- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-1084-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01236-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- P. V.
- Trečiasis asmuo
- J. R., E. V.
- Ieškovas
- E. R.
- Kategorijos
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. V. ir trečiųjų asmenų J. R. bei E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kurioje buvo sprendžiamas baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-1274-230/2017 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui P. V., tretiesiems asmenims E. V., J. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-12-24 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. R. ir P. V., taikyti vienašalę restituciją ir priteisti E. R. iš atsakovo P. V. 72 405 Eur, 18 667,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Kauno apygardos teismas 2017-02-23 protokoline nutartimi atsakovo P. V. ir trečiųjų asmenų E. V. ir J. R. dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, bylos nagrinėjimą atidėjo ir nustatė kitą teismo posėdžio datą – 2017-03-21. Kauno apygardos teismas 2017-03-21 nutartimi atsakovui P. V. ir tretiesiems asmenims E. V. bei J. R. už neatvykimą į 2017-03-21 teismo posėdį paskyrė po 30 Eur baudą. Atsakovas P. V. ir tretieji asmenys E. V. bei J. R. teismui pateikė prašymą dėl paskirtų baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo. Prašyme nurodė, jog tiek atsakovas P. V., tiek tretieji asmenys E. V. ir J. R. visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo poziciją dėl pareikšto ieškinio yra aiškiai ir išsamiai išdėstę teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl jokių naujų ar bylai reikšmingų aplinkybių teismo posėdyje pateikti negalėtų. Be to, teismas nenurodė jokio reikšmingo pagrindo atsakovo bei trečiųjų asmenų būtinam dalyvavimui teismo posėdyje. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys nekliudė procesui, nes yra pasirūpinę tinkamu savo atstovavimu. Atsakovo bei trečiųjų asmenų teises bei interesus šioje civilinėje byloje atstovauja ir 2017-03-21 teismo posėdyje dalyvavo jų atstovas, advokatas G. Černiauskas, kuris yra puikiai susipažinęs su byla ir gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti visas bylos aplinkybes, taip užtikrinant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą ir garantuojant operatyvų bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal CPK nuostatas atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, todėl atsakovas ir tretieji asmenys, dalyvaudami procese per atstovą, sąžiningai naudojosi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavo, rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu ir nesiekė vilkinti proceso.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017-04-06 nutartimi atsakovo P. V. ir trečiųjų asmenų E. V. bei J. R. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017-03-21 nutartimi paskirtų baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo atmetė.Teismas nurodė, kad į 2017-03-21 09.00 val. įvykusį teismo posėdį atsakovas P. V. ir tretieji asmenys E. V. bei J. R., kurių dalyvavimas teismo posėdžio, vykusio 2017-02-23, metu buvo pripažintas būtinu, neatvyko. Atsakovui ir tretiesiems asmenims apie 2017-03-21 teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimai jiems įteikti asmeniškai (pasirašytinai), be to, teismo šaukimuose buvo aiškiai nurodyta, jog jų dalyvavimas pripažintas būtinu. 2017-03-21 teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų neatvykimo, kurie teismui nenurodė savo neatvykimą pateisinančių priežasčių ir nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas, remdamasis CPK 51 straipsnio 2 dalies nuostata, konstatavo, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovo advokato atvykimas į teismo posėdį, teismui pripažinus jų asmeninį dalyvavimą privalomu, nelaikytas tinkamu byloje dalyvaujančių asmenų, kuriuos jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Kitos atsakovo ir trečiųjų asmenų prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos neatvykimo į 2017-02-23 teismo posėdį priežastys, teismo vertinimu, nelaikytinos svarbiomis. Atsakovo ir trečiųjų asmenų procesinis elgesys, neatvykstant į teismo posėdį ir nenurodant savo neatvykimo priežasčių bei nepateikiant jokių neatvykimą pateisinančių rašytinių įrodymų, nors jų dalyvavimas byloje yra pripažintas būtinu, neleido operatyviai išnagrinėti bylos ir priimti sprendimo, tokiu elgesiu trukdomas ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, o tai vertintina kaip atsakovo ir trečiųjų asmenų nesąžiningas elgesys. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovui ir tretiesiems asmenims buvo paskirtos tik po 30 Eur dydžio baudos, nors teismas gali skirti iki 289 Eur baudą. Atsakovas ir tretieji asmenys, be kita ko, prašydami sumažinti jiems paskirtų baudų dydį šio prašymo niekaip nepagrindė, neįrodinėjo ir savo turtinės padėties. Todėl paskirtų baudų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir nemažintinas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas P. V. ir tretieji asmenys E. V. bei J. R. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017-03-21 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo poziciją dėl pareikšto ieškinio yra aiškiai ir išsamiai išdėstę teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl jokių naujų ar bylai reikšmingų aplinkybių teismo posėdyje pateikti negalėtų. Be to, teismas nenurodė jokio reikšmingo pagrindo atsakovo bei trečiųjų asmenų būtinam dalyvavimui teismo posėdyje. Teismas nenustatė atsakovo ir trečiųjų asmenų sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys jokiu būdu nekliudė procesui, nes buvo pasirūpinę tinkamu savo atstovavimu. Atsakovo ir trečiųjų asmenų teises bei interesus šioje civilinėje byloje atstovauja ir 2017-03-21 teismo posėdyje dalyvavo jų atstovas, advokatas G. Černiauskas, kuris yra susipažinęs su byla ir gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti visas bylos aplinkybes. Spręsdamas klausimą dėl skirtinos baudos, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.Ieškovas E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pripažinus byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jo procesinė teisė atvykti į teismo posėdį virsta procesine pareiga. Todėl atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentai dėl jų dalyvavimo netikslingumo teismo posėdyje galėtų būti aktualūs sprendžiant dalyvavimo būtinumo klausimą, o ne tuomet, kai šis klausimas iš esmės jau yra išspręstas. Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis.Šioje byloje atsakovo ir trečiųjų asmenų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl atstovo dalyvavimas nelaikytinas tinkamu šių asmenų dalyvavimu bylos nagrinėjime.Dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų nedalyvavimo teismo posėdyje yra trukdomas teismo darbas, trukdomi kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei vilkinamas bylos nagrinėjimas. Teismo paskirtos baudos yra adekvačios ir teisingos, jas mažinti ar naikini nėra jokio pagrindo
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantai kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė apeliantų prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017-03-21 nutartimi paskirtų baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 246 straipsnio 3 dalyje ir 247 straipsnio 3 dalyje (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1241 redakcija) yra numatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai ar trečiajam asmeniui paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu teismas yra pripažinęs šalies ar trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Kartu pabrėžtina, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje ir CPK 247 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo ar kitų proceso dalyvių neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Siekiant įgyvendinti koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo P. V. ir trečiųjų asmenų E. V. bei J. R. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu Kauno apygardos teismo 2017-02-23 posėdyje, kuriame dalyvavo ir šiuos asmenis atstovaujantis advokatas G. Černiauskas, protokoline nutartimi. Apeliantų atstovas advokatas G. Černiauskas, be kita ko, neprieštaravo ieškovo prašymui pripažinti apeliantų dalyvavimą kitame teismo posėdyje būtinu, nurodęs, kad ir jo atstovaujami atsakovas bei tretieji asmenys suinteresuoti asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Dėl šios priežasties buvo atidėtas teismo posėdis, o apie 2017-03-21 teismo posėdį ir asmeninio dalyvavimo jame privalomumą atsakovui bei tretiesiems asmenims buvo pranešta. Apeliantai neneigia aplinkybės, kad apie privalomą dalyvavimą teismo posėdyje jiems buvo žinoma. Tačiau į 2017-03-21 teismo posėdį jie neatvyko, neinformavo teismo apie nedalyvavimo jame priežastis, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas pakartotinai, o apeliantams teismo 2017-03-21 nutartimi buvo paskirtos 30 Eur baudos. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo ar jos dydžio sumažinimo, apeliantai atskirajame skunde grindžia tuo, kad jie visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo poziciją dėl pareikšto ieškinio jau buvo aiškiai ir išsamiai išdėstę teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl jokių naujų ar bylai reikšmingų aplinkybių teismo posėdyje pateikti negalėjo. Šie apeliantų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi atsakovo ar trečiojo asmens procesinė pareiga atvykti į teismo posėdį, kai jų dalyvavimas teismo jau yra pripažintas būtinu, nekvestionuotina ir gali būti nevykdoma tik esant išimtinėms, įrodymais pagrindžiamoms svarbioms priežastims. Civilinio proceso įstatymas atsakovui ar trečiajam asmeniui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, nesuteikia teisės vertinti savo dalyvavimo būtinumo ir jo svarbos. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad teismas nenurodė jokio reikšmingo pagrindo atsakovo bei trečiųjų asmenų būtinam dalyvavimui teismo posėdyje, atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, iš pirmosios instancijos teismo 2017-02-23 posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė pripažinti atsakovo ir trečiųjų asmenų dalyvavimą šioje byloje būtinu siekdamas kuo tikslesnio faktinių aplinkybių, kurios geriausiai yra žinomos tik patiems teisme ginčijamo teisinio santykio dalyviams, išaiškinimo. Todėl sutiktina su ieškovo atsiliepime į skundą nurodytais atsikirtimais, kad apeliantų teiginiai dėl jų dalyvavimo (ne)tikslingumo teismo posėdyje galėjų būti aktualūs nebent sprendžiant dalyvavimo būtinumo klausimą, bet ne tuomet, kai šis klausimas jau yra išspręstas. Be to, kaip pirmiau nurodyta, apeliantų atstovas pirmosios instancijos teismo 2017-02-23 posėdyje neprieštaravo dėl jo klientų įpareigojimo atvykti į teismo posėdį paaiškinimams duoti, priešingai, nurodė apie pačių apeliantų asmeninį suinteresuotumą atvykti į teismą. Antra vertus, įstatymų leidėjas tik pačiam teismui suteikia diskreciją nuspręsti, kiek yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos išklausymas tiesiogiai ir betarpiškai, neapsiribojant faktų išdėstymu procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d., 183 str. 3 d.), o šio tikslo teismas gali siekti bet kokiu jo pripažintu reikalingu, įstatyme numatytu būdu bei priemonėmis, pasirinkta taktika ar metodu, pavyzdžiui, paeiliui užduodamas tuos pačius klausimus dėl ginčo dalyko buvimo šalims ir pan. Atskirojo skundo argumentai dėl tinkamo šalies dalyvavimo per atstovą yra paneigiami procesiniu teisiniu reglamentavimu. CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CPK 246 straipsnio 5 dalyje. Tokiu atveju ir šie apeliantų skundo argumentai, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų teises bei interesus nagrinėjamoje civilinėje byloje atstovavo ir 2017-03-21 teismo posėdyje dalyvavo jų atstovas, advokatas G. Černiauskas, todėl nebuvo kliudoma teismui tinkamai nagrinėti bylą, akivaizdžiai prieštarauja aptartoms teisės normų nuostatoms ir dėl to atmestini. Kaip minėta, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, šiuo konkrečiu atveju – nevykdė procesinių pareigų atvykti į teismo posėdį, kai jų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ir nenurodė svarbių neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių priežasčių, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas, o tai neabejotinai prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantų netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei pagrįstai pritaikė įstatyme nustatytą sankciją, t. y. skyrė jiems pinigines baudas (CPK 246 str. 3 d., CPK 247 str. 3 d.). Apeliantai nei prašyme dėl paskirtų baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių svarbių priežasčių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą panaikinti jiems paskirtą baudą (CPK 178 str.).Įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 246 straipsnio 3 dalimi ir CPK 247 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę atsakovui ir tretiesiems asmenims skirti iki 289 Eur dydžio baudą, tačiau skyrė vos 30 Eur baudą (dešimtadalį galimos paskirti baudos), kurios sumažinimas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų (CPK 3 str. 7 d.), nei tų tikslų, dėl kurių ir taikomos teismo nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.