Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-395-1168/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-29
Bylos Nr.: e2-395-1168/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17086-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krolienė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: D. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Rytis Martinkėnas, Eglė Rybelienė

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-395-1168/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17086-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovui, advokatui Ryčiui Martinkėnui, atsakovui D. P., atstovo atstovei, advokatei Eglei Rybelienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui D. P. bei atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Swedbank“, AB ,,Šiaulių bankas“ ir SIA "Citadele Leasing" Lietuvos filialas, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė, daliniai procesiniai sprendimai

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė J. P. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį (CBP-17060) atsakovui D. P., kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką J. P. palikti jos santuokinę pavardę – P.; 3) padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. P. po 700,00 Eur, o nepilnametei dukrai K. P. po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Bernardinų bažnyčioje buvo sudaryta šalių santuoka, kuri buvo apskaityta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė vaikai – (duomenys neskelbtini) J. P., ir (duomenys neskelbtini) K. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašas panaikintas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria buvo išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimai.

3. Nurodė, kad po pirmosios santuokos nutraukimo šalys susitaikė ir vėl nusprendė sudaryti santuoką, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta antra jų santuoka. Tačiau santykiai šeimoje buvo komplikuoti, kadangi labai skyrėsi sutuoktinių požiūriai į šeimą, bendrą gyvenimą, ištikimybę. Atsakovas negerbė ieškovės ir buvo jai neištikimas, nedėjo pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, ir tai lėmė šalių santuokos nutraukimą (duomenys neskelbtini) metais. Šalių santuoką buvo nutraukta praėjus vos 2 mėnesiams nuo dukros K. gimimo. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė teigė dar tikėjosi, kad šeimą gali pavykti sukurti, todėl susitaikė su atsakovu ir antrą kartą susituokė, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė, artimai bendravo su kita moterimi, su kuria kartu sportuodavo, nuolat su ja leisdavo laiką, susirašinėdavo, nors puikiai žinojo, jog toks jo elgesys yra nepriimtinas ieškovei ir ją skaudina. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas finansiškai nesirūpino šeima taip, kaip objektyviai galėjo, ieškovei palikdamas praktiškai visą naštą ne tik dėl vaikų išlaikymo, bet ir kitų šeimos poreikių tenkinimo. Dėl nurodytų aplinkybių prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokinę pavardę – P.

4. Teigė, kad po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio dalintino nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto neįgijo, naujų kreditorinių įsipareigojimų neprisiėmė. Nurodė, kad teismo sprendimu nutraukiant pirmąją šalių santuoką nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, taip pat nustatyta vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarka bei nustatytas atsakovo teiktinas vaikams išlaikymas. Todėl šioje dalyje sprendimas yra galiojanti. Tačiau, motyvuodama aplinkybe, kad po pirmosios santuokos nutraukimo pasikeitė vaikų poreikiai ieškovė prašė padidinti teismo sprendimu nustatyto atsakovo teikino vaikams išlaikymo dydį.

5. Nurodė, kad teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.1 punkte numatyta, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui teiks išlaikymui po 260,00 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą. Tačiau vaikams augant padidėjo jų poreikiai bei atitinkamai išlaidos jų tenkinimui. Sūnus J. pradėjo lankyti mokyklą, krepšinio treniruotes, atsirado draugų, kurių gimtadieniuose jis lankosi, po pamokinė veikla, kas neabejotinai yra susiję su jo išaugusiais poreikiais bei padidėjusiomis išlaidomis jų tenkinimui. Ieškovės skaičiavimais, šiuo metu sūnaus J. poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 1 432 Eur suma. Dukrai K. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo metu buvo vos 2 mėnesiai, o šiuo metu ji jau lanko darželį, šokių ir anglų kalbos būrelius, kaip ir sūnus J., turi draugų, kurių gimtadieniuose lankosi, vykstant atostogų jai jau reikalingas atskiras lėktuvo bilietas, atskirai skaičiuojamos apgyvendinimo vietos viešbučiuose ir pan. Ieškovės skaičiavimais, šiuo metu dukros K. poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 1 051,50 Eur suma. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, gauna pajamų iš savo darbinės veiklos, abu turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, todėl prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį sūnaus J. poreikių tenkinimui skirdami po 700,00 Eur, o dukros K. – po 500,00 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovas įteiktame atsiliepime į ieškinį (DOK-10548) nesutiko su ieškovės argumentais, kad santuoka iširo dėl asakovo kaltės. Teigė, kad visus santuokos metus išlaikė šeimą, ja rūpinosi, kartu su ieškove augino vaikus. Anot atsakovo, pati ieškovė dar šalims gyvenant kartu buvo užmezgusi artimus santykus su kitu vyru, kurie tęsiasi iki šiol. Nurodė, kad gyvenant santuokoje iš sutuoktinės patirdavo nuolatinius įžeidinėjimus, užgauliojimus ir menkinimą. Dažnai buvo menkinamas kaip tėvas vaikų akivaizdoje. Su ieškove negalėjo vykti jokie adekvatūs pokalbiai, kad išspręstų santykių problemas, kadangi sutuoktinė nepriėmė jokios kitos nuomonės, dažnu atveju sukurdavo išgalvotas istorijas, kurios visiškai prasilenkia su realybė tik tam, kad dar labiau galėtų menkinti atsakovą, parodyti kitiems, koks jis blogas, kaip sutuoktinis. Todėl atsakovas preziumuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Nurodė nesutinkantis su ieškovės reikalavimu padidinti vaikams teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Mano, kad ieškovė pateikdama šį reikalavimą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad ieškovė yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga, turi labai daug asmeninio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o atsakovui tenka nuomuotis butą. Lyginat abi šalis, jų turtinės padėtys yra skirtingos. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą beveik 2,5 karto, pati ieškovė negalėtų po 1 300,00 eurų prisidėti kiekvieną mėnesį prie vaikų išlaikymo, todėl išlaikymą padidinti prašo nepagrįstai. Pabrėžė, kad jis dirba pilnu etatu, jo mėnesines pajamos yra vidutiniškos – apie apie 1500-2000 Eur į rankas, papildomiems darbams nelieka laiko, dėl ieškovės kaltės negali gyventi savo buto dalinėje nuosavybėje, todėl yra priverstas nuomuotis būstą, patiria apie 340,00 Eur per mėnesį buto nuomai ir papildomai apie 200,00 Eur mokesčiams. Kas mėnesį moka apie 800,00 Eur vaikams išlaikymą, vis dar moka skolą atstoliui, be to, ir pačiam reikia pragyventi. Todėl atsakovas neturi galimybių šiai dienai mokėti didesnį išlaikymą vaikams. Teigė, kad vaikai neturi specialių poreikių, neserga sunkiomis ligomis, kurių gydymui reikėtų didelių išlaidų. Ieškovė nepateikė vaikų poreikių detalaus paskaičiavimo ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, o tai privalėtų padaryti, kadangi prašo padidinti išlaikymą vaikams labai didelėmis sumomis. Todėl įvertinus vaikų amžių, jų poreikius priteistas išlaikymas yra pakankamas patenkinant esančius būtinuosius vaikų poreikius. Paminėjo, kad vaikai papildomai prie jo teikiamo išlaikymo gauna valstybės mokamas išmokas.

8. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė ieškovei priešieškinį (CPB-18032), prašydamas: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų J. P. ir K. P. gyvenamąją vietą su abiem tėvais rotacijos principu, nustatant, kad vaikų gyvenamoji vieta keičiama kas savaitę; 4) nustatyti atsakovo siūlomą tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tėvo gimtadienio dieną, Tėvo dieną ir didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias, Naujuosius metus, Šv. Velykas, rugsėjo 1-ąją, taip pat per atostogas; 5) pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir tvarką, priteisiant iš ieškovės ir atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis – po 158,50 Eur iš abiejų tėvų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šią sumą pervedant į specialiai atidarytas banko sąskaitas kiekvienam vaikui (vaiko išlaikymo lėšoms kaupti ir jas naudoti vaiko poreikiams apmokėti), nustatant abiem šalims uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečių išlaikymo lėšas; 6) prievolę išmokėti paskolą kreditoriui ,,Swedbank“, AB pagal 2015 m. lapkričio 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 15-111236-FA, nutraukus santuoką pripažinti ieškovės asmenine prievole; 7) nustatyti, kad ieškovės įsipareigojimai kreditoriui SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui (dabar SIA "Citadele Leasing" Lietuvos filialas) pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 721170/00, kurios pagrindu įsigytas automobilis Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka ieškovei, yra ieškovės asmeninė prievolė; 8) nustatyti, kad visi įsipareigojimai pagal su Šiaulių banku sudarytą kredito sutartį, pagal kurią buvo duotas Būsto kreditas poilsio apartamentams, garažui ir daliai žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) , įsigyti, po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmeninė prievolė; 9) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 31 253,72 Eur dydžio kompensaciją bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus dokumentus.

9. Nurodė, kad santuoka iširo po gyvenimo skyrium, vienas kito neieškojo ir nebandė susisiekti bei palaikyti ryšį kaip sutuoktiniai. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo prašė palikti ieškovui palikti prigimtinę pavardę – P., o ieškovei jos santuokinę pavardę – P., išlaikymo vienam iš kito priteisti neprašė.

10. Anot ieškovo, būtų palankiausia, jei po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su abiem tėvais rotacijos principu po savaitę, toks gyvenamosios vietos nustatymas yra realai įgyvendinamas, atitiktų vaikų interesus, šalių gyvenamoji vieta yra netoli viena kitos, vaikams nereiktų keisti savo aplinkos, bendravimo su draugais, švietimo įstaigų lankymo įpročių. Teigė, kad vaikai yra prisirišę prie abiejų tėvų, nori bendrauti ir leisti laiką kartu su abiem tėvais. Iki ieškinio padavimo dienos ginčo su atsakove dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo. Papildomai atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką jo gimtadienio dieną, Tėvo dieną, Kūčių Naujųjų metų, Šv. Velykų, rugsėjo 1-osio dienomis. nurodė, kad, kad dėl laiko su vaikais per atostogas (vasaros ar žiemos), šalys susitars pagal atskirą susitarimą, pranešus ne vėliau nei prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų. Nustačius gyvenamąją vietą su abiem tėvais, atsakovas prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, numatant, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams abu tėvai mokės lygiomis dalimis po 158,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą pervedant į specialiai atidarytas banko sąskaitas kiekvienam vaikui (vaiko išlaikymo lėšoms kaupti ir jas naudoti vaiko poreikiams apmokėti).

11. Nurodė, kad šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuris būtų įgytas po santuokos sudarymo, nėra, visas šalių bendrai įgyto turto padalijimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) sprendimu. Tačiau po santuokos sudarymo 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovė sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl naujai statomo buto 30.83 kv.m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimu. Už perkamą butą buvo sumokėti 10 374,00 Eur avansas, todėl prašė priteisti iš ieškovės pusę šios sumos iš – 5 187,00 Eur. Taip pat, atsakovo paskaičiavimu buvo patirtos išlaidos turto pagerinimui ir brangesniems pirkiniams, įskaitant paskolos sumą 2021-2023 metų laikotarpiu, iš viso 24 566,72 Eur. Bendro ūkio pagerinimui buvo pirktas paveikslas, įrengtas kondicionierius, IKEA baldai, mokėjimas už baldus (duomenys neskelbtini), mokėjimas UAB „Sistemax“ už stoginę, pirktas robotas, treniruoklis, žieminės padangos automobiliui. Taip pat, nuo santuokos sudarymo iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas vienas mokėjo paskolą bankui AB ,,Swedbank“ pagal kredito sutartį 15-111236-FA, be to, atsakovas iš brolio gavo dovanų dviratį 500,00 Eur vertės, kurio atgauti iš atsakovės nepavyksta. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 13 d. už 3 800,00 Eur pardavė Yamaha FZ09, valst. Nr. 888VE, nors buvo sutaręs jį parduoti už 4 800,00 Eur. Kadangi dėl ieškovės veiksmų nebuvo įleistas pasiimti motociklo, sandoris neįvyko, todėl buvo priverstas parduoti motociklą už mažesnę kainą ir patyrė 1 000,00 Eur nuostolį. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 31 253,72 Eur dydžio kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teigė, kad 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje buvo išspręstas ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, numatant, kad sutuoktinių įsipareigojimai bankui ,,Swedbank“, AB, pagal su banku 2015 m. lapkričio 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 15-111236-FA bei 2017 m. gegužės 23 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 17-034287-FA, lieka solidaria sutuoktinių J. P. ir D. P. prievole. Tačiau atsakovo manymu, ši nuostata toliau negali likti galioti ir atsakovė įpareigotina pakeisti paskolos sutartį ir prisiimti prievolę asmeninėn atsakomybėn. Atsakovės J. P. įsipareigojimus kreditoriui SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 721170/00, kurios pagrindu įsigytas automobilis Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojimus pagal su Šiaulių banku sudarytą kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas Būsto kreditas poilsio apartamentams, garažui ir daliai žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, po santuokos nutraukimo paliktinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

13. Patikslintu priešieškiniu (DOK-145375) atsakovas, motyvuodamas aplinkybe, dėl bendravimo su vaikais nuolat kyla ginčai su ieškove, prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką.

Atsiliepimas

14. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį (DOK-6036), nesutiko su atsakovo teiginiais, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau teigė neprieštaraujanti, kad būtų pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15. Akcentavo, kad nutraukiant pirmąją santuoką teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su ieškove, o atsakovas ne tik nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove tačiau tokių aplinkybių net nenurodė. Be to, įstatymas nenumato galimybės vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su abiem tėvais. Taip pat teigė, kad teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje numatyta, kad šalys susitarė lygiomis teisėmis dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, užtikrinant tinkamas sąlygas vaikų fiziniam vystymuisi ir tobulėjimui, vienodai rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, mokymu bei lavinimu ir netrukdyti vienas kitam naudotis įstatymuose nustatytomis teisėmis ir pareigomis savo vaikų atžvilgiu, įsipareigojo bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, pagal galimybes savaitgaliais, švenčių dienomis bei savo kasmetinių atostogų metu. Papildomai pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu visgi būtų sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, ieškovė neprieštarautų, kad vaikai laiką praleistų su atsakovu per jo gimtadienį bei Tėvo dieną, atitinkamai numatant, kad vaikai laiką praleistų su ieškove per jos gimtadienį bei Motinos dieną, taip pat sutiktų aptarti praleidžiamą laiką su nepilnamečiais vaikais per didžiąsias šventes (Kalėdas, Velykas) bei atostogų metu.

16. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu sumažinti vaikų periodinio išlaikymo dydį iki 158,50 Eur per mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė jo prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo apskaičiavimo bei įrodymų, kad būtent toks išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikių patenkinimui. Pažymėjo, kad ieškinyje yra pateikusi detalų vaikams reikalingo išlaikymo dydžio apskaičiavimą. Taip pat prašė atmesti atsakovo reikalavimą nustatyti jam ir ieškovei uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymą, nes jis yra nepagrįstas.

17. Atitinkamai ieškovė, kaip nepagrįstą, prarašė pripažinti ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl 31 253,72 Eur kompensacijos priteisimo. Pažymėjo, kad prievolių AB ,,Swedbank“ bankui vykdymas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir atsakovas nėra pateikęs šio kreditoriaus sutikimo pakeisti prievolės prigimtį. Taip pat ir įsipareigojimai AB „Šiaulių bankas“ pagal 2020 m. spalio 12 d. kredito sutartį Nr. BK-20-144496 galėtų būti pripažinti ieškovės asmeniniais įsipareigojimais tik tuo atveju, jeigu atsakovas pateiktų kreditoriaus sutikimą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį (DOK-155212) ieškovė nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurią vykdant paaiškėjo, kad ji yra ne visai tinkama patiems vaikams, nes ne visuomet nustatytu bendravimo su atsakovu laiku vaikai nori vykti pas tėvą. Be to, tokios bendravimo tvarkos nesilaiko ir pats atsakovas, kadangi pakankamai dažnai nustatytu laiku arba negali paimti vaikų, arba jų parvežti, dažnai prašo keisti savaitgalius, trumpinti vaikų buvimo pas jį laiką ir pan. Teigė, kad atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje yra sunkiai įgyvendinamos sąlygos ir neatsižvelgiama į nepilnamečių vaikų nuomonę. Ieškovė išdėstė savo siūlomą atsakovo bendravimo tvarką.

19. AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atsakovo priešieškinį (DOK-197252) nurodė, kad su ieškove ir atsakovu 2020 m. spalio 12 d. sudarė Kredito sutartį Nr. BK-20-144496, kurio specialiosios dalies 1. Punkte šalys patvirtino, kad Kredito sutartis yra sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė ir atsakovas abu yra Kredito sutarties šalys ir vadovaujantis Kredito sutarties bendrosios dalies 2.17.2. punktu, yra bendraskoliai solidariai atsakantys už prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą. Todėl ir po sutuoktinių santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai kreditoriui turi išlikti solidariais bendraskoliais. Pabrėžė, kad ieškovė ir/ar atsakovas į banką dėl Kredito sutarties modifikavimo nesikreipė, bankas nėra davęs sutikimo solidarias sutuoktinių prievoles padalinti tarp sutuoktinių.

20. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Swedbank“ ir SIA "Citadele Leasing" Lietuvos filialas atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį nepateikė.

21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje dėl pareikšto ieškinio ir priešieškinio (DOK-201794) nurodė, kad specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog moteris su nepilnamečiais vaikais gyvena, jos teigimu, jai nuosavybės teise priklausančiame 2 aukštų, apie 195 kv. m gyvenamajame name su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo šilta, tvarkinga ir švaru, kiekvienas vaikas turi po erdvų, atskirą, jaukiai įrengtą kambarį, kuriuose yra visi vaikams reikalingi baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. J. garaže yra įsirengęs sporto salę, kambaryje yra įrengtas krepšinio lankas, dideli futbolo vartai. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2 – jų kambarių, apie 70 kv. m butas nuosavybės teise priklauso atsakovo močiutei (vyro teigimu). Butas yra naujai statytame daugiabutyje, šildymas ir visi patogumai yra. Vyro butas pilnai įrengtas ir sutvarkytas. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, šilta. Vaikai šiuose namuose neturi atskiro kambario, svečiuojantis pas tėvą vienas vaikas miega svetainėje, kitas su tėčiu. Matėsi keli stalo žaidimai, piešimo priemonės. Namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika.

22. Pažymėjo, jog Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma – 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. J. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, K. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Šeimai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 buvo taikomas atvejo vadybos procesas.

23. Nurodė, kad atsakovas neįvardija konkrečių priežasčių, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė, kad vaikai turėtų keisti gyvenamąją vietą kas savaitę. Tarnybos vertinimu, atsakovui norint ilgesnį laiką bendrauti su vaikais, leisti kartu laiką, galimai yra tikslinga apsvarstyti bendravimo tvarkos keitimo galimybes. Tarnyba, įvertinusi kiekvienos iš šalių šeimos aplinkos sąlygas, pastebėjo, jog dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje jiems sudarytos puikios sąlygos, jie turi atskirus kambarius, kurie pritaikyti jų poreikiams. Teigė, kad vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, kas sąlygoja gyvenamosios aplinkos ir vietos stabilumą. Vaikas turi teisę į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę jam nekeisti įprastos aplinkos. Nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susiję su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

24. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra galimybes sureguliuoti teisinėmis priemonėmis visų įmanomų tėvų tarpusavio nesutarimų, todėl tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus (nesutarimus), susijusius su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, ypač svarbus vaiko tėvų geranoriškas bendradarbiavimas, gebėjimas atsiriboti nuo asmeniškumų bei orientuotis tik į vaiko poreikių ir geriausių interesų užtikrinimą. Pradiniu ieškiniu siūloma bendravimo tvarka, kurioje aptariamas tik vaikų ir tėvo bendravimas per tėvo dieną bei šventinėmis dienomis, Tarnybos vertinimu, vaikų interesams neprieštarauja, tačiau tikslinga apsvarstyti ir kitos galimos bendravimo tvarkos alternatyvas, aptariant bendravimą darbo dienomis ir savaitgaliais. Nurodė, kad šalių reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais.

25. Išvadoje dėl patikslinto priešieškinio (DOK-153492) Tarnyba nurodė, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka yra plati, aiški, konkreti ir galimai atitiktų geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tačiau atkreipė dėmesį, kad bendravimas per atsakovo gimtadienį ir Tėvo dieną nėra aiškiai aptartas, reikia įsivertinti aplinkybę, jog atsakovo gimtadienis gali būti bet kurią savaitės dieną, todėl turėtų būti sukonkretintos tikslios valandos – nuo kada iki kada vyktų bendravimas, iš kur vaikai būtų paimami ir kur grąžinami.

26. Prie pradinės išvados Tarnyba pateikė 2023 m. gruodžio 18 d. nepilnamečių šalių vaikų nuomonių išklausymo aktus. K. P. nurodė, papasakojo, kad jai patinka lankyti darželį, ji su visais bendrauja, lanko šokių būrelį, anglų pamokas bei dailę. Pasak mergaitės, į papildomas veiklas ją vežioja motina, o vėliau mama jai padeda. K. sakė, kad ji taip pat mamai padeda tvarkytis. Mergaitė nurodė, kad jai labai patinka įvairios šventės, nurodė, kad jai patinka ir namuose, ir pas tėtį namuose. Sakė, kad gerai sutaria su mama ir su tėčiu, mėgsta žaisti su savo žaislais, žiūrėti filmukus. Pažymėjo, kad pas mamą daugiau jos žaislų. J. P. teigė, kad mokykloje jam gerai sekasi, pažymiai geri, pastabų dėl elgesio neturi, turi daug draugų, su visais sutaria. Pasak paauglio, jis lanko krepšinio treniruotes, žaidžia pagrindinėje komandoje, važinėja į varžybas, į rungtynes kituose miestuose ir užsienyje. Jam krepšinis labai patinka ir puikiai sekasi. Vaikas sakė, kad yra labai užsiėmęs, vos viską spėja, todėl, jei nereikia į krepšinį, jis nori daugiau pailsėti, nes treniruotės būna kiekvieną dieną ir dar šeštadieniais. Dažnai sekmadieniais būna varžybos arba turnyrai. Į treniruotes ir į varžybas paauglį veža mama, o jei būna pas tėtį, tai jis nuveža. Kartais į rungtynes pažiūrėti atvažiuoja ir tėtis. Nepilnametis teigė, kad bendrauja su tėvu, jų santykiai yra geri. J. nurodė, kad neprieštarauja būti pas tėtį, viskas gerai. Pas tėtį dažniausiai žiūri televizorių. Vaikas nežino, ar daugiau laiko norėtų praleisti pas tėtį, nes jis labai užimtas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. dalinius sprendimu tenkino šalių prašymą ir nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino šalių 2024 m. liepos 23 d. sudarytą sutartį, kuria susitarė dėl turtinių klausimų, įskaitant ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymą bei nutraukė bylą dalyje dėl atsakovo D. P. priešieškiniu pareikštų sutuoktinių tarpusavio turtinių klausimų išsprendimo.

28. Teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino šalių 2025 m. balandžio 17 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir bylą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį nutraukė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

29. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateikus ieškinio reikalavimus dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo, juos grindžia faktiškai patiriamomis išlaidomis vaikams, akcentavo, kad tėvams nutraukus santuoką turi užtikrintas toks pat vaikų gyvenimo lygis, koks buvo tėvams gyvenant kartu. Nurodė, kad vaikų poreikius ir jiems užtikrinti reikalingas išlaidas nurodė vaikų poreikių lentelėse.

30. Ieškovė paaiškino, kad vaikų maistui namuose reikalinga 180,00Eur suma, taip pat sūnui išleidžia 80,00 Eur pietums mokykloje, t.y. 4,00 Eur dienai. Teigė nesutinkanti sumažinti išlaidas maistui iki 150,00 Eur. Pažymėjo, kad kartais, kai sūnus nevalgo mokykloje, ji įdeda jam maistą, kartais pas močiutę važiuoja, tačiau pastaroji neturi už atsakovą teikti vaikui išlaikymą. Gyvenat šeimoje maistą pagrinde pirko atsakovas, o ji prisidėdavo apie 200,00-300,00 Eur, nes 2-3 kartus pers savaitę apsipirkdavo už apie 30,00 Eur sumą už kartą.

31. Nurodė, kad drabužiams ir avalynei reikalinga 110,00 Eur suma mėnesiui kiekvienam vaikui yra tik minimalius poreikius užtikrinanti suma. Abu vaikai turi pageidavimų dėl drabužių. Vaikai, ypač J., patys renkasi drabužius, J. jau pats važiuoja apsipirkti, kartais nuotrauką atsiunčia ką nupirkti. Atsakovas drabužių ir avalynės neperka, nupirko maikutę, tačiau J. sakė, kad negali parnešti namo, kartą buvo nupirkęs batus, tačiau netinkamus, t. y. pirko nieko nederindamas. Vaikams perka drabužius paprastai parduotuvėse About You, Vinted, Sportland, iš prabangos parduotuvių drabužių neperka. Vaikai labai greitai auga, šiemet išaugo po 10 cm. Teigė išleidžianti gerokai daugiau nei nurodė poreikių lentelėje ir prašanti tik minimalios sumos, todėl įrodymų neteikė. Paaiškino, kad per metus nupirko: sūnui vasarą nupirko 3 poras laisvalaikio batų – šviesius, tamsius ir į mokyklą; K. pirko 3 basutes ir vienus aulinukus į mokyklą. Faktiškai į poreikių lentelę įtraukė mažesnes sumas nei faktiškai išleidžia. Šiai dienai K. batų pora kainuoja 40,00-60,00 Eur, kartais užtenka ir 30,00 Eur. iš nurodytos 110,00 Eur aptariamam poreikiui sumos K. 30-40 procentų sudaro išlaidos avalynei, o kita dalis drabužiams, o J. drabužiams ir avalynei nurodoma suma pasiskirsto lygiomis dalimis. Jis jau nori ir gerų batų, o tokie kainuoja jau 100,00 Eur. Be to, dalis drabužių yra namuose, dalis prie jūros. Paminėjo, kad iš dailės dukra grįžta išsitepusi drabužius, kartais jie būna sugadinti. Be to, rugsėjo mėnesį apie 100,00 Eur kainavo uniforma ir 100,00 Eur batai. Drabužius perka pagal poreikį, pastaruoju metu sūnui pirko kelnaites, už 2 poras sumokėjo 28,00 Eur, kojinių 2 poras už 27,00 Eur, vieną mėnesį perka džemperį, kitą mėnesį džinsus. Kvitų nerinko, nes mano, kad suma yra pagrįsta. Akcentavo, kad atsakovas nėra pirkęs vaikams nieko, todėl nieko apie tokias išlaidas nežino.

32. Vaiko dalies išlaidos komunaliniams mokesčiams, ieškovės teigimu, mėnesiui sudaro apie 107,00 Eur. Paaiškino, kad per metus už elektrą sumokėjo 391,00 Eur, šildymui 394,00-395,00 Eur, už apsaugą 393,00 Eur, už valymo paslaugos K. D. sumokėjo 396,00-397,00 Eur. Kadangi mokėjau ne kiekvieną mėnesį, mokesčius apskaičiavo už metus. Nemano, kad valytojos paslaugos yra prabangos paslaugos, jai niekas nepadeda. Paminėjo, kad neįtraukė išlaidų už vandenį nes, sumoka kaimynui, kadangi turi vieną bendrą gręžinį. Kaimynui moka kartą per metus, gaunasi apie 10,00-15,00 Eur per mėnesį. Paminėjo, kad rugpjūčio mėnesį gręžinys buvo sugedęs, todėl mokėjo papildomai 600,00 už remontą. Už atliekų tvarkymą sumoka apie 200,00 Eur per metus. Papildė, kad valytojai sumoka daugiau nei pateikė įrodymų. Valytoją turi senai, atsakovas ją pažysta, valė ir anksčiau.

33. Teigė, kad 40,00 Eur yra protinga suma vaikų higienos išlaidoms, nors išleidžia daugiau. J. eina kas mėnesį į kirpyklą, kurios išlaidos 30,00 Eur, dar 2 kartus darėsi cheminį, tačiau į lentelę pastarųjų išlaidų netraukė. K. kerpasi kas 2-3 mėnesius, kaina apie 30,00 Eur už kartą. K. reikia daugiau higienos prekių, nes mergaitė. J. jau pasiprašė kvepalų. Namų priežiūros priemonėms atskirai neprašo, įeina į nurodytą išlaidų sumą. J. nebėra vaikas, jam netaikomos jokios nuolaidos. K. naudoja ir kremus ir lūpų blizgį, J. naudoja ir kvepalus. Gal galėtų rasti pigesnę kirpyklą, tačiau derinasi prie vaiko treniruočių, vaikus vežioja viena, todėl tenka kreiptis kur nėra eilių.

34. Nurodė pateikusi kuro išlaidas už 4 mėnesius, jos sudaro 366,00-369,00 Eur. Visas išlaidas dalino į 3 dalis, per mėnesį vienam vaikui tenka 80,00 Eur kuro išlaidoms. Paaiškino, kad J. važiuoja viešuoju transportu, važiavimo bilietas kainuoja apie 70,00 Eur metams. Sūnus su nuolatiniu bilietu važiuoja apie 40 proc. Neskaičiavo J. išlaidų traukiniui į turnyrus ir kt. Dabar J. iš mokyklos važiuoja pats, į mokyklą veža. Mokykla nuo namų yra apie 1 km, taip pat ir darželis. Automobilis naudoja maždaug km. 9-10 litrų degalų 100 kilometrų. J. kiekvieną dieną važiuoja į būrelį, žiemą stengiasi nuvežti pati, kartais kooperuojasi su kitais tėvais. Tačiau visada stengiasi iš būrelio pasiimti, kad vaikas suspėtų paruošti namų darbus, būrelyje treniruotė trunka apie 2 valandas. Dalis kuro išlaidų sumų sudaro išlaidos prie jūros, važiuoja bent kartą per mėnesį, anksčiau važiuodavo kartu ir su atsakovu. Pažymėjo, kad neskaičiuoja automobilio amortizacijos, lizingo mokėjimų.

35. 2025 m vasario 4 d. posėdžio metu paaiškino, kad kiekvieno vaiko sveikatos poreikiui reikalinga po 50,00 Eur suma. Pateikė šiam poreikiui pagrįsti įrodymus, pavyzdžiui, šią savaitę kreipėsi privačiai išrauti vaikui dantį, anksčiau rovė dantį ir J. Su tėvu privačių paslaugų nederino. Privalomos išlaidos patiriamos J. už kineziterapeuto paslaugas. Daliai kineziterapijos procedūrų išnaudojamas valstybės krepšelis, tačiau jis nepakankamas. Kineziterapija reikalinga vaikui dėl lankomo sporto 1 kartą per savaitę, eina visa komanda, už 1 kartą privačiai moka 15,00 Eur. Tai trenerio grafike nurodyta rekomenduojama procedūra. Reikalingi mokami skiepai nuo erkinio encefalito. J. reikia dantų tiesinimo kapų. Kitų sveikatos problemų nebuvo. Kai vaikai sirgo išleido apie 50,00 Eur vaistams. Nuolat patiriamos išlaidos ir vitaminams. Vartoja vitaminą D, magnį, žuvies taukus su vitaminu C. J. dar geria elektrolitus. Vitaminus perka pagal žodinę gydytojų rekomendaciją. J. skauda kulnus, dar reikės vidpadžius užsakyti.

36. J. mokymosi priemonių išlaidos sudaro 10,00 Eur mėnesiui. Papildomai perka ir papildomų prekių, dovanas mokykloje taip pat įtraukė kuprinę. Vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams išeina 15,00 Eur mėnesiui, perkama centralizuotai, pagal mokytojų nurodymus. Paskaičiavo pagal faktiškai patirtas išlaidas bendrą sumą, įtraukė bazines licencijas – elektroninių programų. 84,00 Eur sudaro mokestis už krepšinio būrelį. 35,00 Eur išleidžiami dalyvavimo krepšinio turnyruose mokesčiams, pateikė įrodymus, pagal faktines išlaidas. Atsakovas šias išlaidas mato, nes dalyvauja tėvų grupėje. 25,00 Eur išlaidos patiriamos krepšinio batams, išvestas vidurkis pagal faktines išlaidas, dokumentai pateikti. Vieni kedai kainuoja apie 140 Eur. Atsakovas taip pat pirko Kalėdoms kedus, išleido apie 130,00 Eur. Dar perkami batai, treningai, apatinės maikutės, kuprinė, kamuoliai. J. turi ir savo vardinę nuolaidą drabužiams, tačiau batus perka internete, kur pigiau. Kokius komandos drabužius pirkt nurodo treneris, perka kiekvienais metais, šiais metais dar nepirko, o už praėjusius 2024 metus pateikė dalį išlaidų patvirtinančių įrodymų. Be to, reikalinga pirkti specialią avalynę ir aprangą. Išvykoms mokykloje ir išlaidoms į klasės fondą gaunasi 30,00 Eur mėnesiui, apskaičiavo pagal faktą. Klasės fondui išlaidas pateikė, bet dar papildomai lapkričio mėnesį sumokėjo 30,00 Eur, dabar renka (sausį) po 10,00 Eur, 120,00 Eur išlaidos reikalingos korepetitoriams. J. lankė anglų korepetitorių, dabar perkėlė į matematikos. Su atsakovu nebuvo suderinę. Mano, kad reikia skirti tokį fondą korepetitoriams, o lankys tai ko reikia, daugiau ji negali apmokėti. Anglų korepetitorių pradėjo lankyti kai dar gyveno kartu su atsakovu. K. patiriamos 10,00 Eur išlaidos mokymosi priemonėms, kurias įrodinėja pagal faktines išlaidas. 120,00 Eur sudaro išlaidos būreliams – anglų būrelis pabrango ir yra 6,00 Eur už vieną užsiėmimą, iš viso 8 pamokos per mėnesį, 45,00 Eur dailės būreliui, papildomai išleidžia 70,00 Eur dailės priemonėms, kurių neįtraukė. Šokių būreliui išleidžia 5 Eur už pamoką, tačiau ruošiasi pakeisti į karate užsiėmimus. Šokių nebelanko nuo 2024 m. rugsėjo, tačiau pabrango dailės ir anglų užsiėmimai, plius priemonės, lankys karate, tai tokia suma ir išeina. Krepšelis šiemet nepriklauso. 80,00 Eur darželio mokesčio atsakovas neginčija. 30,00 Eur išlaidas išvykoms ir renginiams su darželio auklėtoja ir į fondą įrodinėja faktinėmis išlaidomis, vaikai išvykas turi kiekvieną savaitę. J. ryšio paslaugų išlaidos sudaro 23,50 Eur, o K. 17,00 Eur.

37. Nurodė, kad poreikių lentelėje įtrauktos 90,00 Eur išlaidos vaiko laisvalaikiui mėnesiui yra minimalios, nes išleidžiama daug daugiau. Važiuoja ant ledo, į filmą, 30,00 Eur reikia draugo gimtadieniui. Per mėnesį vaikai turi po 1-2 gimtadienius. J. eina dvigubai daugiau, nes eina į klasės ir į komandos draugų gimtadienius, eina ne į visus, ieškovė teigia ribojanti ir liepianti atsirinkti. Taip pat vaikai mėgsta žirgyną, baseiną bei kitokias pramogas, tačiau į kavines eina ne dažnai, labiau renkasi aktyvų laiko praleidimą. Kartais vaikai nori nusipirkti žaislų, K. norėjo pirkti mikroskopą, J. kamuolį, stalo žaidimą. Teigė, kad pati eina su vaikais pramogauti, tačiau savo išlaidų neįskaičiavo. Atsakovas su vaikais nepramogauja, vasarą važiavo prie ežero, pats atsakovas sakydavo, kad 25,00 Eur gimtadieniui per mažai.

38. 2025 m. kovo 18 d. posėdyje ieškovė paaiškino, kad prie sūnaus išlaidų priskyrė ir nenumatytas 215,00 Eur išlaidas, kurias nurodė grindžianti jas patvirtinančiais įrodymais. Didžiąją jų dalį sudaro išlaidos stovykloms, kurios nuolat brangsta – vietoje 400,00 Eur bus 500,00 Eur, tačiau išlaidų netikslino. Sūnus vyksta į stovyklas, nes jose jis gali tobulėti, jos reikalingos formuojant komandas, be to, sūnus važiavo į stovyklas ir kai gyveno kartu su atsakovu. Anot ieškovės, ji negali vaiko atskirti nuo kitų vaikų. Už stovyklas moka išimtinai ji. Jei vaikas nevyktų, netobulėtų, kam tada lankyti treniruotes, jei jis netobulės. Vaikui negali pasakyti, kad jis sportuotų, tačiau neitų į varžybas, nevyktų į stovyklas. Atsakovas yra trenerių grupėse, todėl viską žino apie visus turnyrus. Mokamo išlaikymo neužtenka apmokėti stovykloms. Išlaikymas nustatytas kai vaikas dar neturėjo tokios apimties stovyklos poreikio. Nebūna, kad turnyrai ir stovyklos būtų nemokamos, būna kartais, kad tik autobusus ir keliones apmoka rėmėjai.

39. Vaikų poreikiams ieškovė priskyrė po 37,50 Eur išlaidas kiekvieno vaiko gimtadieniui. Teigė, kad ši suma lengvai patikrinama pramogų kambarių, programų ir išlaidų vaišėms kainomis. Yra pateikusi dalį šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dar neša vaišes į ugdymo įstaigas, jų neįtraukė. Paprastai K. gimtadieniui užsako žaidimų kambarį, nes jos gimtadienis balandį. J. gimęs vasarą, todėl gimtadienis įprastai švenčiamas lauke. Ieškovė orientuojasi kokį gimtadienį organizuoti, atsižvelgdama į vaikų amžių. Vaikams pasiūlo kelis variantus ir vaikai išsirenka. Visada renkasi pigiausią kainą pasiūliusį paslaugos teikėją. Atsakovas niekada nesidomėjo kaip švenčiami vaikų gimtadieniai, į kokią gydymo įstaigą, į kokią mokyklą užregistruoti vaikus. Į gimtadienį susirenka apie 15-20 vaikų, pas J. susirenka daugiau, nes dar yra komandos draugai.

Šalies argumentai

40. Ieškovė nurodė, kad mėnesiui gaunasi 100,00 Eur vaiko atostogoms. Teigė apskaičiavusi simboliškai – tai lėktuvo bilietai, viešbučiai, nors išlaidos yra didesnės. Teigė turinti išvežti vaikus bent kartą per metus atostogauti. Tėtis turi prisidėti prie vaikų pasaulio pažinimo, tai dalis edukacijos. Tėtis su vaikais atostogauja taip pat, vyko į Palangą. Jei jis neturi galimybės pats, tai prašo prisidėti. Atsakovas buvo tik kartą vaikų atostogoms pasiėmęs į Palangą, atostogavo su vaikais (duomenys neskelbtini). Vaikai patys planuoja kur keliauti. Neskaičiuoja papildomų pramogų išlaidų kelionių metu, prašo prisidėti tik prie lėktuvo bilietų ir viešbučio. 2023 ir 2024 metais vyko atostogauti po 2-3 kartus per metus. Atsakovą apie kelionę informuoja, prisidėti neprašė. Yra pateikti susirašinėjimai, kai prašė, tai jis sakydavo, kad moka išlaikymą. Prašo prisidėti tik iš dalies. Ji dirba, todėl, kad vasarą vaikai po laukus nelakstytų, tikslinga organizuoti stovyklas. Atostogų metu vaikai būna laisvi, todėl jiems reikia organizuoti laisvalaikį. Jai visada reikia pasirūpinti ką vaikai veiks vasarą. Pati negali leisti viena vykti atostogauti, todėl turi leisti laiką su vaikais. Mano, kad savaitgaliai nėra atostogos.

41. Dėl turtinės padėties ieškovė paaiškino, kad dirba, atskaičius mokesčiu gauna apie 5 900,00 Eur atlyginimą. Už lofto nuomą nuo 2012 metų iki 2025 m. vasario 28 d. su atsakovu gaudavo nuomos mokestį po 350,00 Eur per mėnesį kiekvienas. Šis loftas parduotas, pinigus pasidalijo. Turi namą su žemės sklypu, kuriame gyvena su vaikais, taip pat turi butą (duomenys neskelbtini), turi paveldėtą namą po tėčio mirties, namo dalis ir žemės sklypus ir dar butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame gyvena močiutė. Jokio kito turto, įskaitant transporto priemonę, neturi. Turi kreditorinius įsipareigojimus Swedbank bankui už namą, kuriame gyvena. Šiaulių bankui paskola padengta, pardavus loftą, lizingo įmokų taip pat nebemoka. Ieškinio padavimo metu pajamos buvo 4 000,00 Eur į rankas, vėliau darbą pakeitė dėl finansinių sumetimų, dabar gauna 5 900,00 Eur atlyginimą. Paminėjo, kad atsakovas disponuoja močiutės pensija, iš jos moka mokesčius. Žino, nes ir pati mokėjo už močiutę mokesčius, o ji atiduodavo grynais. Iš lofto pardavimo liko apie 90 000 Eur, nes padengė paskolą Šiaulių bankui. Ieškovė nurodė sutinkanti, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis galėtų būti mažesnė. Atkreipė dėmesį, kad išlaidos nurodytos ne visos, o tik minimalios, todėl proporcija galėtų būti 40:60 Eur. Vėliau patikslino, kad vaikų poreikiams tenkinti sumos nurodytos poreikių lentelėse yra ne visos, todėl jos turėtų būti dalijamos lygiomis dalimis ir tai reikštų, kad atsakovui tenkanti dalis yra mažesnė.

42. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu atsisakė reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais rotacijos principu kas savaitę, nes tarp šalių šiuo klausimu neliko ginčo, šalys tariasi dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tačiau ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo laikė nepagrįstais ir prašė atmesti. Atsakovas teigė, kad vaikų maistui ieškovės nurodytos 180,00 Eur sumos nereikia, atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė tokį išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Taip pat atsakovas nesutiko ir su 80,00 Eur suma sūnaus pietums mokykloje. Teigė, kad vaikas jam paaiškino, jog mokykloje nevalgo, nes po mokyklos pavalgo pas močiutę. Tačiau jei mokykloje valgytų, 4,00 Eur suma dienai mokyklai nėra didelė, tai normali suma. Nurodė manantis, kad maistui namuose pakankama būtų 150,00 Eur suma, gaunasi 5,00 Eur dienai. Anot atsakovo, jam pačiam per dieną pakanka 10,00 Eur, todėl vaikui turi pakakti 6,00 Eur dienai. Galima maistą pagaminti namuose ir įdėti vaikui. jis taip pat maitinasi namuose pasigaminęs. Įrodymų neteikė, tačiau įvertino maisto kainas vištienai, kiaušiniams, daržovėms, todėl mano, kad pakankama suma dienai jam yra 10,00 Eur. Vaikai valgo dribsnius, sūrelius, jogurtus, bandeles. Valgydavo dar ir spurgas, kai mama parveždavo 1-2 kartus per savaitę. Maistui per mėnesį kartu gyvenant išleisdavo apie 400,00-500,00 Eur. Pagrinde visą maistą pirkdavo jis, o jei trūkdavo ieškovė nupirkdavo ką pasakydavo, paprastai pirkdavo skanėstų. Dukra pavalgydavo darželyje, sūnui įdėdavo iš namų.

Atsiliepimas

43. Atsakovas nesutiko ir su išlaidų suma vaikų drabužiams ir avalynei. Jo vertinimu, šiam poreikiui skirtina 50,00 Eur suma per mėnesį, 650,00 Eur vienam vaikui per metus yra pakankama suma, nes striukių ir batų kas sezoną neperka. Teigė, kad gyvenant kartu, važiavo kartu ir pirkti vaikams. Žino, kad pirko J. batus ir už 120,00 Eur, tik klausimas ar to reikia. Teigė, kad šiuo metu prie vaikų drabužių ir avalynės pirkimo neprisideda, nes moka išlaikymą. Kalėdoms pirko sūnui kedus už 100,00 Eur. Neginčijo, kad vaikai auga, kažkas gali būti išaugta, tačiau kažkas gali ir tikti. Sutiko, kad sūnui metams, neskaitant krepšinio batų, reikia 1 žieminių batų ir 2-3 porų kedu, reikia basučių, tapkių. Atsakovas nurodė, kad jeigu pagal saskaitas teisingai suskaičiuota, su komunalinių mokesčių išlaidomis jis sutinka. Tačiau valytojos išlaidos, anot atsakovo, neįtrauktinos į vaikų poreikius. Pripažino, kad gyvenant kartu šia pasauga naudojosi, mokėdavo po 60,00 Eur už kartą, tačiau tai yra prabangos paslauga.

44. Atsakovas nesutiko, kad transporto išlaidos būtų įtrauktos į išlaidas vaikų poreikiams. Ieškovės važiavimas prie jūros yra prabangos dalykas. Jei gali sau leisti važiuoti, ir išlaidas sau turi prisiimti. Atitinkamai vaikus veža pakeliui į darbą, o į treniruotes sūnus važiuoja ir grįžta pats. Susisiekimas iš būrelio autobusu yra tiesioginis, jam autobusu yra patogiau. (duomenys neskelbtini) norėjo turėti butą, buvo galimybė, tokį turtą ir įsigijo, nebuvo kalbos, kad perkamas dėl vaikų. Tai yra prabangos turtas. Vaikams yra poreikis nuvykti į (duomenys neskelbtini), J. kartasi išsisukinėdavo, tačiau vaikams prie jūros gerai, tačiau ar tam nėra būtinybės, ta nėra vaikų poreikis. (duomenys neskelbtini) mieste vaikų iš viso nereikia vežioti, darželis yra šalia, nebent į gimtadienius reikia nuvežti. Mano, kad per mėnesį pakankama kuro išlaidoms suma yra 20,00 Eur abiem vaikams, tai sudarytų apie 100 km atstumą. Akcentavo, kad mokykla ir darželis apie 1 km nuo namų, ieškovei pakeliui – ugdymo įstaigos kitoje kelio pusėje. Dukros dailės būrelis yra prie vaiko darželio, pats ją ketvirtadieniais vežioja. Į kino teatrą važiuoja kartą per mėnesį, maisto parduotuvės yra šalia namų, be to, ir be vaikų ieškovė važiuoja į parduotuvę. Pats išleidžia kurui apie 150,00 Eur per mėnesį, taip pat važiuoja su vaikais ir prie vandens ir į kaimą už 100 km.

45. 2025 m vasario 4 d. posėdžio metu teigė, kad kiekvieną mėnesį pas odontologą lankytis nereikia, skiepai kainuos apie 29,00 Eur, vieną kartą per metus. Sutiko, kad vitaminus reikia gerti kasdien, tačiau kasdien jų vaikai negeria. Jis pats išsitenka vitaminams su 20,00 Eur per mėnesį. Teigė, kad kineziterapiją J. lanko, kas antrą savaitę. Sutiko, kad J. galėtų būti suma didesnė, nes jam elektrolitus reikia gerti, ir vitaminų dozę didesnę. Vitaminams išlaidos galėtų sudaryti 15,00-16,00 Eur, t.y. abiem vaikams užtenka 20 per mėnesį. J. sveikatos poreikiui yra teisinga suma 40,00-42,00 Eur plius 3,00 Eur danties rovimui, skiepų nebuvo. K. pakankama suma 20,00 Eur. Kapų nėra dar, todėl nereikia apie jas kalbėti. Teigė, kad ir jis vaikų sveikatos poreikiui kažkiek išleidžia, visada turi vitaminus, kai jie pas atsakovą būna, duoda. Buvo temperatūra K. sukilusi, važiavo pirkti vaistų. Ieškovė su juo nederina privačių paslaugų. bendrai vaikams per metus išleido vitaminams apie 90-100 Eur. Vieną kartą K. buvo atvažiavusi serganti ir atsivežė vaistų. Atsakovo nuomone, kirpyklai, dušo žėlei ir šampūnui užtenka 15,00 Eur plius 10 Eur kirpykla, be to dantų pastai, šepetėliams, namų priemonėms per abu galima pridėti 10,00 Eur. Paskutinį kartą vežė kirpti sūnų prieš metus maždaug, gyvenant kartu veždavo kas du mėnesius. Bendrai higienos išlaidoms J. reikia 20,50 Eur, o K. – 12,00-15,50 Eur. Reikėtų kirptis kartą per mėnesį. Pats kerpasi kas pusantro mėnesio po 25,00 Eur.

46. Atsakovo manymu, 10,00 Eur suma J. mokymosi priemonėms per didelė, pakanka 6,50 Eur, sūnus vaikšto į mokyklą su kuprine kurią laimėjo per čempionatą, pirkti nereikia. Taip pat 15,00 Eur nereikia vadovėliams ir pratyboms, pakanka 10,00 Eur. Atsakovas sutiko, kad 84,00 Eur mokami už krepšinio būrelį ir dėl to ginčo nėra. Tačiau nesutiko su 35,00 Eur krepšinio turnyrų dalyvavimo mokesčiu. Teigė, kad turnyrai nebūna kiekvieną mėnesį, neaišku kokie bus ateityje, galima ir daugiau turnyrų dalyvauti. Nors vaikas nesiguodė, kad verčiamas dalyvauti turnyruose, mano, kad vaikas turėtų dalyvauti dvigubai mažiau turnyrų, todėl pakankama suma būtų 25,00 Eur. Kiek žino buvo renkamas 50,00 Eur metinis biudžetas mokykloje, 2024 m vaikas vyko į Lenikiją ir Rygą. Taip pat nurodė, kad išlaidos korepetitoriams turėtų būti derinamos su juo. Korepetitoriaus paslaugoms pakankama 70,00-80,00 Eur suma per mėnesį. Mano, kad galima rasti korepetitorių ir už 20,00 Eur pamokai. Žino, kad vaikas lankė matematikos korepetitorius, pats nesiūlė jokio korepetitoriaus, nes su ieškove šiuo klausimu nediskutavo pats pokalbio neinicijavo. Taip pat atsakovas nesutiko su 10,00 Eur išlaidomis dukters mokymosi priemonėms, teigė, kad šioms išlaidos pakanka 3,00 Eur. Su 120,00 Eur suma būreliams taip pat nesutiko, nes šokių dukra jau nebelanko, sutiko su nurodytomis kainomis už anglų ir dailės užsiėmimus. Darželio fondas, atsakovo teigimu, kainuoja 25,00 Eur mėnesiui, kiekvieną mėnesį nėra išvykų, todėl ieškovės nurodyta suma nesąmoninga, galėtų būti 15,00 Eur. Su 80,00 Eur darželio mokesčiu atsakovas sutiko, atitinkamai sutiko su ieškovės nurodytomis ryšio paslaugų išlaidomis.

Atsiliepimas

47. Atsakovas nesutiko ir su 90,00 Eur išlaidomis vaikų laisvalaikiui. Jo teigimu, gimtadienių būna daug, reikia apriboti. K. iš viso neturi tiek gimtadienių. Mano, kad laisvalaikis ir pramogos – ledas, SPA, baseinas turtėtų būti organizuojami kiekvieno iš tėvų sąskaita. Šiam poreikiui skaičiuoja po 20,00 Eur per mėnesį. K. pakanka 8 gimtadienių, o J. 7 per metus. Dovanai pakanka 25,00 Eur. Pats savo pramogoms per mėnesį išleidžia iki 30,00 Eur.

48. 2025 m. kovo 18 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovė negali tiksliai pasakyti kiek ir kokių stovyklų sūnui reikia, mano, kad vaikui nereikia 3 stovyklų per metus. Užtenka vienos stovyklos. Stovyklos galėtų būti dvi, jas reikia atsirinkti, į visas komandų stovyklas važiuoti nereikia. 215,00 Eur per didelė suma, šiam poreikiui galėtų būti apie 60,00 Eur iš atsakovo pusės. Yra vaikų, kurie važiuoja tik į vieną stovyklą. Su vaiku dėl stovyklų nekalbėjo. Kai gyveno kartu visada išgirsdavo vaiką, tačiau dabar negyvena kartu. Turėjo bendrą biudžetą, dabar jis neturi galimybės mokėti prašomas sumas. Turi darbą, kuris jam tinka, turi kurtis gyventi nuo nulio, yra vos ne gatvėje, viską paliko. Mano, kad vaiko stovykloms ir turnyrams reikalinga suma yra 1 800,00 Eur metams ir 150,00 Eur mėnesiui, galėtų skirti po 75,00 Eur.

Atsiliepimas

49. Atsakovas teigė manantis, kad į vaikų gimtadienius susirenka iki 15 vaikų. K. užsakomas kambarys, batutai. J. gimtadienis būna kažkur prie namų. Atsakovo vertinimu, pakankama suma vieno vaiko gimtadieniui yra 25,00 Eur per mėnesį. Jei jo paklaustų ir pasitartų, gimtadienis galėtų būti ir trigubai pigesnis. Jo niekada niekas neklausė dėl gimtadienio organizavimo, ieškovė visada organizuodavo ir gyvenant kartu. Jis vaikų tik klausia kokį tortą jai užsakyti. Praktiškai su ieškove nebuvo jokios diskusijos dėl vaikų, dėl pačios šventės – vaikai jam tik pasakydavo kokio torto nori, vienas nori paprastai to paties. Teigė, kad visada atvyksta į šventę su tortu. Niekada nepriekaištavo ieškovei dėl gimtadienio švenčių, nesidomėjo vaikų kambarių, paslaugų kainomis, siūlo sumą pagal savo galimybes. Gimtadieniui kambario kaina galimai yra 200,00 Eur, vaišėms galėtų likti 100,00 Eur – gimtadienio šventei ir papildomoms vaišėms mokykloje. 450,00 Eur ieškovės suma per didelė. Saldžiu stalu pasirūpina pats atsakovas, praeitais metais K. kepė du tortus, apie 40,00 Eur išlaidas patyrė. J. kiekvienais metais kepa vieną didelį tortą. Dar ankstesniais metais kartais papildomai iškepdavo keksiukus, makarunsus. Vaikams gimtadienio proga padovanoja ir dovaną ar duoda pinigais. Papildomomis lėšomis prie gimtadienio neprisideda.

50. Anot atsakovo, atostogos yra kiekvieno tėvo atsakomybė. Atostogos yra prabangos dalykas. Jis taip pat kelis kartus per metus važiuoju su vaikais prie jūros, jie per du metus važiavo daugiau nei du kartus, gal 3 kartus. Jei jis negali išvežti vaikų į užsienį, nereiškia, kad yra blogesnis tėvas, atostogauti ir Lietuvoje gerai. Nurodė, kad pati ieškovė K. neišleido su juo atostogauti rugpjūčio mėnesį, nes dukrai reikėjo vedžioti šunį. Nekvietė K. atostogauti su šuniu, nes jo nenori vedžioti. Nevertina kaip poreikį vykti į užsienį, jei mama gali nuvežti, tegu veža, per atostogas nebūtinai į užsienį važiuoti, galima kieme žaisti prie jūros važiuoti. Pats beveik atostogų neturi. Be to, praėjusiais metais per atostogas vienas vaikas buvo stovykloje, o kitos dėl šuns neišleido. Savaitgaliais 06-08 mėnesiais vyksta savaitgaliais į Kunigiškes. Atostogauja gal ne tiek daug, apie 4 dienas. Už praeitais metais taip pat atostogavo kelias dienas Kunigiškėse, grįžo anksčiau, nes J. reikėjo grįžti.

51. Dėl turtinės padėties atsakovas paaiškino, kad jo pajamų vidurkis praeitais metais siekė 2 200,00 Eur, o šiais metais vidurkis yra 1 730 Eur. Jokių kitų pajamų neturi. Papildomai iki šių metų kovo mėnesio gaudavo už lofto nuomą po 350,00 Eur. Nuo praeitų metų rugpjūčio iki lapkričio mėnesio loftas buvo neišnuomotas. Jokių gaminių negamina, nes neturi ir leidimo gaminti bei neturi tam laiko, be to, produktų kainos labai svyruoja, todėl gaminti neapsimoka, Maximoje galima nusipirkti pigiau. Teigė, kad tai atsakovo hobis. Be to, yra griežti reikalavimai sąlygoms, kad gaminti, reikia patalpų, šaldytuvo atskiro, tokius reikalavimus sunku įvykdyti, reikia gaminti dideliais kiekiais, t. y. tai turi tapti pagrindine veikla. Kaštai dideli, daug panašių verslo įmonių užsidaro. Šiam momentui neįsivaizduoja, kad maisto gaminimo pajamos būtų artimos gaunamos. Teigė, kad transporto priemonės neturi, jokio nekilnojamojo turto neturi. Turi įsipareigojimus Swedbank bankui, kaip ir ieškovė, yra solidariu kreditoriumi, bet moka ieškovė. Šiuo metu gyvena 2 kambarių bute, kuris jam nepriklauso, jis yra močiutės, o močiutei nuomoja 1 kambario butą už 420,00 Eur. Todėl patiria nuomos išlaidas ir komunalinių mokesčių išlaidas už abu butus. Kai atvažiuoja vaikai į 1 kambarį visi netilptų, todėl močiutė leido gyventi jos bute, o jai nuomoja mažesnį butą. Iš močiutės pensijos, kurią paima, jai perka kiekvieną dieną maistą, perka vaistus, pensijos suma apie 520,00 Eur. Močiutė neturi darbo stažo, todėl maža pensija. Savo reikmėms močiutės pensijos nenaudoja. Teigė, kad domėjosi kitu darbu, iš kurio galėtų gauti didesnes pajamas, tačiau nerado, ieškojo papildomo darbo, tačiau tektų dirbti po 20 valandų. Vertina ne tik pajamas bet ir darbo aplinką, kol kas turimas darbas tenkina, nežino koks turėtų būt darbas, kad ji galėtų keisti. Dirba šiame darbe 17 metų. Jei pasiūlytų kitą darbą svarstytų, nes dabartiniame darbe turi stabilumą, nežino ar kitas darbas bus tiek pastovus, jei netektų darbo, nežino kaip reikėtų mokėti išlaikymą. Šiuo metu išsisuka su gaunamomis pajamomis, nors paskutinę savaitę prieš atlyginimo išmokėjimą pritrūksta, didelę išlaidų dalį sudaro išlaikymas, dar nuomos mokestis, mokesčiai, už kurą, maistui ir 30,00 Eur sporto salei. Santaupų neturi ir neturėjo. Tačiau pardavus loftą pasidalijo su ieškove po lygiai už pardavimą gautas lėšas – po 116 500,00 Eur. Teigė manantis, kad tėvai turi prisidėti prie išlaikymo kartu lygiomis dalimis, skaičiuojant išlaikymo sumą nuo jo nurodytų reikalingų išlaikymo sumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

52. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovės J. P. ir atsakovo D. P. santuoka, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, e. b. l. 20). Šalys yra nepilnamečių vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (Fl. 1, e. b. l. 14-15).

53. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) jau buvo sudariusios santuoką Bernardinų bažnyčioje, apskaitytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašas panaikintas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaito įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Pasekmių sutartis).

54. Nagrinėjamoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) daliniu sprendimu teismas šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu, palikdamas šalims turimas pavardes bei patvirtino (duomenys neskelbtini) šalių sutarytą sutartį dėl dalies santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo neteikia viena kitai išlaikymo, išsprendė sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus bei susitarė dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nemodifikuodami įsipareigojimų kreditoriams. Daliniu sprendimu teismas nutraukė bylą dalyje dėl šių atsakovo D. P. reikalavimų: prievolę išmokėti paskolą kreditoriui AB Swedbankui pagal 2015 m. lapkričio 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 15-111236-FA, nutraukus santuoką pripažinti ieškovės asmenine prievole; nustatyti, kad ieškovės įsipareigojimai kreditoriui SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui pagal 2020.11.17 Finansinio lizingo sutartį Nr. 721170/00, kurios pagrindu įsigytas automobilis Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė prievolė; nustatyti, kad visi įsipareigojimai pagal su Šiaulių banku sudarytą kredito sutartį, pagal kurią buvo duotas Būsto kreditas poilsio apartamentams, garažui ir daliai žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmeninė prievolė; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 31 253,72 Eur dydžio kompensaciją.

55. 2024 m. rugsėjo 20 d. žodiniu pareiškimu atsakovas D. P. atsisakė priešieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų J. P. ir K. P. gyvenamąją vietą su abiem tėvais rotacijos principu, nustatant, kad vaikų gyvenamoji vieta keičiama kas savaitę. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai). Šiuo atveju atsakovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priimtinas, juo labiau, kad šalys taikiai susitarė ir dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

56. 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas patvirtino šalių 2025 m. balandžio 17 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir bylą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį nutraukė.

57. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sprendimas) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Teismo sprendimu nustatyta, kad sūnaus J. P. ir dukros K. P. išlaikymui atsakovas D. P. moka po 260,00 eurų dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienam. Šioje byloje ieškovė prašė pakeisti Sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. P. po 700,00 Eur, o nepilnametei dukrai K. P. po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Paminėtina, kad visi priešieškinio reikalavimai išspręsti daliniu sprendimu ir teismo nutartimi patvirtinta šalių sutartimi, o reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su abiem tėvais atsakovas atsisakė, vertintina, kad vis priešieškinio reikalavimai yra išspręsti.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

58. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

59. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

60. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

61. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 1 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. P. ir K. P. motyvuodama iš esmės padidėjusiais šalių vaikų poreikiais po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo, dėl ko atsakovo teikiamas išlaikymas, yra nepakankamas. Nurodė, kad vaikams augant jų poreikiai natūraliai padidėjo, be to, sudarius antrą santuoką ir šalims gyvenant kartu, susiformavo tam tikri vaikų įpročiai ir poreikiai dėl kelionių, būrelių lankymo, maisto, laisvalaikio leidimo, gydymo paslaugų, vežimo į būrelius ir pan. Todėl ta aplinkybė, kad tėvai nutraukė santuoką, neturi bloginti vaikų padėties ir mažinti jų poreikių. Vadinasi, ieškovė nepilnamečių vaiko išlaikymo padidinimą grindė padidėjusiais vaiko poreikiais.

63. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga), kad asmenys kitoje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo nustatytus faktus. Res judicata galios neįgijimas negali būti kvalifikuojamas taip, kad sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Ieškovė prašydama pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus vaikų poreikius ir priteistą išlaikymą (padidinti išlaikymą), turi aiškiai nurodyti visas faktines aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti, turi būti nurodyta kas konkrečiai iš esmės pasikeitė dėl turtinės padėties (jei įrodinėjama šiuo pagrindu) ir kas konkrečiai iš esmės pasikeitė dėl vaikų poreikių (jei įrodinėjama šiuo pagrindu).

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo mokamas išlaikymas vaikams priteistas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuomet šalių sūnui buvo penkeri metai, o dukrai vos du mėnesiai. Šiuo metu šalių sūnus yra dvylikos metų, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko krepšinio treniruotes VšĮ (duomenys neskelbtini) krepšinio mokykloje, dalyvauja mokamuose krepšinio turnyruose ir stovyklose (Fl. 1, e. b. l. 375-378, 379-384, Fl. 9, e. b. l. 6-24). Šis pereinamasis į paauglystę vaiko amžiaus laikotarpis pasireiškia ne tik sparčiu nepilnamečių vaikų augimu, raida ir brendimu, tačiau ir atsirandančiais naujais vaikų interesais bei poreikiais. Šalių dukrai šiuo metu septyneri. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), lanko anglų pamokas bei dailės būrelį, iki 2024 metų rugsėjo lankė šokių būrelį (Fl. 1, e. b. l. 407-411). Nekyla abejonių, kad tokio amžiaus vaikui atsiranda nauji edukacinio pobūdžio poreikiai, nauji vaiko interesai. Todėl vertintina, kad yra pagrindas peržiūrėti, ar iš atsakovo vaikams priteistas 260,00 Eur išlaikymas, kurio indeksuota suma šiai dienai sudaro 379,00 Eur (Fl. 9, e. b. l. 137) yra pakankamas patenkinti vaikų poreikius.

65. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra reikalinga 1 432,00 Eur suma per mėnesį, bei pateikė vaiko poreikių lentelę (Fl. 1, e. b. l. 364-365), o atsakovo mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui prašė padidinti iki 700,00 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui yra reikalinga 1 051,50 Eur suma, per mėnesį, pateikė vaiko poreikių lentelę (Fl. 1, e. b. l. 403-404), o atsakovo mokėtiną periodinį mėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai prašė padidinti iki 500,00 Eur. Atsakovas ieškinį prašė atmesti, nurodydamas, kad jo teikiamas šiai dienai išlaikymas yra pakankamas užtikrinti svarbiausius vaikų poreikius, ir galimybės teikti didesnį išlaikymą jis neturi.

66. Tarp šalių kilo ginčas dėl didžiosios dalies vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžio. Klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

67. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas ).

68. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, remiantis ieškovės paaiškinimais ir Teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos pastaruoju metu per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 9 385,13 Eur (Fl. 9, e. b. l. 178-179), atskaičius mokesčius apie 5 900,00 Eur. Remiantis Sodros duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB "(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos pastaruoju metu sudaro apie 3 032,79 Eur per mėnesį (Fl. 9, e. b. l. 176-177), atskaičius mokesčius apie 1 835,00 Eur.

69. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., adresu (duomenys neskelbtini); 233/30985 dalys negyvenamosios patalpos (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa (poilsio apartamentai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 325/230313 dalys pastato (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 43/129769 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalys kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6716/17910 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 918/2447 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 31/12332 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini) ; 13/5063 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Fl. 2, e. b. l. 18-200). Paminėtina, kad šalims nuosavybės teise priklausė ir po ½ dalį Buto/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Fl. 3, e. b. l. 188-189). Tačiau 2025 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu šalys nurodomą butą pardavė už 233 000,00 Eur sumą, kiekvienai teko po 116 500,00 Eur (Fl. 10, e. b. l. 4-14). Iki šio buto pardavimo šalys gaudavo šio buto nuomos pajamas po 350,00 Eur kiekviena (Fl. 7, e. b. l. 118-124). Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi.

70. Taip pat nustatyta, kad šalys turi solidarų įsipareigojimą AB Swedbank bankui pagal 2015 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį Nr. 15-111236-FA bei 2017 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. 17-034287 (Fl. 5, e. b. l. 34-53). Paskola suteikta žemės sklypui ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), įsigyti, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tačiau šalių susitarimu (23 punktas), kuris buvo patvirtintas Daliniu sprendimu, vidiniuose santykiuose šalys susitarė, kad įsipareigojimus vykdys asmeniškai ieškovė. Taip pat paminėtina, kad ieškinio pateikimo dienai šalys turėjo solidarius įsipareigojimus kreditoriui SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 721170/00, kurios pagrindu įsigytos turtinės teisės į automobilį Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ieškovė (Fl. 5, e. b. l. 29-33) bei AB Šiaulių bankui pagal 2020 m. spalio 12 d. kredito sutartį Nr. BK-20-144496 (Fl. 5, e. b. l. 54-57), kurios pagrindu gauta paskola ieškovės asmenine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigyti. Daliniu sprendimu patvirtintoje sutartyje 14-15 punktuose šalys susitarė, kad įsipareigojimus AB Šiaulių bankui įvykdys ieškovė asmeniškai sumokėdama negrąžintos paskolos dalį iš lėšų, gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini), o 16-17 punktuose susistatė, kad ieškovė asmeniškai įvykdys įsipareigojimus SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui bei ne vėliau kaip per 9 mėnesius po Dalinio sprendimo, imsis veiksmų, kad pasibaigtų atsakovo prievolės pagal Lizingo sutartį. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovė įsipareigojimus AB Šiaulių bankui ir SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui įvykdė ir šios aplinkybės papildomai nebeįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 1dalies 5 punktas,187 straipsnis).

71. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis 2024 m. paskutinį ketvirtį sudarė 2 335,90 Eur neatskaičius mokesčių ir 1 432,20 Eur atskaičius mokesčius (https://osp.stat.gov.lt/covid19-statistika/covid19-itaka-darbo-rinkai/darbo-uzmokestis). Iš duomenų apie šalių gaunamas pajamas matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos 5 900,00 Eur, keturis kartus viršija statistinį vidutinį darbo užmokestį, o atsakovo pajamos 1 835,00 Eur šį vidurkį viršija tik 400,00 Eur. Be to ieškovė turi virš dešimt nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Nors ieškovė vykdo kreditorinius įsipareigojimus AB Swedbank bankui ir moka gautos paskolos žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigijimui paskolos grąžinimo įmokų mokėjimus, svarbu paminėti, kad ne visos patiriamos tėvų išlaidos yra vertinamos kaip bloginančios jų turtinę padėtį. Šiuo atveju, kredito mokėjimo laikotarpiu mokamos kredito įmokos nors ir sumažina gaunamas pajamas, tačiau tokiu būdu didinamas šalių turtas ir tuo pačiu turtinė padėtis. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Paminėtina, kad ieškovė, racionaliai valdydama nekilnojamąjį turtą, gali gauti iš jo papildomas pajamas. Tuo tarpu iš pateiktų atsakovo duomenų ir jo paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuomoja vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), už 420,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį (Fl. 9, e. b. l. 196-200), tačiau jame gyvena atsakovo senelė, o atsakovas gyvena senelei priklausiančiame dviejų kambarių bute, nes, atsakovo teigimu, vieno kambario butas per mažas užtikrinti tinkamas sąlygas bendravimui su vaikais. Todėl apibendrinus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vertintina, kad tiek pagal gaunamas pajamas, tiek nuosavybės teise valdomą turtą, ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo.

73. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 122,50 Eur universalioji vaiko išmoka. Tačiau kasacinis teismas plėtodamas praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytą šalių turtinę padėtį, aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalys turi visas galimybes tenkinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius, todėl iš valstybės gaunama išmoka vaikui turėtų būti skiriama ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti ir ji neturėtų sumažinti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

74. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė prašė padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį iki sumų, kurios viršija orientacines minimalios algos dydžio sumas. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 1 432,00 Eur suma, o dukters išlaikymui – 1051,50 Eur suma, ir atsakovo mokėtiną išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis sūnui prašė padidinti iki 700,00 Eur, o dukrai iki 500,00 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodytomis vaikų išlaikymui reikalingomis sumoms nesutiko, teigė, kad šiuo metu jo tekimas vaikams išlaikymas, kurio indeksuota suma sudaro po 379,00 Eur kiekvienam vaikui (Fl. 9, e. b. l. 137), yra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti.

75. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kita vertus, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, esant tėvų finansinėms galimybėms, išlaikymo dydį nustato tokį, kad patenkintų maksimalius vaiko poreikius, tačiau nustatytas didesnis išlaikymas turi būti pagrįstas, t. y. išlaikymas, teikiamas vaikui, nėra skirtas sukaupti santaupų, įgyti turto, nebūtino vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Vadinasi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama kartu su vaiko poreikiais, todėl net ir esant galimybei, išlaikymo suma neturi viršyti realių vaiko poreikių, tėvai neturi būti įpareigoti mokėti didesnį išlaikymą nei realiai reikia, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų jų atžvilgiu.

76. Atsakovas, visų pirma, nesutiko su ieškovės nurodytomis maisto poreikiui reikalingomis sumomis. Ieškovės teigimu kiekvieno vaiko maitinimui namuose reikalinga 180,00 Eur suma bei sūnaus maitinimui mokykloje reikalingos 80,00 Eur išlaidos – 20,00 Eur savaitei, 4 Eur dienai. Atsakovo manymu, maistui namuose pakanka 150,00 Eur sumos per mėnesį, teismo posėdžio metu sutiko, kad maitinimui mokykloje 4,00 Eur suma yra protinga. Pastebėtina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Vadovaujantis Lietuvos banko nurodomais statistiniais skaičiavimais, vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama 194,40 Eur suma per mėnesį (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Šalių vaikai yra tokio amžiaus, kai laikotarpiu paspartėja vaikų augimo, organizmo brendimo procesai, be to, šalių sūnus lanko krepšinio treniruotes, turi papildomą fizinį krūvį, todėl turi būti užtikrintas pakankamas maitinimas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 180,00 Eur suma maistui namuose ir 80,00 Eur suma sūnaus maitinimui mokykloje yra protinga ir artima statistinei vidutinei vieno Lietuvos gyventojo išlaidų maistui sumai.

77. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaidų vaikų drabužiams ir avalynei. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį reikalinga vidutiniškai 110,00 Eur suma, paaiškino, kad J. ši suma avalynei ir drabužiams pasiskirto daugmaž lygiomis dalimis, o dukrai 30-40 procentų nurodytos sumos sudaro išlaidas avalynei, kita dalis tenka drabužiams. Ieškovė vaikų poreikių lentelėse detalizavo, kad avalynei (vasarinei, žieminei, rudeninei, pavasarinei) susidaro 30 Eur/mėn., lauko drabužiams (striukėms, kepurėms, pirštinėms, kt.) – 30 Eur/mėn., viršutiniams drabužiams – 30 Eur/mėn., o apatiniams drabužiams – 20 Eur/mėn. Ieškovė paaiškino, kad vaikai greitai auga, avalynę ir drabužius perka ne prabangos parduotuvėse, paprastai About You, Vinted, Sportland, iš pateiktų mokėjimo pavedimų matyt, kad prekės buvo pirktos ir Temu bei Humana parduotuvėse (Fl. 9, e. b. l. 45-47), be to patirtos 74,60 Eur išlaidos mokyklos uniformai ir 28,00 Eur mokyklinėms emblemoms (Fl. 9, e. b. l. 45-47). Teigė, kad sūnui vasarą nupirko 3 poras laisvalaikio batų – šviesius, tamsius ir į mokyklą; K. pirko 3 basutes ir vienus aulinukus į mokyklą. Atsakovo vertinimu šiam poreikiui pakankama yra 50,00 Eur suma kiekvienam vaikui, tačiau jokių skaičiavimų nepateikė. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, sutiktina, kad jos nurodytos išlaidos avalynei ir drabužiams yra racionalios ir protingos.

78. Šalių pozicijos dėl vaikams tenkančios komunalinių paslaugų išlaidų sumos taip pat iš dalies išsiskyrė. Komunalinės paslaugos teikiamos visiems būste gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-601-440/2019). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų komunalinių išlaidų sumų ir jas patvirtinančių įrodymų (Fl. 1, e. b. l. 391-397), tačiau atsakovas nesutiko, kad į šias išlaidas būtų įtrauktos sumos už namų valymo paslaugas. Sutiktina, kad namų valymo paslaugos nepriskirtinos prie vaikų būtinųjų poreikių, todėl vaikams tenkanti komunalinių išlaidų suma mažintina valymo paslaugų išlaidomis. Ieškovė nurodė, kad už šias paslaugas per metus K. D. sumokėjo 396,00-397,00 Eur, todėl vienam asmeniui per mėnesį tenka 11,00 Eur šių išlaidų suma. Todėl vienam vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis sudaro 96,00 Eur (107,00 Eur - 11,00 Eur).

79. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl kuro (transporto) išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams dydžio. Ieškovė pateikė kuro išlaidas už 4 mėnesius, jos sudaro 880,10 Eur (Fl. 1, e. b. l. 366-369), šias išlaidas dalino į 3 dalis ir į kiekvieno vaiko išlaikymą įtraukė 80,00 Eur šių išlaidų sumą. Teigė, kad veža vaikus į mokyklą, stengiasi parvežti iš būrelio, maždaug kartą per mėnesį važiuoja prie jūros, automobilis naudoja 9-10 litrų degalų 100 kilometrų. Atsakovo vertinimu, racionali kuro išlaidų suma abiem vaikams galėtų sudaryti 20,00 Eur, nes ieškovė vaikus veža pakeliui į darbą, sūnus į važiuoja viešuoju transportu, o dukros būreliai prie ugdymo įstaigos. Šalys paaiškino, kad vaikų lankomos ugdymo įstaigos yra netoli namų – vieno kilometro atstumu, todėl sutiktina, kad didesnės kuro išlaidos nepatiriamos. Ieškovė nurodė, kad sūnus J. apie 40 procentų važiuoja viešuoju transportu, važiavimo bilietas kainuoja apie 70,00 Eur metams (apie 5 Eur mėnesiui), kartais vaiką nuvežti kooperuojasi su kitas tėvais. Sutiktina su atsakovu, kad kelionėms prie jūros patiriamos kuro išlaidos nepriskirtinos prie būtinų vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų, nes ieškovė (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto – poilsio paskirties patalpas, todėl vykimo į jas išlaidos neturėtų būt perkeliamos atsakovui. Be to, teismas vertina, kad ieškovės pateiktos degalams patirtos išlaidos nepatvirtina, kad 2/3 dalys šių išlaidų buvo patirtos vaikų vežiojimui. Iš pateiktos ieškovės mokėjimų už kurą istorijos išrašo matyti, kad didžioji dalis išlaidų patirtos vasaros mėnesiais, kai sūnus nelankė mokyklos bei dalį laiko buvo krepšinio stovykloje, paprastai vasarą nėra lankomi ir būreliai. Tačiau pripažintina, kad tam tikrais atvejais yra reikalinga vežti vaikus ir jų poreikiais, pavyzdžiui, į gydymo įstaigą, į draugų gimtadienius, taip pat kitais vaikų interesais, todėl racionali kuro išlaidų vaiko poreikiams suma galėtų būti 20,00 Eur per mėnesį vienam vaikui. Už nurodomą sumą galima įsigyti apie 13 litrų degalų ir nuvažiuoti apie 130 kilometrų (20,00 Eur : 1,53 Eur/l : 10 l x 100 km). Prie šios sumos pridėjus 5,00 Eur išlaidas nuolatiniam važiavimo bilietui, bendra kuro (transporto) poreikio išlaidų suma vienam vaikui sudarytų 25,00 Eur ir laikytina racionalia ir protinga aptariamų išlaidų suma. Paminėtina, kad šalių dukra šiuo metu dėl amžiau savarankiškai negali vykti vešiuoju transportu, todėl ją dažniau reikia pavėžėti, todėl važiavimo bilietui numatyta suma gali būti skirta padengti kuro išlaidoms.

80. Ieškovė nurodė, kad vaikų sveikatai, reikalinga 50,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Prie šių išlaidų ieškovė priskyrė išlaidas vaistams, vitaminams, odontologui, kineziterapeutui, oftalmologui, kt. Byloje nepateikta duomenų, kad šalių vaikai sirgtų kokiomis nors lėtinėmis ligomis ar turėtų kokių nors kitų, išlaidų reikalaujančių sveikatos problemų. Ieškovė patvirtino, kad vaikai serga tik įprastomis peršalimo ligomis, taip pat perka vitaminus pagal gydytojų rekomendacijas. Byloje nekilo ginčo, kad J. dėl intensyvių treniruočių reikalingos kineziterapeuto paslaugos. Ieškovė teigė, kad ligonių kasų finansuojamų kineziterapeuto paslaugų nepakanka, todėl maždaug kartą per savaitę lanko mokamus užsiėmimus, kurie kainuoja 15,00 Eur už vieną kartą, pateikė trenerio elektroninį laišką su užsiėmimų grafiku, kuriame įrašyti ir kineziterapeuto užsiėmimai bei kaina (Fl. 9, e. b. l. 23-24). Taip pat ieškovė pateikė mokamų pasaugų apskaitos lapą, kuriuo įrodinėjo, kad sūnaus danties rovimas kainavo 26,00 Eur, teigė, kad sūnui reikia dantų tiesinimo kapų. Atsakovas sutiko, kad sūnaus sveikatos poreikiui galėtų būti suma didesnė, nes jam reikia vartoti ir elektrolitus bei didesnę vitaminų dozę. Teigė, kad J. sveikatos poreikiui teisinga suma būtų 40,00-42,00 Eur plius 3,00 Eur danties rovimui, o K. pakankama suma 20,00 Eur. Pažymėjo, kad dantų tiesinimo kapos neužsakytos, todėl joms išlaidos į išlaikymo sumą neįtrauktinos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių sūnui reikalingą kineziterapeuto paslaugų poreikį, ieškovės nurodyta 50,00 Eur suma sveikatai yra racionali ir protinga. Tačiau šalių dukrai nurodyto dydžio sumos poreikio ieškovė nepagrindė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukros sveikatos priežiūrai būtų reikalinga 50,00 Eur suma per mėnesį, todėl sutiktina su atsakovu, kad vitaminams ir vaistams nuo peršalimo ligų šalių dukrai yra pakankam 20,00 Eur suma per mėnesį. Papildomai pažymėtina, kad esant nustatytam ortodontinio gydymo poreikiui, ortodontinės paslaugos vaikams yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (žr. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/naujienos/ligoniu-kasos-atsako-i-klausimus-apie-ortodontines-ploksteles-ir-breketus), t. y. jeigu vaikas, gavęs gydytojo odontologo siuntimą, bus konsultuojamas gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo (žr. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyventojams-1/ortopedijos-technines-priemones-ir-medicinos-priemones/ortodontiniai-aparatai/ortodontinius-aparatus-teikianciu-istaigu-sarasas), ir konsultacijos metu gydytojas ortodontas patvirtins diagnozę, nurodytą kompensuojamųjų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąraše, tai gydytojo ortodonto konsultacija ir paskirtas ortodontinis aparatas yra apmokami iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl ligonių kasoms kompensuojant vaikams reikalingą ortodontinį gydymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis dėl dantų tiesinimo kapų sūnui ar, kad toks gydymas jau būtų pradėtas. Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad prašymas dėl vienkartinių stomatologo paslaugų atlyginimo gali būti netenkintas vien dėl to, kad nepateikiami duomenys apie tai, jog prieš kreipiantis mokamų paslaugų, buvo kreiptasi ar domėtasi įstaigomis, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa ir kuriose nepilnamečio vaiko dantų gydymas būtų nemokamas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-346-934/2021). Paminėtina, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Šios teisės normos analizė bei susiklosčiusi teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad vieno iš tėvų patirtų papildomų išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tiek reiškiant reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tiek ir atskiroje civilinėje byloje reiškiant savarankiškus reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (tiek jau patirtų, tiek ir dėl būsimų išlaidų) priteisimo. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kad tikrai šalių nepilnamečiui sūnui reikalingos dantų tiesinimo kapos, teismas neturi pagrindo vertinti, kad aptariamos išlaidos bus realiai patirtos, todėl laiko jas tik hipotetinėmis ir į išlaikymo sumą įskaityti pagrindo neturi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Todėl atsiradus laikino pobūdžio vienkartinėms papildomoms laikino pobūdžio, nekasdienėms gydymo išlaidoms, jei jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje, arba kurios nėra patiriamos periodiškai ir jų kaštus būtų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis, tėvams dėl jų atlyginimo nesusitarus, gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis atskiroje civilinėje byloje.

81. Ieškovė nurodė, kad higienos poreikiui reikalinga 40,00 Eur suma per mėnesį vienam vaikui. Prie šio poreikio priskyrė išlaidas šampūnui, dantų pastai, kvepalams, namų priežiūros bei kitoms priemonėms, taip pat vaikų kirpimui. Teigė, kad sūnus kerpasi kartą per mėnesį už 30,00-40,00 Eur sumą, o dukra kas du-tris mėnesius už 30,00 Eur sumą. Įrodymų apie kirpyklai patiriamas išlaidas ieškovė nepateikė, iš pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį Eurokos parduotuvėje, prekiaujančioje kosmetikos ir panašiomis prekėmis, išleido 26,36 Eur (Fl. 9, e. b. l. 43-44). Remiantis skelbiamomis vaikų kirpimo paslaugų kainomis (https://www.bookitnow.lt/plaukai/plauku-kirpimas/vaiku-kirpimas), vaiko kirpimas kainuoja nuo 9,00 iki 25,00 Eur. Atsakovo vertinimu, bendrai higienos išlaidoms J. reikia 20,50 Eur, o K. – 12,00-15,50 Eur per mėnesį. Sutiktina, kad išlaidos vaikų higienos prekėms ir kirpimui pristirtinos prie būtinų išlaidų vaikams, tačiau ieškovė nepagrindė, kad kiekvieną mėnesį ji patirtų 40,00 Eur išlaidas vaikų higienos poreikiui. Todėl įvertinus šalių paaiškinimus ir kitus byloje pateiktus įrodymus, racionalia ir protinga išlaidų vaikų higienai, įskaitant ir namų valymo priemones, laikytina 25,00 Eur suma kiekvienam vaikui.

82. Šalys nesutarė ir dėl išlaidų, reikalingų vaikų lavinimui ir ugdymui. Ieškovė nurodė, kad patiriamos 10,00 Eur išlaidos per mėnesį sūnaus mokymosi priemonėms (sąsiuviniams, aplankalams, pieštukams, teptukams ir kt.), įskaitant kuprinę, taip pat sūnaus vadovėliams ir pratyboms gaunasi dar 15,00 Eur suma per mėnesį. Bendra šių išlaidų suma sudaro 300,00 Eur. Atsakovo vertinimu, šios išlaidos bendrai galėtų sudaryti 16,50 Eur per mėnesį, t. y. 198,00 Eur. Nors ieškovė nepateikė aptariamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, visuotinai žinoma, kad šios išlaidos yra patiriamos. Pavyzdžiui, remiantis AB Swedbank banko Finansų instituto preliminariais suskaičiavimais, vieno vaiko paruošimas mokyklai, neskaitant įprastų sezoninių drabužių ir avalynės, kainuoja nuo 225 iki 460 eurų (https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-finansu-laboratorija/5-zingsniai-kaip-sumazinti-mokinio-krepselio-kaina). Todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta mokymosi priemonių išlaidų sūnui suma laikytina protinga ir adekvačia. Atitinkamai, nors tarp šalių nekilo ginčo, kad sūnaus lankomo krepšinio mokestis per mėnesį sudaro 84,00 Eur, taip pat neginčijo, kad krepšinio aprangai treniruotėms ir komandos drabužiams mėnesiui susidaro 25,00 Eur suma. Tačiau atsakovas nesutiko, kad sūnaus išlaikymui reikalingos ir 35,00 Eur išlaidos mokesčiams už turnyrus. Atsakovo teigimu, vaikas neturi vykti į kiekvieną turnyrą, ir turnyrų mokesčiams pakankama turėtų būti 25,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovas nepagrindė savo nurodytos išlaidų turnyrų mokesčiams sumos jokias objektyviais skaičiavimais, o jo siūlymas riboti vaiko dalyvavimą turnyruose nelaikytinas suderinamu ir su vaiko interesais. Sutiktina su ieškove, kad siekiant sudaryti vaikui galimybę pasiekti aukštesnį krepšinio žaidimo lygį, įgyti visapusiškos patirties, negalima riboti vaikui dalyvavimo turnyruose, į kuriuos jis pats reiškia norą vykti. Be to, iš ieškovės pateiktų mokėjimų (Fl. 1, e. b. l. 379-384, 398, Fl. 9, e. b. l. 12-24) objektyviai tikėtina, kad faktiškai nurodytas dalyvavimo turnyruose mokesčio išlaidos ir yra patiriamos, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad išvykus į turnyrus yra patiriamos ir papildomos išlaidos maistui, kurių ieškovė į išlaidas turnyrams neįtraukė. Be to, prie išlaidų sūnaus lavinimui ieškovė priskyrė 30,00 Eur sumą klasės fondui ir mokyklos išvykoms. Ieškovė pateikė šiam vaiko poreikiui atliktų bankinių mokėjimų pavedimų išrašus, iš kurių matyti, kad ji 2023 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 58,00 Eur, 2024 m. balandžio 28 d. mėnesį sumokėjo 70,00 Eur, 2024 m. birželio 4 d. sumokėjo 88,00 Eur (Fl. 8, e. b. l. 93-95), teigė kad dalį mokėjimų atliko grynais pinigais. Nors atsakovas nesutiko su nurodyta suma, nurodė, kad jo žiniomis buvo renkamas 50,00 Eur metinis biudžetas mokykloje, nurodė, kad 2024 m vaikas vyko į Lenkiją ir Rygą. Aptariamam poreikiui reikalingų išlaidų skaičiavimo atsakovas nepateikė. Bendra ieškovės nurodyta suma klasės fondo ir mokyklos išvykoms per metus sudaro 360,00 Eur, kuri, atsižvelgiant į aplinkybę, kad abi šalys pripažino, jog yra renkamos lėšos klasės fondui, ne mažiau 50,00 Eur metams, kad faktiškai sūnus vyko į keliones už Lietuvos ribų, nelaikytina neprotinga ar neracionali aptariamo vaiko poreikio išlaidoms padengti. Taip pat ieškovė prašė į sūnaus išlaikymo sumą įskaičiuoti 120,00 Eur per mėnesį korepetitoriaus paslaugų išlaidas. Nurodė, kad sūnus lankė anglų kalbos, o dabar matematikos korepetitorių, su atsakovu išlaidų korepetitoriams nederino. Atsakovo nuomone, korepetitoriau paslaugoms pakankama 70,00-80,00 Eur sumą per mėnesį. Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimus, kad 2023 m. kovo 2 d. anglų kalbos studijai sumokėjo 20,00 Eur bei 2023 m. vasario 25 d, sumokėjo už anglų kalbos pamokas 250,00 Eur (Fl. 1, e. b. l. 370-371). Jokių kitų išlaidas už papildomą sūnaus mokymą patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad sūnui dėl prasto pažangumo būtų reikalingi kurių nors dalykų korepetitoriai. Tačiau atsižvelgus į aplinkybę, kad atsakovas sutiko, kad vaikui būtų skiriamos lėšos korepetitorių paslaugoms, jo nurodyta 80,00 Eur suma numatytina prie šiam poreikiui reikalingų išlaidų.

83. Tarp šalių nekilo ginčo dėl 80,00 Eur per mėnesį už dukros darželį mokamo mokesčio. Taip pat teismas laiko pagrįsta 10,00 Eur per mėnesį išlaidų sumą mergaitės mokymosi priemonėms. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad 120,00 Eur išlaidos dukters būreliams nėra pagrįstos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šalių dukra lanko dailės būrelį, kurio mokestis 40,00 Eur mėnesiui ir anglų kalbos būrelį už 40,00 Eur mėnesio mokestį. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 45,00 Eur išlaidas dailės užsiėmimams (Fl. 1, e. b. l. 407-411, Fl. 9, e. b. l. 35-37). Atsakovas nurodytų būrelių mokesčiui reikalingų išlaidų neginčijo. Tačiau nesusitiko su išlaidomis šokių būreliui, nes dukra jo nebelanko. Ieškovė patvirtino, kad šio būrelio dukra nebelanko nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio. Iš bylos duomenų matyt, kad nuo nurodomos datos dukra pradėjo lankyti anglų kalbos pamokėles. Beje, iš pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad už šokių būrelį 2023 metais ji mokėdavo nuo 5,00 iki 35,00 Eur per mėnesį (Fl. 1, e. b. l. 407). Vadinasi bylos nagrinėjimo metu šokių būrelis buvo pakeistas anglų kalbos užsiėmimais, todėl sistemingai šalių dukra lankė du būrelius. Vadovaujantis išdėstytu, spręstina, kad šalių dukters būrelių išlaidoms protinga ir racionali suma sudaro 85,00 Eur, įskaitant ir išlaidas dailės užsiėmimų priemonėms įsigyti, šiam tikslui skiriant 5,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė ir nurodytų 30,00 Eur darželio fondui ir išvykoms bei renginiams. Ieškovė pateikė bankinio mokėjimo nurodymą, kad 2024 m. gegužės 3 d. ji sumokėjo 40,00 Eur į dukters grupės fondą (Fl. 8, e. b. l. 96), taip pat darželyje vykusio susirinkimo protokolo išrašą, kuriame įrašyta, kad tėvai nutarė skirti po 4,00 Eur nupirkti vaikams ,,Zipio“ pratybas bei pritarė organizuojamoms vaikų edukacinėms išvykoms, kurioms būtų taikomas papildomas mokestis, numatyta, kad mokamas 1 Eur ugdymo mokestis, nepriklausomai nuo įstaigos lankymo (Fl. 9, e. b. l. 32-33), elektroninį laišką, kad numatomo triušiukų edukacinio renginio kaina yra 5 Eur ((Fl. 9, e. b. l. 34). Todėl atsižvelgiant į aplinkybę, kad vien ugdymo mokestis sudaro apie 20,00 Eur per mėnesį, sutiktina, kad darželio papildomoms edukacijoms ir išvykoms bei rinkliavoms 10,00 Eur suma taip pat protinga ir racionali. Todėl ieškovės nurodyta 30,00 Eur suma aptariamam poreikiui laikytina pagrįsta.

84. Tarp šalių nekilo ginčo dėl 17,00 Eur išlaidų šalių dukters ir 23,50 Eur šalių sūnaus telefono, interneto ir televizijos išlaidoms apmokėti, todėl dėl šių išlaidų detaliau nepasisakytina.

85. Tačiau tarp šalių kilo ginčas ir dėl vaikų laisvalaikio ir pramogų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad šiam poreikiui reikalinga 90,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Į šią sumą ieškovė įskaičiavo vaikų draugų gimtadieniams patiriamas išlaidas bei išlaidas pramogoms. Taip pat ieškovė nurodė, kad į išlaikymo sumą įskaičiuotina 100,00 Eur vaikų atostogoms. Ieškovė paaiškino, kad su vaikais daug pramogauja, važiuoja ant ledo, į filmą, bent kartą per metus vyksta į kelionę, todėl patiriamos išlaidos skrydžių bilietams ir viešbučiams, be to, vaikams reikia nupirkti stalo žaidimų, laisvalaikio inventoriaus, vaikai turi daug draugų ir vykstą į jų gimtadienius, ir vieno vaiko gimtadienio dovanai išleidžia apie 30,00 Eur. Ieškovė pateikė pavienių pramogų bei laisvalaikio inventoriaus pirkimui 2024 metais atliktų mokėjimų įrodymus 565,56 Eur sumai (Fl. 8, e. b. l. 99-105). Tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų nėra galima nustatyti kokios prekės ir paslaugos bei kam buvo pirktos. Be to, ieškovė nurodė, kad pati taip pat su vaikais pramogauja, todėl neaišku kokia šių išlaidų dalis tenka jai pačiai. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis sumomis vaikų laisvalaikiui ir atostogos, vertino, kad kiekvienas iš tėvų savo nuožiūra ir pagal savo galimybes gali organizuoti atostogas ir pramogas su vaikais, todėl jo vertinimu vaikų laisvalaikio poreikiui pakankama yra 20,00 Eur suma mėnesiui kiekvienam vaikui. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, o ir teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kiekvienas iš tėvų pagal savo galimybes renkasi praleidimo su vaiku būdą, vietą, išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019), todėl kartu su vaikais leidžiamas atostogas bei pramogas kiekvienas iš tėvų turėtų apmokėti savo sąskaita, pagal savo galimybes. Šiuo atveju atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jos abi turi galimybę organizuoti vaikų laisvalaikį ir pramogas, todėl atsakovas neturėtų dengti ieškovės su vaikais leidžiamų atostogų ir pramogų išlaidų. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Todėl edukacinių renginių lankymui, laisvalaikio inventoriui, žaidimams, vaikų draugų gimtadieniams patiriamos išlaidos priskirtinos prie būtinųjų vaikų poreikių, prie kurių tenkinimo turi prisidėti abu tėvai. Apibendrinus išdėstytą, racionali ir protinga bendra laisvalaikio poreikio tenkinimui suma, įskaitant išlaidas vaikų draugų gimtadieniams, skaičiuojant 30 Eur per mėnesį vieno draugo gimtadienį, yra 60,00 Eur per mėnesį vienam vaikui. Pastebėtina, kad išvykoms ugdymo įstaigose abiem vaikams numatytos sumos taip pat susijusios su laisvalaikio poreikių tenkinimu.

86. Kiekvieno iš šalių vaikų gimtadienio šventės išlaidos, ieškovės teigimu, sudaro 200,00 Eur gimtadienio programos arba žaidimų kambario kaina bei 200,00 Eur vaišių išlaidos, mėnesiui šios išlaidos sudaro 37,50 Eur. Atsakovas sutiko, kad žaidimų kambario ar programos kaina sudaro 200,00, tačiau vaišėms protinga suma turėtų sudaryti 100,00 Eur, paminėjo, kad jis kiekvienais metais kepa vaikams jų pasirinktus gimtadienio tortus bei įvairius saldumynus. Ieškovė neginčijo, kad tradiciškai atsakovas nurodytus saldumynus vaikams atneša. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patiriamos išlaidos vaišėms sudaro 200,00 Eur, nors teigė tokias išlaidas patirianti. Todėl teismo vertinimu, vieno vaiko gimtadienio šventės pakankama ir racionali išlaidų suma sudaro 300,00 Eur – 25,00 Eur mėnesiui (200,00 Eur žaidimų kambariui ar programai ir 100,00 Eur vaišėms).

87. Ieškovė nurodė, kad į sūnaus poreikių išlaidas įtrauktinos ir 215,00 Eur nenumatytos išlaidos. Prie jų ieškovė nurodė išlaidas vaiko ligos atveju, atsiradusiai galimybei sudalyvauti turnyre, stovykloje ir kitas išlaidos, kurių iš anksto nėra galimybės numatyti. Pripažintina, kad auginant vaikus gali būti patiriamos ir nenumatytos išlaidos, tačiau jos neturi būti hipotetinės. Be to, nenumatytos išlaidos paprastai būna vienkartinio pobūdžio, o patyrus tokias išlaidas ir surinkus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu ir prašyti iš atsakovo priteisti patirtas vienkartines ir būtinąsias išlaidas vaikų poreikiams tenkinti. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-786-912/2020). Tuo atveju, jeigu atsiranda nuolatinio pobūdžio papildomi vaiko poreikiai ir jų tenkinimui patiriamos išlaidos, įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prie nenumatytų išlaidų ieškovė skaičiuoja išlaidas turnyrams, nors poreikių lentelėje prie sūnaus lavinimo išlaidų įtraukė išlaidas turnyrų mokesčiams po 35,00 Eur per mėnesį. Todėl šias išlaidas pakartotinai skaičiuoja ir prie nenumatytų išlaidų. Tačiau sutiktina su ieškove, kad vykstant į turnyrus patiriamos papildomos išlaidos vaiko maitinimui ar kitokioms smulkioms išlaidoms, todėl tikslinga numatyti kišenpinigius. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Todėl, teismas sprendžia, kad kišenpinigių suma įtrauktina į vaiko išlaikymo sumą ir galėtų sudaryti 30,00 Eur per mėnesį. Be to, matyti, kad prie nenumatytų išlaidų ieškovė įtraukė išlaidas sūnaus stovykloms. Ieškovė sūnaus poreikių lentelėje nurodė, kad 2023 metais buvo 3 krepšinio stovyklos, kurių vienos kaina 650,00 Eur, iš viso 1950,00 Eur. Tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos ieškovė nepateikė. Išlaidas stovykloms ieškovė įrodinėjo ir bankiniais mokėjimų nurodymais 2024 metais (Fl. 8, e. b. l. 85-90, pakartotinai Fl. 10, e. b. l. 15-24). Tačiau ne iš visų mokėjimų nurodymų galima nustatyti, kad mokėjimas buvo atliktas būtent už sūnaus stovyklą. Pagal mokėjimų nurodymuose įrašytą mokėjimų paskirtį matyti, kad 2024 metais už sūnaus stovyklas ji sumokėjo 770,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vienos stovyklos kaina yra apie 400,00 Eur, tačiau jos brangsta ir ateityje kainuos 500,00 Eur, tačiau įrodymų apie stovyklų brangimą nepateikė. Todėl įvertinus pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, tikėtina, kad vaikas per metus vyksta į dvi krepšinio stovyklas. Todėl teismas sprendžia, kad prie vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų priskirtinos ir išlaidos dviem vaiko stovykloms po 400,00 Eur, iš viso 800,00 Eur metams – 67,00 Eur mėnesiui.

88. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus vieno mėnesio šalių sūnaus išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 1 050,50 Eur: 260,00 Eur maistui (180,00 Eur namuose ir 80,00 mokykloje); 110,00 Eur drabužiams ir avalynei; 96,00 Eur komunaliniams mokesčiams; 25,00 transportui (kurui); 50,00 Eur sveikatos poreikiui; 25,00 Eur higienai; 279,00 Eur lavinimui ir ugdymui (10,00 Eur priemonėms, 15,00 vadovėliams ir pratyboms, 84,00 Eur krepšinio būrelio mokesčiui, 35,00 turnyrų mokesčiams, 25,00 krepšinio aprangai, 30,00 Eur mokyklos fondui ir išvykoms; 80,00 Eur korepetitoriams); 23,50 telefono, interneto ir televizijos poreikiui; 60,00 Eur laisvalaikiui; 25,00 Eur gimtadieniui; 30,00 kišenpinigiam; 67,00 stovykloms.

89. Vieno mėnesio šalių dukters išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų Eur 763,00 Eur: 180,00 Eur maistui; 110,00 Eur drabužiams ir avalynei; 96,00 Eur komunaliniams mokesčiams; 25,00 transportui (kurui); 20,00 Eur sveikatos poreikiui; 25,00 Eur higienai; 205,00 Eur lavinimui ir ugdymui (10,00 Eur priemonėms, 80 darželio mokestis, 85,00 Eur būreliams, 30,00 Eur mokyklos fondui ir išvykoms); 17,00 telefono, interneto ir televizijos poreikiui; 60,00 Eur laisvalaikiui; 25,00 Eur gimtadieniui;.

90. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo (žr. Sprendimo 69-72 punktus). Todėl įvertinus šalių turtą, gaunamas pajamas, taip pat aplinkybę, kad vaikai gyvena su ieškove ir jai faktiškai tenka nuolatinė pareiga rūpintis vaikų poreikiais ir juo užtikrinti, ieškovė turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi – proporcija 60:40 procentų.

91. Byloje nustačius, kad šalių sūnaus išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 1 050,50 Eur, pagal tėvams priskirtą išlaikymo naštos proporciją, atsakovas turėtų jam teikti 420,00 Eur išlaikymą (1 050,50 x 40 proc.). Šiuo metu jo teikiamas išlaikymas sūnui sudaro 379,00 Eur. Todėl pastarajam teiktinas išlaikymas iš atsakovo padidintinas iki nurodytos sumos, t, y, padidinamas 41,00 Eur. Teismo vertinimu, atsakovui tenkanti 420,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalis yra racionali ir adekvati, atitinkanti vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

92. Nustatyta, kad šalių dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 763,00 Eur suma, t. y. faktiškai atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinę išlaikymo sumą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo atveju net ir netaikant šalims tenkančių nevienodo dydžio išlaikymo proporcijų, atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai yra pusės šios sumos dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą šalių dukrai atmestinas.

93. Paminėtina, kad ieškovės argumentas, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog jis deda nepakankamas pastangas didesnėms pajamoms gauti. Kaip minėta, jo atlyginimas viršija statistinį vidutinį darbo užmokestį apie 400,00 Eur, todėl vertintina, kad atsakovo apsisprendimas dirbti jam stabilumą užtikrinančioje darbovietėje, kurioje turi apie 17 metų darbo stažą, laikytinas atitinkančiu atsakingo asmens elgesio standartą.

Dėl išlaikymo priteisimo momento

94. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas šalių sūnui priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2023 m. lapkričio 23 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

95. Nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

96. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

97. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas iš dalies. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą sūnui iki 700,00 Eur. Šalių sūnui tekiamas išlaikymas šiai dienai sudaro 379,00 Eur, vadinasi pagal ieškovės reikalavimą išlaikymas turėjo būti padidintas 351,00 Eur (700,00 Eur - 379,00 Eur), tačiau padidintas tik 41 Eur. Todėl šis ieškovės reikalavimas patenkintas 11,68 procentų (41,00 Eur x 100 : 351). Reikalavimas padidinti išlaikymą dukrai atmestas. Todėl bendra ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 5,84 proc. (11,68 proc. + 0 proc. /2), atitinkamai atmestų reikalavimų dalis sudaro 94,16 proc.

98. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą patyrė 5 747,50 Eur teisinių paslaugų išlaidas (Fl. 9, e. b. l. 171-175). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokatės suteiktas paslaugas patyrė 4 100 Eur (Fl. 8, e. b. l. 134-138, Fl. 9, e. b. l. 110-118). Paminėtina, kad po baigiamųjų kalbų, teismui išėjus priimti sprendimą 2025 m. gegužės 16 d. buvo įteiktas atsakovo atstovės patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-76279). Tačiau vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl atsakovo patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakytina priimti ir jis grąžintinas prašymą pateikusiam asmeniui.

99. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą atsižvelgtina į aplinkybę, kad dalis pareikštų reikalavimų buvo išspręsta Daliniu sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu, bei patvirtinta sutartis, kuria šalys išsprendė tarpusavio turtinius klausimus. Taip pat teismas patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų. Nei 2024 m. rugpjūčio 13 d. Daliniu sprendimu, nei 2025 m. balandžio 18 d teismo nutartimi patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Tačiau atsižvelgiant į nurodytais procesiniais spendimais išspręstų reikalavimai sudaro apie 2/3 visų šalių pareikštų reikalavimų dalį bei vertinant, kad juos šalys išsprendė tarpusavio nuolaidų būdu, vertintina, kad 2/3 dalys kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas nepaskirstytinos, ir neatlygintinos (CPK 94 straipsnis). Todėl šiuo sprendimu spręstinas klausimas dėl 1 915,83 Eur (5 747,50 : 3) ieškovės patirtų išlaidų už teisines paslaugas ir dėl 1 366,66 Eur (4 100,00 Eur : 3) atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

100. Todėl patenkinus ieškinį 5,84 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 111,88 Eur suma (1 915,83 Eur x 5.84 proc.). Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 1 286,84 Eur suma (1 366,66 Eur x 94,16 proc.). Padarius vienarūšių priešpriešinių mokėjimų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 1 174,96 Eur advokato paslaugų išlaidų.

101. Be to, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 11,07 Eur suma (41,00 Eur ×12 mėn. x 3 proc.× 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

102. Ieškovė pateikdama ieškinį už reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas(ID): ZM57287). Ieškovės sumokėto žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas buvo išspręstas Daliniu sprendimu. Taip pat ieškovas už pareikštą priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM54314). Šalims sudarius taikos sutartį dalyje dėl atsakovo pareikštų reikalavimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl atsakovui grąžinami 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,75 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas turi sumokėti 11,07 Eur žyminį mokestį, padarius įskaitymą, atsakovui grąžintina žyminio mokesčio suma mažintina iki 70,68 Eur.

103. Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 8,64 Eur, tačiau šalims paskirsčius nurodytą sumą, kiekvienai iš šalių tenkanti dalis neviršija minimalaus 8,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis), todėl šios išlaidos šalims nepaskirstytinos ir nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

104. Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. 2025 m. balandžio 18 d teismo nutartimi patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas. Nutartis patvirtinti Taikos sutartį yra įsiteisėjusi todėl priimant šį sprendimą naikinamos taikytos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14997-391/2018 iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį, nustatant, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui moka išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo 2023 metų lapkričio 23 d.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22506-1168/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 174,96 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt keturis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,68 Eur (septyniasdešimt eurų 68 ct) sumokėtą žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM54314). Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krolienė