Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-231-497/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-04
Bylos Nr.: AN2-231-497/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00622-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Audrius Cininas (pirm.)
Pažeidėjas: S. Š.
Institucija: Valstybės įmonės Registrų centras

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-231-497/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00622-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netenkintas S. Š. skundas dėl VĮ „Registrų centras“ (toliau ir – Institucija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-718-2022, kuriuo S. Š. (toliau ir – pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jai skirta 250 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu S. Š. nubausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 250 Eur bauda už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovė (direktorė) S. Š. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metimų finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau — Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens metinių; finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. birželio 6 d. S. Š. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu S. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir VĮ „Registrų centras 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu skirtą nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti.

3.1. Skunde pažymima, kad skųsdama institucijos nutarimą apylinkės teismui pareiškėja nurodė, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio sudėtis yra formali, todėl šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, o neatsargi kaltės forma nėra galima. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti tik objektyvieji minimo administracinio nusižengimo požymiai, o subjektyvaus privalomo požymio – tiesioginės tyčios laiku nepateikti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo nustatyta, todėl S. Š. atsakomybė yra negalima.

3.2. Pareiškėjos teigimu, ji būdama įmonės vadove, įmonės metinių finansinių ataskaitos rinkinių nepateikė dėl trečiųjų asmenų kaltės, nes inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu įmonėje buvo trys akcininkai, kurie 2016 m. visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė stabdyti įmonės veiklą ir nerengti akcininkų susirinkimų iki 2027 m.

3.3. Skunde apylinkės teismui ji nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Pareiškėja nurodo, kad protokole ir nutarime nepažymėtos viešai registruose žinomos aplinkybės apie faktą, kad įmonės veikla yra sustabdyta ir apie tai pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI).

3.4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog apeliantė organizavo akcininkų susirinkimus, tačiau akcininkai ignoravo kvietimus į juos atvykti (įrodymai byloje).

3.5. Pareiškėja akcentuoja, kad apylinkės teismas priėmė nutartį remdamasis teismų praktika, tačiau byla Nr. AN2-312-557/2019 yra apie neteisėtą disponavimą alkoholiu, todėl manytina, kad tai klaida. Byloje Nr. AN2-653-478/2017 buvo nagrinėjamas VŠĮ, o ne UAB atvejis, šioje byloje buvo nagrinėjamas dalininkų susirinkimo sušaukimas ir pripažinta, kad dalininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, nes yra tik vienas dalininkas. Byloje Nr. AN2-64-577/2018 nėra minima kaltės forma, kai įmonės vadovas negali sušaukti susirinkimo, šioje byloje akcentuojama, kad atsakomybėn traukiamas asmuo norėjo būti atleistas iš vadovo pareigų, bet tinkamai neįformino atsistatydinimo. Taigi, visa nurodyta teismų praktika neatspindi nagrinėjamos situacijos.

3.6. Pareiškėjos teigimu, labiausiai jos situaciją atspindi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. eAN2-14-354/2020, kurioje konstatuota, kad kai dokumentai nepateikiami dėl trečiųjų asmenų kaltės, įmonės vadovo atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra negalima, nes nėra tiesioginės tyčios. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodo teismams formuoti vienodą teismų praktiką, kai ši nėra suformuota. Pareiškėjos teigimu, minėtoje Šiaulių apygardos teismo byloje tokia praktika jau yra suformuota.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. Š. skundo netenkinti.

Šalies argumentai

4.1. Apeliantė klaidingai nurodo, kad administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-312-557/2019 yra neaktuali šios bylos kontekste ir yra susijusi su neteisėtu disponavimu alkoholiu, kadangi minėtoje byloje būtent ir buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakomybės už finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Kitos skundžiamoje nutartyje nurodomos administracinių nusižengimų bylos Nr. AN2-653-478/2017 ir Nr. AN2-64-577/2018 reikšmingos tuo aspektu, kad jose pateikti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nenustato jokių išimčių, o tai akivaizdžiai yra reikšminga šios bylos kontekste.

Atsiliepimas

4.2. Taip pat atsiliepime pažymima, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismų praktika ir motyvai yra išsamūs, tačiau papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-497/2021, apibendrindamas ir kitose bylose teismų pateiktus išaiškinamus, yra nurodęs, kad: „būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019)".

4.3. Institucijos atstovės teigimu, nėra suprantama, kokiu pagrindu apeliantė Šiaulių apygardos teismo nagrinėtą bylą laiko reikšmingesne šios bylos faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2020 m. spalio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020 motyvai. Minėtoje byloje LAT yra išaiškinęs, kad: „Pareiškėjo nurodomi faktai dėl dalies akcininkų išreikštos valios (atsisakė tvirtinti aptariamus parengtus dokumentus, nors šiuo klausimu buvo šaukiami net keturi akcininkų susirinkimai) ir dėl to daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, neteisingi. <...> Nei pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.

4.4. Institucijos atstovė nurodo, kad išdėstyti argumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad trečiųjų asmenų - bendrovės akcininkų veiksmai (nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir sąžiningumo aspekto) nėra ir negali būti apeliantės teisės aktais pavestos pareigos laiku ir nustatytais terminais pateikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus neatlikimą pateisinančios aplinkybės. Tiek anksčiau nurodyta teismų praktika, tiek skundžiamos nutarties motyvai nesudaro jokių prielaidų spręsti apie tariamas abejones dėl kaltės ir kilusios atsakomybės už metinių finansinių ataskaitų nepateikimą registro tvarkytojui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad S. Š. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 18), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l.3-4) bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Taigi, šiuo atveju nėra ginčijami objektyvieji ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau teigiama, kad nėra nustatytas subjektyvusis požymis – kaltė, nes pasak pareiškėjos, pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinių ji negalėjo dėl to, jog visuotinis akcininkų susirinkimas sustabdė įmonės veiklą ir minėtų ataskaitos rinkinių nėra patvirtinęs, akcininkai ignoravo jos šaukimus į susirinkimus, todėl pareigos ji neįvykdė dėl trečiųjų asmenų kaltės.

8. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad S. Š. veiksmuose yra nustatyti visi (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji) ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl jį pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą.

9. Remiantis šios nutarties 1 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad S. Š. nekilo pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nes tokie rinkiniai nebuvo patvirtinti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Nors pareiškėja teigia, kad 2016 m. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta stabdyti įmonės veiklą iki 2027 m., tačiau kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į skundą teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų įmonės vadovui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl priežastys, dėl kurių dokumentai nebuvo tvirtinami šios bylos kontekste, sprendžiant kaltės klausimą, neturi reikšmės. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr.; AN2-222-1035/2022; Nr. AN2-143-497/2021; AN2-498-574/2020;).

10. Iš prie skundo apylinkės teismui pridėtų dokumentų, matyti, kad S. Š. siuntė šaukimus akcininkams apie eilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose turėjo būti tvirtinama įmonės finansinė atskaitomybė už 2018 m. ir 2019 m., tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką, numato ABĮ 26 straipsnis, kurioje 4 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Prie pateiktų pranešimų (b. l.24-26), nėra jokių duomenų, įrodančių, kad akcininkai buvo tinkamai informuoti apie šaukiamus susirinkimus.

11. Pareiškėjos teiginius dėl to, kad ji ėmėsi visų priemonių patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus, nesant įrodymų apie tinkamą susirinkimų organizavimą, leidžia atmesti ir pareiškėjos nenuosekli pozicija. Remiantis jos 2022 m. balandžio 1 d. pranešimu Institucijai, ji nurodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 5 d. įvyko gaisras, kurio metu buvo sugadintas visas įmonės turtas bei dokumentai, įmonės veikla buvo sustabdyta 2017 m. spalio 10 d. ir nuo to laiko ji nėra bendrovės vadovė ir joje nedirba (b. l 16). Šie duomenys prieštarauja dabartinei jos pozicijai, kad susirinkimus 2019-2020 m. ji šaukė, tačiau kiti akcininkai jos šaukimus ignoravo. Taip pat minėtame pranešime nurodoma, kad įmonės veikla buvo sustabdyta 2017 m. spalio mėn. gi skunde apygardos teismui S. Š. nurodo, kad toks sprendimas buvo priimtas dar 2016 m. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, nors skunde teigiama, kad įmonės veiklą stabdyti buvo nuspręsta 2016 m. vykusiame akcininkų susirinkime, tačiau S. Š. pateiktame 2016 m. gruodžio 15 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole (b. l.23) nėra jokių duomenų apie tai, kad įmonės akcininkai būtų nutarę stabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

12. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika neatspindi nurodytos situacijos, tačiau su tuo nesutiktina. Nors skunde teigiama, kad byla Nr. AN2-312-557/2019 susijusi su neteisėtu disponavimu alkoholiu, tačiau šioje byloje asmuo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, būtent dėl to, kad būdamas įmonės vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl šiuo atveju klystama skunde, o ne skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjos skundas apylinkės teismui iš esmės buvo grindžiamas aplinkybe, kad pareiga buvo neįvykdyta dėl trečiųjų asmenų kaltės, todėl apylinkės teismas atmesdamas šį argumentą pagrįstai pasirėmė administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-653-478/2017 ir Nr. AN2-64-577/2018 priimtomis nutartimis. Nors šiose nutartyse nagrinėtos aplinkybės nėra identiškos šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, tačiau minėtose nutartyse be kita ko pateikti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nenustato jokių išimčių, ką skundžiamoje nutartyje, remdamasis minėtomis nutartimis ir konstatavo apylinkės teismas, todėl teigti, kad šiomis nutartimis remtasi nepagrįstai, negalima.

13. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-14-354/2020, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovautis minėta nutartimi kaip teismo precedentu nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Gi minėtoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Visų pirma, cituojamoje byloje įmonės vadovas nebuvo šios įmonės akcininku, gi nagrinėjamoje byloje viena iš trijų akcininkų yra pati pareiškėja (tai patvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (b. l. 23), antra, cituojamoje byloje susirinkimai buvo šaukiami, tačiau ataskaitos nepatvirtintos, nusprendus parduoti akcijas, gi šioje byloje susirinkimai sušaukti nebuvo, o įrodymų, kad pareiškėja juos šaukė ABĮ nustatyta tvarka taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-14-354/2020, kaip teisiniu precedentu, nėra pagrindo.

14. Atsakydamas į skundo argumentus dėl kaltės formos, aukštesnysis teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tiesiogine tyčia, tačiau ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020), todėl pareiškėjos teiginys, kad ji negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmuose nėra būtinojo požymio – tiesioginės tyčios, nepagrįstas.

15. Pareiškėja skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nepažymėta aplinkybė, jog įmonės veikla yra sustabdyta ir apie tai pranešta VMI. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika, administracinio nusižengimo protokole fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant bylą (LAT nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018; 2AT-53-788/2017 ir kt.). Aplinkybės, susijusios su įmonės veiklos sustabdymu ir pranešimu VMI nėra reikšmingos sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes tai, jog S. Š. pranešė VMI apie įmonės veiklos sustabdymą, neatleidžia jos, kaip įmonės vadovės, nuo pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl šios aplinkybės nenurodymas administracinio nusižengimo protokole nelaikytinas pažeidimu.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 6 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą ir S. Š. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas