- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2-1047-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00098-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- E. K., A. K., L. S., S. S., G. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovės turtas, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ ieškinį atsakovams A. K., E. K., L. S., S. S., G. T. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, sandorių nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1) priteisti ieškovei iš atsakovų A. K. ir L. S. solidariai 12 041,76 Eur padarytos žalos atlyginimo; 2) atmetus 1 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą ieškovei iš atsakovų A. K. ir L. S. solidariai priteisti 11 996,89 Eur padarytos žalos atlyginimo; 3) atmetus 2 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą ieškovei iš G. T. ir L. S. solidariai priteisti 12 657,76 Eur (arba 11 996,89 Eur) padarytos žalos atlyginimo; 4) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2018 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės E. K. priteisti 42 162,19 Eur; 6) ieškovui iš atsakovų A. K. ir L. S. solidariai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) atmetus 6 punkte nurodytą reikalavimą, ieškovei iš G. T. ir L. S. solidariai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio, pareikšto atsakovei E. K., reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 42 162,19 Eur sumai, nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovei E. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, leido areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 42 162,19 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, atsiskaityti su ieškove bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove (toliau – BUAB) „Graveltra“.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes (teigiama, kad atsakovė L. S., sužinojusi apie pradėtą nagrinėti pareiškimą dėl BUAB „Graveltra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padovanojo turtą savo dukrai (atsakovei E. K.), teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nes į bylą pateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Be to, remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas sutiko ir su ieškovės motyvu, kad 42 162,19 Eur reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikoma didele.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė E. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Byloje nėra įrodyti ar įrodinėjami atsakovės neteisėti ar nesąžiningi veiksmai, sudarantys pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Skundžiamoje nutartyje kaip nesąžiningas analizuojamas atsakovės L. S. elgesys, kuriuo ji, neva, sužinojusi apie tyčinio bankroto bylos inicijavimą perleido ginčijamu dovanojimo sandoriu turtą savo dukrai – atsakovei E. K..
6.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Atsakovės vertinimu, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovams L. S. ir S. S. apie inicijuotą bylą dėl BUAB „Graveltra“ bankroto pripažinimo tyčiniu tapo žinoma praėjus beveik mėnesiui nuo ginčo sandorio sudarymo.
Šalies argumentai
6.3. Atsakovės vertinimu, pareikštu prašymu iš esmės prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti reikalavimus, pareikštus kitoje byloje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovės E. K. atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Graveltra“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarpusavyje artimais ryšiais susiję atsakovai, jau teisme esant prašymui pripažinti bankrotą tyčiniu, ėmėsi veiksmų, kuriais Laimutė ir S. S. perleido turtą atsakovei E. K., įrodo atsakovų nesąžiningumą.
8.2. Ieškiniu ginčijami dovanojimo sandoriai buvo sudaryti atsakovams žinant ir suprantant, kad BUAB „Graveltra“ administratorius turi pagrindą pareikšti ieškinį įmonės akcininkui už pareigų inicijuoti bankroto bylą nevykdymą bei akcininko sutuoktiniui S. S. dėl įmonei nuostolingų sandorių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą areštuotas atsakovei E. K. priklausantis turtas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėjama, kad atsakovams apie bylos, kuria BUAB „Graveltra“ bankrotą buvo prašoma pripažinti tyčiniu, tapo žinoma po ginčijamų sandorių sudarymo. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, papildomai teikiami dokumentai ir jais įrodinėjamos aplinkybės susijusios ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, o su byloje sprendžiamu materialiu reikalavimu – sandorių nuginčijamu. Kadangi šiuo atveju apeliantės pateikti įrodymai neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą (šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020 ir joje nurodytą praktiką).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad vienu iš ieškinio reikalavimų prašoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti dovanojimo sandorius, kuriais atsakovai L. S. ir S. S. padovanojo savo dukrai atsakovei E. K. nekilnojamąjį turtą ir taikyti restituciją – iš atsakovės E. K. priteisti ieškovei 42 162,19 Eur sumą, bei nustatęs, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, areštavo 42 162,19 Eur vertės atsakovės E. K. turtą.
14. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
15. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, teigdama, kad atsakovai – įmonės vadovas A. K. ir įmonės akcininkė L. S. laiku neinicijavo įmonei bankroto bylos, neteisėtais veiksmas (ne rinkos sąlygomis perleisdami įmonės turtą) sukėlė įmonei ir jos kreditoriams žalą, kurią ieškiniu prašoma atlyginti. Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sudarytas dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovai L. S. ir S. S. padovanojo savo dukrai atsakovei E. K. nekilnojamąjį turtą ir taikyti restituciją – iš atsakovės E. K. priteisti ieškovei 42 162,19 Eur.
17. Ieškinyje įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
18. A. E. K., siekdama paneigti šias teismo išvadas, nurodė, kad jos apeliacinės instancijos teismui papildomai teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškinio argumentai, kuriais siekiama įrodyti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti po to, kai atsakovams tapo žinoma apie civilinės bylos, kuria buvo prašoma BUAB „Graveltra“ bankrotą pripažinti tyčiniu, inicijavimo, neatitinka tiesos. Šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, neleidžia vertinti ieškinio reikalavimus kaip tikėtinai pagrįstus, bet ir nesudaro pagrindo atsakovų veiksmus vertinti kaip nesąžiningus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundo argumentus, kuriais keliamas ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimas, pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą argumentai, susiję su ieškiniu keliamais materialiniais teisiniais reikalavimais, negali būti vertinami atsakovės pageidaujama apimtimi, kadangi šie klausimai yra išsprendžiami galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės. Šiuo atveju ginčo sandorių sudarymo aplinkybės patenka į bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką (galutiniu sprendimu bus įvertintos sprendžiant dėl sandorių galiojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu), todėl sprendžiant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, neanalizuojamos.
19. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju iš skundžiamos nutarties motyvų spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos įvertinus ieškinio sumos reikšmingumą, tačiau aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
20. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų veiksmus, kuriais įrodinėjamas ginčo sandorių neteisėtumas, vertino kaip pakankamus teismo sprendimo įvykdymo grėsmei pagrįsti ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.
21. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai nei nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka būtent ieškovei. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovės nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui.
22. Teismas, ginčijama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nutartyje nurodytu mastu, neįvertino jų santykio su byloje pareikštais reikalavimais (jų apimtimi). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siejamas ne tik su poreikiu užtikrinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, bet ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-143-838/2020 pareikštus reikalavimus. Ieškinyje nurodyta, kad reikalaujama taikyti restituciją ir iš atsakovės E. K. priteisti 42 162,19 Eur, kuriuos sudaro 12 657,19 Eur nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai ir 29 505 Eur žalos atlyginimo reikalavimas, pareikštas atsakovams civilinėje byloje Nr. e2-143-838/2020. Teismas visų pirma išaiškina ieškovei, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pasižymi tuo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, todėl reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti kitoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, negali būti tenkinami. Antra, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-143-838/2020 duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas, joje pareikštų reikalavimų užtikrinimui, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kaip nurodyta ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų pasaugos priemonių byloje kiltų grėsmė dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo (priteisti 12 657,19 Eur) įvykdymo.
23. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovės E. K. turtui laikinąsias apsaugos priemones šioje ir kitoje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, ieškovei neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, naikintina kaip pritaikyta nesant visų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, neproporcingai varžanti atsakovės teises ir neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Graveltra“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.