- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2-971-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00527-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- VšĮ „Tikslitas“
- Atsakovas
- P. G.
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Asta Kakoškina
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovo VšĮ „Tikslitas“ atstovams V. G. ir advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovo P. G. atstovei advokatei Astai Kakoškinai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-971-436/2015 pagal ieškovės VšĮ „Tikslitas“ ieškinį atsakovui P. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VšĮ „Tikslitas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo P. G. priteisti ieškovo naudai 90.809,97 Lt (26.300,39 Eur) nuostolių, 44.195,84 Lt (12.800,00 Eur) be pagrindo įgytų lėšų, 11.048,96 Lt (3.200,00 Eur) palūkanų bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, dublike nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad 2006-11-08 tarp atsakovo ir atsakovo sūnaus, ieškovo VšĮ „Tikslitas“ direktoriaus V. G., buvo pasirašytas dovanojimo susitarimas, kuriame numatyta, kad atsakovas jam priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,26 dalį – mansardą – dovanoja V. G.. Tarp ieškovo VšĮ „Tikslitas“ direktoriaus V. G. ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo atsakovas leido VšĮ „Tikslitas” remontuoti jam priklausančio gyvenamojo namo pirmą aukštą ir dalį antro aukšto, tikslu įsirengti ieškovo biuro patalpas. Atsakovui priklausančiame gyvenamame name remonto darbai VšĮ „Tikslitas” lėšomis buvo pradėti 2007 m. gruodžio mėn.
2008 m. tarp ieškovo VšĮ „Tikslitas“ direktoriaus V. G. ir atsakovo buvo sudarytas dar vienas žodinis susitarimas, kuriuo atsakovas pažadėjo parduoti ieškovui VšĮ „Tikslitas“ dalį jam priklausančio gyvenamojo namo, konkrečiai – patalpas, pažymėtas II aukšto plane Nr. 1-11 (23,09 kv. m) ir 1-10 (3,42 kv.m.) už 70 000 Lt. Šio preliminaraus susitarimo pagrindu, VšĮ „Tikslitas” 2008-05-27 bankiniu pavedimu į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaita pervedė 12 800 eurų (44 195,84 Lt) avansą, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansinis mokėjimas už nekilnojamąjį turtą”, tačiau pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko, nes atsakovas nevykdė susitarimo ir, kaip vėliau paaiškėjo, net ir negalvojo tokį pirkimo – pardavimo sandorį sudaryti ateityje.
Atlikus visų prieš tai minėtų patalpų remontą, 2010-07-09 tarp atsakovo ir ieškovo VšĮ „Tikslitas“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 10/05/01, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui, atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį ieškovo administracinei veiklai vykdyti, t.y. patalpas P-2 (9,35 kv.); P-l (40,95 kv.), 1-2 (3,58 kv.), 1-3 (11,00 kv.), 1-4 (3,98 kv.), 1-6 (36,50 kv.), 1-7 (16,88 kv.), 1-9 (11,54 kv); 1-12 (16,70 kv); 1-13 (5,26 kv.), 1-14 (73,78 kv.), vienerių metų laikotarpiui už 1,15 Lt nuomos kainą, su galimybe prasitęsti nuomos sutartį dar vieneriems metams.
2010-07-26 atsakovas savavališkai pakeitė viso gyvenamojo namo spynas, sūnaus V. G. ir jo gyvenimo draugės į namus nebeįsileido, ir jam, bei VšĮ „Tikslitas” priklausančių daiktų neatidavė, taip ieškovui VšĮ „Tikslitas” buvo užkirsta galimybė naudotis ieškovo lėšomis įrengtomis biuro patalpomis.
2010-08-05 tarp atsakovo ir atsakovo sūnaus, ieškovo VšĮ „Tikslitas“ direktoriaus V. G., buvo pasirašytas dar vienas dovanojimo susitarimas, kuriuo atsakovas dovanojo sūnui V. G., atsakovui priklausančio namo dalį, t.y. patalpas P-2 (9,35 kv); P-l (40,95 kv); 1-2 (3,58 kv); 1-3 (11,00 kv); 1-4 (3,98 kv); 1-6 (36,50 kv); 1-7 (16,88 kv); 1-13 (5.26 kv); 1-14 (73,78 kv); nurodant, jog iki mirties atsakovas pasilieka visą II aukštą, be teisės parduoti, išnuomoti, įkeisti, palikti palikimu kitam asmeniui, įmonei, organizacijai ar valstybei. Taip pat buvo nurodyta, jog po atsakovo mirties antras aukštas atitenka jo sūnui - ieškovo VšĮ „Tikslita” direktoriui V. G., o patalpomis, esančiomis antrame aukšte 1-9 (11,54 kv), 1-12 (16,70 kv) V. G. leidžiama naudotis be atlygio neribotam laikui. Ieškovo direktorius V. G. tikėjosi visas paveldėtas ir ieškovo lėšomis suremontuotas patalpas ateityje perleisti ieškovo VšĮ „Tikslitas” nuosavybėn, tačiau ir šis susitarimas nebuvo įformintas.
