Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-203-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-09
Bylos Nr.: e2A-203-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02735-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: S. S., L. S.
Trečiasis asmuo: A. K., G. T.

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-203-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02735-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-838/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ ieškinį atsakovams S. S., L. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., G. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Graveltra“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 29 505 Eur padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir išlaidas už advokato pagalbą; kitas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams S. S. ir L. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 29 505 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Graveltra“ iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratore buvo paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, jai atsistatydinus, 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi bankroto administratore buvo paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo P. P.. UAB „Graveltra“ vadovas nuo 2016 m. birželio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo A. K.. Pažymėjo, kad A. K. UAB „Graveltra“ vadovo pareigas vykdė ir laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. liepos 30 d., ir nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. Minėtos įmonės akcininke buvo A. K. sutuoktinė E. K. (nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2012 m. balandžio 26 d.) ir A. K. sutuoktinės motina L. S. (nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 14 d.). Atsakovės L. S. buvimo akcininke laikotarpis apima ir tą laikotarpį, kada UAB „Graveltra“ jau buvo nemoki, tačiau jokių priemonių atkurti įmonės mokumą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, atsakovė L. S. nesiėmė.

3. Ieškovė teigė, kad bankroto administratorė, susipažinusi su turimais BUAB „Graveltra“ duomenimis, nustatė, kad kreditoriams padaryta žala kildinama iš tarpusavyje susijusių asmenų mažesnėmis negu rinkos kainomis sudarytų transporto priemonių perleidimo sandorių, įmonei jau esant faktiškai nemokiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad BUAB „Graveltra“ akcininke nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo BUAB „Graveltra“ vadovo iki bankroto bylos iškėlimo A. K. sutuoktinės mama L. S., o šiuo laikotarpiu įmonė buvo iš esmės nemoki. BUAB „Graveltra“ turtui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo taikytas turto areštas. BUAB „Graveltra“ turtas, t. y. krautuvas (duomenys neskelbtini) 2016 metais buvo parduotas už daug mažesnę nei rinkos kainą akcininkės sutuoktiniui S. S.. Nors jo pardavimo kaina buvo 2 420 Eur, 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 16 d. šis krautuvas buvo naudojamas įmonės veikloje ir už šio turto nuomą buvo gauta 1 787 Eur. Analogiškomis aplinkybėmis 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo parduotas sunkvežimis MAN, kurio nuomos paslauga 2016 m. rugsėjo 8 d. sudarė 4 096 Eur.

4. Ieškovė pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi BUAB „Graveltra“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Į tyčinio bankroto bylos nagrinėjimą buvo įtraukti dalyvauti ir atsakovai L. S. ir S. S., nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą, buvo tiesiogiai nagrinėjamos aplinkybės dėl transporto priemonių perleidimo tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų už mažesnę negu rinkos kainą. Ieškovė mano, kad, nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą, jau nebereikia dar kartą įrodinėti aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad, pripažįstant įmonės bankrotą tyčiniu, buvo konstatuota, jog krautuvo „New Holland“ ir sunkvežimio MAN pardavimo S. S. aplinkybės patvirtina įmonės turto pardavimą mažesne nei rinkos kaina. Perleidžiant transporto priemones atsakovams už mažesnę negu rinkos kainą, ieškovei buvo padaryta 29 505 Eur žala, jos atlyginimo šiuo ieškiniu yra reikalaujama iš atsakovų.

5. Ieškovė nurodė, kad padaryta žala kiekvienos transporto priemonės atveju apskaičiuojama taip: sunkvežimis MAN perleistas už 1 815 Eur, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ skelbiama vidutinė tokio transporto kaina Lietuvoje yra 3 740 Eur, ieškovei padaryta 1 925 Eur žala (3 740 Eur – 1 815 Eur = 1 925 Eur); ratinis ekskavatorius „New Holland“ perleistas už 2 420 Eur kainą, VšĮ „Emprekis“ skelbiama vidutinė tokio transporto kaina Lietuvoje yra 30 000 Eur, ieškovei padaryta 27 580 Eur žala (30 000 Eur – 2 420 Eur = 27 580 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškinys dėl žalos atlyginimo reiškiamas ne BUAB „Graveltra“ buvusiam vadovui A. K., kuris sandorių sudarymo metu ėjo BUAB „Graveltra“ direktoriaus pareigas, o sandorių kitai šaliai – pirkėjui ir jo žmonai, kaip turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijusiam asmeniui. Įvertinęs atsakovo S. S. veiksmus transporto priemonių įsigijimo sandorių sudarymo metu, teismas nurodė, kad nė vienas teisės aktas ar teismo sprendimas, sutartis ar susitarimas nedraudė atsakovui už mažesnę nei rinkos kainą iš BUAB „Graveltra“ įsigyti minėtas transporto priemones.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė teigia, jog atsakovas S. S., sudarydamas transporto priemonių įsigijimo iš BUAB „Graveltra“ sandorius, žinojo, kad BUAB „Graveltra“ yra faktiškai nemoki, o pardavimo kaina neatitinka rinkos kainos. Ieškovė atsakovo S. S. žinojimą apie BUAB „Graveltra“ finansinę būklę grindžia tuo, kad transporto priemonių perleidimo sandorių sudarymo metu BUAB „Graveltra“ direktoriumi buvo A. K., kuris yra atsakovų žentas, ir atsakovas negalėjo nežinoti, kad BUAB „Graveltra“ yra nemoki. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad atsakovas S. S. žinojo, jog BUAB „Graveltra“ yra nemoki.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio motyvais nėra paneigiama išvada, jog atsakovo S. S. veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl atsakovo S. S. neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba atsakovas pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo S. S.. Kadangi atsakovė L. S. atsakove patraukta kaip nuosavybę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su S. S. įgijęs asmuo, tai konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl atsakovo S. S. neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba jis pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą, teismas konstatavo, kad atsakovė L. S. nuosavybę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su S. S. įgijo teisėtai, todėl atskirai jos atsakomybės klausimo nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apeliantės nuomone, atsakovui S. S. teigiant, kad jis domėjosi sandoriu ir sudarė sandorius už realią rinkos kainą, tačiau, tokius argumentus paneigus įsiteisėjusia nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir tokią aplinkybę teismui konstatavus sprendime šioje byloje, yra pagrindas atsakovo S. S. veiksmus pripažinti neteisėtais, nes turto įsigijimas už mažesnę negu rinkos kainą, vėlesnis tokio turto perleidimas sąžiningiems įgijėjams, užkertant kelią ieškovui išsireikalauti perleistą turtą, akivaizdžiai yra neteisėtas veiksmas, sukėlęs ieškovei žalą.

11.2. Ieškovė pažymi, kad, konstatavus neteisėtus atsakovo S. S. veiksmus ir ieškovei tokiais veiksmais padarytą žalą, yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Teismo išvada, jog abejotina, ar S. S. būtų tinkamai įvertinęs sandorių sudarymo aplinkybes, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl negalėjo sudaryti pagrindo atmesti ieškovės ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Teismas nurodė, kad atsakovui S. S. nebuvo pagrindo abejoti siūlomo sandorio sąlygomis, tačiau teismas nenagrinėjo ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytų argumentų, t. y.: kokiam tikslui S. S. įsigijo transporto priemones (šis atsakovas jokios ūkinės veiklos su transporto priemonėmis nevykdė, o leido transporto priemones toliau naudoti UAB „Graveltra“), be to, UAB „Graveltra“ po perleidimo sandorių iš transporto priemonių tolesnio naudojimo gauta kaina buvo didesnė už pačią turto perleidimo kainą, o pats turto perleidimo sandoris buvo sudarytas vieną dieną prieš Turto arešto aktų registre įregistruotą UAB „Graveltra“ turto areštą.

Šalies argumentai

11.4. Apeliantė nurodė, kad atsakovui S. S. buvo žinomos konkrečios sudaromų sandorių aplinkybės, perleidėjo UAB „Graveltra“, kurio vienintele akcininke buvo S. S. sutuoktinė ir kurioje tam tikrą laiką pats atsakovas S. S. dirbo, turtinė padėtis. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė pareigos elgtis laikantis sąžiningo elgesio standarto ir savo veiksmais nepadaryti žalos UAB „Graveltra“.

11.5. Apeliantė pažymėjo, kad, byloje įrodžius atsakovo S. S. civilinę atsakomybę, taikytina civilinė atsakomybė ir kitai atsakovei L. S..

11.6. Ieškovė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pažymėdama, kad sprendime teismas nurodė, jog, netenkinus ieškinio, iš ieškovės (BUAB „Graveltra“) atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš ieškovės BUAB „Graveltra“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, kuri byloje yra ieškovės atstovė.

Atsiliepimas

12. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog šalies domėjimas galima turto rinkos verte gali savaime reikšti jos veiksmų neteisėtumą, net jei rinkoje tokio turto vertė gali būti didesnė. Byloje buvo patvirtinta, kad galimą transporto priemonių pardavimo kainą nustatė ieškovės vadovo pareigas ėjęs ir faktiniu bendrovės akcininku buvęs trečiasis asmuo A. K.. Atsakovas S. S. turėjo galimybę vertinti, ar A. K. siūloma transporto priemonių įsigijimo kaina jam yra priimtina. Atsakovui buvo atskleista aplinkybė, kad krautuvas (duomenys neskelbtini) nėra techniškai tvarkingas. Būtent dėl to, kad krautuvui suremontuoti bus reikalingos papildomos, nemažos lėšos, atsakovas S. S. sutiko krautuvą įsigyti už A. K. pasiūlytą kainą – 2 420 Eur. Paaiškėjus aplinkybėms, kad S. S. neturės galimybių krautuvo remontui skirti reikiamų lėšų, o jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį nebus galima, atsakovas S. S. paprašė trečiojo asmens A. K. surasti krautuvui kitą pirkėją.

12.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad atsakovas S. S. už A. K. pasiūlytą kainą įsigijo sunkvežimį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jau buvo nebevažiuojantis, be galiojančios techninės apžiūros. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad šios transporto priemonės įsigijimo kainos (1 815 Eur) realumą patvirtina aplinkybė, jog šią transporto priemonę 2014 m. gegužės 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui už tą pačią 1 815 Eur (5 000 Lt) kainą pardavė pats atsakovas S. S..

12.3. Dėl atsakovo S. S. galimybės suprasti savo veiksmus, kaip neva neteisėtus, atsakovai nurodo, kad 77 metų amžiaus sulaukusio atsakovo S. S. tik ribotas galėjimas paaiškinti krautuvo (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimio MAN įsigijimo priežastis, negalėjimas nurodyti sandorių kainos, transporto priemonių įsigijimo momento, transporto priemonių perleidimo momento ir aplinkybių, taip pat akivaizdus esančių faktų neigimas pagrįstai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad S. S. ieškovės finansinės būklės ir sandorių sudarymo suvokimas buvo gana ribotas.

Šalies argumentai

12.4. Nors ieškovė teigia, kad sutartys, kuriose nenurodytos jų sudarymo datos, buvo sudarytos atgalinėmis datomis, t. y. po 2016 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovės turtui buvo taikytos kreditoriaus prašymu laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, atsakovai nurodo, kad byloje pateikti įrodymai paneigia šią ieškovės nurodomą poziciją. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pati ieškovė pateikė traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios aiškiai matyti, kad registracijos liudijimas naujajam savininkui atsakovui S. S. buvo išduotas 2016 m. rugpjūčio 29 d., nesant ne tik taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ir nesant jokių duomenų apie ieškovei pareikštus kokius nors turtinius reikalavimus. Dėl šių aplinkybių, apeliantų vertinimu, atsakovo S. S. veiksmų nėra pagrindo laikyti neteisėtais.

12.5. Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog neegzistavo teisinių draudimų atsakovui S. S. sudaryti transporto priemonių įsigijimo sutartis, tačiau su tokia ieškovės pozicija atsakovai nesutinka. Atsakovai pažymi, kad atsakovė L. S. niekada nedalyvavo ieškovės veikloje kaip juridinio asmens dalyvė, nedisponavo jokia informacija apie ieškovės veiklą ir turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai pagrįsta, kad ieškovės faktinio akcininko ir vadovo pareigas atliko trečiasis asmuo A. K..

12.6. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad kaip neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų vertinti nesudaro pagrindo ir sandorio subjektų ratas. Sudarytų sandorių šalys nebuvo artimi giminaičiai.

12.7. Atsakovų vertinimu, atsakovės L. S. buvimas atsakovo S. S. sutuoktine, jai nieko nežinant apie S. S. vardu sudarytus sandorius, pats savaime negali reikšti neteisėto atsakovės L. S. (ne)veikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Graveltra“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, reiškia ieškinį atsakovams S. S. ir L. S. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė žalos atlyginimą kildina iš 2016 metais parduoto krautuvo (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. parduoto sunkvežimio „MAN“ už žymiai mažesnę nei rinkos kainą akcininkės L. S. sutuoktiniui S. S.. Kitaip tariant, ieškovė žalos atlyginimą kildina iš pirkimo–pardavimo sutarčių.

18. Minėtų sandorių sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto normos suteikė teisę kreditoriams ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčo sandoriai nėra pripažinti neteisėtais, ieškovė jų pripažinti negaliojančiais (actio Pauliana) neprašo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-346-796/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ ieškinį atsakovams A. K., E. K., L. S., S. S., G. T. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, sandorių nuginčijimo.

20. Akcentuotina, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės minimus sandorius sudarė juridinio asmens vadovas, t. y. A. K. ir S. S., kuris nebuvo juridinio asmens dalyvis.

21. Juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko) civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalis; juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

22. Taip pat pažymėtina tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo reiškiamas ne BUAB „Graveltra“ buvusiam vadovui A. K., kuris sandorių sudarymo metu ėjo BUAB „Graveltra“ direktoriaus pareigas ir pasirašė minėtus sandorius, tačiau kitai sandorių šaliai – pirkėjui ir jo sutuoktinei, kaip turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijusiam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovų atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

23. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovai neteisėtais savo veiksmais, t. y. žinodami, kad BUAB „Graveltra“ yra faktiškai nemoki, o pardavimo kaina neatitinka rinkos kainos, t. y. už mažesnę nei rinkos kaina, įsigijo BUAB „Graveltra“ priklausančias transporto priemones, tokiu būdu ieškovei ir jos kreditoriams padarydami turtinę žalą, kuri apskaičiuota iš parduoto turto rinkos kainos atėmus gautas sumas už parduotą turtą.

24. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

25. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

27. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

28. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

29. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas nustatytas faktas, kad transporto priemonės parduotos už mažesnę negu rinkos kainą. Tokia išvada padaryta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-626-479/2018, nagrinėjant UAB „Graveltra“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Ir nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad, remiantis šia aplinkybe, yra pagrindas atsakovo S. S. veiksmus pripažinti neteisėtais, nes turto įsigijimas už mažesnę negu rinkos kainą ir vėlesnis tokio turto perleidimas sąžiningiems įgijėjams, užkertant kelią ieškovei išsireikalauti perleistą turtą, yra neteisėtas veiksmas, sukėlęs ieškovui žalą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Vertindamas atsakovo S. S. veiksmus transporto priemonių įsigijimo sandorių sudarymo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nė vienas teisės aktas, teismo sprendimas, sutartis ar susitarimas nedraudė atsakovui S. S. įsigyti minėtas transporto priemones iš BUAB „Graveltra“ už mažesnę nei rinkos kainą.

30. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja sandorių sudarymą tarp artimų giminaičių, dėl jo, pasak ieškovės, taikytina sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, taip pat pažymimas L. S., kaip ieškovės akcininkės, dalyvavimas priimant ieškovės sprendimus, vedantis prie išvados, jog atsakovai žinojo apie ieškovės turtinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius teiginius, kuriuos paneigia byloje surinkti įrodymai ir šalių paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovė L. S. buvo įmonės akcininkė, nesuteikia galimybės konstatuoti, kad atsakovas S. S. žinojo, jog BUAB „Graveltra“ yra nemoki. Apeliantė byloje nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovė L. S. dalyvavo ieškovės veikloje kaip juridinio asmens dalyvė ar disponavo informacija apie ieškovės veiklą ir turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai pagrįsta, kad ieškovės faktinio akcininko ir vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo A. K., jis bendrovės veiklai reikalingus dokumentus (kai kuriuos akcininko sprendimus) tik pateikdavo pasirašyti nominaliai akcininkei atsakovei L. S., kuri bendrovės akcininke de jure tapo paprašyta trečiojo asmens A. K.. Aplinkybę, kad visus klausimus bendrovėje sprendė trečiasis asmuo A. K., o ne nominalia akcininke buvusi atsakovė L. S., išnagrinėtoje byloje patvirtino tiek atsakovė L. S., tiek trečiasis asmuo A. K., tiek ir trečiasis asmuo G. T..

31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus, jog atsakovė L. S., tvirtindama bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, turėjo galimybę įvertinti ieškovės turtinę padėtį, tačiau teismas juos vertina kritiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus atsakovų paaiškinimus, jog atsakovė L. S. nėra tvirtinusi nė vienos ieškovės finansinės atskaitomybės, jai niekada ir jokia forma nebuvo teikiamos jokios ataskaitos ir (ar) finansinių ataskaitų rinkiniai, o nesant pareigos Juridinių asmenų registrui teikti akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo juridinio asmens finansinė atskaitomybė yra tvirtinama, tokių sprendimų UAB „Graveltra“ niekada nebuvo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiga pateikti duomenis Juridinių asmenų registrui tenka bendrovės vadovui, darytina išvada, kad tik jam ir gali tekti atsakomybė už duomenų, neatitinkančių tikrovės (akcininko patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų), teikimą Juridinių asmenų registrui. Taigi, teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, kad ieškovei neturint ir negalint pateikti nė vieno akcininko sprendimo, kuriais būtų buvę sprendžiami ieškovės finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimai, ieškovės pateikti Juridinių asmenų registro išrašai nelaikytini turinčiais prima facie galią ir patvirtinančiais atsakovės L. S. vaidmenį UAB „Graveltra“.

32. Vertindamas apeliantės teiginius dėl transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo tarp artimų giminaičių, kas, ieškovės nuomone, taip pat sudaro pagrindą konstatuoti šalių nesąžiningumo prezumpcijos buvimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu, artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ir atsakovai savo atsiliepime į apeliacinį skundą, nei ieškovė, nei faktiniu ieškovės vadovu buvęs trečiasis asmuo A. K. su atsakovais nėra susieti tokiais giminystės ryšiais.

33. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, akcentuoja ir nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, net jei atsakovas ir būtų turėjęs kokios informacijos apie UAB „Graveltra“ turtinę padėtį, abejotina, ar jis ją būtų tinkamai įvertinęs sandorių sudarymo prasme. Pažymėtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-156/2009). Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nebuvo keliamas klausimas, ar atsakovas S. S. (ne)gali būti atsakovas byloje, nes (ne)gali tinkamai suvokti savo veiksmus, taip pat ar atsakovas (ne)suvokė arba (ne)galėjo suvokti savo veiksmus sandorių sudarymo metu, tačiau, atsižvelgdama į atsakovo S. S. amžių, išsilavinimą ir jam užduodamų klausimų suvokimą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog negalima neabejotinai teigti, kad sandorių sudarymo metu S. S. galėjo tinkamai įvertinti ieškovės turtinę padėtį ir sandorių sudarymo prasmę. Kaip matyti iš atsakovo S. S. duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis tik ribotai galėjo paaiškinti krautuvo (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimio MAN įsigijimo priežastis, negalėjo nurodyti sandorių kainos, transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo momento, taip pat neigė akivaizdžias aplinkybes ir faktus (savo parašų dokumentuose neigimas, notarine tvarka pasirašyto sandorio sudarymo neigimas).

34. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovų santykiai su žentu – trečiuoju asmeniu A. K. buvo ir yra geri, atsižvelgiant į tai, kad A. K., kaip byloje nustatyta, vienintelis įmonėje priimdavo sprendimus, turėjo patirties eidamas tiek akcininko, tiek vadovo pareigas, teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovui S. S. nebuvo pagrindo abejoti sudaromų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių verte ar kita informacija.

35. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovės ieškinio motyvais atsakovo S. S. veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovė neįrodė, kad žala ieškovei, jos kreditoriams buvo padaryta dėl atsakovo S. S. neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba pažeidus bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, byloje nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo S. S..

36. Dėl L. S. atsakomybės apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovės L. S. civilinei atsakomybei taikyti yra pakankamas jos sutuoktinio – atsakovo S. S. neteisėtų veiksmų konstatavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei (taip pat ir solidariajai) taikyti yra būtinas kiekvieno iš atsakingų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, žalos) nustatymas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą, laikėsi pozicijos, kad atsakovės L. S. solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą sudaro jos buvimas santuokoje su atsakovu S. S., pastarajam 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sandoriais įgyjant transporto priemones bendrosios jungtinės nuosavybės teise, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei taikyti. Tuo labiau, kaip jau minėta nutartyje, ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, kokia buvo ieškovės finansinė padėtis minėtų sandorių sudarymo metu ir (ar) kad sudaromais sandoriais gali būti pažeisti įmonės ar jos kreditorių interesai. Atsakovei L. S. neatlikus jokių aktyvių veiksmų, sudarant 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sandorius, neturėjus galimybių užkirsti kelią tokiems sandoriams sudaryti, jos veiksmų vertinimas kaip neteisėtų reikštų civilinės atsakomybės be kaltės taikymo išplėtimą.

37. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat vardija įrodymus ir aplinkybes, kurių, kaip ji pati teigia, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ar vertino netinkamai, t. y.: kokiu tikslu S. S. įsigijo transporto priemones, kodėl UAB „Graveltra“ po turto pardavimo sutarčių sudarymo ir toliau naudojo transporto priemones, kodėl turto perleidimo sandoris buvo sudarytas vieną dieną prieš Turto arešto aktų registre įregistruotą UAB „Graveltra“ kreditoriaus areštą UAB „Graveltra“ turtui, kodėl sutartyje nėra nurodyta sutarties sudarymo data, kodėl nevertino paties S. S. paaiškinimų, pateiktų nagrinėjant klausimą dėl UAB „Graveltra“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad šių įrodymų teismas nepripažino pakankamais ir patvirtinančiais ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, dėl jų plačiau nepasisakydamas, nesudaro pagrindo spręsti dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo. Aplinkybė, kad ieškovė su teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nurodė, kad iš ieškovės BUAB „Graveltra“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ atsakovams L. S. ir S. S. priteisiamos 860 Eur išlaidos už advokato paslaugas.

41. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė nurodė, kad UAB „Tamtamas“ nėra ginčo byloje šalis, o tik šalies, t. y. ieškovės BUAB „Graveltra“, atstovė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atstovės buvo priteistos nepagrįstai.

42. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1743-236/2016 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant: „Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovams L. S. ir S. S. 860 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 0 ct) išlaidas už advokato paslaugas.“

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, nusprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

47. Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 640 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

48. Pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto maksimalaus dydžio, prašymas tenkinamas ir iš ieškovės BUAB „Graveltra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovams priteisiama 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 8.11 punktas, CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ją išdėstant taip: „Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovams L. S. ir S. S. 860 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaidas už advokato paslaugas.“

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovams L. S. ir S. S. 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė