Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-730-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2A-730-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12145-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donata Kravčenkienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“, uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“
Trečiasis asmuo: H. K.

Civilinė byla Nr. e2A-730-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12145-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. bei atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, sandorio nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje H. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ prašo: 1) panaikinti 2020-12-07 UAB „Ferogama“ valdymo organo, 100 procentų akcijų valdytojo UAB „Karpis“ sprendimą dėl J. V. atšaukimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020-12-08 susitarimą tarp J. V. ir UAB „Ferogama“; 3) pripažinti neteisėtu UAB „Ferogama“ 2021-04-01 sprendimą nutraukti darbo sutartį su J. V.; 4) negrąžinti J. V. į UAB „Ferogama“ direktoriaus ar komercijos direktoriaus pareigas ir priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitines išmokas sumoje 45 114,57 Eur.

2. Nurodė, kad 2013-08-14 ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Ferogama“ komercijos direktoriaus pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį. 2013-09-05 UAB „Ferogama“ akcininkų sprendimu, ieškovas laikinai pradėjo eiti UAB „Ferogama“ vadovo pareigas. Teigia, kad paskyrus laikinai eiti pareigas nereikėjo keisti darbo sutarties, nes pats darbuotojo statusas nesikeitė. Nurodo, kad 2013-09-26 UAB „Ferogama“ akcininkai priėmė sprendimą atšaukti iš pareigų UAB „Ferogama“ direktorę A. M. ir paskirti J. V. UAB „Ferogama“ direktoriumi. Mano, kad su įmonės vadovu darbo sutartį turėjo sudaryti į pareigas paskyrusio organo įgaliotas asmuo. Teigia, kad akcininkų sprendimo 2.2 punkte buvo duotas įgaliojimas R. K. pasirašyti darbo sutarties su naujai paskirtu direktoriumi J. V. pakeitimus, tačiau atskira darbo sutartis su ieškovu kaip UAB „Ferogama“ direktoriumi nebuvo sudaryta. Taip pat nebuvo padaryti pakeitimai darbo sutartyje tarp UAB „Ferogama“ komercijos direktoriaus ieškovo ir bendrovės „Ferogama“. 2013-09-26 akcininkų sprendimo 2.1 punkte buvo numatyta palikti ieškovui esamą atlyginimą, paskirtą 2013-09-05 akcininkų sprendimu. Teigia, jog ieškovo kaip UAB „Ferogama“ direktoriaus darbo užmokestis buvo nustatomas akcininko R. K. žodiniais ir rašytiniais sprendimais. 2020 metais nuo sausio mėnesio 1 dienos, buvo nustatytas ieškovo atlyginimas 7 450,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad 2020-12-07 vienintelio UAB „Ferogama“ akcininko (UAB „Karpis“) vardu A. M. priėmė sprendimą nuo 2020-12-07 atšaukti ieškovą iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų, išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir šia išmoka sumažinti ieškovo skolą UAB „Ferogama“. Akcentavo, jog atšaukiant ieškovą iš įmonės vadovo pareigų jį su įmone siejo dviejų rūšių piniginiai santykiai: 1) paimta iš įmonės paskola; 2) avansinėn atskaitomybėn gauti pinigai, skirti panaudojimui įmonės reikmėms. Nurodo, kad 2020-12-08 naujasis įmonės vadovas R. G. pateikė ieškovui pasirašyti civilinio pobūdžio susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra skolingas įmonei 12 000,00 Eur ir yra ne pagal paskirtį panaudojęs 25 970,54 Eur. Tą pačią dieną ieškovas UAB „Ferogama“ pervedė 13 790,54 Eur, nes dėl sveikatos būklės nesuprato, ko būtent iš jo yra reikalaujama. Ieškovo teigimu, kadangi įmonė reikalavo sugrąžinti 12 000,00 Eur paskolą, paskola yra grąžinta ir civiliniai teisiniai santykiai tarp UAB „Ferogama“ ir ieškovo yra pasibaigę. Mano, kad ieškovas už įmonei padarytą žalą (jei tokia padaryta) turėtų atsakyti pagal darbo teisės normas. Galiojantis teisinis reglamentavimas rodo, kad 2020-12-08 nebuvo galima sudaryti civilinio pobūdžio susitarimo dėl 25 970,54 Eur žalos atlyginimo. Be to, įmonės buhalterinėje apskaitoje visi ieškovui išduoti pinigai yra apskaityti, todėl kalbėti apie kokį nors tyčinį žalos darymą įmonei nėra galima. Nurodo, kad dabartinis UAB „Ferogama“ vadovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. Įtariamojo statusas šiame procese ieškovui nesuteiktas ir tai įrodo, kad ieškovo atšaukimo iš pareigų atveju nebuvo įrodyta, jog ieškovas yra padaręs nusikalstamas veikas.

3. Teigia, kad 2020-12-08 susitarimas tarp UAB „Ferogama“ ir ieškovo turi būti pripažintas negaliojančiu, taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai. Minėtas susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu taikant ir CK 1.91 straipsnį. Nurodo, kad 2020-12-08 naujai paskirtas UAB „Ferogama“ direktorius R. G. sergančiam ieškovui pateikė pasirašyti sutartį, kurioje buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad ieškovas dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų UAB „Ferogama“ yra skolingas 37 790,54 Eur. Teigia, kad ieškovas 2020-12-08 dėl sveikatos būklės nesuprato, kad yra apgaunamas. Nurodo, kad 2020-12-04 pagal kasos knygos įrašus pas ieškovą buvo 23 855,42 Eur kasos pinigų. Kaip atskaitingas asmuo ieškovas buvo gavęs 23 881,41 Eur. Nurodytos sumos buvo fiksuotos įmonės apskaitoje kasos knygoje ir atskaitingo asmens sąskaitoje. Kadangi ieškovo valdytos pinigų sumos buvo apskaitytos UAB „Ferogama“ buhalterinėje apskaitoje, kalbėti apie pinigų panaudojimo neteisėtumą buvo galima tik gavus ieškovo ataskaitą. 2020-12-08 susitarimas tarp UAB „Ferogama“ ir ieškovo buvo sudarytas nesant ieškovo ataskaitos, įrašas apie įmonės pinigų panaudojimą ne pagal paskirtį buvo apgaulingas ir šią sutartį pasirašymui pateikęs naujasis UAB „Ferogama“ direktorius R. G. apie tai žinojo. Atkreipė dėmesį, kad atšaukiant ieškovą iš pareigų nebuvo organizuotas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas – priėmimas. Naujai paskirtas direktorius R. G. nepasirašęs dokumentų priėmimo-perdavimo akto disponavo UAB „Ferogama“ apskaitos dokumentais, buvusiais ieškovo darbo kabinete. Teigia, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos duomenų bei registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima naujas vadovas. Nurodytų pareigų ieškovas negalėjo įvykdyti dėl ligos, o UAB „Ferogama“ jų nevykdė tyčia.

4. Ieškovas taip pat teigia, kad 2020-10-26 UAB „Karpis“ valdybos posėdyje A. M. buvo paskirta UAB „Karpis“ vadove (prezidente), tačiau ji neįgijo teisės valdyti UAB „Karpis“ akcijas. Nurodo, kad iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas palikėjo R. K. palikimo įpėdiniams, H. K. paskirtas palikėjo R. K. paveldimo turto administratoriumi administruoti UAB „Karpis“ 140721 vienetų 0,29 Eur nominalios vertės akcijas, suteikiančias 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Taigi sprendimus, priimamus naudojantis UAB „Karpis“ akcijų teikiamomis teisėmis, turi ne Akcinių bendrovių įstatyme nurodyti valdymo organai, o specialus subjektas – administratorius. Ieškovo teigimu, teismo paskirtas administratorius negali jam įstatymu priskirtų pareigų deleguoti kitiems asmenims, tik jis turi teisę disponuoti kitomis teisėmis, susijusiomis su vertybiniais popieriais.

5. Atšaukus ieškovą iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų liko galioti UAB „Ferogama“ ir ieškovo darbo sutartis. Darbo teisiniai santykiai su ieškovu tęsėsi jo nedarbingumo laikotarpiu, tai yra nuo 2020-12-08 iki 2021-03-31. Sprendimą nutraukti su ieškovu 2013-08-14 darbo sutartį UAB „Ferogama“ priėmė 2021-04-01. Nutraukiant darbo sutartį UAB „Ferogama“ neįvykdė Darbo kodekso 64 str. įtvirtintos darbdavio pareigos, neatskleidė darbuotojui, kokios teisės normos pagrindu su juo nutraukia darbo sutartį, taip pat neįvykdė Darbo kodekso 59 str. 1 d. numatytų darbdavio pareigų. 2021-04-01 UAB „Ferogama“ direktoriaus įsakyme nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukiama UAB „Ferogama“ akcininkų sprendimu. Sprendimo nutraukti darbo sutartį su UAB „Ferogama“ komercijos direktoriumi nėra. Bendrovė neturėjo ir neturi darbo sutarties su įmonės vadovu ieškovu, nors tokią sutartį privalėjo turėti. Tik ši sutartis galėjo būti nutraukta vykdant akcininko sprendimą. Vertina, kad ieškovo ir UAB „Ferogama“ santykiai negalėjo pasibaigti Darbo kodekso 53 str. 7 p. pagrindu, nes kitų Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų pagrindų sutarties nutraukimui su UAB „Ferogama“ komercijos direktoriumi ieškovu nėra. Akcentavo, jog atlyginimo lapelyje nurodyti duomenys yra neteisingi ir rodo, kad su ieškovu atleidimo momentu buvo neatsiskaityta. Teigia, kad už 60 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų ieškovui turėjo būti priskaičiuota 21 285,71 Eur kompensacija (atskaičius mokesčius išmokėta – 17 406,46 Eur). Taip pat ieškovui turėjo būti paskaičiuota 7 485,44 Eur išeitinė kompensacija (atskaičius mokesčius išmokėta – 5 051,17 Eur) bei 1 775,00 Eur atlyginimas už 2020 metų gruodžio mėnesį dirbtas dienas. Pagal UAB „Ferogama“ pateiktą atsiskaitymo lapelį, už 2020 metų gruodžio mėnesį išmokėta 1 070,72 Eur, todėl reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2020 metų gruodžio mėnesį nekeliamas. Vertina, kad nutraukdama darbo sutartį su ieškovu UAB „Ferogama“ turėjo priskaičiuoti išeitinę kompensaciją už šešis mėnesius ir atskaičius mokesčius išmokėti 45 114,57 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovės UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ pateiktu atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad UAB „Ferogama“ vienintelis įmonės akcininkas yra UAB „Karpis“. Ieškovas nuo 2013-10-01 iki 2020-12-07 ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. 2013-08-14 ieškovas buvo priimtas dirbti bendrovės komercijos direktoriumi darbo sutarties Nr. 13 pagrindu. Darbo sutarties 3 punktas numatė ieškovui 3 289,47 litų (952,70 Eur) dydžio atlyginimą. 2013-09-26 akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, jo atlyginimas nebuvo pakeistas ir liko 3 289,47 litų (952,70 Eur). 2015-01-01 ieškovas pats priėmė įsakymą, kuriuo pats sau nusprendė mokėti didesnį atlyginimą. Atlyginimo pakeitimą iš 3 289,47 litų į 2 700 Eur ieškovas taip pat pats įformino pasirašydamas darbo sutarties pakeitimą pats su savimi. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra jokių kitų dokumentų, susijusių su ieškovo atlyginimo padidinimu. Tačiau iš duomenų, kurie buvo deklaruojami ieškovui vadovaujant bendrovei, ieškovui 2017 m. – 2018 m. be jokio teisinio pagrindo buvo mokamas 3 950,00 Eur mėnesinis atlyginimas, 2019 m. – 6 610,00 Eur mėnesinis atlyginimas, o 2020 m. – 7 450,00 Eur mėnesinis atlyginimas. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio pradžioje akcininkė UAB „Karpis“ pradėjo bendrovės teisinį bei finansinį patikrinimą, kurio eigoje ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, vengė pateikti duomenis apie bendrovės finansinę būklę, sudarytus sandorius, vykdomą veiklą. 2020-12-07 akcininkės sprendimu, buvo nuspręsta ieškovą atleisti ir paskirti naują vadovą. 2020-12-08 ieškovas turėjo perduoti bendrovės dokumentus naujai paskirtam vadovui ir atsižvelgiant į teisinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad ieškovas yra bendrovei skolingas 37 790,54 Eur, jis įsipareigojo šią skolą grąžinti iki 2020-12-10, pasirašydamas susitarimą dėl skolos grąžinimo. Tą pačią dieną ieškovas išvykdamas iš darbo informavo, kad kitos darbo dienos ryte atvyks perduoti bendrovės dokumentų bei priklausančio turto, tačiau kitą dieną vietoje atvykimo informavo akcininkę, kad susirgo bei dokumentų neperduos. 2021-04-01 pasibaigus ieškovo nedarbingumui jis buvo atleistas iš UAB „Ferogama“.

8. Atsakovių teigimu, ieškovas nei paskutinę atleidimo dieną, nei vėliau bendrovei neperdavė jokio turto bei bendrovei priklausančių dokumentų, buvusių jo žinioje. Naujasis bendrovės vadovas patikrinęs visus bendrovės buhalterinėje apskaitoje esančius dokumentus nustatė, kad ieškovas, laikotarpiu nuo 2020-07-23 iki 2020-11-19 iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo pervedė su darbo užmokesčiu nesusijusias lėšas, iš viso – 60 000,00 Eur. Be to, tikėtina, ieškovas, bandydamas imituoti tam tikrus sutartinius santykius tarp savęs ir bendrovės, į bendrovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2020-11-20 pervedė iš viso 24 000,00 Eur. Nustatyta, kad bendrovė lizingavo ir vėliau išpirko 53 797,92 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau šio automobilio nei bendrovės balanse, nei žinioje nėra. Šį automobilį ieškovas įsiregistravo savo vardu, tokiu būdu ieškovas pasisavino bendrovei priklausantį turtą – 53 797,92 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistė jam patikėtas bendrovės lėšas – 65 000,00 Eur. Pažymi, kad bendrovėje nėra nei valdybos, nei stebėtojų tarybos, todėl sprendimas dėl bendrovės vadovo turi būti priimamas akcininkės sprendimu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Paaiškina, kad trečiasis asmuo H. K. administruoja UAB „Širvintų pieninė“ akcijas, o bendrovės akcijos yra valdomos akcininkės UAB „Karpis“, todėl visi sprendimai yra priimami akcininkės vardu. Atsakovių nuomone, netgi jeigu ir spręsti, kad skundžiamas 2020-12-07 sprendimas galėtų būti apskųstas tai turėjo būti padaryta per 30 dienų nuo sužinojimo apie šį sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė 2021-04-29, todėl apskundimo terminas yra praleistas.

9. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2020-12-08 susitarimą dėl skolos gražinimo, atsakovės pažymėjo, kad tokia 37 790,54 Eur skola buvo žinoma 2020-09-09 pagal bendrovės buhalterės pateiktus duomenis. Atsakovių teigimu, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų, byloje tokie duomenys ir/ar įrodymai nėra pateikti. Iš ieškinio nėra aišku, kokiu būdu ieškovas buvo apgautas ar suklaidintas sudarydamas ginčijamą sandorį ir kodėl jis turėtų būti panaikintas. Akcentavo, jog ataskaitos, po kurios būtų galima spręsti, jog bendrovės pinigus ieškovas panaudojo ne pagal paskirtį, ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs. Pažymėjo, kad UAB „Ferogama“ nėra viešasis juridinis asmuo, todėl pagrįstai priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o DK 106 straipsnyje įtvirtinta išimtis šiuo atveju nėra taikoma.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2013-09-26 UAB „Ferogama“ akcininko sprendimą matyti, 2.1. punkte nurodyta, kad J. V. nuo 2013-10-01 skiriamas UAB „Ferogama“ vadovu bei jam kaip vadovui paliekamas tas pats darbo užmokestis (sprendimo 2.1. punktas). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškovas J. V. UAB „Ferogama“ vadovo pareigas ėjo nuo 2013-10-01 – 2020-12-07. Taigi aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas J. V. aptartu laikotarpiu ėjo UAB „Ferogama“ vadovo pareigas, buvo susitarta dėl jo kaip vadovo darbo užmokesčio, t. y. buvo susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų, kaip tai numato DK 42 straipsnis;

4.2. Pagal bylos duomenis matyti, kad UAB „Ferogama“ 2020-12-07 vienintelio akcininko sprendimą pasirašė vienintelio akcininko UAB „Karpis“ vardu jo vadovė A. M.. Byloje pateiktas UAB „Karpis“ valdybos posėdžio 2020-10-26 protokolas. Šio valdybos posėdžio metu, be kita ko, išspręstas ir UAB „Karpis“ vadovo skyrimo klausimas bei vienbalsiai nuspręsta nuo 2020-10-27 bendrovės vadove (prezidente) paskirti A. M. <...>. Ieškovas į bylą pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-03 nutartį, pagal kurią matyti, kad nutarta paskirti H. K. administruoti 100 proc. UAB „Karpis“ akcijų. Paminėtina, kad sprendžiant dėl UAB „Karpis“ vadovės išrinkimo šis administratorius dalyvavo ir balsavo „už“, t. y. išreiškė savo valią. A. M. paskyrimas UAB „Karpis“ vadove nėra šios bylos ginčo dalykas, tokie reikalavimai byloje nėra keliami, ji nedalyvauja byloje, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako, o vertina aplinkybes, ar UAB „Karpis“ atstovaujama vienasmenio valdymo organo galėjo atleisti ieškovą iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų;

4.3. Terminas kreiptis į teismą yra procesinis ir vertinamas ieškinio priėmimo metu, šiuo atveju esant kompleksiniam ginčui, teismas ieškinį priėmė ir priėmus ieškinį toks terminas laikomas atnaujintu;

4.4. Į bylą pateikti įrodymai nuosekliai patvirtina, kad darbo teisiniai santykiai 2020-12-07 atšaukus J. V. iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų toliau tęsėsi, ieškovui grįžus į buvusias komercijos vadovo pareigas. Juolab, kad dėl J. V. atleidimo buvo priimtas atskiras juridinio asmens vadovo įsakymas, o juridiniam asmeniui, kaip stipresniajai darbo teisnių santykių šaliai, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Kaip minėta, įsakymą priėmė juridinio asmens vadovas, t. y. kitas subjektas nei atleidimo iš vadovo pareigų atveju, pažymėtina, kad UAB „Ferogama“ 2021-04-01 direktoriaus įsakyme nurodoma, kad pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną;

4.5. Teismas konstatavo, kad nuo 2020-12-07 atleidus ieškovą iš UAB „Ferogama“, jo darbo teisiniai santykiai su darbdaviu toliau tęsėsi, todėl UAB „Ferogama“ direktoriui priimant 2021-04-01 įsakymą dėl atleidimo iš darbo, turėjo būti nurodytas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas (DK 53 straipsnis), atitinkamai atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo pagrindą laikomasi įstatyme nustatytų terminų pranešti darbuotojui apie darbo teisinių santykių pabaigą;

Šalies argumentai

4.6. Ieškovas atleistas iš UAB „Ferogama“ 2021-04-01, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas ieškovui iš atsakovo priskaičiavo 58 890, 44 Eur (7 450 Eur x 7 mėn.+ devyniolika darbo dienų 2021 lapkričio mėnesį (19 x 354, 76 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 354, 76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė;

4.7. Ginčo atveju susiklostė faktinė situacija, kad darbdaviui 2020-12-07 atšaukus ieškovą J. V. iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, jis liko dirbti įmonėje ir nuo 2020-12-08 darbo teisiniai santykiai tęsėsi toliau, kaip galima suprasti pagal darbo teisinių santykių raidą – buvusiose ieškovo pareigose – komercijos direktoriaus, nors realiai ieškovas dirbo tik vieną dieną, t. y. 2021-04-01, kuri buvo ir paskutinė jo darbo diena įmonėje, kitą laikotarpį ieškovas buvo nedarbingume, todėl teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovui apskaičiuota suma už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 dalį mažintinos;

4.8. Ieškovui iš atsakovo UAB „Ferogama“ priteisina suma už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo 2020-12-08 realiai dirbo tik balandžio 1 d., t. y. vieną darbo dieną, mažintina iki 7 450,00 Eur sumos bei ieškovui iš atsakovo priteistinas 7 450,00 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 354,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė bei 7 450,00 Eur kompensacija;

4.9. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tokia išmoka sudaro 7 450,00 Eur sumą dėl atsiskaitymo išmokant nurodytą išmoką teismas pasisakys aptaręs ir įvertinęs ieškovo ginčijamą 2020-12-08 susitarimą, kadangi pagal minėto susitarimo 1.1. punktą skolos dalis lygi vienam vidutiniam darbo užmokesčiui, išskaityta iš jo išeitinės išmokos;

4.10. Teismo posėdžio metu ieškovas detaliai paaiškino, kaip ir dėl ko vyko susitikimas, kaip buvo pasirašomas ginčo susitarimas, taigi tai patvirtina, jog ieškovas ginčo susitarimo pasirašymo metu suprato, kad toks susitarimas pasirašomas. Dar daugiau, ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis turi ilgametę vadovavimo praktiką, sutarčių bei susitarimų pasirašymas jam buvo įprastas dalykas. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad tokią patirtį turintis asmuo pasirašydamas dokumentus supranta parašo reikšmę bei atsakomybę;

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4.11. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suprato ginčijamo susitarimo esmę, jo turinio iš esmės neneigia, t. y. to, jog jis neėmė nurodytų sumų ar panašiai. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, aptartus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį egzistavimo;

4.12. Teismas pažymėjo, kad darbdavys nereiškė priešieškinio dėl sumų pagal 2020-12-08 susitarimą priteisimo, todėl šios sumos nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, darbdavys gindamas savo interesus dėl šių sumų gali reikšti ieškinį bei įrodinėti reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo (ne) atsiskaitymo su buvusiu darbdaviu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovės UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimą panaikinti dalyje, kuria buvo tenkintas ieškovo J. V. ieškinys ir ieškinį atmesti pilna apimtimi. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovas nutraukus su juo darbo sutartį kaip su įmonės vadovu liko dirbti bendrovėje komercijos direktoriaus pareigose, neatitinka faktinės situacijos ir byloje esančių įrodymų;

5.2. Nagrinėjamu atveju vienintelis bendrovės akcininkas priėmė sprendimą dėl ieškovo atleidimo nuo 2020-12-07, tačiau ieškovui 2020-12-08 dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl esant SODROS sistemoje pranešimui apie ieškovo ligą apeliantė negalėjo registruoti ieškovo atleidimo. Apeliantė laikėsi teisės aktų reikalavimų neforminti darbuotojo atleidimo jo ligos laikotarpiu, o atleidimą įforminti pirmą dieną po darbuotojo ligos;

5.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino 2021-04-01 apeliantės vadovo įsakymą dėl pilno atsikaitymo su ieškovu, kaip atskirą įsakymą dėl ieškovo atleidimo. Kaip matyti iš minimo įsakymo jis yra skirtas bendrovės buhalterijai, nurodant pilnai atsiskaityti su ieškovu, tačiau tai nėra savarankiškas sprendimas atleisti ieškovą iš tariamai užimamų komercijos direktoriaus pareigų;

5.4. Ieškovas bendrovėje nė vienos dienos nedirbo komercijos vadovo pareigose ir bendrovė niekada neturėjo intencijos po ieškovo atleidimo iš direktoriaus pareigų jį įdarbinti kitose pareigose bendrovėje. Ieškovas buvo atleistas pasibaigus nedarbingumui 2020-12-07 vienintelio akcininko sprendimo pagrindu;

5.5. Pirmos instancijos teismo argumentas, kad apeliantė ieškovui mokėjo pirmas dvi ligos dienas, todėl tai pagrindžia apeliantės siekį su ieškovu pratęsti darbinius santykius, yra nepagrįstas. Apeliantė, kaip darbdavys, privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, kurie draudžia atleisti darbuotoją jo nedarbingumo laikotarpiu, o taip pat įpareigoja mokėti darbuotojui ligos išmoką pirmas dvi jo nedarbingumo dėl ligos dienas;

5.6. Pirmos instancijos teismas skaičiuodamas kompensaciją ieškovui ne tik netinkamai pritaikė teisės normas, tačiau ir neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas pats sau savavališkai pasididino atlyginimą, dėl ko netgi ir patenkinus ieškinį dalyje ieškovui mokėtina kompensacija turėtų būti mažinama;

5.7. Pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo priteisė ieškovui kompensaciją. Tačiau, netgi vertinant, kad kompensacija ieškovui turėjo būti priteista, ši kompensacija turėjo būti apskaičiuojama pagal ieškovo kaip komercijos direktoriaus darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, o ne darbo užmokestį, kurį savavališkai pats sau nusistatė ieškovas.

12. Ieškovas J. V. pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) apeliacinio skundo netenkinti; 2 ) iš bendrovės „Ferogama“ išreikalauti dokumentą, kuriuo buvo įforminti teisinio patikrinimo rezultatai. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.8. Ieškovas be UAB „Ferogama“ akcininkų sprendimo atlyginimo sau nemokėjo. Į bylą pateikta R. K. pasirašyta 2018-11-25 akcininko sprendimo kopija. Šiame dokumente yra aptarti UAB „Ferogama“ direktoriaus atlyginimo skyrimo ir mokėjimo klausimai. Sprendimo dalis dėl atlyginimo dydžio patvirtinta kasmetinėse audito ataskaitose, kuriose ieškovui mokėto atlyginimo dydis nurodytas atskira eilute. Audito ataskaitas tvirtino R. K. bei H. K.;

5.9. 2020 metų lapkričio pradžioje bendrovės „Ferogama“ akcininkas pradėjo UAB „Ferogama“ teisinį bei finansinį patikrinimą ir ieškovas vengė pateikti duomenis apie bendrovės finansinę būklę, sudarytus sandorius, vykdomą veiklą. Realią veiklą vykdanti įmonė nepajėgi pateikti atsakymų į keliamus klausimus jei nestabdytų savo veiklos. Esant tokiam paklausimui duomenys buvo teikiami pagal galimybes;

5.10. 2020-12-07 UAB „Ferogama“ akcininkas nepriėmė sprendimo atleisti J. V. iš direktoriaus pareigų. Byloje esančiame sprendime aiškiai ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas įrašyta, kad akcininkas nusprendžia atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų;

5.11. 2020-12-08 ieškovas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo R. G. nepradėjo dėl ligos. Dokumento, kuris rodytų priėmimo perdavimo pradžią byloje nėra;

5.12. Apeliantai teigia, kad 2021-04-01 R. G. priėmė vidinį įsakymą skirtą buhalterijai dėl pilno atsikaitymo su ieškovu. Šio dokumento byloje nėra;

Žemesnės instancijos teismas

5.13. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2021-04-01 įsakymas yra skirtas darbo sutarties tarp UAB „Ferogama“ ir komercijos direktoriaus J. V. nutraukimui. 2020-12-07 sprendime nėra nurodyta nutraukti darbo sutartį su komercijos direktoriumi J. V.. Atšaukus J. V. iš įmonės vadovo pareigų darbo sutartis liko galioti;

5.14. Byloje pateikti įrodymai, kad dėl J. V. atlyginimo buvo akcininko sprendimai.

13. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) 2020-12-08 susitarimą tarp J. V. ir UAB „Ferogama“ pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) J. V. Darbo kodekso 218 str. pagrindu priteistos kompensacijos sumą nuo 7 450,00 Eur padidinti iki 29 800,00 Eur.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

5.1. Apelianto nuomone nuo 2013 m. iki 2021 m. praėjo aštuoni metai ir apeliantui turėjo būti paskaičiuota ir priteista 4 vidutinių darbo užmokesčių kompensacija, tai yra 29 800,00 Eur. Teismas nenurodė, kokios teisės normos pagrindu jis sumažino kompensacijos dydį;

Žemesnės instancijos teismas

5.2. 2020-12-07 sprendimo atšaukti ieškovą iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų 3 punkte nurodyta, kad dėl bendrovei padarytos žalos, remiantis Darbo kodekso 156 str. 1 d. išeitinė išmoka išskaitoma, sumažinant ieškovo skolą bendrovei;

5.3. Apeliantas dėl atsakovės kaltės nėra pateikęs avansinės ataskaitos, o taip pat ataskaitos, kur yra panaudoti įmonės kasos pinigai. Taip nutiko dėl to, kad pagal atsakovės pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. Nurodo, kad kol šis tyrimas nebaigtas, apeliantas neturi galimybės pateikti ataskaitas, nes privalo gintis nuo nepagrįstų atsakovės kaltinimų baudžiamajame procese. Tik po baudžiamojo proceso pabaigos bus reali galimybė pateikti finansines ataskaitas ir parodyti, kad nepagrįsto apeliantės pinigų panaudojimo nebuvo;

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Darbo kodekso 33 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo;

5.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tokio pobūdžio reikalavimas į bylą nebuvo pateiktas;

5.6. Prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti apeliantui teisę į bylinėjimosi išlaidų, kurias apeliantas turės vykdydamas įsipareigojimus pagal 2020-12-21 teisinių paslaugų sutartį, atlyginimą. Advokatūros įstatymo 50 str. 2 d. pagrindu advokatas ir J. V. susitarė dėl advokato atlyginimo priklausomai nuo bylos baigties, nes J. V. po atleidimo iš darbo neturėjo galimybės sumokėti už teisines paslaugas didelio sudėtingumo darbo ginče;

5.7. 2021-12-17 UAB „Ferogama“ padarė pareiškimą, kad pagal 2020-12-08 susitarimą turi reikalavimo teisę į ieškovą 37 790,54 Eur. Šiame pareiškime neteisingai nurodyta suma, nes ieškovas 2021-12-08 UAB „Ferogama“ sumokėjo 13 790,54 Eur, todėl atsakovas galėjo kalbėti tik apie 24 000,00 Eur.

5.8. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.9. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ginčijamas sandoris turėtų būti panaikintas, kadangi (i) savo veiksmų nesuprato dėl sveikatos būklės arba (ii) jis buvo apgautas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis nėra skolingas atsakovei, tačiau dokumentų nepateiks, kadangi dėl jo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas. Taip pat ieškovo nuomone ginčijamas susitarimas naikintinas, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms;

5.10. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas ginčijamo susitarimo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ar pasirašė sandorį nesuprasdamas jo turinio. Priešingai, po ginčijamo sandorio sudarymo apeliantas iš dalies įvykdė ginčijamą sandorį ir padengė dalį savo įsipareigojimo;

5.11. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė, panaudodama(-as) ekonominį/ar kitokį spaudimą ar kaip nors kitaip reikalavo būtent sudaryti ginčo susitarimą ir jis neturėjęs veiksmų pasirinkimo laisvės, taip pat apie aplinkybes, kad ieškovas turi ilgametę patirtį sudarant įvairaus pobūdžio sandorius, todėl sudarydamas ginčijamą sandorį suprato savo veiksmus ir būsimas jų pasekmes;

5.12. Apelianto argumentas, kad jis turi surinkęs įrodymus, jog nėra skolingas atsakovei, tačiau sąmoningai jų neteikia nei atsakovei, nei teismui, kadangi dėl jo nusikalstamų veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų naikinti ginčijamą susitarimą, yra nepagrįstas;

5.13. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą argumentavo ir nurodė, dėl kokių priežasčių sumažino apeliantui priteistiną kompensaciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys atsakovėms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl naujų įrodymų

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

19. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

20. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – teisinio patikrinimo klausimyną. Ieškovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių šis įrodymas nepateiktas pirmosios instancijos teismui, ar kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami ir toliau nevertinami (CPK 314 straipsnis).

Dėl prašymo išreikalauti duomenis

21. Ieškovas atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą prašo iš UAB „Ferogama“ išreikalauti dokumentą, kuriuo buvo įforminti teisinio patikrinimo rezultatai.

22. Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti. CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis teismas nenustatė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo dėl naujų duomenų išreikalavimo iš atsakovių netenkina (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

24. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo atmestas reikalavimas 2020-12-08 susitarimą tarp J. V. ir UAB „Ferogama“ pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento. Nurodo, kad apeliantas dėl UAB „Ferogama“ kaltės nėra pateikęs avansinės ataskaitos, o taip pat ataskaitos, kur yra panaudoti įmonės kasos pinigai. Taip nutiko dėl to, kad pagal UAB „Ferogama“ pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. Kol šis tyrimas nebaigtas, ieškovas neturi galimybės pateikti ataskaitų, nes privalo gintis nuo nepagrįstų UAB „Ferogama“ kaltinimų baudžiamajame procese. Teigia, jog tik po baudžiamojo proceso pabaigos bus reali galimybė pateikti finansines ataskaitas ir parodyti, kad nepagrįsto UAB „Ferogama“ pinigų panaudojimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

25. Nustatyta, kad 2020-12-08 susitarimas sudarytas tarp J. V. bei UAB „Ferogama“, kuriuo šio susitarimo šalys sulygo, kad J. V. yra skolingas UAB „Ferogama 37 790, 54 Eur sumą. Susitarime nurodoma, kad skola gražinama pagal toliau nurodytą grafiką: 1.1. skolos dalis lygi vienam vidutiniam darbo užmokesčiui, išskaityta iš jo išeitinės išmokos; 1.2. likusi suma – ne vėliau kaip iki 2020-12-10. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atšaukiant ieškovą iš įmonės vadovo pareigų jį su įmone siejo dviejų rūšių piniginiai santykiai: 1) piniginė prievolė kilusi paskolos sutarties pagrindu, kas reiškia, kad tarp ginčo šalių buvo civiliniai teisiniai santykiai; 2) piniginė prievolė kilusi dėl avansinėn atskaitomybėn perduotų ir kasos pinigų, laikytų pas ieškovą, kas reiškia, kad tarp šalių buvo Darbo kodekso normomis reguliuojami teisiniai santykiai.

26. Sutarties samprata reglamentuota CK 6.154 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinta negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo teigimu, 2020-12-08 naujai paskirtas UAB „Ferogama“ direktorius R. G., emocinį sukrėtimą patyrusiam ir sergančiam ieškovui pateikė pasirašyti sutartį, kurioje buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, jog ieškovas dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų bendrovei „Ferogama“ yra skolingas 37 790,54 Eur. Ieškovas teigė, kad dėl sveikatos būklės nesuprato, kad yra apgaunamas.

28. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, be kita ko, ir dėl ekonominio spaudimo sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ginčo sandoriai taip pat pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudaryti dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė, panaudodama(-as) ekonominį/ar kitokį spaudimą ar kaip nors kitaip, reikalavo būtent sudaryti ginčo susitarimą ir ieškovas neturėjęs veiksmų pasirinkimo laisvės. Teismas sprendė, kad nėra nustatyta CK 1.91 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jis nėra skolingas atsakovei, tačiau dokumentų neteiks, nes dėl jo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas. Ieškinyje ieškovas nurodė ir tai, kad ginčijamas sandoris turėtų būti panaikintas, kadangi ieškovas savo veiksmų nesuprato dėl sveikatos būklės bei buvo apgautas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateikta 2020-12-10 stacionaro epikrizė patvirtina, kad ieškovas 2020-12-09 turėjo sveikatos sutrikimų. Teismas pažymėjo, kad minėti duomenys nepatvirtina, jog 2020-12-08 ieškovui pasirašant ginčo susitarimą jo psichinė būklė buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų. Teismas nustatė, jog ieškovas ginčo susitarimo pasirašymo metu suprato, kad toks susitarimas pasirašomas. Teismui nustačius, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suprato ginčijamo susitarimo esmę, jo turinio iš esmės neneigia, konstatavo, kad ieškovas neįrodė pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį egzistavimo.

30. Ieškovo vertinimu, sudarant susitarimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad dėl ieškovo atsakovui mokėtinos sumos dydžio susitarta rašytiniu 2020-12-08 susitarimu. Akcentuotina, kad teisės aktai nedraudžia darbuotojui pripažinti žalos fakto arba susitarti dėl žalos ar skolos grąžinimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis nėra skolingas atsakovei, tačiau įrodymų teikti negali, kadangi dėl jo nusikalstamų veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo deklaratyvūs teiginiai nepagrįsti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos eismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

31. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo apeliantui priteistos kompensacijos sumą nuo 7 450,00 Eur padidinti iki 29 800,00 Eur. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantui mokėtiną kompensaciją iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Ieškovo vertinimu, nuo 2013 m. iki 2021 m. praėjo aštuoni metai ir jam turėjo būti priteista 4 vidutinių darbo užmokesčių kompensacija, tai yra 29 800,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios teisės normos pagrindu jis sumažino kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

32. DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

33. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių yra mažinama ši kompensacija.

34. Kasacinio teismo konstatuota, kad, nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė kompensacijos mažinimo klausimu. Šiame kontekste primintina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, gali sumažinti kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018).

36. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteistinos kompensacijos dydį skaičiavo įvertinęs teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, tai, kad darbdaviui 2020-12-07 atšaukus ieškovą J. V. iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, jis liko dirbti įmonėje ir nuo 2020-12-08 darbo teisiniai santykiai tęsėsi toliau, kaip galima suprasti pagal darbo teisinių santykių raidą – buvusiose ieškovo pareigose, nors realiai ieškovas dirbo tik vieną dieną, t. y. 2021-04-01, kuri buvo ir paskutinė jo darbo diena įmonėje, kitą laikotarpį ieškovas buvo nedarbingume ir nusprendė priteistiną suma už priverstinės pravaikštos laiką mažinti iki 7 450,00 Eur sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos įvertino visas reikšmingas šiai bylai spręsti aplinkybes.

37. Skundžiamame sprendime įvertinta tai, kad ieškovas nuo 2020-12-08 realiai dirbo tik balandžio 1 d., t. y. vieną darbo dieną. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui daugiau, nei jis būtų realiai uždirbęs, todėl sprendimas sumažinti priteistinos kompensacijos dydį iki 7 450,00 Eur, negali būti laikomas pažeidžiančiu protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principus.

Dėl atsakovių apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

38. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2020-12-07 atleidus ieškovą iš direktoriaus pareigų, nuo 2020-12-08 jam tapus nedarbingu dėl ligos ir įforminus jo atleidimą pirmą dieną po nedarbingumo (2021-04-01), ieškovas buvo grąžintas į komercijos direktoriaus pareigas, todėl laikytina, kad ieškovo vadovo 2021-04-01 įsakymas yra neteisėtas. Apeliančių nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

39. Apeliantės nurodo, kad 2020-12-07 vienintelis apeliantės akcininkas priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš direktoriaus pareigų; 2020-12-08 ieškovas pradėjo bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujai paskirtam vadovui R. G.; laikotarpiu nuo 2020-12-08 iki 2021-03-31 ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas; 2021-04-01 apeliantės vadovas R. G. priėmė vidinį įsakymą, skirtą buhalterijai, dėl pilno atsiskaitymo su ieškovu.

40. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovas, nutraukus su juo darbo sutartį kaip su įmonės vadovu, liko dirbti bendrovėje komercijos direktoriaus pareigose, neatitinka faktinės situacijos ir byloje esančių įrodymų.

41. Nustatyta, kad ieškovas atšauktas iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų nuo 2020-12-07. Apeliantės nurodo, kad ieškovui 2020-12-08 dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl esant SODROS sistemoje pranešimui apie ieškovo ligą nebuvo galima registruoti ieškovo atleidimo. Pažymi, kad DK imperatyviai draudžia forminti darbuotojo atleidimą jo ligos laikotarpiu. Apeliantė laikėsi teisės aktų reikalavimų neforminti darbuotojo atleidimo jo ligos laikotarpiu, o atleidimą įforminti pirmą dieną po darbuotojo ligos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 2020-12-07 atšaukus J. V. iš vadovo pareigų buvo pranešta apie darbo sutartinių santykių pabaigą.

42. Apeliantės teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino 2021-04-01 apeliantės vadovo įsakymą dėl pilno atsikaitymo su ieškovu, kaip atskirą įsakymą dėl ieškovo atleidimo.

43. Apeliančių teigimu, įsakymas yra skirtas bendrovės buhalterijai ir tai nėra savarankiškas sprendimas atleisti ieškovą iš tariamai užimamų komercijos direktoriaus pareigų. Pažymi, kad ieškovas bendrovėje nedirbo komercijos vadovo pareigose ir bendrovė niekada neturėjo intencijos po ieškovo atleidimo iš direktoriaus pareigų jį įdarbinti kitose pareigose bendrovėje. Nustatyta, kad 2020-12-08 ieškovas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo R. G. nepradėjo dėl ligos. Byloje nėra dokumento, kuris rodytų priėmimo perdavimo pradžią.

44. Apeliantės tai pat teigia, kad 2021-04-01 įsakymu ieškovas buvo atleistas pasibaigus nedarbingumui to paties 2020-12-07 vienintelio akcininko sprendimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismui teisingai sprendus, kad 2021-04-01 įsakymas yra skirtas darbo sutarties tarp UAB „Ferogama“ ir komercijos direktoriaus ieškovo nutraukimui, apeliančių argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Akcentuotina, kad 2020-12-07 sprendime nėra nurodyta nutraukti darbo sutartį su komercijos direktoriumi J. V.. Atšaukus J. V. iš įmonės vadovo pareigų darbo sutartis liko galioti. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė ieškovui mokėjo užmokestį pirmas dvi ligos dienas, todėl tai pagrindžia apeliantės siekį su ieškovu pratęsti darbinius santykius. Apeliantė teigia, kad privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, kurie draudžia atleisti darbuotoją jo nedarbingumo laikotarpiu, o taip pat įpareigoja mokėti darbuotojui ligos išmoką pirmas dvi jo nedarbingumo dėl ligos dienas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog 2020-12-07 atšaukus ieškovą iš vadovo pareigų buvo pranešta apie darbo sutartinių santykių pabaigą. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

45. Atsižvelgiant į tai, kad 2021-04-01 darbdavys priėmė atskirą bei šioje byloje taip pat ginčijamą sprendimą dėl ieškovo atleidimo nuo 2021-04-01; į byloje pateiktus atsiskaitymo lapelius už 2020 m. gruodį, pagal kurį matyti, kad darbdavys mokėjo darbuotojui už dvi pirmas ligos dienas, kurios buvo po jo atleidimo iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, taip pat į pateiktą J. V. atlyginimo lapelį už 2021 m. balandžio mėnesį, pagal kurį matyti, kad apskaičiuotas etatinis atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė kompensacija; taip pat į tai, kad UAB „Ferogama“ 2021-04-01 direktoriaus įsakyme nurodoma pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną (2021-04-01), sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad darbo teisiniai santykiai 2020-12-07 atšaukus J. V. iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų toliau tęsėsi. Duomenų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, byloje nėra.

46. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas kompensaciją ieškovui, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas pats sau savavališkai pasididino atlyginimą, dėl ko netgi ir patenkinus ieškinį dalyje ieškovui mokėtina kompensacija turėtų būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

47. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABĮ 37 straipsnio nuostatas, įmonės vadovui nepriskirta teisė ar pareiga pasirašyti su savimi darbo sutartį ar jos pakeitimus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2664-912/2018). ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).

48. Apeliantės teigia, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo darbo užmokestis buvo nustatytas 952,70 Eur ir apskaičiuoti ieškovui mokėtiną kompensaciją, juo labiau, jeigu pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovas darbą bendrovėje toliau tęsė kaip komercijos direktorius.

49. Ieškovas nurodo, kad dėl jo atlyginimo buvo akcininko sprendimai. Pabrėžė, kad minėtų sprendimų negalėjo pateikti, nes UAB „Ferogama“ dokumentų neaprašė ir galimai juos sunaikino, tačiau teigia, kad šio dokumento originalumas patvirtintas byloje esančiomis audito ataskaitomis.

50. Nustatyta, kad 2013-09-26 Akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, o jo atlyginimas liko 3 289,47 litų (952,70 Eur). Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo darbo užmokestį apskaičiuodavo pagal vadovo J. V. pateiktus įsakymus. Apskaitoje buvo fiksuojamas kasos likutis, kuris buvo pas direktorių. Nurodė, kad įmonė kiekvienais metais buvo audituojama, audito ataskaitose buvo fiksuojami duomenys ir apie vadovo atlyginimą, šias ataskaitas patvirtindavo įmonės akcininkas, kitaip registro centrui pateikti jų nebuvo galima. Iš į bylą pateiktos audito ataskaitų matyti, kad ataskaitoje už 2018 bei 2019 metus atskira eilute įrašytas administracijos vadovo atlyginimas. Ši ataskaita akcininko patvirtinta ir, kaip parodė buvusi UAB „Ferogama“ buhalterė I. G., priduota į viešą registrą. Minėtose ataskaitose nurodytos su darbo santykiais susijusios sumos yra ženkliai didesnės, nei kad būtų mėnesinis 952,70 Eur atlyginimas. Taip pat akcentuotina, kad pagal 2021 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelį matyti, kad J. V. vidutinis vienos dienos VDU nurodomas 354,76 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavys pateikė dvi ieškovo VDU pažymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vienoje pažymoje pateiktas ieškovo VDU sutampa su 2021 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelio duomenimis, įvertinus tai, kad UAB „Ferogama“ balandžio mėnesį vadovavo kitas vadovas, kuris neginčijo tokio ieškovo darbo užmokesčio bei tai, kad akcininkas nekėlė klausimo dėl ieškovo darbo užmokesčio, teismas vadovavosi ieškovo VDU pažyma, kuri sutampa su 2021 m. balandžio mėnesio duomenimis. Pagal darbdavio pateiktą VDU pažymą, ieškovo vienos dienos VDU – 354,76 Eur, vieno mėnesio – 7 450,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

51. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė-Jankūnienė