- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-2092-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- V. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. ir ieškovo V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-717/2011 pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovui P. G. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo galiojančiu bei atsakovo P. G. patikslintą priešieškinį dėl 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2006-11-08 ir 2010-08-05 dovanojimo sutartis galiojančiomis, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas, ieškovo tėvas, pakvietė ieškovą su šeima gyventi kartu name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėvas žadėjo padovanoti ieškovui namo mansardą, bet kadangi jis buvo įsipareigojęs AB „Kauno energijai“ niekam neperleisti namo, kol pilnai su AB „Kauno energija“ neatsiskaitys, negalėjo to sandorio įforminti taip, kaip reikalauja įstatymas – notariškai patvirtinant dovanojimo sutartį. Tėvas 2006-11-08 parašė dovanojimo sutartį, pagal kurią dovanojo ieškovui namo mansardą. Jis 2006-12-27 tėvo vardu sumokėjo AB „Kauno energija“ 35 361 Lt. Nors po šios įmokos atsakovo įsipareigojimas AB „Kauno energija“ buvo panaikintas, tėvas bylinėjosi su VST, broliu Kęstučiu, todėl tėvo namui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko notariškai patvirtinti dovanojimo sutartį nebuvo galima. 2010-08-05 atsakovas parašė antrą dovanojimo sutartį, kuria ieškovui dovanojo dalį garažo, pirmą namo aukštą, antro aukšto vonią ir mansardą. Ir ši sutartis nėra notariškai patvirtinta. Po to 2010-08-08 atsakovas pakeitė namo spynas ir jo į namus neįsileido. Kad tėvo valia buvo padovanoti jam dalį namo ir kad toks sandoris įvyko rodo tėvo rašytos sutartys, jo užsakymas paskaičiuoti namo dalis, žemės sklypo padalinimo projekto rengimas ir tai, kad jis faktiškai padovanotą turtą priėmė, tuo turtu naudojosi.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu (t. 2, b. l. 140-142) prašė pripažinti negaliojančiais 2006-11-08 ir 2010-08-05 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytus susitarimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog dovanojimo sutartis pagal ieškovo reikalavimą negali būti pripažinta, nes atsakovas neturėjo valios dovanoti ieškovui namo dalį, be to, dovanojimo sutartis neatitinka formos reikalavimų – nepatvirtinta notaro, todėl negali būti pripažinta galiojančia. Jo ir ieškovo 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimus prašė pripažinti negaliojančiais, nes juos surašė dėl suklydimo. Ieškovas įkalbinėjo atsakovą susitarimus pasirašyti, teigė, jog tai nesukels jokių teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu (t. 3, b. l. 30-33) patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė iš šalių valstybei po 8,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog 2006-11-08 šalys pasirašė susitarimą, kad atsakovas ieškovui dovanoja jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardą, kuri sudaro 0,26 dalis. Šiuo susitarimu taip pat šalys susitarė ir įsipareigojo sumokėti AB „Kauno energijai“ 34 473,28 Lt skolą tokiomis dalimis: atsakovas sumoka 30 000 Lt, o ieškovas 4 473,28 Lt. Tą pačią dieną atsakovas pateikė prašymą AB „Kauno energija“, kuriuo prašė duoti sutikimą dovanojimo sandoriui įforminti. AB „Kauno energija“ atsisakė duoti sutikimą atsakovui dovanojimo sandoriui sudaryti iki bus padengtas visas įsiskolinimas. 2006-12-27 ieškovo vardu AB „Kauno energija“ buvo sumokėta 35 301 Lt įnašų gyvenamojo namo statybai už P. G.. Tuo buvo pilnai atsiskaitytą už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). 2010-08-05 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas, kuriame atsakovas nurodo, jog jis dovanoja ieškovui namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmą aukštą, antro aukšto vonią ir mansardą, sau nuosavybės teise iki mirties pasilieka antrą aukštą be teisės parduoti, išnuomoti, įkeisti, palikti palikimu kitam asmeniui, įmonei, organizacijai ar valstybei. Atsakovas nurodo, kad po jo mirties antras aukštas atitenka ieškovui. Patalpomis, esančiomis antrame aukšte: 1-9, 1-12 ieškovui leido naudotis neribotam laikui be atlygio. Už elektrą, vandenį ir dujas įsipareigojo mokėti 100 Lt kas mėnesį bei nurodė, kad šį žingsnį daro gerai apgalvojęs. Susitarimą pasirašė P. G. ir V. G.. 2007-09-20 atsakovas testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko ieškovui. Teismas nurodė, jog šalių pasirašyti 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimai dėl turto dovanojimo yra sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Notariškai nepatvirtinus dovanojimo sutarties, ji laikoma negaliojančia. Ieškovas savo ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo grindžia CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, kurioje sakoma, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Dovanotojo norą dovanoti kitam asmeniui turtą ar turtines teises reikėtų laikyti jo laisvos valios aktu. Laisvas asmens apsisprendimas dovanoti turtą negali būti inspiruojamas iš šalies – asmuo viliojamas, raginamas ar verčiamas dovanoti jam priklausantį turtą. Niekas asmens negali priversti kitam asmeniui, kad ir artimam giminystės ryšiais, padovanoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Net ir tuo atveju, jeigu norintis gauti dovaną asmuo atliko tam tikrus veiksmus, rodančius, kad jis pasiruošęs dovaną priimti, tai negali būti laikoma CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytu požymiu, kad viena šalis įvykdė sandorio, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, sąlygas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis už atsakovą sumokėjo AB „Kauno energijai“ 35 301 Lt skolą, tikėdamasis, kad tada bus panaikintas draudimas atsakovui perleisti turtą ir jis jį galės padovanoti. Pats atsakovas pripažino, kad jis atliko tam tikrus veiksmus: sumokėjo skolą, rengė žemės sklypo padalinimo projektą, laukė, kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui kitose bylose tam, kad jie su atsakovu galėtų notariškai patvirtinti dovanojimo sutartį. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas suprato kokios formos turi būti dovanojimo sutartis, o kadangi jo santykiai su atsakovu iki 2010-08-08 buvo normalūs, jis tikėjosi sudaryti dovanojimo sutartį ateityje, o ne laikė save apdovanotuoju nuo susitarimų sudarymo momento. Šalys sudarė du susitarimus dėl turto dovanojimo. Tai 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimai. Teismo posėdyje ieškovas prašė pripažinti galiojančiu jo paskutinįjį susitarimą. Iš to seka, kad ieškovas suprato, jog jis nėra atsakovo apdovanotas, nes jeigu jis tokiu būtų save laikęs, kam jam reikėjo antrojo analogiško susitarimo dovanoti turtą. Teismas pažymėjo, jog dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris. Gi, ieškovas už turtą, kurį jis laiko kaip dovaną jam, yra sumokėjęs, mokėdamas už atsakovą skolą AB „Kauno energija“. Ši aplinkybė liudija, kad ieškovas siekė įgyti turtą už kurį mokėjo ir į kurį investavo jį remontuodamas – tai yra kitokių sandorių, o ne dovanojimo sandorio požymiai (CK 6.465 straipsnio 2 dalimi, turi teisę į nuostolių atlyginimą). Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, kadangi laikė, jog atsakovas neįrodė jo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra vidurinio išsilavinimo, šalys pripažino, kad jos daug bylinėjasi, vadinasi turi patirties sprendžiant teisines problemas. Be to, pats atsakovas savo 2010-08-05 rašytame susitarime nurodė, kad „šį žingsnį jis daro apgalvojęs“.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 37-40) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl P. G. priešieškinio atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – P. G. patikslintą priešieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiais 2006-11-08 ir 2010-08-05 sudarytus susitarimus tarp šalių; priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo pakankamai teisiškai išsilavinęs ir suprato, kad ginčijamais susitarimais perleido jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Teismas neteisingai nurodo, jog 2010-08-05 susitarimas buvo rašytas atsakovo, kadangi ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog abu susitarimus parengė jis pats, taigi, susitarimo tekstą parengė ieškovas, o atsakovas P. G. jį tik perskaitė ir pasirašė. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, būdamas tik vidurinio išsilavinimo bei senyvo amžiaus, ligotas, atsakovas nesuprato, kad minėtu susitarimu perleidžia dalį gyvenamojo namo. Teismas nevertino atsakovo sveikatos būklės ir amžiaus, bei jų įtakos susitarimų pasirašymui. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalys daug bylinėjasi, todėl turi patirties sprendžiant teisines problemas. Iš tiesų, atsakovui bylinėjantis su kitu sūnumi K. G., jo interesus atstovavo būtent ieškovas V. G.. Būtent ieškovas buvo teisiškai labiau patyręs, pripažino savarankiškai studijuojantis teisę, be to, būtent jis surašė susitarimų tekstus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė pateiktus byloje įrodymus, ko pasėkoje nenustatė atsakovo suklydimo ir neteisingai išsprendė bylą dalyje dėl priešieškinio atmetimo;teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo ieškinį, nurodė, jog šalių pasirašyti 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimai dėl turto dovanojimo yra sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti patvirtinti notariškai (CK 6.469 str. 2 d). Notariškai nepatvirtinus dovanojimo sutarties, ji laikoma negaliojančia. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtino priešieškinyje keliamą reikalavimą - pripažinti 2006 m. lapkričio 8 d. susitarimą bei 2010 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą negaliojančiais, kadangi jie nebuvo patvirtinti notariškai. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas susitarimų negaliojančiais, tokiu būdu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas - LR CK 1.93 str. 5 d., 1.80 str. 2 d.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 52-56) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dėl šių motyvų:
teismas netyrė aplinkybių, jog ne ieškovas, o atsakovas inicijavo dovanojimo sutarties pasirašymą. Teismas nesiaiškino aplinkybių, jog ieškovas sumokėjo dalį atsakovo skolų, o tai patvirtina, kad tarp šalių buvo pasirašytas sandoris su sąlyga. Taip pat tai įrodo, jog ieškovas sandorio sąlygas įvykdė. Taigi, tarp šalių buvo ne tik valia sudaryti sandorį, bet egzistavo ir realus sandorio vykdymas. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo turto pagerinimu, kurį atliko ieškovas. Ieškovo teigimu, tokie veiksmai patvirtina, jog ginčo daiktas jam buvo perduotas, ieškovas buvo įgijęs valdymo teisę ir darė poveikį padovanotam daiktui;šalių sudarytas sandoris yra ne niekinis, bet nuginčijamasis, kadangi atsakovas priešieškiniu ginčijo 2006-11-08 ir 2010-08-05 sandorius, teigdamas, kad šiuos susitarimus pasirašė suklydęs. Tačiau teismas atmetė atsakovo reikalavimus nenustatęs suklydimo požymių, todėl sandoris yra galiojantis ir privalomas šalims;teismas ieškinio reikalavimus atmetė, nenuspręsdamas koks įstatymas turi būti taikomas ir jo pagrindu nevertino teisinio reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Teismas turėjo kvalifikuoti susitarimus atsižvelgdamas į nuo 2000 m. CK įtvirtintus civilinių santykių dalyvių elgesio ikisutartiniuose santykiuose principus (CK 6.163 str.) ir preliminariosios sutarties institutą. Teismas byloje netaikė objektyvių protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nesivadovavo suformuluota teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 68-70) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, jog nors ieškovas prašo galiojančiu pripažinti dvišalį sandorį - dovanojimo sutartį, tačiau dovanojimo sutartis - tai neatlygintinis sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise, o apdovanotasis minėtą turtą priima. Dovanojimo sutarties atveju CK 1.93 str. 4 d. neįmanoma taikyti, nes nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, kad viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, t.y. dovanotojui neįvykdžius savo pareigos perduoti turtą apdovanotojui, šis neturi galimybės priimti turtą ir įvykdyti savąją pareigą. Be to, negalimas CK 1.93 str. 4 d. taikymas ir dėl to, jog atsakovas nebuvo įsipareigojęs sudaryti dovanojimo sandorį notarine tvarka, taigi, atsakovui neketinus sudaryti dovanojimo sutarties nėra pagrindo teigti, kad jis vengia įforminti minėtą dovanojimą notarine tvarka. Atsakovas neneigia, jog būdamas gana senyvo amžiaus, dėl savo sveikatos būklės ir nedarbingumo negalintis tinkamai savimi pasirūpinti, leido ieškovui su šeima apsigyventi jam priklausančioje namų valdoje, ieškovui prižadant atsakovu tinkamai pasirūpinti ir numatant galimybę, kad atsakovui mirus, jeigu ieškovas tinkamai atsakovu rūpinsis bei prižiūrės senatvėje, atsakovui priklausantis turtas atitektų ieškovui. 2010-08-05 pasirašytą susitarimą, atsakovas vertino kaip priemonę sušvelninti santykius su ieškovu, tačiau tai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes atsakovui priklausantis turtas priklausys jam iki mirties. CK 1.93 str. 3 d. įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tuo tarpu CK 1.74 str. imperatyviai nurodo, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. CK 6.469 str. 2 d. specialioji teisės norma imperatyviai numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Ginčijamoje situacijoje namo dalies dovanojimo sutartis nebuvo įtvirtinta notariškai, taigi, minėta sutartis negalioja. CK 1.93 str. 5 d. numato sandorio negaliojimo pasekmes, t. y. jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 str. 2 d. numatytos pasekmės - taikoma restitucija. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Pažymėtina, kad atsakovas netgi neperleido nekilnojamojo turto, taigi negaliojantis 2010-08-05 susitarimas netgi nebuvo įvykdytas ir restitucijos taikyti neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, jog 2006-11-08 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą (t. 1, b. l. 16), kad atsakovas ieškovui dovanoja jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardą, kuri sudaro 0,26 dalis. Šiuo susitarimu šalys susitarė ir įsipareigojo sumokėti AB „Kauno energija“ 34 473,28 Lt skolą tokiomis dalimis: atsakovas sumoka 30 000 Lt, o ieškovas 4 473,28 Lt. 2010-08-05 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas (t. 2, b. l. 89), kuriuo atsakovas padovanojo ieškovui namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmą aukštą, antro aukšto vonią ir mansardą, sau nuosavybės teise iki mirties pasiliko antrą aukštą be teisės parduoti, išnuomoti, įkeisti, palikti palikimu kitam asmeniui, įmonei, organizacijai ar valstybei. Byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį tarp ieškovo V. G. ir atsakovo P. G. galiojančią nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento, t.y. 2006 m. lapkričio 8 d. Ieškovas 2011 m. kovo 15 d. patikslintu ieškiniu Kauno miesto teismo prašė pripažinti dovanojimo sutartį, dalyje dėl mansardos, tarp ieškovo V. G. ir atsakovo P. G., galiojančią nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento, t.y. 2010 m. rugpjūčio 5 d., bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas P. G. 2011 m. balandžio 6 d. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. sudarytus susitarimus tarp P. G. ir V. G., bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo ieškinį, nurodė, jog šalių pasirašyti 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimai dėl turto dovanojimo yra sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti patvirtinti notariškai (CK 6.469 str. 2 d). Notariškai nepatvirtinus dovanojimo sutarties, ji laikoma negaliojančia. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtino priešieškinyje keliamą reikalavimą - pripažinti 2006 m. lapkričio 8 d. susitarimą bei 2010 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą negaliojančiais, kadangi jie nebuvo patvirtinti notariškai. Su šia apelianto išvada kolegija sutinka visiškai. Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį, dovana yra laikoma dovanojimo sutartimi dovanotojo kitam asmeniui – apdovanotajam neatlygintinai perduotas turtas, turtinė teisė ar apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos vykdymo ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Vienas esminių dovanojimo sutarties požymių yra tai, kad dovanotojas turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) apdovanotajam perduoda nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui neatlygintinai. Taigi dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris. Be to, dovanojimo sutartis yra realinis sandoris: ši sutartis laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo apdovanotajam momento arba nuo apdovanotojo atleidimo nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (6.465 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties formai nustatytas notarinės formos reikalavimas (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 6.469 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad notarinės formos reikalavimas laikomas griežčiausiu sandorio formos reikalavimu, nes reiškia sandorio viešą autentikavimą. Patvirtintas notarine tvarka sandoris įgyja valstybės pripažinimą, laikoma, kad jis yra teisėtas, notaras, tvirtindamas sandorį, privalo išsiaiškinti tikrąją šalių valią, paaiškinti šalims sutarties sąlygų reikšmę ir pasekmes, nešališkai užtikrina sandorio teisėtumą. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu.
Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi nepripažinti ginčijamų susitarimų galiojančiomis dovanojimo sutartimis, nurodo, jog, jo nuomone, 2006-11-08 ir 2010-08-05 sandoriai yra galiojantys, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog jie buvo sudaryti suklydimo įtakoje. Tačiau atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog dovanojimo sutarties atveju CK 1.93 str. 4 d. neįmanoma taikyti, nes nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, kad viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, t.y. dovanotojui neįvykdžius savo pareigos perduoti turtą apdovanotojui, šis neturi galimybės priimti turtą ir įvykdyti savąją pareigą. Kaip jau buvo minėta, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties formai nustatytas notarinės formos reikalavimas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.469 straipsnio 2 dalis). Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas byloje kėlė klausimą, jog šioje byloje nustatytinos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant teismas turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Kolegija pažymi, jog viena iš trijų būtinų sąlygų, kurių visumai esant nustatytai teismas gali sandorį, kuris nėra įformintas notarine tvarka, pripažinti galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu yra tai, kad viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies turi įvykdyti sandorį. Dovanojimo sutartis yra toks sandoris, pagal kurį vienai šaliai – dovanotojui – atsiranda tik pareiga (perduoti dovaną), o kita šalis – apdovanotasis – įgyja tik teisę (priimti dovaną). Kaip minėta, dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, kai sutartis laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo momento. Taigi, šiuo atveju ieškovas įrodinėja, jog ginčijamais susitarimais jis perėmė iš atsakovo turtą ir jį ėmė valdyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nes dovanojimo sutarties atveju vienašališkai įvykdyti sutartį apdovanotajam nėra įmanoma, nes neįmanoma priimti daikto, jeigu jo dovanotojas neperduoda. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Šioje byloje, aplinkybė, jog atsakovas ginčija susitarimus patvirtina, jog atsakovas nesiekė perduoti ieškovui turto. Net ir tuo atveju, jeigu norintis gauti dovaną ieškovas atliko tam tikrus veiksmus, rodančius, kad jis pasiruošęs dovaną priimti, tai negali būti laikoma CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytu požymiu, kad viena šalis įvykdė sandorio, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, sąlygas. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog jis už atsakovą sumokėjo AB „Kauno energijai“ 35 301 Lt skolą, tikėdamasis, kad tada bus panaikintas draudimas atsakovui perleisti turtą ir jis jį galės padovanoti, rengė žemės sklypo padalinimo projektą, laukė, kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui kitose bylose tam, kad jie su atsakovu galėtų notariškai patvirtinti dovanojimo sutartį. Tuo tarpu byloje nėra įrodyta, jog ir atsakovas savo veiksmais siekė kuo greičiau turtą padovanoti ieškovui. Atsižvelgiant į tokį šalių elgesį, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šios aplinkybės rodo, kad ieškovas suprato kokios formos turi būti dovanojimo sutartis ir ieškovas tikėjosi sudaryti dovanojimo sutartį ateityje, o ne laikė save apdovanotuoju nuo susitarimų sudarymo momento. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po sandorio sudarymo jis remontavo namą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įvykdė sandorį (perdavė namo dalį). Aplinkybė, kad ieškovas pagal susitarimą sumokėjo dalį atsakovo skolos AB „Kauno energija“ taip pat nepatvirtina, kad ieškovas įvykdė sandorį, kadangi CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kad viena šalis turi būti visiškai ar iš dalies įvykdžiusi sandorį, o ne jo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo vienos iš privalomos CK 1.93 str. 4 d. sąlygos - kad viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, t.y. dovanotojui neįvykdžius savo pareigos perduoti turtą apdovanotojui, šis neturėjo galimybės priimti turtą ir įvykdyti savąją pareigą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytų susitarimų nepripažino ginčo turto dovanojimo ieškovui sutartimi ir pagrįstai netenkino reikalavimo CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu sandorius pripažinti galiojančiais.
Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalių pasirašyti 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimai dėl turto dovanojimo yra sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti patvirtinti notariškai (CK 6.469 str. 2 d), turėjo pagrindą tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus pripažinti 2006 m. lapkričio 8 d. susitarimą bei 2010 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą negaliojančiais. Su šiais atsakovo argumentais kolegija sutinka visiškai. Sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tokia sandorio samprata pateikiama CK 1.63 straipsnyje. Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valią sukurti bendrą teisinį rezultatą pareiškia du ar daugiau asmenų, t. y. kai sandoris yra kelių pareiškimų sudėtis, jis laikomas sutartinis. Sandorių (sutarčių) sudarymo formą, taip pat sudarymo ir jų nuginčijimo tvarką reglamentuoja CK įtvirtintos bendrosios sandorių instituto taisyklės ir sutarčių bendrosios bei atskiras sutartis reguliuojančios CK ir kitų įstatymų normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta, t. y. niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., Nr. 3K-3-1333/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdybą, Nr. 3K-3-512/200; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ramunė“ v. UAB „Vengrobalt–K“, bylos Nr. 3K-3-122/2005; 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. T., B. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006 ir kt.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo ne vertinti, ar atsakovas ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje, bet, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, turėjo ex officio konstatuoti, kad ginčo šalių susitarimai dėl turto dovanojimo yra niekiniai sandoriai, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tai reiškia, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Fima“, bylos Nr. 3K-3-416/2005). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, jog 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimams prieštaraujant imperatyviosioms teisės normoms, jie pripažintini negaliojančiais teismo iniciatyva (ex officio).
Kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Tenkinus atsakovo apeliacinio skundo prašymą pripažinti 2006-11-08 ir 2010-08-05 susitarimus negaliojančiais, iš ieškovo V. G. atsakovui P. G. priteistinas 133 Lt žyminis mokestis už priešieškinį, 1 000 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidos, iš ieškovo V. G. valstybei priteistinos 16,38 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo P. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo P. G. patikslintas priešieškinys, klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo išspręsti iš esmės – patikslintą priešieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiais 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. sudarytus susitarimus tarp P. G. ir V. G.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas V. G. ieškinys, palikti nepakeistą.
Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 133 Lt (šimto trisdešimt trijų litų) žyminį mokestį už priešieškinį ir 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) advokato pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,38 Lt (šešiolikos litų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.