- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2-102-588/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00199-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Diana Vercinskė (pirm.)
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- E. V., R. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Sigita Galbuogienė
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovams E. V., R. V. jų atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams R. V. ir E. V., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarui R. K., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai
Ieškovas G. G. (toliau tekste – ieškovas) , kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo:
1. Pripažinti atsakovų R. V. ir E. V. (toliau tekste – atsakovai) 2015-09-09 sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. (notarinio registro Nr. 1-5619), negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
2. Taikyti restituciją: grąžinti atsakovo R. V. nuosavybėn iš atsakovės E. V.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leidžiant nukreipti ieškovo G. G. reikalavimus į turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-871-494/2018 patenkinti; priteisti iš atsakovės E. V. restitucijos piniginį ekvivalentą – 14700 Eur už perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-494/2018 nutarta priteisti iš atsakovo R. V. ieškovui G. G. 15 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 337,50 Eur žyminio mokesčio. Sprendimui įsiteisėjus, 2019-01-19 byloje išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei D. M.. Pradėjus vykdomąją bylą antstolė nurodė, kad išieškoti priteistos sumos iš atsakovo R. V. negalima, nes atsakovas R. V. neturi jokio turto, tačiau pažymėjo, kad 2015-09-09 dovanojimo sutartimi Nr. 1-5619 atsakovas yra perleidęs dukrai – atsakovei E. V. - nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 28180 Eur.
Taip pat nurodo, kad atsakovas R. V. 15 000,00 Eur skolą pagal besąlyginį paprastąjį vekselį ieškovui turėjo sumokėti iki 2015-09-01. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartis sudaryta vos po 8 dienų nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, akivaizdžiai patvirtina skolininko nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu ir siekį išvengti skolos grąžinimo. Dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, nes sudarius šią sutartį neliko turto, kurio pakaktų atsiskaityti su ieškovu pagal teismo sprendimą.
Sudarydamas sandorį atsakovas R. V. žinojo, kad turės atsiskaityti pagal vekselį jame nurodytu terminu, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui. Nagrinėjamu atveju ginčijamą dovanojimo sutartį atsakovas R. V. sudarė su savo dukra, todėl sandorio šalys preziumuojamos buvusios nesąžiningos, o nesąžiningumo prezumpciją privalo paneigti atsakovas R. V..
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad skolininko atsakovo R. V. turtu nesidomėjo, nerinko duomenų apie skolininko turtinę padėtį. Apie ginčijamą dovanojimo sutartį sužinojo tik 2020-03-23, gavęs antstolės pranešimą ir tuomet nedelsiant pateikė teismui ieškinį dėl sandorio ginčijimo. Teismui nusprendus, kad praleista sandorio ginčijimo ieškinio senatis, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovai R. V. ir E. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį kuriame prašo: 1. Ieškovo ieškinio reikalavimams taikyti sutrumpintą 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą; 2. Ieškovo ieškinį atmesti, praleidus sutrumpintą 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą, nesant jokių svarbių, objektyvių priežasčių tokiam terminui atnaujinti; 3. Tuo atveju, jeigu teismas atnaujintų praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 4. Iš ieškovo atsakovų naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovas yra ženkliai praleidęs sutrumpintą vienerių metų senaties terminą ginčyti sandorį pagal CK 6.66 str. nuostatas, todėl ieškovo reikalavimai vien tuo pagrindu turi būti atmesti. Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamą dovanojimą sandorį sužinojo tik antstoliui vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo R. V. pagal 2018-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-871-494/2018, ir tik iš 2020-03-23 antstolės pažymos, t. y. po daugiau kaip metų po vykdomosios bylos pradėjimo. Atsakovai su tokiais ieškovo teiginiais ir jo nurodomu ieškinio senaties termino pradžios momentu nesutinka. Paprastojo vekselio apmokėjimo terminas baigėsi 2015-09-01 atsakovui R. V. vekselio neapmokėjus, jau tada ieškovui tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą. Ieškovas vietoje to, kad operatyviai ir rūpestingai gintų savo teises dėl skolos iš atsakovo R. V. išieškojimo, daugiau kaip pusantrų metų ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl skolos, bet ir iš esmės nesidomėjo skolininko - atsakovo R. V. finansine padėtimi. Atsakovai neabejoja, kad apie 2015-09-09 dovanojimo sandorį ieškovas žinojo ar turėjo žinoti gerokai anksčiau nei 2020 m. kovo mėnesį. Vėliausiai tai ieškovui turėjo būti žinoma 2017 m. gegužės mėn., kai buvo paruoštas ir pateiktas ieškinys Vilniaus rajono teismui. Tikėti tuo, kad tik praėjus daugiau kaip metams po 2018-12-11 teismo sprendimo dėl skolos priteisimo, ieškovui tapo žinoma apie 2015 m., sudarytą sandorį, nėra jokio pagrindo. Be to, vykdomasis raštas išduotas ir pateiktas vykdyti dar 2019 m. sausio mėn., antstolis užvedęs vykdomąją bylą paprastai iš karto tikrina skolininko turtinę padėtį, o ne daugiau kaip po metų po vykdomosios bylos iškėlimo.
Atsakovai nurodo, kad vien tai, jog jie yra artimi giminaičiai, nesudaro pagrindo naikinti dovanojimo sandorį, kadangi jis buvo sudarytas dėl asmeninių priežasčių, įgyvendinant tėvų ir vaikų santykius, vykdant įstatyme įtvirtintą pareigą, pilnamečiams vaikams teikti materialinę paramą iki kol jie mokosi aukštojoje mokykloje iki jiems sukaks 24 metai. Atsakovė E. V. gavusi iš tėčio dovaną, iš karto nesiėmė veiksmų turto perleisti kitiems asmenims, kas galbūt leistų labiau tikėti, jog sandoris buvo sudarytas, siekiant išvengti atsakomybės, sumažinti savo turtą.
Atsakovai nesutinka, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistą žemės sklypą, iš atsakovės E. V. ieškovo naudai būtų priteista 14700,00 Eur suma, kaip perleisto žemės sklypo vertės ekvivalentas. Vien tai, kad atsakovė E. V. yra skolininko dukra, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji veikė nesąžiningai.
Atsakovas R. V. paaiškino, kad apie teismo sprendimą dėl skolos priteisimo žino, sprendimo apskundimo teise nepasinaudojo. Skolą pagal teismo sprendimą grąžins, kai bus parduota įmonės įranga, kurios pardavimas priklauso ne nuo jo. Ginčijamus sandorius sudarė ne dėl pasirašyto vekselio, o todėl, kad vienas sklypas atiteko iš jo mamos, kuri planavo anūkei tą sklypą padovanoti, o kitą sklypą jis pridėjo nuo savęs už gerą dukros mokymąsi. Nurodė, kad skolos net iš dalies nėra grąžinęs, jokio turto neturi.
Šalies argumentai
Atsakovė E. V. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Mano, kad ieškovas galėjo žinoti apie sudarytą sandorį ir ginčyti jį per įstatymo nustatytą terminą. Apie savo tėvo, atsakovo R. V., verslo reikalus nieko nežinojo ir jais nesidomėjo, močiutė jai buvo pažadėjusi žemės sklypą padovanoti, jai mirus, tai padarė jos tėvas. Nurodė, kad turi teisinį išsilavinimą, tačiau su tėvu jokių verslo ar teisinių klausimų neaptarinėjo.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė advokatė S. Galbuogienė prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį reikalavimui ginčyti sandorį CK 6.66 str. pagrindu. Mano, kad ieškovas pagal išsilavinimą, profesinę veiklą, pasitelkęs profesionalius teisininkus, galėjo anksčiau sužinoti apie ginčijamą dovanojimo sandorį ir jį ginčyti laiku. Be to, prašo įvertinti tai, kad atsakovė E. V. tik dėl aplinkybės, kad yra atsakovo R. V. dukra, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji veikė nesąžiningai ir yra kalta dėl restitucijos taikymo. Be to, prašo atkreipti dėmesį, kad parduoto žemės sklypo kaina yra daug mažesnė, o abiejų sklypų vertė viršys ieškovo teismo sprendimu priteistos skolos dydį.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė prašymą bylą nagrinėti notarui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl CK 6.66 str. pagrindu ginčijamo teisėtumo
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.
Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Kreditoriaus interesų gynimo Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos :kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).
CK 6.67 str. reglamentuoja nesąžiningumo prezumpcijos atvejus, kai preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys nesąžiningos, jei skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu iš atsakovo R. V. ieškovui G. G. priteista 15000,00 Eur skolos, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos pagal 2014-09-24 paprastąjį vekselį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau tekste – CPK 182 str. 2 p.). Teismo sprendimas įsiteisėjo, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymo procesas, teismo sprendimas nėra įvykdytas net iš dalies.
Pagal minėtąjį paprastąjį vekselį atsakovas R. V. įsipareigojo jį įvykdyti ir sumokėti 15000,00 Eur 2015-09-01. Šioje byloje ieškovas, kaip kreditorius CK 6.66 str. pagrindu, ginčija atsakovo R. V. dovanojimo sandorį, sudarytą 2015-09-09, pagal kurį atsakovas R. V. padovanojo du žemės sklypus savo dukrai E. V..
Teismas sprendžia, kad atsakovas R. V. turėdamas pareigą pagal paprastąjį vekselį ieškovui, perleido asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą savo dukrai atsakovei E. V., ir šios aplinkybės sudaro pagrindą preziumuoti, kad atsakovai, kaip ginčijamo sandorio šalys, buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 1 p.) Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 182 str. 4 p.). Sudaręs ginčijamą sandorį atsakovas R. V. tapo nemokus, ir privalėjo žinoti, kad toks sandoris pažeis ieškovo, kaip kreditoriaus, teises parastajame vekselyje nurodytu laiku gauti prievolės įvykdymą. Svarbia aplinkybe ginčijamo sandorio ir jo sudarymo pasekmių kontekste, teismas laiko faktinę atsakovo ir skolininko R. V. galimybę įvykdyti vekselį skolininkui, šios bylos ieškovui. Atsakovo R. V. prievolė pagal paprastąjį vekselį ir 2018-12-11 teismo sprendimą yra neabejotina ir galiojanti, tačiau atsakovas R. V. nėra net iš dalies įvykdęs 2018-12-11 teismo sprendimo ir nors gauna darbines pajamas, teismo sprendimo nevykdo. Be to, atsakovas R. V. neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal teismo sprendimą, todėl atsakovo R. V. veiksmai sudarant ginčijamą sandorį, kurio būtinumo sudaryti, atsakovai neįrodė, bei atsakovo R. V. elgesys nevykdyti teismo sprendimo, vertintini nesąžiningais, pažeidžiančiais ieškovo, kaip kreditoriaus interesus. Atsakovė E. V. tai pat neįrodė ir neįtikino teismo, kad ginčijamas nekilnojamojo turto sandoris privalėjo būti sudarytas, vadinasi, būdama sandorio dalyvio ir šios bylos atsakovo R. V. dukra, baigusi teisės studijas, privalėjo įsitikinti ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis ir pasekmėmis. Nustačius atsakovo R. V. nesąžiningumą, kitos sandorio šalies – atsakovės E. V. nesąžiningumas preziumuotinas, bendrais pagrindais prezumpcijos nepaneigus ir neįrodžius priešingai.
Paminėto pagrindu, ieškinys dėl 2015-09-09 dovanojimo sandorio tarp atsakovų nuginčijimo, tenkinamas, nustačius sąlygas, numatytas CK 6.66 str., kai skolininko sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
Dėl ieškinio senaties
CK 6.66 str. 3 d. numatyta skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises, ginčijimo senaties terminas – vieneri metai nuo tos dienos, kuria kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui nuginčyti sandorį ir taikyti restituciją.
Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo–kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką.
Teismas, įvertinęs visumą ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių – dovanojimo sandoris sudarytas iš karto suėjus prievolės įvykdymo terminui pagal paprastąjį vekselį (vekselio įvykdymo terminas 2015-09-01, dovanojimo sandoris sudarytas 2015-09-09), apie jį kreditorius nebuvo informuotas, nežinojo ir faktiškai negalėjo žinoti, kol neprasidėjo 2018-12-11 teismo sprendimo priverstinis vykdymas ir ieškovas antstolio buvo informuotas apie ginčijamą sandorį (2020-03-23). Tai, kad ieškovas galėjo pasitelkti profesionalaus teisininko pagalbą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas piktnaudžiavo kreditoriaus teisėmis, priešingai, tik prasidėjus priverstiniam teismo sprendimo vykdymui ir paaiškėjus apie ginčijamą sandorį, ieškovas pareiškė ieškinį teisme CK 6.66 str. pagrindu.
Teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinį teisme CK 6.66 str. pagrindu ginčydamas skolininko sudarytą sandorį, pažeidžiantį jo, kaip kreditoriaus teises, pareiškė per vienerių metų terminą nuo sužinojimo dienos apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Dėl šių aplinkybių, bei teismui nenustačius, kad ieškovas galėjo žinoti apie ginčijamą sandorį anksčiau, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ieškinio senaties taikymo pagal atsakovų prašymą ar jo atnaujinimo ieškovo prašymu (CK 1.127 str. 1 d.).
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
Teismas, taikydamas restituciją, išsiaiškina svarbias restitucijos taikymui aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).
Šioje byloje teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, sandorio šalis – atsakovus grąžinant iki sandorio buvusią padėtį. Nustačius, kad vienas iš žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra parduotas už 14700 Eur ir šiuos pinigus gavo atsakovė E. V., dėl šio turto taikytina restitucija, iš atsakovės E. V. priteisiant pinigus už perleistą žemės sklypą. Kitas nuginčijamo dovanojimo sandorio turtas grąžintinas atsakovui R. V. natūra, siekiant nukreipti ieškovo reikalavimus į turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-871-494/2018 patenkinti.
Šioje byloje nėra galimybės nustatyti restitucijos masto santykyje su ieškovo reikalavimu pagal 2018-12-11 teismo sprendimą, todėl nuginčijamo sandorio restitucija taikytina ir natūra, ir priteisiant pinigus iš E. V., kuriuos ji gavo už parduotą turtą, gautą pagal nuginčijamą dovanojimo sandorį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškinio reikalavimus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos – 372,00 Eur žyminis mokestis ir kitos būtinosios išlaidos - registro duomenų rinkimo ir gavimo išlaidos 17,40 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 10 p.). Atstovavimo išlaidos ieškovui neatlygintinos, nes nepateiktas prašymas, išlaidų detalizavimas ir atstovavimo išlaidų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 268 str., 269 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovų R. V. ir E. V. (toliua tekste – atsakovai) 2015-09-09 sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. (notarinio registro Nr. 1-5619), negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
Taikyti restituciją: grąžinti atsakovo R. V. nuosavybėn iš atsakovės E. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 494/1979 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir leisti nukreipti ieškovo G. G. reikalavimus į turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-871-494/2018 patenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. V. restitucijos piniginį ekvivalentą 14700 Eur už perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų R. V. ir E. V. po 344,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. G..
Pilnai įvykdžius teismo sprendimą, panaikinti laikinąsias apaugos priemonės, taikytas pagal 2020 m. balandžio 16 d. nutartį atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui : piniginėms lėšoms 14700,00 Eur sumai, bei turtui, kurio unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 494/1979 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.