021, kurią tą pačią dieną išsiuntė elektroniniu laišku atsakovui.

Dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, vartotojas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis, o verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

10. ESTT 2015 m. sausio 15 d. sprendime C-537/13 nurodė, kad 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tipinėms teisinių paslaugų sutartims, sudarytoms advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

12. Nagrinėjamoje byloje atsakovas J. V. prašė jį laikyti vartotoju teisiniuose santykiuose pagal jo ir ieškovo advokato J. B. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, o ieškovas J. B. su tokiu atsakovo vertinimu nesutiko teigdamas, kad J. V. yra verslininkas, turi ilgametę (duomenys neskelbtini) darbo patirtį ir teisinių paslaugų sutartimi susitarė dėl jo atstovavimo kaip juridinio asmens vadovo.

13. Teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartį atsakovas J. V. pasirašė su advokatu kaip fizinis asmuo. Be to pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo už civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024, nagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, kurioje J. V. buvo patrauktas atsakovu, suteiktas teisines paslaugas. Nors ieškovas teigė, kad reikalavimai šioje byloje J. V. buvo reiškiami kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini), todėl jis neturėtų būti laikomas vartotoju nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atkreipia dėmesį, jog iš ieškovo į bylą pateiktos jo parengtos baigiamosios kalbos matyti, kad ieškovė byloje buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovas – fizinis asmuo J. V.. Visas sumas šioje byloje buvo prašoma priteisti iš atsakovo kaip fizinio asmens asmeninio turto. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta teisinių paslaugų sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

Dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų sąžiningumo

14. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Atlikti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus teismas privalo savo iniciatyva, iš pareigos (ex officio). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktą, preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją.

15. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją; neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktą, preziumuojama, kad yra nesąžininga sutarties sąlyga, kuria verslininkui suteikiama teisė paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainą.

16. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygos, įtvirtinančios apmokėjimą už ieškovo atsakovui suteiktas teisines paslaugas, sąžiningumo.

17. Ieškiniu ieškovas kelia reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 suteiktas teisines paslaugas. Kaip jau nustatyta, toje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) pareikštas ieškinys atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo: dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio, dėl nepagrįsto (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio registravimo J. V. vardu, dėl nepagrįsto (duomenys neskelbtini) atleidimo nuo paskolos grąžinimo. 2020 m. gruodžio 21 d. teisinių paslaugų sutartimi atsakovas pavedė jį teikti teisines paslaugas ne vien minėtoje civilinėje byloje, todėl šiuo atveju yra aktualus sutarties 2.3.2. punktas dėl konkretaus pavedimo ir 3.1. punkte nustatyta sąlyga dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas. Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad klientas advokatui sumoka šalių žodžiu suderintą avansą. Jokios kitos apmokėjimo už paslaugas sąlygos, kurios būtų aktualios šioje byloje, nebuvo numatytos.

18. Teismas konstatuoja, kad ginčo teisinių paslaugų sutarties 3.1. punkte numatyta apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlyga yra neaiški ir nesuprantama, nesudaranti klientui prieš pasirašant sutartį galimybių įvertinti, kiek kainuos advokato suteiktos paslaugos, todėl kilus ginčui dėl tokių paslaugų kainos ši sąlyga turi būti aiškinama vartotojo naudai.

19. Atsakovas J. V. nurodė, kad su ieškovu žodžiu buvo sutarę, jog už atstovavimą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje jis advokatui J. B. sumokės vienkartinę 5 000 Eur sumą. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad jokios konkrečios sumos už atstovavimą atsakovui byloje su (duomenys neskelbtini) šalys iš anksto nebuvo sutarę. Ieškovas sąskaitą 12 722,40 Eur sumai už suteiktas teisines paslaugas atsakovui J. V. išrašė 2024 m. gegužės 27 d., tai yra po to, kai J. V. pranešė J. B., kad nutraukia su juo sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Jokių duomenų, kad apie teikiamų paslaugų įkainius ieškovas būtų informavęs atsakovą ir suderinęs su juo sąskaitoje-faktūroje nurodytas paslaugų kainas, ieškovas į bylą nepateikė, nors tokias aplinkybes privalėjo įrodyti kaip stipresnioji šalis, t. y. verslininkas. Aplinkybę, kad paslaugų kainos su klientu nebuvo derinamos ir jam nebuvo žinoma, jog ieškovas jas įvertins 12 722,40 Eur suma, teismo vertinimu, pagrindžia ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą advokatas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų J. V. atlyginimo. Todėl teismas sprendžia, kad šalių suderinta kaina už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 yra atsakovo nurodyta suma, t. y. 5 000 Eur, o šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1. punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija 5 000 Eur sumą, pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio).

Dėl sulygtos teisinių paslaugų kainos apmokėjimo

20. Atsakovas teismui nurodė, kad šalių sutartą teisinių paslaugų kainą – 5 000 Eur, už jį sumokėjo (duomenys neskelbtini), kadangi jo paties asmeninės sąskaitos ginčo laikotarpiu buvo areštuotos. Tuo tarpu ieškovas ginčijo, kad (duomenys neskelbtini) jam daryti pavedimai yra už jo suteiktas teisines paslaugas būtent šiai (duomenys neskelbtini), o ne atsakovui. Ieškovui buvo sudarytos sąlygos pateikti į bylą aktualius įrodymus, teismo posėdis buvo atidėtas, taip pat ieškovo prašymu atsakovas buvo įpareigotas (duomenys neskelbtini) avansines apyskaitas ir atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Atsakovas teismo nustatytu terminu įpareigojimus įvykdė, o ieškovas per nustatytą terminą jokių įrodymų nepateikė, juos pateikė pavėluotai, posėdžio dieną, todėl juos buvo atsisakyti priimti ir jie nėra vertinami.

21. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

22. J. V. 2025 m. sausio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo prie bylos, kuriame išdėstė aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, jog iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos J. B. 2024 m. balandžio 24 d. pervedė 5 000 Eur, o dėl šeimyninių aplinkybių pamiršęs per klaidą pakartotinai pervedė tokią pačią sumą 2024 m. gegužės 13 d. Iš atsakovo J. V. pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad 2024 m. balandžio 24 d. atlikto pavedimo J. B. IĮ suma – 5 000 Eur, buvo įtraukta į apskaitą kaip J. V. skola įmonei pagal avanso apyskaitą. Iš J. V. 2024 m. balandžio 24 d. prašymo (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis įmonės paprašė sumokėti J. B. 5 000 Eur sumą už jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 ir įsipareigojo šias lėšas grąžinti. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad 2024 m. balandžio 24 d. J. V. įtrauktas kaip atskaitingas asmuo 5 000 Eur sumai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina pateikta avanso apyskaita ir skolų suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) atliktas mokėjimo pavedimas 5 000 Eur sumai J. B. personalinei įmonei, atsakovo teigimu per klaidą antrą kartą pervestas ieškovui, buhalteriniuose dokumentuose žymimas kaip J. B. personalinės įmonės įsiskolinimas.

23. Nors ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) jam padaryti mokėjimo pavedimai yra ne už atsakovą, o už būtent šiai bendrovei jo suteiktas paslaugas, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje yra ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutartis, tačiau ji nepagrindžia, kad kažkokias paslaugas ieškovas įmonei teikė ginčo laikotarpiu. Duodamas parodymus teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė detalizuoti, kokias teisines paslaugas teikė (duomenys neskelbtini) pastaraisiais metais. Į bylą ieškovas pateikė įrodymus, kad teisme bendrovę atstovavo 2020 m. pradžioje. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas J. V. nurodė, kad paskutinį nesudėtingą klausimėlį dėl (duomenys neskelbtini) ieškovas sprendė 2023 m. pradžioje.

24. Atsižvelgiant į sprendimo 22 ir 23 punktuose išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas J. V. su ieškovu advokatu J. B. už Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-560/2024 suteiktas teisines paslaugas yra tinkamai atsiskaitęs, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymu advokatui pervedė pagal teisinių paslaugų sutartį žodžiu sulygtą 5 000 Eur atstovavimo išlaidų sumą. Pažymėtina, jog atsakovo prievolė ieškovui apmokėti teisines paslaugas nėra tokios prigimties, kad ją galėtų įvykdyti tik skolininkas asmeniškai, be to nėra duomenų apie tarp šalių buvusį susitarimą dėl asmeninio prievolės įvykdymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad už atsakovą jo prievolę ieškovui įvykdė trečiasis asmuo, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriai perėjo kreditoriaus teisės, t. y. J. V. tapo bendrovei atskaitingu asmeniu. Todėl ieškovo J. B. ieškinys atsakovui J. V. atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

26. Atsakovas byloje nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17329-1205/2024.

Pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo J. V. ir ieškovo advokato J. B. 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį toje apimtyje, kurioje teisinių paslaugų kaina pagal sutarties 3.1. punktą nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta ir viršija (duomenys neskelbtini) už atsakovą sumokėtus 5 000 Eur.

Ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. V. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Kristina Račkauskienė