Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-149-440/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-12
Bylos Nr.: e2A-149-440/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-09888-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: R. J.
Išvadą teikia: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga

Civilinė byla Nr. e2A-149-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09888-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1561-251/2018 pagal ieškovės R. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų „Swedbank“ AB, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, žalos priteisimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“ AB, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama 1) nutraukti jos ir R. J. santuoką dėl R. J. kaltės, paliekant ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „J.“, 2) priteisti ieškovei iš atsakovo R. J. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 3) padalyti šalių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir priteisti ieškovei ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 618,5 Eur vidutinės rinkos vertės. Ieškovė taip pat prašė atsakovui 3) priteisti ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 4) 2012-01-26 pirktą šeimos automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 5) Priteisti jai iš atsakovo 500 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį Opel Agila, valst Nr. (duomenys neskelbtini). 6) Nustatyti, kad prievolė pagal 2017-02-02 „Swedbank AB kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari šalių prievolė. 7) Prašė nepilnamečio vaiko I. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, 8) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui – 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-12-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant mokamą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. 9) Priteisti atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių, skaičiuojant po 190 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2016-11-01 iki 2017-11-30, iš viso 2 470 Eur, išlaikymo įsiskolinimą priteisiant vienkartine išmoka, įpareigojant atsakovą visas vaiko išlaikymui skirtas sumas sumokėti į ieškovės banko sąskaitą. 10) Nustatyti, kad ji tvarko vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2007-06-09 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje šalims 2007-10-17 gimė vaikas I. J.. Šalių santykiai pradėjo blogėti 2016 m., o nuo 2017 m. atsakovas nutraukė santuokinį gyvenimą su ieškove, laisvalaikiu eidavo iš namų, pradėjo naudoti psichologinį smurtą prieš ją ir nepilnametį vaiką, varė ją iš namų (duomenys neskelbtini), teigė, kad turi kitą moterį, pas kurią išeina, vartojo alkoholį. Ieškovė bandė spręsti kilusias problemas, taikytis, tačiau santykiai su sutuoktiniu visiškai pašlijo. Dėl blogų santykių su atsakovu ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku 2017-04-07 išsikraustė į jai asmenine nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Mano, kad jų santuoka faktiškai iširo 2016 m., nes nuo to laiko ji su atsakovu nebendrauja, netvarko bendro ūkio, nebesirūpina vienas kitu, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebesiekia santykių pagerėjimo. Dėl atsakovo kaltų veiksmų šeimos santykiai nebegali būti tęsiami, nes pažeidžia ieškovės ir jų nepilnamečio vaiko interesus, už sugriautą šeimos gyvenimą, suteiktas fizines ir dvasines kančias, už veiksmus, priešingus šeimos interesams, už patirtą gėdą ir pažeminimą santuokos metu ieškovė patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 578,22 Eur per mėnesį, už kurį turėjo išlaikyti pati save, nepilnametį vaiką ir mokėti mokesčius. Kadangi ieškovė nebegalėjo sumokėti mokesčių už butą, kuriame nebegyveno, todėl 2017-02-02 su „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas jai suteikė 3500,00 Eur paskolą, kurią prašo pripažinti solidaria prievole, nes ji paimta tenkinti šeimos ir nepilnamečio vaiko interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. J. nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio šalių vaiko I. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą. Nepilnamečio vaiko poreikiai būtų visiškai patenkinti, jeigu jo išlaikymui būtų skiriama 140 Eur suma per mėnesį. Atsakovas prašė teismo nustatyti, kad transporto priemonė Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lieka ieškovei, o jam būtų priteisiama 500 Eur kompensacija, taip pat prašė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), liktų jam, o iš jo ieškovei būtų priteista kompensacija. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu kredito sutartį (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“ AB pripažinti solidaria šalių prievole.

Šalies argumentai

4. Atsakovas R. J. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą: 1) Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. priteisti 3 745,66 Eur kompensaciją iš atsakovo už žemės sklypą, įpareigojant atsakovą kompensaciją išmokėti per du metus; 3) po santuokos nutraukimo atsakovui iš ieškovės priteisti 2 172,15 Eur dydžio kompensaciją už sodo namelį; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) po santuokos nutraukimo atsakovui iš ieškovės priteisti 500 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) įskaičius šalių viena kitos mokėjimus po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. priteisti kompensaciją iš atsakovo 1 073,51 Eur, įpareigojant kompensaciją sumokėti per du metus. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovei išėjus iš namų jis įsigijo automobilį, kuris nedalintinas, nes pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl žemės sklypo įsigijimo nurodė, jog 2009-03-10 jis iš savo dėdės A. J. įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po turto atidalijimo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. iš karto sumokėjo 30 000,00 Lt, o 15 000,00 Lt sumokėjo dalimis iki 2013 m. 30 000,00 Lt žemės sklypui pirkti skolino atsakovo tėvai atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o likę pinigai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tik atsakovas, sudarant šį sandorį ieškovė nedalyvavo, jam sudaryti lėšų nedavė. Be to, jis pagal dėdės įgaliojimą atidalijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11237,00 Eur. Dokumentus dėl žemės sklypo atidalijimo ir pirkimo – pardavimo pasirašė abu sutuoktiniai, sutarties pasirašymo dieną A. J. sutuoktiniai sumokėjo 1000,00 Lt. Kadangi 2/3 žemės sklypo pirkti už jo asmenines lėšas, todėl žemės sklypas priteistinas atsakovui, o ieškovei išmokėtina kompensacija už 1/3 žemės sklypo dalį. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas mobilus gyvenamasis namelis, pirktas už abiejų sutuoktinių lėšas (15 000,00 Lt (4 344,30 Eur)). Kadangi po santuokos nutraukimo jis negalės naudotis minėtu nameliu, todėl prašo priteisti jį ieškovei, o jam iš ieškovės priteisti 2172,15 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) Santuoką tarp R. J. ir R. J. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) paliko ieškovei „J.“ pavardę; 3) ieškovei asmenine nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) atsakovui R. J. asmenine nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) nepilnamečio vaiko I. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. J.; 6) iš R. J. priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. J., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur nuo 2017-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sumokant į ieškovės R. J. nurodytą banko sąskaitą; 7) iš atsakovo R. J. priteisė nepilnamečiui vaikui I. J. 1 330 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-04-07 iki 2017-11-30, vaiko išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė ieškovę R. J.. Teismas taip pat nustatė bendravimo su nepilnamečiu I. J. tvarką. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo R. J. 487,48 Eur žyminį mokestį valstybei, priteisė iš ieškovės R. J. 331,74 Eur žyminį mokestį valstybei, priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo R. J. 480,72 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė atsakovui R. J. iš ieškovės R. J. 419,06 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių parodymus, nustatė, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai: ieškovė, nepaisant atsakovo pasikeitusio elgesio, 2017-04-01 išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto, nebegyveno santuokinio gyvenimo su sutuoktiniu, o atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko kurį laiką nedirbo, gavo mažesnes pajamas, todėl pažeidė savo pareigą tinkamai rūpinti šeima ir nepilnamečiu vaiku. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

8. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buto vidutinė vertė 34 175,00 Eur (el. b. 13-14 l.), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 2665,00 Eur (el. b. 17-18 l.). Atsakovui R. J. asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurio vidutinė vertė 15379,00 Eur (el. b. 69 l.). Šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 15-16, 20-21, 70-71 l.), transporto priemonė Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 22 l.). Teismas sprendė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už abiejų sutuoktinių bendras lėšas, turtas įgytas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl dalintas nagrinėjamoje byloje lygiomis dalimis, nesant aplinkybių, dėl kurių galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovas neįrodė, jog sodo namelis (gyvenamasis vagonėlis arba gyvenamoji priekaba) bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, todėl šio turto nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje nedalino. Transporto priemonę Renault Megane Scenic pirmosios instancijos teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog iš banko pažymos matyti, kad 3 500 Eur paskolos suma suteikta asmeniškai R. J., t. y. ne šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš gautos paskolos sumos sumokėjo mokesčius už būstui teiktas paslaugas bei išlaikė nepilnametį vaiką. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti „Swedbank“ AB 2017-02-02 suteikto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria sutuoktinių prievole.

9. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko I. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. J.. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas sutiko nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti 190 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalys iki 2017-04-07 gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovas nuo 2016-01-01 iki 2017-11-30 gavo pajamų ir sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-04-07 iki 2017-11-30, kuris lygus 1 330 Eur. Teismas taip pat patvirtino atsakovo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, numatant, kad tėvas gali bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, atostogų metu bei poriniais ir neporiniais metais atitinkamų švenčių metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą, atsakovo priešieškinį tenkinti. Atsakovas prašo padalinti santuokoje įgytą turtą: 1) po santuokos nutraukimo atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. priteisti 3 745,66 Eur dydžio kompensaciją iš atsakovo R. J. už žemės sklypą, įpareigojant atsakovą kompensaciją išmokėti per du metus; 3) po santuokos nutraukimo atsakovui R. J. priteisti 2 172,15 Eur dydžio kompensaciją iš R. J. už sodo namelį; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. J. 500 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkantį automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) įskaičius šalių viena kitos mokėjimus po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. priteisti 1 073,51 Eur dydžio kompensaciją iš atsakovo R. J., įpareigojant kompensaciją sumokėti per du metus. Atsakovas taip pat prašo iš ieškovės priteisti visas jo turtėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto masės nustatymo ir padalijimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, bei priimtas nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikintinas.

10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sodo namelis buvo įsigytas už šias lėšas: 2014-09-25 dieną nutraukus vaiko G. B. draudimo sutartį – 2 046,12 Eur, bei pagal 2014-09-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 2 027,34 Eur paskolą, iš viso – 4 073,46 Eur bei G. B. davus 500 Lt (144,81 Eur) santaupas.

10.3. Teismas nepagrįstai vertina, kad santuokoje ieškovės paimta kredito paskola, kuri buvo išmokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, yra asmeninės G. B. lėšos. Teismas taip pat nepagrįstai vertina, kad santuokoje ieškovės paimta kredito paskola, kuri buvo išmokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ne atsakovas turėjo įrodyti, kad 2014 m. kreditas gautas ir išmokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų, o ieškovė turėjo įrodyti, kad ji jo nepanaudojo šeimos interesams ir išmokėjo iš savo asmeninių lėšų ir kad tokiu būdu nebuvo sukurta bendroji jungtinė nuosavybė.

10.4. Šalys neginčijo aplinkybės, kad sodo namelis buvo įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir nepagrįstai nepripažino šio turto bendrąja jungtine nuosavybe bei nedalino šio turto tarp sutuoktinių.

10.5. Teismas atsakovo įsigytą automobilį Renault Megane Scenic nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta iki ieškinio padavimo dienos ir padalijo tarp sutuoktinių. Atsakovas teikė teismui prašymą taikyti sutuoktinių turtui teisinį režimą iki šalys nustojo gyventi kartu (Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 3.127 straipsnio 2 dalis) ir prašė nedalinti automobilio Renault Megane Scenic, kurį įsigijo atsakovas šalims nustojus gyventi kartu (CK 3.100 straipsnio 5 dalis).

10.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iš bendrų lėšų. Ieškovei neįrodžius, kad 2009-03-10 jie su sutuoktiniu turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 45 000 Lt (13 032,90 Eur), už kuriuos galėjo įsigyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui įrodžius, kad už šį sklypą 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumokėjo jo tėvai ir tos lėšos yra jo asmeninės lėšos, yra pagrindas naikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir padalijant šį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. J. prašo ieškovo R. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantas, reikalaudamas kompensacijos už sodo namelį, turėjo pareigą įrodyti, kad toks daiktas yra pirktas, taip pat pateikti neginčijamus finansinius duomenis apie tai, kad jis savo lėšomis prisidėjo prie to daikto pirkimo, ar dokumentus apie tai, kad apeliantas prisidėjo prie pirkimo pardavimo sutartis sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Apeliantas be jokių teisėtų motyvų ir argumentų reikalauja, kad transporto priemonė Renault Megane Scenic būtų pripažinta jo asmenine nuosavybe ir nedalinta. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir teisėtai nurodė kodėl šis automobilis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

11.3. Apeliantui neįrodžius automobilio Opel Agila, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė apelianto reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, vertindamas, kad šalys yra lygios ir kiekvienai šaliai atitenka jos tuo metu turimas ir tuo metu valdomas automobilis.

11.4. Apeliantas, reikalaudamas priteisti ieškovei kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodo niekuo nepagrįstą kompensacijos dydį. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo tėvai turėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Liudytojais apklausti apelianto tėvai teismo posėdyje netiksliai nurodė sandorio sudarymo aplinkybes. Be to, nekilnojamojo turto registre išviešinta, jog šis nekilnojamasis daiktas įgytas abiejų šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, ši aplinkybė užfiksuota ir sudarant 2013-02-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

11.5. Apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai dėl žyminio mokesčio yra be teisinio pagrindo, nes apeliantas žyminį mokestį skaičiavo nuo niekuo neįrodytos turto vertės. Be to, apeliantas neįrodė apeliaciniame skunde išvardintų teiginių, todėl jo apeliacinis skundas yra atmestinas kaip neteisingas, neteisėtas ir neįrodytas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl 2007-06-09 su atsakovu (apeliantu) R. J. sudarytos santuokos nutraukimo pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat prašė padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš ieškovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko I. J. gyvenamąją vietą su ieškove R. J., nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, taip pat išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė teismo pripažinti, kad santuoka tarp šalių iširo dėl R. J. kaltės, prašė patvirtinti atsakovo nurodytą bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, išlaikymo dydžiu, nesutiko su dalinamo turto tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su vaiku tvarką, priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą bei nepilnamečio vaiko išlaikymą, padalijo šalių turtą.

15. R. J. nesutinka teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto masės nustatymo ir padalijimo bei įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sodo namelio (gyvenamojo vagonėlio arba gyvenamosios priekabos) nepripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir nedalino šio turto tarp sutuoktinių. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas automobilį Renault Megane Scenic nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe, taip pat nepagrįstai nepriteisė apeliantui 500 Eur kompensacijos už automobilį Opel Agila. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), turi būti dalijamas nukrypstant nuo lygių dalių principo dėl atsakovo R. J. panaudotų asmeninių lėšų.

Dėl sodo namelio padalijimo

16. Apelianto R. vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog sodo namelis (gyvenamasis vagonėlis arba gyvenamoji priekaba) buvo įsigytas už šias lėšas: 2014-09-25 nutraukus G. B. draudimo sutartį – 2 046,12 Eur bei pagal 2014-09-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 2 027,34 Eur paskolą, bei G. B. davus 500 Lt (144,81 Eur) santaupas. Apeliantas taip pat nurodo, kad šalys neginčijo, jog sutuoktiniams gyvenant santuokoje, buvo įsigytas sodo namelis už 15 000 Lt (4 344,30 Eur), taip pat, liudytoja G. B. patvirtino, kad šį sodo namelį ieškovės sodo žemės sklype statė ir įrenginėjo atsakovas. Apeliantas R. J. teigia, kad minėtas sodo namelis priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jam už sodo namelį turi būti priteista 2 172,15 Eur kompensacija iš ieškovės. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nurodo, kad santuokoje ieškovės paimta kredito paskola yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog sodo namelis būtų įregistruotas, nuosavybės teisė į šį turtą nėra išviešinta, taip pat nėra duomenų, kad G. B. būtų 2014 m. dirbusi ir gavusi pajamas, kad ji davė motinai 500 Lt (144,81 Eur) santaupų, kad po to dalimis grąžino 2 027,34 Eur sumą, taip pat nėra namelio pirkimo – pardavimo sutarties ir ieškovės minimo raštelio, kuriuo ji patvirtino, kad namelis nuosavybės teise priklauso G. B.. Tačiau teismas įvertino, kad draudimo sutartis nutraukta bei paskolos sutartis sudaryta 2014 m. rugsėjo mėnesį, t. y., iki kilnojamojo vagonėlio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kad ieškovės gautos piniginės sumos iš esmės neviršija vagonėlio pirkimo-pardavimo kainos, kad draudimo sutartis buvo sudaryta G. B. naudai, todėl ją nutraukus gautos piniginės lėšos laikytinos asmenine G. B. nuosavybe. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog kilnojamasis vagonėlis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui ir nurodė, kad šis turtas nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.

18. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, koks turtas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog buvo nepagrįstai pripažinta, kad atsakovas neįrodė, kad sodo namelis (gyvenamasis vagonėlis arba gyvenamoji priekaba) priklauso ieškovei ir apeliantui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, turėjo pripažinti, kad sodo namelis (gyvenamasis vagonėlis arba gyvenamoji priekaba) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

19. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad sodo namelis būtų įregistruotas viešuose registruose, taip pat nėra išviešinta sodo namelio nuosavybės teisė. Byloje taip pat nėra pateikta sodo namelio pirkimo pardavimo sutartis. Tačiau iš „Swedbank“ AB pažymos matyti, kad bankas pagal 2014-09-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai R. J. suteikė 2 027,34 Eur paskolą, pagal kurią R. J. yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad santuokoje ieškovės paimta kredito paskola, kuri buvo išmokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teismui vertinti, kad jis prisidėjo prie sodo namelio įsigijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino sodo namelio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nedalijo šio turto tarp sutuoktinių.

Dėl transporto priemonių Renault Megane Scenic ir Opel Agila

20. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai transporto priemonę Renault Megane Scenic pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, įsigyta iki ieškinio padavimo dienos ir padalijo ją tarp sutuoktinių. Apeliantas nurodo, kad sutuoktiniai pradėjo atskirai gyventi ir nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2017-04-07. Teigia, kad transporto priemonę Renault Megane Scenic pirko 2017-10-20, kai šalys buvo nustojusios gyventi kartu, todėl šis turtas tarp sutuoktinių nedalintinas. Be to pažymi, jog jis buvo pateikęs prašymą taikyti sutuoktinių turtui teisinį režimą iki šalys nustojo gyventi kartu (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

21. Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad apelianto vardu 2017-10-28 buvo įregistruota transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas nebuvo pateikęs teismui prašymo nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis), transporto priemonė įgyta iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo teisme dienos (2017-12-27), todėl minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas šioje byloje.

22. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad atskirai pradėjo gyventi 2017-04-07. Iš apelianto pateikto patikslinto priešieškinio (2018-05-28) matyti, kad R. J. nurodo, jog ieškovei išėjus iš namų ir nustojus sutuoktiniams gyventi kartu bei nebevedant bendro ūkio, R. J. įsigijo transporto priemonę, kuria naudojasi ir kuris tarp sutuoktinių nedalintinas, nes šalims nustojus gyventi kartu, baigėsi bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius, kad šalys nustojo gyventi kartu 2017-04-07 ir esant apelianto prašymui nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 2 dalis), yra pagrįsta spręsti, kad ginčo transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta tik apelianto valia, šalims gyvenant atskirai, todėl šis turtas tarp sutuoktinių nedalintinas. Atsižvelgiant į išdėstytą sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl transporto priemonės Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo ir nepagrįstai pripažino šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal pateiktus duomenis automobilio vertė 150 Eur.

23. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė R. J. 500 Eur kompensacijos už transporto priemonę Opel Agila. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo R. J. 500 Eur kompensaciją už jam atitenkantį automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslintu 2018-05-28 priešieškiniu apeliantas teismo prašė po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei R. J. transporto priemonę Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, o apeliantui po santuokos nutraukimo priteisti 500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią minėtą transporto priemonę.

24. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. vardu įregistruota 2012-01-26, t. y. šalims esant santuokoje. Byloje nėra ginčo, kad ši transporto priemonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši transporto priemonė yra dalintina tarp šalių. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog šalys sutaria, kad transporto priemonės Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 000 Eur. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad šia transporto priemone naudojasi ieškovė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad transporto priemonė Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteistina ieškovei R. J.. Tačiau, kaip minėta, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtą natūra priteisus vienam sutuoktiniui, šis sutuoktinis yra įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui to turto dalį pinigais. Tarp bylos šalių nesant ginčo, kad transporto priemonės Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 000 Eur, todėl, transporto priemonę natūra priteisus ieškovei, iš R. J. apeliantui R. J. priteistina 500 Eur dydžio kompensacija už transporto priemonę Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl žemės sklypo padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo

25. Apeliantas R. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijo lygiomis dalimis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis žemės sklypas įsigytas iš bendrų sutuoktinių lėšų bei tai, kad teismas nevertino minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria R. J. įsigijo dalį sklypo iš savo dėdės A. J., sumokėdamas 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Apeliantas nurodo, kad šiuos pinigus (8 688,60 Eur) jis gavo iš savo tėvų – H. J. ir L. J..

26. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtent apeliantui R. J. kilo pareiga įrodyti, jog perkant žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti 8 688,60 Eur, kuriuos apeliantui buvo perdavę jo tėvai ir kurie laikytini asmenine apelianto nuosavybe.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

28. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

29. Nagrinėjamu atveju VĮ „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. J. ir apeliantui R. J.. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2009-03-10, 1.1. punkte nurodyta, jog R. J. iš A. J. perka ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šios sutarties 5.6. punkte taip pat nurodyta, kad šį nekilnojamąjį daiktą R. J. perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktinė R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ši sutartis 2009-03-10 pasirašyta ir patvirtinta Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J.. Nors apeliantas ir teigia, kad 30 000 Lt (8 688,60 Eur) šiam turtui įsigyti jam perdavė jo tėvai ir kad šie pinigai laikytini jo asmenine nuosavybe, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina jokie rašytiniai bylos įrodymai. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, notarinėje Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad dalis perkamo daikto asmenine nuosavybės teise priklauso apeliantui R. J..

30. Be to pažymėtina, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendrąja nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas aplinkybes dėl minėto žemės sklypo įsigijimo grindė savo tėvų parodymais, tačiau rašytiniai byloje esantys įrodymai leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad šis žemės sklypas buvo įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – tai patvirtinta tiek VĮ „Registrų centras“ duomenys, tiek į bylą pateikta notarinė Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto tėvai 2018-10-12 teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su pinigų apeliantui perdavimu (2018-10-12 teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 50 sek. ir nuo 37:00 min.). Nei H. J., tiek L. J. parodymai teismui nesudaro pagrindo neabejotinai spręsti, kad apeliantui buvo perduota jo nurodoma suma (30 000 Lt) ir kad dalis ginčo žemės sklypo būtų buvusi įgyta apelianto asmenine nuosavybės teise. CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai šalims padalijo po ½ dalį minėto žemės sklypo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šio turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimo dydžio

31. Apeliantas R. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas skundžiamas, be kita ko, dalyje dėl įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai dėl ginčijamo teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo, taip pat nenurodomos jokios apelianto nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi aplinkybės bei motyvai, bei nepateikiami jokie apelianto siūlymai ar prašymai, susiję su išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako. Iš esmės nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl nėra tikslinga jų kartoti, o kaip minėta apeliantui nenurodžius konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl transporto priemonių Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendimas keistinas, tenkinant ieškovo patikslintą priešieškinį didesne apimtimi.

34. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje buvo patenkinta 60,09 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų ir 33 proc. priešieškinio reikalavimų. Teismas priteisė iš atsakovo R. J. 487,48 Eur žyminį mokestį valstybei, iš ieškovės R. J. priteisė 331,74 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismas taip pat priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo R. J. 480,72 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei R. J. iš R. J. priteisė 419,06 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priteisus apeliantui R. J. iš ieškovės R. J. 500 Eur kompensaciją už transporto priemonę Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus asmenine apelianto nuosavybe, vertintina, kad buvo tenkinta 55 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų ir 40 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, atsižvelgiant į ieškinio atmestų reikalavimų ((588,00 Eur x 45)/100 = 264,6 Eur) ir priešieškinio patenkintų reikalavimų ((179 x 40)/100 = 71,6 Eur) apimtį, bei 38 Eur žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones, kurias atsisakyta taikyti, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 374,2 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis atsižvelgiant į ieškinio patenkintų reikalavimų ((588,00 x 55)/100 = 323,4 Eur) ir priešieškinio atmestų reikalavimų ((179,00 x 60)/100 = 107,4 Eur) apimtį, atėmus 50 Eur žyminį mokestį, kurį atsakovas sumokėjo teikdamas priešieškinį, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 380,8 Eur žyminio mokesčio, todėl visa žyminio mokesčio suma yra 439,58 Eur (380,8+58,78).

35. Byloje nustatyta, kad ieškovę byloje atstovavo ieškovės pasirinkta advokatė J. B. ir ieškovė prašė iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad atstovei už advokato pagalbą sumokėjo 800,00 Eur. Tuo tarpu R. J. teisme atstovavo advokatė I. M., už kurios paslaugas atsakovas sumokėjo 1050,00 Eur.

36. Išlaidos advokato pagalbai priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio taisykles, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis pagrįstas, be to neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, išlaidos advokato pagalbai priteistinos taip - iš ieškovės atsakovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsižvelgiant į ieškinio atmestų reikalavimų (1050,00 x 45/100 = 472,5 Eur) apimtį, o iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai atsižvelgiant į ieškinio patenkintų reikalavimų apimtį (800,00 x 55/100 = 440,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniu skundu atsakovas prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: 1) po santuokos nutraukimo atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) ieškovei R. J. priteisti 3 745,66 Eur dydžio kompensaciją iš atsakovo R. J. už žemės sklypą, įpareigojant atsakovą kompensaciją išmokėti per du metus, t. y. ieškovui atitenkanti dalis 2/3 sklypo, o ieškovei už 1,3 dalį išmokėtina kompensacija; 3) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti 2 172,15 Eur dydžio kompensaciją iš R. J. už sodo namelį; 4) ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) atsakovui R. J. 500 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkantį automobilį Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) įskaičius šalių viena kitos mokėjimus po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. priteisti 1 073,51 Eur dydžio kompensaciją iš atsakovo R. J., įpareigojant kompensaciją sumokėti per du metus.

38. Taigi iš esmės apeliaciniu skundu apeliantas reiškė reikalavimus dėl žemės sklypo jam paskyrimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, dėl kompensacijos priteisimo už automobilį ir sodo namelį, automobilį Opel Agila ir sodo namelį pripažinus santuokoje įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės turtu ir juos paskyrus ieškovei ir dėl jam asmeninės nuosavybės teise pripažintino ir nedalintino automobilio Renault Megane Scenic.

39. Iš keturių reikštų reikalavimų spręstina, kad tenkintini du reikalavimai dėl kompensacijos apeliantui R. J. už transporto priemonės Opel Agila priteisimą ieškovei R. J.; dėl transporto priemonės Renault Megane Scenic pripažinimo asmenine R. J. nuosavybe. Atsižvelgiant į reikalavimų esmę, reikalavimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galima vertinti jog skundas tenkintas 40 procentų. Apeliantas nurodė, kad apeliacinėje instancijoje sumokėjo 102 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, todėl, tenkinus 40 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui iš ieškovės priteistina 40,8 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į išdėstyta ieškovei iš apelianto priteistina 180 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą dalyje dėl transporto priemonės Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine R. J. nuosavybe ir kompensacijos R. J. priteisimo už transporto priemonės Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimą R. J., pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti šitaip:

Transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise.

Priteisti atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio kompensaciją už R. J. tenkančią transporto priemonę Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 439,58 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų, 58 ct) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 374,2 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 20 ct) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti ieškovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 472,5 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų, 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 180 Eur (šimto aštuoniasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 40,8 Eur (keturiasdešimties eurų, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė