Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos U. G. įgaliotos atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netenkintas U. G. atstovo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18750-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18750-2024 U. G. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2024 m. kovo 29 d. 12.50 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ paėmė prekes: paakių kremą „Rasa Age Control 15 ml“, kurio kaina 12,99 Eur; veido serumą „Kilig probiotics s.niacin 30 ml“, kurio kaina 14,99 Eur, ir praėjo pro kasas už šias prekes nesumokėjusi. Prekės nesugadintos, grąžintos į prekybą. Institucijos nutarimu U. G. paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

7. U. G. Institucijos 2024 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18750-2024 patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad parduotuvėje paėmė prekes – paakių kremą (12,99 Eur vertės) ir veido serumą (14,99 Eur vertės) – ir praėjo pro kasas už šias prekes nesumokėjusi (b. l. 18–20). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. kovo 5 d. nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad U. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes byloje esantys duomenys nekelia abejonių, jog ji veikė tiesiogine tyčia.

8. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju U. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, vadinasi, administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį kyla, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 150 Eur dydžio sumos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnis nėra išskirtas į dalis, straipsnis susideda tik iš dispozicijos ir sankcijos, todėl Institucijos 2024 m. liepos 11 d. nutarimo nuoroda į ANK 108 straipsnio 1 dalį nėra teisinga, vis dėlto, tai nedaro įtakos apeliantės teisinei padėčiai, nes toks rašymo apsirikimas neapsunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės suvokti inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių.

9. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog U. G. administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, todėl laikomasi pozicijos, kad apeliantės veikoje nėra būtinųjų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusiengimo požymių. Pažymėtina, kad iš esmės byloje nėra ginčo, jog U. G. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ paėmė paakių kremą „Rasa Age Control 15 ml“ ir veido serumą „Kilig priobiotics s.niacin 30 ml“ ir už juos nesusimokėjusi išėjo pro kasas, o bendra šių prekių vertė – 27,98 Eur. Pažymėtina, kad U. G. neteisėtus veiksmus patvirtina ne tik jos pačios, bet ir liudytojo D. P. parodymai, be kita ko, ir į bylą pateikti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpų vaizdo įrašai, užfiksuoti vaizdo kameromis, sumontuotomis skirtingose parduotuvės vietose (b. l. 28–31; prie bylos viršelio esantis kompaktinis diskas). Be to, U. G., pripažįstanti šias aplinkybes, nurodo ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 44–45, 65–67). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apeliantės veiksmuose nustatyti objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Vis dėlto, esminis klausimas byloje yra kilęs dėl to, ar byloje surinkti duomenys laikytini pakankamais daryti išvadą, kad administracinį nusižengimą U. G. padarė tiesiogine tyčia.

12. Prie apeliacinio skundo buvo pateikta telefono ekrano nuotrauka, kurioje matyti, kad kovo 29 d. vyko vaizdo skambutis, trukęs 2 min. 1 sek. (b. l. 153). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo netikėti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta U. G. parduotuvės persirengimo kabinoje kalbėjo su mama, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia išvados, jog apeliantė administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad byloje nepateikta duomenų apie vaizdo skambutį tiriamų aplinkybių metu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, net ir nustačius skambučio faktą, jis nei paneigtų, nei patvirtintų U. G. tolesnius veiksmus.

15. Byloje esančiame vaizdo įraše „(29-03-24 12‘17’10)“ užfiksuota, kad U. G., būdama kosmetikos skyriuje ir kalbėdama telefonu, paėmė į rankas pakuotę (00.53 min.), o šiek tiek vėliau, prieš tai telefoną įsidėjusi į striukės kišenę (01.25 min.), paėmė dar vieną pakuotę (01.29 min.). Taip pat iš vaizdo įrašo „(29-03-24 12‘23’18)“ matyti, kad U. G. priėjo prie kuprinių (00.45 min.), o vieną iš kuprinių paėmė į rankas ir apžiūrinėjo (01.05 min.) bei su ja nuėjo (01.11 min.). Vaizdo įraše „(29-03-24 12‘24’35)“ užfiksuota, kaip apeliantė įeina į parduotuvėje esančią persirengimo kabiną, kairėje rankoje nešina kosmetikos skyriuje paimtomis prekėmis, o dešinėje – kuprine, o vaizdo įraše „(29-03-24 12‘25’51)“ matyti, kaip U. G. iš kabinos išeina ir eina vėl link kosmetikos skyriaus (06.33 min.). Šiame kontekste pastebėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys iš esmės patvirtina, jog U. G. persirengimo kabinoje buvo apie 5 min., o iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad skambutis su mama, dėl kurio U. G., jos teigimu, ir ėjo į matavimosi kabiną, truko 02.01 min. Atkreiptinas dėmesys, kad U. G. išėjus iš persirengimo kabinos jos rankoje nebesimatė anksčiau kosmetikos skyriuje pasiimtų prekių. Taip pat vaizdo įraše „(29-03-24 12‘35’37)“ užfiksuota, kad U. G. grįžo prie kuprinių, pasiėmė naują, ją apžiūrėjo, anksčiau pasiimtą kuprinę pakabino (00.23 min.) ir nuėjo (00.40 min.). Gi vaizdo įraše „(29-03-24 12‘44’13)“ užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojas apžiūri U. G. kuprinę ir iš jos išima, be kita ko, prekes, už kurias apeliantė nesusimokėjo (nuo 00.25 min.). Objektyviai užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad U. G., būdama persirengimo kabinoje, paakių kremą ir veido serumą įsidėjo į savo kuprinę, su kuria ir atėjo į parduotuvę. Vertinant apeliantės anksčiau procese duotus paaiškinimus, kad ji nežinojo, ar paneš visas ketinamas įsigyti prekes, be to, nenorėjo sudaužyti mamos prašyto putojančio gėrimo butelio, atkreiptinas dėmesys, jog putojančio gėrimo butelį U. G. pasiėmė tik po to, kai išėjo iš persirengimo kabinos, be to, ir po to, kai norėtą įsigyti kuprinę pakabino ir paėmė kitą. Kita vertus, norėdama patogiau susidėti prekes apeliantė jas galėjo susidėti į ketinamą įsigyti kuprinę, o ne į savo asmeninę kuprinę. Nors šiame kontekste apeliaciniame skunde teigiama, kad kuprinės užtrauktukas buvo sugedęs, jis strigo ir nepavyko užsegti kuprinės, todėl teko pasikeisti į kitą, ir būtent dėl to apeliantė nevalingai įsidėjo ketintus pirkti kremus į savo senąją turėtą kuprinę, o ne į naują, tačiau šie argumentai nepaneigia byloje daromų išvadų. Akcentuotina, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip U. G., išėjusi iš persirengimo kabinos ir nešdamasi pirkti ketintą kuprinę, dar kurį laiką vaikštinėjo kosmetikos skyriuje ir apžiūrinėjo prekes (vaizdo įrašas „(29-03-24 12‘34’27)“ iki 00.16 min.) ir tik po to nuėjo, vaisių / daržovių skyriuje apsisuko ir ėjo atgal (00.33 min.). Iš byloje užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad U. G., išėjusi iš persirengimo kabinos, ne iš karto ėjo pasikeisti kuprinės, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ji nevalingai / per klaidą įsidėjo kremą ir serumą į su savimi atsineštą, o ne į naujai ketintą pirkti kuprinę.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu U. G. nurodė labai skubėjusi, o skubėjimas, be kitų aplinkybių – neišsimiegojimo, išsiblaškymo, prieš dieną turėtos kraujo donorystės, lėmė tokią situaciją. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad apeliantė, vaikščiodama parduotuvėje, neskuba, kosmetikos skyriuje vaikščioja prie skirtingų lentynų prieidama net ir po kelis kartus prie tų pačių prekių. Kaip matyti iš apeliantės pozicijos proceso metu bei apeliacinio skundo turinio, U. G. už parduotuvėje paimtas prekes nesusimokėjo dėl jos nuovargio, išsiblaškymo, kurį lėmė atsiskaitymai universitete bei kraujo donorystė 2024 m. kovo 28 d. (b. l. 51). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apeliantės pozicija laikytina gyvybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o jos pateiktą įvykių versiją paneigia byloje surinktų duomenų visuma, sudaranti nuoseklią įrodomąją grandinę, kad administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kita vertus tokių išvadų nepaneigia ir apeliantės atstovės nurodoma aplinkybė, kad U. G. turėjo pinigų atsiskaityti už nesumokėtas prekes, nes motyvai ir tikslai (savanaudiški ar kitokie) nėra būtini vagystės sudėties požymiai.

17. Sutiktina, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog, suveikus parduotuvės signalizacijos varteliams, U. G. nepuolė bėgti (vaizdo įrašo „(29-03-24 12‘39’14)“ 03.44 min., tačiau iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kaip, suveikus signalizacijai, U. G. kasininkei padavė tik naujai nusipirktą kuprinę (03.46 min.). Kita vertus, apeliacinio skundo teiginiai, kad pamačiusi, jog pamiršo atsiskaityti už paakių kremą ir veido serumą, U. G. būtų grįžusi už juos atsiskaityti nepaneigia apeliantės tyčios dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad būtent apsaugos darbuotojas pareikalavo pateikti naują kuprinę, todėl U. G. savo seną kuprinę padėjo ant grindų toliau, tačiau skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentuota, jog net apsaugos darbuotojui atsivedus U. G. į atskirą patalpą, ji nepadavė senosios kuprinės, į kurią buvo įsidėjusi kremą ir serumą, taigi jos nepadavė nei kasininkei suveikus parduotuvės signalizacijai, nei priėjus apsaugos darbuotojui, o prekės, už kurias nebuvo susimokėta, buvo rastos tik apsaugos darbuotojui apžiūrint U. G. daiktus.

18. Apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad U. G. savo iniciatyva sumokėjo baudą dėl nusižengimo, kurio nepadarė, mokėjo už šukas, kurių nepavogė, o tai patvirtina, jog ji bendradarbiavo, nesuprasdama, kad bus nubausta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šukų vagystė U. G. nebėra inkriminuojama, juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų bei pačios U. G. paaiškinimų matyti, jog ji sumokėjo už šukas 1,39 Eur (b. l. 46), o ne baudą už nepadarytą administracinį nusižengimą, kaip nurodo apeliantės įgaliota atstovė.

19. Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad U. G. pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės išsamiai pasisakyti ir paaiškinti tam tikrų aplinkybių, be to, jai buvo užduodami netinkami klausimai, neužduodant esminių klausimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti tokiems apeliantės įgaliotos atstovės argumentams. Iš pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašuose užfiksuotų aplinkybių darytina išvada, kad U. G. ne tik buvo apklausta, tačiau apklausos metu galėjo nurodyti, jos vertinimu, svarbias aplinkybes. Taip pat ir iš apylinkės teismo teisėjos užduotų klausimų matyti, kad buvo siekiama nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, apeliantė net du kartus proceso metu teikė rašytinius paaiškinimus, tokia galimybė jai nebuvo apribota. Kita vertus, net ir nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai U. G. nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti bylai svarbiomis aplinkybėmis, apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad U. G. teismo posėdžio metu nebuvo sudaryta galimybė ne tik pasisakyti, tačiau ir užduoti klausimus apsaugos darbuotojams, tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini absoliučiai nepagrįstais. Pirmiausia, pastebėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojas buvo apklaustas vienas apsaugos darbuotojas D. P., o iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad po liudytojo D. P. apklausos bylą nagrinėjusi teisėja tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, tiek pačios atsakomybėn patrauktos U. G. paklausė, ar turės klausimų liudytojui, tačiau abu nurodė liudytojui klausimų neturėsiantys (b. l. 119; 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 15 sek. – 10 min. 24 sek). Dėl to vertinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo užtikrinta galimybė pasisakyti ir / ar užduoti klausimus liudytojui, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Juo labiau, kad U. G. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujama advokato padėjėjo.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyčios nebuvimą U. G. veiksmuose patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji buvo suinteresuota skambinti policijai dėl nepagrįstų kaltinimų, o tai, atstovės įsitikinimu, rodo apeliantės siekį išsiaiškinti tiesą byloje. Nurodoma ir tai, kad U. G. apsaugos darbuotojams pasakė kviečianti policiją, tačiau jie pasipiktino, uždarė ją sulaikymo kambaryje ir patys paskambino policijai. Visgi, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš Bendrojo pagalbos centro išrašo apie skambučius matyti, jog 2024 m. kovo 29 d. 12.58 val. pranešta, kad PC „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas sulaikė apsivogusią moterį. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenyse apeliantės nurodyto jos mobiliojo telefono numerio skambutis Bendrajam pagalbos centrui atliktas 2024 m. kovo 29 d. 13.24 val., nurodant, jog sulaikyta moteris laukia policijos, nori, kad išleistų, nes serga klaustrofobija (b. l. 36). Taigi, apeliantė Bendrajam pagalbos centrui skambino praėjus daugiau nei 20 min. po apsaugos darbuotojo skambučio policijai.

21. Administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamo skundo kontekste ypač svarbu pažymėti, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, bet ir tiriant bei vertinant išorinius (objektyviuosius) teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir panašiai. Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įrašuose užfiksuotus apeliantės veiksmus, jų eigą, taip pat atsižvelgdamas į jos paaiškinimus, stokojančius nuoseklumo, sprendžia, kad U. G. tyčią patvirtina objektyvieji nusižengimo požymiai, t. y. jos atlikti veiksmai, jų eiga bei pobūdis. Vadinasi, darytina išvada, kad U. G. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog U. G. pagrįstai pripažinta kalta padariusi minėtą nusižengimą.

22. Pažymėtina, kad pagal in dubio pro reo principą visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Visgi, įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, nekyla abejonių, kurios negali būti pašalintos net ir pagal ANK nuostatas vertinant byloje esančius įrodymus, dėl to, nesutiktina, kad apeliantė administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, nesant pakankamai duomenų jos kaltei pripažinti. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo pozicija dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo savaime laikyti priimtus procesinius sprendimus neteisingais ir nepagrįstais.

23. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad įvykio metu U. G. pirko ir kitų prekių, už kurias atsiskaitė, t. y. kuprinę ir putojančio gėrimo butelį, o prekių, už kurias liko neatsiskaityta vertė yra pakankamai maža, neženkliai viršijanti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu 5-V-1102 patvirtintuose kriterijuose, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, numatytą sumą. Apeliantės įgaliotos atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į U. G. teigiamai apibūdinamą asmenybę, jos išsilavinimą bei ateities karjeros tikslus, privalėjo spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo. Juo labiau, kad prekės nebuvo sugadintos ir buvo grąžintos parduotuvei.

24. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą; šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius, be kita ko, 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. Pažymėtina tai, kad pagal ANK 12 straipsnio 2 dalies nuostatas kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

25. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. Įsakymo 1.1 papunktyje numatyta, kad visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems administraciniams nusižengimams, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, taikomi trys kriterijai: 1) kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 3) nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ANK 108 straipsnyje nurodyto nusižengimo atveju taikomi papildomi kriterijai: 1) pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 10 Eur; 2) pagrobtas, įgytas, pasisavintas turtas nėra alkoholio produktai ar tabako gaminiai.

26. Įsakymo 1.3 papunktyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei yra visi šio Įsakymo 1.1 papunktyje ir atskiram administraciniam nusižengimui nustatyti kriterijai, išskyrus šio Įsakymo 1.2.11.3 ir 1.2.12.3 papunkčiuose nustatytus atvejus. Šiuo gi atveju nenustatyta, kad U. G. būtų prisipažinusi padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjusis arba būtų padėjusi išaiškinti nusižengimą, be to, bendra pagrobto turto vertė daugiau nei du su puse karto viršija Įsakyme numatytą 10 Eur ribą, nes sudaro 27,98 Eur dydžio sumą. Dėl to, nesutiktina su apeliantės atstove, kad pagrobto turto vertė tik neženkliai viršija minėtame Įsakyme nustatytą ribą. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, U. G. administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažai pavojinga veika.

27. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą dėl U. G. veiksmų atitikties jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėčiai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos jai skyrimo. ANK 108 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

28. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad U. G. be analizuojamo įvykio administracine tvarka bausta vieną kartą 2020 m. spalio 6 d. už važiavimą autobuso be bilieto (Asmens duomenų vokas prie bylos viršelio). Institucija nenustačiusi U. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2024 m. liepos 11 d. nutarimu jai skyrė 120 Eur dydžio baudą, kuri mažesnė nei pagal ANK 108 straipsnio sankciją galimos skirti vienintelės administracinės nuobaudos – baudos – vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, administracinės nuobaudos dydis laikytinas teisingu, tinkamai individualizuotu ir nustatytu nepažeidžiant ANK nuostatų. Kadangi apeliaciniu skundu apeliantei skirtos administracinės nuobaudos rūšies ir / ar dydžio klausimas tiesiogiai nekeliamas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta administracine nuobauda ir jos dydžiu, šiuo klausimu plačiau nepasisako.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo turinys, siekiant pagrįsti tyčios nebuvimą U. G. veiksmuose, iš esmės grindžiamas teigiama apeliantės charakteristika, itin detaliai aprašant ir akcentuojant apeliantės studijų veiklą ir pasiekimus bei pakankamai įvairiapusę socialinę veiklą. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos U. G. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 47–53). Visgi, vien teigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika savaime nesudaro pagrindo išvadai apie kaltės nebuvimą jo veiksmuose. Kita vertus, minėtos aplinkybės buvo vertintos tiek priimant 2024 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tiek ir priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės ateities planais dėl karjeros bei galimais sunkumais dėl praeityje turėtos administracinės nuobaudos, nei patvirtina, nei paneigia tyčios (ne)buvimą jos veiksmuose. Pastebėtina tai, kad paskirtos nuobaudos sukeliamos neigiamos pasekmės savaime nėra laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar apskritai administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

30. Be kita ko, atsakant į apeliacinio skundo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl U. G. įgaliotos atstovės apeliacinio skundo, nenustatė pagrindo administracinio nusižengimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, nors prie apeliacinio skundo buvo pateiktos telefono ekrano nuotraukos, kuriomis grindžiamos aplinkybės, jog U. G. parduotuvės kabinoje kalbėjosi su mama „Messenger“ vaizdo skambučiu bei skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 (b. l. 153–154), visgi, jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Aplinkybė dėl U. G. pokalbio su mama nelaikytina naujai paaiškėjusia, nes tai teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė tiek pati U. G., tiek ir kaip liudytoja apklausta jos mama D. G.. Kita vertus, aplinkybė dėl skambinimo Bendrajam pagalbos centrui, nors nebuvo tiesiogiai minima pirmosios instancijos teisme, tačiau buvo žinoma byloje ir nustatyta joje esančiais duomenimis (iš Bendrojo pagalbos centro skambučio išrašo matyti, kad iš apeliantės telefono numerio 2024 m. kovo 29 d. 13.24 val. skambinta Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 36)). Dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo administracinio nusižengimo bylą dėl U. G. įgaliotos atstovės apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties nėra pagrindo. Tai suponuoja pagrindą administracinėn atsakomybėn patrauktos U. G. įgaliotos atstovės apeliacinio skundo netenkinti.

32. Be kita ko, nors apeliaciniu skundu prašoma U. G. priteisti visas jos patirtas teisinių paslaugų išlaidas, tačiau netenkinus jos įgaliotos atstovės apeliacinio skundo, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pašymą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, administracinėn atsakomybėn patraukta U. G. neturi teisės į išlaidų, patirtų dėl įgaliotų atstovų dalyvavimo procese, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos U. G. įgaliotos atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.