Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. (M. R.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1- 317-634/2019, M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 140- 487/2020, M. R. gynėjo advokato K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, atmetė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) pateiktais duomenimis, M. R. (toliau – ir nuteistasis) paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. vasario 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. vasario 2 d. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatė, kad nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. vasario 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 d. – 4 metai 25 dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo skundas dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad su Nutarime išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad netinkamai buvo aiškinami faktai bei nepagrįstai priimtas sprendimas netaikyti lygtinį paleidimą. Komisija neatsižvelgė į svarbių aplinkybių visumą, netinkamai įvertino nuteistojo elgesį ir mąstymą, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. skundas netenkintinas.

Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gruodžio mėnesio socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, 2020 m. birželio 3 d., (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei 2022 m. kovo 10 d. įvertinus pakartotinai, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių įvertinimų metu, 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir 2024 m. kovo 18 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinus įvertinimus, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Apibendrinant, akivaizdu, kad nuo nuteistojo pradėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, pastarojo rizika nusikalsti pasikeitė. Tai reiškia, kad tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlikę nepakankami motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, negebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, o taip pat lietuvių kalbos nežinojimas, sudarantis nuteistajam sunkumų efektyviai dalyvauti psicho korekcijos resocializacijos programose, orientuotose į savęs pažinimą, platesnį problemų atpažinimą bei jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau bei kitiems analizę, todėl šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl nuteistojo elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo pastarojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys yra nusikaltimų sunkėjimas. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: 1) profesinės kvalifikacijos neturėjimas; 2) savo elgesio pasekmių suvokimo stoka; 3) tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti keturi apsauginiai veiksniai: 1) ryšių su artimaisiais palaikymas; 2) paleidimo atveju turės gyvenamąją ir darbo vietą; 3) pozityvių nuostatų darbinei veiklai visos bausmės atlikimo metu išlaikymas; 4) pro-socialių tikslų deklaravimas ir įsitikinimas, jog pavyks jų pasiekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Pabrėžtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad pastarasis prieš įkalinimą turėjo finansinių sunkumų kuriuos nusprendė išspręsti nusikalstamu būdu. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija nuteistasis yra nurodęs, kad jis dažniausia būdavo dirbantis. Vienu laikotarpiu bandė suderinti du darbus: dirbo (duomenys neskelbtini) ir dirbo nuosavame (duomenys neskelbtini). Gaunamos pajamos būdavo vidutinės, jų užtekdavo būtiniems poreikiams patenkinti, vaikų aprūpinimui ir būsto nuomai, tačiau kam nors daugiau trūkdavo. Dabartiniame teismo nuosprendyje yra pačio nuteistojo parodymai, jog jis „<...> 2011 m. atidarė (duomenys neskelbtini), kadangi trūko pinigų, pasiskolino pas privatų asmenį. (Duomenys neskelbtini) bankrutavo, septynis metus jis slapstėsi nuo to žmogaus, kuris paskolino pinigus. 2018 m. vasarą jam pasiūlė sąlygas - arba grąžinti pinigus, arba atidirbti - važiuoti į užsienį, pervežti, kaip jam sakė, pinigus ar brangius laikrodžius. Turėjo važiuoti penkis kartus. Pinigų labai didelė suma 200 000 eurų, (duomenys neskelbtini)os rubliais tai 15 mln. - labai didelė suma. Pinigų neturėjo, todėl nebuvo kitos išeities kaip važiuoti, nes turi mažą dukrą, iš pirmos santuokos sūnų mažametį. Jam davė suprasti, kad yra grėsmė visai šeimai ne tik jam“. Iš nuteistojo parodymų galima daryti prielaida, kad praeityje jam yra tekę patirti finansinių sunkumų, kas galimai siejama su jo įvykdytu nusikaltimu. Taigi, atsižvelgiant į aptartą, manytina, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra tiesiogiai susijusi su jo finansinio pobūdžio nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritį, pripažinta, kad nors nuteistojo gyvenimo stilius iki laisvės atėmimo išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, netinkamas draugų pasirinkimas, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija nustatyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus galima vertinti tik jo buvimo Lietuvos Respublikoje, nuo 2019 m. iki dabar laikotarpiu, nes nėra gautą jokių oficialių dokumentų apie jo galimus teistumus R. F. ar kitose valstybėse. Pats nuteistasis pokalbio metu paminėjo, kad laisvalaikiu jis mėgdavo laiką leisti su artimaisiais, visuomet daug dirbdavo. Apie dabartinio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes paminėjo, kad buvo prasta finansinė padėtis, jam reikėjo grąžinti skolą, tačiau neturėjo iš ko. Gavus rizikingą pasiūlymą sutiko tai atlikti, nes būtų gavęs gerą atlygį, be to bijojo, kad negrąžinus skolos nukentės jo artimieji. Iš paminėtino darytina išvada, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji, draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Vertinimo metu nebuvo gauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje, be kita ko dirba ir tokiu būdu siekia valdyti kriminogeninius poreikius susijusius su jo nusikalstamumu. Taigi, atsižvelgiant į aptartą, teigtina, kad nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas bei organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektą nustatyta, kad vertinant nuteistojo elgesio ypatumus stebima, jog nuteistasis linkęs elgtis nuvertinant įvykdo nusikaltimo reikšmę neatsižvelgdamas į galimas savo elgesio pasekmes, susitelkęs tik į greitą naudos gavimą. Jis įvykdė nusikaltimą paveiktas kriminalinių kompanionų įtakos, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį. Taip pat pastebėtina ir tai, kad vertinimo metu nuteistasis paminėjo, kad jis suprato, jog daro nusikaltimą, tačiau pasiaiškina tuo, kad neturėjo kitos išeities, manė, kad tai yra vienintelis būdas padengti turimas skolas. Toks nuteistojo elgesys parodo, kad jo vykdomas nusikaltimas buvo planuotas, o ne spontaniškas. Pildydamas savęs vertinimo anketą, viena iš OASys sudedamųjų dalių, išskyrė, kad bendravimas su bloga kompanija bei savo planų siekimas jam yra probleminės sritys. Toks nuteistojo savęs vertinimas parodo, kad jis geba išskirti problemines sritis bei planuoti tokių problemų sprendimo būdus. Kalbėdamas apie savo ateities tikslus, nurodo, kad nori kuo greičiau išeiti į laisvę, grįžti namo, atgal į pilnavertį gyvenimą, rasti savo moterį, ir ramybę, tačiau apie išsikeltų tikslų pasiekimo būdus kalba nekonkrečiai. Taigi, atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad nors nuteistasis ir geba identifikuoti kai kurias turimas problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, tačiau jo priimami sprendimai ne visuomet būna teisingi. Jam trūksta savo veiksmų pasekmių įvertinimo supratimo, stebimas orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, todėl siekiant valdyti su nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius, rekomenduojamos intervencinės priemonės orientuotos į savęs pažinimą, platesnį problemų atpažinimą bei jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau bei kitiems analizę. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo nuostatas pažymėtina, kad vertinimo metu stebima, jog asmuo neišsako įsitikinimų bei nuostatų, kurios siejamos su kriminalinės subkultūros nuostatomis. Pastarasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau bausmės atlikimo metu buvo baustas tris kartus už nustatytos tvarkos pažeidimus, o kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą nuteistasis savo kaltę pripažino ir suvokė, jog nuo narkotinių medžiagų vystosi priklausomybė narkotikams, tačiau vykdomo nusikaltimo nenutraukė, kas rodo jo atsainų požiūrį į visuomenę.

Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, kad nuteistasis ėmėsi veiksmų, nukreiptų į jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse. Kita vertus, kaip jau buvo minėta ir ankstesnėje šios nutarties dalyje, vien asmens aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse nėra garantas užtikrinantis besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, jog iš anksčiau aptartų nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad aptariamas nuteistojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose yra sietinas su įtaka pastarojo elgesiui, mąstymui, kuri, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankama.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu taip pat /nustatyta, kad nuteistasis Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. 2024 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime rengtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini) už sukčiavimą. Nuteistasis neprisimena, kada pirmą kartą turėjo kontaktą su policija. Lietuvoje pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dėl dabartinio nusikaltimo. Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tad informacijos apie jo ankstesnius nusikaltimus, nusikalstamas veikas įsibraunant ar smurtinius nusikaltimus negauta. Taip pat nėra žinoma apie galimų teismo įpareigojimų ar probacijos sąlygų pažeidimo atvejus. Nusikaltimų modelis neidentifikuojamas, nes tai, turimais duomenimis, yra pirmas Lietuvos Respublikoje jo teistumas.

Nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų šiomis aplinkybėmis: laikotarpyje iki 2019 m. vasario 1 d. iš anksto susitaręs su nenustatytais bendrininkais iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nugabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei susitaręs dėl narkotinių medžiagų perdavimo jam vietos ir laiko, vykdydamas susitarimą su nenustatytais bendrininkais, iš anksto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui parinktu automobiliu „VW Passat CC“, su specialiai jame įrengtomis slėptuvėmis, nenustatytų bendrininkų koordinuojamas ir kontroliuojamas, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nuvyko į tiksliau nenustatytą sutartą vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, su bendrininkais suderintomis aplinkybėmis ir veiksmais pasirūpino, kad į automobilio slėptuves būtų pakrautos narkotinės medžiagos - 67174,152 gramai (67 kg 174,152 g) kanapių dervos (toliau – ir narkotinės medžiagos), kuomet tokiu būdu narkotines medžiagas iš bendrininkų perėmė tolesniam gabenimui ir įgijo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytų bendrininkų koordinuojamas ir kontroliuojamas, automobilyje laikė ir juo gabeno šias narkotines medžiagas per Europos Sąjungos teritoriją, 2019 m. vasario 1 d., apie 21.13 val. įvežė jas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau gabeno apie 800 m Lietuvos Respublikos teritorijoje, <...> jos savivaldybėje, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Be to, nuteistasis tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos <...> pasienio rinktinės <...> užkardą, esančią <...> savivaldybėje, 2019 m. vasario 1 d., apie 21.13 val., automobiliu „VW Passat CC“, specialiai jame įrengtose slėptuvėse gabeno narkotines medžiagas – 67174,152 gramus (67 kg 174,152 g) kanapių dervos.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistojo pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, nuteistasis dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo M. R. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. R. (M. R.), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.