Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-215-929/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-06-17
Bylos Nr.: 1A-215-929/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35927-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: D., D. K.
Nukentėjusysis: G. M., A. S.
Civilinis ieškovas: A. S., G. M.
Advokatai: Aleksander Višnevski, Vidmantas Martyšius, Tatjana Skirtun

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-929/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35927-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2;1.2.25.4.2.4; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, Loretai Davenienei, Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistajam D. (D.) K. ir jo gynėjui advokatui V. M.,nukentėjusiajam G. M. ir jo atstovei advokato padėjėjai Tatjanai Skirtun,vertėjai Virginijai Peterienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato V. M., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. atstovo advokato Aleksander Višnevski bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalį, ir nubaustas 3 (trejų) metų ir 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis bei 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę kontroliuojančios institucijos žinios; 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesisiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš AAS „B. B. I. C.“ priteistas 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 498,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš AAS „B. B. I. C.“ priteista 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3 441,5 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. K. nukentėjusiesiems G. M. ir A. S. priteista po 300 Eur patirtoms proceso išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo žmonės. Jis 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 02.35 val., Vilniaus rajone, kelio „Rudamina-Turgeliai“ 5,5 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir važiuoti priešpriešinio eismo juosta, vairavo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo nuo Rudaminos kaimo pusės link Turgelių miestelio nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. S.. Eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų mirė automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S. ir keleivis D. M., taip pat eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis E. R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas V. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir D. K. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdami skundžiamą nuosprendį, vadovavosi išimtinai tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės akto Nr. (-) Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiųjų ekspertų V. Š. ir V. L. pateiktomis išvadomis, kurios kelia pagrįstų abejonių, ypatingai dėl kompiuterio programos „PC- KRACH 12.0“ panaudojimo, nenustačius tikslios automobilių susidūrimo vietos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis klaidingomis prielaidomis ir nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, minėtas ekspertizės akto išvadas vertino kaip prioritetinius įrodymus, nors jos privalėjo būti vertinamos vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė nei vieno motyvo, kodėl atmetė kitus įrodymus ir, vadovaudamasis ekspertų pateiktomis klaidingomis išvadomis, vairuotojo D. K. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikalstamus pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

2.2. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykyje žuvęs automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S. įvykio metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau šis faktas viso proceso metu nuo specialistų ir ekspertų (taip pat ir nuo gynybos) buvo slepiamas. Tai neabejotinai galėjo nulemti neteisingas specialistų ir ekspertų išvadas dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių. Be to, ikiteisminį tyrimą atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir šiam tyrimui vadovavęs prokuroras pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nuslėpė faktą, kad žuvusysis A. S. apskritai niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, jis tamsiu paros metu ir viršydamas greitį, vairavo automobilį, o tai ir galėjo būti priežastis, dėl kurios jis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Šių duomenų eismo įvykį tyrę Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausieji ekspertai neturėjo, todėl ir jų padarytos išvados yra nepagrįstos. Skunde akcentuojama ir tai, kad vyresnioji tyrėja I. V. septynis kanalizacijos šulinių dangčius, kurie 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio metu buvo vežami nepritvirtinti žuvusiojo automobilio salone, ir kurių dalis po eismo įvykio mėtėsi ant kelio, 2019 m. spalio 8 d. grąžino UAB „T.“. Gynybos iniciatyva pirmos instancijos teismo nutartimi šie kanalizacijos dangčiai buvo rasti, suskaičiuoti, pasverti bei 2021 m. gegužės 25 d. atiduoti saugoti kol baigsis baudžiamasis procesas. Šios aplinkybės teismo medicinos ekspertams D. F. ir J. B., tyrusiems žuvusiųjų kūnų sužalojimus, nebuvo žinomos, todėl ir jų padarytos išvados negali būti laikomos objektyviomis.

2.3. Skunde pažymima, kad bandydamas nustatyti automobilių susidūrimo vietą ir priežastis, dėl kurių D. K. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio mechanizmą, kadangi besąlygiškai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės akto Nr. (-) išvada, kurioje, automobilių susidūrimo vietai sumodeliuoti buvo pasitelkta specialia kompiuterinė programa „PC-Crash 12.0“. Pasak gynėjo, šią Austrijoje naudojamą programą „PC-Crash“ Lietuvoje adaptavęs ir 2020 m. balandžio 15 d. išvadą Nr. (-) byloje pateikęs ekspertas V. M. pirmos instancijos teismui tiksliai nurodė, kad jis modeliavimo nedarė, kadangi iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti kur automobiliai susidūrė. Šių argumentų kontekste gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. K. kaltės, nesivadovavo ir nevertino eksperto V. M. išvados, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad minėtoje išvadoje nenurodyta kurio konkrečiai vairuotojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Anot gynėjo, eksperto pateiktą išvadą Nr. (-) teismas privalėjo tirti ir vertinti kitų įrodymų kontekste, o to nedarydamas, jis pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4-5 dalių nuostatas.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nenustačius kurioje vietoje susidūrė automobiliai ,,Audi 100“ ir ,,Jeep Grand Cherokee“, programos „PC- Krash 12.0“ panaudojimas modeliuojant 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykį buvo negalimas, kadangi toks „modeliavimas“ davė labai iškreiptus automobilių susidūrimo modeliavimo rezultatus bei lėmė klaidingas ekspertų V. Š. ir V. L. išvadas, kurios prieštarauja vienintelio tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo ir nukentėjusiojo E. R. bei nuteistojo D. K. parodymams. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiųjų ekspertų V. Š. bei V. L. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. (-) išvados yra gautos pažeidžiant ekspertizių įstatymo reikalavimus, todėl yra klaidingos ir nepatikimos, o pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra paremtas tokiomis neaiškiomis ekspertų pateiktomis išvadomis, yra nesąžiningo baudžiamojo proceso rezultatas.

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: D. K. paskirti jam realią 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę; taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui.

