- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- 1-332-420/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39638-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Civilinis ieškovas
- V. P.
- Civilinis atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, A. N.
- Advokatai
- Valdas Levinas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį civiliniams atsakovams AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. N. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. spalio 14 d., apie 16.53 val., Zarasų rajone, krašto kelyje Nr. 102 Vilnius – Švenčionys – Zarasai, 159 kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktų reikalavimus, t. y. 9 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, sudarydamas kliūtį eismui; 119 punkto reikalavimą – važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į automobilį „Ford Grand C-MAX“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. P., vairuojamą V. P. (V. P.), ko pasekoje abiem transporto priemonėms susidūrus, nukentėjusiajam vairuotojui V. P. dėl juosmeninių I-IV slankstelių skersinių ataugų lūžių kairėje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl odos nubrozdinimų krūtinės ląstos ir pilvo priekinėje sienoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, keleivei V. P. dėl dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžio, VII-IX šonkaulių dešinėje lūžių padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl poodinių kraujosruvų krūtinės ląstoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, keleiviui G. S. (G. S.) dėl nosies muštinės žaizdos, nosikaulių lūžio ir aplinkinių poodinių kraujosruvų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys, kuriuo prašė priteisti solidariai iš civilinių atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. N. 3 142,60 Eur turtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodė, kad viso ji patyrė 9 092,25 Eur turtinę žalą (96 Eur – išlaidos už reabilitaciją, 64,90 Eur – išlaidos vaistams, 310,13 Eur – išlaidos už automobilio nuvežimą ir saugojimą, 7 500 Eur – už automobilio sugadinimą (netekimą) ir 1 121,22 Eur – negautos pajamos dėl nedarbingumo). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ paskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai 5 949,65 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti (96 Eur – išlaidoms už reabilitaciją, 64,90 Eur – išlaidoms vaistams, 310,13 Eur – išlaidoms už automobilio nuvežimą ir saugojimą, 4 943 Eur – už automobilio sugadinimą, 535,62 Eur – negautų pajamų). Kadangi draudimo bendrovė neatlygino visos jos patirtos turtinės žalos (585,60 Eur negautų pajamų ir 2 557 Eur automobilio vertės), prašo priteisti neatlygintą žalos dalį. Civilinės ieškovės manymu, įvykio dieną automobilio vertė buvo 7 500 Eur, t. y., už 6 000 Eur jį įsigijo automobilį 2022 m. rugsėjo mėn. ir 1 500 Eur buvo išleista automobilio remontui, kad pagerinti jo techninę būklę. Taip pat civilinė ieškovė mano, kad draudimo bendrovė neteisingai paskaičiavo jos negautas pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai V. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi išspręsti jos civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, neišreikalavus papildomų įrodymų ir neatidėjus bylos nagrinėjimo, nebuvo galimybės. Analogiškas sprendimas buvo priimtas ir civilinio ieškovo G. S. pareikšto civilinio ieškinio atžvilgiu, tačiau pastarajam atsisakius civilinio ieškinio, civilinė byla dalyje dėl jo reikalavimo teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutraukta.
Teismo posėdyje civilinė ieškovė V. P. savo civilinį ieškinį palaikė iš dalies, paaiškino, jog norėtų, kad kažkiek žalos atlygintų ne draudimo bendrovė, o būtent nuteistasis A. N., kad jis pajustų atsakomybę. Nurodė, kad nesutinka su draudimo bendrovės apskaičiuotu ir išmokėtu žalos dydžiu. Automobilį jį įsigijo už 6 000 Eur, papildomai buvo išleista 1 500 Eur automobilio remontui. Automobilio pagerinimo išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Sudaužytas automobilis buvo priduotas į metalo laužą, gavo apie 300 Eur, tačiau dokumentų neturi. Prieš dieną iki teismo posėdžio draudimo bendrovė pervedė jai papildomą išmoką už negautas pajamas. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Civilinės ieškovės atstovas teismo posėdyje sutiko, kad turtinė žala nukentėjusiajai yra visiškai atlyginta.
Šalies argumentai
Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas teismo posėdyje su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad automobilio vertė buvo nustatyta pagal rinkos kainą – 5 550 Eur. Buvo įvertinta ir jo likutinė vertė – 607 Eur, t. y., už šią sumą aukcione galėjo būti parduotos nesugadintos automobilio dalys. Tuo pagrindu nukentėjusiajai buvo sumokėta 4 943 Eur (5 550 – 607 ? 4 943) draudimo išmoka už automobilio sugadinimą, o aukciono nukentėjusioji nepageidavo.
Taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai buvo sumokėta 535,62 Eur negautų pajamų, o prieš teismo posėdį, aptikus klaidą, buvo sumokėta dar 73,35 Eur, viso – 608,97 Eur. Iš nukentėjusiosios darbdavio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad V. P. vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 67,61 Eur. Per 49 nedarbingumo dienas (už pirmas dvi nedarbingumo dienas apmoka darbdavys) ji negavo 3313,03 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba sumokėjo nukentėjusiajai 2704,06 Eur nedarbingumo pašalpą, todėl realios negautos pajamos sudaro 608,97 Eur, kuriuos draudimo bendrovė ir sumokėjo. Mano, kad turtinė žala nukentėjusiajai yra visiškai atlyginta.
Civilinis atsakovas A. N. į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdyje jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atstovo manymu, žala nukentėjusiajai yra visiškai atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui procesas tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, remiasi baudžiamosios bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018).
Pagrindas baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį kyla nustačius visas civilines (deliktinės) atsakomybės sąlygas: žalą, nusikalstamus veikus, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018). Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-648/2018, 13 punktas).
Įsiteisėjusiame Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad sprendžiant nukentėjusiosios ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais.
Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo A. N. atžvilgiu
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, žalą privalo atlyginti draudikas. Ir tik jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina tai, kad automobilis „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo A. N., buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“, draudimo sutartis sudaryta 2023 m. rugsėjo 26 d. (2 t., b. l. 156), todėl pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose.
Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu, t. y. 2023 m. spalio 14 d.) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, įstatymo nustatyta draudimo suma daug kartų viršija nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimą. Šiuo atveju aplinkybė, kad draudikas atsisakė pagal nukentėjusiosios jam pateiktus įrodymus atlyginti visą jos prašomą priteisti turtinę žalą, nereiškia, kad tokią žalą privalo atlyginti A. N.. Byloje taip pat nėra TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių atsakingas draudikas būtų atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, turtinė žala iš A. N. nepriteistina, civilinis ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.
Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu
Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo atveju kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui. Taigi žala nepreziumuojama, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro, tame tarpe, negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Analogiška nuostata įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 punkte, o šio straipsnio 6 punkte nurodoma, jog asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl dalies nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, nes kita dalis turtinės žalos (išlaidos vaistams, už reabilitaciją, už automobilio nuvežimą ir saugojimą) yra atlyginta. Civilinė ieškovė teigia, jai turėjo būti sumokėta 7 500 Eur už automobilio sugadinimą (netekimą), o sumokėta tik 4 943 Eur, t. y., jai neatlyginta 2 557 Eur dėl automobilio sugadinimo (netekimo). Be to, turi būti papildomai sumokėta 585,60 Eur negautų pajamų. Tuo tarpu civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teigia, kad turtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei yra visiškai atlyginta.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
Nukentėjusioji V. P. patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. N. 3142,60 Eur turtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodė, kad ji patyrė 7500 Eur žalą už automobilio sugadinimą (netekimą) ir 1121,22 Eur žalą dėl negautų pajamų dėl nedarbingumo. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo nukentėjusiajai 4943 Eur už automobilio sugadinimą ir 535,62 Eur negautų pajamų. Kadangi draudimo bendrovė neatlygino visos jos patirtos turtinės žalos (585,60 Eur negautų pajamų ir 2557 Eur automobilio vertės), prašo priteisti neatlygintą žalos dalį.
Pagrįsdama automobilio vertę, civilinė ieškovė teigia, kad automobilį jį įsigijo už 6 000 Eur, papildomai išleido 1 500 Eur automobilio remontui, kad pagerinti jo techninę būklę. Tačiau nei automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nei jo pagerinimo išlaidas patvirtinančių dokumentų ji teismui nepateikė. Tuo tarpu civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, jog automobilio vertė buvo nustatyta pagal rinkos kainą – 5 550 Eur. Buvo įvertinta ir jo likutinė vertė – 607 Eur, t. y., už šią sumą aukcione galėjo būti parduotos nesugadintos automobilio dalys. Tuo pagrindu nukentėjusiajai buvo sumokėta 4 943 Eur (5 550 – 607 ? 4 943) draudimo išmoka už automobilio sugadinimą. Taip pat nurodė, jog aukciono nukentėjusioji nepageidavo. Civilinė ieškovė V. P. teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad jai buvo pasiūlyta parduoti nesugadintas automobilio dalis iš aukciono, tačiau ji to nepadarė, nurodė, jog jos vaikai automobilio likučius pridavė į metalo laužą, už juos gavo apie 300 Eur, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų jį neturi.
Kaip jau minėta, žalos (nuostolių) dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Teismo vertinimu, civilinė ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad dėl automobilio sugadinimo ji patyrė 7500 Eur žalą, todėl sprendžia, jog nukentėjusiajai šiuo metu atlyginta turtinė žala dėl automobilio sugadinimo – 4 943 Eur, yra teisinga kompensacija už automobilio netekimą ir žala jai šioje dalyje yra atlyginta.
Nukentėjusioji V. P., prašydama priteisti 585,60 Eur negautų pajamų, ieškinyje nurodo, kad jos vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 89,10 Eur. Ji buvo nedarbinga nuo 2023-10-16 iki 2023-12-29, t. y., 51 darbo dieną. Per šį laikotarpi būtų gavisi 4544,10 Eur darbo užmokesčio, faktiškai gavo 3422,88 Eur dydžio ligos išmoką, negautos pajamos sudaro 1121,22 Eur. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, kad V. P. vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 67,61 Eur. Ji buvo nedarbinga 51 darbo dieną, tačiau už pirmas dvi nedarbingumo dienas apmoka darbdavys. Per 49 nedarbingumo dienas ji negavo 3313,03 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba sumokėjo nukentėjusiajai 2704,06 Eur nedarbingumo pašalpą, todėl realios negautos pajamos sudaro 608,97 Eur, kuriuos draudimo bendrovė per du kartus ir sumokėjo. Pirmą kartą draudimo bendrovė išmokėjo 535,62 Eur negautų pajamų, tačiau pastebėjusi klaidą, papildomai sumokėjo 73,35 Eur.
Teismas sutinka su civilinio atsakovo paskaičiavimais. Iš nukentėjusiosios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, jog V. P. vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 67,61 Eur atskaičius mokesčius. Vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio už paskutinius tris dirbtus mėnesius iki nedarbingumo, padalinant iš darbo dienų skaičiaus. Ieškovė 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. gavo 4259,61 Eur atskaičius mokesčius, padalinus iš 63 darbo dienų, gauname 67,61 Eur (1 461,49 + 1418,74 + 1379,38 ? 4259,61 ÷ 63 ? 67,61). V. P. buvo nedarbinga 51 darbo dieną, tačiau už pirmas dvi nedarbingumo dienas jai apmokėjo darbdavys. Už 49 nedarbingumo dienas ji būtų gavusi 3313,03 Eur (67,61 x 49) darbo užmokesčio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba už 49 nedarbingumo dienas išmokėjo nukentėjusiajai 2 704, 06 Eur ligos išmoką (882,97 + 827,77 + 717,40 + 275,92 ? 2 704, 06), todėl realios negautos pajamos sudarė 608,97 Eur (3313,03 – 2 704, 06 ? 608,97). Iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad būtent tokia sumą jis V. P. ir sumokėjo (535,62 + 73,35 ? 608,97).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ visiškai atlygino V. P. turtinę žalą už automobilio sugadinimą (netekimą) ir už negautas pajamas dėl nedarbingumo, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.
Šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. civilinį ieškinį atmesi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.