Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. (V. L.) patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl vekselio apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. spalio 14 d. atsakovas (vekselio davėjas) V. B. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1310-14 (toliau ir vekselis), kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) V. L. (V. L.) pareikalavus per 5 darbo dienas arba iki 2013 m. gruodžio 31 d. (jei vekselio gavėjas nepareikalaus anksčiau) sumokėti 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ arba grynais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymas pagrįstas tarp šalių susiklosčiusiais projektavimo darbų rangos sutartiniais teisiniais santykiais, ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – atsakovui darbo rezultatą (projektinę dokumentaciją) perdavė, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, atsakovas iki vekselyje nustatyto termino skolos ieškovui negrąžino, už atliktus darbus neatsiskaitė, skolos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas įsigydamas vekselį buvo nesąžiningas ar nebuvo pagrindo išduoti vekselio, nusprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9 600 Lt (2 780,35 Eur) skolą laikytinas pagrįstu, todėl jį tenkino. Atitinkamai, priteisė palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatliko ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, nenustatė, kokia materialinė teisės norma taikytina ginčo teisiniams santykiams. Apelianto nuomone, vekselyje nustatytam terminui suėjus, pasibaigė ir ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą vekselio pagrindu bei atsakovo prievolė pagal nurodytą vekselį atsiskaityti. Tokiu būdu ieškovas į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, galėjo kreiptis tik projektavimo sutarties pagrindu, kurios tarp ieškovo ir atsakovo, kaip pripažįsta pats ieškovas, sudaryta nebuvo. Apelianto nuomone, šioje byloje taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Nurodytu pagrindu atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti, pareikštą praleidus ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Apeliantas tikina, kad skundžiamu sprendimu teismas, neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu IĮ „V“ sprendė, kad minėta įmonė reikalavimo teisės į atsakovą pagal projektavimo sutartį neturėjo. Tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl bylai aktualaus teisinio reguliavimo

4. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.

5. Pagal CK vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis) (CK 1.105 straipsnio 2 dalis).

6. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis). Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis).

7. Iš aptarto reguliavimo darytina išvada, kad vekselis yra skolininko įsipareigojimas besąlygiškai sumokėti jame nurodytą sumą, iš jo kylanti prievolė nėra susieta su kokių nors sąlygų iš kreditoriaus pusės įvykdymu.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, apibendrindamas ir suvienodindamas kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas).

9. Vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 34 straipsnis). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 30 punktas).

10. Vekseliai, atlikdami sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (Sutartimi) susijusi papildoma (subsidiari) prievolė, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, galioja iki tol, kol galioja pagrindinė prievolė (Sutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022).

11. Kasacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018 yra aiškiai pasisakęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš vekselio, kaip abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; kt.).

12. Apibendrinus, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Priešingai, vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K – 7 - 216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-605/2012).

Dėl prievolės pagal ginčo vekselį teisinio kvalifikavimo

13. Apeliantas teigia, kad nors teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę projektavimo rangos teisiniai santykiai, tačiau teismas neanalizavo, kokią funkciją nagrinėjamoje byloje atliko ginčo vekselis.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties samprata yra pateikta CK 6.700 straipsnyje – projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi yra laikoma sutartis, kuria rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai. Pridėtina, kad šalys – ieškovas (verslininkas) ir atsakovas (verslininkas), fiziniai asmenys, projektavimo darbų rangos teisinius santykius įformino žodžiu, t. y. tarp šalių buvo sudaryta žodinė projektavimo darbų rangos sutartis. Šalys veikė kaip verslininkai, ieškovas teikė paslaugas atsakovui, kurias atsakovas būtų naudojęs Rusijos firmai dėl kondicionavimo įrangos pristatymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantės dėstomų argumentų kontekste reikšminga ir tai, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš projektavimo ir tyrinėjimo rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais.

16. Kitas aspektas tas, kad nors apeliantas tikina, kad teismas neanalizavo, kokią funkciją nagrinėjamoje byloje atliko ginčo vekselis, tačiau skundžiamame sprendime vekselio funkcija yra aiškiai aptarta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad 2013 m. spalio 14 d. atsakovas (vekselio davėjas) V. B. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1310-14, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) V. L. per jame nurodytą terminą sumokėti 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumą. Taigi atsakovo išrašytas vekselis buvo skirtas užtikrinti atsakovo prievolę pagal žodinę projektavimo darbų rangos sutartį – sumokėti ieškovui (rangovui) nustatytą kainą užbaigus visus darbus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas). Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas atsakovo užsakymu parengė techninių dokumentų paketą ir 2013 m. spalio 11 d. Rejestru Nr. 1310-11 perdavė dokumentus kartu su kompaktiniu disku (CD) atsakovui, atsakovas dokumentaciją priėmė, taip pat šalys pasirašė 2013 m. spalio 11 d. skolų suderinimo aktą Nr. 1310-11 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumai, kurio pagrindu ieškovas paprašė akte užfiksuotą skolą įforminti vekseliu.

17. Nors apeliantas nurodo, kad laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, tačiau šioje byloje laidavimo teisinių santykių nustatyta nebuvo, kaip minėta, šalis sieja projektavimo rangos teisiniai santykiai.

18. Apeliantas teigia, kad vekselis ieškovui buvo išduotas terminuotam laikotarpiui, t. y. atsakovas garantavo prievolės pagal vekselį įvykdymą iki 2013 m. gruodžio 31 d.. Tuo tarpu vekselyje nustatytam terminui suėjus, pasibaigė ir ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą vekselio pagrindu bei atsakovo prievolė pagal nurodytą vekselį atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pirma, vekselio, vertybinio popieriaus funkcija pasibaigė, tačiau nesibaigė ieškovo reikalavimo teisė, atsiradusi iš vekselio, projektavimo rangos teisinio santykio. Antra, CK 6.65 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje prievolės įvykdymo patvirtinimą, nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, iš ieškovo gavęs užsakytus projektavimo darbus, kurių tinkamą įvykdymą buvo užtikrinęs vekseliu, būtų kreipęsis į apeliantą dėl pakvitavimo iš jo gavimo. Trečia, CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vekselyje nurodytas terminas nėra pasibaigęs, nes atsakovas savo prievolės – sumokėti už projektavimo darbus kainą ieškovui nėra įvykdęs.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

19. Apeliantas skunde nurodo, kad pasibaigus juridiniam asmeniui UAB „J&V“, pasibaigė ir ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą, todėl ieškovo ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai. Jo nuomone, ieškovas anksčiau turėjo reikalavimo teisę ir galėjo reikalauti iš atsakovo sumokėti skolą pagal žodinę projektavimo sutartį, nes projektavimo sutartis buvo sudaryta tarp įmonių – IĮ „V“ ir UAB „J&V”.

20. Aktualu tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas vykdo tiek individualią veiklą, tiek yra juridinio asmens dalyvis. Iš Juridinių asmenų registro pažymėjimo matyti, kad ieškovui priklauso IĮ „V“, Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. balandžio 18 d., taip pat ieškovas yra kvalifikuotas specialistas (atestato Nr. 4837, kvalifikacijos atestatas Nr. 17679) ir paslaugas teikia kaip fizinis asmuo. Aplinkybė, kad susirašinėjimas dėl projektavimo darbų vyko per IĮ „V“ elektroninį paštą, nekeičia ieškovo teisinio statuso, nes šiuo elektroniniu paštu taip pat buvo vykdomas ir asmeninis ieškovo susirašinėjimas, ir įmonės veiklos susirašinėjimas. Pridėtina, kad vekselyje yra nurodytas ieškovo asmens kodas, o ne ieškovo įmonės (juridinio asmens) kodas, nurodytas ieškovo adresas, o ne įmonės buveinės adresas. Pritartina teismui, kad šios faktinės aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovo užsakymu ieškovas projektinės dokumentacijos paslaugas suteikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinis asmuo.

21. Kitas aspektas tas, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas irgi veikė kaip fizinis asmuo. Vekselyje yra nurodyti atsakovo vardas, pavardė, parašas. Akcentuotina tai, kad juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens buveinė; 4) juridinio asmens kodas; 5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį (CK 2.44 straipsnio 1 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Šiuo atveju vekselyje nėra nurodyta nei šalių įmonių pavadinimo, nei šalių įmonių teisinės formos, nei šalių juridinių asmens kodų, kas buvo privaloma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog vekselyje yra nurodomas tik atsakovo įmonės buveinės adresas, nenurodant kitų pačios įmonės privalomų rekvizitų, kad darbai perduoti rejestru, nekeičia atsakovo – fizinio asmens teisinio statuso. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-68-253/2014 nuspręsta bankrutavusią UAB „J&V“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro; patvirtinti galutinį įmonei pareikštų ir nepatenkintų kreditinių reikalavimų sąrašą, kuriame kreditoriumi nei ieškovo – fizinio asmens, nei ieškovo įmonės IĮ „V“ nebuvo. Taigi ieškovas nėra praradęs reikalavimo teisės, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.

Dėl reikalavimų, pareikštų suėjus ieškinio senaties terminui

22. Apeliantas teigia, kad CK 1.125 straipsnis 9 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Nurodytu pagrindu atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas taikyti ieškinio senaties neprašė, nors tokią teisę turėjo. Kitas aspektas tas, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad šioje byloje nekeliamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą žodinę projektavimo rangos sutartį, kurios įvykdymas (kainos sumokėjimas) buvo užtikrintas vekseliu. Dėl to nagrinėjamam reikalavimui taikomas bendrasis dešimt metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), o ne sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas, taikomas dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

24. Apeliantas teigia, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl 1 123,84 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, kurias skaičiavo už 8 metų laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, kad CK 1.125 straipsnio 10 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, apeliantas mano, kad išvestinis reikalavimas dėl 1 123,84 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo negalėjo būti tenkintas visa apimtimi.

25. Dėl šio argumento pasikartotina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme taikyti ieškinio senaties termino šiam reikalavimui neprašė, nors tokią teisę turėjo. Kaip žinoma, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016).

26. Pažymėtina, kad ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. iki bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

27. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovui priteisė kompensuojamąsias palūkanas už netinkamą prievolės vykdymą.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

28. Atsakovas mano, kad bylos nagrinėjimo metu trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų turėjo būti įtraukta IĮ „V“ atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl IĮ „V“ atliktų projektavimo darbų ir reikalavimo teisės į atsakovą už atliktus darbus. Apeliantas tikina, kad apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo pasisakyta dėl į bylą neįtrauktos IĮ „V“ reikalavimo teisių į atsakovą nebuvimo laikytinas absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes priimtu teismo sprendimu buvo panaikintos IĮ „V“ reikalavimo teisės.

29. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, be kitų, yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

30. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, asmuo gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, jei laikomasi proceso stadijos ribojimo (iki baigiamųjų kalbų pradžios) taisyklės bei nustatoma, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos to asmens teisėms ar pareigoms.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas gali sukelti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas teisines pasekmes. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjamos ir (ar) panaikinamos tam tikros teisės ar pareigos įmonei IĮ „V“. Ginčas byloje vyko tarp dviejų fizinių asmenų (verslininkų), juos sieja žodinė projektavimo rangos sutartis.

32. Apelianto abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie tai, kad teismo sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką IĮ „V“ interesams, savaime neįrodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas priimtu sprendimu neįtrauktiems į bylą asmenims būtų nustatęs ar panaikinęs teises ir (ar) pareigas, arba kitaip pakeitęs jų teisinę padėtį. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apelianto teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo neįtraukimu į bylą IĮ „V“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų yra nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismas, kad konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ ar neteisėtą sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

37. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 22 d. Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02097 nustatyta, kad ieškovui, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6. punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 141 Eur.

38. Atsižvelgiant į bylos baigtį, valstybei iš apelianto priteistina 141 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. 141 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės biudžetui. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.