Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams R. V. ir E. V., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarui Rolandui Kirliui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. gegužės 27 d. Plungės apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinto visiškai: 1) pripažino atsakovų R. V. ir E. V. 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio (notarinio registro Nr. 1-5619), negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 2) taikė restituciją: grąžino atsakovo R. V. nuosavybėn iš atsakovės E. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 494/1979 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir leido nukreipti ieškovo G. G. reikalavimus į turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-871-494/2018 patenkinti; 3) priteisė iš atsakovės E. V. restitucijos piniginį ekvivalentą 14 700,00 Eur už perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; 4) priteisė iš atsakovų R. V. ir E. V. po 344,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. G.; 5) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliko galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2021 m. gegužės 27 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, kadangi atsakovai teismui pateikė apeliacinį skundą ginčydami 2021 m. gegužės 27 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo motyvuodamas tuo, kad įvertinęs teismo sprendimu patenkintų reikalavimų sumą ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, teismas nenustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija ieškinio sumą. Vien tai, kad pasikeitė areštuotų žemės sklypų vertė, neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimą, nes patenkintu ieškiniu yra ne tik priteisiamas piniginis 14 700,00 Eur ekvivalentas, bet ir, taikant restituciją, grąžinama atsakovo nuosavybėn areštuoti žemės sklypai.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

14. Ieškovas, būdamas atsakovo kreditoriumi, pasinaudojęs actio Pauliana institutu, ieškiniu ginčijo atsakovų R. V. ir E. V. 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio (notarinio registro Nr. 1-5619), ir teismo prašė šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei taikyti restituciją: grąžinti atsakovo R. V. nuosavybėn iš atsakovės E. V. ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise perleistus žemės sklypus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 494/1979 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės E. V. restitucijos piniginį ekvivalentą – 14 700,00 Eur – už perleistą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovams taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei E. V. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį ir/ar kitą ilgalaikį materialų turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, areštavo atsakovės E. V. pinigines lėšas, esančias pas atsakovės ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat banko bei kitų kredito įstaigų sąskaitose 14 700,00 Eur sumos, leidžiant iš šių piniginių lėšų vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčių mokėjimu, privalomų mokesčių mokėjimu valstybei bei atsiskaityti su ieškovu G. G.; uždraudė nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 494/1979 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą.

16. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesutinka, kadangi, pastarųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo reikalavimo teises, išieškomos skolos vykdomojoje byloje dydį, kuris yra tiesiogiai susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių mastu. Ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, reikalavimų dydis nesiekia 19 000,00 Eur sumos, taigi tik į tokios vertės turtą jis galėtų nukreipti savo reikalavimą tuo atveju, jeigu būtų galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti ieškinio reikalavimai ir panaikintas ginčijamas dovanojimo sandoris. Apeliantai nurodo, kad į bylą pateikti duomenys – turto vertinimo ataskaitos –patvirtina, jog 494/1979 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekia 19 000,00 Eur, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 100,00 Eur. Tokiu būdu iš viso žemės sklypų, kuriais, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei uždrausta disponuoti, vertė siekia net 21 100,00 Eur sumą, ir tokia vertė pakankama ieškovo ieškinio reikalavimų, kurių dydis nesiekia 19 000,00 Eur sumos, patenkinimui, tad papildomas 14 700,00 Eur vertės areštas, kuris nukreiptas į atsakovės turimą turtą – transporto priemones, yra nepagrįstas, neatitinkantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų, ko pagrindu laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pakeistos.

17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą arba į jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise perleistam nekilnojamajam turtui – žemės sklypams ir atsakovės turimam turtui – 14 700,00 Eur sumos apimtyje, už atsakovės dovanojimo sutarties pagrindu įgytą ir parduotą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas jam palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo atveju įgytų teisę patenkinti turimą kreditinį reikalavimą, šį nukreipdamas į perduotą pagal ginčijamą dovanojimo sutartį turtą, t. y. prieš tai minėtus žemės sklypus, bei 14 700,00 Eur sumą, atitinkančią, atsakovės jau parduoto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertę.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apeliantų teisių daugiau nei būtina būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, apeliantai teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo apeliantų teises ir egzistuoja poreikis šias laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Be to, atsakovai nenurodė ir nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes atsakovams gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti ginčo turtą ir atsakovei priklausančių transporto priemonių areštas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina atsakovo atsakovei perleisto turto, esančio ginčo objektu, išsaugojimą, t. y. vadinamosios status quo (dabartinės padėties) užtikrinimas, iki byla bus išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl kitų šalių argumentų

21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi kiti šalių argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išsprendė teisingai, to pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad atskirojo skundo argumentai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.