- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1317-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00199-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- R. V., E. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Dovilė Boguševičienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams R. V. ir E. V., trečiasis asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams R. V. ir E. V., trečiasis asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovui G. G. skirta 100,00 Eur bauda. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1 Į 2020 m. rugsėjo 24 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas. Ieškovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai. 2020 m. liepos 30 d. dalyvaujančių byloje asmenų, tarp jų ir ieškovo, dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Ieškovas pateikė pranešimą, kad teismo posėdyje nedalyvaus, atsisako dalyvauti teismo posėdyje ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes savo paaiškinimus yra išdėstęs teismo procesiniuose dokumentuose. Konstatuotina, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas teisme pripažintas būtinu, dėl jo neatvykimo paskirtas kitas teismo posėdis.
3. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. spalio 8 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo ir protokolinės teismo nutarties dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu atšaukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo G. G. prašymas netenkintas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1 Ieškovo dalyvavimas būtinu buvo pripažintas 2020 m. liepos 30 d. protokoline teismo nutartimi, nepaisant to, ieškovas 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui pareiškimą, jog jis nepageidauja duoti daugiau jokių paaiškinimų, į 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Nors ieškovas prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, jog, jo vertinimu, esminės reikšmės sprendimo priėmimui turinčios aplinkybės yra nustatytos, todėl, jo manymu, jam nebuvo būtina atvykti į teismo posėdį, be to, yra atstovaujamas advokato, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi ne šalys, jų atstovai ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys sprendžia dėl įrodymų byloje pakankamumo, ši teisė numatyta būtent teismui, kuris 2020 m. liepos 30 d., išklausęs šalių atstovus ir atsižvelgęs į tai, jog į kai kuriuos klausimus jie atsakyti negalėjo, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir ištirti visus įrodymus, pripažino šalių dalyvavimą būtinu. Todėl ieškovo prašymas atšaukti protokolinę nutartį, kuria teismas ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį, neturėjo pagrindo motyvuoti dėl sprendimo už akių priėmimo, toks prašymas nebuvo pareikštas priešingos šalies. Teismas, skirdamas teismo posėdį, derina jo posėdžio datą ir laiką su visomis bylos šalimis bei jų atstovais, taip pat su nagrinėjančio bylą teisėjo užimtumu kitose nagrinėjamose bylose, todėl, neatvykus ieškovui į 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį, posėdis atidėtas ir paskirtas 2020 m. lapkričio 30 d. Ieškovo veiksmai – neatvykimas į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, kai jo dalyvavimas pripažintas būtinu, pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl laikytina, kad bauda paskirta pagrįstai, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovo atstovė prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovui 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skirtą 100,00 Eur baudą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1 Ieškovas nesutinka tiek su baudos paskyrimu, tiek su atsisakymu ją panaikinti.
5.2 Teismas baudą turėtų skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais bylos nagrinėjimą vilkinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju į 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį atvyko ieškovo atstovė, ieškovas pareiškimu dėl nedalyvavimo teismo posėdyje neprašė teismo posėdžio atidėti, nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, priešingai – raštu išreiškė aiškų atsisakymą pateikti byloje žodinius paaiškinimus, prašė bylą nagrinėti jam asmeniškai nedalyvaujant. Įstatymas suteikia teismui teisę nuspręsti, kada yra reikalingas byloje dalyvaujančių asmenų asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Teismui taip pat suteikta teisė nuspręsti, kada asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinybė išnyksta, t. y. teismas gali pakeisti nutartį dėl būtino dalyvavimo. Klausimo dėl galimumo nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovui pirmosios instancijos teismas nesprendė. Nei iš protokolinės nutarties dėl ieškovo dalyvavimo pripažinimo būtinu, nei iš nutarties skirti baudą, nei iš ginčijamos nutarties nėra aišku, kodėl nėra galimybės nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus.
5.3 Ginčijamoje nutartyje teigiama, kad šalių dalyvavimą būtinu teismas pripažino 2020 m. liepos 30 d. išklausęs šalių atstovus ir atsižvelgęs į tai, jog į kai kuriuos klausimus jie atsakyti negalėjo. Su šiais teiginiais ieškovo atstovė nesutinka. Pažymi, jog 2020 m. liepos 30 d., nagrinėjant bylą iš esmės, kiekvienai iš šalių pateikus savo paaiškinimus dėl ginčo, teismas savo iniciatyva pripažino atsakovų dalyvavimą byloje būtinu. Ieškovo dalyvavimas būtinu pripažintas tik po atsakovų atstovės prašymo, motyvuojamo atsakovų siekiu užduoti klausimus ieškovui. Protokolinė nutartis pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu nebuvo motyvuojama tuo, kad ieškovo atstovė negalėjo atsakyti į bylai teisinės reikšmės turinčius klausimus. Nagrinėjamu atveju tiek bylos nagrinėjimo atidėjimą, tiek ir baudos ieškovui skyrimą lėmė nutartis dėl ieškovo dalyvavimo pripažinimo būtinu, nevertinant, kokią reikšmę bylai turi ieškovo asmeninis dalyvavimas joje.
5.4 Ginčijamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad ne šalys, jų atstovai ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys sprendžia dėl įrodymų byloje pakankamumo, ši teisė numatyta būtent teismui. Tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalis, nepateikusi įrodymų (taip pat žodinių paaiškinimų teismo posėdyje), prisiima tokių įrodymų nepateikimo riziką. Šiuo atveju teismas savo iniciatyva siekia surinkti byloje papildomus įrodymus (ieškovo žodinius paaiškinimus), pažeisdamas šalių rungimosi principą ir neatsižvelgdamas į tai, kad net ir asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje ieškovas turi teisę atsisakyti apklausos.
5.5 Pažymi ir tai, jog bauda ieškovui skirta ne už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl nepagrįsti ginčijamos nutarties teiginiai, kad ieškovo G. G. veiksmai – neatvykimas į teismo posėdį, kai jo dalyvavimas pripažintas būtinu, be pateisinamų priežasčių pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
5.6 Mano, jog skirdamas baudą teismas neįvertino aplinkybių visumos, t. y. ieškovo žodinių paaiškinimų reikšmės nagrinėjamai bylai, būtinybės atidėti bylos nagrinėjimą ir negalimumo operatyviai bei teisingai išnagrinėti bylą jų nesant, ieškovo asmeninio dalyvavimo teismo posėdyje reikšmės ieškovui pasinaudojus teise atsisakyti apklausos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliantė kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
9. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2017).
10. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 300,00 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.
11. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo ar kitų proceso dalyvių neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir panašiai. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Siekiant įgyvendinti koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas ir trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu 2020 m. liepos 30 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovui G. G. atstovaujanti advokatė Dovilė Boguševičienė. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog ieškovo atstovė neprieštaravo atsakovų atstovės prašymui pripažinti ir ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismui pripažinus šalių (ieškovo ir atsakovų) dalyvavimą būtinu, teismo posėdis buvo atidėtas. Tačiau į 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį ieškovas neatvyko. 2020 m. rugsėjo 24 d. teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Jame ieškovas nurodė, jog jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau savo paaiškinimus yra išsamiai išdėstęs procesiniuose dokumentuose, pateikęs juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, papildomų žodinių paaiškinimų teikti nepageidauja. Be to, veda bylą per atstovą ir turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, atitinkamai ir atsakyti į atsakovų klausimus, kuriais būtų grindžiama jų pozicija byloje, todėl atsisako dalyvauti teismo posėdyje ir prašo nagrinėti bylą jam asmeniškai nedalyvaujant. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovui buvo tinkamai pranešta apie 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį ir asmeninio dalyvavimo jame privalomumą, tačiau į teismo posėdį jis pasirinko nevykti. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje nurodyta, jog į teismo posėdį atvyko ieškovo atstovė, atsakovai bei jų atstovė, teismas nutarė sprendimo dėl būtino šalių dalyvavimo nekeisti, ieškovo dalyvavimas liko būtinas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2020 m. lapkričio 30 d. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovui skirta 100,00 Eur bauda, konstatavus, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas teisme pripažintas būtinu.
13. Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, atskirajame skunde grindžiamas tuo, kad ieškovas išreiškė aiškų atsisakymą pateikti byloje žodinius paaiškinimus, prašė bylą nagrinėti iš esmės jam asmeniškai nedalyvaujant. Anot ieškovo ir jo atstovės, visas bylai reikšmingas aplinkybės bei savo poziciją dėl pareikšto ieškinio ieškovas jau buvo aiškiai ir išsamiai išdėstęs teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikęs visus įrodymus. Tačiau šie atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ieškovo procesinė pareiga atvykti į teismo posėdį, kai jo dalyvavimas teismo jau yra pripažintas būtinu, nekvestionuotina ir gali būti nevykdoma tik esant išimtinėms, įrodymais pagrindžiamoms svarbioms priežastims. Civilinio proceso įstatymas ieškovui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, nesuteikia teisės vertinti savo dalyvavimo būtinumo ir jo svarbos. Pripažinus byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jo procesinė teisė atvykti į teismo posėdį virsta procesine pareiga. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teiginiai dėl ieškovo dalyvavimo (ne)tikslingumo teismo posėdyje galėtų būti aktualūs nebent sprendžiant dalyvavimo būtinumo klausimą, bet ne tuomet, kai šis klausimas jau yra išspręstas.
14. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas tik pačiam teismui suteikia diskreciją nuspręsti, kiek yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos išklausymas tiesiogiai, neapsiribojant faktų išdėstymu procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, o šio tikslo teismas gali siekti bet kokiu jo pripažintu reikalingu, įstatyme numatytu būdu bei priemonėmis, pasirinkta taktika ar metodu, kaip antai, siekiant kuo tikslesnio faktinių aplinkybių, kurios geriausiai yra žinomos būtent patiems ginčijamo teisinio santykio dalyviams, išaiškinimo užduodant klausimus šalims ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2017; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-236/2020).
15. Atskirojo skundo argumentai dėl tinkamo ieškovo dalyvavimo per atstovą yra paneigiami procesiniu teisiniu reglamentavimu. CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CPK 246 straipsnio 5 dalyje, t. y. neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo teisėms bei interesams nagrinėjamoje civilinėje byloje atstovauja jo atstovė, todėl nėra kliudoma teismui tinkamai nagrinėti bylą, prieštarauja aptartoms teisės normų nuostatoms, todėl atmestini.
16. Visi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, šiuo konkrečiu atveju – neįvykdė procesinės pareigos atvykti į teismo posėdį, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ir nenurodė svarbių neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių priežasčių, dėl to teismo posėdis buvo atidėtas. Tai neabejotinai prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
17. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir pagrįstai pritaikė įstatyme nustatytą sankciją, t. y. skyrė jam piniginę baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Nei prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo, nei atskirajame skunde nenurodyta jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas panaikinti paskirtą baudą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
19. Kiti atskirojo skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
ieškovo G. G. atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.