Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. B. šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas M. B. laikino sulaikymo šioje byloje laikas (2 paros) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-284/2019 realiai atlikta 8 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti pataisos įstaigoje.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 15 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jų naudai iš M. B. 10 000 Eur turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais (dėl padėjimo pagaminti netikrą dokumentą ir sukčiavimo), atlyginimo ir 5 % procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos (10 000 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta.

Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , registruotas S. B. vardu, bet faktiškai priklausantis M. B., su susijusiais daiktais ir dokumentais: automobilio registracijos liudijimu ir automobilio užvedimo rakteliu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas S. B. vardu, bet faktiškai priklausantis M. B., paliktas galioti, kol jis bus konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nepriteisti iš nuteistojo M. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam M. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių įskaitymo į subendrintą bausmę. Taip pat prokurorė prašė priteisti iš nuteistojo M. B. 114 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. B. kaltės. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtomis bausmių rūšimis ir jų dydžiais, nuosprendžio dalimi dėl bausmių subendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nurodydamas, kad į paskirtos subendrintos bausmės laiką turi būti įskaityta visa atlikta bausmė bei nuosprendžio dalimi, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Dėl bausmės

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Nuteistasis M. B. padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straispnio 1 dalies 1 punktas).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis M. B. nevedęs, vykdo individualią veiklą, turi keturis nepilnamečius vaikus, nekartą teistas, iš jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir smurtinius nusikaltimus, 5 kartus teistas (duomenys neskelbtini) už vairavimą išgėrus, vagystę (6 t., b. l. 99–119, 170–175), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (6 t., b. l. 176–183). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis M. B. padarė smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti,kad M. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuteistas už analogiškų veikų padarymą (nuosprendis nėra įsiteisėjęs). Taigi nagrinėjamoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam M. B. nėra pirmasis, jog jam ankstesniais teismų sprendimais taikytos pakankamai griežtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Tai iš esmės parodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų M. B. nededa iki šiol. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. B. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir pagrįstai skyrė už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką šiek tiek didesnę straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

11. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšis ir jų dydžius, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo nuteistajam M. B. skirti straipsnių sankcijose numatytas švelnesnes bausmių rūšis, ar mažinti paskirtų bausmių trukmę.

12. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes jas apimant ir nustatydamas galutinę bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. M. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Be to, nuteistajam M. B., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

13. Kadangi naujas nusikalstamas veikas M. B. padarė dar prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys) taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą, tikslus ir motyvus, nuteistojo asmenybę, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėdamas 5 mėnesius bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, paskyrė teisingą galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios švelninti taip pat nėra pagrindo.

14. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis dirba, rūpinasi ir išlaiko savo keturis vaikus, moka mokesčius valstybei, stengiasi dorai gyventi, kurti ateitį nebenusikalstant, iš ankstesnių teistumų padarė išvadas ir pažada nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę jis yra atlikęs, todėl bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas turėjo įskaityti visą atliktą bausmę.

16. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

17. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę.

18. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamą veiką, kuri padaryta 2019 m. rugpjūčio 13 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. M. B. 2020 m. liepos 24 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje M. B. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kurios buvo padarytos 2019 m. kovo14 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo.

19. Taigi byloje buvo visos sąlygos M. B. bendrinti bausmes taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas įskaitė pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį M. B. atliktą 8 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014.), tačiau pagrindo įskaityti į bausmės laiką dar ir laikotarpį, kurį nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, baudžiamasis įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-151-489/2019). Todėl nuteistojo M. B. prašymas į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti visą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

21. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

22. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad M. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, M. B. dirba, turi keturis nepilnamečius vaikus, nekartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, iš jų teistas ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad M. B. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškų veikų padarymo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Nors nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde ir deklaruoja, jog nori keisti savo gyvenimo būdą, dirbti, rūpintis šeima, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nuikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad M. B. yra linkęs nusikalsti, siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. B. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

23. Teismų praktikoje nurodoma, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).

24. Siekiant konfiskuoti visą kaltininko iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir įgyvendinti turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu būdu gauto turto turinį sudaro: a) tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje svarbiausias yra turto (kuris konfiskuotinas) nusikalstamos kilmės aspektas, nes, kaip jau buvo minėta, pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas tik šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. B. gavo finansinės naudos iš neteisėtų savo veiksmų. Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis M. B., nurodydamas, kad dalį dėl sukčiavimo gautų pinigų, t. y. 3000 Eur, jis pasiliko sau. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad S. B. vardu automobilis „(duomenys neskelbtini)” buvo įgytas tuoj po M. B. padarytų nusikalstamų veikų, jog faktinis automobilio savininkas buvo M. B., o ne S. B.. Nors apklausiami teisiamajame posėdyje M. B. ir S. B. tvirtino, kad automobilį iš savo lėšų įgijo S. B., tačiau šios jų nurodytos aplinkybės paneigtos byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs S. B. finansinę galimybę įgyti tokios vertės automobilį, liudytojo M. J. parodymus, kad nuo 2019 m. pavasario M. B. važinėjasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)”, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, iš kurių viename pokalbyje minima, kad M. B. įsigijo automobilį bei M. B. ir S. B. nurodytas aplinkybes, kad M. B. dalyvavo automobilį įsigyjant, bei jį registruojant jo sesers S. B. vardu, pats automobilį pristatė techninei apžiūrai, apdraudė, rūpinosi automobilio remontu, važinėjosi tuo automobiliu, padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. buvo faktinis automobilio „(duomenys neskelbtini)” savininkas. Tai, kad M. B. naudojosi minėtu automobiliu ir buvo šio automobilio faktinis savininkas, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti administracinio nusižengimo protokolas ir S. B. pateikta informacija, kad nusižengimo padarymo metu (2021 m. birželio 3 d. 10.41 val.) automobilį valdė ir juo naudojosi M. B..

26. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis M. B. 2019 m. kovo 20 d. pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iš nusikalstamu būdu gautų lėšų ir, siekdamas tai nuslėpti, įregistravo automobilį sesers S. B. vardu. Šis turtas atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, ir pirmosios instancijos teismas konfiskuodami šį turtą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria taikytas turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas S. B. vardu, konfiskavimas, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. sausio 5 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-94, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. B. 114,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės L. Musteikienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

29. Europos Žmogaus T. T. (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

30. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatė L. Musteikienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, dirba, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. B. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 114,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. B. 114.00 Eur (šimtas keturiolika) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.