Tarp ieškovo direktoriaus atsakovo sūnaus V. G. ir atsakovo, aukščiau nurodytų susitarimų sudarymo laikotarpiu, tarpusavio santykiai buvo geri. Atsakovas savo elgesiu sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog aukščiau nurodyti susitarimai bus įvykdyti, tačiau po ieškovo VšĮ „Tikslitas“ lėšomis atlikto remonto, atsakovas ėmė vengti bet kokių susitarimų įforminimo, todėl aukščiau nurodyti susitarimai taip ir nebuvo įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Po šio įvykio tarp atsakovo ir atsakovo sūnaus VšĮ „Tikslitas” direktoriaus V. G. Kauno apylinkės teisme buvo užvestos kelios civilinės bylos, civilinė byla Nr. 2-126- 717/2011, pagal V. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir atsakovo priešieškinį dėl 2006-11-08 ir 2010-08-05 dovanojimo susitarimų pripažinimo negaliojančiais, civilinė byla Nr. 2-29-435/2013 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo; civilinė byla Nr. 2-2609-192/2012 pagal ieškovo V. G. ir kt. ieškinį atsakovui P. G. dėl atimto valdymo atnaujinimo ir kt.
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog atsakovas pasinaudojo sūnaus padėtimi ir žinodamas, jog su jo sutikimu ieškovo lėšomis yra daromas namo remontas, nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Aukščiau nurodytų susitarimų pagrindu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. ieškovo VšĮ „Tikslitas“ lėšomis buvo atlikti esminiai atsakovui priklausančio turto pagerinimai, šio remonto turėtos išlaidos ieškovo buhalterijoje yra apskaitytos. Viso statybinėms medžiagoms, bei biuro reikiamai įrangai ir baldams, kurie šiai dienai yra atsakovui priklausančiame name ir naudojami atsakovo, ieškovas išleido 90.809,97 Lt. Turto remontui atlikti ieškovo VšĮ „Tikslitas“ lėšomis buvo pasamdytas darbuotojas ūkio reikalams G. P., kurio atlyginimui išmokėta 4.150,49 Lt. Šiai dienai atsakovas yra nepagrįstai praturtėjęs ieškovo VšĮ „Tikslitas” sąskaita, iš viso 142.119,88 Lt, kurios nėra ieškovui grąžinęs (90.809,97 Lt + 4.150,49 Lt + 44.195,84 Lt).
Įstatymų nustatyta tvarka neįforminus buvusių ieškovo ir atsakovo susitarimų, bei atsakovo iniciatyva pripažinus dovanojimo susitarimus negaliojančiais, nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovo praturtėjimas ieškovo lėšomis galėtų būti laikomas pagrįstu, todėl laikytina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. yra praturtėjęs be jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog atsakovas žinojo, kad į patalpų remontą yra investuojamos ieškovo VšĮ „Tikslitas” lėšos ir kad darbus atlieka ieškovo VšĮ „Tikslitas” lėšomis samdomas žmogus, tačiau visą remonto darbų laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. ieškovo neįspėjo, jog po atliktų remonto darbų ieškovui VšĮ „Tikslitas” naujai suremontuotomis patalpomis atsakovas neleis naudotis. Be to, atsakovas nuolat ragino ieškovą kuo skubiau atlikti patalpų remonto darbus. Šiai dienai ieškovas VšĮ „Tikslitas“ neturi galimybės naudotis savo lėšomis suremontuotomis bei įrengtomis atsakovui priklausančio gyvenamojo namo patalpomis, tuo tarpu atsakovas, finansiškai niekaip neprisidėjęs prie minėtų patalpų remonto ir įrengimo, nuo 2010-08-16 pakeitus namo spynas, asmeniškai naudojasi visais ieškovo atliktais gyvenamojo namo patalpų pagerinimais. Ieškovas VšĮ „Tikslitas“ kaip savo teisių gynybos būdą pasirenka reikalauti iš atsakovo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, atlyginant ieškovo lėšomis nupirktų baldų bei įrangos vertę pinigais, kadangi ieškovui priklausantys baldai ir įranga per eilę metų yra nusidėvėję, be to, ieškovui šiai dienai apskritai nėra žinoma reali ieškovui priklausančių daiktų būklė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovas neprašo grąžinti baldų bei įrangos natūra, kadangi finansiškai ieškovui tai būtų itin nenaudinga.
Ieškovo įsitikinimu, atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą iš karto po to, kai jam buvo pervestas 44 195,84 Lt dydžio avansas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, duotus jau išnagrinėtose aukščiau nurodytose civilinėse bylose, kuriose jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog neketino atsakovo sūnui V. G. perleisti dalį gyvenamojo namo. Dėl šios priežasties, laikytina, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog jokių rašytinių susitarimų, preliminarių ar pagrindinių sutarčių dėl atsakovui priklausančio namo dalies pirkimo – pardavimo su ieškovu VšĮ „Tikslitas“ taip pat nesudarys. Be to, atsakovo ketinimą neparduoti dalies patalpų ieškovui patvirtina ir tai, jog atsakovas suremontuotų patalpų pagal Patalpų nuomos sutartį VšĮ „Tikslitas” neperdavė ir naudotis jomis neleido. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškovas reiškia reikalavimą dėl 5 % metinių palūkanų priteisimo už be pagrindo įgytą pinigų sumą už 5 metus (44.195,84 Lt x 5 % x 5 metai), tai sudaro 11.048,96 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį kaip nepagrįstą atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodyta bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos nurodomos statybinės medžiagos, biuro įranga ir baldai buvo panaudotos atsakovui priklausančiame gyvenamajame name ir ieškovė negali jų atgauti. Kartu su ieškiniu pateiktos tik statybinių medžiagų ir biuro įrangos bei baldų įsigijimą patvirtinančios sąskaitos faktūros bei sąskaitų suvestinė, tačiau jos nepatvirtina ieškovės teiginio, kad statybinės medžiagos ir biuro įranga bei baldai šiuo metu yra atsakovo gyvenamajame name. Priešingai, ieškovės pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina faktą, kad po 2010 m. liepos 29 d. parašyto įrašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovės direktorius ir atsakovas susitaikė, nes 2010 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė susitarimą dėl patalpų dalies dovanojimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės direktoriui buvo suteikta galimybė pasiimti visus atsakovo name esančius daiktus (tai patvirtina ir raktas, kad prie ieškinio yra pateikta ieškovės buhalterinė dokumentacija, kuri 2010 m. liepos 29 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta kaip esanti pas atsakovą ir jos V. G. su D. K. negalintys susigrąžinti). Pažymėtina dar ir tai, kad jokie VšĮ „Tikslitas“ baldai ir biuro technika minėtame prašyme pradėti ikiteismini tyrimą nėra nurodyti kaip esantys atsakovo gyvenamajame name (nurodyti tik asmeniniai daiktai: baldai, kompiuteriai, televizinė įranga ir dviejų įmonių VšĮ „Tikslitas“ ir UAB „Armeni“ buhalterinės apskaitos dokumentai). Taigi, pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškinio melagingus teiginius, ka atsakovo gyvenamajame name yra likę ieškovės baldai ir biuro įranga.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat melagingai teigia, kad gyvenamajame name atliko remonto darbus, tačiau nedetalizuoja, kokie būtent remonto darbai atlikti, pateikia tik statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančias sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad pačios ieškovės rašytiniai įrodymai prieštarauja ieškinyje dėstomoms aplinkybėms. Ieškovė nurodo, kad atsakovo gyvenamojo namo remonto darbai buvo pradėti 2007 m. gruodžio mėn., tačiau pateikiamame prašyme pradėti ikieisminį tyrimą nurodoma, kad ieškovės direktorius V. G. su buhaltere D. K. ir nepilnametėmis dukromis gyvenamajame name apsigyveno tik 2008 m. gegužės mėn. Pati ieškovė turėjo teisinį pagrindą naudotis tam tikromis gyvenamosiomis patalpomis tik nuo 2010 m. liepos 9 d., kuomet buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 10/05/01. Tiesa ta, kad 2007 m. jokie remonto darbai nevyko ir negalėjo vykti, nes gyvenamasis namas buvo suremontuotas, jame gyveno kitas atsakovo sūnus K. G. su šeima.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas P. G. 1997 m. birželio 2 d. nusipirko nebaigtą statyti mūrinį namą, (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 8 d. buvo priimtas statinio priėmimo naudoti aktas. Gyvenamąjį namą remontavo bei įrenginėjo kartu su P. G. gyvenę K. G. su sutuoktine I. G., kurie name gyveno iki 2008 m. balandžio 26 d. K. G. ir I. G. gyvenamojo namo įrengimui išleido 139.669,98 Lt. Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-269-324/2008 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria P. G. įsipareigojo iki 2008 m. kovo 10 d. kompensuoti K. G. ir I. G. be pagrindo įgyto turto vertę (100.000 Lt), o K. G. ir I. G. įsipareigojo iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo išsikraustyti iki 2008 gegužės 15 d. Tokiu būdu VšĮ „Tikslitas“ lėšomis laikotarpiu 2007 m. gruodžio 3 d. – 2008 m. gegužės 15 d. negalėjo būti atliekami jokie remonto darbai, kaip kad teigiama VšĮ „Tikslitas“ ieškinyje. Taigi, sąskaitų suvestinėje 1-11 punktuose nurodytos už 9.306,33 Lt įgytos prekės galimai panaudotos kitu ieškovės direktoriaus gyvenamuoju adresu arba ieškovės buveinės (Rūtų g. 3-1, Kaune) adresu.
Šalies argumentai
Pažymėtina, kad 2007 m. kovo 9 d. patikslintame ieškinyje K. G. ir I. G. nurodė, kad į gyvenamojo namo remontą investavo 139.669,98 Lt, pateikė tai patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kokie darbai buvo atlikti, bei kokios medžiagos įgytos. Pažymėtina, kad K. G. ir I. G. namo remonto darbus atliko patalpose Nr. 1-7, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-12, P-l, G-l, P-4. Vadinasi, ieškovės teiginys, kad jos lėšomis buvo atliekami patalpų Nr. P-l, 1-3, 1-4, 1-6, 1-9, 1-12 remonto darbai, kurios kaip žinia jau buvo suremontuotos, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Faktines aplinkybes, kad gyvenamajame name jokių remonto darbų, kurių vertė kartu su biuro įranga ir baldai, būtų buvusi 90.809,97 Lt, nereikėjo atlikti, patvirtina 2008 m. kovo 31 d. (K. G. ir I. G. išsikėlimo metu) atliktas antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimas, kuriame nurodyta patalpų būklė. Tame tarpe, nurodyta, kad kambaryje yra veikiantis, glazūruotų koklių židinys, kurio aukštis apie 2 m, kokliai nesuskilę. Be to, per laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2014 m. liepos 3 d. atsakovo (gyvenamojo namo savininko) iniciatyva yra atlikti tam tikri gyvenamojo namo remonto darbai. Pažymėtina ir tai, jog netgi teismui pripažinus, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl leidimo įsirengti biuro patalpas atsakovui priklausančiame name, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, šalims būtų taikomos panaudos teisinius santykius -reglamentuojančios normos, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (LR CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.), todėl nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.
Šalies argumentai
Ieškovė melagingai teigia, kad šalis siejo žodiniai susitarimai, kurių pagrindu ieškovė remontavo gyvenamąsias patalpas bei pervedė avansinę įmoką už ketinamas įsigyti gyvenamojo namo patalpas. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokių žodinių susitarimų egzistavimu, be to, atsižvelgiant į ieškovės direktoriui V. G. būdingą elgesį (jo vardu buvo surašyti net du susitarimai dėl patalpų dovanojimo), jis, būdamas bendrovės direktoriumi, vadovaujantis atidaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartu, būtų sudaręs su atsakovu rašytinius susitarimus tiek dėl remonto, tiek dėl patalpų pardavimo. Kadangi tokių rašytinių susitarimų nėra, akivaizdu, jog neegzistavo ir jokie žodiniai susitarimai, o ieškovės dėstomi teiginiai yra melagingi, pareikštas ieškinys - nesąžiningas. Be to, ieškovė iki pat ieškinio pareiškimo šioje civilinėje byloje niekada (nuo 2008 m. gegužės 27 d.) nereikalavo iš atsakovo grąžinti minėtą 44 195,84 Lt sumą, kas vėlgi prieštarauja atidaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartui, juolab, kad ieškovė yra viešoji įstaiga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti iš atsakovo nuostolius, atsiradusius be teisinio pagrindo atsakovui nesąžiningai praturtėjus ieškovo sąskaita, ir grąžinti be pagrindo įgytas lėšas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006-11-08 ieškovo vadovas V. G. ir atsakovas sudarė rašytinį susitarimą, kuriame nurodė, kad atsakovas P. G. dovanoja savo sūnui V. G., atsakovui priklausančią mansardą, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9). 2010-07-09 Patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovas išnuomojo ieškovui VšĮ „Tikslitas“ ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas: P-2 (9,35 kv.); P-l (40,95 kv.), 1-2 (3,58 kv.), 1-3 (11,00 kv.), 1-4 (3,98 kv.), 1-6 (36,50 kv.), 1-7 (16,88 kv.), 1-9 (11,54 kv); 1-12 (16,70 kv); 1-13 (5,26 kv.), 1-14 (73,78 kv.), esančias (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiui už 1,15 Lt nuomos kainą, su galimybe prasitęsti nuomos sutartį dar vieneriems metams (1 t., b. l. 11–12). 2010-07-09 perdavimo – priėmimo aktu anksčiau nurodytos patalpos ieškovui buvo perduotos administracinei veiklai vykdyti (1 t., b. l. 13). 2010-08-05 atsakovas ir ieškovo vadovas, kuris yra atsakovo sūnus V. G., sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį atsakovas susitarė parduoti savo sūnui patalpas: P-2 (9,35 kv.); P-l (40,95 kv.), 1-2 (3,58 kv.), 1-3 (11,00 kv.), 1-4 (3,98 kv.), 1-6 (36,50 kv.), 1-7 (16,88 kv.), 1-13 (5,26 kv.), 1-14 (73,78 kv.), esančias (duomenys neskelbtini). Patalpomis antrame aukšte 1-9 (11,54 kv); 1-12 (16,70 kv) V. G. leido naudotis neribotam laikui be atlygio (1 t. b. l. 15).
Kaip matyti iš bylos duomenų, šie anksčiau minėti tarp šalių sudaryti rašytiniai susitarimai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įforminti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-08 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2092-485/2011, pripažinti negaliojančiais anksčiau minėti 2006-11-08 ir 2010-08-05 sudaryti susitarimai tarp P. G. ir V. G..
Dėl be pagrindo pervestos 12.800,00 Eur sumos grąžinimo.
Ieškovo atstovo V. G. aiškinimu, jis, kaip atsakovo sūnus, tikėjosi, kad ateityje atsakovas perleis jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė VšĮ „Tikslitas“ 2008-05-27 pervedė atsakovui 12.800,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – avansinis mokėjimas už nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 10). Po to, ieškovo atstovo aiškinimu, tikėdamasis, kad šiose patalpose VšĮ „Tkslitas“ vykdys savo veiklą, atsakovui priklausančiose patalpose atliko remontą, pirko baldus, įvairius daiktus, tačiau iškilus nesutarimams tarp atsakovo ir V. G., visi įmonės lėšomis atlikti pagerinimai, nupirkti baldai, daiktai liko atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, dėl to, ieškovo vertinimu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo įmonės sąskaita.
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).
Kaip jau buvo minėta, ieškovo vadovas yra atsakovo sūnus, todėl derybos dėl nuosavybės teisių įgijimo vyko būtent tarp atsakovo ir V. G.. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog būtent įmonė – VšĮ „Tikslitas“ vedė derybas su atsakovu dėl nuosavybės teisių įgijimo gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, nėra jokių įrodymų, kokiu pagrindu 2008-05-27 ieškovo įmonė pervedė 12.800,00 Eur į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovas neginčija, kad gavo šiuos pinigus, tačiau nurodo, kad ieškovas, būdamas VšĮ „Tikslitas“ direktoriumi, vadovaujantis atidaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartu, būtų sudaręs su atsakovu rašytinius susitarimus dėl patalpų perdavimo. Be to, iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas niekada iš atsakovo nereikalavo grąžinti šiuos pervestus pinigus, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 6.241 str. 1 d. 3 p., nes tokie ieškovo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip dovanojimas ir atsakovas šių pinigų ieškovui grąžinti neprivalo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ginčijamą sumą atsakovui sumokėjo kaip avansą už iš atsakovo ateityje pagal žodinį susitarimą ketinamas įsigyti gyvenamąsias patalpas VšĮ „Tikslitas“ biurui įrengti., t. y. ieškovė, perduodama avansą, siekė gyvenamojo namo preliminariosios, o vėliau ir pagrindinės sutarties su atsakovu sudarymo. Nors derybos dėl gyvenamojo namo dalies dovanojimo vyko tarp atsakovo ir jo sūnaus V. G., kuris yra ieškovės direktorius, tačiau avansas už nekilnojamąjį turtą buvo sumokėtas iš juridinio asmens sąskaitos.
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta (ir šalys to neginčija), kad reikalavimo dalyku esantys 12.800,00 Eur ieškovės atsakovui buvo perduoti ieškovės valia, o atsakovas šią pinigų sumą priėmė. Nenustatyta ir to, kad ginčo dalykas būtų paskola (CK 6.870 straipsnis), parama (CK 6.476 straipsnis) ar dovana (CK 6.465 str.). Šalių ginčas vyksta tik dėl to, kokia buvo jų valia pinigų perdavimo metu – ar pinigai perduoti neatlygintinai, ar turės būti grąžinti, ar už tą pinigų dalį tikėtasi įsigyti daiktą. Tai iš esmės reiškia, kad sąskaitos išraše nurodyta mokėjimo paskirtis – avansinis mokėjimas už nekilnojamąjį turtą, patvirtina, jog ateityje tarp šalių buvo ketinama sudaryta sutartį dėl nekilnojamojo turto dalies iš atsakovo įsigijimo. Tai reiškia, kad atitinkamai iš šio ketinimo tarp šalių atsirado ir atitinkamos tarpusavio prievolės, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovė su atsakovu jokios sutarties dėl nekilnojamojo turto įsigijimo įstatymų nustatyta tvarka nesudarė. Taigi, šalių paaiškinimai ir pinigų perdavimo aplinkybės patvirtina, kad šalių nesaistė jokie paskoliniai santykiai, nenustatyta ir neatlygintinų paramos teisinių santykių, nei dovanojimo teisinių santykių, todėl darytina išvada, kad atsakovas iš ieškovo 12.800,00 Eur gavo be jokio teisinio pagrindo, nekilnojamojo turto dalis ieškovei parduota nebuvo, todėl atsakovas šią sumą gavo be pagrindo ir privalo šiuos pinigus grąžinti ieškovei (CK 6.237 str.).
Ieškovė, vadovaudamasi 6.240 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo 11.048,96 Lt palūkanų, kurias paskaičiavo nuo be pagrindo įgytos pinigų sumos (12.800 Eur) už penkis metus po 5 %.
CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas neketino perleisti ieškovei dalies savo nekilnojamojo turto, todėl žinojo, kad iš ieškovės gavo lėšas be pagrindo ir jomis naudojosi. Nors ieškovas konkrečiai nenurodo, nuo kada pradėjo skaičiuoti 5 % palūkanas, tačiau teismo vertinimu, atsakovas apie nepagrįstą pinigų gavimą sužinojo arba turėjo sužinoti nuo pinigų pervedimo momento t. y. nuo 2008-05-27. Nustatyta, kad atsakovas šių pinigų ieškovei nėra grąžinęs, nuo pinigų pervedimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašymas priteisti 11.048,96 Lt (3200,00 Eur) dydžio metines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.240 str. 1 d.).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes atsakovui priklausančiame gyvenamajame name atliko įvairius remonto darbus, nupirko baldus ir kitus daiktus. Šiuos argumentus ieškovas įrodinėja į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, laikotarpiui nuo 2007-12-03 iki 2010-10-22 įskaitytinai, iš viso už 90.809,97 Lt, kas sudaro 26.300,39 Eur (1 t., b. l. 16–21, 22–164).
Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. B. M. U., byla Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. SP UAB „Vilniaus vandenys“, byla Nr. 3K-3-693/20032006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos B. K., byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).
Kaip jau buvo minėta, ieškovė pateikė į bylą sąskaitų faktūrų suvestinę už laikotarpį nuo 2007 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos, ir nurodo, jog ieškovės įmonės lėšomis buvo atlikti atsakovui priklausančio gyvenamojo namo remonto darbai, nes santykiai tarp atsakovo ir ieškovės įmonės direktoriaus, kuris yra atsakovo sūnus, buvo tuo metu geri, tikėjosi, jog ateityje atsakovas savo sūnui padovanos didžiąją namo dalį, todėl jokių rašytinių susitarimų nesudarė.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015)
Iš suvestinės matyti, kad šiose visose sąskaitose VšĮ „Tikslitas“ pirkimai vykdyti nuo 2008-02-27 iki 2010-10-22, kurie buvo labai įvairūs: tiek statybinės medžiagos, įvairios apdailos detalės, baldų dalys, rankenėlės ir t.t. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nė vienoje sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kokiam tikslui buvo perkami visi šie daiktai, nei kokiu adresu nupirktos prekės pristatytos, juo labiau, kad visose sąskaitose VšĮ „Tikslitas“ nurodytas adresas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų procesiniais sprendimais pripažinti negaliojančiais anksčiau minėti 2006-11-08 ir 2010-08-05 sudaryti susitarimai buvo sudaryta tarp P. G. ir V. G., kaip tarp tėvo ir sūnaus, bet ne su ieškovu VšĮ „Tikslitas“. Atsakovas su ieškovu buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui atsakovas savo gyvenamąsias patalpas išnuomojo tik nuo 2010-07-09 ir tik vienerių metų laikotarpiui, o įvairios statybinės medžiagos, baldų dalys ir kiti namų apyvokos daiktai jau pradėti pirkti nuo 2008 m. pradžios. Iš visų byloje esančių sąskaitų matyti, kad tik viena sąskaita yra išrašyta po nuomos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo, t. y. 2010-10-22 VšĮ „Tikslitas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija FOL10 Nr. 039, židinio įrengimo darbams ir medžiagoms adresu Raudondvario pl. 246, Kaune, už 7865,00 Lt su PVM (1 t., b. l. 164). 2008-10-27 UAB „Ryterna“ išrašyta sąskaita faktūra (1 t., b. l. 26) 80,00 Lt sumai už automatinės atidarymo įrangos remontą. Tačiau šios įmonės 2008-10-24 atliktų darbų akte iš pradžių buvo nurodyti, kad darbai atlikti VšĮ „Tikslitas“ adresu (duomenys neskelbtini), po to šis adresas nubrauktas ir parašytas atsakovo gyvenamojo namo adresas – (duomenys neskelbtini). Taigi, šis dokumentas taip pat negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovė anksčiau nurodytus darbus atliko būtent atsakovui priklausančiame name. UAB „Vartonas“ 2008-11-26 išrašė PVM sąskaitą faktūrą ieškovei 5.950,00 Lt sumai, pagal kurią buvo sumontuota automatinė įranga „Krono“ ir pakeliami garažo vartai adresu (duomenys neskelbtini) ir suteikta garantija (1 t., b. l. 27–28). Iš visų kitų sąskaitų faktūrų teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad visi ieškovės pirkti daiktai, apdailos medžiagos, įvairios detalės buvo panaudoti būtent atsakovui priklausančio namo remontui, įrengimui.
Ieškovas įrodinėja, kad šalys buvo susitarę atsakovui priklausančiame gyvenamajame name įrengti VšĮ „Tikslitas“ biuro patalpas ir tuo tikslu jau nuo 2007 m. pabaigos pirko remonto darbams reikalingas medžiagas, tačiau iškilus konfliktui tarp ieškovės direktoriaus ir atsakovo ir pastarajam pakeitus spynas, ieškovas nebegalėjo įeiti į namus atsiimti jai priklausančių daiktų, dėl ko, ieškovės vertinimu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).
Kaip jau buvo minėta, teismų procesiniais sprendimais pripažinti negaliojančiais 2006-11-08- ir 2010-08-05 susitarimai buvo sudaryti ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp atsakovo ir jo sūnaus, todėl gyvenamąsias patalpas susiremontuoti ir jose gyventi galėjo tikėtis būtent pats V. G., kaip fizinis asmuo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad V. G., veikdamas kaip juridinio asmens vadovas, turėjo pagrįstą pagrindą remontuoti atsakovui priklausančias gyvenamąsias patalpas VšĮ „Tikslitas“ interesais. Tai, kad gyvenamasis namas nebuvo pritaikytas biuro veiklai, patvirtina ir byloje esanti 2014-09-10 Statybinės techninės veiklos ekspertizės aktas (3 t., b. l. 57–76). Akte nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), požymių, kad kurioje nors patalpoje ar patalpose buvo ofisas nenustatyta. Taip pat ekspertas į klausimą „ar VšĮ „Tikslitas“ pateiktame medžiagų sąraše nurodytos statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos gyvenamojo namo pagerinimo darbams nuo 2008 m. iki 2014-07-07?“, atsakė, kad VšĮ „Tkslitas“ buhalterinių sąskaitų sąraše nėra nurodytas ginčo objekto adresas (duomenys neskelbtini) ir daugelyje pozicijų nurodyti pirkiniai nėra statybos darbai (3 t., b. l. 57–59). Ieškovė atsakovui priklausančio namo pagerinimus įrodinėja foto nuotraukomis, antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavo protokolu. Atsakovas neigia ieškovo argumentus ir nurodo, jog name buvo atlikti visi remontai, jokių papildomų darbų atlikti nereikėjo.
Pažymėtina, kad nors įvairios prekės ir namų apyvokos daiktai buvo pirkti ieškovės VšĮ „Tikslitas“ lėšomis, tačiau susitarimai dėl nuosavybės teisių perleidimo vyko ne tarp ieškovės ir atsakovo, o tarp atsakovo ir V. G., kuriuos sieja artimi giminystės ryšiai, t.y. byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės vadovas V. G. galėjo investuoti į atsakovui priklausančio namo remontą veikdamas kaip fizinis asmuo, tačiau ne kaip VšĮ „Tikslitas“ vadovas, nes kaip jau buvo minėta, tarp ieškovės ir atsakovo jokių susitarimų nebuvo, išskyrus vienintelę patalpų nuomos sutartį.
Tokią išvadą teismas daro ir dėl kitų nustatytų aplinkybių: gyvenamasis namas, esantis Kaune, Raudondvario pl. 246, nuosavybės teise nuo 1997 m. priklausė atsakovui P. G.. Iki 2008-04-26 šiame name kartu su atsakovu gyveno kitas jo sūnus – K. G. su šeima. Tarp K. G. ir atsakovo iškilus konfliktams ir išsikrausčius K. šeimai iš šio namo, į atsakovui priklausantį namo įsikėlė gyventi kitas sūnus – V. G. su drauge ir vaikais. Tai, kad tarp šeimos narių santykiai konfliktiniai, patvirtina duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO, iš kurių matyti, jog tarp atsakovo ir jo sūnų V. G., K. G., bei jų šeimų narių vyko teisminiai ginčai dėl nepagrįsto praturtėjimo (civ. Bylos Nr. 2-126-717/2011, 2-12601-800/2014 ir kt.).
Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo 94.960,46 Lt suma būtent dėl ieškovės veiksmų. Kaip jau buvo minėta, ieškovei pagrindas įsikelti į atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą atsirado tik 2010-07-09, šalims pasirašius patalpų nuomos sutartį Nr. 10/05/01, kurios 1.8 punkte nurodyta, kad išnuomojamos patalpos perduodamos ir grąžinamos pasibaigus nuomos sutarčiai pagal patalpų perdavimo – priėmimo aktus. Tą pačią dieną šalys pasirašė patalpų perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį atsakovas P. G. perdavė, o ieškovė perėmė gyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, Raudondvario pl. 246, administracinei veiklai vykdyti (1 t., b. l. 13). Taigi, buvo nustatyta, kad po šios sutarties sudarymo ieškovė atliko šiose patalpose židinio įrengimo darbus už 7865,00 Lt (1 t., b. l. 164). Kaip jau buvo minėta, ieškovės biuras atsakovui priklausančiame name įrengtas nebuvo, atsakovas ieškovės į savo namą nebeįleido, todėl ieškovė turi teisę reikalauti tik tokio dydžio nuostolius, kurie atsirado po nuomos sutarties sudarymo atlikus židinio įrengimo darbus atsakovo gyvenamajame name. Teismo vertinimu, jeigu ieškovė pirko ir atliko darbus atsakovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir dėl to patyrė didesnius nuostolius, tai ji veikė prisiimdama savo riziką, o ieškovės vadovas V. G. veiksmus atliko išimtinai savo interesais, o tokius nuostolius atsakovas ieškovei atlyginti neprivalo (CK 6.242 str. 3 d.).
Taigi, esant nustatytoms aplinkybės, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 7865,00 Lt (2277,86 Eur) nuostolių.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė atsakovui skirti 1000 Lt baudą už tai, kad atsakovas perleido nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, Raudondvario pl. 246, Kaune trečiajam asmeniui, kadangi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės VšĮ „Tikslitas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotas atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esantys pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 150205,26 Lt (43 502,45 Eur) sumai. Antstolis aprašė šiai sumai prieš tai minėtą gyvenamąjį namą, tačiau, nežiūrint į tai, atsakovas šį namą perleido byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės pakartotiną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti ir išaiškino ieškovei, kad nagrinėjamoje byloje yra galiojanti ir vykdytina teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu, kurią dėl turto suradimo ir aprašymo ieškovė turi teisę pateikti antstolių kontorai. Ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad antstolio aprašytas atsakovui priklausantis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškinio sumą nurodė 150.205,26 Lt (43.502,45 Eur), kuri susideda iš 90.809,97 Lt nuostolių, nors argumentuose ieškovas dar be šios sumos į nuostolius papildomai priskaičiavo 4.150,49 Lt (ieškovo turėtas išlaidas samdant darbuotojus) (1 t., b. l. 3), 44.195,84 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 11.048,96 Lt metinių palūkanų. Teismas ieškovės ieškinį nusprendė patenkinti iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 18.277,86 Eur, kurie susideda iš 12.800,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 3.200,00 Eu metinių palūkanų už be pagrindo įgytas lėšas, ir 2.277,86 Eur nuostolių, t.y. ieškinys patenkintas 42 %. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4.004,00 Lt (1159,64 Eur) žyminis mokestis (1 t., b. l. 7) ir 1314,15 Eur (3 t., b. l. 184–188) bei 438,06 Eur teisinės pagalbos išlaidos, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 487,05 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 735,93 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo atstovė į bylą duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 13,14 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovo priteistina 5,52 Eur, o iš ieškovės – 7,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12.800 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus eurų 00 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 3.200,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) metinių palūkanų už be pagrindo įgytas lėšas, 2.277,86 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 86 ct) nuostolių, 487,05 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 05 ct) žyminio mokesčio bei 735,93 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 93 ct) teisinės pagalbos išlaidų ieškovės VšĮ „Tikslitas“ (j.a.k. 135806867) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,52 Eur (penki eurai 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Priteisti iš ieškovės VšĮ „Tikslitas“ (j.a.k. 135806867) 7,62 Eur (septyni eurai 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.