Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ ieškinį atsakovams A. K., E. K., L. S., S. S., G. T. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, sandorių nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

20. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra ir suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Taigi ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų); juolab kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

21. Įvertinęs ieškovės suformuluotus reikalavimus, teismas nusprendžia, kad vienos alternatyvos pritaikymas teismo sprendimu pašalina kitos alternatyvos taikymą, materialiosios teisės normos neeliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymo teismo sprendimu, todėl ieškovė galėjo šioje byloje reikšti alternatyvius reikalavimus.

Dėl įmonės nemokumo momento

26. Tam, kad būtų galima konstatuoti pirmąją sąlygą įmonės vadovo ar kitų asmenų, pagal kompetenciją privalančių pateikti pareiškimą teismui, civilinei atsakomybei kilti (jo veiksmų neteisėtumą), visų pirma būtina nustatyti neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, t. y. kada konkrečiai atsirado pagrindas pripažinti bendrovę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.

28. Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau negu pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitiniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus, ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi UAB „Graveltra“ bankrotas pripažintas tyčiniu teismui konstatavus, kad įmonės vadovo veiksmai, kai įmonei esant nemokiai vadovas neinicijavo bankroto įmonei, bet toliau vykdė veiklą, disponavo UAB „Graveltra“ turtu siekiant gauti pajamas, tačiau finansinė atskaitomybė sąmoningai nebuvo vedama pagal norminių aktų reikalavimus. Šioje byloje teismas nustatė, jog atsakovė nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir atsakovės valdymo organai nepagrįstai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje įrodytos aplinkybės dėl atsakovės turto perleidimo už mažesnę nei rinkos kainą, įmonės veiklą nesilaikant buhalterinės apskaitos reikalavimų, įmonės nuostolių padidinimą nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 19 d., atsakovai jos neskundė.

31. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. CPK 182 straipsnio 2 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas.

32. Iš byloje pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, jog sprendžiant klausimą dėl UAB „Graveltra“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo tie patys byloje dalyvaujantys asmenys, todėl teismas vertina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybė dėl įmonės nemokumo momento turi prejudicinę galią šioje byloje.

33. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje ieškovės pateikto balanso už 2013 metus nustatyta, jog UAB „Graveltra“ nurodė, jog 2013 m. pabaigoje turėjo 398 182 Lt vertės turto, kurį sudarė 218 941 Lt vertės ilgalaikis turtas (iš kurio 209 845 Lt vertės materialus turtas ir 9 096 Lt vertės finansinis turtas), taip pat 179 241 Lt vertės trumpalaikis turtas, kurį sudarė 14 409 Lt atsargos išankstiniai mokėjimai, 68 347 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir 96 485 Lt pinigai ir jų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai balanso duomenimis sudarė 336 164 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos 120 412 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 215 752 Lt. Atsakovės balanso už 2013 metus duomenys patvirtina, jog atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo ½ dalį atsakovės turto vertės, atsakovė 2013 metais patyrė 57 817 Lt nuostolių. Dėl to galima padaryti išvadą, kad atsakovės valdymo organams buvo žinoma, jog atsakovė 2014 metus pradeda būdama nemoki ir atsakovei turi būti keliama byla. Pagal balanso duomenis už 2014 metus galima padaryti išvadą, jog 2014 metais atsakovės turtinė padėtis dar pablogėjo, įmonė patyrė 130 966 Lt nuostolių, ji turėjo turto už 230 884 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 299 832 Lt, taigi ir 2014 metais atsakovės skolos viršijo ½ dalį atsakovės turto vertės. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog UAB „Graveltra“ jokio nekilnojamojo turto neturi (ieškinio priedas Nr. 8); Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, jog UAB „Graveltra“ vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, kurių būsena – „išregistruota“ (ieškinio priedas Nr. 17), tačiau nemokumo administratoriaus atstovas nurodė, kad joks turtas jam nebuvo perduotas.

Dėl faktinio vadovo

36. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad įmonės faktinis vadovas formalaus G. T. vadovavimo metu buvo atsakovas A. K., todėl kaip vieną iš alternatyvių reikalavimų pareiškė reikalavimą iš atsakovo A. K. priteisti dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą (kreditinius reikalavimus, atsiradusius tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki).

41. Įvertinęs visas nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, jog atsakovas A. K. iš esmės atlikto įmonės faktinio vadovo pareigas pagal jam G. T. išduotą notarinės formos įgaliojimą, kuris buvo išduotas penkerių metų laikotarpiui, todėl ieškovės ieškinys G. T. dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl akcininkės L. S. atsakomybės

42. Ieškovė nurodo, jog UAB „Graveltra“ buvo artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų verslas, todėl įmonės vadovo A. K. turima informacija apie įmonės veiklą, jos turtinius klausimus buvo žinoma ir artimiems giminaičiams: sutuoktinei bei jos motinai akcininkei L. S.. 2014 m. birželio 2 d. atsakovė L. S., kaip vienintelė UAB „Graveltra“ akcininkė, priėmė verslo sprendimą pasiskolinti įmonės veiklai 50 000 Lt iš fizinio asmens. Akcininkė apsvarsčiusi kredito lėšų poreikį nutarė skolintis lėšų. Šis akcininkės sprendimas patvirtina, kad atsakovei L. S. buvo žinoma UAB „Graveltra“ turtinė padėtis ir kad 2014 metais įmonė jau susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, nes lėšas jau reikėjo skolintis. Atsakovės L. S. buvimo akcininke laikotarpis apėmė ir tą laikotarpį, kada UAB „Graveltra“ jau buvo nemoki, tačiau jokių priemonių atkurti įmonės mokumą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdant įmonių bankroto įstatymo nuostatas, atsakovė L. S. nesiėmė.

43. Atsakovė su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, jos atstovas advokatas L. Žukauskas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog L. S. niekada nebuvo tikrąja akcininke, faktiniu akcininku buvo A. K. ir jis šią aplinkybę pripažįsta. Ji UAB „Graveltra“ ūkinėje komercinėje veikloje nedalyvavo, turėjo savo darbą, jį dirbo, finansinių atskaitomybės dokumentų nepasirašinėjo.

44. Ieškovas į bylą pateikia L. S., kaip akcininkės, priimtus sprendimus atleisti iš darbo direktorių ir paskirti naują direktorių (ieškinio priedas Nr. 66, 67); taip pat 2014 m. birželio 2 d. L.S. sprendimą dėl paskolos gavimo. Sprendime nurodoma, jog L. S. vienintelė akcininkė apsvarsčiusi kredito lėšų poreikį nutarė pasiskolinti iš fizinio asmens V. V. 50 000,00 Lt įmonės apyvartinėms lėšoms tokiomis sąlygomis: paskolos terminas – 2014 m. rugpjūčio 4 d. (ieškinio priedas Nr.72).

45. Kasacinio teismo praktikoje, nusprendžiant dėl įmonės akcininkų atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymima, kad akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 23 punktas).

46. Taigi sprendžiant dėl akcininko atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, turi būti nustatyta, kada akcininkas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada akcininkas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

47. Atsakovės atstovas L. Žukauskas sprendžiant klausimą dėl L. S. atsakomybės prašo teismo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Graveltra“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-838/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ ieškinį atsakovams S. S., L. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., G. T., nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.

48. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties 30 punkte nurodoma, jog „Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai pagrįsta, kad ieškovės faktinio akcininko ir vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo A. K., jis bendrovės veiklai reikalingus dokumentus (kai kuriuos akcininko sprendimus) tik pateikdavo pasirašyti nominaliai akcininkei atsakovei L. S., kuri bendrovės akcininke de jure tapo paprašyta trečiojo asmens A. K.“. Aplinkybę, kad visus klausimus bendrovėje sprendė trečiasis asmuo A. K., o ne nominalia akcininke buvusi atsakovė L. S., išnagrinėtoje byloje patvirtino tiek atsakovė L. S., tiek trečiasis asmuo A. K., tiek ir trečiasis asmuo G. T.. Nutarties 31 punkte nurodoma, jog „Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus, jog atsakovė L. S., tvirtindama bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, turėjo galimybę įvertinti ieškovės turtinę padėtį, tačiau teismas juos vertina kritiškai“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus atsakovų paaiškinimus, jog atsakovė L. S. nėra tvirtinusi nė vienos ieškovės finansinės atskaitomybės, jai niekada ir jokia forma nebuvo teikiamos jokios ataskaitos ir (ar) finansinių ataskaitų rinkiniai, o nesant pareigos Juridinių asmenų registrui teikti akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo juridinio asmens finansinė atskaitomybė yra tvirtinama, tokių sprendimų UAB „Graveltra“ niekada nebuvo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiga pateikti duomenis Juridinių asmenų registrui tenka bendrovės vadovui, darytina išvada, kad tik jam ir gali tekti atsakomybė už duomenų, neatitinkančių tikrovės (akcininko patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų), teikimą Juridinių asmenų registrui. Taigi teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, kad ieškovei neturint ir negalint pateikti nė vieno akcininko sprendimo, kuriais būtų buvę sprendžiami ieškovės finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimai, ieškovės pateikti Juridinių asmenų registro išrašai nelaikytini turinčiais prima facie galią ir patvirtinančiais atsakovės L. S. vaidmenį UAB „Graveltra“.

49. Teismas įvertinęs ieškovės byloje nurodomas faktines aplinkybes, kad 2014 m. birželio 2 d. L. S. apsvarsčiusi kredito lėšų poreikį pasirašė sprendimą dėl paskolos gavimo nurodo, kad tai nepatvirtina, jog L. S. žinojo apie įmonės nemokumą, t. y. kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įtraukto turto vertės. Tai, kad ji priėmė sprendimus dėl direktorių atleidimo ir paskyrimo, teismo vertinimu, taip pat neįrodo aktyvaus L. S. dalyvavimo UAB „Graveltra“ ūkinėje komercinėje veikloje, nes daugiau niekas kitas kaip tik vienintelis akcininkas galėtų pasirašyti tokius sprendimus, tačiau tas pasirašymas niekaip neįrodo, kad ji žinojo, jog bendrovė nuo 2014 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki.

50. Ieškovė taip pat nurodo, jog L. S. pasirašė finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau atsakovų atstovas su tokiu paaiškinimu nesutinka. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta įrodymų (akcininkės sprendimų), patvirtinančių, kad L. S. pasirašė finansinę atskaitomybę už 2013 metus ir 2014 metus, su jomis susipažino. Sutiktina su atsakovų atstovo ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje išdėstyta pozicija, kad „pareiga pateikti duomenis Juridinių asmenų registrui tenka bendrovės vadovui, todėl darytina išvada, kad tik jam ir gali tekti atsakomybė už duomenų, neatitinkančių tikrovės (akcininko patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų), teikimą Juridinių asmenų registrui“. Taigi teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, kad ieškovei neturint ir negalint pateikti nė vieno akcininko sprendimo, kuriais būtų buvę sprendžiami ieškovės finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimai, ieškovės pateikti Juridinių asmenų registro išrašai nelaikytini turinčiais prima facie galią ir patvirtinančiais atsakovės L. S. vaidmenį UAB „Graveltra“.

51. Įvertinęs nurodytus įrodymus ir motyvus, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė akcininkės L. S. aktyvaus dalyvavo UAB „Graveltra“ ūkinėje finansinėje veikloje, to, kad ji faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, todėl nėra pagrindo nustatyti jos neteisėtų veiksmų nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinio dalį priteisti solidariai žalos atlyginimą iš akcininkės L. S. atmeta.

Dėl žalos dydžio

52. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą. Jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas laikytinas žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuotini ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

53. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų A. K. ir L. S. arba G. T. ir L. S. solidariai 12 657,19 Eur žalos atlyginimo, jeigu teismas vertins, jog įmonė nemoki tapo 2014 m. sausio 1 d. Kadangi teismas šiuo sprendimu nustatė, jog UAB „Graveltra“ nemoki tapo 2014 m. sausio 1 d. ir dėl nesikreipimo į teismą kaltas jos faktinis vadovas A. K., teismas toliau sprendime pasisako dėl 12 657,19 Eur žalos priteisimo / nepriteisimo iš atsakovo A. K..

54. Ieškovė pažymoje apie kreditinių reikalavimų susidarymą po 2014 m. sausio 1 d. esant nustatytam nemokumui 2014 m. sausio 1 d. nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyriui susidarė skola 967,98 Eur; VĮ Turto bankui (VMI prie LR FM pradinis kreditorius) susidarė 6 693,40 Eur dydžio skola; UAB „Pajūrio buhalterija“ susidarė 1 414 Eur įsiskolinimas; UAB „Valdorama“ susidarė 964,63 Eur įsiskolinimas; UAB „Trevena“ susidarė 147,08 Eur dydžio įsiskolinimas; UAB „Gemerta“ (UAB „Milda“ pradinis kreditorius) susidarė 418,12 Eur dydžio kreditinis įsiskolinimas; UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ susidarė 90,24 Eur įsiskolinimas; antstoliui Jonui Petrikui susidarė 220,20 Eur įsiskolinimas; V. P. įmonei susidarė 1 411,11 Eur dydžio skolinis įsipareigojimas.

55. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Graveltra“ nesumokėjo VSD įmokų (t. y. 915,41 Eur įmokų, ir 27,89 Eur delspinigių ) priskaičiuotų už apdraustuosius pagal ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. (ieškinio priedas Nr.20); UAB „Graveltra“ 6 709,98 eurų įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Mokestiniai laikotarpiai, kuriais susidarė nesumokėti mokesčiai, yra nurodyti prievolių ataskaitoje, ieškinio priedas Nr.21; UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Pajūrio buhalterija“ susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Šie duomenys yra nurodyti kreditoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. kreditiniame reikalavime ir kartu su juo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (ieškinio priedas Nr. 22); UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Valdorama“ susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Šie duomenys yra nurodyti kreditoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditiniame reikalavime ir prie jo pridėtuose dokumentuose (ieškinio priedas Nr. 22); UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Trevena“ susidarė už 2014 m. rugpjūčio 31 d. Šie duomenys yra nurodyti kreditoriaus 2017 m. spalio 3 d. kreditiniame reikalavime ir kartu su juo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje TRD32833 bei delspinigiai (ieškinio priedas Nr. 23); UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Milda“ susidarė 2013 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. rugpjūčio 31 d. Šie duomenys yra nurodyti kreditoriaus 2017 m. spalio 3 d. kreditiniame reikalavime ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose (ieškinio priedas Nr. 25, 26); UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ susidarė 2017 m. sausio 27 d. Šie duomenys yra nurodyti kreditoriaus 2017 m. spalio 2 d. kreditiniame reikalavime ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose (ieškinio priedas Nr. 27); UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditoriui antstoliui J. Petrikui susidarė, nes antstolis vykdė išieškotojos IĮ „Gargždų dyzelių servisas“ jam pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2016 m. spalio 13 d. vykdomąjį raštą ir išieškotojo V. P. įmonės jam pateiktą vykdyti 2017 m. birželio 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Šie duomenys yra nurodyti kreditoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. kreditiniame reikalavime, ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose (ieškinio priedas Nr. 28); UAB „Graveltra“ įsiskolinimas kreditorei IĮ „Gargždų dyzelių servisas“ susidarė iki 2016 m. birželio 3 d. Šie duomenys yra nurodyti civilinėje byloje Nr. 2-9230-618/2016 m., ieškinio priedas Nr.33.

56. Atsakovų atstovas advokatas L. Žukauskas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jie nesutinka su į padarytos žalos dydį įtrauktu 1 411,11 Eur dydžio kreditiniu reikalavimu V. P. įmonei.

57. Ieškovės atstovas atsikirsdamas į atsakovų atstovo nurodytas aplinkybes, jog įsiskolinimas V. P. įmonei susidarė iki 2021 m. sausio 1 d. kartu su 2021 m. rugsėjo 17 d. rašytiniais paaiškinimais pateikia pažymą apie kreditinio reikalavimo susidarymą V. P. įmonei.

58. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti 22 050,76 eurų kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių yra patvirtintas ir 10 005,62 Eur dydžio V. P. įmonės kreditinis reikalavimas (ieškinio priedas Nr.19). Ieškovė nurodo, jog tik 1 411,11 Eur dydžio reikalavimas susidarė po 2014 m. sausio 1 d. Nurodo, jog šį reikalavimą sudaro 690 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias prievolė apmokėti susidarė įsiteisėjus Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr.e2-217-586/2017 ir 8,75 procentų palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., tai yra nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos UAB „Graveltra“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos, kurios sudaro 721,11 Eur sumą. Atsakovų atstovas dėl pateikto išaiškinimo ir / ar palūkanų apskaičiavimo prieštaravimų nepareiškė.

59. Iš prie ieškinio pridėto (ieškinio priedai Nr. 29, 30) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių nustatyta, jog sprendimu be reikalavimo priteisti įsiskolinimą buvo priteista ir 8,75 procentų dydžio palūkanos nuo priteisto 8 594,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 690 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškovo atstovo vertinimu, jog 1 411,11 Eur dydžio skola V. P. įmonei susidarė jau po 2014 m. sausio 1 d. ir buvo sąlygota to, jog UAB „Graveltra“ vadovas A. K. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

60. Įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, į bylą pateiktus kreditinių reikalavimų atsiradimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tai, jog atsakovai jų (išskyrus V. P. įmonei susidariusi įsiskolinimą) neginčijo, teismas vertina, kad ieškovė įrodė jai padarytą 12 657,19 Eur žalos dydį.

Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

61. Šiuo ieškiniu ieškovas taip pat ginčija atsakovės L. S. sudarytas dvi dovanojimo sutartis, kuriomis dukrai atsakovei E. K. atsakovė L. S. padovanojo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės BUAB „Graveltra“ bankroto administratoriaus vertinimu, šioje byloje ginčijamos 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartys pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl šios sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimo teisė yra neabejotina, atsiradusi iš deliktinės civilinės atsakomybės, kuri grindžiama nurodytomis aplinkybėmis dėl žalos padarymo.

62. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-?-74-469/2019).

63. Kadangi teismas ieškovės ieškinio dalį priteisti solidariai žalos atlyginimą iš akcininkės L. S. atmetė, kitų įrodymų, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę L. S., ieškovė nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr.LM-2091) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr.M-6627) bei taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės E. K. priteisti 42 162,19 Eur atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

64. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos teisme iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija.

65. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas sąlygas, mano, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 657,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

66. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas iš dalies ir iš atsakovo A. K. priteistinas 12 657,19 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 657,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti ieškovės reikalavimai atmestini sprendime nurodytais motyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. Atsakovas G. T. pateikė įrodymus apie byloje patirtas 800 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo sumokėtos sumos už atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai G. T. yra atmesti, atsakovui iš ieškovės priteistini 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

69. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nei ieškovė BUAB „Graveltra“, nei atsakovai A. K., L. S. ir S. S. bei E. K. į bylą nepateikė jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

70. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, dėl to už priteistą sumą 284,79 Eur (12 657,19 × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo A. K. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

71. Iš bylos nustatyta, jog atsakovė E. K. byloje patyrė 38 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą paduodama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tenkinus ieškovės prašymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės E. K. 42 162,19 Eur taip pat atmestas, todėl atsakovei E. K. iš ieškovės BUAB „Graveltra“ administravimo lėšų priteistini 38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Graveltra“ ieškinį atsakovams A. K., E. K., L. S., S. S., G. T. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, sandorių nuginčijimo tenkinti iš dalies.

Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Graveltra“ priteisti iš atsakovo A. K. 12 657,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 657,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovei E. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ priteisti 38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui G. T. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybei 284,79 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.