3.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmę, nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nors ir atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius teigiamo pobūdžio duomenis (neteistas, jauno amžiaus, vairavo blaivus), tačiau neatsižvelgė į tai, kad viso proceso metu jis neigė savo kaltę, teigdamas, kad kelių eismo taisyklių reikalavimų jis nepažeidė, nors tokia jo pozicija byloje neginčytinai paneigta. Teismas, nors ir įvardijo, tačiau visiškai neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. D. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, jis nors ir netyčia, bet pražudė du jaunus žmones. Be to, viso proceso metu jis siekė išvengti gresiančios atsakomybės, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, nejausdamas jokios moralinės atsakomybės už dviejų žmonių žūtį, neatsiprašė jų artimųjų. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei sankcijos vidurkis, be realaus jos atlikimo.

3.2. Prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistajam, kurių pagrindu jam paskirta bausmė buvo atidėta 3 (trijų) metų laikotarpiui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Anot prokuroro, nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET, nepripažino kaltės, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkius padarinius, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, be to, viso proceso jis stengėsi atsakomybę dėl eismo įvykio suversti žuvusiam vairuotojui. Toks nuteistojo elgesys, prokuroro vertinimu, nerodo nei jo noro taisytis, siekiant įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nei to, kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Minėtos aplinkybės paneigia galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Prokuroro įsitikinimu, D. K. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per švelni ir neatitinka BK 41 straipsnyje apibrėžtų bausmės tikslų, todėl ji turi būti griežtinama.

3.3. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. D. K. neatsargūs veiksmai jam vairuojant transporto priemonę ir pažeidžiant KET 99, 119 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės. Nekyla jokių abejonių, kad tokie D. K. padaryti KET pažeidimai yra itin šiurkštūs. Nors pati nusikalstama veika, kurią padarė nuteistasis, yra neatsargi pasekmių atžvilgiu ir jis ją padarė būdamas blaivus, tačiau KET reikalavimų nesilaikymas yra tyčinis ir sąmoningas pastarojo veiksmas.

3.4. Prokuroras pažymi, kad byloje esantis Administracinių nusižengimų išrašas patvirtina, jog nuteistasis 2021 metų gegužės-birželio mėnesiais, tai yra jau po eismo įvykio, vien už balandžio ir gegužės mėnesiais padarytus administracinius nusižengimus (leistino greičio viršijimas) yra baustas net 6 kartus. Tai laikoma sistemingu KET pažeidinėjimu. Taigi teismas, įvertinęs D. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei nustatytą aplinkybę, kad jis 6 kartus po eismo įvykio buvo baustas administracine tvarka, privalėjo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti iš dalies: D. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, paskirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkerių) metų laikotarpiui; jo byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš nuteistojo priteisti 1510,50 Eur turtinei žalai bei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 500 Eur jo apeliacinėje instancijoje patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

4.1. Nukentėjusiojo vertinimu, nustatydamas bausmės dydį D. K., teismas neatsižvelgė į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šioje byloje nuteistasis D. K. savo kaltės nepripažino, priešingai – kaltino žuvusįjį A. S.. Gailesčio dėl savo veiksmų neišreiškė, nustatyti objektyvias aplinkybes byloje taip pat nepadėjo. Taigi yra akivaizdu, kad skiriant bausmę bei nustatant jos dydį buvo pažeistos BK VIII skyriaus nuostatos, o tai lėmė aiškiai per švelnios bausmės paskyrimą.

4.2. Skunde nukentėjusysis nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu D. K., teigdamas, kad jis nepripažino kaltės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, priešingai – po sukeltos avarijos toliau vairuoja automobilį ir sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, tai yra toliau daro teisės pažeidimus. Šiame kontekste nukentėjusysis pažymi, kad jam yra nesuprantamas teismo sprendimas neatimti iš nuteistojo teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė visą sąrašą naujų D. K. įvykdytų KET pažeidimų, tačiau nuteistasis apklaustas melavo ir klaidino teismą, aiškindamas, kad neva jis buvo nubaustas už kitą asmenį. Nukentėjusiojo manymu, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, užkardyti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat uždrausti teise vairuoti transporto priemones.

4.3. Nukentėjusysis pažymi, kad teismas tik iš dalies patenkino jo civilinį ieškinį, nurodydamas, jog pateikti dokumentai, susiję su paminklo statymu žuvusiajam sūnui atminti, nėra tinkami. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta sąskaitą-faktūra, kuri patvirtina, kad paminklas su apdaila bei tvorele žuvusio sūnaus kapavietėje kainavo 1 012 Eur. Atsižvelgiantį tai, nukentėjusysis prašo prie priteistos 498,50 Eur sumos pridėti 1012 Eur ir priteisti 1510,50 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 13 000 Eur, motyvavo tuo, kad neva G. M. santykiai su mirusiu sūnumi nebuvo itin artimi ir dėl to jo išgyvenimai nėra tokie dideli, kad būtų pagrindas priteisti visą prašomą sumą. Be kita ko, teismas nurodė, kad jis nepateikė jokių duomenų apie pablogėjusią savo sveikatos būklę po sūnaus mirties. Nukentėjusysis nurodo, kad po sūnaus mirties jis neturėjo laiko rūpintis savimi ir vaikščioti į gydymo įstaigas, nes turėjo rūpintis šeima. Su mirusiu sūnumi jis kartu dirbo namų ūkyje, todėl jo netekus šeimos finansinė padėtis pablogėjo.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. atstovas advokatas Aleksander Višnevski prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir skirti D. K. griežtesnę bausmę, tai yra 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, kartu su baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) metų laikotarpiui; nukentėjusiosios A. S. naudai iš nuteistojo D. K. ir civilinio atsakovo AAS ,,B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje solidariai priteisti 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; taip pat 605 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, tai yra 11 000 Eur, yra neteisinga ir nepakankama kompensacija dėl sūnaus netekties. Nukentėjusioji A. S. yra žuvusiojo A. S. motina. Žuvusysis buvo pirmas ir vyriausias nukentėjusiosios sūnus, todėl ją su sūnumi siejo ypatingai artimas ir glaudus ryšys. Skundžiamo nuosprendžio motyvai apie tai, kad neva A. S. ir jos sūnaus bendravimas nebuvo artimas – nepagrįsti, paremti prielaidomis ir spėlionėmis, o ne teisiniais argumentais. A. S. sūnaus netektis buvo sunki bei netikėta, todėl ir teisme jai buvo sunku pasakoti apie sūnaus netektį ir dėl to kilusius dvasinius išgyvenimus. Atstovo įsitikinimu, teismo išvados apie tai, kad A. S. neįrodė ir nepagrindė neturtinės žalos dydžio, o 11 000 Eur neturinė žala dėl sūnaus netekties yra pakankama – neteisingos.

5.2. Skunde pažymima, kad netikėta sūnaus mirtis nukentėjusiąją labai šokiravo, o tai, kad jis žuvo dėl D. K. kaltės, ją dar labiau sukrėtė ir sukėlė begalinį skausmą, širdgėlą. Neigiamas dvasines emocijas bei sielvartą ji išgyvena iki šiol. J. S. ir E. S. neteko brolio. A. S., būdamas gyvas, rūpinosi ir bendravo tiek su tėvais, tiek su broliais, prisidėdavo prie jo poreikių tenkinimo, dovanodavo jiems dovanas, sveikindavo per šventes. Su skundu pateiktos nuotraukos patvirtina ir įrodo, kad žuvusysis bendravo šeima. Su skundu taip pat pateikta charakteristika Nr. 2022/01/04, kuri patvirtina, kad žuvusysis buvo charakterizuojamas teigiamai. Iš 2022 m. sausio 4 d. pateiktos pažymos matyti, kad žuvusysis iki mirties dirbo ir gavo reguliarias pajamas. Iš gaunamų pajamų prisidėdavo tiek prie tėvų, tiek prie brolių poreikių, paremdavo juos finansiškai. Sutiktinai nurodoma, jog A. S. jai padarytą neturtinę žalą vertina 70 000 Eur ir tokią sumą prašo priteisti.

5.3. Skunde nurodoma, kad nuteistajam D. K. paskirta bausmė yra pernelyg švelni, kadangi dėl jo padaryto nusikaltimo žuvo net du žmonės - A. S. ir D. M.. Iš byloje nustatyto akivaizdu, kad rūpestingas ir atidus vairuotojas tokiomis eismo sąlygomis, kokios buvo 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 02.35 val., nebūtų važiavęs tokiu greičiu ir tokiu būdu (išvažiuojant į priešingos krypties juostą), kaip važiavo nuteistasis. Tokie neatsakingi jo veiksmai kelyje užkirto bet kokią galimybę išvengti susidūrimo, todėl žuvo automobiliu šiuo automobiliu važiavę du jauni žmonės. Specialisto išvada Nr. (-) bei ekspertizės aktas Nr. (-) patvirtina, kad eismo įvykį sąlygojo būtent automobilio ,,Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo, tai yra D. K., veiksmai.

5.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes tinkamai neatsižvelgė į tai, kad D. K. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, neatsiprašė žuvusiųjų artimųjų ir nepareiškė jiems užuojautos bei neišreiškė jokio apgailestavimo dėl savo veiksmų. Bylos teisminio nagrinėjimo metu jis akivaizdžiai klaidino teismą, teigdamas, kad nėra patrauktas administracinės atsakomybėn už KET taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo cinišką elgesį bei požiūrį į jo paties veiksmais sukeltas itin sunkias pasekmes - dviejų žmonių mirtį ir žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) padarymą nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per švelni, neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei prieštaraujanti teisingumo principui.

5.5. Skunde atstovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra neuždraudė jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis po 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykio buvo ne kartą patrauktas atsakomybėn už KET pažeidimus, susijusius būtent su leistino greičio viršijimu. Dėl to nuteistajam privalėjo būti atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, tokiu būdu užkertant jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis G. M. savo apeliacinį skundą palaikė, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo prašė netenkinti. Atitinkamai, nuteistasis D. K. ir jo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokuroro bei nukentėjusiųjų pateiktus apeliacinius skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. atstovo advokato apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl nuteistojo D. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

6. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą pažeidimus), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo (pažeidimų) bei kilusių padarinių ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargią kaltę. Pagal teismų praktiką, eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

7. Byloje nustatyta, kad D. K. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 02.35 val., vairuodamas automobilį ,,Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo Rudaminos kaimo pusės link Turgelių miestelio, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su nukentėjusiojo A. S. vairuojamu automobiliu ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu, dėl patirtų sužalojimų mirė ,,Audi“ vairuotojas A. S. ir kartu su juo važiavęs keleivis D. M., taip pat buvo nesunkiai buvo sutrikdyta automobilio ,,Jeep Grand Cherokee“ važiavusio keleivio E. R. sveikata. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad D. K. nesilaikė KET 99, 119 punktų bei 3 priedo 1.1. punkto reikalavimų bei konstatavo, kad tokie kelių transporto eismo saugumą pažeidžiantys jo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

8. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent nuteistojo D. K. veiksmai tiesiogiai nulėmė eismo įvykio kilimą. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog nuteistasis D. K. viso proceso metu neigė pažeidęs KET reikalavimus. Aiškino, kad tiksliai prisimena, jog automobilį vairavo arčiau dešinės važiuojamosios dalies krašto. Kito automobilio nematė, nes jis buvo už įkalnės, jį pamatė prieš pat smūgį. Su priešpriešais atvažiavusiu automobiliui susidūrė kairėmis pusėmis. Pažymėjo, jog priešais atvažiuojantis automobilis gal truputį buvo išvažiavęs iš priešpriešinės eismo juostos, kiek tiksliai negali pasakyti. Jis pats važiavo savo eismo juosta (t. 4, b. l. 84-85). Analogišką įvykio versiją nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis E. R.. Šis nukentėjusysis teigė, kad įvykio dieną, apie 2.00 val. nakties, jie D. K. automobiliu ,,Jeep Grand Cherokee“ išvažiavo į Baltarusiją užsipilti kuro. Važiavo leistinu greičiu, tai yra apie 80-90 km/h, arčiau dešiniojo krašto, savo eismo juosta. Važiuodami į įkalnę pamatė šviesas, priešinga eismo juosta atvažiuojantis automobilis važiavo savo juosta, bet arčiau vidurio, tačiau įkalnėje automobilis pradėjo važiuoti teisiai į juos, o po to viskas įvyko labai greitai (t. 3, b. l. 156). Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartus parodymus, pagal kuriuos eismo įvykio metu D. K. laikėsi eismo taisyklių, sprendžia, kad juos paneigia kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri pagrįstai patvirtina ne tik tai, kad įvykio metu būtent D. K. pažeidė KET 99, 119 punktų bei 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, bet ir tai, kad būtent šių reikalavimų pažeidimas buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio kilimą bei jo metu atsiradusius padarinius. Pažymėtina, jog vertinant E. R. parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad šis nukentėjusysis, kaip pats nurodė apklausų metu, yra D. K. draugas, todėl jis neutralus eismo įvykio stebėtojas, bet priešingai – yra suinteresuotas padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už sukeltą eismo įvykį ir jo metu kilusius padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (-) išvada, kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlygai eismo įvykiui kilti buvo tai, jog automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiavo į kelio Rudamina – Turgeliai važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarydamas kliūtį priešais važiavusio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui (t. 2, b. l. 37). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertizės išvadą Nr. (-) parengęs vyriausiasis ekspertas V. L. paaiškino, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“ išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nors tą daryti buvo draudžiama. Tuo tarpu automobilio „Audi 100“ vairuotojo veiksmai atsiradus kliūčiai jo važiuojamoje eismo juostoje – priešpriešais artėjusiam automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ – traukimasis į kelkraštį, buvo priimtini ir techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertas pažymėjo, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad „Audi 100“ automobilis būtų išvažiavęs į priešingą eismo juostą (t. 4, b. l. 2-4). Tai, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent nuteistojo D. K. veiksmai, patvirtina ir 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (-), kurioje konstatuota, kad nors iš pateiktų duomenų negalima nustatyti tikslių transporto priemonių padėčių kelyje (ilgio ir pločio atžvilgiu) susidūrimo metu, tačiau, atsižvelgiant į automobilių „Jeep Grand Cherokee“ ir „Audi 100“ užfiksuotas padėtis po susidūrimo, taip pat pėdsakus ant važiuojamosios dalies (asfalto įbrėžimai, purvo nubyrėjimai), kurie yra kairėje važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint Turgelių ir pirmine „Jeep Grand Cherokee“ važiavimo kryptimi, galima daryti išvadą, jog susidūrimo metu automobilis „Jeep Grand Cherokee“ buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą bei atbloškė automobilį „Audi 100“ atgal bei į dešinę už važiuojamosios dalies ribų, žiūrint pirmine „Audi 100“ važiavimo kryptimi (t. 2, b. l. 10).

10. Apeliaciniame skunde, ginčydamas aukščiau aptartas specialių žinių turinčių subjektų pateiktas išvadas, pagal kurias eismo įvykio priežastis yra priskiriama nuteistajam D. K., gynėjas nurodo, kad įvykio metu žuvęs automobilio „Audi 100“ vairuotojas A. S. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau šis faktas viso proceso metu nuo ekspertų bei specialistų (taip pat ir nuo gynybos) buvo slepiamas. Dėl to yra pagrindo manyti, kad pateiktos išvados dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastingumo yra neobjektyvios. Teisėjų kolegija, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, jog priešingai, nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, autoįvykio mechanizmo tyrimui bei ekspertizei buvo pateikta visa bylos medžiaga, tame tarpe ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 17), iš kurių matyti, kad žuvusysis A. S. įvykio metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Taigi šis faktas nei nuo ekspertų (specialistų), nei nuo paties gynėjo nebuvo slepiamas. Pastarasis dar ikiteisminio tyrimo metu susipažino su visa bylos medžiaga (t. 2, b. l. 144). Gynyba skunde kelia versiją, jog tai, kad žuvusysis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, įvykio metu, tamsiu paros metu, viršydamas greitį, vairavo automobilį, taip pat galėjo būti priežastimi, dėl kurios jis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį. Teisėjų kolegija sutinka, kad žuvusysis A. S. taip pat pažeidė KET 14 punktą, pagal kurį yra draudžiama transporto priemonę vairuoti asmenims, neturintiems tam teisės. Tokiais atvejai, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017). Jei nustatoma, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie KET 14 punkto reikalavimo pažeidimą ir kilusių padarinių priežastinį ryšį byloje. Antai, ekspertizės akte Nr. (-) nenurodoma, kad kokie nors žuvusiojo A. S. veiksmai techniniu požiūriu galėjo nulemti eismo įvykio. Be to, nors A. S. analizuojamo įvykio metu neturėjo vairuotojo pažymėjo, kita vertus, nenustatyta, kad jis neturėjo vairavimo įgūdžių ir dėl jų trūkumo išvažiavo į priešingą eismo juostą, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį. Nors apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad A. S. viršijo leistiną greitį, visgi iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad žuvusiojo vairuojamas automobilis ,,Audi 100“ važiavo kone dvigubai mažesniu greičiu, tai 40 km/h (t. 2, b. l. 34), nei nuteistojo D. K. automobilis ,,Jeep Grand Cherokee“, kurio greitis iki susidūrimo buvo 85 km/val. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis D. K. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 74; t. 4, b. l. 84-85). Galiausiai, vadovaujantis tiek ekspertų, tiek ir specialisto vienareikšmiškomis išvadomis, nustatyta, kad žuvusiojo A. S. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu stengėsi išvengti susidūrimo, judėdamas savo juostoje, kuo įmanoma arčiau dešinės kelio pusės krašto (t. 2, b. l. 10; 37), tai yra jis dėjo visas pastangas, kad išvengtų avarinės situacijos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir pašalinus A. S. padarytą KET 14 punkto pažeidimą iš eismo įvykio grandinės, jis vis tiek nebūtų išvengęs susidūrimo su nuteistojo automobiliu, kadangi negalėjo tikėtis, o juolab numatyti, kad pastarasis išvažiuos į priešpriešinę eismo juostą. Taigi ta aplinkybė, kad A. S. neturėjo vairuotojo pažymėjimo (nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones) nebuvo teisiškai reikšminga.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad medicinos ekspertams, tyrusiems žuvusiųjų A. S. ir D. M. kūnų sužalojimus, nebuvo žinoma apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio metu žuvusiojo automobilio salone buvo gabenami nepritvirtinti septyni kanalizacijos dangčiai, kurie galėjo nulemti mirtinas traumas. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (-) konstatuota, jog A. S. mirė nuo eismo įvykyje patirtų sužalojimų (t. 1, b. l. 85-93). Specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad D. M. mirtis įvyko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos (t. 1, b. l. 99-107). Išvadą, kad A. S. ir D. M. mirtinai sužalojo ne pajudėjęs automobilyje gabentas sunkus krovinys (kanalizacijos šulinių dangčiai), leidžia daryti ir pirmosios instancijos teisme duoti teismo ekspertų parodymai. Ekspertas D. F. paaiškino, kad pagrindinė A. S. mirties priežastis buvo galvos sužalojimai, pasireiškę odos nubrozdinimais, dauginiais kaulų lūžiais bei smegenų suardymu. Jeigu dangčiai taisyklingos formos ir buvo tiesioginis kontaktas su dangčiu, tai sužalojimas galėjo būti tik taisyklingos formos. Tokių taisyklingos formos sužalojimų, kurie atitiktų dangčio formą, pas mirusįjį nebuvo užfiksuota (t. 4, b. l. 25-27). Ekspertė J. B. paaiškino, kad tiesioginė D. M. mirties priežastis buvo kūno sumušimas, pasireiškęs išoriniais sužalojimais. Pagrindinis sužalojimas – galvos smegenų sukrėtimas, sumušimas. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, be to, odoje rastos ir smulkios pjautinės žaizdelės bei stiklo šukės, o tai reiškia, kad žalojantis objektas buvo ir aštrūs daiktai, greičiausiai sudužęs stiklas. Tyrimo metu ant lavono kūno nerado jokių specifinių sužalojimų, kurie turėtų požymių, nurodančių su kokiais daiktais buvo kontaktuota (t. 4, b. l. 27-28). Šie ekspertų parodymai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad žuvusiesiems mirtinas traumas galėjo sukelti A. S. automobilyje gabenami nepritvirtinti kanalizacijos dangčiai, kurie eismo įvykio metu pajudėjo iš vietos. Atsižvelgdama į tai, kad ekspertas D. F. patvirtino, jog ant A. S. kūno nebuvo užfiksuota taisyklingos formos sužalojimų, kurie būtų atsiradę sąlyčio su kanalizacijos dangčiais atveju, tokių sužalojimų nenustatė ir ekspertė J. B., tyrusi D. M. sužalojimus, teisėjų kolegija ekspertų pateiktas išvadas dėl žuvusiųjų mirties priežasties pripažįsta patikimomis, objektyviomis ir nekeliančiomis abejonių.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl D. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai nesivadovavo ir nevertino V. M. 2020 m. balandžio 15 d. pateiktos eksperto išvados (-). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip konsultacinė išvada, tai yra dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius įrodymams keliamus reikalavimus, numatytus BPK 20 straipsnio 3-4 straipsniuose, jei jų neatitinka – ja byloje nesiremiama. Šioje byloje pateiktoje ,,I.“ eksperto V. M. 2020 m. balandžio 15 d. konsultacinėje išvadoje Nr. (-) padarytos iš esmės priešingos išvados dėl eismo įvykio priežasčių, nei ekspertizės akte (-) bei specialisto išvadoje (-). Aptariamoje išvadoje konstatuota, kad negalima objektyviai nustatyti kurioje tiksliai vietoje susidūrė automobiliai ,,Audi 100“ ir ,,Jeep Grand Cherokee“, todėl, atitinkamai, negalima spręsti, kurio vairuotojo ar abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą (t. 2, b. l. 89-104).

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas ištirti šią išvadą, teismo posėdyje apklausė ją surašiusį ekspertą V. M.. Ekspertas paaiškino, kad iš visų objektyvių duomenų, kurie buvo užfiksuoti, nėra galimybės nustatyti, kurioje vietoje susidūrė automobiliai, nes visi pėdsakai ant asfalto susidarė jau po susidūrimo. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilis ,,Jeep Grand Cherokee“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nedarė kompiuterinio modeliavimo, kadangi programa sprendžia matematinę užduotį, kai pats ekspertas nurodo, kur buvo susidūrimo vieta. Tuomet programa nurodo, kur yra automobilių galutinės padėtys (t. 4, b. l. 4-6). Teisėjų kolegija, įvertinus tiek konsultacinės išvados Nr. (-) rezultatus, tiek ją pateikusio eksperto parodymus, daro išvadą, kad konsultacinė išvada nėra pakankamai išsami ir objektyvi. Joje teigiama, kad nuteistojo D. K. vairuojamas automobilis ,,Jeep Grand Cherokee“ neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kita vertus, nenurodoma, ir kad į priešpriešinę eismo juostą būtų išvažiavęs žuvusiojo ,,Audi 100“ automobilis, nors byloje nustatytos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, kad automobiliai susidūrė kaktomuša, tai yra vienam iš automobilių išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Taigi aptariama konsultacinė išvada nei paneigia, nei patvirtina byloje tiriamas aplinkybes, todėl neatitinka BK 20 straipsnio 3 dalyje numatytų įrodymų liečiamumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ja nesirėmė.

15. Be to, pažymėtina, kad konsultacinės išvados Nr. (-) rezultatai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, šiame nuosprendyje jau aptartai Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. lapkričio 14 d. išvadai Nr. (-), kurioje konstatuota, kad nors nėra įmanoma nustatyti, kurioje tiksliai vietoje automobiliai susidūrė, tačiau, atsižvelgiant į automobilių ,,Jeep Grand Cherokee“ ir ,,Audi 100“ užfiksuotas padėtis po susidūrimo, galima daryti išvadą, jog susidūrimo metu būtent automobilis ,,Jeep Grand Cherokee“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atbloškė ,,Audi 100“ automobilį atgal bei į dešinę už važiuojamosios dalies ribų (t. 2, b. l. 10). Taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktui Nr. (-), kuriame nurodyta, kad ,,<...> automobilio ,,Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas link Turgelių išvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę, kur jo vairuojamas automobilis judėdamas 85 km/h greičiu, eismo įvykio vietoje užfiksuotų įbrėžimų (,,automobilių sugadintos asfalto dalies“), kurie 2÷3 pav. pažymėti geltona brūkšnine linija, pradžioje, susidūrė su priešais link Rudaminos apie 40km/h greičiu važiavusiu automobiliu ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekine dalimi <...>“ (t. 2, b. l. 36). Iš ekspertizės akto matyti, kad tyrimas buvo atliktas automobilių susidūrimą modeliuojant specialia kompiuterine programas ,,PC-CRASH 12.0“, kuri yra sukurta eismo įvykių tyrimui ir jų eigos atkūrimui nustatyti (t. 2, b. l. 33). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad automobilių kompiuteriniam susidūrimui modeliuoti ir išvadai pateikti ekspertams pakako byloje esančių duomenų, patvirtinančių tiek transporto priemonių padėtis, tiek išorinius apgadinimus, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad kompiuterinis modeliavimas nagrinėjamu atveju davė iškreiptus rezultatus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Kaip minėta pirmiau, ekspertizės akte konstatuota, kad automobiliai susidūrė apgadintos asfalto dalies pradžioje (šioje vietoje įvyko smūgis). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V. L. nurodė, kad užfiksuotas asfalto pažeidimas galėjo būti nuo automobilio ,,Jeep Grand Cherokee“ rato ratlankio, nes prie rato yra prilipę asfalto likučiai. Eksperto vertinimu, automobiliui sukantis ir svyrant padanga deformavosi, o ratlankis palietė asfalto dangą bei jį įbrėžė (t. 4, b. l. 3-4). Pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas M. L., kuris po kilusio eismo įvykio fiksavo įvykio vietą, paaiškino, kad ant asfalto matėsi šviežia žymė, atsiradusi nuo automobilio ,,Jeep Grand Cherokee“, kadangi jis buvo be rato ir disko. Be to, kelio dangoje padaryta žymė buvo arčiau džipo. Jokia kita transporto priemonė negalėjo palikti žymės, kadangi nebuvo kitos priemonės su išsimontavusiu ratu (t. 3, b. l. 180-181). Analogiškas aplinkybes šis liudytojas užfiksavo ir 2019 m. rugpjūčio 22-23 d. surašytame Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 14-15). Aptarti liudytojo M. L. parodymai taip pat patvirtina, kad ekspertai tinkamai nustatė eismo įvykio mechanizmo atkūrimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai jas išanalizavo bei pateikė savo išvadas, kurios laikytinos patikimomis, jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

17. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. K. kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam D. K. paskirto bausmės

18. Prokuroras, nuketėjusysis G. M. bei nukentėjusiosios A. S. atstovas pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. K. paskirta bausme, prašo paskirti jam ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos realaus vykdymo, taip pat su bausme nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232-942/2018).

20. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. K., įvertino visas reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – dvejų žmonių žūtį ir vienam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuosprendyje buvo atsižvelgta ir į tai, kad nei D. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – praeityje neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. 4, b. l. 79-82), yra nevedęs, jauno amžiaus (past. – (duomenys neskelbtini) metai), šioje baudžiamojoje byloje analizuojamo eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo būdamas visiškai blaivus. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad po nusikaltimo praėjo jau daugiau nei du metai, taip pat į žuvusiojo A. S. padarytą KET pažeidimą, sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 1 dalyje, bus pasiekti paskyrus D. K. mažesnę, nei BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimu, konstatuoja, kad teisės taikymo aspektu skundžiamu nuosprendžiu bausmė D. K. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

21. Kaip nepagrįsti atmestini apeliaciniuose skunduose nurodyti iš esmės tapatūs argumentai dėl neva pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (išimtinai išskiriant tik teismo požiūrį į D. K. moralinį elgesio aspektą (jis nepripažino kaltės, neapgailestavo dėl savo nusikalstamų veiksmų, neatsiprašė žuvusiųjų artimųjų ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai nulemti skiriamos bausmės, pripažįstant kaltinamojo teisę gintis ir tik jo teisę, bet ne pareigą duoti teisingus parodymus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-81-449/2018). Iš nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant nuteistajam bausmę buvo atsižvelgta į visas teigiamas ir neigiamas jį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, tai yra atsižvelgta į tai, kad nors D. K. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių padarinių atžvilgiu, kita vertus, nepateisinamai rizikingas elgesys kelyje pasireiškė šiurkščių KET reikalavimų pažeidimu. Be to, nuosprendyje įvertinta tiek tai, kad visos proceso metu nuteistasis laikėsi įsitikinimo, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas ne jis, o žuvusysis A. S., nes jis pats tikrai neišvažiavo į priešingą eismo juostą, tiek ir tai, kad D. K. iki šiol nebuvo pažeidęs baudžiamojo įstatymo nuostatų, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad jo padaryta nusikalstama veika iš esmės yra atsitiktinio ir jam nebūdingo elgesio pasekmė.

22. Įvertintina ir tai, kad nors šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis niekur nedirbo, tačiau apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad jis nuo 2022 m. sausio 25 d. dirba MB ,,P. p.“ vadybininku. Šio darbdavio jis charakterizuojamas tik teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas, greitai besimokantis ir tobulėjantis, nuoširdus ir draugiškas darbuotojas. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis yra saistomas tvirtų socialinių-ekonominių ryšių. Šiuo atveju D. K., kaip pirmą kartą nuteistam asmeniui, buvo parinkta griežčiausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmės rūšis, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad jam paskirta bausmė užtikrins tinkamą baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimą. Taigi atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad D. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, taip pat nesutiktina su prokuroro ir nukentėjusiųjų skundų argumentais, kad paskirtos bausmės vykdymas atidėtas nepagrįstai.

23. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, išdėstė aiškius ir išsamius tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus. Pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams dėl tikslingumo atidėti bausmės vykdymą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nei prokuroro, nei nukentėjusiojo G. M. apeliaciniuose skunduose akcentuojamos iš esmės tos pačios aplinkybės, būtent kuriomis vadovaujantis atitinkamai buvo prašoma ir skirti griežtesnę bausmę (nustatant ilgesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę), teismo argumentų nepaneigia. Sutiktina, kad baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. K. po sukeltos avarijos ne kartą buvo užfiksuotas pažeidęs KET reikalavimus, visgi ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, pati savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jis yra linkęs nuolat ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir nėra vertas teismo pasitikėjimo. Tokią savo poziciją teisėjų kolegija grindžia tuo, kad iš 2021 m. spalio 21 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog D. K. septynis administracinius nusižengimus, kurie visi susiję su KET pažeidimu, padarė per pakankamai ilgą laiko tarpą – 5 metus. Be to, visas paskirtas baudas nuteistasis yra sumokėjęs (t. 4, b. l. 78-82). Pirmosios instancijos teisme D. K. apklausas nurodė, kad turi merginą (t. 4, b. l. 84-85), byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, taigi realus jo izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui, teisėjų kolegijos vertinimu, turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Taigi, nors nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, tačiau iš tiesų pakankamai ilgam laikotarpiui, per kurį jį ne tik privalės laikytis teismo paskirtų trijų įpareigojimų, bet ir nedaryti naujų administracinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo, veika padaryta daugiau nei prieš dvejus metus, sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, skiriant jam įpareigojimus bei draudimus, kurie padės jam koreguoti savo elgesį tinkama linkme.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, šis teismas nepažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančių normų, nuteistajam paskyrė nusikalstamą veiką ir jo paties asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atidėjo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

26. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylos 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

27. Nagrinėjamu atveju BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą D. K. padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Teisėjų kolegija įvertina D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra padarytus KET 99 ir 119 punktų bei 3 priedo 1.1. punkto pažeidimus, sukėlusius ir sunkus, negrįžtamus padarinius (dvejų žmonių žūtį) bei nustatytą aplinkybę, jog jis septynis kartus buvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų – vieną kartą, tai yra 2018 m. birželio 24 d., už tai, kad vairuodamas automobilį vežė daugiau keleivių, nei numatyta transporto priemonės charakteristikoje ir šešis kartus, tai yra 2021 m. gegužės 8d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. balandžio 5 d., 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. balandžio 24 d., 2021 m. birželio 10 d., už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį (past. – šie nusižengimai padaryti jau po 2019 m. rugpjūčio 22 d. sukelto eismo įvykio). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. padaryti administraciniai nusižengimai yra tiesiogiai susiję su jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl siekiant eliminuoti galimybę daryti KET pažeidimus, kurie gali sukelti ir nusikalstamus padarinius, yra būtina skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjo nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis naudojasi transporto priemone buityje ir darbe, nėra išskirtinės ir pakankamos paneigti BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės taikymo pagrįstumą.

28. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, pagal kurias baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybės, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, įvertinusi jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltus padarinius bei atsižvelgusi į D. K. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti nustatytas 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, kas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą vidurkį.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

30. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas arba TPVCAPDĮ). Remiantis šiuo įstatymu nustatoma ir atlyginama eismo įvykio metu padaryta žala. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Likusį neatlygintiną žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis D. K. eismo įvykio, dėl kurio žuvo du žmonės – A. S. ir D. M., o keleiviui E. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, metu vairavo transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS ,,B. B. I. C.“ (t. 1, b. l. 67). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje AAS ,,B. B. I. C.“ yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už D. K. nusikalstama veika padarytą žalą, kuri buvo padaryta su apdrausta transporto priemone. Taigi visų pirma šiai bendrovei tenka pareiga materialiai atsakyti ir tik draudimo išmokai nepadengus padarytos žalos, likusią žalos dalį privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas – D. K..

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinius skundus pateikę nukentėjusieji – žuvusiojo D. M. tėvas G. M. ir žuvusiojo A. S. motina A. S. byloje yra pateikę civilinius ieškinius. Nukentėjusysis G. M. 2021 m. balandžio 9 d. pateiktu civiliniu ieškiniu iš D. K. ir draudimo bendrovės AAS ,,B. B. I. C.“ prašė priteisti 100 000 Eur neturtinės ir 1903,92 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 38-40). Tuo tarpu nukentėjusioji A. S. 2021 m. balandžio 14 d. pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu iš D. K. ir draudimo bendrovės AAS ,,B. B. I. C.“ prašė priteisti 70 000 Eur neturtinės ir 4045,50 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 48-49). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies: iš civilinio atsakovo AAS ,,B. B. I. C.“ jo naudai buvo priteistas 13 000 Eur neturtinės ir 498,50 Eur turtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje G. M. civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys taip pat buvo tenkintas iš dalies, tai yra iš civilinio atsakovo AAS ,,B. B. I. C.“ jos naudai buvo priteistas 11 000 Eur neturtinės žalos ir 3 441,5 Eur turtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje A. S. civilinis ieškinys atmestas.

32. Kaip jau minėta, nukentėjusysis G. M. bei nukentėjusiosios A. S. atstovo pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su jų pareikštų civilinių ieškinių išsprendimu. Analizuodama apeliaciniuose skunduose suformuotų reikalavimų pagrįstumą, toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nukentėjusiojo G. M. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo klausimo išsprendimo. Pažymėtina, kad laidojimo išlaidos atlyginamos vadovaujantis CK 6.291 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis G. M. pateikė tik dalį patirtos turtinės žalos patvirtinančius dokumentus, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakymo apmokėjimo kvitą 802,50 Eur sumai (t. 3, b. l. 105) bei atsižvelgęs į tai, kad į bylą taip pat yra pateikta pažyma apie išmokėtą 304 Eur laidojimo pašalpą (t. 3, b. l. 105), kuri patvirtina, kad dalis patirtų laidotuvių išlaidų buvo kompensuota, sprendė, kad G. M. neatlygintos turtinės žalos dalis yra 498,50 Eur, todėl šioje dalyje jo civilinį ieškinį tenkino. Kartu su apeliaciniu skundu G. M. pateikė papildomus patirtą turtinę žalą įrodančius dokumentus, tai yra 2021 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 2861911, iš kurio matyti, jog už akmens apdailą jis sumokėjo 1 012 Eur (t. 4, b. l. 197). Tokia suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka protingumo kriterijus ir nelaikytina aiškiai per didele, nes nėra pagrindo spręsti, kad buvo užsakytas vidutines įrengimo išlaidas viršijantis akmens paminklas su apdaila bei tvorele. Aptarta aplinkybė suponuoją pagrindą keisti skundžiamą nuosprendį ir pirmosios instancijos teismo G. M. priteistą 498,50 Eur turtinę žalą padidinti iki 1510,50 Eur.

33. Apeliaciniuose skunduose taip pat yra keliamas klausimas dėl nukentėjusiesiems G. M. ir A. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžių. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu žuvusiojo D. M. tėvas G. M. ir žuvusiojo A. S. motina A. S., patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, tai yra patyrė neturtinę žalą, todėl turėjo teisę pareikšti civilinius ieškinius ir reikalauti šios žalos atlyginimo.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, KET pažeidimų bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

35. Nukentėjusysis G. M. jam priteistą 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą reikalauja padidinti iki 20 000 Eur. Teisėjų kolegija vertinimu, toks reikalavimas yra nepagrįstas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. M. nurodė, jog žuvęs sūnus D. M. gyveno kartu, padėdavo ir darbuose (kartu dirbo ant stogo), ir buityje, todėl jam mirus šeimos finansinė padėtis pablogėjo. Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, kad po sūnaus netekties suprastėjo jo sveikata, šiuo metu geria vaistus nuo širdies. Pridūrė, kad sūnaus netektis buvo skausminga, tačiau jau nieko nebegalima pakeisti (t. 4, b. l. 43-45). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusįjį su mirusiu sūnumi siejo glaudus biologinis ir emocinis ryšys, todėl savaime suprantama, kad netekęs sūnaus G. M. patyrė didelį emocinį sukrėtimą, širdgėlą. Kita vertus, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022). Skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl sūnaus D. M. netekties pablogėjo jo sveikata, visgi, kaip ir pirmosios instancijos teismui, taip ir apeliacinės instancijos teismui, jis nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių medicininių dokumentų. Nors nukentėjusysis aiškina, kad po šios tragedijos jis neturėjo laiko rūpintis savimi ir vaikščioti į gydymo įstaigas, kadangi privalėjo pasirūpinti šeima, visgi tokie jo paaiškinimai vertintini kaip subjektyvūs ir nepatvirtinantys jo deklaruojamų aplinkybių dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nukentėjusiajam G. M. 13 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį, neteisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ar nesivadovavo teismų praktika, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

36. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su nukentėjusiosios A. S. atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad šios nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 70 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas pilnai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, vertino tarp jos ir mirusiojo sūnaus A. S. buvusių santykių glaudumą bei padarė išvadą, kad šis ryšys nebuvo itin glaudus. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, kadangi ją patvirtina bylos duomenys. Kaip matyti, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S., paprašyta apibūdinti jos ir žuvusio sūnaus A. S. tarpusavio santykius, nurodė, kad nežinanti ką ir pasakyti, santykiai buvo geri, sūnus padėjo statyti namą. Be to, A. S. gyveno kartu, todėl padėdavo ir ūkio darbuose. 2019 metais rugpjūčio mėnesį, kai įvyko eismo įvykis, nežinojo ar sūnus turėjo teisę vairuoti transporto priemones, ar ne. Sūnus jai nebuvo pasakęs, kad turėjo įsigijęs automobilį (t. 4, b. l. 101-103). Nors apeliacinis instancijos teismas nekvestionuoja skunde nurodytų aplinkybių, kad A. S. sūnaus netektis buvo netikėta ir skausminga, vis tik iš jos teisme duotų paaiškinimų spręstina, kad itin artimų santykių su sūnumi ji neturėjo, nes daugelio svarbių aplinkybių apie jį nežinojo.

37. Skunde nurodoma, kad neigiamas emocijas dėl A. S. netekties išgyvena jo broliai J. S. ir E. S., kuriais žuvusysis rūpinosi, finansiškai prisidėdavo prie jų poreikių tenkinimo, dovanodavo jiems dovanas, sveikindavo per šventes. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju yra vertinama tik nukentėjusiosios A. S. patirta neturtinė žala bei analizuojamos ją patvirtinančios aplinkybės, tuo tarpu tai, kad ir kiti šeimos nariai patyrė dvasinę skriaudą dėl A. S. mirties, nėra ir negali būti pagrindu didinti A. S. priteistos neturtinės žalos dydį. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į šią žalą padariusio asmens kaltę. Šiuo atveju D. K. kaltė kilusių sunkių padarinių atžvilgiu yra neatsargi. Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo A. S. veiksmus. Byloje nustatyta, kad žuvusiojo elgesys eismo įvykio metu taip pat buvo netinkamas, nes jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis žuvusiojo motinai A. S. būtų 11 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų

38. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. M. prašo priteisti iš nuteistojo 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (t. 4, b. l. 196). Nukentėjusiosios A. S. atstovas pateiktame skunde prašo nukentėjusiosios A. S. naudai priteisti 605 Eur, sumokėtus už apeliacinio skundo parengimą (t. 4, b. l. 191). Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek G. M., tiek A. S. atstovo advokato pateikti apeliaciniai skundai buvo tenkinti iš dalies, nusprendžia iš nuteistojo D. M. priteisti po pusę prašomų priteisti patirtų proceso išlaidų, tai yra G. M. naudai – 250 Eur, o A. S. – 302 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo D. (D.) K. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. atstovo advokato Aleksander Višnevski bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalimi, paskirti nuteistajam D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš civilinio atsakovo AAS ,,B. B. I. C.“ nukentėjusiajam G. M. priteistą turtinę žalą padidinti iki 1510,50 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo D. K. nukentėjusiajam G. M. 250 Eur, nukentėjusiajai A. S. 302 Eur išlaidų, partirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis