Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 271) sudarytą santuoką dėl R. J. kaltės, ieškovei paliekant santuokos metu turėtą pavardę – „J.“, priteisti iš atsakovo ieškovei 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nutraukus santuoką jai išlaikymas iš buvusio sutuoktinio nereikalingas, todėl nepriteistinas.

Padalinti šalių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą:

1) ieškovei priteisti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),

2) atsakovui priteisti, ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2012-01-26 pirktą šeimos automobilį OPEL AGILA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

3) priteisti ieškovei iš atsakovo 500,00 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį OPEL AGILA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

4) nustatyti, kad prievolė pagal 2017-02-02 AB „SWEDBANK“ kredito sutartį Nr. 17-008392-GV yra solidari šalių prievolė.

Be to, prašė nepilnamečio vaiko I. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui - 190, 00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-12-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant mokamą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, priteisti atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių, skaičiuojant po 190,00 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2016-11-01 iki 2017-11- 30, iš viso 2470, 00 Eur (190x13), išlaikymo įsiskolinimą priteisiant vienkartine išmoka, įpareigojant atsakovą visas vaiko išlaikymui skirtas sumas sumokėti į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovė tvarko vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir vaiko auklėjimo tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 9 iki 19 valandos.

Be to, prašė iš atsakovo ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ( el. b. 1 t., 39-51 l.).

Nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė vaikas I. J. Šalių santykiai pradėjo blogėti 2016 m., o nuo 2017 m. atsakovas nutraukė santuokinį gyvenimą su ieškove, laisvalaikiu eidavo iš namų, pradėjo naudoti psichologinį smurtą prieš ją ir nepilnametį vaiką, varė ją iš namų ((duomenys neskelbtini)), teigė, kad turi kitą moterį, pas kurią išeina, vartojo alkoholį. Ieškovė bandė spręsti kilusias problemas, taikytis, tačiau santykiai su sutuoktiniu visiškai pašlijo. Dėl blogų santykių su atsakovu ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku 2017 m. balandžio 7 d. išsikraustė į jai asmenine nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Po šio įvykio atsakovo elgesys nepasikeitė, jis ir toliau negyvena su ieškove santuokinio gyvenimo, bendravimas su juo neįmanomas, jis aktyviai demonstruoja gyvenimą su kita moterimi, dėl ko ieškovė mano, jog atsakovas jai neištikimas daugiau kaip metai laiko. Mano, kad jų santuoka faktiškai iširo 2016 m., nes nuo to laiko ji su atsakovu nebendrauja, netvarko bendro ūkio, nebesirūpina viena skitu, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebesiekia santykių pagerėjimo. Dėl atsakovo kaltų veiksmų šeimos santykiai nebegali būti tęsiami, nes pažeidžia ieškovės ir jų nepilnamečio vaiko interesus, už sugriautą šeimos gyvenimą, suteiktas fizines ir dvasines kančias, už veiksmus, priešingus šeimos interesams, už patirtą gėdą ir pažeminimą santuokos metu ieškovė patyrė 5000,00 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 578,22 Eur per mėnesį, už kurį turėjo išlaikyti pati save, nepilnametį vaiką ir mokėti mokesčius. Kadangi ieškovė nebegalėjo sumokėti mokesčių už butą, kuriame nebegyveno, todėl 2017-02-02 su „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17-008392-GV, pagal kurią bankas jai suteikė 3500,00 Eur paskolą, kurią prašo pripažinti solidaria prievole, nes ji paimta tenkinti šeimos ir nepilnamečio vaiko interesus.

Anot ieškovės, tarp jos ir nepilnamečio vaiko yra stiprus emocinis ryšys, sūnui šiuo metu 10 m. ir jis pats pasirinko gyventi su ieškove. Mano, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Taip pat nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas iki šiol bendrauja su vaiku.

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovas nedirba ir neprisideda prie vaiko išlaikymo, nors atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis turi kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, dirba privačiai, tačiau darbo santykių nedeklaruoja ir nemoka mokesčių. Mano, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių gauti didesnes pajams, yra sveikas, darbingas, neieško darbo, nėra registruotas darbo biržoje.

Teigė, kad 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikui patenkintų būtinuosius poreikius bei atitiktų atsakovo turtinę padėtį, nes vaikui išlaikyti kas mėnesį reikalinga bent 380,00 Eur suma, kurią sudaro 90,00 Eur vaiko rūbams, 140,00 Eur maistui, 60,00 Eur būsto išlaidoms, 40,00 Eur gydymui, 20,00 Eur sporto išlaidos, 50,00 Eur lavinimui ir laisvalaikiui. Paaiškino, kad vaikas lanko krepšinio akademiją (duomenys neskelbtini), kur mokamas kas mėnesį 8,00 Eur mokestis, taip pat mokamos varžybos – po 10,00 Eur už varžybas. Ieškovė už krepšinio apsaugas mokėjo 24,49 Eur, ieškovės dukra nupirko vaikui stalinę lempą ir sportinius batelius, o ieškovė įsipareigojo grąžinti dukrai pinigus už šiuos pirkinius. Ieškovė Kalėdoms vaikui pirko dovaną už 27,89 Eur, už vaiko telefoną kas mėnesį moka 12,04 Eur mokestį bei 8,00-10,00 Eur už telefono sąskaitą, 5,60 Eur moka už mėnesinį autobuso bilietą, kas savaitę vaiko laisvalaikiui skiria apie 10,00 Eur. Kadangi vaikui diagnozuotas astigmatizmas, todėl 1-2 kartus per metus lankosi privačiai pas akių gydytoją, 1 konsultacijos kaina – daugiau kaip 30,00 Eur, vaikas serga virusinėmis ligomis, tenka gydyti patirtas traumas sporto metu, vaikui dažnai skauda galvą, jis nešioja dantų plokštelę, kurios pakeitimas kasmet kainuoja 150,00 Eur, o konsultacija kas mėnesį – 10,00 Eur, dantų priežiūrai skiria 22,50 Eur per mėnesį. Kiekvieną sezoną vaiko rūbams ir batams išleidžia apie 300,00 Eur, t. y., po 90,00 Eur per mėnesį. Maistui kasdien vaikui duoda po 2,00 Eur, todėl iš viso vaiko maitinimui išleidžia apie 140,00 Eur. Paskutinį kartą mokėjo šiuos komunalinius mokesčius: 28,00 Eur už televiziją ir internetą, 21,77 Eur už vandenį, 93,40 Eur už šildymą, 11,40 Eur už elektrą, 22,86 Eur už automobilio draudimą, 43,98 Eur už vaiko telefoną, 12,00 Eur už šiukšlių išvežimą, 9,76 Eur už dujas, 24,06 Eur bendrijai, iš viso 267,23 Eur už komunalinius mokesčius. Ieškovei vaiką padedą išlaikyti jos pilnametė dukra, su kuria ji vėliau atsiskaito.

Priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovei išėjus iš namų jis įsigijo automobilį, kuris nedalintinas, nes pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl žemės sklypo įsigijimo nurodė, jog 2009-03-10 jis iš savo dėdės A. J. įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po turto atidalinimo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. iš karto sumokėjo 30 000,00 Lt, o 15 000,00 Lt sumokėjo dalimis iki 2013 m. 30 000,00 Lt žemės sklypui pirkti skolino atsakovo tėvai atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o likę pinigai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tik atsakovas, sudarant šį sandorį ieškovė nedalyvavo, jam sudaryti lėšų nedavė. Be to, jis pagal dėdės įgaliojimą atidalino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11237,00 Eur. Dokumentus dėl žemės sklypo atidalinimo ir pirkimo – pardavimo pasirašė abu sutuoktiniai, sutarties pasirašymo dieną A. J. sutuoktiniai sumokėjo 1000,00 Lt. Kadangi 2/3 žemės sklypo pirkti už jo asmenines lėšas, todėl žemės sklypas priteistinas atsakovui, o ieškovei išmokėtina kompensacija už 1/3 žemės sklypo dalį.

Be to, ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas mobilus gyvenamasis namelis, pirktas už abiejų sutuoktinių lėšas (15 000,00 Lt). Kadangi po santuokos nutraukimo jis negalės naudotis minėtu nameliu, todėl prašo priteisti jį ieškovei, o jam iš ieškovės priteisti 2172,15 Eur kompensaciją.

Jis nežinojo, kad ieškovė paėmė paskolą. Iki 2017 m. sausio mėnesio, kol bute gyveno nuomininkai, butas buvo neremontuotas. Tačiau po to jis buvo užėjęs į butą, butas buvo suremontuotas, jame buvo nauji baldai. Už ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausiusį parduotą žemės sklypą gautus pinigus ieškovė galėjo panaudoti buto remontui.

Jis sutiktų mokėti vaikui 150,00 Eur išlaikymą. Gali būti išlaikymo įsiskolinimas už 1 m., tikslios įsiskolinimo sumos nežino. Šiuo metu atsakovas gauna 800,00 Eur darbo užmokestį. Galėtų išlaikymo įsiskolinimą sumokėti dalimis, jo poreikiams patenkinti reikalinga 300,00 - 400,00 Eur suma. Su vaiku susitinka retai dėl darbo, buvo kad nesimatydavo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Tačiau jie vaikas nori su atsakovu matytis, tai atsakovas visada su vaiku susitinka.

Nurodė, kad jie iki santuokos sudarymo bendravo 10 metų. Kartu pragyveno 20 metų. Ieškovės dukrai buvo 5 metai, kai jis su ieškove pradėjo bendrauti. Buvo kurį laiką susipykę, jis gyveno Airijoje, o ji – Vokietijoje. Po to, ieškovė atvažiavo pas jį į Airiją ir jie nusprendė gyventi kartu Lietuvoje. Nežino, kiek ieškovė uždirbdavo Vokietijoje, baldai buvo pirkti iš bendrų pinigų. Vėliau nurodė, jog ieškovė galėjo Vokietijoje uždirbtus pinigus investuoti į baldus, kurie liko jo tėvų bute.

Nuo 2008 m. šalių šeima gyveno atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausiusiame bute. Mokesčius už butą iki 2016 m. mokėjo atsakovas. Netekus darbo ir jam pradėjus vartoti alkoholį atsirado skolos už butui teiktas paslaugas.

Institucija, byloje teikianti išvadą, pateikė išvadą (el. b. 99-100, 186 l.), kurioje nurodė, kad šalių šeima nebuvo ir nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš esmės pritarė ieškinio reikalavimams, susijusiems su vaiko interesais, tačiau nurodė, kad išsamesnę išvadą pateiks institucijos atstovas teismo posėdyje.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas teismo posėdyje palaikė išvadą, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nustatytina maksimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo prašymų nepateikė, atidėti teismo posėdžio neprašė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas R. J. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 271) sudarė santuoką (el. b. 10 l.). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė I. J. (el. b. 11 l.). Nuo 2017-04-07 šalys gyvena atskirai: ieškovė gyvena jai asmenine nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buto vidutinė vertė 34 175,00 Eur (el. b. 13-14 l.), o atsakovas gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 2665,00 Eur (el. b. 17-18 l.). Atsakovui R. J. asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 15379,00 Eur (el. b. 69 l.). Šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 15-16, 20-21, 70-71 l.), transporto priemonė Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 22 l.) ir transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 131-132, 191 l.). Santuokos metu ieškovė su „Swedbank“, AB 2017-02-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17-008392-GV, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 3500,00 Eur paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2022-01-17 (el. b. 26, 27-28, 33-34 l.).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo R. J. kaltės ir prašė išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Atsakovas R. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti santuokoje įgytą turtą.

Dėl sutuoktinio (-ių) kaltės nutraukiant santuoką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė sutuoktinio pareigų, piktnaudžiavo alkoholiu, po ko naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, buvo neištikimas ieškovei, nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas sutiko, kad gal jo kaltė yra didesnė dėl santuokos iširimo, pripažino, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau nurodė, kad iš dalies santuokos iširimo kalta ir ieškovės pilnametė dukra G. B., kuri, atsakovo manymu, kurstė nesantaiką tarp jo ir sutuoktinės, dėl ko ieškovė išsikraustė iš namų. Pažymėtina, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neištikimybę, tačiau atsakovas nesiginčija, kad šiuo metu jis puoselėja santykius ir kuria bendrą ūkį su kita moterimi. Piktnaudžiavimą alkoholiu pripažino pats atsakovas, tačiau šalys nurodė, kad atsakovas keletą kartų gydėsi nuo šios priklausomybės. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančius duomenis, nenustatyta, kad atsakovo atžvilgiu būtų iškelta baudžiamoji byla ar administracinio nusižengimo byla dėl vairavimo esant neblaiviam ar dėl nusikalstamos veikos padarytos esant neblaiviam. Ieškovės teiginius, kad atsakovas, būdamas neblaivus, naudojo jos ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu psichologinį smurtą, patvirtino tik liudytoja apklausta atsakovės dukra G. B., tačiau kitų įrodymų nėra. Atmestini ieškovės teiginiai kaip nepagrįsti, kad atsakovas nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nes iš atsakovo pateiktos SoDra išduotos pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-11-08 atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2016-10-11 iki 2016-10-12 ir nuo 2016-10-13 iki 2016-11-07 gavo ligos išmokas, laikotarpiais nuo 2017-02-03 iki 2017-04-30 ir nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 84 l.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad 2016 m. jis mokėjo už būstą mokesčius, o šiam atsakovo teiginiui ieškovė neprieštaravo. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad dėl santuokos iširimo iš dalies kalta ir ieškovės pilnametė dukra G. B., kuri kurstė nesantaiką. Paminėtina, kad pats atsakovas nurodė teismo posėdyje, kad G. B. augino kartu su ieškove nuo 5 m. kaip savo dukrą, duomenų, kad iki 2016 m. dukra būtų kursčiusi nesantaiką šeimoje nėra, nors iki 2015 m. gyveno kartu su bylos šalimis. Atsakovo teiginį iš esmės pakartojo liudytoja apklausta jo motina L. J., tačiau ji su šeima negyveno kartu ir nematė kasdieninių šeimos narių tarpusavio santykių, ji tik atpasakojo atsakovo žodžius. Todėl labiau tikėtina, kad ne G. B. elgesys lėmė tai, kad šalių santuoka iširo.

Paminėtina taip pat tai, kad ieškovei dar iki santuokos sudarymo buvo žinoma, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau nepaisant to ji ryžosi kurti šeimos santykius su atsakovu. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šeimos santykiai buvo geri (nors atsakovas turėjo priklausomybę alkoholiui), tik 2016 m. jie itin pablogėjo: 2016-11-01 atsakovas nutraukė darbo sutartį ir vėl piktnaudžiavo alkoholiu. Santuokinių ryšių nepadėjo išsaugoti tai, kad atsakovas 2017-02-03 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad ieškovė išsikraustymui iš namų ruošėsi, sprendimas išeiti iš namų nebuvo spontaniškas ir sąlygotas ypač netinkamo vienkartinio atsakovo elgesio su ieškove ar nepilnamečiu vaiku: 2017 m. sausio mėnesį iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikraustė nuomininkai, 2017-04-07 ieškovė padedant kraustymo komandai, atsakovui tuo metu esant darbe, kartu su visais reikalingais daiktais ir nepilnamečiu vaiku išsikraustė į minėtą butą. 2017-04-26 ieškovė pardavė jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 114-121 l.), už kurį gautas lėšas, ieškovės teigimu, ji panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir kitiems daiktams pirkti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, nepaisant to, kad atsakovo elgesys pasitaisė, jis pradėjo vėl dirbti, nusprendė nutraukti santuokinius ryšius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai: ieškovė, nepaisant atsakovo pasikeitusio elgesio, 2017-04-01 išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto, nebegyveno santuokinio gyvenimo su sutuoktiniu, o atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko kurį laiką nedirbo, gavo mažesnes pajamas, todėl pažeidė savo pareigą tinkamai rūpintis šeima ir nepilnamečiu vaiku. Taigi išanalizavus byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nepasisako dėl kiekvieno sutuoktinio kaltės laipsnio, nes abiejų sutuoktinių padaryti pažeidimai buvo esminiai.

Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – J. ir J.(CK 3.69 str.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nespręstinas, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytina tik esant vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos nutraukimo.

Šalys išlaikymo sau nereikalauja viena iš kitos, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buto vidutinė vertė 34 175,00 Eur (el. b. 13-14 l.), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 2665,00 Eur (el. b. 17-18 l.). Atsakovui R. J. asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 15379,00 Eur (el. b. 69 l.). Šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 15-16, 20-21, 70-71 l.), transporto priemonė Opel Agila, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 22 l.). Anot atsakovo transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 131-132, 191 l.) jam priklauso asmenine nuosavybės teise, todėl nedalintinas, su kuo nesutinka ieškovė. Be to, atsakovo teigimu, 2/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainos jis sumokėjo iš asmeninių lėšų, todėl šis turtas paliktinas jam, o ieškovei priteistina 1/3 turto dalies vertės kompensacija. Ieškovė su nurodytu turto padalinimo būdu nesutinka ir teigia, kad turtas buvo įsigytas iš bendrų lėšų. Pasak ieškovės jos dukrai G. B. nuosavybės teise priklauso kilnojamasis sodo namelis, esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad sodo namelis buvo įsigytas už bendras šeimos pajamas. Santuokos metu ieškovė su „Swedbank“, AB 2017-02-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17-008392-GV, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 3500,00 Eur paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2022-01-17 (el. b. 26, 27-28, 33-34 l.). Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, nes paskolos suma buvo panaudota šeimos interesams tenkinti. Su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad paskolos suma buvo panaudota suremontuoti ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiai ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.).

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal CK 3.127 str. nuostatas, nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto padalijimą. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Pagal CK 3.119 str. preziumuojama, jog dalijamos šeimos bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Renault Megane Scenic ir kilnojamas sodo namelis yra įgyti santuokos metu, todėl pagal bendrą prezumpciją laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybė.

Ieškovė teigia, kad sodo namelis (gyvenamasis vagonėlis arba gyvenamoji priekaba (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.2.1.3, pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 141-5606) 18.5. p.) buvo įsigytas už šias lėšas: 2014-09-25 nutraukus vaiko G. B. draudimo sutartį (2046,12 Eur) (el. b. 173 l.), „Swedbank“, AB pagal 2014-09-30 kredito sutartį Nr. 14-073303-GV gavus 2027,34 Eur paskolą (el. b. 26 l.), iš viso 4073,46 Eur (14064,84 Lt) bei G. B. davus 500,00 Lt santaupas. Ieškovė nurodė, o liudytoja G. B. patvirtino, kad paskolos sutartį sudarė ieškovė dėl to, kad G. B. tuo metu dirbo puse etato ir jai nebūtų niekas davęs paskolos. Po to G. B. dalimis grąžino 2027,34 Eur motinai, o ieškovė parašė raštelį, kuriuo patvirtino G. B. nuosavybės teisę į minėtą turtą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad minėtas kilnojamas sodo namelis būtų įregistruotas, nuosavybės teisė į šį turtą nėra išviešinta, taip pat nėra duomenų, kad G. B. būtų 2014 m. dirbusi ir gavusi pajamas, kad ji davė motinai 500,00 Lt santaupų, kad po to dalimis grąžino 2027,34 Eur sumą, taip pat nėra namelio pirkimo – pardavimo sutarties ir ieškovės minimo raštelio, kuriuo ji patvirtino, kad namelis nuosavybės teise priklauso G. B. Tačiau įvertinus tai, kad draudimo sutartis nutraukta bei paskolos sutartis sudaryta 2014 m. rugsėjo mėnesį, t. y., iki kilnojamojo vagonėlio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kad ieškovės gautos piniginės sumos iš esmės neviršija vagonėlio pirkimo – pardavimo kainos (14 000,00 Lt), įvertinus tai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta vaiko (G. B.) naudai, todėl ją nutraukus gautos piniginės lėšos laikytinos asmenine G. B. nuosavybe, o duomenų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir gauta paskolos suma buvo panaudota šeimos interesais, kad paskolos sutarčiai sudaryti buvo gautas atsakovo sutikimas (CK 3.109 str.), atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis dalyvavo sudarant kilnojamojo vagonėlio sandorio sudaryme bei savo lėšomis prisidėjo jį perkant (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog kilnojamasis vagonėlis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, todėl šis turtas nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.

Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01). Rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Išimtis šiam reikalavimui taikoma, jei atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Atsakovas teigė, kad 30 000,00 Lt dovanojo jo tėvai, kad jo šeimoje nėra įprasta rašyti raštelius. Taigi atsakovas iš esmės remiasi tik 1 aplinkybe – šalių tarpusavio santykiais (šeimos santykiai). Tačiau kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo tėvai turėjo 30 000,00 Lt, iš kur jie turėjo šiuo pinigus, atsakovas nepateikė. Paminėtina, kad liudytojais apklausti atsakovo tėvai H. J. ir L. J. davė prieštaringus parodymus teismo posėdyje, netiksliai nurodė sandorio (tiek dovanojimo, tiek ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo) sudarymo aplinkybes: H. J. nurodė, kad 30 000,00 Lt jie su sutuoktine buvo susitaupę, o L. J. nurodė, kad iš taupomosios kasos paėmė 6000,00 JAV dolerių (keičiant pačiu palankiausiu kursu 1 Lt : 4 JAV dolerių, susidaro 24 000,00 Lt suma, taigi ne visa suma), H. J. negalėjo pasakyti, prieš kiek laiko sudarė dovanojimo sandorį, o L. J. nurodė, kad pinigus dovanojo praėjus metams laiko po santuokos sudarymo (2008 m. birželio mėnesį), nors pirmoji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2009-03-10 (el. b. 142-147 l.), H. J. negalėjo pasakyti, ar pinigų perdavimą matė ieškovė, o L. J. nurodė, jog šį faktą matė ieškovė, H. J. nenurodė, jog dalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau L. J. nurodė priešingai, kad visi tuo metu buvo pas notarą, nors šių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. b. 142-142, 150-156, 159 l.). Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre išviešinta, jog šis nekilnojamasis daiktas įgytas abiejų šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, ši aplinkybė užfiksuota ir sudarant 2013-02-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad ji dirbo Vokietijoje, todėl turėjo santaupų ir dalį jų davė žemės sklypui pirkti. Iš „Swedbank“, AB pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė turėjo terminuotųjų indėlių sąskaitų šiame banke nuo 2003-12-30 iki 2014-02-23, indėlių sumos buvo pervedamos į banko sąskaitas (el. b. 2 t., 1-8 l.). Iš atsakovės teismui pateiktos pažymos (el. b. 174-178 l.) matyti, kad laikotarpiu nuo 2001-02-14 iki 2009-03-10 banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo 30 375,98 Lt įplaukų, iš kurių 2008-02-06 pervesta 4000,00 Lt į indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (palūkanos – 101,11 Lt ir 93,28 Lt), į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2003-12-30 iki 2005-07-12 pervesta iš viso 5289,79 Lt, į indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-01-03 iki 2009-01-04 pervesta 22 042,95 Lt, 2008-03-07 į indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 6905,60 Lt (palūkanos 2009-03-07 – 258,96 Lt), taip pat į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-07 pervesta 3452,80 Lt, 2008-12-24 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1726,40 Eur, taip pat tą pačią dieną į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 3000,00 Lt. Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei liudytojos G. B. parodymus, duotus teismo posėdyje, teismas sprendžia kad ieškovė įrodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už abiejų šalių bendras lėšas (santaupas), nes ieškovės banko sąskaitose iki 2009-03-10 buvo pakankamai lėšų tiek sumokėti pusę žemės sklypo kainos, tiek ir šeimos kasdieninėms išlaidoms (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog minėtas turtas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl dalintinas šioje civilinėje byloje lygiomis dalimis, nesant aplinkybių, dėl kurių galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Ieškovė šioje byloje prašo pripažinti prievolę „Swedbank“, AB pagal 2017-02-02 vartojimo kredito sutartį Nr. 17-008392-GV solidaria sutuoktinių prievole, nes iš nurodytos paskolos sumos ji dengė įsiskolinimą už butui, kuriame gyveno šeima, bei išlaikė vaiką, o atsakovas tuo metu prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo. Atsakovas prieštarauja šiam ieškovės reikalavimui.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, jog ieškovė skolinosi pinigus (pasirašydama vartojimo kredito sutartį) turėdama kito sutuoktinio sutikimą ir šeimos poreikių tenkinimui, tenka ieškovei (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, kad apie minėtą paskolos sutartį jis sužinojo prasidėjus teisminiam procesui bei kad šiam sandoriui sudaryti jis nedavė sutikimo. Iš banko pažymos (el. b. 1 t., 26 l.) matyti, kad 3500,00 Eur paskolos suma suteikta asmeniškai r. J., taigi ne šeimos poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš gautos paskolos sumos sumokėjo mokesčius už būstui teiktas paslaugas bei išlaikė nepilnametį vaiką (CPK 178 str.). Iš atsakovo pateiktų išrašų iš paslaugų teikėjų tinklapių matyti, kad įsiskolinimo už tiektą elektrą nėra (el. b. 1 t., 86 l.), skola už dujas 2016-01 buvo 1,13 Eur, o 2016-02 – 1,69 Eur (el. b. 1 t., 87 l.), už bendriją paskaičiuoti, bet nesumokėti mokesčiai už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 buvo 136,45 Eur, skola susidarė nuo 2016-08-31, skola sumokėta iki 2017-05-31 (el. b. 1 t., 88, 89, 90 l.), be to iki 2017-03-31 buvo nesumokėta 121,32 Eur skola už šildymą, kai skola iki 2017-01-31 buvo 14,50 Eur (el. b. 1 t., 91, 92 l.), iki 2016-12-31 skola už šaltą vandenį buvo 50,66 Eur, o iki 2017-03-31 skola už vandenį – 51,78 Eur (el. b. 1 t., 93-94 l.), kas patvirtina, jog minėti mokesčiai, net ieškovei gavus paskolą, nebuvo sumokėti. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti minėtą prievolę solidaria šalių prievole.

Atsakovą teisme atstovavo advokatė Inga Mekienė (el. b. 1 t., 96 l.), už kurios paslaugas atsakovas sumokėjo 1050,00 Eur (el. b. 1 t., 97-98, 187-188, 189-190 l., 2 t., 10-11 l.).